Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. LK-N-36 „Dėl nuteistojo T. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“ patvirtinimo ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro skundą dėl šio nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu T. J. (T. J.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 199 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas T. J. suėmime išbūtas laikas.

Lygtinio paleidimo komisija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis T. J. daro akivaizdžia pažangą – aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, dirba, siekia aukštojo išsilavinimo, palaiko pozityvius ryšius su artimaisiais; į jam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, žemą didelės žalos riziką, nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas atmestinas, Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas tvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ar 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šioje dalyje.

Nuteistojo T. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas sprendžiamas antrą kartą. Prieš tai Lygtinio paleidimo komisija ir teismai sprendė, kad akivaizdžios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką T. J. nepadarė. Šiuo atveju Lygtinio paleidimo komisija padarė priešingą išvadą ir nutarė taikyti T. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nuteistajam T. J. paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės T. J. atliks 2025 m. kovo 1 d., tačiau jis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Taigi egzistuoja formalusis pagrindas T. J. lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tam, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas, nuteistasis turi atitikti ne tik formaliąsias, be ir materialiąsias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

Iš bylos ir asmens bylos medžiagų matyti, kad nuteistasis T. J. nuo 2022 m. sausio 28 d. atliko bausmę pataisos namų atvirojoje kolonijoje (po bausmių vykdymo reformos – pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje) paprastojoje grupėje, vėliau – lengvojoje grupėje, nuo 2023 m. liepos 31 d. – atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, o nuo 2023 m. spalio 20 d. atlieka bausmę Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namuose; tiek suėmimo, tiek laisvės atėmimo vietų įstaigų charakterizuotas teigiamai. T. J. vyksta į laikinas išvykas už bausmės atlikimo vietos, taip palaikydamas ryšį su šeimos nariais, sąlygų nepažeidžia, grįžta laiku. Aktyviai vykdo jam sudarytame individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir programas – iš viso sudalyvavo dvidešimt devyniose programose ir priemonėse: 2022 m. lapkričio 3 d. sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą dvylikos žingsnių programa, nuo 2023 m. balandžio 21 d. lankė užsiėmimus tema „Elgesio keitimo terapija“, 2024 m. rugpjūčio 12 d. baigė psichologinę intervencijos priemonę „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, 2024 m. gruodžio 10 d. baigė programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, ir kt.; iš jų, per laikotarpį nuo paskutinio atlikto nuteistojo vertinimo – trejose; vieną kartą skatintas už aktyvų dalyvavimą programose, priemonėse. Dalyvavo, o vėliau, nuo 2025 m. sausio 14 d. savanoriškai tęsė dalyvavimą palaikomojo pobūdžio psichologo konsultacijose; 2025 m. vasario 13 d. resocializacijos skyriaus psichologo įvertintas teigiamai: stebima gerėjanti tendencija ties gebėjimu labiau priimti grįžtamąjį ryšį, įvertinti ir teigiamus aspektus, argumentus, taip pat gebėjimu tiksliau įvardinti kylančias problemas, aiškiau suprasti jų priežastis ir kt. Paskutinio, 2024 m. gruodžio 27 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu T. J. nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, žema didelės žalos rizika. T. J. mokėsi VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, dėl to jam buvo leista naudotis asmeniniu kompiuteriu. Dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ cecho darbininku, po to atliko praktiką UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu dirba toje pačioje įmonėje; darbdavių charakterizuotas teigiamai; skatintas du kartus už stropų darbą. Nuo 2023 m. rudens iki šiol studijuoja (duomenys neskelbtini) valstybės finansuojamoje vietoje, studijų rezultatai visumoje puikūs; universiteto leidimu savarankiškai dirba (duomenys neskelbtini) katedros laboratorijose. T. J. Su šeimos narių pagalba išsimokėjo jam Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-89-195/2019 už nusikalstamų veikų padarymą paskirtą 100 MGL dydžio (5 000 Eur) baudą. Vykdomųjų dokumentų T. J. atžvilgiu nėra.

Kita vertus, iš bylos ir asmens bylos medžiagų matyti ir tam tikrų nuteistąjį T. J. neigiamai apibūdinančių duomenų. T. J. praeityje teistas tris kartus, prieš tai – Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. baudžiamasis įsakymas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį; bausmės vykdymo metu baustas du kartus: 2021 m. rugsėjo 28 d. – už tai, kad nevykdė administracijos nurodymo susirinkti daiktus ir išeiti iš kameros, už tai jam pareikštas papeikimas, ir 2022 m. kovo 31 d. – už tai, kad pas jį lovoje rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas, už tai jam paskirta 1 BSD dydžio įmoka į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą; 2023 m. lapkričio 25 d. baustas administracine tvarka už tai, kad numetė nuorūką, paskirtą baudą sumokėjo. Paskutinėje, 2025 m. sausio 8 d. socialinio tyrimo išvadoje jam nustatyti devyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: profesinės kvalifikacijos stoka, lėšų valdymo įgūdžių stoka, buvusi asocialios grupės įtaka, piktnaudžiavimo narkotikais istorija, smurtinis elgesys, susijęs su narkotikų vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas atsparumas stresui, impulsyvaus elgesio apraiškos, pasitaikančios nelankstaus mąstymo apraiškos. Vis dėlto, teismo vertinimu, šios aplinkybės nenusveria aukščiau nurodytų T. J. teigiamai apibūdinančių aplinkybių ir neleidžia manyti, kad toliau taisomas jis turi būti būtinai struktūruotoje aplinkoje, jog to negalima padaryti jam būnant laisvėje, prižiūrimam.

Visų pirma, nors ankstesni nuteistojo T. J. teistumai negali būti ignoruojami, tačiau turi būti vertinami kartu su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-168-737/2024, 2024 m. balandžio 2 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-150-1049/2024, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-740-928/2023, ir kt.), kurie nagrinėjamu atveju visumoje yra labiau teigiami. Be to, nuo paskutinio T. J. nubaudimo 2023 m. lapkričio 25 d. yra praėjęs pakankamai ilgas laikas, tai rodo teigiamus pokyčius jo mąstysenoje. Dar daugiau, paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje nustatyti T. J. dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nesudaro pagrindo manyti, kad jie negali būti šalinami jam būnant laisvėje neizoliuotam nuo visuomenės. Pastebėtina, kad dalis iš jų, emocinės gerovės, išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityse, laikomi suvaldytais. Be to, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu nėra tiesiogiai susijęs su nusikalstama veika, už kurią T. J. yra nuteistas, ir jo praeities teistumais. Dar daugiau, buvusi asocialios grupės įtaka T. J., jo piktnaudžiavimo narkotikais istorija, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, yra daugiau susiję su T. J. praeitimi. Tuo tarpu dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – profesinės kvalifikacijos ir lėšų valdymo įgūdžių stoka, jau kurį laiką T. J. yra valdomi, jam dirbant ir studijuojant. Taip pat paminėtina, kad neatlikta didėlė laisvės atėmimo bausmės dalis savaime nesudaro pagrindo netaikyti lygtinio paleidimo (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-283-576/2024). Be to, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos nėra atleidimas nuo bausmės, o kaip tik ilgalaikė nuteistojo priežiūra, orientuota į jo sugrąžinimą į visuomenę, nuolat gresiant lygtinio paleidimo panaikinimui ir pasiuntimui atlikti likusios bausmės dalies.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistojo T. J. elgesys bausmės atlikimo metu rodo jo akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. T. J. neigiamai apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, teigiamų neatsveria ir, vertinant jų visumą, nesudaro pagrindo spręsti priešingai. Todėl T. J. gali būti toliau taisomas laisvėje, taikant jam intensyvią priežiūrą. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą skundą atmesti ir nutarimą patvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro skundą.

Patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. LK-N-36 dėl nuteistojo T. J. (T. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.