Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-08-27 · Civilinė byla Nr. e2S-1318-656/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-16Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-18Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-07-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-08-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-27
Bylos Nr.
e2S-1318-656/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06506-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
UAB „Scandinavian Seafood Factory“
Atsakovas
UAB „Sijesis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2S-1318-656/2020Teisminio proceso Nr.2-68-3-06506-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sijesis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Scandinavian Seafood Factory“ ieškinį atsakovei UAB „Sijesis“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo. Atsakovė prašė teismo atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą dėl sunkios šeimos ir įmonės finansinės padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi atmetė prašymus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo atidėjimo bei nustatė atsakovei terminą iki 2020 m. liepos 27 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

3. Teismas sprendė, kad atsakovė nepagrindė sunkios finansinės padėties. Teismas nurodė, kad atsakovė yra juridinis asmuo, o prašyme išdėstytos aplinkybės iš esmės yra susijusios su fizinių asmenų (šeimos) finansine padėtimi. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovė prašė ją atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, nors atleisti asmenį nuo visos žyminio mokesčio sumos mokėjimo numatyta tik įstatyme nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis), o tokių atvejų šioje byloje nėra nustatyta. Teismas nustatė terminą atsakovei UAB „Sijesis“ sumokėti už apeliacinį skundą 303 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

4. Atsakovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti. Atskirojo skundo argumentai:

4.1. Apeliantė turi konstitucinę teisę kreiptis į teismą bei skųsti procesinius sprendimus.

4.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantės pateiktų duomenų neužtenka įvertinti apeliantės finansinę padėtį. Teismas įvertino ne visus pateiktus duomenis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti apeliantės (atsakovės) UAB „Sijesis“ prašymą dėl jos atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo atidėjimo bei buvo nustatyti apeliacinio skundo trūkumai, teisėtumo.

7. Kaip matyti iš bylos duomenų apeliacinį skundą pateikė juridinis asmuo. Apeliantės teigimu, ji pateikė pakankamai įrodymų dėl jos sunkios finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atskirojo skundo argumentu nesutinka.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.

9. CPK 83 straipsnyje reglamentuota atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarka. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus atvejus. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.

10. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „Sijesis“ nepatenka į ratą asmenų, kurie atleidžiami nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo (CP 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taigi teismas galėjo svarstyti juridinio asmens atleidimą tik nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

11. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Asmens prašymas atleisti jį nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įvertina įrodymų visumą ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo pagrindė, kad negali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio.

12. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017). Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį turės galimybę sumokėti ateityje (šiuo atveju – apeliacinio skundo netenkinimo atveju) (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantė su apeliaciniu skundu nepateikė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie apeliantės deklaruojamą sunkią finansinę padėtį. Apeliantė yra pateikusi tik Rekvizitai LT duomenis, kurie, beje, neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimo teikti byloje dokumentus ir jų priedus valstybine kalba. Be to, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad nurodytas įrodymas patvirtina, kad įmonės veikla yra sustabdyta, nes jame pateikti duomenys tik apie UAB „Sijesis“ registruotus darbuotojus ir patvirtina, kad įmonėje yra vienas darbuotojas, už kurį mokamos socialinio draudimo įmokos. Tačiau nurodyti duomenys nėra pakankami ir išsamūs juridinio asmens turtinei padėčiai įvertinti. Jokių kitų duomenų (balanso, pelno – nuostolių ataskaitos, Nekilnojamojo turto registro išrašo apie įmonės turimą nekilnojamąjį turtą, Regitros išrašo apie įmonės turimas transporto priemones, įmonės banko sąskaitų išrašų) apeliantė nepateikė. Šiuo atveju juridinio asmens vadovo bei akcininkės finansinė padėtis bei šiai aplinkybei patvirtinti byloje pateikti duomenys yra nesusiję su nagrinėjamu klausimu, todėl jie teismo pagrįstai nebuvo vertinti. Apeliacinį skundą kaip bylos šalis yra pateikęs juridinis asmuo, todėl yra aktualūs tik juridinio asmens finansinę padėtį pagrindžiantys duomenys, kurių, kaip jau minėta, nebuvo pateikta.

14. Įvertinęs nurodytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo apeliantę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis). Apeliantei nepateikus jos turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų bei nenurodžius jokių argumentų dėl įmonės finansinės padėties pagerėjimo ateityje, nepateikus šioms aplinkybėms pagrindžiančių duomenų, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą netenkinti apeliantės prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis).

15. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos baigties

Motyvuojamoji dalis

16. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartyje nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (316 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantei UAB „Sijesis“ terminą iki 2020 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartyje nustatytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti už apeliacinį skundą žyminį mokestį.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjas Andrius Ignotas