Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Č. gynėjo advokato Algimanto Kliunkos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį bei BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas ir T. J. (J.), tačiau dėl jo nuteisimo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.16 . Ž. Č., būdamas mokiniu, 2018 m. balandžio 29 d. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu BK 40 straipsnio numatytais pagrindais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Per vienerių metų laidavimo laikotarpį nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą yra nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas ir laisvės atėmimą iki 2 (dvejų) metų. Anot gynėjo, Ž. Č. yra studentas, todėl paskyrus baudą, jam ją sumokėti būtų sudėtinga. Jei apeliacinės instancijos teismas Ž. Č. skirtų laisvės atėmimo bausmę, gynėjas prašo taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir atidėti bausmės vykdymą arba, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, Ž. Č. paskirti bausmę, nenumatytą BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje – laisvės apribojimą. Jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad Ž. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, gynėjas prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir nuteistajam paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, – laisvės apribojimą, neatimant jam galimybės sėkmingai baigti studijas universitete. Ž. Č. išvadas jau padarė ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis Ž. Č. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo Ž. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė bei įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio ir BPK 301 straipsnio reikalavimų, ir jais remdamasis teisingai nustatė Ž. Č. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes. Kvalifikuodamas Ž. Č. nusikalstamus veiksmus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

Dėl Ž. Č. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

Skunde nurodoma, kad apygardos teismas pripažindamas Ž. Č. kaltu dėl 100 vnt. įvairių spalvų tablečių, kurių sudėtyje bendrai yra 14,427 g psichotropinės medžiagos – MDMA, gavimo iš T. J. ir jų laikymo, turint tikslą jas platinti, rėmėsi vien trumposiomis SMS žinutėmis, fiksuotomis T. J. telefone. Toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Ž. Č. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymo, be T. J. ir Ž. Č. susirašinėjimo, fiksuoto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2020 m. balandžio 16 d. apžiūros protokole, patvirtina ir kiti bylos faktiniai duomenys: nuteistojo T. J. parodymai, liudytojo S. V. parodymai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos Ketvirtojo skyriaus 2020 m. kovo 3 d. kratos protokolas (t. 2, b. l. 196-199), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. kovo 18 d. specialisto išvada (t. 3, b. l. 7–11), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2020 m. balandžio 2 d. apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas Ž. Č. gyvenamojoje vietoje rastas kartoninio popieriaus gabalėlis su skaičiavimais (t. 4, b. l. 1-3), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2020 m. balandžio 20 d. apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas Ž. Č. naudotas telefonas ir jame esančios nuotraukos (t. 4, b. l. 134–145).

Pažymėtina, kad esminis kriterijus, atribojantis nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nuo BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas). Tai būtinasis veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tai vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-781/2007, Nr. 2K-4/2009, Nr. 2K-36/2009, Nr. 2K-75/2009, Nr. 2K-281/2009, Nr. 2K-166/2010, Nr. 2K-618/2010, Nr. 2K-113/2011, Nr. 2K-472/2011).

Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti Ž. Č. tikslą psichotropinę medžiagą platinti, nes nebuvo rastos svarstyklės ar maišeliai skirti psichotropinei medžiagai pakuoti. Ž. Č. tikslą išplatinti gautas 100 vnt. įvairių spalvų tablečių, kurių sudėtyje bendrai yra 14,427 g psichotropinės medžiagos – MDMA, patvirtina apygardos teismo ištirtų ir įvertintų faktinių duomenų visuma. Kaip jau minėta, pas Ž. Č. kratos metu buvo rastas gana didelis kiekis, t. y. 100 vnt. įvairių spalvų tablečių, kurių sudėtyje bendrai yra 14,427 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu Ž. Č. patvirtino, kad jis pats psichotropinės medžiagos – MDMA nevartojo. Taigi psichotropinė medžiaga nebuvo laikoma jo paties naudojimui. Atlikus Ž. Č. telefono, kuriuo jis naudojosi, apžiūrą - patekus į katalogą „Camera“, matoma 2019 m. gruodžio 1 d. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas 8 įvairių spalvų tabletės, fotografijos dešinėje pusėje matoma supakuota augalinės kilmės medžiaga, taip pat 6 tablečių pakuotė ir kairėje pusėje matomas galimai narkotinių psichotropinių medžiagų testas. Minėtoje fotografijoje esančios tabletės, augalinės kilmės medžiaga, išvaizda panaši į narkotines ar psichotropines medžiagas. Taip pat tame pačiame kataloge matoma 2020 m. sausio 22 d. daryta fotografija, kurioje baltos spalvos skiautės dalis su užrašais 18v, 58 , 11,s, 50@. Taip pat 2020 m. vasario 19 d., daryta fotografija, kurioje matoma popieriaus skiautė su įvairiais skaičiavimais (t. 4, b. l. 134–145). Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2020 m. balandžio 2 d. apžiūros protokolo matyti, kad kratos nuteistojo Ž. Č. gyvenamojoje vietoje metu, paimtas ir apžiūrimas kartoninis popieriaus gabalėlis, kuriame mėlynos spalvos rašikliu, ranka padaryti įrašai: „[18 gaid x5 € 90 € [LsD 400 € [11,5 kristė x20 230 € +220€ (sena Kristė) [50@x5€ 250€ 1190€“ (t. 4, b. l. 1-3). Ž. Č. aiškinimas apie tai, kas užrašė minėtame lapelyje esančius duomenis ir kokia jų reikšmė, nebuvo nuoseklus. Tai, kad minėtame lapelyje yra įrašai, susiję su psichotropinėmis medžiagomis Ž. Č. patvirtino 2020 m. kovo 4 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, tačiau aiškino, kad įrašai padaryti ne jo ranka (t. 7, b. l. 113-114). Apklausiamas 2020 m. birželio 1 d. jis savo poziciją pakeitė, aiškino, kad įrašai daryti jo ranka, tačiau, ką jie gali reikšti, neprisimena, nes įrašus darė seniai (t. 7, b. l. 120-121). Teisiamojo posėdžio metu Ž. Č. patvirtino, kad tai jis ranka darė įrašus apžiūrėtuose lapeliuose, tačiau aiškino, kad paskaičiavimus ant lapelio jam iš eilės liepė užrašyti draugas T. B., jog jis duomenis galėtų nufotografuoti ir nusiųsti tam, kam reikėjo. Nėra įsitikinęs, ar šie paskaičiavimai yra susiję su narkotinėmis medžiagomis (t. 9, b. l. 159). Toks jo aiškinimas, aptartų aplinkybių kontekste, vertinamas kaip neįtikinantis. Kaip jau minėta, iš Ž. Č. ir T. J. susirašinėjimo analizės matyti, kad jie tarpusavyje nuolatos bendravo dėl piniginių sumų ir atsiskaitymo vienas su kitu „babkes turi?“, „1600 turi?“, „kiek turi?“, „ryt jau turėsiu, jei viskas pagal planą“. Iš susirašinėjimo taip pat matyti, kad T. J. Ž. Č. psichotropines medžiagas perdavė ne pirmą kartą: „atsinešiu naujų 100 po 1.7“. Visos minėtos aplinkybės apygardos teismui pagrįstai leido padaryti išvadą, kad nuteistasis Ž. Č. neteisėtai disponavo 100 vnt. tablečių, kurių sudėtyje bendrai yra 14,427 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ne savo asmeniniams poreikiams, o turėdamas tikslą jas platinti. Tam neprieštarauja ir liudytojo S. V. parodymai, kad jis matė, kad pas Ž. Č. namuose yra ir daugiau narkotinių medžiagų, todėl suprato, kad nuteistasis narkotines medžiagas platina (t. 9, b. l. 177).

Aptarti bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad Ž. Č. suvokė, jog savo namuose neteisėtai laiko 100 vnt. įvairių spalvų tablečių, kurių sudėtyje bendrai yra 14,427 g psichotropinės medžiagos – MDMA, turėdamas tikslą jas platinti, ir norėjo taip veikti. Taigi jis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl apygardos teismas, kvalifikuodamas Ž. Č. veiksmus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kvalifikuoti nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

Kaip jau minėta, Ž. Č. viso proceso metu teigė, kad 100 vnt. tablečių, su psichotropine medžiaga – MDMA, jis iš T. J. paėmė ir savo namuose laikė tik kaip užstatą, norėdamas užsitikrinti T. J. buto nuomai paskolintų pinigų grąžinimą. Tokį nuteistojo aiškinimą paneigia bylos faktiniai duomenys. Nuteistasis T. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 25 d. duotus parodymus, kad nepamena tikslios datos, galimai 2019 m., Ž. Č., pastarojo prašymu, davė apie 100 vnt. įvairių spalvų tablečių su psichotropine medžiaga – MDMA (t. 6, b. l. 117-120). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. J. parodymai yra nepatikimi, nes jis tuo metu vartojo narkotines medžiagas, todėl negalėjo blaiviai suvokti ir nurodyti visų aplinkybių. Tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu T. J. vartojo narkotines medžiagas, patvirtino ir pats nuteistasis, tačiau nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu, per apklausą, vykusią 2020 m. gegužės 25 d., kurios metu paaiškino 100 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga MDMA perdavimo Ž. Č. aplinkybes, davė teisingus parodymus. Iš 2020 m. gegužės 25 d. papildomos įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad apklausą atlikęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos Ketvirtojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas pastabų dėl T. J. būsenos apklausos metu ar dėl jo gebėjimo suvokti aiškinamas aplinkybes nepažymėjo. T. J. buvo apklausiamas dalyvaujant gynėjui. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad minėtos apklausos metu T. J. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ar negalėjo suvokti su juo atliekamų procesinių veiksmų esmės. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. J. apklausų metu buvo daromas ikiteisminio tyrimo pareigūnų spaudimas, tačiau byloje tokį apeliacinio skundo argumentą galinčių patvirtinti objektyvių duomenų nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. J. viso proceso metu kaltę pripažino ir savanoriškai davė parodymus. Byloje nėra ir tokių duomenų, kurie patvirtintų T. J. siekį apkalbėti Ž. Č., ar nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes. T. J. nurodomas aplinkybes apie 100 vnt. įvairių spalvų tablečių su psichotropine medžiaga – MDMA perdavimą Ž. Č. patvirtino liudytojas S. V., kuris nurodė, kad buvo kartu su T. J., kai pastarasis Ž. Č. perdavė įvairių spalvų tabletes - psichotropinę medžiagą – MDMA, supakuotas plastmasiniame maišelyje. Ž. Č., suskaičiavo, kiek yra tablečių ir T. J. perdavė pinigus už tabletes (t. 9, b. l. 177). Aplinkybes, jog matė, kaip pas Ž. Č. bute T. J. jam perduoda psichotropines medžiagas, liudytojas S. V. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 51-53, t. 8, b. l. 88-91). Taigi jo parodymai apie esmines Ž. Č. 100 vnt. įvairių spalvų tablečių - psichotropinės medžiagos – MDMA gavimo iš T. J. aplinkybes buvo nuoseklūs. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas vadovavosi S. V. parodymais, jų nepatikrinus BPK numatyta tvarka. Iš skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad liudytojo parodymai buvo vertinami neatsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, apygardos teismas šio liudytojų parodymų neprioretizavo ir juos vertino kitų bylos duomenų kontekste. Nuteistojo Ž. Č. teigimu, liudytojas S. V. nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, galimai norėdamas pagerinti T. J. padėtį, o jo pabloginti, nes jų su liudytoju santykiai nebuvo labai geri, tačiau liudytojas S. V. tai paneigė ir patvirtino, kad su Ž. Č. nėra susipykęs ir neturi jokio pagrindo jį apkalbėti ar apšmeižti (t. 9, b. l. 178). Byloje nėra jokių tokį liudytojo aiškinimą paneigiančių objektyvių duomenų. Priešingai, kaip matyti iš liudytojų S. V. parodymų, jis, kalbėdamas apie T. J. tablečių perdavimą Ž. Č., nurodė vienodos reikšmės aplinkybes tiek dėl T. J., tiek Ž. Č. veiksmų, nebuvo kategoriškas, pažymėjo, kad tai jo nuomonė ir nurodė, kokios aplinkybės jam leido šiai nuomonei susiformuoti. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos Ketvirtojo skyriaus 2020 m. kovo 3 d. kratos protokolo matyti, kad Ž. Č. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas liudytojo S. V. apibūdinimą atitinkantis polietileninis maišelis su įvairių spalvų tabletėmis (t. 2, b. l. 196-199). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. kovo 18 d. specialisto išvada patvirtino, kad Ž. Č. kratos metu rastose tabletėse: 17 vnt. žalios spalvos tablečių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, jo masė yra 2,646 g, 29 vnt. raudonos spalvos tablečių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, jo masė yra 3,931 g, 29 vnt. rudos spalvos tablečių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, jo masė yra 4,169 g. 25 vnt. pilkos spalvos tablečių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, jo masė yra 3,681 g. (t. 3, b. l. 7-11). Tai, kad žinojo, jog T. J. jam perduodamų 100 vnt. tablečių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, patvirtino ir pats nuteistasis, tačiau, kaip jau minėta, teigė, kad tabletes T. J. jam perdavė tik kaip užstatą. Vis tik Ž. Č., aiškindamas dėl tariamo užstato iš T. J. paėmimo aplinkybių, nebuvo nuoseklus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2021 m. balandžio 26 d. jis nurodė, kad užstato už skolą iš T. J. paprašė, nes pastarasis labai daug iš jo skolinosi, tačiau teigė, kad yra labai draugiškas ir jam labai svarbu padėti draugui, todėl niekad neatsisakydavo padėti T. J., siekiant išsaugoti draugystę. T. J. jo niekad neapgavo ir visas skolas grąžindavo (t. 10, b. l. 24). Taigi, viena vertus, nuteistasis nurodė, kad užstatą iš T. J. paėmė dėl jo dažno skolinimosi, kas rodo apelianto neužtikrintumą dėl skolinamų pinigų atgavimo, kita vertus, aiškino, kad labai pasitikėjo T. J., nes pastarasis niekada jo neapgavo ir skolas grąžindavo. Ž. Č. teisiamojo posėdžio metu 2021 m. vasario 4 d. aiškino, kad jis iš T. J. kaip užstatą paėmė 100 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – MDMA, žinodamas, kad pastarasis kenčia nuo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, todėl manė, kad jų su savimi neturėdamas, galbūt nevartos (t. 9, b. l. 159). Toks apelianto aiškinimas yra nelogiškas. Akivaizdu, kad psichotropinės medžiagos tariamas saugojimas iki skolos grąžinimo, jos nesunaikinant ar neperduodant teisėsaugai, nuo priklausomybės narkotinėmis medžiagomis kenčiančio asmens nenukreipiant į reabilitacijos centrą, kelia pagrįstų abejonių dėl tokių Ž. Č. ketinimų realumo ir nuoširdumo. Juolab, jog Ž. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje (disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), padarymo, pastarajam deklaravus jo tvirtą apsisprendimą daugiau nieko bendro su narkotinėmis medžiagomis neturėti. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. Z. patvirtino, kad matė Ž. Č. nuomojamame bute maišelį su tabletėmis, apie kurias pastarasis jam aiškino, jog tai T. J. užstatas už pasiskolintus pinigus buto nuomai ir, kad tabletes T. J. grąžins (t. 10, b. l. 5-6), tačiau įvertinus tai, kad liudytojas yra geriausias Ž. Č. draugas, teisiamojo posėdžio metu išsakė savo poziciją, jog tikisi, kad Ž. Č. nebus nuteistas, neatmestina, kad norėdamas palengvinti nuteistojo padėtį T. Z. davė jo atžvilgiu palankius parodymus, patvirtinančius nuteistojo keliamą versiją. Todėl liudytojo parodymais remiamasi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos faktiniai duomenys. T. J. patvirtino, kad buvo atvejų, kai skolinosi pinigų iš Ž. Č., bet tokių aplinkybių, jog 100 vnt. įvairių spalvų tablečių, kurių sudėtyje bendrai yra 14,427 g psichotropinės medžiagos – MDMA, nuteistajam paliko kaip galimą užstatą, nenurodė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2020 m. balandžio 16 d. apžiūros protokole užfiksuoto Ž. Č. ir T. J. susirašinėjimo analizė, taip pat nepatvirtina jokio nuteistųjų bendravimo, susijusio su užstatų perdavimu (t. 4, b. l. 55-113). Nors teisiamojo posėdžio metu Ž. Č., komentuodamas susirašinėjimo su T. J. turinį, nurodė, kad susirašinėdami apie pinigų sumas, jie kalbasi apie tai, kada ir kiek nuteistasis galės paskolinti pinigų T. J., tačiau, kaip pagrįstai nurodė apygardos teismas, tai, kad byloje esančiuose susirašinėjimuose nuteistieji nuolat bendravo apie pinigų sumas ir jų perdavimą, T. J. griežtas pinigų reikalavimo tonas (nuotraukos Nr. 91 Nr. 92), Ž. Č. paaiškinimai, kada ir kiek pinigų jis surinks (nuotrauka Nr. 97), paneigia pastarojo aiškinimą, kad su T. J. susirašinėjo apie pastarojo už buto nuomą turimas skolas Ž. Č.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija Ž. Č. aiškinimą, kad jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rastos 100 vnt. įvairių spalvų tablečių, kurių sudėtyje bendrai yra 14,427 g psichotropinės medžiagos – MDMA buvo tik T. J. paliktas užstatas, kurį jam, grąžinus skolą, būtų atidavęs atgal, vertina kaip jo gynybinę poziciją, paneigtą bylos faktinių duomenų visuma.

Ž. Č. ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu ir bylą nagrinėjant teisme aiškino, kad tabletes su psichotropine medžiaga – MDMA T. J. jam perdavė 2020 m. vasario 19 d., ką patvirtina liudytojo T. Z. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. Z. parodė, kad 2020 m. vasario 19 d. į jo sąskaitą per klaidą T. J. pervedė 180 Eur, kuriuos turėjo pervesti Ž. Č.. Tai pastebėjęs jis minėtą pinigų sumą pervedė Ž. Č.. Nematė ir negirdėjo apie tą dieną perduodamas narkotines ar psichotropines medžiagas. Nuo to momento, kai buvo atlikta finansinė operacija, iki tada, kai T. Z. pas Ž. Č. namuose pamatė psichotropinę medžiagą, praėjo galimai savaitė (t. 10, b. l. 5-6). Taigi iš liudytojo parodymų matyti, kad buvo atvejis, kai būtent T. J. turėjo pervesti pinigus Ž. Č., bet tokie liudytojo parodymai niekaip nepatvirtina, kad 2020 m. vasario 19 d. Ž. Č. skolino pinigų T. J. ir už tai, kaip užstatą iš jo gavo 100 vnt. įvairių spalvų tablečių, kurių sudėtyje bendrai yra 14,427 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Kaip jau minėta, proceso metu T. J. tikslios datos, kada Ž. Č. perdavė 100 vnt. įvairių spalvų tabletes su psichotropine medžiaga – MDMA, prisiminti negalėjo. Tiek Ž. Č., tiek T. J. tvirtino, kad minėtos tabletės Ž. Č. buvo perduotos pastarojo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Iš Ž. Č. susirašinėjimo su T. J. internetinėje programėlėje „Facebook“ analizės matyti, kad nuteistieji tariasi susitikti 2020 m. vasario 21 d., T. J. praneša, kad Ž. Č. atneš „100 vnt. naujų po 1.7“ ir, kad vyksta tiesiai pas Ž. Č.. Ž. Č. atrašo, kad yra greitojo maisto restorane „MC Donald“ (t. 4, b. l. 110-111). Teisiamojo posėdžio metu Ž. Č. paaiškino, kad šiuose susirašinėjimuose yra kalbama apie kažkokią medžiagą, tačiau T. J. pranešimą, kad atneš 100 vnt. naujų po 1.7 jis ignoravo, nes jo nedomino, kokia tai medžiaga ir kokia jos kaina (t. 10, b. l. 24). Akivaizdu, kad tiek T. J., jau būdamas teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, tiek Ž. Č., kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir už juos numatytos atsakomybės grėsmę, todėl susirašinėdami vengė tiesiogiai įvardinti susitikimo tikslą, naudojo užkoduotas frazes, apsunkinančias perduodamos psichotropinės medžiagos ir jos kainos nustatymą.

Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su apygardos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad 2020 m. vasario 21 d. Ž. Č. susitikęs su T. J. greitojo maisto restorane „MC Donald“, nuėjo pas nuteistąjį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur ir buvo pastarajam perduotos 100 vnt. tablečių, tačiau, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog šios aplinkybės neabejotinai įrodytos. Byloje nustatyta, jog minėtos tabletės Ž. Č. buvo perduotos pastarojo namuose. Iš nuteistųjų susirašinėjimo matyti, kad T. J. pasiūlė ir Ž. Č. 100 vnt. tablečių nešė 2020 m. vasario 21 d. Nuteistieji susitiko greitojo maisto restorane „MC Donald“ – viešoje vietoje, kur bet kada jų veiksmus galėjo pastebėti pašaliniai asmenys, o restorano aplinka – stebima vaizdo kameromis, todėl ten perduoti tabletes buvo nesaugu. Tai, kad T. J. iš pat pradžių ketino eiti pas nuteistąjį Ž. Č. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina jų susirašinėjimas internetinėje programėlėje „Facebook“, kur jiems susitikus ir nuėjus Ž. Č. iš T. J. gavo 100 vnt. įvairių spalvų tablečių su psichotropine medžiaga – MDMA, kurios pas jį namuose ir buvo rastos.

Dėl BPK 255 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio 1 ir 3 dalies pažeidimo

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas, pakeisdamas Ž. Č. iš T. J. 100 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga – MDMA gavimo laiką, pažeidė BPK 255 straipsnio 2 dalies ir 256 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas ir suvaržė Ž. Č. teisę gintis nuo kaltinimų. Sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo.

Nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ir nustato BPK 255 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Kaltinimas gali būti keičiamas, jeigu: iš esmės keičiasi veikos faktinės aplinkybės; iš esmės keičiasi faktinės veikos aplinkybės ir dėl to reikia keisti kvalifikavimą; faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia, bet veika buvo neteisingai kvalifikuota.

Nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikoma kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, individualizuojančios kaltinamojo padarytą veiką, sudarančios pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turinčios reikšmės skiriant bausmę. Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K-8-696/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (neįspėjus apie tai gynybos) asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-8-696/2016).

Taigi faktinėmis aplinkybėmis, nagrinėjamo skundo kontekste, iš esmės besiskiriančiomis nuo kaltinamajame akte išdėstytų, laikytinos tos, kurios esmingai pakeičia pareikšto kaltinimo apimtį ir suvaržo asmens teisę į gynybą. Iš 2021 m. vasario 1 d. surašyto kaltinamojo akto matyti, kad jis kaltinamas, jog neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas laikotarpiu – 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. kovo 1 d. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog byloje pasitvirtino, kad T. J. 100 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga – MDMA Ž. Č. perdavė 2020 m. vasario 21 d., todėl kaltinimą patikslino, nurodydamas, kad T. J. 14,427 g psichotropinės medžiagos – MDMA Ž. Č. perdavė 2020 m. vasario 21 d. iki kovo 1 d. laikotarpiu.

Apygardos teismas, remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, sukonkretindamas psichotropinės medžiagos perdavimo Ž. Č. laiką, iš nuteistajam pareikšto kaltinimo ribų neišėjo. Taigi tai, kad apygardos teismas susiaurino šios nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį, neįspėjęs nuteistojo dėl kaltinimo pakeitimo, nelaikytina BPK 255 ir 256 straipsniuose numatytos tvarkos pažeidimu ir atitinka kasacinę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Be to, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu Ž. Č. buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl kaltinimo, susijusio su nusikalstamos veikos padarymo laiku, pakeitimo, jį patikslinant. Teismo posėdžio metu nuteistasis išdėstą savo poziciją, susijusią su kaltinimo pakeitimu. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentas, jog patikslinant kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo laiką buvo iš esmės pažeistos BPK 255 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos ir Ž. Č. teisė į gynybą, nepagrįstas.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu Ž. Č. reiškiami įtarimai nuolat kito. Prieš pat ikiteisminio tyrimo pabaigos paskelbimą 2021 m. sausio 18 d. Ž. Č. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nesuteikus pakankamai laiko ir galimybės nuo tokio nepagrįsto įtarimo tinkamai bei efektyviai gintis. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie kokius nors nuteistojo teisės į gynybą pažeidimus ar suvaržymus baudžiamojo proceso metu. Tiek nuteistajam Ž. Č., tiek jo gynėjui, buvo suteikta teisė pasisakyti, teikti prašymus, užduoti klausimus liudytojams, skųsti procesinius sprendimus. Taigi apeliacinio skundo argumentas dėl pažeistos teisės efektyviai gintis nuo pareikšto kaltinimo nepagrįstas.

Dėl paskirtos bausmės ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

Už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas Ž. Č. paskirdamas bausmę atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kaltės formą: nusikalto veikdamas tiesioginė tyčia, nusikaltimo motyvus ir tikslą, nuteistojo asmenybę. Ž. Č. yra (duomenys neskelbtini) studentas, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, baustas administracine tvarka (t. 9, b. l.19–22), yra (duomenys neskelbtini) savanoris, charakterizuojamas teigiamai. Nėra Ž. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apygardos teismas nenustatė Ž. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistojo gynėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, mano, kad jo atsakomybę lengvina tai, kad Ž. Č. pripažino kaltę dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, nuoširdžiai gailisi. Jis policijos pareigūnams pats nurodė butą, kuriame gyveno, neslėpė neteisėtai įgytų ir laikytų psichotropinių medžiagų, davė parodymus, iš esmės atitinkančius objektyvias faktines bylos aplinkybes, taip pat ir apie T. J. padarytas galimas nusikalstamas veikas.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be kita ko, yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailestį. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors nuteistasis Ž. Č. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme pripažino, kad jo namuose rastas 100 vnt. įvairių spalvų tabletes, su psichotropine medžiaga – MDMA, jam perdavė T. J., tačiau aiškino, kad jas iš pastarojo paėmė tik kaip užstatą už skolą, neigė turėtą tikslą tabletes platinti kitiems asmenims. Taigi Ž. Č. viso proceso metu kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nuosekliai neigė, stengdamasis savo vaidmenį sumenkinti. Todėl nuteistojo išreikštas gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo laikytinas deklaratyviu, stengiantis sušvelninti savo padėtį baudžiamosios atsakomybės prasme, o ne nuoširdžia atgaila už padarytą neteisėtą veiką. Verčiamas byloje esančių įrodymų nuteistasis Ž. Č. pripažino 100 vnt. tablečių, kurių sudėtyje bendrai yra 14,427 g psichotropinės medžiagos – MDMA, laikymo faktą, tačiau tokia jo pozicija neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo kriterijų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra sąlygų, būtinų konstatuoti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Apygardos teismas, nustatydamas Ž. Č. skiriamos bausmės dydį, motyvuotai pasisakė dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat apsvarstė BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nuostatų Ž. Č. atžvilgiu taikymo galimybę. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad Ž. Č. baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Iš tiesų iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ž. Č. yra motyvuotas produktyviam užimtumui. Jis dirba (t. 11, b. l. 45-47), UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriaus charakterizuojamas kaip komunikabilus, gebantis bendrauti, stropus bei besiimantis iniciatyvos. (duomenys neskelbtini) direktorės charakterizuojamas kaip aktyvus, paslaugus, mandagus, komunikabilus, greitai prisitaikantis komandoje, turintis idėjų ir iniciatyvų savanoris. Jis pavestas užduotis atlieka laiku, atsakingas, yra tolerantiškas, paslaugus ir įsiklausantis (t. 11, b. l. 44). Šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) Ž. Č. nusikalstamiems veiksmams bei kitoms bylos aplinkybėms. Svarbu pažymėti ir tai, kad Ž. Č. nusikalto praeityje būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Taigi, teismas jau kartą parodė pasitikėjimą nuteistuoju, patikėdamas jo deklaruojamu siekiu keisti gyvenimo būdą ir atsiriboti nuo bet kokių neteisėtų veiksmų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, praeityje jo atžvilgiu jau vykdytas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamasis procesas jam pakankamos įtakos neturėjo. Ž. Č. ir toliau nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, o jo nusikalstami veiksmai sunkėja. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, kas leidžia manyti, jog jis išvadų dėl padaryto nusikaltimo nepadarė. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-172/2008, Nr. 2K-452/2012, Nr. 2K-276-1073/2020). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skiriant bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą netaikytos ir bausmė paskirta, vadovaujantis bendromis bausmių skyrimo taisyklėmis, atitinka baudžiamąjį įstatymą bei kasacinio teismo praktiką. Pažymėtina, jog į reikšmingas, teigiamai Ž. Č. apibūdinančias aplinkybes apygardos teismas atsižvelgė nuteistajam skirdamas minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo Ž. Č. gynėjo advokato Algimanto Kliunkos apeliacinį skundą atmesti.