Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. A. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A., veikdamas kartu su S. B. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, padėjo tyrimo metu nenustatytam asmeniui neteisėtai inicijuoti ir atlikti finansines operacijas, panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, bei apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, o būtent, E. A., S. B. būnant Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Marijampolėje, Sporto g. 7, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą – pinigus, S. B. susitarus su E. A., jog šis suras laisvėje asmenį, kuris pateiks sąskaitą, į kurią įplauks apgaulės būdu įgyti pinigai, ir 2013-05-23, apie 14.30 val., tyrimo nenustatytam asmeniui iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus į P. P., gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį fiksuoto ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei nukentėjusiajai nurodžius melagingas aplinkybes, jog pastarosios sąskaitoje esančius pinigus pasisavino banko „Swedbank“, AB darbuotoja ir tam, jog pastarajai galėtų padėti, nukentėjusioji turi nuvykti į banką ir gauti elektroninės bankininkystės paslaugą, t. y. prisijungimo slaptažodžius su kodais, po ko nukentėjusioji P. P. nuvykusi į banko „Swedbank“, AB filialą adresu Vilniuje, Savanorių pr. 15A taip ir padarė, ir tuomet nukentėjusiajai buvo pasakyta laukti prie minėto banko, kur atvažiuos jų darbuotojas, ir netrukus atvažiavus ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, kuriam nukentėjusioji perdavė elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis su slaptažodžiu bei kodais, ir nenustatytam asmeniui juos padiktavus tyrimo nenustatytam asmeniui, kuris skambino nukentėjusiajai, taip apgaulės būdu iš P. P. išviliojo jai priklausančios banko „Swedbank“, AB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonėje užfiksuotus duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodą), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir juos panaudojo, t. y. E. A. teikė priemones nusikalstamai veikai vykdyti, tyrimo nenustatytam asmeniui pateikdamas E. L. priklausančią banko „Swedbank“, AB sąskaitą (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, 2013-05-23, tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir nenustatytoje vietoje, naudojant kompiuterinės sistemos IP adresus (duomenys neskelbtini), prisijungus prie P. P. banko „Swedbank“, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš P. P. sąskaitos tyrimo metu nenustatytas asmuo pervedė į E. L. banko „Swedbank“, AB sąskaitą (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, t. y. 8000 litų, t. y. 2352,94 eurų. Po to E. A. nurodymu, E. L., per kelis kartus 2013-05-23 išgrynino 4000 litų „Swedbank“ banke, adresu Vilniuje, Ozo g. 25, 2013-05-24 išgrynino 500 litų bankomate, adresu Vilniaus r., Nemenčinė, Švenčionių g. 44, 3460 litų išgrynino banke, adresu Vilniuje, Ozo g. 25, ir perdavė pinigus E. A. atsiųstam nenustatytam asmeniui, o sau E. L. pasiliko 400 litų. Tokiais savo veiksmais E. A., S. B. savo ir kitų asmenų naudai, apgaule padėjo įgyti P. P. priklausančias pinigines lėšas, t. y. 8000 litų, kas atitinka 2316,96 eurų

E. L. buvo kaltinamas, kad jis, veikdamas kartu su E. A., S. B. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, padėjo tyrimo metu nenustatytam asmeniui neteisėtai inicijuoti ir atlikti finansines operacijas, panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, bei apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, o būtent, E. A., S. B. būnant Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Marijampolėje, Sporto g. 7, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą – pinigus, S. B. susitarus su E. A., jog šis suras laisvėje asmenį, kuris pateiks sąskaitą, į kurią įplauks apgaulės būdu įgyti pinigai, ir 2013-05-23, apie 14.30 val., tyrimo nenustatytam asmeniui iš mobiliojo ryšio telefono abonento nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus į P. P., gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį fiksuoto ryšio telefono abonentą nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei nukentėjusiajai nurodžius melagingas aplinkybes, jog pastarosios sąskaitoje esančius pinigus pasisavino banko „Swedbank“, AB darbuotoja ir tam, jog pastarajai galėtų padėti, nukentėjusioji turi nuvykti į banką ir gauti elektroninės bankininkystės paslaugą, t. y. prisijungimo slaptažodžius su kodais, po ko nukentėjusioji P. P. nuvykusi į banko „Swedbank“, AB filialą adresu Vilniuje, Savanorių pr. 15A taip ir padarė, ir tuomet nukentėjusiajai buvo pasakyta laukti prie minėto banko, kur atvažiuos jų darbuotojas, ir netrukus atvažiavus ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, kuriam nukentėjusioji perdavė elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis su slaptažodžiu bei kodais, ir nenustatytam asmeniui juos padiktavus tyrimo nenustatytam asmeniui, kuris skambino nukentėjusiajai, taip apgaulės būdu iš P. P. išviliojo jai priklausančios banko „Swedbank“, AB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonėje užfiksuotus duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodą), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir juos panaudojo, t. y. E. A. teikė priemones nusikalstamai veikai vykdyti, tyrimo nenustatytam asmeniui pateikdamas jam, t. y. E. L. priklausančią banko „Swedbank“, AB sąskaitą (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, 2013-05-23, tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir nenustatytoje vietoje, naudojant kompiuterinės sistemos IP adresus (duomenys neskelbtini), prisijungus prie P. P. banko „Swedbank“, AB sąskaitos nr. (duomenys neskelbtini), iš P. P. sąskaitos tyrimo metu nenustatytas asmuo pervedė į jo, t. y. E. L. banko „Swedbank“, AB sąskaitą (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, t. y. 8000 litų, t. y. 2352.94 eurų. Po to E. A. nurodymu, E. L., per kelis kartus 2013-05-23 išgrynino 4000 litų „Swedbank“ banke adresu Vilniuje, Ozo g. 25, 2013-05-24 išgrynino 500 litų bankomate adresu Vilniaus r., Nemenčinė, Švenčionių g. 44, 3460 litų išgrynino banke adresu Vilniuje, Antakalnio g. 45, ir perdavė pinigus E. A. atsiųstam nenustatytam asmeniui, o sau E. L. pasiliko 200 litų. Tokiais savo veiksmais E. L. savo ir kitų asmenų naudai, apgaule padėjo įgyti P. P. priklausančias pinigines lėšas, t. y. 8000 litų, t.y. kaltinamas savo veiksmais padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis E. A. parodė, jog būdamas pataisos namuose paskambino iš savo telefono nukentėjusiajai ir apgaulės būdu paprašė, kad padiktuotų asmens duomenis, pervedė pinigus. Koks jo, E. A. telefonas neatsimena, internete surado nukentėjusiosios telefoną. Jis, E. A. prisistatė teisėsaugos pareigūnu, pasakė, kad su nukentėjusiosios sąskaita yra nesklandumų ir paprašė, kad padiktuotų identifikavimo kodus ir pervedė pinigus. Vienas tai darė, pinigus pervedė savo draugui. Pasakė draugui, kad reikia sąskaitos laisvėje. Draugas juo, E. A. pasitikėjo ir jis pervedė į sąskaitą 8000 Lt. Draugas paklausė kas siųs pinigus, jis, E. A. pasakė, kad draugai iš užsienio. Jis, E. A. davė nurodymus, kad draugas išgrynintų pinigus ir duotų asmeniui. Jis, E. A. paprašė draugo tiesiog, kad paimtų pinigus. E. L. jam, E. A. atidavė 7900 Lt su trupučiu daugiau. Niekas daugiau nedalyvavo. Pažįsta S. B., pastarasis čia nedalyvavo. Pasak E. A., kai įvedi vardą, išmeta apie 1000 žmonių ir nusirašė pavardes. Kas su nukentėjusiąja susitiko nežino. Jam, E. A. atrodo, kad nukentėjusioji pati jam padiktavo duomenis. Jis, E. A. paskambino ir paprašė, kad padiktuotų duomenis, nukentėjusioji padiktavo, niekas neėmė ir nevažiavo. Pinigai perduoti jo, E. A. atsiųstam asmeniui. Jis, E. A. paprašė, kad pervestų pinigus, pasakė, kad reikia paduoti į rankas grynus pinigus. Jis, E. A. negavo pinigų, niekas jam jokių nurodymų nedavė. E. L. perdavė 7930 Lt ar 7940 Lt. Jis, E. A. bendravo su tuo asmeniu, kuris nuvažiavo pasiimti pinigus. Pasak E. A., E. L. pažįsta nuo mokyklos, pastarasis juo pasitikėjo. E. L. žinojo, kad jis, E. A. atlieka bausmę. Jis, E. A. įtikino E. L., pasakė, kad draugas perves pinigus. E. L. negalėjo pasiimti pinigų, pinigus gavo atsiųstas žmogus. Jis jam, E. A. neperdavė pinigus. Jis, E. A. pasakė E. L., kad pastarasis nieko neimtų. E. A. teigimu, jis neturėjo skolų ir įsipareigojimų. Buvo sulaužęs ir išmetęs į šiukšliadėžę telefoną. Pripažįsta kaltę ir gailisi. Buvo poreikis, reikėjo pinigų. Tėvų neturi, gyvena su močiute, dabar jau treji metai kaip vedęs, vaikų neturi. E. A. paaiškino, kad prisijungė prie elektroninės bankininkystės ir pervedė pinigus dalimis po 4000 Lt. Buvo uždarytas izoliatoriuje, dabar viską gerai atsimena. Teisėjai pagarsinus kaltinamojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Marijampolės pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2012 metų. 2013 m., tikslios datos nepamena, tačiau tai galėjo būti 2013 m. gegužės mėnuo, prie jo priėjo vienas iš nuteistųjų S. B.. Pastarasis jo paklausė ar šis neturi laisvėje draugų, kurie turėtų banko sąskaitas banke „Swedbank“. S. B. jam paaiškino, jog sąskaita reikalinga tam, kad draugas pervestų pinigus, apie konkrečią sumą nebuvo kalbos. Tuomet jis paskambino savo draugui laisvėje E. L., paklausė ar šis gali duoti savo sąskaitą, kuri reikalinga tam, jog į ją būtų pervesti pinigai iš S. draugo. E. L. sutiko. Tą pačią dieną S. B. pranešė, jog pinigai yra pervesti į sąskaitą, tuomet jis paskambino E., kad šis išgrynintų pinigus bankomate. Kokią pinigų sumą turėjo išgryninti, jis nežino. Tuomet S. B. jam pasakė, kad perduotų E., jog prie pastarojo prieis vyras ir paims pinigus. Kitą dieną vėl atėjęs S. pasakė, kad į E. sąskaitą dar yra pervesti pinigai, kuriuos reikia išgryninti ir perduoti vyrui, kuris atvyks pasiimti pinigų. S. jam nesakė, kad E. galės dalį pinigų už paslaugą pasilikti sau. Daugiau S. neprašė jokios paslaugos. Apie tai, jog vyksta kažkas nusikalstamo, jis neįtarė. E. skambino iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numerio nežino. Įtarime nurodyta nukentėjusiosios pavardė jam negirdėta, šio asmens jis nepažįsta (t. 1, b. l. 168-170, 181) – kaltinamasis teigė, jog parodymai neteisingi.

Apklaustas teisme kaltinamasis S. B. parodė, jog pasilieka prie pirminių parodymų, duotų tyrimo metu, daugiau nieko nepasakys. Teisėjai pagarsinus kaltinamojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. L. nepažįsta. Laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose nuo 2011 spalio mėnesio už nužudymą. Šiuo metu yra 4-ajame būryje, kuriame yra apie 100 žmonių. Su niekuo glaudžiai nebendrauja. Jis pats jokios banko sąskaitos neturi ir nusikaltimais, vadinamais „alio mama” neužsiima. Jis pažįsta E. A., kuris taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę. Su juo šiek tiek bendravo. 2013 m. gegužės mėnesį E. A. atėjo pas jį ir paklausė ar nenori užsidirbti pinigų. Jis atsakė, jog be abejo, kad nori. Tuomet E. A. jam pasakė, kad reikės prisiimti kaltę dėl elektroninio sukčiavimo. Jis nežino dėl kokio būtent epizodo, tačiau toks prašymas buvo. Kadangi norėjo pinigų, todėl sutiko. Tačiau netrukus E. A. buvo uždarytas į baudų izoliatorių ir susitarimas liko neįgyvendintas, jis jokių pinigų negavo, policijos pareigūnai jam neinkriminavo jokios veikos. Netrukus, 2014 m. žiemą, tikslios datos nepamena, į Marijampolės pataisos namus atvyko tyrėja, kuri jam įteikė pranešimą apie įtarimą, kur buvo nurodyta, kad jis kartu E. A. vykdė elektroninius sukčiavimus. Buvo atlikta akistata tarp jo ir E. A., kur jis ir parodė, kad E. A. prašė jo prisiimti kaltę dėl sukčiavimo. Keliose bylose E. jį nurodė kaip nusikaltimo organizatorių, nežino, jis minėjo tik vieną kartą. Jis E. buvo pateikęs savo duomenis, t.y. vardą, pavardę, gimimo metus ir šiais duomenimis E. disponavo. Jis savo kaltės nepripažino jam inkriminuotuose nusikaltimuose, kadangi nusprendė prie nusikalstamos veikos neprisidėti. Jo manymu, E. ant jo pyksta, todėl ir nurodo bylose jį. Šiuo metu su E. nebendrauja. Nukentėjusiosios P. P. nepažįsta ir jai tikrai neskambino (t. 2, b. l. 93-94), bei kai jis 2015-02-13 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-04-17, kuomet jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis sakė netiesą. 2013 m. gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, pataisos namuose prie jo priėjo trys jam nepažįstami kaliniai iš kito būrio, kurie paprašė surasti laisvėje asmenį, turintį banko sąskaitą. Minėtų asmenų jis nepažįsta. Asmenys už tai pažadėjo 300 litų atlygį. Kadangi reikėjo pinigų, todėl sutiko su pasiūlymu. Kadangi pats laisvėje neturėjo pažįstamų, turinčių sąskaitą banke, todėl kreipėsi į E. A.. Už tai, jog šis surastų laisvėje asmenį, turintį banko sąskaitą, jis šiam pažadėjo kažkokią pinigų sumą, kokią tiksliai, nepamena. Netrukus E. A. jam pasakė banko sąskaitos numerį, kurį jis perdavė minėtiems nepažįstamiems asmenims ir pasakė, jog gavo iš E. A.. Daugiau su minėtais asmenimis nebendravo. Ar po to E. su pastaraisiais bendravo, jis nežino. Kuomet kaliniams perdavė sąskaitos numerį, šie jam atsakė: „bus pinigai, perduosim“. Tačiau jokio atlygio negavo ir nebandė ieškoti minėtų asmenų. Šioje situacijoje jo veiksmai buvo tokie, jog jis gavo sąskaitos numerį, kurį perdavė nepažįstamiems kaliniams ir už tai jokios naudos negavo. E. taip pat neprašė atlygio už surastą laisvėje žmogų, turintį sąskaitos numerį. S. B. teigimu, laisvėje jis su niekuo nebendrauja, piniginių perlaidų negauna. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nevykdė (t. 2, b. l. 112) – kaltinamasis patvirtino, kad pirmi parodymai yra teisingi. Pasak S. B., E. L. nepažįsta, pastarasis nieko nesakė, daugiau nekalbės. Nieko nelieka kaip atlyginti civilinį ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad E. A. bei S. B. padėjo tyrimo metu nenustatytam asmeniui neteisėtai inicijuoti ir atlikti finansines operacijas, panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, bei apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą.

Apklaustas teisme kaltinamasis E. A. davė parodymus, kad jis pats organizavo nusikalstamas veikas P. P. atžvilgiu, pats susirado pastarosios kontaktinius duomenis, pats jai skambino, pats skambino ir E. L. bei prašė pastarojo banko sąskaitos. E. L. apie jo vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinojo. Jis pats P. P. pinigų negavo, pinigus pasiėmė asmuo siųstas pas E. L.. Tačiau teismas tokius kaltinamojo E. A. parodymus duotus teisme vertina kritiškai, kadangi pastarieji neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, yra nenuoseklūs, kaltinamasis E. A. teisme nepaaiškino parodymų pakeitimo priežasties. Teismas kaip objektyvius ir patikimus vertina byloje duotus nukentėjusiosios parodymus. Nukentėjusioji P. P. nors ir yra garbaus amžiaus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė išsamius parodymus. Pastarosios parodymai ne visose esminėse aplinkybėse atitinka kaltinamojo E. A. parodymus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. A. prisiimė visą kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau apie aplinkybes kas susitiko su nukentėjusiąją P. P. ir nusirašė pastarosios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonėje užfiksuotus duomenis PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodą jis nieko negalėjo paaiškinti, paklausus jo apie šias aplinkybes jis paaiškino, kad atrodo, jog jis pats jas gavo nukentėjusiajai padiktavus. Parodė, kad nusikalstamą veiką padarė vienas, tačiau vėliau paaiškino, kad pinigus iš E. L. pasiėmė jo siųstas asmuo. Šio asmens jokių asmens duomenų E. A. nenurodė, tačiau nelogiškas ir paaiškinimas, kad viską organizuodamas E. A. iš nusikalstamos veikos jokios naudos negavo. Be to E. A. nenurodė jokių kitų konkrečių bendravimo aplinkybių su P. P.. Ikiteisminio tyrimo metu E. A. tvirtino, kad prie jo priėjęs nuteistasis S. B. paklausė ar šis neturi laisvėje draugų, kurie turėtų banko sąskaitas banke „Swedbank“. S. B. aiškino, kad sąskaita reikalinga tam, kad draugas pervestų pinigus. Tuomet jis, E. A. paskambino savo draugui laisvėje E. L., paklausė ar šis gali duoti savo sąskaitą, kuri reikalinga tam, jog į ją būtų pervesti pinigai iš S. draugo. E. L. sutiko. Tą pačią dieną S. B. pranešė, kad pinigai yra pervesti į sąskaitą, tuomet jis, E. A. paskambino E. L., kad šis išgrynintų pinigus bankomate. Tuomet S. B. jam, E. A. pasakė, kad perduotų E. L., jos prie pastarojo prieis vyras ir paims pinigus. Kitą dieną vėl atėjęs S. B. pasakė, kad į E. L. sąskaitą dar yra pervesti pinigai, kuriuos reikia išgryninti ir perduoti vyrui, kuris atvyks pasiimti pinigų. S. B. jam, E. A. nesakė, kad E. L. galės dalį pinigų už paslaugą pasiimti sau. Pastarieji E. A. parodymai atitinka kaltinamojo S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos pastarasis patvirtino akistatos su E. A. metu ir kurie neprieštarauja nukentėjusiosios P. P. parodymams bei paaiškina kodėl E. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu duodamas parodymus kai kurių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nežinojo. Vertinant kaltinamojo S. B. poziciją dėl pareikšto kaltinimo teisme, t.y. tai, kad pastarasis teismui atsisakė duoti bet kokius parodymus, nepaaiškino, kodėl teisme jis laikosi tokios pozicijos, akivaizdu, kad jis teismui visiškai nesiekė patvirtinti ar paneigti jam inkriminuoto kaltinimo. Ir tik teismui pagarsinus pastarojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad pirminiai jo parodymai teisingi, kodėl teismas turėtų jais vadovautis ir kodėl yra neteisingi kiti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu jis nepaaiškino, į klausimus teisme neatsakinėjo. Pasakė, tik, kad nieko nelieka kaip atlyginti civilinį ieškinį. Teismas šiuo atveju nesivadovauja S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad E. A. atėjo pas jį, S. B. ir paklausė ar nenori užsidirbti pinigų, jis, S. B. pasakė, kad nori, tuomet E. A. jam, S. B. pasakė, kad reikės prisiimti kaltę dėl elektroninio sukčiavimo. Kadangi norėjo pinigų, todėl sutiko. Tačiau netrukus E. A. buvo uždarytas į baudų izoliatorių ir susitarimas liko neįgyvendintas, jokių pinigų negavo. Teismui tokiu atveju lieka neaišku kodėl kaltinamasis S. B. aiškindamas ikiteisminio tyrimo metu, kad jis tik E. A. buvo paprašytas prisiimti kaltę, vėliau parodymus pakeičia ir jau nurodo aplinkybes, jog jis kitų kalinčių asmenų paprašytas gavo sąskaitos numerį iš E. A., kurį perdavė nepažįstamiems kaliniams ir už tai jokios naudos negavo. Pastarieji kaltinamojo S. B. parodymai atitinka kaltinamojo E. A. parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Teismas kreipia dėmesį ir į tai, kad jeigu tikėti S. B. parodymais apie tai, kad jis tik buvo paprašytas E. A. prisiimti kaltę dėl elektroninio sukčiavimo, lieka nelogiškos aplinkybės, kam vėliau S. B. kaip jis pats nurodė, negavęs jokio piniginio atlygio, keičia parodymus, teisme net neaiškindamas kodėl keičia parodymus. Akistatos su E. A. metu kaltinamasis S. B. paaiškino, kad jis apkalbėjo E. A., nes buvo priverstas nepažįstamų asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę. Be to nurodė, kad spaudimą jis patyrė po 2014-04-17 vykusios apklausos. Tačiau 2014-04-17 apklausoje S. B. parodė, kad E. A. jo prašė už piniginį atlygį apsiimti nusikaltimą, t.y. būtent šioje apklausoje jis nenurodė kitų asmenų, o tik davė parodymus kaltinančius E. A.. Taip pat tokiu atveju lieka neaišku kodėl E. A. galimai prašydamas S. B. už piniginį atlygį prisiimti kaltę, pats keičia parodymus, teisme pats prisiima visą kaltę.

Teismas vertina, kad be aukščiau aptartų įrodymų kaltinamųjų S. B. ir E. A. kaltę patvirtina minėtas akistatos protokolas tarp įtariamųjų E. A. ir S. B., AB “Swedbank” sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad prie nukentėjusiosios P. P. sąskaitos buvo jungtasi iš skirtingų IP adresų - (duomenys neskelbtini). Jungiantis prie IP (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios sąskaitos du kartus po 4000 litų buvo pervesta E. L. AB „Swedbank“ esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-05-23 prekybos centre „Akropolis“ adresu Ozo g. 25, Vilniuje, buvo išgryninta 4000 litų, 2013-05-24 iš E. L. sąskaitos 500 litų išgrynintao bankomate adresu Švenčionių g. 44, Nemenčinėje, Vilniaus raj, o 3460 litų - prekybos centre „Akropolis“ adresu Ozo g. 25, Vilniuje. (t. 1, b.l. 38-54), AB “TELE2” duomenimis (pokalbių ir SMS žinučių išklotinėmis), kurias išanalizavus nustatyta, kad mobiliojo telefono numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo skambinta nukentėjusiajai P. P., veikė celėje (duomenys neskelbtini), o numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio IP adreso buvo jungtasi prie nukentėjusiosios sąskaitos, veikė celėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t.y. (duomenys neskelbtini).

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių nusikalstamų veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta ir tam, kas neteisėtai įgijo ar laikė, perdavė ar realizavo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ar jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Pagal BK 215 str. 1 d. atsako ir tas, kuris neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų <..> elektroninių mokėjimo priemonių <...>. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad banko mokėjimo kortelė kaip elektroninė mokėjimo priemonė nuosavybės teise priklauso emitentui (banko kortelę išdavusiai institucijai), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui banko mokėjimo kortelė yra svetima. Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Neteisėtu finansinės operacijos inicijavimu laikomas neteisėtų veiksmų, kurių paskirtis yra gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą kredito įstaigai dėl disponavimo kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis, pradėjimas arba atlikimas panaudojant bent vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ar elektroninės priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba naudojant žinomai netikrus bent vienos tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 str. 1 d. inter alia kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t.y. kaltininkas turi suvokti, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą, numato, kad dėl to nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių nori.

Teismas vertina, kad E. A. ir S. B. suprato, jog savo veiksmais padėjo tyrimo metu nenustatytam asmeniui neteisėtai inicijuoti ir atlikti finansines operacijas, panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą. E. L. patvirtino, kad visus nurodymus kaip elgtis, jis gavo iš E. A., E. A. jam pasakė, kad jei banke paklaus, kas jam pervedė pinigus, šis turi atsakyti, jog P. P. už statybines medžiagas. Teismas vertina, kad tiek E. A., tiek S. B. aiškiai suvokė, jog, jiems padedant, į E. L. sąskaitą pervedami neteisėtai gauti pinigai. Kvalifikuojant kaltinamojo E. A. ir S. B. nusikalstamas veikas tikslintina veikų kvalifikacija, veikas kvalifikuojant kaip padėjėjo pagal BK 24 str. 6 str., 182 str. 1d. , 214 str. 1 d. , 215 str. 1 d. Teismas vertina, kad byloje nustatyta, kad E. A. ir S. B. bendrininkavo kaip padėjėjas tyrimo metu nenustatytam asmeniui padėdamas iš nukentėjusiosios P. P. įgyti svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, padėjo nenustatytam asmeniui inicijuoti neteisėtas finansines operacijas ir padėjo sau bei kitiems asmenims apgaule įgyti svetimą turtą. Iš kaltinimo E. A. ir S. B. konstrukcijos matyti, kad E. A. ir kiti asmenys buvo kaltinami bendrininkavimu padėjus nenustatytam asmeniui apgaule įgyti svetimą turtą, padėję neteisėtai inicijuoti ir atlikti finansines operacijas, panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, bei padėję tokius duomenis įgyti. Teismo vertinimu, tai iš esmės nekeičia kaltinime išdėstytų faktinių aplinkybių, nesunkina kaltinamojo padėties, taigi, neturi esminės įtakos kaltinamųjų teisės į gynybą realizavimui. Kaltinamojo E. A. ir S. B. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos 24 str. 6 d. ir BK 182 str. 1 d., kadangi padėjo apgaule įgyti turto, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršijo 250 MGL.

Taip pat pagal nustatytas faktines aplinkybes nustatyta, kad E. L. sau pasiėmė 400 Lt, todėl kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, taip pat tikslintina kaltinime nurodyta iš P. P. pasisavinta piniginė lėšų suma litus perskaičiuojant į eurus.

Dėl kaltinamojo E. L. faktinio dalyvavimo jam inkriminuotose nusikalstamose veikose kažkokių abejonių nekyla. Pats kaltinamasis E. L. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, pripažino objektyviąją nusikalstamų veikų pusę, jog kaltinime nurodytus pinigus jis išgrynino ir perdavė juos nepažįstamam asmeniui, tačiau nieko nežinojo apie sukčiavimą, viską darė E. A. nurodymu, manė, kad padeda draugui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, t.y. nepripažino subjektyviosios nusikalstamų veikų pusės. Teismas vertina, kad ištyrus byloje surinktų įrodymų visumą byloje liko nepaneigta kaltinamojo E. L. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu pateikta versija, kad pastarasis nežinojo apie vykdomas nusikalstamas veikas. Byloje nustatyta, kad E. L. sutiko padėti savo draugui E. A. leisdamas pasinaudoti savo banko sąskaita, išgrynindamas pervestus į jo sąskaitą pinigus bei juos perduodamas atsiųstiems žmonėms. Akivaizdu, kad E. L. suprato ir tai, kad jis padeda laisvės atėmimo vietoje laisvės atėmimo bausmę atliekančiam draugui suteikdamas galimybė per savo sąskaitą išgryninti pinigus, o ne pinigus gauti kaip įprasta laisvės atėmimo vietoje bausmes atliekantiems asmenims. Kaltinamajam E. L. E. A. liepė sakyti jei kas klaus, kad pinigai nuo P. už statybines medžiagas, tačiau ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad jis suprato, jog pinigai yra gauti iš nusikalstamos veikos. Juo labiau, kad E. A. E. L. pasakė, kad nieko kaltinamo nėra, pastaruoju E. L. pasitikėjo, draugas yra nuo mokyklos laikų. Tai, kad E. L. šiuo atveju už pinigų nuėmimą pasiėmė piniginį atlygį taip pat nėra pakankamas įrodymas leidžiantis teigti, kad E. L. žinojo apie vykdomas nusikalstamas veikas ir sąmoningai juose dalyvavo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalimi, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai pusei. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos taip pat įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu, išnaudojus visas galimybes, byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Teismas vertina, kad E. L. atžvilgiu surinktų įrodymų visumos nepakanka patvirtinti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant byloje abejonėms, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, dėl to E. L. šiame epizode išteisintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (t.y. pritarimu kito asmens atliekamiems veiksmams ir prisijungimu prie jų) ir pan. Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar išankstinis susitarimas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.) Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Šioje byloje kaltinamųjų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais. Tyčia bendrininkavimo atveju: kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltamos veikos buvo padarytos bendrininkaujant. Nors nenustatyta, kad E. A., S. B. su su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu būtų detaliai aptarę apgaule savo naudai svetimo turto įgijimą, pasiskirstę vaidmenis, tačiau nustatyta, kad tarp pastarųjų su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu įvyko susitarimas bendrais veiksmais pasiekti vieningą tikslą – apgaule įgyti pinigus. S. B. ir E. A. suprato, kad be jų aktyvių veiksmų nusikalstamos veikos nebūtų padarytos, kad jie yra būtina grandis, siekiant išgryninti ir pasisavinti apgaule įgytus pinigus. Akivaizdu, kad konkliudentiniais veiksmais kaltinamieji patvirtino bendradarbiavimą su nenustatytais asmenimis, o nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus subjektyviuosius požymus, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikaltamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė bendrai, E. A. ir S. B. kaip nustatyta aukščiau aptartais įrodymais veikė grupėje bendrai kaip padėjėjai.

Kaltinamųjų S. B. ir E. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę E. A., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad dvi jos padarytos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, viena prie nesunkių nusikaltimų, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką, atsižvelgiant į tai, kad E. A. veikė kaip padėjėjas. Tiriant E. A. asmenybę nustatyta, kad jis yra pagrindinio išsilavinimo, vedęs, teistas. VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (t. 2, b.l. 80, 82), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b.l. 81). Teismas vertina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. A. laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra E. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Skirdamas bausmę S. B., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad dvi jos padarytos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, viena prie nesunkių nusikaltimų, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką, atsižvelgiant į tai, kad S. B. veikė kaip padėjėjas. Tiriant S. B. asmenybę nustatyta, kad jis yra 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas: VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas Teismas vertina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. B. laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Bausmės, skirtinos šiuo nuosprendžiu, už veikas, padarytas idealiąja sutaptimi –pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., taikant apėmimą, po ko bendrintinos tarpusavyje ir su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., taikant dalinį sudėjimą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 p. pagrindu E. A. bausmė paskirta šiuo nuosprendžiu bendrintina su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-08-29 nuosprendžiu.

Į bausmės laiką įskaitytina bausmė atlikta bei įskaitytas laikas pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-08-29 nuosprendį.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 p. pagrindu S. B. bausmė paskirta šiuo nuosprendžiu bendrintina su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-08-22 nuosprendžiu.

Į bausmės laiką įskaitytina bausmė atlikta bei įskaitytas laikas pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-08-22 nuosprendį.

Vadovaujantis LR BPK 109 str., baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ar (ir) neturtinė žala. Turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (CK 6.249 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininkui padarius materialinę žalą fiziniam asmeniui įmonei, įstaigai ar organizacijai nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 182, 183 ir 184 straipsniuose, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio.

Nukentėjusioji P. P. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 8001,60 Lt (2317,42 eurų) Lt dydžio turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys tenkintinas, civilinis ieškinys byloje įrodytas surinktais duomenimis, padaryta žala susijusi priežastiniu ryšiu su kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-vokas su AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu – saugomas byloje, paliktinas saugoti byloje.

E. L. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina paskelbus nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams.

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 214 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams ir 8 mėnesiams.

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 215 str. 1 d., ir paskirti jai laisvės atėmimą 1 metams ir 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, skiriamas pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., subendrinti taikant apėmimą, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes, taikant dalinį sudėjimą, subendrinti tarpusavyje ir su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d., skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmę iš dalies sudėti su 2014-08-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę E. A. paskirti 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią E. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką atliktą bei įskaitytą laiką pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-08-29 nuosprendį.

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams.

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 214 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams ir 8 mėnesiams.

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 215 str. 1 d., ir paskirti jai laisvės atėmimą 1 metams ir 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, skiriamas pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., subendrinti taikant apėmimą, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes, taikant dalinį sudėjimą, subendrinti tarpusavyje ir su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d., skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d., bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2014-08-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę S. B. paskirti 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią S. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką atliktą bei įskaitytą laiką pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-08-22 nuosprendį.

E. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 215 str. 1 d., išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 214 str. 1 d., išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. L. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti paskelbus nuosprendį.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės P. P. pareišktą civilinį ieškinį padarytai 8001,60 Lt (2317,42 eurų) Lt dydžio turtinei žalai tenkinti ir priteisti 8001,60 Lt (2317,42 eurų) turtinės žalos solidariai iš E. A. ir S. B. nukentėjusiajai P. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtojo– nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.