Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Natural North Caviar“ ieškinį atsakovui UAB „Monarch LT“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškiniu ( el.b.l. 1-12), ieškovas prašo: pripažinti atsakovo UAB „Monarch LT“, ir ieškovo UAB „Natural North Caviar“ 2016 m. gegužės 2 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu;

- Taikyti restituciją: grąžinant UAB „Natural North Caviar“ nuosavybės teise figūrinį prekės ženklą „MONARCH (EINES MONACHEN WÜRDIG)“ (registracijos numeriai Lietuvoje - Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Europoje - Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietijoje - Nr. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „Monarch LT“ suteikiant 500,00 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Natural North Caviar“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1614-794/2016 UAB „Natural North Caviar“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius MB „Nemokumo advokatas“ vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 8 p. numatytą pareigą patikrinti sandorius ir reikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, taip pat vykdydamas ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p. nurodytą pareigą ginti BUAB „Natural North Caviar“ kreditorių ir paties ieškovo teises ir interesus, bankroto administratorius reiškia ieškinį atsakovui UAB „Monarch LT“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Ieškovui intelektinės nuosavybės teise priklausė figūrinis prekės ženklas „MONARCH (EINES MONACHEN WÜRDIG)“ (toliau - Prekės ženklas), kuris 2013 m. spalio 31 d. paraiška įregistruotas ne tik Lietuvos Respublikos patentų biure bet 2012 m. balandžio 25 d. ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje. Vieninteliam ieškovo akcininkui Sigitui Brūzguliui, einant ir UAB „Natūral North Caviar“ ir UAB „Monarch LT“ vadovų pareigas, 2016 m. gegužės 2 d. tarp šalių buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kuria ieškovas perleido nuosavybės teise priklausantį prekės ženklą Atsakovui už 500,00 Eur. Ieškovas Sutarties sudaryti neprivalėjo, be to, minėtas sandoris buvo sudarytas iš esmė Ieškovui esant nemokiam. Sutartis Ieškovui nebuvo ekonomiškai naudinga, turtą perleidžiant už rinkos vertės neatitinkančią kainą, taip neabejotinai pažeidžiant Ieškovo ir jų kreditorių teises. Šalys, sudarydamos aukščiau minėtą Sutartį, apie tai žinojo ir buvo nesąžiningos, o tai sudaro pagrindą taikyti actio Pauliana, pripažinti Ieškovo ir Atsakovo sudarytą Sutartį negaliojančia bei taikyti restituciją. Faktą apie Ieškovo nemokumą ir sunkią finansinę padėtį Sutarties sudarymo metu patvirtina UAB „Natūral North Caviar“ balansas, sudarytas 2016 m. liepos 21 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1002-241/2015, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1614- 794/2016 dėl BUAB „Natūral North Caviar“ bankroto bylos iškėlimo. Ieškovui esant faktiškai nemokiam tokio sandorio sudarymas, kaip Prekės ženklo pirkimo - pardavimo sutartis už rinkos vertės neatitinkančią kainą, neabejotinai tik sumažino Ieškovo turimo turto apimtį, taip pat pažeidė ir ieškovo kreditorių teisėtus interesus. Vertinant tai, jog bankroto administratoriui UAB „Natūral North Caviar“ Sutartis buvo pateikta 2018 m. gegužės 31 d. ir aplinkybė apie šios Sutarties egzistavimą bankroto administratoriui iki tol nebuvo žinoma, darytina išvada, kad CK 6.66 str. 3 d. nustatytas vienerių metų senaties terminas ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nėra suėjęs, todėl trečioji actio Pauliana sąlyga taip pat yra tenkintina. Vadovaujantis BUAB „Natūral North Caviar“ bankroto administratoriaus turimais duomenimis ir įmonės finansiniais dokumentais, nėra jokio teisinio pagrindo, leidžiančio daryti bent menkiausią prielaidą, jog ieškovas ir atsakovas būtų privalėję sudaryti Sutartį - tarp šalių nebuvo jokio išankstinio susitarimo ar įsipareigojimo dėl Sutarties sudarymo, taip pat nebuvo jokio teismo sprendimo, įpareigojančio minėtus sandorius sudaryti. Taip pat darytina išvada, jog ieškovas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaroma Sutartis pažeis kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ir atsakovo vadovo pareigas Sutarties sudarymo metu ėjo pas pats asmuo, Sigitas Bruzgulis, akivaizdu, kad ieškovas sąmoningai sudarė Sutartį, siekiant sumažinti ieškovo turimo turto apimtį, kadangi įmonė Sutarties sudarymo momentu jau buvo faktiškai nemoki, todėl penktoji actio Pauliana sąlyga yra įrodyta. Įrodyta, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas Sutarties sudarymo momentu susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais ir buvo faktiškai nemokus, šią aplinkybę patvirtina patvirtina tai, jog ieškovo ir atsakovo vadovo pareigas Sutarties sudarymo metu ėjo tas pats asmuo - Sigitas Bruzgulis, kuris buvo ir vienintelis ieškovo akcininkas, todėl atsakovui neabejotinai buvo žinoma Ieškovo finansinė padėtis, įskaitant ir turimo turto apimtį bei turimų pradelstų įsipareigojimų dydį; Vilniaus apygardos teisme dar 2015 m. gegužės 10 d. buvo gautas paties ieškovo ir atsakovo vadovo Sigito Bruzgulio pareiškimas dėl restruktūrizavimo/bankroto bylos iškėlimo ieškovui; Sutarties sudarymo metu ieškovas buvo skolingas atsakovui, todėl atsakovas žinojo apie ieškovo finansinę padėtį bei kreditingumą. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1d. ir 2 d.). Pagal ginčijamą Sutartį Atsakovas Ieškovui perleido Prekės ženklą, todėl šioje civilinėje byloje taikytina restitucija grąžinant Ieškovui UAB „Natūral North Caviar“ Prekės ženklą ir Atsakovui UAB „Monarch LT“ suteikiant 500,00 Eur dydžio reikalavimo teisę į ieškovą.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog ieškovo bankroto administratorius, ginčydamas 2016-05-02 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas pardavė visas jam priklausiusias autorines ir turtines teises į prekinį ženklą MONARCH, EINES MONARCHEN WURDIG atsakovui, pažeidė LR CK 6.66 str. nustatytą 1 metų terminą ginčyti sandorį. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentais, jog ieškovo bankroto administratorius apie ginčijamą sandorį sužinojo 2018-05-31, kai atsakovas neva tai pateikė šį sandorį bankroto administratoriui. Atsakovas nurodo, jog 2016-05-05 Administratoriui buvo perduoti visi įmonės dokumentai kur buvo pirkimo pardavimo sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ir buvo apiformintas pardavimo sandoris, administratorius nesikreipė į nieką dėl to, kad jam nėra perduoti kokie nors dokumentai, Atsakovo nuomone, administratorius specialiai pateikė teismui tik paskutinį 2018 metų susirašinėjimo epizodą dėl ginčijamo sandorio, ir tokiu būdu pasiremdamas šiuo įrodymu, siekia suklaidinti teismą. Pareikšdamas šį ieškinį, bankroto administratorius pažeidė vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes šis terminas skaičiuotinas nuo 2016 metų gegužės penktos dienos, kai administratoriui buvo perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentai, kadangi ieškinio senaties terminas praleistas, ieškinys turi būti atmestas. Ginčijamo sandorio suma yra 500Eur ir todėl tai negalėjo būti priežastimi įmonės nemokumui susidaryti. Tuo labiau pats administratorius nurodo kad dalis skolų susidarė iki sandorio sudarymo, todėl šis sandoris negali pažeisti kreditorių interesų. O be to, atsakovo įmonės pavadinimas UAB „Monarch LT“ tapačiai sutampa su nupirktu prekiniu ženklu „MONARCH (EINES MONACHEN WÜRDIG)“ todėl akivaizdu, kad dar įsteigiant įmonę 2013-08-05, buvo pasiektas susitarimas dėl pavadinimo panaudojimo ir tolimesnio ženklo pardavimo naujai įregistruotai įmonei su tapačiu pavadinimu. Patenkinus ieškinį, taptų neįmanoma atsakovo įmonės veikla iš esmės, kadangi įmonės pavadinimas tapatus prekiniam ženklui. Todėl ieškovo ieškinys, kaip nepagrįstas turi būti atmestas. Atsakovas, vadovaudamasis LR CPK 95 str., prašo bankroto administratoriaus MB „ Nemokumo advokatas“ vadovui Juozui Viščiniui skirti 5 tūkstančių baudą už nepagrįsto ieškinio pateikimą, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovo naudai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas, vadovaudamasis LR CK 6.66 str. 1d., ginčija ieškovo ir atsakovo sudarytą 2016-05-02 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas pardavė visas jam priklausiusias autorines ir turtines teises į prekinį ženklą MONARCH, EINES MONARCHEN WURDIG už 500 Eur ( el.b.l. 78-80).

Pagal CK 6.66 straipsnio 1dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta: Vilniaus apygardos teismo 2016-06-06 nutartimi UAB „Natūral North Caviar iškelta bankroto byla ( el.b.l. 14-18), nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-21 nutartimi ( Apeliacinio teismo civ.b. Nr. e2-1510-381-2016 ).

Ieškovas ir atsakovas 2016-05-02 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas pardavė visas jam priklausiusias autorines ir turtines teises į prekinį ženklą MONARCH, EINES MONARCHEN WURDIG už 500 Eur atsakovui ( el.b.l. 78-80).

Ieškovo bankroto administratorius ginčija šį sandorį LR CK 6.66 str. 1d. pagrindu, nurodęs, kad buvo pažeisti Ieškovo kreditorių teisėti interesai, nes ieškovui esant faktiškai nemokiam, tokio sandorio sudarymas, kaip Prekės ženklo pirkimo - pardavimo sutartis už rinkos vertės neatitinkančią kainą, sumažino ieškovo turimo turto apimtį. Bankroto administratoriaus atstovas nurodė, jog ieškovui iškėlus bankroto bylą nuosavybės teise priklausė atsargos, t. y. įvairūs indai, dangteliai su įmonės rekvizitais ir pažymėtos būtent Sutartimi perleistu figūriniu Prekės ženklu, kurių vertė siekia 155.900,00 Eur dydžio sumą. Ši faktinė aplinkybė ne tik patvirtina, jog Prekės ženklo vertė yra kur kas didesnė nei Sutartimi nustatyta Prekės ženklo kaina, bet ir patvirtina, jog Ieškovui priklausančios atsargos gali būti realizuojamos gaunant maksimalią naudą tik Ieškovui intelektinės nuosavybės teise turint Prekės ženklą, t. y. Ieškovo nuosavybės teise priklausančių atsargų vertė tiesiogiai siejama su Prekės ženklu. Ieškovui neturint nuosavybės į Prekės ženklą, atsargos praranda savo rinkos vertę ir ateityje galės būtu realizuojamos tik už minimalią kainą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, darytina išvada, jog ieškovas nepagrindė jo nurodytų argumentų. Pirmiausia, ginčijamas prekės ženklo pirkimo-pardavimo sandoris įvyko dar neiškėlus bankroto bylos ieškovui, sandoris sudarytas 2016-05-02, bankroto byla ieškovui iškelta 2016-07-21. Bankroto administratorius nepaneigė atsakovo argumentų, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas perleisti atsakovui prekinį ženklą MONARCH, EINES MONARCHEN WURDIG, nes šio prekinio ženklo pavadinimas sutapo su atsakovo įmonės pavadinimu. Kaip konstatuojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje šios kategorijos bylose, actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla ( civ. byla 3K-3-175-403/2018). Todėl ieškovo argumentai, jog ieškovas neturėjo sudaryti su atsakovu šio sandorio niekuo nepagrįsti.

Bankroto administratorius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinti jo teiginiams, jog Prekės ženklo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta už rinkos vertės neatitinkančią kainą. Todėl darytina išvada, jog pirkimo-pardavimo sandoris, kurio kaina 500 Eur, niekaip negalėjo įtakoti kreditorių, kurių bendra reikalavimo suma 245545,82 Eur, nustatyta ieškovo bankroto byloje, interesų. Niekuo nepatvirtinti bankroto administratoriaus teiginiai, jog ieškovui priklausantys įvairūs indai, dangteliai su įmonės rekvizitais ir pažymėtos Prekės ženklu, yra didelės vertės turtas, kuris gali būti realizuojamos gaunant maksimalią naudą tik ieškovui intelektinės nuosavybės teise turint Prekės ženklą, t. y. kad ieškovo nuosavybės teise priklausančių atsargų vertė tiesiogiai siejama su Prekės ženklu ir, kad ieškovui neturint nuosavybės į Prekės ženklą, atsargos praranda savo rinkos vertę ir ateityje galės būtu realizuojamos tik už minimalią kainą. Ieškovas yra bankrutavęs, jo veikla- žuvų ikrų verslas žlugęs, todėl neaišku, kaip šios bankrutavusios bendrovės įvairūs pakavimo indai, dangteliai su įmonės rekvizitais ir pažymėtos Prekės ženklu, gali būti didelės vertės turtas, kurį ieškovas galėtų pelningai realizuoti ir tokiu būdu patenkintų kreditorinius reikalavimus - šių teiginių ieškovo atstovas visiškai nepagrindė.

Atsakovas teigia, jog ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą reikšti actio Pauliana ieškinį, nes dokumentai dėl ginčijamo sandorio ieškovui buvo perduoti 2016 metais. Ieškovas teigia, jog dokumentus apie šį sandorį jis gavo 2018 m. rugsėjo 05 d., todėl ieškinio senaties nėra praleidęs, o jeigu teismas vertintų, kad ieškinio senatis yra praleista, prašė šį terminą atnaujinti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – elektroninių laiškų nustatyta, jog bankrutuojančios bendrovės vadovas paskirtam bankroto administratoriui ginčijamą prekinio ženklo pirkimo-pardavimo sandorį, priėmimo perdavimo aktą nusiuntė 2017 m. rugpjūčio 21 ( el.b.l. 132) šiame elektroniniame laiške nurodoma, jog buvęs bendrovės vadovas Sigitas Bruzgulis siunčia Juozui Viščiniui – bankroto administratoriaus vadovui 2016-05-02 sutartį Monarch, tos pačios dienos perdavimo aktą, bei faktūrą, tuo pačiu klausimu susirašinėjimas tarp ieškovo bankroto administratoriaus ir buvusio bendrovės vadovo Sigito Bruzgulio vyko ir 2017 m. rugpjūčio 20 d. Šios nustatytos faktinės aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, jog apie ginčijamą sandorį jis sužinojo 2018 m. rugsėjo 05 dieną. Ieškovo atstovo teiginius taip pat paneigia ir Vilniaus apygardos teismo 2016-06-06 nutartyje, kuria iškelta ieškovui bankroto byla, nurodytas įpareigojimas bankrutuojančios bendrovės valdymo organams per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo, perduoti bankroto administratoriui visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ( el.b.l. 14-18). Kaip nurodyta aukščiau, teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2016-07-21 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi, todėl bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės dokumentai turėjo būti perduoti 2016 metų rugsėjo mėnesį. Ieškovas neteikė į bylą įrodymų, jog bankrutuojančios įmonės valdymo organai šios pareigos nevykdė, o ieškovo teiktą į bylą 2018-09-05 elektroninį laišką, kuriuo įrodinėja, kad apie ginčijamą sandorį bankroto administratorius sužinojo šia data, teismas vertina kritiškai ir atmeta kaip nepagrįsta įrodymą dėl nepraleistos ieškinio senaties. Apibendrinant aukščiau nurodytą, darytina išvada, jog ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senatį ginčyti 2016-05-02 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas pardavė visas jam priklausiusias autorines ir turtines teises į prekinį ženklą MONARCH, EINES MONARCHEN WURDIG atsakovui. Pagrindo atnaujinti šį terminą nenustatyta, ieškovas neteikė į bylą jokių įrodymų, kodėl praleido ieškinio senatį.

Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus, nėra pagrindo teigti, kad dėl ginčijamo sandorio ieškovas tapo nemokiu, arba jo turtas sumažėjo tiek, kad kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus visiškai ar iš dalies, ieškovas neįrodė acio Pauliana sąlygų.

Atmestinas atsakovo prašymas taikyti ieškovui LR CPK 95 str. nuostatas, nes kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas ( LR CK 5 str.), aplinkybė, kad ieškinys atmestas, negali būti kvalifikuojama, kaip piktnaudžiavimas teise.

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 1,75 Eur pašto išlaidų, netaikytinos LR CPK 96 str. nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.