- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-13
- Bylos Nr.
- T-1851-1100/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02698-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Nuteistasis
- E. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl bausmės sušvelninimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis E. A.:
1) Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-128-295/2013 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 241 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (septynios nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 178 straipsnio 2 dalyje (dešimt nusikalstamų veikų), ir jam paskirta subendrinta bausmė – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – ir „Liteko“ sistema) duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 20 d.
2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-626/2012 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi visiško bausmių sudėjimo būdu ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 2 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausmė.
„Liteko“ sistemos duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. gegužės 15 d.
3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-39-298/2010 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (vienuolika nusikalstamų veikų), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, taip pat dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
„Liteko“ sistemos duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. gegužės 20 d.
4) Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-75/2009 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktuose ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
„Liteko“ sistemos duomenimis, nutartis įsiteisėjo 2009 m. lapkričio 25 d.
5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-45-298/2009 pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 187 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų laisvės apribojimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
„Liteko“ sistemos duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2009 m. kovo 12 d.
6) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-289-537/2014 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 6 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 6 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir jam paskirta subendrinta bausmė – 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 metų laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
„Liteko“ sistemos duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 19 d.
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1188-806/2015 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta subendrinta bausmė – 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
„Liteko“ sistemos duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. liepos 29 d.
8) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-416/2016 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
„Liteko“ sistemos duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. birželio 30 d.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
„Liteko“ sistemos duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 16 d.
9) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-354-482/2017 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi subendrinta ir neatlikta bausmės dalimi ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
10) Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1247-753/2021 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 9 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
„Liteko“ sistemos duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 26 d.
11) Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1473-946/2021 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme visiško bausmių sudėjimo būdu ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 5 mėnesių ir 4 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo E. A. prašymas sušvelninti paskirtą bausmę pagal naujus BK pakeitimus dėl Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475) (toliau – 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas).
E. A. Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-128-295/2013 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, BK 241 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje (septynios nusikalstamos veikos), BK 187 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (dešimt nusikalstamų veikų), ir jam paskirta subendrinta bausmė – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
E. A. nuteistas minėtu nuosprendžiu padaręs visas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, taip pat BK 178 straipsnio 2 dalyje (dešimt nusikalstamų veikų), kaip pasikėsinęs pagrobti ar pagrobęs svetimą turtą įsibrovus į patalpas. Įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui, baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą nustatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje. Analizuojant iki 2023 m. gegužės 31 d. galiojusią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją ir šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 3 dalies redakciją, matyti, kad tiek bausmių rūšys, tiek jų dydžiai (pavyzdžiui, maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų) yra tie patys už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priėmęs baudžiamojo įstatymo pakeitimus, nesušvelnino baudžiamosios atsakomybės už aptariamos veikos padarymą. To nepaneigia tai, kad šiuo metu yra pakeista BK 190 straipsnio 1 dalis, apibrėžianti svetimo turto nedidelę ir didelę vertę. Pažymėtina, kad vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ir nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013, 2K-12-699/2016). Todėl E. A. pasikėsinus pagrobti ar pagrobus bet kokios vertės svetimą turtą, kai buvo įsibrauta į patalpą, jo nusikalstamų veikų kvalifikacija išlieka ta pati. Vadinasi, E. A. nėra teisinio pagrindo peržiūrėti paskirtų bausmių už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, taip pat BK 178 straipsnio 2 dalyje (dešimt nusikalstamų veikų).
E. A. tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteistas pagal BK 241 straipsnio 1 dalį. Priėmus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymą, BK 241 straipsnis nebuvo pakeistas, todėl peržiūrėti bausmę nėra teisinio pagrindo.
E. A. tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (septynios nusikalstamos veikos), BK 187 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos). Remiantis 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusia BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija, šiame skyriuje nurodytas turtas yra <...> nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Kita vertus, E. A. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. liepos 25 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) buvo nurodyta, kad šiame skyriuje numatytas turtas yra <...> nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 1 MGL dydžio sumą, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Vadinasi, įstatymų leidėjas šiuo metu yra nustatęs didesnę minimalią (nuo 1 MGL iki 3 MGL) ir maksimalią (nuo 3 MGL iki 10 MGL) ribą, nuo kurios turtas laikomas nedidelės vertės. Šiuo metu galiojanti BK 190 straipsnio 1 dalis laikytina įstatymu, turinčiu grįžtamąją galią BK 3 straipsnio 2 dalies prasme, nes dabartiniu metu nusikalstama veika, kuria sunaikinamas / sugadinamas svetimas turtas, kurio vertė yra nuo 3 MGL (150 Eur) iki 10 MGL (500 Eur), laikoma baudžiamuoju nusižengimu (BK 187 straipsnio 3 dalis).
Šiuo atveju E. A. nusikalstamų veikų, nustatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje (septynios nusikalstamos veikos), BK 187 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymo metu 1 MGL buvo 130 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ redakcija, aktuali bylai reikšmingu laiku). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad minimalus gyvenimo lygis (MGL) yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-142-719/2019 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu E. A. nuteistas:
1) pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 990,11 Lt vertės turto sugadinimą, o tai atitinka 7,6 MGL dydį (990,11 Lt : 130 Lt);
2) pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 1771,47 Lt vertės turto sugadinimą, o tai atitinka 13,62 MGL dydį (1771,47 Lt : 130 Lt);
3) pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 1739,67 Lt vertės turto sugadinimą, o tai atitinka 13,38 MGL dydį (1739,67 Lt : 130 Lt);
4) pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 240 Lt vertės turto sugadinimą, o tai atitinka 1,84 MGL dydį (240 Lt :130 Lt);
5) pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 1218,43 Lt vertės turto sugadinimą, o tai atitinka 9,37 MGL dydį (1218,43 Lt : 130 Lt);
6) pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus agentūrai priklausančio 203,38 Lt vertės turto sugadinimą, o tai atitinka 1,56 MGL dydį (203,38 Lt : 130 Lt);
7) pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 524,80 Lt vertės turto sugadinimą, o tai atitinka 4,03 MGL dydį (524,80 Lt : 130 Lt);
8) pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 1043,40 Lt vertės turto sugadinimą, o tai atitinka 8,02 MGL dydį (1043,40 Lt : 130 Lt);
9) pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 4480 Lt vertės turto sugadinimą, o tai atitinka 34,46 MGL dydį (4480 Lt : 130 Lt).
Kaip minėta, įstatymų leidėjas šiuo metu yra nustatęs didesnę minimalią (nuo 1 MGL iki 3 MGL) ir maksimalią (nuo 3 MGL iki 10 MGL) ribą, nuo kurios turtas laikomas nedidelės vertės.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartus motyvus, taip pat nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad E. A. padarytos nusikalstamos veikos, išvardytos 1), 5), 7) ir 8) punktuose, kurios aptariamu nuosprendžiu kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuojamos į BK 187 straipsnio 3 dalį, nes sugadinto svetimo turto vertė viršija 3 MGL dydį, tačiau neviršija 10 MGL dydžio.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartus motyvus, taip pat nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad E. A. padarytos nusikalstamos veikos, išvardytos 4) ir 6) punktuose, kurios aptariamu nuosprendžiu kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, šiuo metu nebelaikomos nusikalstamomis veikomis, nes sugadinto svetimo turto vertė neviršija 3 MGL dydžio. Todėl dėl šių nusikalstamų veikų padarymo E. A. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į anksčiau aptartus motyvus, taip pat nustatytas aplinkybes, kitos E. A. padarytos nusikalstamos veikos, išvardytos 2), 3) ir 9) punktuose, kurios kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, neperkvalifikuojamos, nes nuteistojo sugadinto svetimo turto vertė viršija 10 MGL, o baudžiamoji atsakomybė už tokią nusikalstamą veiką šiuo metu taip pat nustatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje. Be to, palyginus ankstesnę BK 187 straipsnio 1 dalies redakciją su dabartine BK 187 straipsnio 1 dalies redakcija, reglamentuojančias atsakomybę už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, nustatyta, kad bausmių rūšys išliko tokios pačios, taip pat nepakito straipsnių dispozicijos. Atsižvelgiant į tai, peržiūrėti E. A. paskirtas bausmes pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (išvardytas 2), 3) ir 9) punktuose) nėra teisinio pagrindo.
Perkvalifikavus E. A. padarytas nusikalstamas veikas, nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendyje, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, spręstinas klausimas dėl paskirtų bausmių peržiūrėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgia į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: 1) padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą; 2) E. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; 3) E. A. asmenybę (anksčiau ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei).
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. A. už padarytus baudžiamuosius nusižengimus paskyrus arešto bausmes, kurių dydžiai šiek tiek mažesni nei vidurkis (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto).
Nuteistojo prašymą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad, perkvalifikavus dalį E. A. padarytų nusikalstamų veikų pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą ar išteisinus jį dėl dalies nusikalstamų veikų padarymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nuteistajam paskirtų bausmių bendrinimas nesikeičia. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu E. A. paskirtos bausmės už anksčiau aptartų nusikalstamų veikų, kurios išvardytos 1), 4)–8) punktuose, padarymą buvo bendrinamos bausmių apėmimo būdu kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, griežtesnėmis bausmėmis apimant švelnesnes bausmes (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas), o šiuo atveju visos paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį yra griežtesnės už paskirtas bausmes pagal BK 187 straipsnio atitinkamą dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu E. A. paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-626/2012 paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
E. A. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, o BK 180 straipsnio 1 dalis nebuvo pakeista 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu, todėl peržiūrėti bausmę nėra teisinio pagrindo.
Be to, E. A. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį buvo subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi visiško bausmių sudėjimo būdu ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 2 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausmė (BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu E. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (vienuolika nusikalstamų veikų), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalyje (keturios nusikalstamos veikos).
Pirmiausia pasakytina, kad BK 180 straipsnio 1 dalis nebuvo pakeista 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu, todėl peržiūrėti bausmes, paskirtas pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, nėra teisinio pagrindo.
Antra, E. A. nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu kaip pagrobęs svetimą įsibrovus į patalpas ar saugyklą (automobilį). Kaip minėta, įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui, baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą ar saugyklą nustatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje. Analizuojant iki 2023 m. gegužės 31 d. galiojusią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją ir šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 3 dalies redakciją, matyti, kad tiek bausmių rūšys, tiek jų dydžiai (pavyzdžiui, maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų) yra tie patys už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą ar saugyklą. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priėmęs baudžiamojo įstatymo pakeitimus, nesušvelnino baudžiamosios atsakomybės už aptariamos veikos padarymą. To nepaneigia tai, kad šiuo metu yra pakeista BK 190 straipsnio 1 dalis, apibrėžianti svetimo turto nedidelę ir didelę vertę. Pažymėtina, kad vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ir nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013, 2K-12-699/2016). Todėl E. A. pagrobus bet kokios vertės svetimą turtą, kai buvo įsibrauta į patalpą ar saugyklą, jo nusikalstamų veikų kvalifikacija išlieka ta pati. Vadinasi, E. A. nėra teisinio pagrindo peržiūrėti paskirtų bausmių už tokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
E. A. tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalį (keturios nusikalstamos veikos). Remiantis 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusia BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija, šiame skyriuje nurodytas turtas yra <...> nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Kita vertus, E. A. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. liepos 25 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) buvo nurodyta, kad šiame skyriuje numatytas turtas yra <...> nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 1 MGL dydžio sumą, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Vadinasi, įstatymų leidėjas šiuo metu yra nustatęs didesnę minimalią (nuo 1 MGL iki 3 MGL) ir maksimalią (nuo 3 MGL iki 10 MGL) ribą, nuo kurios turtas laikomas nedidelės vertės. Šiuo metu galiojanti BK 190 straipsnio 1 dalis laikytina įstatymu, turinčiu grįžtamąją galią BK 3 straipsnio 2 dalies prasme, nes dabartiniu metu nusikalstama veika, kuria sunaikinamas / sugadinimas svetimas turtas, kurio vertė yra nuo 3 MGL (150 Eur) iki 10 MGL (500 Eur), laikoma baudžiamuoju nusižengimu (BK 187 straipsnio 3 dalis).
Šiuo atveju E. A. nusikalstamų veikų, nustatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje (septynios nusikalstamos veikos), BK 187 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymo metu 1 MGL buvo 130 Lt.
Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu E. A. nuteistas:
1) BK 187 straipsnio 3 dalį už nukentėjusiajam E. B. priklausančio 165 Lt vertės turto sugadinimą, o tai atitinka 1,26 MGL dydį (165 Lt : 130 Lt);
2) pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už nukentėjusiajam V. R. priklausančio 230 Lt vertės turto sugadinimą, o tai atitinka 1,76 MGL dydį (230 Lt : 130 Lt);
3) pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už nukentėjusiajam V. A. priklausančio 517 Lt vertės turto sugadinimą, o tai atitinka 3,97 MGL dydį (517 Lt : 130 Lt);
4) pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už nukentėjusiajam Z. K. priklausančio 2035,78 Lt vertės turto sugadinimą, o tai atitinka 15,65 MGL dydį (2035,78 Lt : 130 Lt);
5) pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už nukentėjusiajam M. V. priklausančio 500 Lt vertės turto sugadinimą, o tai atitinka 3,84 MGL dydį (500 Lt : 130 Lt);
6) pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už nukentėjusiajai D. S. priklausančio 320 Lt vertės svetimo turto sugadinimą, o tai atitinka 2,46 MGL dydį (320 Lt : 130 Lt);
7) pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už nukentėjusiajai R. M. priklausančio 200 Lt vertės svetimo turto sugadinimą, o tai atitinka 1,53 MGL dydį (200 Lt : 130 Lt).
Kaip minėta, įstatymų leidėjas šiuo metu yra nustatęs didesnę minimalią (nuo 1 MGL iki 3 MGL) ir maksimalią (nuo 3 MGL iki 10 MGL) ribą, nuo kurios turtas laikomas nedidelės vertės.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartus motyvus, taip pat nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad E. A. padarytos nusikalstamos veikos, išvardytos 3) ir 5) punktuose, kurios aptariamu nuosprendžiu kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuojamos į BK 187 straipsnio 3 dalį, nes sugadinto svetimo turto vertė viršija 3 MGL dydį, tačiau neviršija 10 MGL dydžio.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartus motyvus, taip pat nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad E. A. padarytos nusikalstamos veikos, išvardytos 1), 2), 6) ir 7) punktuose, kurios aptariamu nuosprendžiu kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, šiuo metu nebelaikomos nusikalstamomis veikomis, nes sugadinto svetimo turto vertė neviršija 3 MGL dydžio. Todėl dėl šių nusikalstamų veikų padarymo E. A. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į anksčiau aptartus motyvus, taip pat nustatytas aplinkybes, kita E. A. padaryta nusikalstama veika, išvardyta 4) punkte, kuri kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, neperkvalifikuojama, nes nuteistojo sugadinto svetimo turto vertė viršija 10 MGL, o baudžiamoji atsakomybė už tokią nusikalstamą veiką šiuo metu taip pat nustatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje. Be to, palyginus ankstesnę BK 187 straipsnio 1 dalies redakciją su dabartine BK 187 straipsnio 1 dalies redakcija, reglamentuojančias atsakomybę už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, nustatyta, kad bausmių rūšys išliko tokios pačios, taip pat nepakito straipsnių dispozicijos. Atsižvelgiant į tai, peržiūrėti E. A. paskirtą bausmę pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (išvardytą 4) punkte) nėra teisinio pagrindo.
E. A. tuo pačiu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, taip pat BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaip pasikėsinęs pagrobti ar pagrobęs automobilį. Remiantis 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusia BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija, nebeliko vagystę kvalifikuojančio požymio – automobilio pagrobimo. To nenustatyta ir kitose BK 178 straipsnio dalyse. Vadinasi, dabartiniu metu įstatymų leidėjas nebeišskiria svetimo turto rūšies kaip automobilio pagrobimo, o svetimos transporto priemonės pagrobimą priskiria bendrai svetimo turto sąvokai. Pagal BK 178 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, diferencijuojama pagal pagrobto svetimo turto vertę.
Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu E. A. nuteistas:
Žemesnės instancijos teismas
1) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už nukentėjusiajam V. R. priklausančio automobilio VW Golf su daiktais, kurių vertė yra 2181 Lt, pagrobimą, o tai atitinka 16,77 MGL dydį (2181 Lt : 130 Lt);
2) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą pagrobti nukentėjusiajam A. P. priklausantį automobilį VAZ 2101 su daiktais, kurių vertė yra 273 Lt, o tai atitinka 2,1 MGL dydį (273 Lt : 130 Lt);
3) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už nukentėjusiajam V. A. priklausančio automobilio VW Golf su daiktais, kurių vertė yra 978 Lt, pagrobimą, o tai 7,52 MGL dydį (978 Lt : 130 Lt);
4) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už nukentėjusiajam Z. K. priklausančio automobilio Audi 100 su daiktais, kurių vertė 7175 Lt, pagrobimą, o tai atitinka 55,19 MGL dydį (7175 Lt : 130 Lt);
5) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už nukentėjusiajam M. V. priklausančio automobilio VW Passat su daiktais, kurių vertė 1546 Lt, pagrobimą, o tai atitinka 11,89 MGL dydį (1546 Lt : 130 Lt);
6) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą pagrobti nukentėjusiajam T. S. priklausantį automobilį VW Golf su daiktais, kurių vertė 3201 Lt, o tai atitinka 24,62 MGL dydį (3201 Lt : 130 Lt);
7) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už nukentėjusiajai R. M. priklausančio automobilio Opel Cadett, kurio vertė 500 Lt, pagrobimą, o tai atitinka 3,84 MGL (500 Lt : 130 Lt).
Kaip minėta, įstatymų leidėjas šiuo metu yra nustatęs didesnę minimalią (nuo 1 MGL iki 3 MGL) ir maksimalią (nuo 3 MGL iki 10 MGL) ribą, nuo kurios turtas laikomas nedidelės vertės. Be to, pagal dabartinį reglamentavimą, didelės vertės turtas yra toks, kuris viršija 400 MGL dydį.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartus motyvus, taip pat nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad E. A. padarytos nusikalstamos veikos, išvardytos 1), 4)–6) punktuose, kurios aptariamu nuosprendžiu kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ar atitinkamai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojamos į BK 178 straipsnio 1 dalį ar atitinkamai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, nes pagrobto / pasikėsinto turto vertė yra daugiau kaip 10 MGL dydžio.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartus motyvus, taip pat nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad E. A. padarytos nusikalstamos veikos, išvardytos 3) ir 7) punktuose, kurios aptariamu nuosprendžiu kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojamos į BK 178 straipsnio 5 dalį, nes pagrobto svetimo turto vertė viršija 3 MGL dydį, tačiau neviršija 10 MGL dydžio.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartus motyvus, taip pat nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad E. A. padaryta nusikalstama veika, išvardyta 2) punkte, kuri aptariamu nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, šiuo metu nebelaikoma nusikalstama veika, nes pasikėsinto pagrobti svetimo turto vertė neviršija 3 MGL dydžio. Todėl dėl šios nusikalstamos veikos padarymo E. A. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Perkvalifikavus E. A. padarytas nusikalstamas veikas, nurodytas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendyje, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 5 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį, spręstinas klausimas dėl paskirtų bausmių peržiūrėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgia į Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: 1) nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; 2) E. A. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes; 3) jo asmenybę (anksčiau teistas).
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. A.:
Žemesnės instancijos teismas
1) už padarytus baudžiamuosius nusižengimus, nustatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje ir BK 187 straipsnio dalyje, paskyrus arešto bausmes, kurių dydžiai šiek tiek mažesni nei vidurkis (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto);
2) už padarytus nusikaltimus, nustatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje / BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, palikti tas pačias laisvės atėmimo bausmes, kurios nurodytos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendyje nes jos pagal BK 178 straipsnio 1 dalies sankciją yra gerokai mažesnės nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.
Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžio matyti, kad E. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje.
E. A. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą įsibrauti į patalpą) ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už įsibrovimą į saugyklą). Kaip minėta, įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui, tokio pobūdžio veikų teisinis vertinimas nepakito, todėl nėra teisinio pagrindo peržiūrėti bausmių už šias nusikalstamas veikas.
Žemesnės instancijos teismas
E. A. taip pat nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą pagrobti nukentėjusiajam S. S. priklausantį automobilį Mazda 323, kurio vertė 1000 Lt. Kaip minėta, nebenustatyta atskira baudžiamoji atsakomybė už automobilio pagrobimą. Tokio turto vertė yra 7,69 MGL dydžio (1000 Lt : 130 Lt), todėl nuteistojo nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, nes įstatymų leidėjas šiuo metu yra nustatęs didesnę minimalią (nuo 1 MGL iki 3 MGL) ir maksimalią (nuo 3 MGL iki 10 MGL) ribą, nuo kurios turtas laikomas nedidelės vertės.
E. A. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už nukentėjusiajam S. S. priklausančio 150 Lt vertės turto sugadinimą. Tokio turto vertė yra 1,15 dydžio (150 Lt : 130 Lt). Šiuo metu tokia veika nebelaikoma nusikalstama, nes sugadinto svetimo turto vertė neviršija 3 MGL dydžio. Todėl dėl šios nusikalstamos veikos padarymo E. A. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Perkvalifikavus E. A. padarytą nusikalstamą veiką, nurodytą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendyje, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, spręstinas klausimas dėl paskirtos bausmės peržiūrėjimo.
BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgia į Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. A. už aptariamos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su aptariamame nuosprendyje nurodytais įpareigojimais ir draudimais.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmę, naujai paskirtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į IĮ (duomenys neskelbtini) patalpą) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, prie griežčiausios bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių, ir E. A. palikti tokio paties dydžio galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę su šiame nuosprendyje nurodytais įpareigojimais ir draudimais.
E. A. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
E. A. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus, taip pat pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui, tokio pobūdžio veikų teisinis vertinimas nepakito, todėl nėra teisinio pagrindo peržiūrėti bausmių už šias nusikalstamas veikas.
E. A. paskyrus naujas bausmes pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendį ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendį, yra teisinis pagrindas bausmes subendrinti tarpusavyje ir su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Pažymėtina, kad E. A. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktuose, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, BK 11 straipsnio 6 dalis). E. A. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės už baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius ir apysunkius nusikaltimus. Taigi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms, todėl skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis ir 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir E. A. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Pastebėtina, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi buvo subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, tokiu pačiu bausmių bendrinimo būdu (bausmių apėmimu). Taigi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi subendrinta bausme, o ne minėtais nuosprendžiais subendrintomis bausmėmis, tačiau toks netikslumas neturi esminės reikšmės bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Šia nutartimi teismas bendrina bausmes, paskirtas tokiais nuosprendžiais, kurie nurodyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendyje, ir taiko E. A. palankiausią bausmių bendrinimo būdą.
Šia nutartimi paskyrus E. A. naują galutinę subendrintą bausmę pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendį, kuri yra gerokai mažesnė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė, nei šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė – 4 metų laisvės atėmimo bausmė), nebelieka teisinio pagrindo pridėti prie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžio paskirtos bausmės neatliktą bausmę (1 metų 2 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausmę) pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendį remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Taigi nustatytina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu E. A. paskirta galutinė bausmė yra 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kadangi pakito galutinė subendrinta bausmė, paskirta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, kuri buvo subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, todėl iš naujo bendrinamos bausmės.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 3 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2 metų laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 3 metų laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Kadangi pakito E. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė, todėl iš naujo peržiūrimi vėlesni nuosprendžiai ir jais paskirtos bausmės.
1) E. A. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
Įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui, nusikalstamų veikų, nustatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, teisinis vertinimas nepakito, todėl nėra teisinio pagrindo peržiūrėti bausmių už šias nusikalstamas veikas.
E. A. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) už 3750 Lt svetimo turto įgijimo apgaule, o tai yra 28,84 MGL dydis (3750 Lt : 130 Lt), ir už 7000 Lt svetimo turto įgijimo apgaule, o tai yra 53,84 MGL dydis (7000 Lt : 130 Lt). Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo keisti nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją, nes svetimo turto vertė viršija 10 MGL dydį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintą naują 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą šia nutartimi (dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio), subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme, paskirta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 5 metų laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 2 metus ir 6 mėnesius – bausmės, ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2) E. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
Įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui, nusikalstamų veikų, nustatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, teisinis vertinimas nepakito, todėl nėra teisinio pagrindo peržiūrėti bausmių už šias nusikalstamas veikas.
E. A. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už 8000 Lt, kas atitinka 2316,96 Eur svetimo turto įgijimo apgaule, o tai yra 61,53 MGL (2316,96 Eur : 37,65 Eur (130 Lt : 3,4528 Lt santykį su 1 euru). Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo keisti nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją, nes svetimo turto vertė viršija 10 MGL dydį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintą naują 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą šia nutartimi (dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio), subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su subendrinta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės – pridėjus dalį švelnesnės – 1 metus laisvės atėmimo – bausmės, ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
3) E. A. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, už 21 000 Lt svetimo turto įgijimo apgaule, kas atitinka 6082,02 Eur, o tai yra 161,54 MGL (6082,02 Eur : 37,65 Eur (130 Lt : 3,4528 Lt santykį su 1 euru). Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo keisti nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją, nes svetimo turto vertė viršija 10 MGL dydį.
4) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintą naują 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirta šia nutartimi (dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžio), subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės – pridėjus dalį švelnesnės – 1 metus laisvės atėmimo – bausmės, ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
5) E. A. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nusikalstama nebuvo pakeista, įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui, todėl nėra teisinio pagrindo peržiūrėti bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie šia nutartimi naujos subendrintos (dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties) ir neatliktos 3 metų 5 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Kadangi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio paskelbimo metu E. A. buvo neatlikta 4 metų 11 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmė pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį (iš 11 metų laisvės atėmimo bausmės), vadinasi, nuteistasis buvo atlikęs 6 metus ir 26 dienas laisvės atėmimo bausmės. Šia nutartimi paskyrus naują galutinę subendrintą bausmę – 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties), nuteistasis laikomas neatlikęs 3 metų 5 mėnesių ir 4 dienų (iš 9 metų ir 6 mėnesių atėmus 6 metus ir 26 dienas).
6) E. A. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nusikalstama nebuvo pakeista, įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui, todėl nėra teisinio pagrindo peržiūrėti bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie šia nutartimi naujos subendrintos (dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio) ir neatliktos 9 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 3 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Kadangi Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžio paskelbimo metu E. A. buvo neatlikta 2 metų 3 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmė pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendį, vadinasi, nuteistasis buvo atlikęs 8 metus 8 mėnesius ir 26 dienas laisvės atėmimo bausmės. Šia nutartimi paskyrus naują galutinę subendrintą bausmę – 4 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio), nuteistasis laikomas neatlikęs 9 mėnesių ir 4 dienų (iš 9 metų ir 6 mėnesių atėmus 8 metus 8 mėnesius ir 26 dienas).
7) E. A. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nusikalstama nebuvo pakeista, įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui, todėl nėra teisinio pagrindo peržiūrėti bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, naują subendrintą 1 metų 3 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą šia nutartimi (dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžio), subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 1 metų 3 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo – bausmės pridėjus visą švelnesnę – 8 mėnesių laisvės atėmimo – bausmę, ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 11 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Iš kalėjimo, kuriame E. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę, gauta informacija, kad nuteistajam 2023 m. spalio 13 d. liko atlikti 11 mėnesių ir 24 dienas laisvės atėmimo bausmės. Vadinasi, nuteistasis iš 3 metų 5 mėnesių ir 4 dienų yra atlikęs 2 metus 5 mėnesius ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Laikytina, kad šios nutarties priėmimo metu E. A. yra atlikęs jam naujai nustatytą 1 metų 11 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmę, todėl jis paleistinas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 362, 364 straipsniais,
nutaria:
tenkinti nuteistojo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl bausmės sušvelninimo.
Dėl Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio
1) E. A. padarytą nusikalstamą veiką, Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 990,11 Lt vertės turto sugadinimo), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti 27 parų arešto bausmę.
2) E. A. padarytą nusikalstamą veiką, Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 1218,43 Lt vertės turto sugadinimo), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti 27 parų arešto bausmę.
3) E. A. padarytą nusikalstamą veiką, Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 524,80 Lt vertės turto sugadinimo), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti 27 parų arešto bausmę.
4) E. A. padarytą nusikalstamą veiką, Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 1043,40 Lt vertės turto sugadinimo), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti 27 parų arešto bausmę.
5) dėl E. A. padarytos nusikalstamos veikos, Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 240 Lt vertės turto sugadinimo), išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
6) dėl E. A. padarytos nusikalstamos veikos, Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus agentūrai priklausančio 203,38 Lt vertės turto sugadinimo), išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
1)–4) punktuose paskirtų naujų bausmių bendrinimo su Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį nekeisti ir palikti tokias pačias subendrintas bausmes, kurios nurodytos Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendyje.
Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendyje nurodytos subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už šiuo nuosprendžiu įrodytas E. A. padarytas visas nusikalstamas veikas, nekeisti.
7) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 3 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2 metų laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 3 metų laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžio
Nustatyti, kad E. A. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė yra 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžio
1) E. A. padarytą nusikalstamą veiką, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (dėl nukentėjusiajam V. A. priklausančio 517 Lt vertės turto sugadinimo), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti 27 parų arešto bausmę;
2) E. A. padarytą nusikalstamą veiką, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (dėl nukentėjusiajam M. V. priklausančio 500 Lt vertės turto sugadinimo), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti 27 parų arešto bausmę;
3) dėl E. A. padarytos nusikalstamos veikos, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (dėl nukentėjusiajam E. B. priklausančio 165 Lt vertės turto sugadinimo), išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);
4) dėl E. A. padarytos nusikalstamos veikos, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (dėl nukentėjusiajam V. R. priklausančio 230 Lt vertės turto sugadinimo), išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);
5) dėl E. A. padarytos nusikalstamos veikos, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (dėl nukentėjusiajai D. S. priklausančio 320 Lt vertės turto sugadinimo), išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);
6) dėl E. A. padarytos nusikalstamos veikos, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (dėl nukentėjusiajai R. M. priklausančio 200 Lt vertės turto sugadinimo) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);
7) E. A. padarytą nusikalstamą veiką, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2013 m. liepos 12 d.) (dėl nukentėjusiajam V. R. priklausančio automobilio VW Golf su daiktais, kurių vertė yra 2181 Lt, pagrobimo), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir jam palikti tokio paties dydžio laisvės atėmimo bausmę;
8) dėl E. A. padarytos nusikalstamos veikos, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2013 m. liepos 12 d.) (dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiajam A. P. priklausantį automobilį VAZ 2101 su daiktais, kurių vertė yra 273 Lt), išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);
9) E. A. padarytą nusikalstamą veiką, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2013 m. liepos 12 d.) (dėl nukentėjusiajam V. A. priklausančio automobilio VW Golf su daiktais, kurių vertė yra 978 Lt, pagrobimo), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirti 27 parų arešto bausmę;
10) E. A. padarytą nusikalstamą veiką, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2013 m. liepos 12 d.) (dėl nukentėjusiajam Z. K. priklausančio automobilio Audi 100 su daiktais, kurių vertė 7175 Lt, pagrobimo), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir jam palikti tokio paties dydžio laisvės atėmimo bausmę;
11) E. A. padarytą nusikalstamą veiką, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2013 m. liepos 12 d.) (dėl nukentėjusiajam M. V. priklausančio automobilio VW Passat su daiktais, kurių vertė 1546 Lt, pagrobimo), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir jam palikti tokio paties dydžio laisvės atėmimo bausmę;
12) E. A. padarytą nusikalstamą veiką, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2013 m. liepos 12 d.) (dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiajam T. S. priklausantį automobilį VW Golf su daiktais, kurių vertė 3201 Lt), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir jam palikti tokio paties dydžio laisvės atėmimo bausmę;
13) E. A. padarytą nusikalstamą veiką, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2013 m. liepos 12 d.) (dėl nukentėjusiajai R. M. priklausančio automobilio Opel Cadett, kurio vertė 500 Lt, pagrobimo), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirti 27 parų arešto bausmę;
14) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmes, paskirtas už šia nutartimi perkvalifikuotas nusikalstamas veikas ir paskirtas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, subendrinti bausmių apėmimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne – 2 metų laisvės atėmimo – bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu, apimant švelnesnes bausmes, ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžio
1) E. A. padarytą nusikalstamą veiką, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2013 m. liepos 12 d.) (dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiajam S. S. priklausantį automobilį Mazda 323, kurio vertė 1000 Lt), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su šiame nuosprendyje nurodytais įpareigojimais ir draudimais;
2) dėl E. A. padarytos nusikalstamos veikos, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžiu kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (dėl nukentėjusiajam S. S. priklausančio 150 Lt vertės turto sugadinimo), išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);
3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmę, naujai paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į IĮ (duomenys neskelbtini) patalpą) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, prie griežčiausios bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių, ir E. A. palikti tokio paties dydžio galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę su šiame nuosprendyje nurodytais įpareigojimais ir draudimais.
Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, naują subendrintą 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą šia nutartimi (dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio), subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme, paskirta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 5 metų laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 2 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžio
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, naują subendrintą 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą šia nutartimi (dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio), subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su subendrinta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės – pridėjus dalį švelnesnės – 1 metus laisvės atėmimo – bausmės, ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, naują subendrintą 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirta šia nutartimi (dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžio), subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės – pridėjus dalį švelnesnės – 1 metus laisvės atėmimo – bausmės, ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie šia nutartimi naujos subendrintos (dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties) ir neatliktos 3 metų 5 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžio
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie šia nutartimi naujos subendrintos (dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio) ir neatliktos 9 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 3 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, naują subendrintą 1 metų 3 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą šia nutartimi (dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžio), subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 1 metų 3 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo – bausmės pridėjus visą švelnesnę – 8 mėnesių laisvės atėmimo – bausmę, ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių ir 4 (keturių) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Laikyti, kad E. A. yra atlikęs 1 metų 11 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmę.
E. A. paleisti iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nuo šios nutarties priėmimo dienos – 2023 m. spalio 13 d.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.