Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-159-618/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-17
Bylos Nr.: e2A-159-618/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-00197-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Atsakovas: S. N.-K., Š. K.
Ieškovas: akcinės bendrovės Šiaulių banko

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.2.2Laidavimas
2.6.16.9Išperkamoji nuoma
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-159-618/2022Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00197-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.2.2; 2.6.16.9; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. N.-K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1203-1142/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko ieškinį atsakovams Š. K. ir S. N.-K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) Šiaulių bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Š. K. ir S. N.-K. 7 948,78 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gegužės 9 d. tarp ieškovės ir atsakovo Š. K. buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), ja ieškovė įgijo nuosavybės teise automobilį BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir perdavė jį atsakovui valdyti ir naudotis, o atsakovas įsipareigojo mokėti nustatyto dydžio įmokas ir vykdyti kitas Sutartyje numatytas pareigas. 2016 m. gegužės 9 d. tarp ieškovės ir atsakovės S. N. buvo sudaryta laidavimo sutartis (toliau – Laidavimo sutartis), ja atsakovė laidavo už atsakovo Š. K. įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymą ir įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei visu savo esamu ir būsimu turtu, jei atsakovas Š. K. nevykdys visų ar dalies savo prievolių pagal Sutartį. Atsakovas Sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė nuo 2019 m. spalio 24 d. nutraukė Sutartį. Atsakovo skola ieškovei sudaro 7 948,78 Eur, t. y. 6 445,91 Eur turto likutinė vertė, 739,08 Eur sutartinės palūkanos (278,30 Eur palūkanos iki Sutarties nutraukimo dienos ir 460,78 Eur palūkanos nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties grafiko pabaigos), 87,36 Eur delspinigiai, 676,43 Eur išlaidos už automobilio atsiėmimą, transportavimą ir pardavimą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė S. N.-K. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

2.1. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės patirtus nuostolius lėmė jos netinkamas elgesys. Atsakovo Š. K. veiksmai turėtų būti vertinami vadovaujantis baudžiamosios teisės nuostatomis, kadangi, atsakovės žiniomis, juo pasinaudojo kitas asmuo, t. y. G. N. apgaulingai padidino atsakovo Š. K. darbo užmokestį, kad šis gautų kreditą automobiliui įsigyti, o vėliau šiuo automobiliu naudojosi G. N. Pažymėjo, kad G. N. sugadino ginčo automobilį, tačiau siekė išvengti atsakomybės už padarytą žalą. Atsakovė nurodė, kad Laidavimo sutartį ji pasirašė sūnaus G. N. prašymu, pastarasis ją patikino, jog automobilį perka sau. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ji buvo supažindinta su Sutartimi ir mokėjimo grafiku, ieškovė nepateikė duomenų apie tai, ar automobilis buvo draustas, ar ji yra gavusi draudimo išmoką, taip pat duomenų, ar automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, nėra aišku, kodėl automobilis buvo paliktas saugoti (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kokiomis sąlygomis automobilis buvo perleistas, kaip nustatyta jo pardavimo kaina, likutinė vertė, kokie buvo automobilio defektai. Atsakovei Laidavimo sutarties pagrindu negali kilti atsakomybė dėl sąmoningo automobilio sugadinimo. Be to, ieškovės pateikti duomenys apie jos patirtas išlaidas, susijusias su UAB „Baltijos realizacijos centras“ suteiktomis transportavimo paslaugomis, yra prieštaringi.

3. Atsakovui Š. K. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2021 m. spalio 5 d. sprendimu ieškovės AB Šiaulių banko ieškinį tenkino iš dalies:

4.1. Priteisė solidariai iš atsakovų Š. K. ir S. N.-K. 6 445,91 Eur skolos, 199,22 Eur palūkanų, 72,95 Eur negautų pajamų, 87,36 Eur delspinigių, 676,43 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 7 481,87 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei AB Šiaulių bankui.

4.2. Priteisė iš atsakovo Š. K. 427 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB Šiaulių bankui.

4.3. Priteisė iš atsakovės S. N.-K. 427 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB Šiaulių bankui.

5. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

5.1. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovo Š. K. buvo sudaryta automobilio išperkamosios nuomos sutartis. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.3 punkte nustatyta, kad, atsakovui sumokėjus visą sutartyje nustatytą kainą ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas, turtas pereis atsakovui nuosavybės teise. Vadinasi, Sutartimi atsakovas Š. K. siekė įsigyti automobilį BMW 740 asmeniniams poreikiams tenkinti, perimdamas jo valdymą ir naudojimą, o už šią transporto priemonę įsipareigojo ieškovei mokėti periodines įmokas ir tokiu būdu vėliau įgyti šį turtą nuosavybės teise.

5.2. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 2.17 punkte nurodyta, jog likutinė vertė – tai grafike nurodyta neišmokėta kainos dalis. Pagal Sutarties 2.35 punktą turto kaina – grafike nurodyta piniginė turto vertės išraiška, nustatoma Sutarties sudarymo metu. Sutarties 12.3.1 punkte yra numatyta banko teisė, esant šiame punkte aptartoms sąlygoms, nutraukti Sutartį ir reikalauti, kad klientas nedelsiant grąžintų turtą ir atlygintų bankui dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, kurie grąžintų banką į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Iš byloje pateikto mokėjimų grafiko matyti, kad Sutarties sudarymo metu (2016 m. gegužės 9 d.) automobilio BMW 740 likutinė vertė (turto kaina) sudarė 27 800 Eur, t. y. 21 800 Eur ieškovės finansuojama suma automobiliui įsigyti ir 6 000 Eur pradinė įmoka. Sutartimi likutinės vertės mokėjimas atsakovui buvo išdėstytas dalimis 60 mėn. terminui iki 2021 m. gegužės 10 d., kiekvieną mėnesį mokant grafike nurodyto dydžio įmokas už turto vertę ir sutartines palūkanas. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2019 m. spalio 24 d. Sutartį vienašališkai nutraukė. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų ginčijęs vienašalį Sutarties nutraukimą, nėra. Ieškovės pateiktos 2021 m. liepos 20 d. pažymos duomenimis, atsakovo Š. K. nepadengta likutinė vertė sudaro 6 445,91 Eur. Nors atsakovė nurodo, jog nėra aišku, kaip apskaičiuota minėta likutinė vertė, tačiau ieškovė pateikė teismui ne tik 2021 m. liepos 20 d. pažymą, tačiau ir išsamią suvestinę apie gautus mokėjimus. Iš pateiktos suvestinės duomenų matyti, kad pagal Sutartį gautos įmokos buvo skirtos ne tik turto vertei ir palūkanoms, bet ir delspinigiams už vėlavimą vykdyti prievolę mokėti. Be to, remiantis suvestinės duomenimis, į gautų mokėjimų sumą ieškovė taip pat įskaitė 3 000 Eur sumą, gautą už ginčo turto pardavimą, t. y. šia suma buvo sumažintas nesumokėtas likutinės turto vertės dydis. Nagrinėjamu atveju atsakovai neginčijo, jog atsakovas Š. K. ar kiti asmenys yra sumokėję daugiau įmokų, nei nurodyta suvestinėje, taip pat neginčijo ieškovės atliktų įmokų įskaitymo pagrįstumo. Ieškovės pateiktų duomenų apie likutinės vertės dydį teisingumo nepaneigia ir atsakovės nurodyti argumentai apie tai, kad skolos pažymą, mokėjimų suvestinę pasirašė galbūt netinkamai įgaliotas asmuo R. A.

5.3. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog transporto priemonė buvo parduota už pernelyg mažą kainą. Atsakovė pateikė skelbimų apie panašių automobilių pardavimą kopijas, tačiau jose pateikiama informacija tik apie pageidaujamą, o ne realią transporto priemonės pardavimo kainą. Be to, iš byloje pateikto 2020 m. rugpjūčio 27 d. vienašalio turto atsiėmimo akto matyti, kad ginčo automobilio perėmimo metu jo priekis buvo nuardytas, nebuvo padangų, trūko detalių, automobilis neeksploatuojamas. Akte užfiksuotą automobilio būklę patvirtina ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad transporto priemonė nėra tinkama eksploatuoti, automobilis yra be ratų, visa jo priekinė dalis nuardyta. UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2020 m. gegužės 27 d. rašte nurodoma, kad automobilio priekis buvo nuardytas, jis stovi ant plytų, automobilio aušinimo sistema nuimta, todėl net nebuvo bandoma automobilio užvesti. Vis dėlto iš atsakovės pateiktų skelbimų nėra aišku, ar juose nurodyti automobiliai, kurie taip pat yra netinkami eksploatuoti, todėl nėra pagrindo manyti, jog ginčo automobilis galėjo būti parduotas už šiuose skelbimuose nurodytą kainą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad turto pardavimo kaina buvo nustatyta abipusiu banko ir transporto priemonės pirkėjo susitarimu, o atskiras transporto priemonės vertinimas jos perėmimo metu nebuvo atliktas, kadangi tai būtų dar labiau padidinę banko nuostolius dėl neįvykdytos prievolės. Ginčo automobilis buvo surastas 2019 m. gruodžio mėn., ieškovė iš karto siekė jį parduoti, tačiau tai padaryti pavyko tik 2020 m. rugpjūčio mėn. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su ieškovės argumentais, jog nagrinėjamu atveju automobilio rinkos vertės nustatymas nebūtų buvęs ekonomiškai naudingas ir galėjo lemti didesnius nuostolius. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas Š. K. būtų aktyviai dalyvavęs turto pardavimo procese, teikęs siūlymus dėl parduodamo turto kainos ir (ar) pirkėjo. Priešingai, iš bylos duomenų ir ieškovės atstovės teiktų paaiškinimų matyti, kad nuo 2019 m. birželio mėn. atsakovas visiškai nusišalino nuo Sutarties vykdymo, su ieškove ir jos įgaliotais asmenimis nebendradarbiavo, po Sutarties nutraukimo automobilio ieškovei neperdavė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors atsakovė reiškia abejones dėl automobilio pardavimo aplinkybių, tačiau automobilis buvo parduotas S. N., kuris, kaip matyti iš atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų, yra giminystės ryšiais susijęs su pačia atsakove, todėl mažai tikėtina, jog jai nėra žinomos transporto priemonės perleidimo aplinkybės.

5.4. Teismas nurodė, kad, remiantis Sutarties sąlygomis, atsakovas Š. K. įsipareigojo ieškovei mokėti ne tik išperkamo turto vertę, bet ir Sutartyje numatytas palūkanas, kurios laikytinos mokesčiu už finansavimo paslaugos teikimą, t. y. mokėjimo (pelno) funkciją atliekančiomis palūkanomis. Iš 2021 m. liepos 20 d. pažymos duomenų matyti, kad už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 10 d. iki Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. spalio 24 d.) ieškovė apskaičiavo 278,30 Eur palūkanų, t. y. 8,5 proc. dydžio metinių palūkanų. Vis dėlto Sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl fiksuotos 5,5 proc. dydžio metinių palūkanų normos. Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovė teigė, kad padidinta 8,5 proc. palūkanų norma atsakovui buvo taikoma kaip sankcija už netinkamą įsipareigojimų vykdymą, Sutartyje nenumatyta ieškovės teisė vienašališkai padidinti palūkanų normą. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.8.3 punkte numatyta, jog, pasikeitus fiksuotai palūkanų normai arba banko maržai ar kitoms turto išperkamosios nuomos sąlygoms, turi būti sudaromas naujas šalių pasirašomas grafikas. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog Sutartyje nustatyta tvarka būtų informavusi atsakovą apie palūkanų normos padidėjimą, parengusi naują grafiką ir jį pateikusi atsakovui pasirašyti. Dėl to darytina išvada, kad ieškovė, apskaičiuodama nesumokėtų palūkanų sumą, nepagrįstai taikė atsakovui 8,5 proc. metinių palūkanų normą. Remiantis kartu su Sutartimi pateiktu mokėjimų grafiku, taikant Sutartyje nustatytą 5,5 proc. dydžio metinių palūkanų normą, laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo iki Sutarties nutraukimo dienos atsakovas turėjo sumokėti ieškovei iš viso 2 839,70 Eur palūkanų (grafike nurodytas laikotarpis nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. spalio 10 d.). Remiantis mokėjimų suvestinės duomenimis, minėtu laikotarpiu palūkanoms sumokėti buvo skirta 2 640,48 Eur suma, todėl Sutarties nutraukimo metu atsakovas nebuvo sumokėjęs ieškovei 199,22 Eur palūkanų (2 839,70 Eur – 2 640,48 Eur), dėl to ši palūkanų suma priteistina ieškovei.

5.5. Teismas pažymėjo, jog ieškovės reikalavimas priteisti 460,78 Eur negautų palūkanų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties grafiko pabaigos yra laikytinas reikalavimu dėl negautų pajamų priteisimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė, finansuodama atsakovui transporto priemonės įsigijimą, turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, jog atsakovas tinkamai vykdys skolinius įsipareigojimus ir grąžins ne tik Sutartyje numatytą turto vertę sudarančią sumą, bet ir sumokės Sutartyje numatytas palūkanas, kaip atlyginimą už suteiktas finansavimo paslaugas. Remiantis bylos duomenimis, atsakovas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė nuo 2019 m. spalio 24 d. vienašališkai nutraukė Sutartį. Sutarties nutraukimas, be kita ko, lėmė atsakovo sutartinės pareigos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas pabaigą, todėl ieškovė negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti tinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovės negautų pajamų faktas byloje yra įrodytas. Apskaičiuodama 460,78 Eur negautų pajamų sumą ieškovė taikė 8,5 proc. dydžio metinių palūkanų normą, tačiau, kaip minėta, ieškovė neįrodė, jog atsakovas turėjo pareigą mokėti ieškovei 8,5 proc. dydžio palūkanų normą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė taip pat pripažino, kad tinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju ieškovės gauta palūkanų suma būtų mažesnė nei ieškiniu reikalaujama palūkanų suma. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 10 d. (pirmasis po sutarties nutraukimo grafike numatytas mokėjimas) iki 2021 m. gegužės 10 d. (paskutinis grafike numatytas mokėjimas) atsakovas sumokės ieškovei 351,25 Eur palūkanas, t. y. 5,5 proc. dydžio metines palūkanas. Remiantis mokėjimų suvestinės duomenimis, šiuo laikotarpiu palūkanoms atlyginti buvo skirta 278,30 Eur suma, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 72,95 Eur suma (351,25 Eur – 278,30 Eur) negautų pajamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. spalio 24 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 10 d.).

5.6. Teismas nurodė, kad Sutarties 8.13 punkte numatyta, jog klientui laiku nesumokėjus bankui grafike nurodytų mokėtinų sumų, klientas įsipareigoja mokėti bankui specialiojoje dalyje nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos mokėtinos sumos. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 87,36 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. spalio 24 d. priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

5.7. Teismas pažymėjo, jog pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 13.1.2 punktą, klientui nesilaikant bendrosios dalies 13.1.1 punkte nustatytų sąlygų, bankas turi teisę bet kuriuo metu atsiimti turtą iš kliento ir savo nuožiūra be jokių apribojimų juo disponuoti. Tokiu atveju turto susigrąžinimo išlaidos ir rizika tenka klientui (atsakovui). Atsakovo pareiga atlyginti su turto grąžinimu bankui ir jo realizavimu susijusias išlaidas taip pat yra numatyta ir Sutarties bendrųjų sąlygų 13.1.5 punkte. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2019 m. lapkričio 4 d. ji pavedė UAB „Baltijos inkaso“ tarpininkauti ir atstovauti bankui atsiimant iš atsakovo Š. K. ieškovei priklausantį automobilį BMW 740, atlikti teisėtus veiksmus, susijusius su šio turto paieška ir grąžinimu ieškovei. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad už UAB „Baltijos inkaso“ suteiktas paslaugas ieškovė sumokėjo 434,43 Eur. Be to, 2019 m. lapkričio 6 d. ieškovė taip pat pavedė UAB „Baltijos realizacijos centras“ atstovauti ieškovei atsiimant iš atsakovo Š. K. automobilį BMW 740, atlikti visus kitus su turto atsiėmimu susijusius veiksmus. Už UAB „Baltijos realizacijos centras“ suteiktas paslaugas ieškovė sumokėjo 60,50 Eur. Nors atsakovė nurodė, kad automobilis nebuvo niekur transportuojamas, tačiau, remiantis ieškovės atstovės paaiškinimais teismo posėdžio metu, kitais byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad atsakovas Š. K. nebendradarbiavo su ieškove, po Sutarties nutraukimo ieškovė, siekdama surasti ginčo automobilį, jį atsiimti ir vėliau parduoti, pasitelkė tarpininkus, pastarieji atliko automobilio paiešką, vyko į (duomenys neskelbtini), ir kt. Akivaizdu, jog visa tai pareikalavo laiko ir piniginių lėšų sąnaudų, dėl kurių ieškovė patyrė realias išlaidas. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie patirtas 181,50 Eur išlaidas už antstolio J. P. atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą transporto priemonės buvimo vietoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės nurodytos 676,43 Eur išlaidos yra realios ir pagrįstos.

5.8. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktos 2016 m. gegužės 9 d. Laidavimo sutarties matyti, jog atsakovė S. N. laidavo už atsakovo Š. K. įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymą tokia pat apimtimi, kaip ir atsakovas, ir įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei visu savo esamu ir būsimu turtu, jei atsakovas nevykdys visų ar dalies savo prievolių pagal Sutartį. Šalys Laidavimo sutartyje susitarė, kad laiduotojas atsako tiek už pagrindinės prievolės tinkamą įvykdymą, tiek ir šalutinių prievolių (netesybų ir palūkanų) įvykdymą bei kitų piniginių reikalavimų, kylančių iš pagrindinės Sutarties ir šios sutarties, sumokėjimą. Nors atsakovė teigia, kad Laidavimo sutarties pasirašymo metu jai nebuvo pateikta susipažinti Sutartis, tačiau šiuos atsakovės argumentus paneigia Laidavimo sutarties 6.1.1 punktas, pagal kurį atsakovė patvirtino, kad jai yra žinomos pagrindinės Sutarties sąlygos. Be to, tuo atveju, jeigu atsakovė Laidavimo sutartį pasirašė tinkamai su ja nesusipažinusi, taip pat nesusipažinusi su laidavimu užtikrinamos Sutarties sąlygomis, ji prisiėmė visų galimų neigiamų su tuo susijusių padarinių atsiradimo riziką. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovė teigė, kad Laidavimo sutartį pasirašė sūnaus G. N. prašymu, jis ir naudojosi ginčo automobiliu, tačiau byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl Sutarties ir (ar) laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis kaip apsimestinių sandorių, nėra pareikšta jokių reikalavimų dėl teisių ir pareigų pagal šias sutartis perkėlimo kitiems asmenims, todėl minėtos sutartys teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytos. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl Š. K. galbūt sąmoningai atliktų neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų, t. y. automobilio išardymo, taip pat nepašalina atsakovės, kaip laiduotojos, pareigos solidariai atsakyti kartu su pagrindiniu skolininku.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) S. N.-K. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės AB Šiaulių banko bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovų 6 445,91 Eur skolą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė buvo tinkamai supažindinta su Sutarties sąlygomis, taip pat objektyvių duomenų apie skolos dydį. Ieškovė pateikė Specialiųjų aktyvų departamento Skolų išieškojimo specialistės R. A. parengtą pažymą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų suteikusi šiai darbuotojai įgaliojimą ar pavedusi jai atlikti minėtus veiksmus. Byloje pateiktose pažymose nenurodyta, kada susidarė skola, ji nėra detalizuota, t. y. nėra aišku, kaip apskaičiuoti delspinigiai ir palūkanos. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė pateikė dvi pažymas, t. y. 2021 m. birželio 28 d. pažymą, pagal kurią atsakovo skola sudaro 10 332,85 Eur, ir 2021 m. liepos 20 d. pažymą, pagal kurią atsakovo skola sudaro 7 948,78 Eur. Minėtos pažymos skiriasi tik jose nurodytu likutinės vertės dydžiu. Nors ieškovės atstovė teigė, kad viena pažyma surašyta klaidingai, tačiau nepaaiškino, kodėl kita pažyma laikytina teisinga. Be to, pažymose ieškovė vienašališkai nustatė 8,5 proc. dydžio palūkanų normą vietoje Sutartyje numatytos 5,5 proc. dydžio metinių palūkanų normos.

6.2. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas automobilio likutinės vertės dydį, nepagrįstai rėmėsi 2021 m. liepos 20 d. pažyma ir mokėjimų suvestine. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kaip buvo parengta minėta suvestinė. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovai neginčijo atliktų įmokų pagrįstumo, tačiau atsakovė S. N.-K. yra laiduotoja, ji neturėjo pareigos mokėti įmokų, todėl būtent ieškovė turi įrodyti neįvykdytos prievolės dydį.

6.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai įvertino ieškovės veiksmus, atliktus po Sutarties nutraukimo. Remiantis bylos duomenimis, netrukus po Sutarties nutraukimo ieškovė pavedė dviem juridiniams asmenims surasti ginčo automobilį. Minėta transporto priemonė buvo rasta Š. K. kieme, UAB „Baltijos realizacijos centras“ pateikė ieškovei sąskaitą už automobilio transportavimą, ieškovė šią sąskaitą sumokėjo 2019 m. gruodžio 4 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, kaip automobilio savininkė, nuo 2019 m. lapkričio mėn. žinojo, kur yra ginčo turtas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų turtui apsaugoti. Automobilio būklę ieškovė užfiksavo praėjus 10 mėn. po jo suradimo ir perdavimo kitiems asmenims, todėl nėra aišku, kokia buvo automobilio būklė jo suradimo metu.

6.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino duomenimis apie automobilio rinkos vertę. 2016 m. gegužės 12 d. ginčo automobilis kainavo 28 000 Eur, tačiau, anot ieškovės, jis per 4 metus nuvertėjo 90 proc. ir buvo parduotas už 3 000 Eur. Ieškovė aplinkybę dėl turto vertės grindė prieštaringais duomenimis, kadangi, viena vertus, automobilio atsiėmimo aktas ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo sudaryti 2020 m. rugpjūčio 27 d., kita vertus, remiantis mokėjimų suvestinės duomenimis, automobilis buvo perleistas trečiajam asmeniui 2020 m. rugpjūčio 24 d.

6.5. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip apskaičiuoti ieškovei priteistini delspinigiai. Be to, pažymoje nurodyta, kad delspinigiai skaičiuojami nuo 2019 m. birželio 10 d., nors, remiantis mokėjimų suvestinės duomenimis, paskutinį mokėjimą atsakovas atliko 2019 m. birželio 14 d.

6.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų išlaidas už automobilio transportavimą, atsiėmimą ir pardavimą, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių šių išlaidų pagrįstumą.

Atsiliepimas

7. Ieškovė AB Šiaulių bankas atsiliepimu į atsakovės S. N.-K. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

7.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji nebuvo tinkamai supažindinta su Sutarties sąlygomis. Sudarydama Laidavimo sutartį, atsakovė patvirtino, kad jai yra suprantamos laidavimu užtikrintos prievolės neįvykdymo pasekmės ir kad jai yra žinomos pagrindinės sutarties sąlygos, įskaitant pagrindus, kada bankas turi teisę pareikalauti grąžinti prieš pagrindinėje sutartyje nustatytus terminus visą ar dalį piniginės prievolės ir / ar nutraukti pagrindinę sutartį prieš terminą (Laidavimo sutarties 6.1.1 punktas). Pagal Laidavimo sutarties 5.1 punktą, atsakovė, kaip laiduotoja, turi teisę gauti iš banko informaciją apie pagrindinės sutarties turinį, sąlygas ir jos vykdymą, jei tokios informacijos laiduotojui nepateikia atsakovas Š. K.

7.2. Apeliaciniu skundu atsakovė kelia abejones dėl 2020 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir S. N., skaidrumo, nurodydama, kad automobilio pirkėjas S. N. yra atsakovo Š. K. brolis. Vis dėlto ši aplinkybė neturi įtakos sandorio teisėtumui, juolab, kad pati atsakovė S. N.-K. yra susijusi giminystės ryšiais su atsakovu Š. K. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju automobilis buvo prastos būklės, be ratų, jam trūko detalių, su juo nebuvo galima važiuoti, dėl to transporto priemonės ilgą laiką nepavyko realizuoti. Nors atsakovė teigia, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių S. N. atliktą mokėjimą, tačiau iš mokėjimų suvestinės matyti, jog ieškovė už ginčo automobilį 2020 m. rugpjūčio 24 d., t. y. iki automobilio perėmimo, gavo 3 000 Eur.

7.3. Nors atsakovė nesutinka su ieškovės nurodyta 6 445,91 Eur automobilio likutine verte, tačiau byloje pateikti išsamūs duomenys apie negrąžinto turto likutinę vertę, taip pat palūkanų, delspinigių dydį ir kt. Duomenys apie skolą yra įtraukti į apskaitą ir fiksuojami ieškovės informacinėse sistemose, kuriomis gali naudotis tik šią teisę turintys darbuotojai. Šiuo atveju pažymą parengė ieškovės Specialiųjų aktyvų departamento Skolų išieškojimo specialistė, kuriai ieškovė yra pavedusi administruoti atsakovų skolą. Pažyma parengta vadovaujantis banko sistemos duomenimis. Joks atskiras įgaliojimas darbuotojai pagal ieškovės vidaus teisės aktus nėra reikalingas, kadangi pastaroji veikia neperžengdama jai suteiktų įgalinimų ribų. Į bylą taip pat buvo pateikta atsakovo mokėjimų suvestinė. Jei atsakovė mano, kad banko pateikti duomenys yra neteisingi, ji turėtų pateikti įrodymus apie papildomų įmokų mokėjimą. Atsakovės teigimu, nėra aišku, kaip ieškovė apskaičiavo skolą, kada ji susidarė. Vis dėlto minėtos aplinkybes atsispindi byloje pateiktuose rašytiniuose dokumentuose. Pagal Sutarties grafiką įmokos turėjo būti mokamos kiekvieno mėnesio 10 dieną. Remiantis suvestinės duomenimis, paskutinį mokėjimą (368,04 Eur) atsakovas atliko 2019 m. birželio 14 d., nors kaip minėta, mokėjimas (373,12 Eur) turėjo būti atliktas 2019 m. birželio 10 d. Kadangi atsakovas vėlavo atlikti mokėjimus, 2019 m. gegužės 31 d. buvo susidariusi skola, todėl buvo skaičiuojami delspinigiai.

7.4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė daugiau nei 10 mėn. nesiėmė veiksmų ginčo turtui apsaugoti. 2019 m. spalio 24 d. ieškovė nutraukė Sutartį ir nedelsdama kreipėsi į veiklos partnerius dėl automobilio atsiėmimo. Suradus automobilį, paaiškėjo, kad pastarasis negali būti eksploatuojamas, todėl, siekiant išvengti automobilio transportavimo išlaidų, taip pat išlaidų už jo saugojimą mokamoje automobilių aikštelėje, buvo nutarta palikti automobilį saugoti jo buvimo vietoje ir skubiai ieškoti turto pirkėjo. Ieškovė siekė automobilį parduoti, bet iki 2020 m. rugpjūčio mėn. nepavyko rasti nė vieno pirkėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl Laidavimo sutarties sudarymo

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei solidariai iš atsakovų priteista 6 445,91 Eur skolos, 199,22 Eur palūkanų, 72,95 Eur negautų pajamų, 87,36 Eur delspinigių ir 676,43 Eur nuostolių. Apeliantės teigimu, ji nebuvo tinkamai supažindinta su Sutarties sąlygomis. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

11. Remiantis bylos duomenimis, 2016 m. gegužės 9 d. ieškovė ir atsakovas Š. K. sudarė turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ja ieškovė įgijo nuosavybės teise automobilį BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir perdavė jį atsakovui valdyti ir naudotis asmeniniams poreikiams su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyje nustatytą kainą ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas, turtas pereis atsakovui nuosavybės teise, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei nustatyto dydžio įmokas ir vykdyti kitas Sutartyje numatytas pareiga (Sutarties 1.1, 1.2 ir 1.3 punktais). Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė Sutartį nuo 2019 m. spalio 24 d. vienašališkai nutraukė.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad išperkamosios nuomos sutarties sąvoka CK nepateikiama, tačiau CK 6.503 straipsnyje nurodyta galimybė nuomojamą daiktą išpirkti. Pagal šio straipsnio 1 dalį įstatymai arba nuomos sutartis gali nustatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje nustatytą kainą (išperkamoji nuoma). Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad kaip išperkamosios nuomos sutartis gali būti kvalifikuojama sutartis, kai fizinis asmuo asmeniniams poreikiams tenkinti siekia įsigyti daiktą, perimdamas jo valdymą ir naudojimą, o už daiktą jo savininkui sumoka periodinėmis įmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011; 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Taigi išperkamosios nuomos sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą.

13. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai gali susiklostyti ir tada, kai daikto nuomotojas nėra daikto savininkas, bet įsipareigoja įgyti išperkamosios nuomos gavėjo nurodytą daiktą iš trečiojo asmens ir perduoti jį nuomininkui naudoti ir valdyti. Tokiu atveju išperkamosios nuomos sutartis turi vieną esminių finansinės nuomos sutarties požymių. Nepaisant to, sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės pagal šalių sudarytą išperkamosios nuomos sutartį išperkamosios nuomos sutarčiai ir iš jos kylančių įsipareigojimų vykdymui bei atsakomybei netaikytinos lizingo (finansinės nuomos) sutartis reglamentuojančios teisės normos. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad lizingo sutartimi daiktas perduodamas fiziniam ar juridiniam asmeniui būtent verslo tikslais, kad šis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką (CK 6.567 straipsnio 1 dalis), o išperkamosios nuomos atveju asmuo gali įsigyti daiktą asmeniniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

14. CK nereglamentuojami išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimo padariniai ir šalių atsakomybė pagal šią sutartį, todėl, sprendžiant ginčus dėl šalių atsakomybės pagal išperkamosios nuomos sutartį, visų pirma turi būti vadovaujamasi konkrečios sutarties ir bendrosiomis civilinę bei sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK 6.245–6.262 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė Sutartimi įsipareigojo iš Sutartyje nurodyto asmens nuosavybės teise įgyti automobilį BMW 740 ir perduoti jį atsakovui valdyti ir naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti su sąlyga, kad, sumokėjus visą sutartyje nustatytą kainą ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas, turtas pereis atsakovui nuosavybės teise, o atsakovas įsipareigojo mokėti grafike nustatyto dydžio įmokas ir vykdyti kitas Sutartyje numatytas pareigas. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai.

16. Remiantis bylos duomenimis, 2016 m. gegužės 9 d. ieškovė ir atsakovė S. N.-K. sudarė Laidavimo sutartį, ja atsakovė įsipareigojo visu savo esamu ir būsimu turtu atsakyti ieškovei už atsakovo Š. K. prievoles pagal pagrindinę Sutartį tokia pat apimtimi kaip ir atsakovas, jei atsakovas tinkamai neįvykdys ieškovei visų ar dalies prievolių pagal pagrindinę Sutartį. Laidavimo sutarties 1.2 punkte numatyta, kad atsakovė atsako tiek už pagrindinės prievolės pagal pagrindinę Sutartį tinkamą įvykdymą, tiek ir už šalutinių prievolių (netesybų ir palūkanų) įvykdymą bei kitų piniginių reikalavimų, kylančių iš pagrindinės Sutarties ir šios sutarties, sumokėjimą. Laiduotojo atsakomybė pagal sutartį yra solidarioji – atsakovai atsako ieškovei už pagrindine Sutartimi prisiimtas prievoles kaip solidarūs skolininkai. Ieškovė savo pasirinkimu turi teisę reikalauti, kad prievoles pagal Sutartį įvykdytų tiek atsakovas Š. K., tiek laiduotoja S. N.-K. kartu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to tiek visas prievoles, tiek jų dalį.

17. Nagrinėjamu atveju atsakovė S. N.-K. Laidavimo sutartį patvirtino savo parašu, todėl darytina išvada, kad atsakovė turėjo ir galėjo žinoti minėtos sutarties sąlygas. Laidavimo sutarties bendrųjų sąlygų 6.1.1 punkte nustatyta, jog atsakovė, kaip laiduotoja, pasirašydama Laidavimo sutartį, patvirtina, kad jai yra suprantamos laidavimo užtikrintos prievolės neįvykdymo pasekmės ir jai yra žinomos pagrindinės Sutarties sąlygos, įskaitant pagrindu, kada ieškovė turi teisę grąžinti visą ar dalį piniginės prievolės prieš pagrindinėje Sutartyje nustatytu terminus ir / ar nutraukti pagrindinę Sutartį prieš terminą. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, sudarydama Laidavimo sutartį, atsakovė S. N.-K. patvirtino, kad yra susipažinusi su laidavimu užtikrintomis atsakovo Š. K. prievolėmis pagal Sutartį. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pagrindinės Sutarties sąlygos, be kita ko, yra nurodytos ir Laidavimo sutarties specialiosios dalies 1.2 punkte. Be to, Laidavimo sutarties 5.1 punkte įtvirtinta atsakovės teisė gauti iš ieškovės informaciją apie pagrindinės Sutarties turinį, sąlygas ir vykdymą, jei tokios informacijos atsakovei S. N.-K. nepateikia atsakovas Š. K.

18. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė S. N.-K., sudarydama Laidavimo sutartį, turėjo ir galėjo susipažinti su laidavimu užtikrintomis atsakovo Š. K. prievolėmis pagal Sutartį, jų neįvykdymo pasekmėmis ir kt. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tuo atveju, jei atsakovė sudarė Laidavimo sutartį tinkamai nesusipažinusi su Laidavimo sutarties ir Sutarties sąlygomis, ji yra laikytina atsakinga už tokių savo veiksmų padarinius.

19. Laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

20. Kaip jau minėta, atsakovė Laidavimo sutartimi įsipareigojo visu savo esamu ir būsimu turtu atsakyti ieškovei už atsakovo Š. K. prievoles pagal pagrindinę Sutartį tokia pat apimtimi kaip ir atsakovas, jei atsakovas tinkamai neįvykdys ieškovei visų ar dalies prievolių pagal pagrindinę Sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovas Š. K. savo įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu nustatė solidarią atsakovų atsakomybę už Sutarties netinkamą vykdymą.

Dėl prievolės dydžio

21. Apeliantės teigimu, byloje nėra objektyvių duomenų apie skolos dydį. Byloje pateiktose pažymose nenurodyta, kada susidarė skola, ji nėra detalizuota, t. y. nėra aišku, kaip apskaičiuoti delspinigiai ir palūkanos. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų suteikusi įgaliojimą ar pavedusi Specialiųjų aktyvų departamento Skolų išieškojimo specialistei R. A. parengti byloje pateiktas skolos pažymas. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovo Š. K. skolą pagal Sutartį sudaro 6 445,91 Eur turto likutinė vertė, 739,08 Eur sutartinės palūkanos (278,30 Eur palūkanos iki Sutarties nutraukimo dienos ir 460,78 Eur palūkanos nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties grafiko pabaigos), 87,36 Eur delspinigiai, 676,43 Eur išlaidos už automobilio atsiėmimą, transportavimą ir pardavimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 6 445,91 Eur skolos, 199,22 Eur palūkanų, 72,95 Eur negautų pajamų, 87,36 Eur delspinigių, 676,43 Eur nuostolių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog, apskaičiuodama atsakovo Š. K. skolą, ieškovė nepagrįstai taikė 8,5 proc., o ne 5,5 proc. dydžio metinių palūkanų normą, todėl sumažino ieškovei priteistinų palūkanų ir delspinigių dydį.

23. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 ir kt.).

24. Vertindamas apeliantės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui išsamius duomenis apie atsakovo Š. K. atliktus mokėjimus, jų įskaitymą, skolos dydį ir sandarą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog nėra aišku, kaip ir už kurį laikotarpį apskaičiuota atsakovo Š. K. skola, įskaitant delspinigius ir palūkanas. Remiantis bylos duomenimis, Sutarties sudarymo metu (2016 m. gegužės 9 d.) automobilio BMW 740 likutinė vertė (turto kaina) sudarė 27 800 Eur, t. y. 21 800 Eur ieškovės finansuojama suma ir 6 000 Eur pradinė įmoka. Iš Sutartyje pateikto mokėjimų grafiko matyti, kad automobilio BMW 740 likutinės vertės mokėjimas atsakovui buvo išdėstytas dalimis 60 mėn. terminui iki 2021 m. gegužės 10 d., įmokas mokant kiekvieną mėnesį iki mėnesio 10 d. Taigi Sutartyje (mokėjimų grafike) buvo aiškiai nurodytos atsakovo mokėtinos įmokos už turto vertę, palūkanas ir kt. Ieškovė pateikė teismui 2021 m. liepos 20 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovo Š. K. įsiskolinimas sudaro iš viso 7 948,78 Eur, t. y. 6 445,91 Eur turto likutinė vertė, 278,30 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2019 m. spalio 24 d. (Sutarties nutraukimo), 460,78 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. (Sutarties pabaigos), 87,36 Eur delspinigiai už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. spalio 24 d., 676,43 Eur kitos išlaidos. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju ieškovė aiškiai nurodė, už kokį laikotarpį yra apskaičiuota atsakovų skola (palūkanos, delspinigiai).

25. Atkreiptinas dėmesys, jog nors apeliantė teigia, kad ieškovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 10 d., kadangi atsakovas paskutinį mokėjimą atliko 2019 m. birželio 14 d., tačiau, kaip minėta, atsakovas nurodytą mokėjimą, vadovaujantis mokėjimo grafiku, turėjo atlikti iki 2019 m. birželio 10 d. Sutarties 8.13 punkte numatyta, kad atsakovui laiku nesumokėjus bankui grafike nurodytų mokėtinų sumų, jis įsipareigoja mokėti ieškovei specialiojoje dalyje nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos mokėtinos sumos. Sutarties specialiųjų sąlygų 4 punkte nustatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Atsižvelgiant į tai, atsakovas Sutartyje nustatytą įmoką atliko 2019 m. birželio 14 d., taip pažeisdamas Sutartyje nustatytą įmokų mokėjimo terminą, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai apskaičiavo atsakovui delspinigius.

26. Konkretūs atsakovo Š. K. atlikti mokėjimai ir jų įskaitymas atsispindi ieškovės pateiktoje mokėjimų suvestinėje. Nors apeliantė nurodo, jog nėra aišku, kaip buvo parengta minėta suvestinė, tačiau minėti teiginiai yra deklaratyvūs, konkrečių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti suvestinėje įtvirtintais duomenimis, apeliantė nenurodė ir nepateikė jas patvirtinančių duomenų. Apeliantė nepateikė duomenų apie atsakovo atliktus papildomus, t. y. mokėjimo suvestinėje nenurodytus mokėjimus. Apeliantės argumentai dėl ieškovės specialistės R. A. teisės parengti 2021 m. liepos 20 d. pažymą taip pat nesudaro pagrindo abejoti šioje pažymoje pateiktų duomenų pagrįstumu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2021 m. liepos 20 d. pažyma parengta atsižvelgiant į atsakovo Š. K. Sutartimi prisiimtus ir įvykdytus įsipareigojimus, joje nurodytus duomenis pagrindžia Sutarties mokėjimų grafikas, mokėjimų suvestinė, duomenys apie ginčo automobilio pardavimą.

27. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo atsakovų skolą (palūkanas, delspinigius) ieškovei.

28. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino duomenimis apie automobilio rinkos vertę. 2016 m. gegužės 12 d. ginčo automobilis kainavo 28 000 Eur, tačiau, anot ieškovės, jis per 4 metus nuvertėjo 90 proc. ir buvo parduotas už 3 000 Eur. Be to, ieškovė aplinkybę dėl turto vertės grindė prieštaringais duomenimis, kadangi, viena vertus, automobilio atsiėmimo aktas ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo sudaryti 2020 m. rugpjūčio 27 d., kita vertus, remiantis mokėjimų suvestinės duomenimis, automobilis buvo perleistas trečiajam asmeniui 2020 m. rugpjūčio 24 d. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino ieškovės veiksmus po Sutarties nutraukimo, kadangi, ieškovė nuo 2019 m. lapkričio mėn. žinojo, kur yra ginčo turtas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų turtui apsaugoti. Automobilio būklę ieškovė užfiksavo tik praėjus 10 mėn. po jo suradimo ir perdavimo kitiems asmenims, todėl nėra aišku, kokia buvo automobilio būklė jo suradimo metu.

29. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė Sutartį nuo 2019 m. spalio 24 d. vienašališkai nutraukė ir 2019 m. lapkričio 4 d. įgaliojo / pavedė UAB „Baltijos Inkaso“ atstovauti ieškovei atsiimat automobilį BMW 740 iš atsakovo Š. K. ir atlikti teisėtus veiksmus, susijusius su šio turto paieška ir grąžinimu ieškovei, tokius kaip surasto turto identifikavimas, pargabenimas, apsaugos organizavimas, antstolio iškvietimas faktinėms aplinkybėms konstatuoti ir kt. 2019 m. lapkričio 6 d. ieškovė pavedė UAB „Baltijos realizacijos centras“ atstovauti ieškovei atsiimat automobilį BMW 740 iš atsakovo Š. K. ir atlikti teisėtus veiksmus, susijusius su šio turto paieška ir grąžinimu ieškovei, įskaitant turto identifikavimą, pargabenimą ir kt. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad automobilis buvo rastas 2019 m. pabaigoje. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikta UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2019 m. gruodžio 3 d. sąskaita 60,50 Eur sumos už transportavimo paslaugas. Ieškovės atstovė paaiškino, kad minėta sąskaita yra už automobilio BMW 740 suradimą. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė buvo aktyvi, nutraukusi Sutartį nedelsiant ėmėsi veiksmų ginčo turtui surasti.

30. UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2020 m. gegužės 27 d. rašte nurodė, kad automobilis BMW 740 buvo rastas (duomenys neskelbtini), jis buvo be ratlankių, pastatytas ant plytų, automobilio priekis nuardytas, nuimta automobilio aušinimo sistema, todėl nebuvo galimybės jo užvesti. 2020 m. rugpjūčio 27 d. vienašaliu turto atsiėmimo aktu ieškovė atsiėmė iš atsakovo Š. K. automobilį BMW 740. Minėtame akte nurodyta, kad automobilio priekis nuardytas, nėra padangų, trūksta detalių, neeksploatuojamas, tikėtina – po eismo įvykio. Minėtas aplinkybes apie automobilio BMW 740 faktinę būklę patvirtina ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. antstolio J. P. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas ir jo pagrindu parengtas 2020 m. rugpjūčio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su fotonuotraukomis. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors antstolis faktinių aplinkybių konstatavimą atliko praėjus apie 9 mėn. po automobilio radimo, tačiau jame užfiksuoti duomenys apie turto būklę atitinka UAB „Baltijos realizacijos centras“ nurodytas aplinkybes apie šio turto būklę jo radimo metu, todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad, ieškovei nutarus palikti automobilį saugoti jo radimo vietoje, pastarojo būklė iš esmės pablogėjo ir dėl to sumažėjo turto vertė.

31. Remiantis bylos duomenimis, 2020 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė su S. N. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 27/08/2020, ja ieškovė pardavė S. N. automobilį BMW 740 už 3 000 Eur. Nors apeliantė kelia abejones dėl minėtoje sutartyje nustatytos automobilio kainos (3 000 Eur) pagrįstumo, tačiau nepateikė duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Vien ta aplinkybė, kad S. N. giminystės ryšiais susijęs su atsakovu Š. K., nesudaro pagrindo abejoti minėtos sutarties pagrįstumu. Kaip jau minėta, ieškovei 2019 m. gruodžio mėn. radus ginčo turtą, jo būklė buvo prasta, automobilis buvo be ratlankių, pastatytas ant plytų, automobilio priekis nuardytas, nuimta automobilio aušinimo sistema, nebuvo galimybės jo eksploatuoti, todėl akivaizdu, kad turto vertė buvo gerokai mažesnė nei 2016 m. gegužės 9 d. Sutarties sudarymo metu (27 800 Eur). Apeliantė, siekdama pagrįsti ginčo turto kainą, pateikė interneto svetainės autoplius.lt skelbimus apie automobilių BMW 740 pardavimą. Iš minėtų skelbimų matyti, kad automobilių BMW 740 pardavimo kaina sudaro nuo 8 100 Eur iki 17 500 Eur. Vis dėlto pažymėtina, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ginčo automobilis buvo prastos būklės, nebuvo galimybės jo eksploatuoti. Atsakovės pateiktuose skelbimuose nenurodyta, kad automobiliai BMW 740 taip pat su žymiais defektais ir iš esmės neeksploatuojami, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie skelbimai nėra pakankami ginčo automobilio vertei pagrįsti.

32. Remiantis mokėjimų suvestinės duomenimis, ieškovė 2020 m. rugpjūčio 24 ir 25 d. paskirstė 3 000 Eur sumą, gautą pardavus automobilį BMW 740, atsakovo Š. K. skoliniams įsipareigojimas apmokėti. 2020 m. rugpjūčio 27 d. vienašaliu turto atsiėmimo aktu ieškovė atsiėmė iš atsakovo Š. K. automobilį BMW 740 ir sudarė automobilio BMW 740 pirkimo–pardavimo sutartį su S. N. Taigi sutiktina su apeliante, kad kainą už automobilio BMW 740 pardavimą ieškovė gavo anksčiau nei buvo sudaryta šio turto pirkimo–pardavimo sutartis. Vis dėlto šios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti minėtos sutarties pagrįstumu. Visų pirma 2020 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punkte numatyta, kad S. N. kainą už automobilį BMW 740 sumokėjo iki sutarties sudarymo. Antra, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė už ginčo turto pardavimą gautą 3 000 Eur sumą skyrė Š. K. skoliniams įsipareigojimas apmokėti, t. y. šia suma sumažino atsakovo skolos ieškovei dydį. Kitų duomenų, sudarančių pagrindą abejoti 2020 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrįstumu, apeliantė nenurodė ir jas patvirtinančių duomenų nepateikė.

33. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų išlaidas už automobilio transportavimą, atsiėmimą ir pardavimą, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių šių išlaidų pagrįstumą. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

34. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas Š. K. savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė Sutartį nuo 2019 m. spalio 24 d. vienašališkai nutraukė. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 13.1.2 punktą, atsakovui nesilaikant bendrosios dalies 13.1.1 punkte nustatytų sąlygų, ieškovė turi teisę bet kuriuo metu atsiimti turtą iš atsakovo ir savo nuožiūra be jokių apribojimų juo disponuoti. Tokiu atveju turto susigrąžinimo išlaidos ir rizika tenka atsakovui. Sutarties 13.1.5 punkte nustatyta, kad turto konservavimo, demontavimo, pakavimo, transportavimo, saugojimo, draudimo, išregistravimo, išieškojimo, vertinimo ir kitos išlaidos ir visa rizika tenka klientui, įskaitant ir tuos atvejus, kai atsakovui nesilaikant Sutarties sąlygų turtą susigrąžina ieškovė ar jos įgaliotas trečiasis asmuo. Taigi Sutartyje įtvirtinta atsakovo Š. K. pareiga atlyginti ieškovės patirtas išlaidas už automobilio transportavimą, atsiėmimą ir pardavimą.

35. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčo automobilio ieškovei negrąžino, todėl jai teko imtis veiksmų ginčo turtui surasti. Kaip jau minėta, 2019 m. lapkričio 4 d. ieškovė įgaliojo / pavedė UAB „Baltijos Inkaso“ atstovauti ieškovei atsiimat automobilį BMW 740, 2019 m. lapkričio 6 d. – pavedė UAB „Baltijos realizacijos centras“ atstovauti ieškovei atsiimat automobilį BMW 740 iš atsakovo. Remiantis bylos duomenimis, UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2019 m. gruodžio 3 d. pateikė ieškovei 60,50 Eur sumos sąskaitą už transportavimo paslaugas, UAB „Baltijos inkaso“ 2020 m. rugpjūčio 27 d. pateikė ieškovei 434,43 Eur sumos sąskaitą už tarpininkavimą vykdant automobilio BMW 740 paiešką, 2020 m. rugpjūčio 28 d. antstolis J. P. pateikė ieškovei 181,50 Eur sumos sąskaitą už faktinių aplinkybių konstatavimą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir UAB „Baltijos inkaso“ atliko veiksmus, susijusius su automobilio BMW 740 paieška, antstolis J. P. 2020 m. rugpjūčio 27 d. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, minėtos paslaugos buvo reikalingos, kadangi atsakovas Š. K. automobilio ieškovei negrąžino, turtas buvo rastas prastos būklės, todėl kilo poreikis tinkamai užfiksuoti jo faktinę būklę. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės patirtos išlaidos už ginčo automobilio transportavimą, atsiėmimą ir pardavimą buvo pagrįstos ir būtinos.

36. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 676,43 Eur (60,50 Eur + 434,43 Eur + 181,50 Eur) nuostolių už automobilio transportavimą, atsiėmimą ir pardavimą.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

41. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės S. N.-K. priteistina 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. N.-K. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieškovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui.

Teisėjos Erinija KazlauskienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė