- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-21
- Bylos Nr.
- 2S-1680-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01208-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- I. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) I. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, K. G. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. L. pateikė skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo procesinių veiksmų, kurį patikslinusi prašė: 1) pripažinti antstolio 2025 m. vasario 5 d. patvarkymą Nr. S1J25-1980 neteisėtu bei jį panaikinti; 2) panaikinti antstolio 2025 m. vasario 6 d. patvarkymą Nr. S1J25-2018 kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 3) įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąsias bylas, susijusias su transporto priemonių areštu. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
1.1. pareiškėja nėra skolininkė antstolio nurodomose vykdomosiose bylose. Nesutinka su 2025 m. vasario 5 d. patvarkymu Nr. S1J25-1980, susijusiu su transporto priemonės areštu ir pristatymu apžiūrai. Nėra gavusi jokio oficialaus pranešimo apie jos transporto priemonės areštą, vykdomuosius veiksmus ar atitinkamus dokumentus, tokio kaip arešto aktas. Skolininkas K.-G. L. yra pripažintas 60 proc. nedarbingu asmeniu, areštuota transporto priemonė yra būtina skolininko mobilumui ir kasdieniams gyvenimo poreikiams užtikrinti. Tuo tarpu antstolio veiksmai neteisėti, kadangi neatsižvelgta į jos teisę būti informuotai apie vykdomus veiksmus ir į skolininko sveikatos būklę;
1.2. antstolio priimtas 2025 m. vasario 6 d. patvarkymas Nr. S1J25-2018 neteisėtas, nepagrįstas ir neatitinkantis faktinių aplinkybių. Tai, jog yra skolininko sutuoktinė, nereiškia, kad jai automatiškai yra prieinama visa informacija apie jo vykdomąsias bylas per AIS sistemą. Dokumentai AIS sistemoje yra prieinami tik proceso šalims. Todėl antstolio argumentas, kad ji turėjo galimybę susipažinti su visais dokumentais, yra visiškai nepagrįstas;
1.3. nuo transporto priemonėms Volkswagen Touareg ir Audi A4 Avant taikyto turto arešto 2023 m. balandžio 18 d. praėjo beveik dveji metai, tačiau antstolis nesiėmė jokių realių veiksmų skolai išieškoti iš areštuoto turto. Toks neveikimas pažeidžia jos kaip bendraturtės, interesus. Pareiškėja yra 1/2 dalies areštuoto turto (transporto priemonių ir piniginių lėšų) savininkė, tačiau ji nėra skolininkė jokioje iš antstolio nurodomų vykdomųjų bylų. Todėl bet kokie antstolio veiksmai, pažeidžiantys jos nuosavybės teises, yra neteisėti. Antstolis ignoruoja faktą, jog beveik dvejus metus nesiėmė jokių veiksmų areštuotam turtui realizuoti.
2. Antstolis 2025 m. vasario 6 d. patvarkymu Nr. S1J25-2018 pareiškėjos skundo dėl antstolio netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams. Netenkindamas skundo antstolis nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-9185-639/2023 nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) K. - G. L. (K. G. L.), priklauso 1/2 dalis transporto priemonės Volkswagen Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas - (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis transporto priemonės Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas -(duomenys neskelbtini), taip pat nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) Klausui - G. L. (K. G. L.) priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių skolininko sutuoktinės I. L. vardu atidarytose banko sąskaitose ir įneštų į banko sąskaitą iki 2023 m. gegužės 15 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“ bei Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Paysera LT“. Ši nutartis, išnagrinėjus pareiškėjos atskirąjį skundą, palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-229-889/2024. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, ji buvo susipažinusi su turto arešto aktu;
2.2. 2023 m. balandžio 18 d. turto arešto akto Nr. Slh-13817 1 punkte buvo nurodyta, jog: „1. Jeigu šiuo turto arešto aktu yra areštuojamos transporto priemonės jas antstoliui apžiūrai skolininkas įpareigojamas pristatyti per penkias dienas nuo turto arešto akto gavimo dienos, adresu (duomenys neskelbtini) arba nurodyti areštuotos transporto priemonės saugojimo vietą“. Tuo tarpu nei skolininkas, nei pareiškėja iki šios dienos nėra įvykdžiusi turto arešto akto 1 punkto reikalavimų, t. y. nei pristatė areštuotus automobilius antstoliui apžiūrai, nei nurodė jų buvimo vietą;
2.3. antstolis 2025 m. vasario 5 d. patvarkymu „Dėl transporto priemonės pristatymo“ Nr. S1J25-1980, atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. balandžio 18 d. turto arešto akto Nr. Slh-13817 1 punkte įtvirtinti reikalavimai neįvykdyti, pakartotinai įpareigojo skolininką bei pareiškėją per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos, pristatyti apžiūrai areštuotus automobilius antstoliui A. Selezniovui, adresu (duomenys neskelbtini), arba nurodyti areštuotų transporto priemonių saugojimo vietą. Nesutikdama su 2025 m. vasario 5 d. patvarkymu „Dėl transporto priemonės pristatymo“ Nr. S1J25-1980, pareiškėja ir pateikė šį skundą;
3. Teisme 2025 m. kovo 7 d. gautas suinteresuoto asmens antstolio atsiliepimas į pareiškėjos patikslintą skundą. Antstolis nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 664 straipsnyje nurodytu eiliškumu antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko turto, t. y. pirmoje eilėje piniginių lėšų, kilnojamojo turto (automobilių). Išieškojimas iš trečios eilės turto, t. y. nekilnojamojo turto galimas tik tada, kai nėra antros eilės turto (automobilių). Taigi, kol nebus realizuoti automobiliai, išieškojimas iš nekilnojamojo turto yra negalimas. Pažymėjo, kad pareiškėja, nurodydama, jog nekilnojamojo turto vertės pakanka skolos išieškojimui, yra nesąžininga, nutylėdama esminę aplinkybę, kuri neleidžia skolos išieškojimo nukreipti į nekilnojamąjį turtą, t. y. tai, kad nekilnojamas turtas yra apsunkintas hipoteka. Minėta aplinkybė reiškia, kad išieškojimas iš šio turto priklauso nuo trečiojo asmens (hipotekos kreditoriaus) valios. Toks turtas yra vertinamas simboline 1,00 Eur verte. Pareiškėja vykdomosiose bylose yra trečiasis / suinteresuotas asmuo, kuris su vykdomąja byla yra susijęs tik tiek, kiek yra vykdomas išieškojimas iš skolininko turto esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, o tai reiškia, kad pareiškėjai yra suteikiama tik ta informacija, kuri yra susijusi su turtu ir išieškojimu iš turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje. Jeigu pareiškėja mano ir laikosi nuomonės, kad ji yra proceso šalis (skolininkas ir / ar skolininko atstovas), tuomet ji gali prisijungti prie AIS skolininko vardu ar kitokiu būdu atstovaudama skolininką, ir susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi civilinę bylą dalyje dėl 2025 m. kovo 6 d. patvarkymo ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. S1J25-2018 panaikinimo nutraukė, o kitoje dalyje pareiškėjos skundo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra 6 (šešios) vykdomosios bylos, kuriose vykdomas skolų išieškojimas iš skolininko K. G. L., o skolininkui nesumokėjus skolų per antstolio raginimuose nurodytus terminus, buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai. Nustatė, kad vykdant išieškojimą, 2023 m. balandžio 18 d. turto arešto aktu Nr. S1h-13817 buvo areštuotas (apribota disponavimo teisė) skolininkui priklausantis turtas bei turtas priklausantis skolininkui esantis bendroje jungtinėje nuosavybėje – ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat mažasis pramoginis vandens motociklas „Kawasaki“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), korpuso numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis transporto priemonės Volkswagen Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas - (duomenys neskelbtini), ½ dalis transporto priemonės Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas - (duomenys neskelbtini). Areštuoto turto: transporto priemonės Volkswagen Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas - (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas - (duomenys neskelbtini) saugotojas (administratorius) – I. L.. Taip pat nustatė, kad turto arešto aktas Nr. S1h-13817 skolininkui pirmą kartą išsiųstas 2023 m. balandžio 18 d. Įvertinęs tai, kad 2023 m. balandžio 18 d. turto arešto akto Nr. Slh-13817 1 punkto reikalavimai buvo neįvykdyti, antstolis 2025 m. vasario 5 d. patvarkymu „Dėl transporto priemonės pristatymo“ Nr. S1J25-1980, pakartotinai įpareigojo skolininką bei pareiškėją per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos, pristatyti apžiūrai areštuotus automobilius antstoliui A. Selezniovui adresu, (duomenys neskelbtini), arba nurodyti areštuotų transporto priemonių saugojimo vietą.
6. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjos argumentus, jog pareiškėja nėra gavusi jokio oficialaus pranešimo apie jos transporto priemonių areštą bei kitus antstolio priimtus vykdomuosius veiksmus. Remdamasis antstolio pateiktais duomenimis nustatė, kad pareiškėja yra prisijungusi prie antstolių informacinės sistemos (AIS), joje teikia antstoliui prašymus, taip pat ji turėjo galimybę susipažinti su vykdomųjų bylų dokumentais (kiek tai yra susiję su išieškojimu iš turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje su skolininku), tame tarpe ir 2023 m. balandžio 18 d. turto arešto aktu Nr. Slh-13817. Teismas kartu pažymėjo, jog Šias aplinkybes patvirtina ir tai, jog atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismui dėl 2023-11-29 Klaipėdos apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-9185-639/2023, pateikė būtent pareiškėja. Taigi, priešingai nei skunde nurodo pareiškėja, iš vykdomųjų bylų matyti, jog ji turėjo galimybę susipažinti su visais vykdomosios bylos dokumentais, susijusiais su skolos išieškojimu iš jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priklausančio turto.
7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vykdymo procese pareiškėja nėra išieškotoja ar skolininkė, todėl antstolis neprivalo teikti visos vykdymo byloje esančios informacijos, išskyrus informaciją kiek tai yra susijusi su pareiškėjos turtu. Remdamasis vykdomųjų bylų duomenimis nustatė, kad informacija, susijusi su pareiškėjos turtu, pareiškėjai yra teikiama, ji pareiškėjai yra žinoma. Sprendė, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie vykdymo proceso veiksmus.
8. Nepagrįstu laikė ir pareiškėjos argumentą, jog antstolis, neatsižvelgdamas į skolininko sveikatos būklę, neteisėtai areštavo transporto priemonę, kuri būtina skolininko mobilumui užtikrinti. Pareiškėja skunde nenurodė jokių konkrečių prašymų, kuriuos pareiškėja ir / arba skolininkas turėjo teisę teikti antstoliui, informuojant apie skolininko sveikatos būklę ir kurių antstolis būtų netenkinęs.
9. Įvertinęs išdėstytą teismas laikė, jog antstolio Aleksandro Selezniovo atlikti veiksmai nepažeidė vykdymo proceso normų, šalių interesų, 2025 m. vasario 5 d. priimtas patvarkymas ,,Dėl transporto priemonės pristatymo“ Nr. S1J25-1980 yra įteiktas tinkamai, jis teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
10. Spręsdamas dėl 2025 m. vasario 6 d. patvarkymo ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. S1J25 -2018, kuriuo antstolis netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams, teismas pažymėjo, jog toks antstolio priimtas patvarkymas, kuriuo netenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas. Laikė, kad tokį pareiškėjos skundo reikalavimas nagrinėjamoje byloje negali būti sprendžiamas, todėl pareiškėjos skundo dalį dėl 2025 m. vasario 6 d. patvarkymo Nr. S1J25 -2018 panaikinimo nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. Teismas netenkino ir pareiškėjos prašymo įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąsias bylas, susijusias su transporto priemonių areštu. Nurodė, kad vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai reglamentuoti CPK 629 straipsnyje, o pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, jog egzistuoja bent vienas iš vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, nurodytų CPK 626 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai nėra pagrindas nutraukti vykdymo veiksmus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Pareiškėja (apeliantė) pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti ir pripažinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2025 m. vasario 5 d. patvarkymą Nr. S1J25-1980 ir 2025 m. vasario 6 d. patvarkymą Nr. S1J25-2018 neteisėtais ir juos panaikinti, taip pat įpareigoti antstolį panaikinti turto areštą transporto priemonėms Volkswagen Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) dėl antstolio neveikimo, kuris tęsėsi beveik dvejus metus nuo arešto akto priėmimo 2023 m. balandžio 18 d. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. nuo 2023 m. balandžio 18 d. turto arešto akto iki skundo pateikimo praėjo vieni metai ir 10 mėnesių, tačiau antstolis nesiėmėm jokių aktyvių veiksmų dėl areštuoto turto įvertinimo ar realizavimo, kas akivaizdžiai prieštarauja CPK 634 straipsnio nuostatoms, reikalaujančioms vykdymo procesą vykdyti operatyviai ir ekonomiškai;
12.2. skundžiamos nutarties 11 punkte klaidingai nurodyta, jog skolininkas buvo įpareigotas pristatyti transporto priemones per 5 dienas nuo turto arešto akto (šiuo atveju nuo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties) gavimo dienos. Nei vienoje iš teismo nutarčių nenumatyta tokio įpareigojimo skolininkui, tik nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Taigi, teismas rėmėsi ne konkrečiomis nutarčių nuostatomis, o jų interpretacija, pažeidžiančia apeliantės teises, kadangi nesant tikslaus įpareigojimo teismo nutartyje, antstolis neturėjo teisinio pagrindo reikalauti pristatyti transporto priemones per 5 dienas nuo 2024 m. sausio 18 d. nutarties gavimo dienos;
12.3. klaidingai konstatuota, jog pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su vykdomosios bylos dokumentais. Teikiami įrodymai, jog pareiškėja neturi galimybės prisijungti prie AIS sistemos, o poreikis pateikti tokius dokumentus iškilo tik po skundžiamos nutarties priėmimo. Teismas nepagrįstai pritarė antstolio argumentams, jog pareiškėja turi prieigą prie AIS sistemos. CPK 639 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vykdymo proceso dalyvių teisė susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus numatytas išimtis, o pagal CPK 639 straipsnio 8 dalį, vykdymo proceso dalyviais laikomi ir asmenys, kurių teisės ir interesai buvo pažeisti areštuojant turtą. Pareiškėjai priklauso 1/2 areštuotų automobilių asmeninės nuosavybės teise, todėl pareiškėja neabejotinai yra vykdymo proceso dalyvė ir turi teisę gauti visą informaciją apie vykdomąją bylą, kiek tai susiję su pareiškėjos turtu. Pareiškėja taip pat turi žinoti ir apie visus veiksmus, susijusius su jos turto dalimi, tarp jų ne tik apie arešto faktą, bet ir apie turto vertinimą bei realizavimą, kiek tai susiję su mano nuosavybės dalimi. Todėl teismas nepagrįstai toleruoja situaciją, kai pareiškėjos nuosavybės teisės gali būti pažeistos dėl informacijos nesuteikimo apie vykdymo procesą;
12.4. pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, antstolis per tris darbo dienas nuo turto aprašymo privalo nustatyti areštuoto turto vertę rinkos kainomis, o jei to padaryti negali – kviesti ekspertą. Tačiau šioje byloje antstolis nesiėmė jokių veiksmų nei dėl turto įvertinimo, nei dėl jo realizavimo;
12.5. pareiškėja yra ½ dalies areštuoto turto (transporto priemonių) savininkė. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, areštuojant turtą, privalo būti atsižvelgiama į kitų asmenų, kurie nėra skolininkai, teises. Šiuo atveju antstolis dėl savo neveikimo per beveik dvejus metus nepagrįstai apribojo mano, kaip turto bendraturtės, teises, pažeisdamas mano galimybę disponuoti sava nuosavybe;
12.6. teismas nepagrįstai laikė, jog nėra CPK 626 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų vykdomosios bylos nutraukimui. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Antstolis nevykdė savo pareigos informuoti apie vykdymo sustabdymą ar atidėjimą, kai tuo tarpu faktiškai vykdymas buvo sustabdytas antstoliui beveik 2 metus nesiimant jokių veiksmų Ši aplinkybė gali būti kvalifikuojama pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 4 punktą kaip išieškojimo senaties termino pasibaigimas ir kaip esminis vykdymo proceso principų pažeidimas;
12.7. pareiškėja negavo jokių pranešimų apie vykdomąsias bylas, išskyrus tuos atvejus, kuomet pati inicijavo paklausimą. Beveik dviejų metų laikotarpis be jokių veiksmų dėl areštuoto turto realizavimo negali būti laikomas operatyviu vykdymu.
Atsiliepimas
13. Antstolis Aleksandras Selezniovas atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
13.1. pareiškėja yra susipažinusi su turto arešto aktu, kadangi pareiškėja, o ne skolininkas teikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties. Tačiau nei skolininkas, nei pareiškėja iki šios dienos nėra įvykdę turto arešto akto 1 punkto reikalavimų, t. y. nei pristatė areštuotus automobilius antstoliui apžiūrai, nei nurodė jų buvimo vietą;
Šalies argumentai
13.2. pareiškėja nepagrįstai teigia, jog negavo informacijos apie 2023 m. balandžio 18 d. turto arešto aktą Nr S1h-13817, kadangi per AIS sistemą pareiškėja teikia įvairius prašymus bei galėjo susipažinti su bylos dokumentais;
13.3. pareiškėja remiasi argumentu, jog antstolis nesiėmė veiksmų skolos išieškojimui iš areštuotų automobilių, kai tuo tarpu pati pareiškėja ir skolininkas nevykdo antstolio nurodymų. Apeliantės pozicija suponuoja vertinimą, jog apeliantė siekia arešto transporto priemonėms panaikinimo, o ne skolos išieškojimo iš jų;
13.4. vykdymo proceso dalyviui – skolininkui/pareiškėjui pirminiai procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 657 straipsnio ir CPK 660 straipsnio nustatyta tvarka. Vėlesni dokumentai buvo patalpinti AIS sistemoje, kas reiškia, jog tokie dokumentai tampa išsiųstais proceso šaliai. Iš skolininko nėra gauta jokių prašymų dėl informacijos pateikimo ir/ar gavimo ne per AIS sistemą;
13.5. teikdama atskirąjį skundą pareiškėja turi apsispręsti, ar skundą teikia kaip trečiasis/suinteresuotas asmuo, ar kaip proceso šalis. Tuo atveju, jeigu pareiškėjos skundas teikiamas kaip proceso šalies, pareiškėja turi teisę matyti visą ją dominančią informaciją vykdomojoje byloje. Tačiau tuo atveju, jeigu skundas teikiamas kaip trečiojo/suinteresuoto asmens, pareiškėja turi teisę matyti tik tą dalį informacijos, kurią turi teisę pagal įstatymą gauti, t. y. turto arešto aktą ir atsakymus į pareiškėjos pateiktus paklausimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1,2 dalys, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria įvertinti antstolio veiksmai, priimant skundžiamus patvarkymus, yra pagrįsta ir teisėta.
17. Byloje surinktais duomenimis nustatyta ir dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nekyla, jog:
i. vykdomųjų dokumentų pagrindu antstolis Aleksandras Selezniovas yra pradėjęs priverstinius vykdymo veiksmus šešiose vykdomosiose bylose Nr. 0010/13/03694, Nr. 0010/14/01383, Nr. 0010/15/01743, Nr. 0010/23/00537, Nr. 0010/23/00538, Nr. 0010/23/00676 dėl atitinkamų sumų išieškojimo iš skolininko K.-G. L.;
ii. nustatyta, kad atliekant priverstinius vykdymo veiksmus 2023 m. balandžio 18 d. turto arešto akto Nr. S1h-13817 pagrindu buvo areštuotas (apribota disponavimo teisė) skolininkui priklausantis turtas bei skolininkui priklausantis turtas, esantis bendroje jungtinėje nuosavybėje – ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat mažasis pramoginis vandens motociklas „Kawasaki“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), korpuso numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis transporto priemonės Volkswagen Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas - (duomenys neskelbtini), ½ dalis transporto priemonės Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas - (duomenys neskelbtini). Areštuoto turto: transporto priemonės Volkswagen Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas - (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini) saugotojas (administratorius) – I. L.. Turto arešto akte Nr. S1h-13817 numatytas įpareigojimas skolininkui pristatyti transporto priemones per 5 dienas nuo turto arešto akto gavimo dienos, adresu (duomenys neskelbtini), arba nurodyti areštuotos transporto priemonės saugojimo vietą;
iii. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-9185-639/2023, kuri palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-229-889/2024, nustatyta suinteresuoto asmens K. – G. L. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nustatyta, kad priklauso 1/2 dalis transporto priemonės Volkswagen Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas - (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis transporto priemonės Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas - (duomenys neskelbtini);
iv. kadangi 2023 m. balandžio 18 d. turto arešto akto Nr. Slh-13817 1 punkto reikalavimai buvo neįvykdyti, antstolis 2025 m. vasario 5 d. patvarkymu „Dėl transporto priemonės pristatymo“ Nr. S1J25-1980, pakartotinai įpareigojo skolininką bei pareiškėją per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos, pristatyti apžiūrai areštuotus automobilius antstoliui A. Selezniovui adresu, (duomenys neskelbtini), arba nurodyti areštuotų transporto priemonių saugojimo vietą;
v. pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio priimto 2025 m. vasario 5 d. patvarkymo „Dėl transporto priemonės pristatymo“ Nr. S1J25-1980, su kuriuo antstolis 2025 m. vasario 6 d. patvarkymas „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. S1J25-2018 nesutiko ir persiuntė pirmosios instancijos teismui (CPK 510 straipsnio 3 dalis);
vi. pirmosios instancijos teismas civilinę bylą dalyje dėl 2025 m. kovo 6 d. patvarkymo ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. S1J25-2018 panaikinimo nutraukė, o likusioje dalyje pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
18. Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą nutartį motyvuodama keliais aspektais: 1) antstolio aktyvių veiksmų dėl areštuoto turto įvertinimo ar realizavimo stoka; 2) galimybės susipažinti su vykdomosiomis bylomis nesuteikimu; 3) vykdomųjų bylų nenutraukimo aplinkybe.
19. Atskirajame skunde apeliantė prašo panaikinti antstolis 2025 m. vasario 6 d. patvarkymą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. S1J25-2018, kuriuo antstolis nesutiko su apeliantė skundu ir jį persiuntė pirmosios instancijos teismui. CPK 510 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta jog gautą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą; tuo atveju, jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas. Taigi 2025 m. vasario 6 d. patvarkymas „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. S1J25-2018 pagal nurodytą reglamentavimą nėra skundžiamas, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje skundą nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors apeliantė atskirojo skundo reikalavimuose prašo panaikinti ir šį antstolio priimtą patvarkymą, tačiau jis, kaip minėta, nėra skundžiamas, be to, dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies apeliantė nenurodo jokių argumentų, neįrodinėja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutraukta civilinė byla šioje dalyje, nepagrįsta bei neteisėta, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies išsamiau neturi pagrindo pasisakyti.
20. Apeliantė atskirajame skunde mini skundžiamos nutarties 11 punkte nurodytą faktinę aplinkybę, jog skolininkas buvo įpareigotas pristatyti transporto priemones per 5 dienas nuo turto arešto akto (šiuo atveju nuo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties) gavimo dienos, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai interpretavo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-9185-639/2023 ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-229-889/2024, kuriose nenumatytas įpareigojimas pristatyti transporto priemones antstoliui. Šiuo aspektu apeliantė iš dalies teisi, kadangi įpareigojimas skolininkui pristatyti transporto priemones per 5 dienas nuo turto arešto akto gavimo dienos, adresu (duomenys neskelbtini), arba nurodyti areštuotos transporto priemonės saugojimo vietą numatytas antstolio 2023 m. balandžio 18 d. turto arešto akte Nr. S1h-13817, kurio pagrindu buvo areštuotas (apribota disponavimo teisė) minėtame turto arešto akte nurodytam skolininkui priklausančiam turtui. Tuo tarpu minėtomis nutartimis spręstas skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimas. Tačiau šie procesiniai veiksmai vykdymo procese yra tarpusavyje susiję, kadangi tuo atveju, kai išieškojimas vykdomas pagal asmenines sutuoktinių prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai, išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.110 straipsnis, 3.112 straipsnio 1 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Iš priimtų nutarčių matyti, jog skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo nustatyta, laikant, kad skolininko asmenine nuosavybė turimo turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-9185-639/2023 ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-229-889/2024), atliekami tolimesni priverstiniai vykdymo veiksmai, tarp jų ir išieškojimas iš areštuoto turto. Todėl priešingai nei teigia apeliantė, nustačius, kad skolininkui priklauso ½ dalis priemonės Volkswagen Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis transporto priemonės Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jos turėjo būti pristatytos antstolio nurodytu adresu arba nurodyta areštuotų transporto priemonių saugojimo vieta. Antstolio priimtas 2023 m. balandžio 18 d. turto arešto aktas Nr. S1h-13817 yra galiojantis, todėl, nepaisant to, kad apeliantė nepritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms (apeliantės išskirtas 11 nutarties punktas), pareiga vykdyti turto arešto akte numatytus įpareigojimus yra išlikusi.
21. Apeliantė atskirajame skunde daug dėmesio skiria įrodinėdama antstolio aktyvių veiksmų dėl areštuoto turto įvertinimo ar realizavimo nebuvimą. Iš tiesų, apeliantė teisi, teigdama, jog vykdymo procesas turi vykti operatyviai. Antai, kasacinio teismo praktikoje be kita ko akcentuojama, kad veiksmingas ir greitas teismo sprendimo vykdymas – neatsiejama teisės į teismą dalis, viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų. Dėl to teismo sprendimų vykdymas užtikrinamas valstybės prievartos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016, 18 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).
22. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kasacinio teismo praktikoje šio teisinio reguliavimo kontekste konstatuota, kad vykdymo procese atliekami antstolio veiksmai turi atitikti bendruosius teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, 44 punktas). Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą). Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020, 20 punktas).
23. Tačiau pastebėtina, kad vykdymo procese atitinkamos pareigos numatytos ne tik antstoliui, vykdančiam valstybės suteiktas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas. Įstatyme įtvirtintos atitinkamos pareigos ir vykdymo proceso šalims (skolininkui, išieškotojui). Bendrąsias pareigas turi ir kiti dalyvaujantys vykdymo procese asmenys. Įstatyme įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, apeliantė nepagrįstai išskiria tik antstolio pareigas, tačiau ignoruoja savo (kaip areštuoto turto bendrasavininkės) ir skolininko pareigas vykdyti antstolio reikalavimus, įtvirtintus turto arešto akte bei 2025 m. vasario 5 d. patvarkyme Nr. S1J25-1980 ,,Dėl transporto priemonės pristatymo“.
24. Nėra suprantami apeliantės argumentai, kuriais teigiama, jog antstolis nepagrįstai nesiėmė jokių veiksmų nei dėl transporto priemonių įvertinimo, nei dėl jų realizavimo. Pastebėtina, kad tam, jog antstolis atliktų atitinkamus išieškojimo veiksmus iš turto, reikalinga turtą apžiūrėti ir jį įvertinti. Tuo tarpu byloje nepateikti duomenys apie tai, kad pareiškėjas (ar skolininkas) būtų įvykdę antstolio įpareigojimą pristatyti transporto priemones antstolio nurodytu adresu arba nurodyti jų buvimo vietą, tačiau ir skundžia 2025 m. vasario 5 d. patvarkymą Nr. S1J25-1980 ,,Dėl transporto priemonės pristatymo“. Taigi, šiuo aspektu nėra suprantama pareiškėjos pozicija, kadangi tolimesni vykdymo veiksmai (turto apžiūra, įkainojimas, realizavimas bei išieškojimo veiksmų operatyvumas), visų pirma, priklauso nuo pareiškėjos ir skolininko.
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kuriais išreiškiama kritika informavimo stokai apie atliekamus vykdymo veiksmus. Apeliantė įrodinėja, kad ji neturi teisės susipažinti su vykdomosios bylos dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, jog pagal CPK 633 straipsnį vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas, tačiau vykdymo procese gali dalyvauti ir kiti suinteresuoti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes. Taigi, vykdymo proceso dalyviais laikomos šio proceso šalys ir kiti suinteresuoti asmenys. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nėra vykdymo proceso šalis (skolininkas, išieškotoja), kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėja yra bendraturtė kartu su skolininku, taigi, pareiškėja yra suinteresuotas asmuo. Tuo tarpu susipažinimo su vykdomosiomis bylomis (atliekamais vykdymo veiksmais) apimtis priklauso nuo procesinio statuso vykdymo procese. Taigi, kaip pagrįstai nurodo antstolis, tuo atveju, jeigu pareiškėja kreipiasi į antstolį kaip proceso šalis (proceso šalies atstovė), ji turi teisę matyti visą ją dominančią informaciją vykdomojoje byloje, o tuo tarpu, jeigu skundą teikia kaip trečiasis/suinteresuotas asmuo, pareiškėja turi teisę matyti tik tą dalį informacijos, kurią turi teisę pagal įstatymą gauti, t. y. turto arešto aktą ir atsakymus į pareiškėjos pateiktus paklausimus. Taigi, apeliantė turėtų aiškiai nurodyti, kokiu procesiniu statusu ji siekia (siekė) įgyvendinti teisę susipažinti su vykdymo procese atliekamais veiksmais.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės pateikti duomenys apie tai, kad ji neturi galimybės prisijungti prie AIS sistemos, kelia abejonių. Nors kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai, kuriais apeliantė įrodinėja, jog neturi galimybės prisijungti prie AIS sistemos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš šių dokumentų nėra galimybės nustatyti, kaip buvo jungiamasi (kokie prisijungimo duomenys buvo vedami, kieno dardu jungiamasi, kokių duomenų buvo ieškoma ir pan.), kas galėjo lemti tokį rezultatą, kokį nurodė apeliantė. Šias abejones patvirtina antstolio pateikti įrodymai, jog pareiškėja teikia prašymus per AIS sistemą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad apeliantei buvo žinoma ir apie 2023 m. balandžio 18 d. turto arešto aktą Nr. S1h-13817, kadangi apeliantė teikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-9185-639/2023. Šią aplinkybę nurodė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje.
27. Pastebėtina, kad apeliantė neteisingai interpretuoja skundžiamos nutarties argumentus, teikdama, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su vykdomosios bylos dokumentais. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog apeliantė turėjo galimybę susipažinti su visais vykdomosios bylos dokumentais, susijusiais su skolos išieškojimu iš jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priklausančio turto, o ne su visais vykdomosios bylos dokumentais. Kaip ir minėta, susipažinimo su vykdymo procese priimtais dokumentais apimtis priklauso nuo asmens procesinio statuso, taigi, apeliantė ir buvo supažindinta su tais dokumentais, kiek tai liečia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą. Kartu sutiktina su antstoliu ir tuo aspektu, jog apeliantė painioja savo procesinę padėtį. Aplinkybė, jog apeliantė be teisinio pagrindo priskiria save prie vykdymo proceso šalies, nesudaro pagrindo laikyti, jog apeliantė turi šalies vykdymo procese teises ir pareigas. Vien tai, kad apeliantė yra skolininko sutuoktinė (turto bendrasavininkė) nesudaro pagrindo šiuo atveju laikyti, kad apeliantė turi visas skolininko teises ir pareigas. Kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog pareiškėja yra proceso šalis, apeliantė nepateikė.
28. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolio pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėja yra prisijungusi prie antstolių informacinės sistemos (AIS), joje teikia antstoliui prašymus, o taip pat kartu apeliantė turėjo galimybę susipažinti ir su vykdomųjų bylų dokumentais ta apimtimi, kiek tai yra susiję su išieškojimu iš turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje su skolininku. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog antstolis tinkamai pareiškėją informavo apie vykdymo procese atliktus veiksmus, kurie susiję su pareiškėjos procesiniu statusu.
29. Neteisingai apeliantė vertina ir CPK 629 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus, teigdama, jog nagrinėjamu atveju galima laikyti, jog egzistuoja CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas, t. y. pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė egzistuojančio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Šis pagrindo egzistavimo nesuponuoja ir subjektyvus apeliantės teisinio reglamentavimo bei susiklosčiusios faktinės situacijos vertinimas, juolab kad, kaip matyti, apeliantė iš esmės siekia arešto transporto priemonėms panaikinimo.
30. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirojo skundo netenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.