Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lemeta“ ieškinį atsakovui K. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (lot. ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

18. Iš JAR viešai teikiamų duomenų nustatyta, kad BUAB „Lemeta“ buvo įregistruota 2017 m. rugpjūčio 7 d., bendrovės veikla buvo maitinimas ir gėrimų teikimas. Nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. (paskyrimo (išrinkimo) data 2017 m. rugsėjo 28 d.) iki 2019 m. birželio 26 d. direktoriaus pareigas ėjo K. R.; registruota akcininkė nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. buvo J. B.. Apeliantas nurodė ir ieškovė neginčija, kad BUAB „Lemeta“ akcininkas yra J. K.. Nagrinėjamoje byloje reikalavimų BUAB „Lemeta“ akcininkui nepareikšta.

Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytino teisinio reglamentavimo

23. JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

24. Ieškovei BUAB „Lemeta“ supaprastinto bankroto byla iškelta 2019 m. gegužės 27 d. Supaprastinto bankroto procedūros nepatenka į JANĮ 155 straipsnyje nurodytą išimčių sąrašą.

25. Materialiniams teisiniams santykiams taikomi ginčo santykių atsiradimo metu galioję įstatymai. ĮBĮ materialiosios teisės normoms priskirtinos normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, sąrašas ir kt. Proceso teisės normoms priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan.

26. Nagrinėjamoje byloje ieškovės įrodinėjamo atsakovo (vadovo) neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai BUAB „Lemeta“ metu (2017–2019 metais), galiojo ĮBĮ, todėl taikytinos šio įstatymo nuostatos, galiojusios iki 2019 m. gruodžio 31 d.

27. Pagal CPK 330 straipsnį materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.

Dėl nemokaus juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą

28. Pagal ĮBĮ (redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. gruodžio 30 d. iki 2018 m. liepos 1 d., t. y. ieškovės nurodytu apelianto 2018 m. kovo 30 d. neveikimo momentu) 5 straipsnio 1 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę, o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.

29. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje pažymėta, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą (nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 45 punktas). Neveikimo neteisėtumui konstatuoti, turi būti nustatytas atsakovo pareigos atsiradimo momentas. Vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

31. Byloje nustatyta, kad JAR yra pateiktas ieškovės BUAB „Lemeta“ 2017 m. rugpjūčio 28 d.– 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinys, kurio sudarymo ir patvirtinimo data yra 2018 m. kovo 31 d., o pateikimo – 2018 m. birželio 11 d. Todėl apeliantas jau nuo 2018 m. kovo 31 d. (finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymo) žinojo apie 2017 m. gruodžio 31 d. buvusią BUAB „Lemeta finansinę padėtį.

32. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemingai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

34. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).

35. Iš BUAB „Lemeta“ 2017 m. rugpjūčio 28 d.–2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpio balanso nustatyta, kad bendrovė turėjo 947 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 459 Eur. BUAB „Lemeta“ 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovė veikė nuostolingai (-3 012 Eur). Iš BUAB „Lemeta“ 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. birželio 7 d. balansų duomenų nustatyta, kad bendrovės turto vertė neapskaityta (-), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 37 845 Eur sumą.

36. Apeliantas K. R. 2021 m. lapkričio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose yra nurodęs, kad 2018 m. sausio–spalio mėnesiais ieškovė veiklą vykdė, gavo pajamas. Šį apelianto paaiškinimą patvirtina banko sąskaitos Nr. LT224010051004064882 išrašo kopija: 2018 m. sausio mėn. 1 300,78 Eur; 2018 m. vasario mėn. 1 380 Eur; 2018 m. gegužės mėn. 9 915,59 Eur; 2018 m. birželio mėn. 10 396,31 Eur; 2018 m. liepos mėn. 13 209,91 Eur; 2018 m. rugpjūčio mėn. 4 997,53 Eur; 2018 m. rugsėjo mėn. 5 770,39 Eur; 2018 m. spalio mėn. 979,20 Eur įplaukų (piniginių lėšų, gautų į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą).

37. Byloje nustatyta, kad ieškovė nėra pateikusi duomenų apie BUAB „Lemeta“ 2017 m. rugpjūčio 28 d.–2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pradelstus įsipareigojimus (CPK 178 straipsnis). Atsiliepime į ieškinį K. R. nurodė, kad 2017 m. pabaigoje bendrovė turėjo neįvykdytą 1 459 Eur dydžio prievolę, kurią įvykdė 2018 m. ir bankroto byloje nėra patvirtinto nė vieno kreditoriaus reikalavimo, susidariusio iki 2017 m. gruodžio 31 d.

38. Iš prie ieškinio pridėtų dokumentų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos: 1) 2018 m. spalio 30 d. sprendimu nutarta išieškoti iš BUAB „Lemeta“ ieškovei A. N. 225 Eur už 2018 m. birželio mėn., 175,50 Eur už 2018 m. liepos mėn. ir 180 Eur už 2018 m. rugpjūčio mėn. darbo užmokesčio ir 386,66 Eur netesybų; 2) 2018 m. spalio 30 d. sprendimu nutarta išieškoti iš BUAB „Lemeta“ ieškovui P. D. 225 Eur už 2018 m. birželio mėn., 175,50 Eur už 2018 m. liepos mėn., 90 Eur už 2018 m. rugpjūčio mėn. darbo užmokesčio bei 372 Eur netesybų.

39. Į ieškovės bankroto bylą Nr. eB2-125-794/2022 antstolis D. K. 2019 m. liepos 8 d. yra pateikęs vykdomuosius dokumentus, prie kurių pridėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą dėl išieškojimo iš BUAB „Lemeta“ ieškovui N. Š. 112,50 Eur darbo užmokesčio už 2018 m. rugpjūčio mėn. ir 112,50 Eur netesybų.

40. Iš VSDFV viešai skelbiamų paskutinių duomenų nustatyta, kad BUAB „Lemeta“ nuo 2018 m. birželio 18 d. turėjo 768,55 Eur socialinio draudimo skolą, o 2018 m. birželio 26 d. socialinio draudimo skolų neturėjo; nuo 2019 m. birželio 6 d. turėjo 1 495,62 Eur socialinio draudimo skolą. Iš prie ieškinio pridėto VSDFV Kauno skyriaus prašymo dėl reikalavimo patvirtinimo BUAB „Lemeta“ bankroto byloje nustatyta, jog VSDFV 2019 m. birželio 10 d. ataskaitų duomenimis skolininkės skola sudarė 1 495,62 Eur.

41. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-44664-845/2018 nutarė išieškoti kreditorei UAB „Bennet distributors“ iš skolininkės UAB „Lemeta“ 14 343,13 Eur skolos, 5 511,80 Eur sumokėto avanso (netesybų), 2 263,74 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 125 Eur žyminio mokesčio (įsiteisėjo 2019 m. balandžio 12 d.). Kreditorės UAB „Bennet distributors“ reikalavimas buvo grindžiamas 2018 m. balandžio 18 d. marketingo paslaugų teikimo susitarimu.

42. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-45823-933/2018 nutarė išieškoti kreditorei „Berendsen Textile Service“, UAB iš skolininkės UAB „Lemeta“ 408,39 Eur skolos, 388,50 Eur kompensacijos ir 6 proc., dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (796,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 13 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos bei 10 Eur bylinėjimosi išlaidų (įsiteisėjo 2019 m. kovo 8 d.). Šioje byloje skolos reikalavimas buvo grindžiamas 2018 m. gegužės 1 d. paslaugų teikimo sutartimi ir jos priedu bei PVM sąskaitomis faktūromis, numeriai: TEB524070, TEB527859, TEB531631, TEB535371, TEB539165, TEB543007, TEB546906.

43. Kreditorės UAB „RTA Group“ 23 931,38 Eur (17 545 Eur skolos ir 6 386,38 Eur delspinigių) reikalavimas, grindžiamas 2018 m. vasario 1 d. išperkamosios nuomos sutartimi; 17 545 Eur skolos mokėjimo terminas suėjo 2018 m. rugsėjo 5 d.

44. Iš nustatytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė BUAB „Lemeta“ nuo 2018 m. birželio mėn. negalėjo sumokėti darbo užmokesčio darbuotojams, tačiau vykdė socialinio draudimo mokėjimus ir iki 2019 m. birželio mėn. pradelstų mokėjimų VSDFV neturėjo. Tačiau jau nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 6 d. buvo pradelsta skola kreditorei UAB „RTA Group“, o nuo 2018 m. gruodžio mėn. – kreditorėms UAB „Bennet distributors“ ir „Berendsen Textile Service“, UAB.

45. Teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamo sprendimo 7 punkte padaryta išvada, kad ieškovės BUAB „Lemeta“ buvęs vadovas dar 2017 m. privalėjo inicijuoti bankrotą BUAB „Lemeta“.

46. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovės 2017 m. nuostolinga veikla truko nuo bendrovės įsteigimo ir trumpuoju periodu, t. y. 4 mėnesius ir 24 dienas (nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. įregistravimo iki 2017 m. finansinių metų pabaigos). Tačiau naujai įsteigtas juridinis asmuo, pradėdamas ūkinę komercinę veiklą, turi daugiau įsipareigojimų nei turto. Juridinio asmens nemokumo būsena reiškia, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

47. Nors apeliantas žinojo apie bendrovės finansinę padėtį 2017 metais, tačiau vien įsipareigojimų buvimo faktas ir tai, kad jų suma yra didesnė už įmonės turto vertę, pats savaime nelemia pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, jeigu skolos kreditoriams nėra pradelstos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad visi (1 459 Eur ) 2017 m. balanse apskaityti įsipareigojimai ar reikšminga jų dalis buvo pradelsti. Byloje nustatyta (ir nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų nėra), kad ieškovės BUAB „Lemeta“ finansiniai įsipareigojimai darbuotojams ir kreditoriams susiformavo 2018 m.

48. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės buvusio vadovo paaiškinimų, jog 2017 m. rugpjūčio 28 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu BUAB „Lemeta“ iš esmės nebuvo pradėjusi vykdyti maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos. Byloje nustatyta, jog BUAB „Lemeta“ ir UAB „RNDV Group“ sudarė 2018 m. balandžio 24 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį. Iš VSDFV viešai skelbiamų duomenų nustatyta, kad 2018 m. kovo 2 d. buvo 2 darbuotojai (apdraustieji); 2018 m. gegužės 2 d. buvo 1 darbuotojas (apdraustasis); o 2018 m. gegužės 6 d. – 7 darbuotojai (apdraustieji); 2018 m. birželio 6 d. buvo 12 darbuotojų (apdraustųjų); 2018 m. birželio 23 d. buvo – 11; 2018 m. rugpjūčio 17 d. – 10; 2018 m. spalio 11 d. – 9; 2018 m. lapkričio 3 d. – 1 ir galiausiai 2019 m. vasario 23 d. bendrovėje darbuotojų (apdraustųjų) nebuvo. Taigi, ieškovės naktinio kokteilių baro veiklai vykdyti patalpos buvo išnuomotos tik 2018 m. balandžio mėn. ir darbuotojai įdarbinti 2018 m. gegužės mėn.

49. Apeliantas K. R. 2021 m. lapkričio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose yra nurodęs, kad ieškovės veikla sustojo nutraukus patalpų nuomos sutartį. Apeliaciniame skunde nurodyti iš esmės analogiški argumentai – BUAB „Lemeta“ veikla sustojo nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo.

50. Byloje nustatyta, kad UAB „RTA Group“ (nuomotoja) ir BUAB „Lemeta“ (nuomininkė) sudarė 2018 m. vasario 1 d. išperkamosios nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomotoja perdavė nuomininkei naują bei naudotą įrangą 17 545 Eur vertės (1.1, 1.3 papunkčiai); šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į išnuomotą įrangą nuomininkei pereis, kai ji sumokės visą sutartą kainą ir iki sutarties termino pabaigos, iki 2018 m. rugsėjo 6 d. (1.3, 2.1 papunkčiai); šios sutarties pasirašymo metu nuomininkė sumokėjo nuomotojai 3 000 Eur avansą ir turėjo sumokėti: 2018 m. birželio 1 d. 5 000 Eur, 2018 m. rugpjūčio 1 d. 5 000 Eur ir 2018 m. rugsėjo 1 d. 15 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčių (3.2 papunktis). Šios sutarties 3.3 papunktyje šalys susitarė, jei nuomininkė nesumokės sutarties kainos laiku, ji mokės 0,2 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

51. Taip pat UAB „RNDV Group“ (nuomotoja) ir UAB „Lemeta“ (nuomininkė) sudarė 2018 m. balandžio 24 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį dėl patalpų, esančių Klaipėdoje, Turgaus g. 16, viešojo maitinimo – kokteilių baro veiklai už 5 000 Eur su PVM mokestį, mokamą kiekvieną mėnesį (2.1, 2.2, 4.1 papunkčiai); nuomos terminas nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. (3.1 papunktis).

52. Apeliantas K. R. atsiliepime į ieškinį yra paaiškinęs, kad 2018 m. vasaros pabaigoje –rudens pradžioje (t. y. 2018 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais) Klaipėdoje sumažėjo poilsiautojų, naktinis klubas negeneravo tiek pajamų, kiek buvo suplanuota, o taip pat 2018 m. rugsėjo 30 d. nuomotoja UAB „RNDV Group“ pakeitė ieškovės nuomotų patalpų spyną ir neleido pasiimti daiktų, prekių ir dokumentų. Ieškovės UAB „Lemeta“ akcininkas 2019 m. kovo 14 d. el. paštu gavo iš UAB „RNDV Group“ susitarimą dėl ieškovės skolos už patalpų nuomą įskaitymo, kurio pagrindu UAB „RNDV Group“ galėtų teisėtai perimti ieškovės valdytą 8 796,70 Eur vertės turtą: 1) profesionalią indų plovimo mašiną (500 Eur vertės); 2) 2 televizorių „Manta“ (800 Eur vertės); 3) 4 projektorius (1 200 Eur vertės); 4) projektoriaus laidus (100 Eur vertės); 5) 9 medinius staliukus su organinio stiklo dangčiais (1 350 Eur vertės); 6) baro indus (800 Eur vertės); 7) 2 lauko šildytuvus (600 Eur vertės); 8) šokėjų pakylą (900 Eur vertės); 9) tualetą ir kriauklę (300 Eur vertės); 10) 2 stelažus (60 Eur vertės); 11) siurblį (60 Eur vertės); 12) šalto oro vėjelį (150 Eur vertės), 13) ofiso stalą (50 Eur vertės); 14) ofiso kėdę (100 Eur vertės); 15) nešiojamą kompiuterį (300 Eur vertės).

53. Iš į bylą pateikto ieškovės akcininkui pasiūlyto sudaryti kreditorės UAB „RNDV Group“ 2018 m. lapkričio 28 d. susitarimo matyti, kad ieškovė BUAB „Lemeta“ buvo skolinga kreditorei UAB „RNDV Group“ 12 792,73 Eur pagal 2018 m. balandžio 24 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį.

54. Taigi, 2018 m. rugsėjo mėn. ir 2018 m. lapkričio mėn. ieškovės pradelstos skolos kreditorėms UAB „RTA Group“ ir UAB „RNDV Group“ sudarė 30 337,73 Eur (17 545 Eur pagal 2018 m. vasario 1 d. išperkamosios nuomos sutartį + 12 792,73 Eur pagal 2018 m. balandžio 24 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį) sumą.

55. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nemokumo momentas turi būti nustatytas 2018 m. rugsėjo 6 d., nes ieškovė nuo 2018 m. birželio pradžios iki 2018 m. rugpjūčio pabaigos nemokėjo darbo užmokesčio darbuotojams ir iki 2018 m. rugsėjo 5 d. neįvykdė 17 545 Eur prievolės kreditorei UAB „RTA“ pagal 2018 m. vasario 1 d. išperkamosios nuomos sutartį. Ieškovė netinkamai vykdė įsipareigojimus ir pagal 2018 m. balandžio 24 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį. Todėl nuomotoja UAB „RNDV Group“ 2018 m. rugsėjo 30 d. nutraukė 2018 m. balandžio 24 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį (neįleido ieškovės į patalpas, neleido pasiimti daiktų). Nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. ieškovė veiklos nevykdė, pajamų negavo ir jos įprastos veiklos (maitinimo ir gėrimų teikimo) vykdymas nebuvo atkurtas iki bankroto bylos iškėlimo (2019 m. gegužės 27 d.).

57. Įvertinusi tai, kad 2018 m. (ir 2019 m.) balansuose ieškovės BUAB „Lemeta“ turto vertė neapskaityta ir apeliantas nepateikė duomenų apie BUAB „Lemeta“ 2018 m. (ar 2019 m.) turėto turto, įskaitant, pasak apelianto, UAB „RNDV Group“ užvaldyto, vertę (CPK 178 straipsnis), teisėjų kolegija daro išvadą, jog 2018 m. rugsėjo 6 d. ieškovės BUAB „Lemeta“ pradelsti įsipareigojimai (580,50 Eur darbo užmokesčio (be netesybų) A. N. + 490,50 Eur darbo užmokesčio (be netesybų) P. D. + 112,50 Eur darbo užmokesčio (be netesybų) N. Š. + 17 545 Eur kreditorei UAB „RTA Group“ = 18 728,50 Eur pradelstų reikalavimų) viršijo visą jos iki 2018 m. rugsėjo 30 d. užvaldymo turėtą turto vertę (8 796,70 Eur) arba 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanse apskaitytą turto vertę (947 Eur).

58. Kadangi ieškovė jau nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. negalėjo atsiskaityti su darbuotojais ir kreditore UAB „RTA Group“ bei šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Lemeta“, buvęs vadovas (apeliantas) privalėjo pateikti ieškinio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 11 d. įskaitytinai (2018 m. rugsėjo 6 d. + 5 d.) (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos teismo nutartimi BUAB „Lemeta“ bankroto byla iškelta pagal pareiškėjos VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį, teisme gautą (registruotą) 2019 m. balandžio 26 d. Todėl pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį ieškovės BUAB „Lemeta“ buvęs vadovas K. R. privalo atlyginti žalą, kurią bendrovė ir kreditoriai patyrė dėl to, kad apeliantas nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. neteikė teismui ieškinio pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Lemeta“.

Dėl žalos atlyginimo priteisimo

59. Skundžiamo sprendimo 28 punkte abstrakčiai konstatuota, kad atsakovas, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neteisėtu neveikimu padarė ieškovei bei jos kreditoriams 60 317,38 Eur žalą.

60. Pažymėtina, kad BUAB „Lemeta“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo K. R. 60 317,38 Eur žalos atlyginimą, grindžiamą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-125-794/2022, kuria patvirtinta iš viso 59 512,28 Eur finansinių reikalavimų (1 157,02 Eur pirmos eilės kreditorių (trijų darbuotojų) + 10 346,92 Eur antros eilės kreditorių (VSDFV Kauno ir Alytaus skyrių, VMI) + 48 008,34 Eur trečios eilės kreditorių (UAB „Bennet distributors“, UAB „Berendsen textile Service“ ir UAB „RTA Group“).

61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014 pateikti išaiškinimai, kad įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją. Šie išaiškinimai suformuluoti, sprendžiant juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, 30 punktas).

62. Vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį, turi būti vertinama vadovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iškėlus įmonei bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020). Žala laikytinas bendras padidėjęs įmonės skolų dydis, nepaisant to, ar skola konkrečiam kreditoriui padidėjusi / sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012)

63. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015).

64. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų ir priteisė ieškovei iš atsakovo daugiau nei visą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-125-794/2022 patvirtintą BUAB „Lemeta“ kreditorių finansinių reikalavimų sumą.

65. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl BUAB „Lemeta“ buvusio vadovo (apelianto) pareigos atlyginti žalą, padarytą ieškovės kreditoriams, nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. (neteisėto neveikimo momento) iki 2019 m. gegužės 27 d. (bankroto bylos iškėlimo) buvusiam įmonės vadovui vėluojant inicijuoti bankroto bylą juridiniam asmeniui.

66. Vadovas pagal kompetenciją yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, jis tiek, kiek objektyviai įmanoma, privalo užtikrinti, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymų reikalavimus, inter alia (be kita ko), vykdytų įstatymuose įtvirtintas pareigas laiku mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais, laiku mokėtų mokesčius. Objektyviąja prasme egzistuoja vadovo neteisėti veiksmai, jei jam vadovaujant ir turint fiduciarines pareigas, bendrovė tinkamai nevykdo prievolių, atsirandančių pagal įstatymą, tačiau vadovo civilinės atsakomybės dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo atvejais reikalaujama kvalifikuota kaltės forma, t. y. civilinei atsakomybei atsirasti nepakanka paprasto neatsargumo – taikytinas aukštesnis kaltės laipsnis (didelis neatsargumas arba tyčia) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

67. Atsiliepime į ieškinį K. R. yra paaiškinęs, kodėl 2018 m. birželio–rugpjūčio mėn. bendrovė negalėjo sumokėti darbo užmokesčio darbuotojams – Klaipėdoje sumažėjo poilsiautojų, atsidarė konkuruojančios įmonės (naktiniai barai). Apeliantas nėra nurodęs, kodėl darbuotojams nemokėjo darbo užmokesčio po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos priimtų 2018 m. spalio 30 d. ir 2019 m. balandžio 19 d. sprendimų bei iki bankroto bylos iškėlimo (2019 m. gegužės 27 d.). Kita vertus, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog apeliantas 2018 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais nemokėjo darbo užmokesčio visiems darbuotojams (2018 m. birželio 6 d. buvo 12 darbuotojų (apdraustųjų); 2018 m. birželio 23 d. buvo – 11, 2018 m. rugpjūčio 17 d. – 10 darbuotojų). Todėl apeliantui taikytinas didelio neatsargumo kaltės laipsnis.

69. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijos išieškota darbo užmokesčių suma be netesybų sudaro 1 183,50 Eur (580,50 Eur A. N. + 490,50 Eur P. D. + 112,50 Eur N. Š.), o ieškovės bankroto byloje patvirtinti šių darbuotojų reikalavimai sudaro 1 157,02 Eur sumą, konstatuoja, jog skolos šiems kreditoriams iki bankroto bylos iškėlimo skolininkei BUAB „Lemeta“ nedidėjo. Todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei iš apelianto žalos atlyginimą, sudarantį Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi BUAB „Lemeta“ bankroto byloje patvirtintą pirmos eilės kreditorių (darbuotojų) finansinių reikalavimų sumą.

70. Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Tuo atveju, kai žala padaroma neteisėtai išvengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma. Vėlesnis įpareigojimas sumokėti neteisėtai išvengtus mokesčius valstybei negali būti laikomas ieškovo žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme ir atsakovas negali būti atsakingas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, nes, nepriklausomai nuo jų veiksmų, ieškovas būtų turėjęs pareigą juos sumokėti, todėl bendrovės patirta žala laikytina tik paskirtos baudos ir delspinigiai už mokesčių sumokėjimą ne laiku (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017).

71. Ieškovės BUAB „Lemeta“ bankroto byloje Nr. eB2-125-794/2022 patvirtinti antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 10 346,92 Eur sumą (1 495,61 Eur VSDFV Kauno skyriaus + 7 953,67 Eur VMI + 897,64 Eur VSDFV Alytaus skyriaus). Ieškovė ieškinyje nurodė tik tai, kad skola kreditoriui VSDFV Vilniaus skyriui susidarė 2018–2019 metais. Įrodymų, motyvuotų paaiškinimų dėl skolų kreditoriams VSDFV Kauno skyriui ieškovė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Byloje nustatyta, kad BUAB „Lemeta“ 2018 m. vykdė socialinio draudimo mokėjimus ir iki 2019 m. birželio mėn. pradelstų mokėjimų VSDFV neturėjo. Todėl nepriteisiama ieškovei iš apelianto žalos atlyginimas, sudarantis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi BUAB „Lemeta“ bankroto byloje patvirtintas antros eilės kreditorių VSDFV finansinių reikalavimų sumas.

72. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kada susidarė skola kreditorei VMI ir, ar ieškovės bankroto byloje patvirtintą kreditorės VMI reikalavimo sumą sudaro tik skola, ar ir suskaičiuoti delspinigiai / palūkanos. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi BUAB „Lemeta“ bankroto byloje patvirtinti antros eilės kreditorių reikalavimai, neišskiriant skolų, palūkanų / delspinigių dydžių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002). Taigi, reikalavimo dalis (7 953,67 Eur), sudaranti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi BUAB „Lemeta“ bankroto byloje patvirtintą antros eilės kreditorės VMI finansinio reikalavimo sumą, pripažintina neįrodyta, todėl atmetama.

73. Byloje nustatyta, kad ieškovės prievolė kreditorei UAB „Bennet distributors“ susiformavo pagal 2018 m. balandžio 18 d. Susitarimą dėl marketingo paslaugų tiekimo Nr. M40/18– 2019 prie sutarties Nr. 98/18. Skolininkui buvo pateiktos prekės pagal 2018 m. gegužės 16 d.; 2018 m. liepos 19 d., 27 d.; 2018 m. rugpjūčio 3 d., 8 d. sąskaitas faktūras (Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-44664-845/2018). BUAB „Lemeta“ įsipareigojimas kreditorei „Berendsen Textile Service“ susidarė dėl neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų 2018 m. gegužės 1 d. paslaugų teikimo sutarties pagrindu (Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-45823-933/2018).

74. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-44664-845/2018 nutarta išieškoti kreditorei UAB „Bennet distributors“ iš skolininkės UAB „Lemeta“ 14 343,13 Eur skolos, 5 511,80 Eur sumokėto avanso (netesybų), 2 263,74 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 125 Eur žyminio mokesčio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-45823-933/2018 nutarta išieškoti kreditorei „Berendsen Textile Service“, UAB iš skolininkės UAB „Lemeta“ 408,39 Eur skolos, 388,50 Eur kompensacijos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (796,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 13 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos bei 10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

75. Taigi, skolos šioms kreditorėms susidarė dar iki 2018 m. rugsėjo 12 d. (nuo kada apeliantas privalėjo kreiptis į teismą), todėl nepriteisiama ieškovei iš apelianto žalos atlyginimas, sudarantis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi BUAB „Lemeta“ bankroto byloje patvirtintas kreditorių UAB „Bennet distributors“ ir „Berendsen Textile Service“ finansinių reikalavimų sumas. Akcentuotina ir tai, kad teismų praktikoje pažymima, jog pats teismo sprendimas ir jo pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas paprastai nesukuria prievolinių santykių. Teismo sprendimu tik patvirtinama dar iki kreipimosi į teismą atsiradusi asmens teisė, konstatuojamas jos pažeidimas ir pritaikomas atitinkamas pažeistos teisės gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021).

76. Taip pat byloje nustatyta, kad 17 545 Eur skolos mokėjimo terminas kreditorei UAB „RTA Group“ suėjo 2018 m. rugsėjo 6 d., t. y. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. (apelianto neteisėto neveikimo momento). Tačiau skola šiai kreditorei padidėjo dėl skaičiuotų delspinigių. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi BUAB „Lemeta“ bankroto byloje yra patvirtintas trečios eilės kreditorės UAB „RTA Group“ 23 931,38 Eur (17 545 Eur skolos ir 6 386,38 Eur delspinigių) dydžio reikalavimas. Kreditorė UAB „RTA Group“ 2021 m. sausio 19 d. prašyme dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo yra paaiškinusi, jog delspinigius suskaičiavo nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 2 d. (182 d.) t. y. 17 545 Eur × 0,2 proc. × 182 d. = 6 386,38 Eur.

77. Kadangi skola kreditorei UAB „RTA Group“ padidėjo iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Lemeta“, teisėjų sprendžia priteisti ieškovei iš apelianto 6 210,93 Eur žalos atlyginimą, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. kovo 2 d. skaičiuotus delspinigius (17 545 Eur × 0,2 proc. × 177 d. = 6 210,93 Eur),

78. Apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija priteisia ieškovei BUAB „Lemeta“ iš buvusio vadovo K. R. 6 210,93 Eur UAB „RTA Group“ žalos atlyginimo sumą už jo nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

79. Nagrinėjamu atveju apeliantas turi sumokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą žalos atlyginimo sumą (6 210,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Dėl bylos procesinės baigties

80. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ĮBĮ, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančia įrodymų vertinimą (CPK 178, 179, 185 straipsniai) bei nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos vadovų civilinės atsakomybės taikymo ir žalos priteisimo bylose. Todėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimas pakeičiamas ir ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

81. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos ir žyminiam mokesčiui (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

82. Byloje patenkintų ieškinio reikalavimų dalis yra 10,44 proc. (6 210,93 Eur ×100 proc. : 59 512,28 Eur), o atmestų – 89,56 proc. Už elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą 59 512,28 Eur sumos ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 118 Eur, o proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 116,60 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis; 93 straipsnio 1 ir 2 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl 116,60 Eur bylinėjimosi išlaidų suma išieškoma į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

83. Ieškovė BUAB „Lemeta“ iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė pirmosios instancijos teismui bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų. Atsakovas 2021 m. spalio 20 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą priteisti 242 Eur bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančius dokumentus: 2021 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą bei 2021 m. spalio 19 d. pinigų priėmimo kvitą (žr. civilinę bylą Nr. e2-405-587/2022, dok. Nr. 24366).

84. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovo pirmosios instancijos teisme patirta 242 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

85. Teisėjų kolegija priteisia atsakovui iš ieškovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų 216,73 Eur sumą, proporcingą teismo atmestų ieškinio reikalavimų 89,56 proc. daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis; 98 straipsnio 2 dalis).

86. Teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliantui K. R., nes iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės jis nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lemeta“ (juridinio asmens kodas 304601923) iš atsakovo K. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 210,93 Eur (šešis tūkstančius du šimtus dešimt eurus ir devyniasdešimt tris centus) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 210,93 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovui K. R. iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lemeta“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų 216,73 Eur (du šimtus šešiolika eurų ir septyniasdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. R. 116,60 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų ir šešiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.