Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A.“ dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A.“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „A.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis šalių paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl statybos remonto darbų atlikimo lopšelyje–darželyje „R.“, adresu (duomenys neskeltini). Ieškovė ir atsakovė 2019 m. liepos 15 d. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskeltini). Pagal nurodytą atliktų darbų aktą išrašyta 2019 m. liepos 15 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. (duomenys neskeltini) 2 102,91 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2019 m. liepos 18 d. Atsakovė pagal išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą atsiskaitė iš dalies, t. y. 2019 m. spalio 14 d. sumokėjo 400 Eur, 2019 m. lapkričio 29 d. – 400 Eur, 2019 m. gruodžio 4 d. – 300 Eur, liko skolinga ieškovei pagal išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskeltini) 1 002,91 Eur.

Kadangi atsakovė pagal pateiktą sąskaitą–faktūrą iki galo neatsiskaitė, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

Minėta, jog tarp šalių žodinės sutarties pagrindu susiklostė rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007). Taigi, atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 15 d. tarp šalių pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskeltini), darbus perdavė rangovo, t. y. ieškovės, UAB „A.“ direktorius V. J., darbus priėmė užsakovo UAB „A.“ direktorius S. A.. Kaip matyti iš atliktų darbų akto, darbai priimti be jokių išlygų ir pastabų, t. y. užsakovas, priimdamas darbus, jokių pretenzijų rangovui dėl atliktų darbų kokybės neturėjo. Remiantis atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskeltini), ieškovė 2019 m. liepos 15 d. išrašė atsakovei 2 102,91 Eur sąskaitą–faktūrą Serija ADL Nr. (duomenys neskeltini), kurią priėmė UAB „A.“ direktorius S. A.. Pagal pateiktą sąskaitą–faktūrą atsakovė per tris kartus atliko 1 100 Eur mokėjimus, kas dar kartą patvirtina, jog atsakovė darbus priėmė ir jokių pretenzijų neturėjo.

Bylos nagrinėjimo metu šalių paaiškinimas nustatyta, jog pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskeltini) buvo atliekami lopšelio–darželio „R.“ laiptinės remonto darbai. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas S. A. bei liudytoju apklaustas atsakovės darbų vadovas M. Š. patvirtino aplinkybę, kad jokių pretenzijų dėl laiptinės darbų remonto darbų ieškovei neturi ir pagrindo nemokėti už šiuos darbus nėra. Taigi jokio ginčo dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskeltini), dėl kurio apmokėjimo ir kreipėsi ieškovė, nėra.

Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė, perdavus darbų rezultatų, įgijo teisę reikalauti, kad už jį būtų sumokėta (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Remiantis bylos duomenimis, atliktų darbų akto Nr. 0094 pagrindu 2019 m. liepos 15 d. atsakovei išrašyta 2 102,91 Eur sąskaita–faktūra Serija ADL Nr. (duomenys neskeltini) turėjo būti apmokėta iki 2019 m. liepos 18 d. Atsakovė 2019 m. spalio 14 d., 2019 m. lapkričio 29 d., 2019 m. gruodžio 4 d. mokėjimais sumokėjo 1 100 Eur ir pagal PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskeltini) liko skolinga 1 002,91 Eur.

Vertinant tai, jog atsakovė darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskeltini) priėmė, pretenzijų dėl jų neturėjo, pati pripažino, jog nėra pagrindo už juos nemokėti, atsižvelgiant į tai, kad duomenų, patvirtinančių, kad atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskeltini) pagrindu išrašyta sąskaita–faktūra Serija ADL Nr. (duomenys neskeltini) būtų iki galo apmokėta, nėra, darytina išvada, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo (CPK 185 straipsnis).

Atsakovė, sutikdama sumokėti už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskeltini), teigia, kad 2019 m. spalio 1 d. ieškovei buvo atliktas 666,06 Eur mokėjimas ir pateikdama priešieškinį teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog kiti ieškovės darbai, t. y. pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskeltini), buvo atlikti nekokybiškai, iki šiol nėra iki galo atsiskaityta su ieškove.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. liepos 29 d. tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 0095. Minimo akto pagrindu 2019 m. liepos 29 d. atsakovei išrašyta 666,06 Eur PVM sąskaita–faktūra serija ADL Nr. (duomenys neskeltini). Aktą bei sąskaitą–faktūrą pasirašė bei be jokių išlygų priėmė atsakovės UAB „A.“ direktorius S. A..

Byloje nėra ginčo dėl darbų apimties, jos kainos bei pačių darbų atlikimo pagal atliktų darbų aktą Nr. 0095. Nagrinėjamu atveju atsakovė kelia klausimą dėl atliktų darbų kokybės.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. liepos 29 d. atsakovė darbus priėmė ir atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskeltini) pasirašė be jokių išlygų. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas – UAB „A.“ vadovas, nurodė, kad darbus realiai priiminėjo jo meistras V. Č., jis juo visiškai pasitikėjo, o aktai jam buvo atvežti pasirašyti vėliau. Vertinant tokius atsakovės paaiškinimus, darytina išvada, kad užsakovas prieš pasirašydamas atliktų darbų aktą, apžiūrėjo darbų rezultatą ir pretenzijų atliktų darbų kokybei neturėjo (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovė taip pat nurodė, kad darbų priėmimo perdavimo metu jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nebuvo pateikta. Taigi galima daryti išvadą, jog atsakovė, tinkamai priėmusi darbą bei atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskeltini) nenurodžiusi akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, neteko teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Minėta, kad darbų priėmimo perdavimo aktas neužkerta užsakovui galimybės vėliau remtis darbų trūkumų faktu.

Pažymėtina, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi pagal šias įstatymo normas šalys šioje byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Dėl to, kilus ginčui dėl rangovo perduoto darbo rezultato tinkamumo, užsakovui tenka našta įrodyti, kad rangovo perduotas atlikto darbo rezultatas yra netinkamas, o rangovui, siekiančiam išvengti atsakomybės už netinkamą prievolės įvykdymą, – paneigti užsakovo poziciją patvirtinančius duomenis. Kartu pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Nagrinėjamu atveju atsakovė netinkamų darbų atlikimą grindžia 2019 m. rugpjūčio 20 d. defektiniu aktu Nr. (duomenys neskeltini) bei priedu Nr. (duomenys neskeltini) prie defektinio akto Nr. (duomenys neskeltini). Tuo tarpu ieškovė teigia, kad apie defektinį aktą iki atsakovei pareiškiant priešieškinį ji nieko nežinojo, o sąskaita–faktūra serija ADL Nr. (duomenys neskeltini) pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskeltini) buvo pilnai apmokėta 2019 m. spalio 1 d.

Iš byloje pateikto 2019 m. rugpjūčio 20 d. defektinio akto Nr. (duomenys neskeltini) matyti, jog defektinis aktas yra surašytas bei pasirašytas UAB „A.“ darbų vadovo M. Š. bei direktoriaus S. A., tačiau byloje nepateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių buvus defektus (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Remiantis šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad remonto darbai buvo atliekami lopšelyje–darželyje „R.“, atsakovė UAB „A.“ darbų atlikimui pasitelkė ieškovę UAB „A.“. Taigi, kaip nurodė ir atsakovė, už darbų atlikimą ji buvo atskaitinga užsakovui lopšeliui–darželiui „R.“, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad užsakovas būtų reiškęs kokias nors pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, kurių pagrindu atsakovė būtų konstatavusi netinkamą ieškovės darbų atlikimą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Byloje apskritai nėra pateikta jokių duomenų, kuriuose būtų fiksuoti darbų trūkumai bei jų apimtis. Kaip matyti, byloje pateiktas tik vienašališkas atsakovės 2019 m. rugpjūčio 20 d. defektinis aktas Nr. (duomenys neskeltini). Nėra pateikta nei fofonuotraukų apie galimai nekokybiškus darbus, nei kitokių duomenų, kuriuose būtų užfiksuoti darbų trūkumai. Akte abstrakčiai nurodomi pastebėti defektai, tačiau nei kiek tų defektų, nei kur neįvardijama. Duomenų, kad ieškovė būtų kviesta į defektaciją, kad jai buvo išsiųstas defektinis aktas, byloje taip pat nėra. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas patvirtino, jog ieškovės nekvietė į defektaciją, kad ji buvo visai nereikalinga, čia buvo jų reikalas sutvarkyti defektus. Tuo tarpu teismo posėdžio metu liudytojas M. Š. apskritai nurodė, kad defektinis aktas bei jo priedas buvo surašyti po to, kai jie atliko ieškovės darbų trūkumų šalinimo darbus. Teismas, įvertinęs tokias aplinkybes, daro išvadą, jog byloje nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą buvus darbų trūkumams (CPK 185 straipsnis). Kita vertus, net jeigu darbų trūkumai buvo, atsakovė, juos netinkamai ir neišsamiai užfiksavusi, pati iš esmės buvo neatidi ir nerūpestingai ir kaip savo srities profesionalė, prisiėmė riziką dėl galimų pasekmių.

Pažymėtina, jog užsakovas po darbų trūkumų nustatymo per protingą terminą po jų nustatymo privalo pranešti rangovui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikti įrodymai, jog defektinis aktas buvo siųstas ieškovei, kad pastaroji buvo informuota apie nustatytus trūkumus bei atliktus šių trūkumų šalinimo darbus (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, jog ieškovė žinojo apie nustatytus trūkumus, tačiau jokių objektyvių duomenų tokiems teiginiams pagrįsti nepateikė. Nepateikė ir duomenų, kad ieškovė būtų atsisakiusi taisyti darbų trūkumus. Teismas pastebi, kad teismo posėdžio metu nei atsakovės direktorius, nei darbų vadovas negalėjo paaiškinti, kada galimai buvo ieškovė informuota apie darbų trūkumus, kada ir koks buvo gautas ieškovės atsakymas dėl trūkumų šalinimo. Darbų vadovas M. Š. nurodė, kad jis tik suprato, jog ieškovė žino apie nustatytus defektus. Taigi byloje duomenų, kad atsakovė būtų vykdžiusi pareigą informuoti ieškovę apie darbų trūkumus, nėra (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad PVM sąskaita–faktūra serija ANA Nr. (duomenys neskeltini) pagal defektinį aktą Nr. (duomenys neskeltini) buvo išrašyta tik 2020 m. liepos 7 d., t. y. jau po 2020 m. gegužės 25 d. preliminaraus sprendimo šioje byloje priėmimo. Duomenų, kad minima sąskaita–faktūra buvo išsiųsta ieškovei apmokėjimui, nėra. Atsakovė nurodė, kad tokių duomenų pateikti negalinti. Paminėtos aplinkybės leidžia abejoti defektinio akto (duomenys neskeltini) surašymo aplinkybėmis, realiu ieškovės atliktų darbų trūkumu (CPK 185 straipsnis).

Abejones dėl galimų ieškovės darbų trūkumų patvirtina ir ta aplinkybė, jog atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskeltini) pagrindu išrašyta 666,06 Eur PVM sąskaita–faktūra serija ADL Nr. (duomenys neskeltini) buvo visiškai atsakovės padengta 2019 m. spalio 1 d. Iš atsakovės pateikto klientų apyvartos žiniaraščio nustatyta, jog 2019 m. spalio 1 d. atliktas 666,06 Eur mokėjimas pagal dokumentą Nr. (duomenys neskeltini). Taigi jeigu, atsakovės teigimu, darbai pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskeltini) buvo atlikti nekokybiškai, jeigu atsakovė atliko defektų šalinimo darbus, tai kokiu pagrindu tada visiškai apmokėjo atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskeltini) pagrindu išrašytą 666,06 Eur PVM sąskaitą–faktūrą serija ADL Nr. (duomenys neskeltini). Dėl atsakovės atstovo direktoriaus teismo posėdžio metu išsakytų teiginių, kad čia yra tik buhalteriniai klausimai, kad iš tikro 666,06 Eur mokėjimas buvo pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskeltini), kad jei yra pinigų, buhalterei duodamas nurodymas mokėti pinigus ir jokio skirtumo pagal kokią sąskaitą teismas pastebi, jog tokie atsakovės teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir atkreipia dėmesį, kad apskaitos duomenų tvarkymas yra reglamentuotas įstatymais ir mokėjimai negali būti atliekami padrikai. Įmonei tiek pateikiamos sąskaitos, tiek jų apmokėjimas privalo būti griežtai apskaitomi. Todėl atsakovės teiginiai, jog apmokėjus vieną sąskaitą iš tikro buvo apmokėta kita sąskaitą, atmestini kaip niekuo nepagrįsti. Kita vertus, pastebėtina, kad už įmonės buhalterinę apskaitą atsakingas įmonės vadovas, todėl jeigu jis davė nurodymą apmokėti ieškovės pateiktą sąskaitą, turėjo įsitikinti, kad apmokėta būtent už tuos darbus, dėl kurių nėra ginčo. Pastebėtina ir tai, kad jeigu dar 2019 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė savo lėšomis šalino ieškovės atliktų darbų trūkumus, kodėl po to atliko mokėjimus 2019 m. spalio 14 d., 2019 m. lapkričio 29 d., 2019 m. gruodžio 4 d. ir iki ieškovė nesikreipė dėl skolos priteisimo nekėlė jokių pretenzijų ieškovei dėl darbų šalinimo išlaidų apmokėjimo, nesprendė klausimo dėl darbų kainos sumažinimo, o sąskaitą–faktūrą dėl trūkumų šalinimo išrašė tik prasidėjus teisminiam ginčui.

Be to, pagrįstų abejonių kelia ir darbų trūkumų šalinimo išlaidos. Kaip minėta, defektinis aktas Nr. (duomenys neskeltini) surašytas 2019 m. rugpjūčio 20 d., tačiau atsakovė į bylą pateikė ir remiasi lokalinės sąmatos tarifais 2020 m. rugsėjo 16 d. Atsakovė teigia, kad atliktų darbų sąmata paskaičiuota pagal vienam darbuotojui tenkantį valandinį atlyginimą, tačiau nepagrindžia, kiek realiai dirbo žmonių ir kiek būtina laiko tokiems darbams atlikti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į apminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė ieškovės darbų trūkumų, jų apimties bei šalinimo kaštų, nepateikė duomenų, kad ieškovės darbų rezultatu nebūtų galima naudotis (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Be kita ko, šiuo atveju būtina įvertinti, ar galimi trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu. Teismo posėdžio metu atsakovės darbų vadovas M. Š. teigė, kad neva nekokybiškų darbų trūkumai buvo akivaizdūs, matomi plika akimi. Iš to seka, kad priimant darbus, atsakovė turėjo pamatyti tokius trūkumus, tačiau, kaip minėta, atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskeltini) jokie trūkumai fiksuoti nebuvo, darbai priimti be išlygų.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti ieškinio ir priešieškinio argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog atsakovė, neįrodžiusi defektų fakto (CK 6.662 straipsnio 4 dalis, 6.665 straipsnio 1 dalis), priėmusi darbus ir iki bylos iškėlimo nereiškusi jokių pretenzijų ieškovei, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis, 3 dalis), todėl priešieškinys atmestinas, preliminarus sprendimas, kuriuo visiškai tenkintas ieškovės ieškinys paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Ieškovė prašo skirti atsakovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – žinomai nepagrįstų reikalavimų pareiškimą UAB „A.“ atžvilgiu, 50 procentų šios baudos priteisiant ieškovei UAB „A.“.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Pastebėtina, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi vien ieškinio pateikimas, kuris ieškovės manymu yra pagrįstas, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Byloje nėra duomenų kad atsakovė ir jos atstovas veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, todėl prašymas atsakovei skirti baudą pagal CPK 95 straipsnį atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Visiškai tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

Preliminariu sprendimu iš atsakovės ieškovei priteistos 371 Eur bylinėjimosi išlaidos, pareiškus prieštaravimus, ieškovė patyrė 420 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 791 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 25 d. preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą, jį išdėstant taip:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A.“ 1 002,91 Eur (vieno tūkstančio dviejų eurų devyniasdešimt vieno cento) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 002,91 Eur (vieno tūkstančio dviejų eurų devyniasdešimt vieno cento) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. gegužės 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bei 791 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „A.“.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.