- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- e2-1203-1142/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00197-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“
- Atsakovas
- Š. K., S. N.-K.
- Advokatai
- Vitalija Mataitė
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ ieškinį atsakovams Š. K. ir S. N.-K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Š. K. ir S. N.-K. dėl skolos priteisimo, juo teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 7 948,78 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gegužės 9 d. ieškovė ir atsakovas Š. K. sudarė lizingo sutartį Nr. DL-162-00957, pagal kurią ieškovė įgijo nuosavybės teise automobilį BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavė jį atsakovui valdyti ir naudoti, o atsakovas įsipareigojo mokėti nustatyto dydžio įmokas ir vykdyti kitas lizingo sutartyje numatytas pareigas. Atsakovas tinkamai nevykdė lizingo sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl ieškovė nuo 2019 m. spalio 24 d. nutraukė lizingo sutartį. Atsakovas iki šiol pagal lizingo sutartį nėra ieškovei grąžinęs 7 948,78 Eur skolos, kurią sudaro 6 445,91 Eur negrąžinta turto likutinė vertė pagal lizingo sutartį, 739,08 Eur nesumokėtos sutartinės palūkanos (278,30 Eur nesumokėtos palūkanos iki sutarties nutraukimo dienos ir 460,78 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo dienos iki lizingo sutarties grafiko pabaigos), 87,36 Eur delspinigiai, 676,43 Eur ieškovės patirtos išlaidos dėl automobilio atsiėmimo, transportavimo ir pardavimo. Ieškinyje nurodoma ir tai, kad prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymui užtikrinti 2016 m. gegužės 9 d. tarp ieškovės ir atsakovės S. N. buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią atsakovė laidavo už atsakovo Š. K. įsipareigojimų pagal lizingo sutartį įvykdymą ir įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei visu savo esamu ir būsimu turtu, jei atsakovas Š. K. nevykdys visų ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartį. Atsižvelgiant į tai, dėl netinkamai vykdytų įsipareigojimų atsakovai ieškovei atsako solidariai.
Atsiliepimas
2. Atsakovė S. N.-K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašo jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad pati ieškovė elgėsi neatsakingai ir leido atsirasti nuostoliams. Atsiliepime teigiama, kad atsakovo Š. K. veiksmai turėtų būti vertinami baudžiamosios teisės aspektu, nes, atsakovės žiniomis, atsakovu pasinaudojo kitas asmuo, t. y. G. N., kuris dirbtinai padidino atsakovui atlyginimą, kad šis gautų kreditą automobiliui įsigyti, vėliau tuo automobiliu pats G. N. naudojosi, jį suniokojo, siekė išvengti atsakomybės už padarytą žalą, ardomą automobilį laikė savo kieme. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ji buvo supažindinta su lizingo sutartimi ir prie jos esančiu mokėjimo grafiku. Atsakovė paaiškino, kad laidavimo sutartį pasirašė sūnaus G. N. prašymu, kuris ją patikino, jog automobilį perka sau. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, ar automobilis buvo draustas, ar buvo gauta draudimo išmoka, taip pat duomenų, ar automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, kodėl automobilis buvo paliktas saugoti (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokiomis sąlygomis buvo perleistas automobilis, kaip nustatyta jo pardavimo kaina, likutinė vertė, kokie buvo automobilio defektai. Atsakovei laidavimo sutarties pagrindu negali kilti atsakomybė dėl sąmoningo automobilio sugadinimo. Be to, ieškovė pateikė prieštaringus įrodymus dėl jos patirtų išlaidų, susijusių su UAB „Baltijos realizacijos centras“ suteiktomis transportavimo paslaugomis.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Vitalija Mataitė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad pasirašydama laidavimo sutartį, atsakovė S. N. patvirtino, jog jai yra žinomos pagrindinės sutarties sąlygos, ši sutartis jai buvo pateikta. Bankas ne kartą kreipėsi į atsakovus dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo, tačiau į banko raštus nebuvo reaguojama. Kadangi atsakovas Š. K. į banko raštus nereagavo, nutraukusi sutartį ieškovė taikė įprastą tokiais atvejais praktiką ir kreipėsi į tarpininkus dėl automobilio suradimo, grąžinimo bankui ir jo pardavimo. Šiuo tikslu 2019 m. lakričio 6 d. bankas pavedė UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir UAB „Baltijos inkaso“ surasti automobilį ir jį pristatyti į banko nurodytą vietą. Tarpininkai ėmėsi priemonių automobilio paieškai, 2019 m. gruodžio mėnesį automobilis rastas, tuo metu jis buvo visiškai išardytas, t. y. buvo be kapoto, sparnų, ratų, jo nebuvo galima transportuoti, nes transportavimas ir automobilio laikymas aikštelėje neturint pirkėjo būtų tik dar labiau padidinęs sąnaudas, dėl ko ieškinio suma būtų žymiai didesnė. Buvo nuspręsta palikti automobilį (duomenys neskelbtini) ir per tarpininkus ieškoti pirkėjo. Bankas ketino atlikti turto vertinimą, kuris būtų kainavęs apie 200 Eur, todėl buvo priimtas sprendimas nebeinvestuoti į šį automobilį ir nebedidinti išlaidų. Galiausiai automobilis buvo parduotas S. N. už 3 000 Eur, kuris yra atsakovės giminaitis. Už didesnę kainą tokios būklės automobilio parduoti nebuvo galimybės, nors bankas buvo suinteresuotas jį parduoti kuo didesne kaina. Pardavus automobilį, jo likutinė vertė vis tiek nebuvo padengta. Automobilis nebuvo patekęs į eismo įvykį, nebuvo apdraustas kasko draudimu, todėl jokių draudimo išmokų ieškovė nėra gavusi. Palūkanos skaičiuojamos už du laikotarpius, t. y. iki sutarties nutraukimo dienos ir nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties pabaigos, ši palūkanų dalis yra ieškovės negautos pajamos. Palūkanų suma apskaičiuota taikant padidintą palūkanų normą, nes prievolė nebuvo tinkamai vykdoma, padidintos palūkanos skaičiuotos sutarties pagrindu. Automobilio paieškos išlaidas sudaro išlaidos antstoliui, UAB „Baltijos realizacijos centras“, UAB „Baltijos inkaso“.
4. Atsakovas Š. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai. Atsakovė S. N.-K. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Faktinės aplinkybės
5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. gegužės 9 d. ieškovė ir atsakovas Š. K. sudarė turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. DL-162-00957, pagal kurią ieškovė įgijo nuosavybės teise automobilį BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavė jį atsakovui valdyti ir naudoti asmeniniams poreikiams su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyje nustatytą kainą ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas, turtas pereis atsakovui nuosavybės teise, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei nustatyto dydžio įmokas ir vykdyti kitas turto išperkamosios nuomos sutartyje numatytas pareigas. Atsakovas sutartimi įsipareigojo pagal sutarties šalių suderintą grafiką sumokėti ieškovei 27 800 Eur turto vertę, 3 190,95 Eur sutartinių palūkanų (palūkanų norma 5,5 proc.), 194,60 Eur administravimo mokesčio. Atsakovas tinkamai nevykdė turto išperkamosios nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl ieškovė nuo 2019 m. spalio 24 d. vienašališkai nutraukė turto išperkamosios nuomos sutartį. Nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. vienašaliu turto atsiėmimo aktu ieškovė vienašališkai atsiėmė atsakovui Š. K. perduotą naudoti ir valdyti automobilį BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtame akte užfiksuota, kad automobilio priekis nuardytas, nėra padangų, trūksta detalių, neeksploatuojamas, tikėtina – po eismo įvykio. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. automobilis BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas S. N. už 3 000 Eur sumą. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė S. N. (dabartinė pavardė N.-K.) 2016 m. gegužės 9 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovė S. N. laidavo už atsakovo Š. K. įsipareigojimų pagal turto išperkamosios nuomos sutartį įvykdymą tokia pat apimtimi, kaip ir atsakovas, ir įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei visu savo esamu ir būsimu turtu, jei atsakovas Š. K. nevykdys visų ar dalies savo prievolių pagal turto išperkamosios nuomos sutartį. Šalys laidavimo sutartyje susitarė, kad laiduotojas atsako tiek už pagrindinės prievolės tinkamą įvykdymą, tiek ir šalutinių prievolių (netesybų ir palūkanų) įvykdymą bei kitų piniginių reikalavimų, kylančių iš pagrindinės ir šios sutarties sumokėjimą.
Dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo
6. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog su atsakovu Š. K. buvo sudaryta lizingo sutartis, tačiau kartu su ieškiniu pateikta šalių sutartis yra įvardinama kaip turto išperkamosios nuomos sutartis. Atsakovės procesiniuose dokumentuose taip pat nurodoma, kad tarp ieškovės ir atsakovo Š. K. buvo sudaryta lizingo sutartis. Atsižvelgiant į tai, pirmiausia tikslinga spręsti klausimą dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo.
7. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kaip išperkamosios nuomos sutartis gali būti kvalifikuojama sutartis, kai fizinis asmuo asmeniniams poreikiams tenkinti siekia įsigyti daiktą, perimdamas jo valdymą ir naudojimą, o už daiktą jo savininkui sumoka periodinėmis įmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lizingo sutarties sampratą lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad lizingo sutartimi daiktas perduodamas fiziniam ar juridiniam asmeniui būtent verslo tikslais, kad šis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką (CK 6.567 straipsnio 1 dalis), o išperkamosios nuomos atveju asmuo gali įsigyti daiktą asmeniniams poreikiams tenkinti. Dėl to sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės pagal šalių sudarytą išperkamosios nuomos sutartį išperkamosios nuomos sutarčiai ir iš jos kylančių įsipareigojimų vykdymui bei atsakomybei netaikytinos lizingo (finansinės nuomos) sutartis reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019).
8. Iš byloje esančios 2016 m. gegužės 9 d. ieškovės ir atsakovo Š. K. pasirašytos sutarties matyti, jog ši sutartis yra pavadinta turto išperkamosios nuomos sutartimi. Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo iš sutartyje nurodyto asmens nuosavybės teise įgyti automobilį BMW 740 ir perduoti jį atsakovui valdyti ir naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, o atsakovas įsipareigojo mokėti grafike nustatyto dydžio įmokas ir vykdyti kitas sutartyje numatytas pareigas. Šalys sutarties bendrųjų sąlygų 1.3 punkte susitarė, kad atsakovui sumokėjus visą sutartyje nustatytą kainą ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas, turtas pereis atsakovui nuosavybės teise. Vadinasi, minėta sutartimi atsakovas Š. K. asmeniniams poreikiams tenkinti siekė įsigyti automobilį BMW 740, perimdamas jo valdymą ir naudojimą, o už šią transporto priemonę ieškovei įsipareigojo sumokėti periodinėmis įmokomis ir tokiu būdu vėliau įgyti nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovo Š. K. buvo sudaryta automobilio išperkamosios nuomos sutartis.
Dėl likutinės turto vertės priteisimo
9. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovų 6 445,91 Eur likutinę automobilio vertę. Atsakovė su šia ieškovės reikalavimų dalimi nesutinka, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose kvestionuoja ieškovės prašomą priteisti automobilio likutinės vertės dydį, teigdama, kad nėra aišku, kaip jis apskaičiuotas, nėra pakankamai duomenų apie automobilio pardavimo sandorio sudarymą ir pardavimo kainos nustatymą, taip pat keliamas klausimas, ar banko vardu dokumentus pasirašė tinkamai įgaliotas asmuo, ar už sugadintą automobilį nebuvo mokama draudimo išmoka.
10. Sutartinių prievolių vykdymą reglamentuojančios CK nuostatos numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200 straipsniai). Ieškovės ir atsakovo Š. K. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties 2.17 punkte nurodyta, kad likutinė vertė – tai grafike nurodyta neišmokėta kainos dalis, o turto kaina pagal sutarties 2.35 punktą yra laikoma grafike nurodyta piniginė turto vertės išraiška, nustatoma sutarties sudarymo metu. Šalių sudarytos išperkamosios nuomos sutarties 12.3.1 punkte yra numatyta banko teisė esant šiame punkte aptartoms sąlygoms nutraukti sutartį ir reikalauti, kad klientas nedelsiant grąžintų turtą bei atlygintų bankui dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, kurie grąžintų banką į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai vykdęs sutartį.
11. Pagal byloje pateiktą mokėjimų grafiką matyti, kad išperkamosios nuomos sutarties sudarymo metu, t. y. 2016 m. gegužės 9 d., automobilio BMW 740 likutinė vertė (turto kaina) sudarė 27 800 Eur, iš jos 21 800 Eur sudarė ieškovės finansuojama suma sutartyje nurodytam automobiliui įsigyti, 6 000 Eur suma buvo sumokėta kaip pradinė įmoka. Pagal šalių sudarytą sutartį likutinės vertės mokėjimas atsakovui buvo išdėstytas dalimis 60 mėnesių terminui iki 2021 m. gegužės 10 d., kiekvieną mėnesį mokant grafike nurodyto dydžio turto vertės dengimo ir sutartinių palūkanų įmokas. Byloje nustatyta, kad atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, išperkamosios nuomos sutartis vienašališkai nutraukta 2019 m. spalio 24 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų ginčijęs vienašališką sutarties nutraukimą, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, jog sutarties nutraukimas nebuvo ginčijamas. Ieškovė pateikė į bylą 2021 m. liepos 20 d. pažymą apie įsiskolinimą AB „Šiaulių bankas“, kurioje nurodyta, kad pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. DL-162-00957 atsakovo Š. K. nepadengta likutinė vertė sudaro 6 445,91 Eur.
12. Nesutikdama su ieškiniu atsakovė tvirtina, kad nėra aišku, kaip yra apskaičiuota ieškovės reikalaujama likutinės vertės suma. Teismas pažymi, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė teismui ne tik 2021 m. liepos 20 d. pažymą apie įsiskolinimą AB „Šiaulių bankas“, kurioje nurodoma nesumokėta likutinės vertės suma, bet ir išsamią suvestinę apie gautus mokėjimus pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. DL-162-00957, kurioje pateikiama išsami informacija apie tai, kada ir kokio dydžio įmokos buvo gautos ir kaip jos buvo įskaitytos. Iš pateiktos gautų mokėjimų suvestinės matyti, kad pagal sutartį gautos įmokos buvo skiriamos ne tik turto vertei ir palūkanoms apmokėti, bet ir delspinigiams už vėlavimą vykdyti prievolę dengti. Be to, iš gautų mokėjimų suvestinės matyti, kad į gautų mokėjimų sumą buvo įskaityta 3 000 Eur suma, kuri buvo gauta 2020 m. rugpjūčio 27 d. pardavus automobilį BMW 740. Šia suma atitinkamai buvo sumažinta nesumokėtos likutinės turto vertės suma. Atsakovai šioje byloje neįrodinėjo, kad atsakovas Š. K. ar kiti asmenys pagal išperkamosios nuomos sutartį būtų sumokėję daugiau įmokų, nei yra nurodyta ieškovės pateiktoje gautų mokėjimų suvestinėje, taip pat neginčijo ieškovės atliktų įmokų įskaitymo pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, vien atsakovės keliamos abejonės dėl likutinės vertės apskaičiavimo šiuo atveju nepaneigia ieškovės pateiktų duomenų apie gautas ir paskirstytas įmokas.
13. Ieškovės pateiktų duomenų apie likutinės vertės dydį teisingumo nepaneigia ir atsakovės nurodyti argumentai apie tai, kad skolos pažymą, mokėjimų suvestinę pasirašė galbūt netinkamai įgaliotas asmuo R. A.. Teismas šiuos atsakovės argumentus vertina kaip deklaratyvius ir pažymi, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, jog 2021 m. liepos 20 d. pažymą apie skolos dydį, taip pat mokėjimų suvestinę pasirašė AB „Šiaulių bankas“ Skolų išieškojimo skyriaus specialistė R. A., kuri turi visus būtinus įgaliojimus šiems veiksmams atlikti. Pažymėtina ir tai, kad teismas neturi pareigos kiekvienu atveju tikrinti rašytinį įrodymą pasirašiusio asmens kompetencijos ir jo teisės atlikti šiuos veiksmus, juolab, kad šiuo atveju atsakovė nenurodo jokių objektyvių faktinių aplinkybių, galinčių kelti abejonių minėtos banko darbuotojos įgaliojimais pasirašyti banko išduodamus dokumentus.
14. Atsakovės procesiniuose dokumentuose taip pat akcentuojama aplinkybė, jog transporto priemonės pardavimo kaina yra tiesiogiai susijusi su ieškovės apskaičiuotu likutinės vertės dydžiu. Teismas sutinka su atsakove tuo aspektu, jog išperkamosios nuomos sutarties objektu esančios transporto priemonės pardavimo kaina šiuo atveju yra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant klausimą dėl atsakovo neįvykdytos prievolės dydžio, nes už automobilio pardavimą gautos lėšos turi būti ir buvo įskaitytos į mokėtiną likutinės transporto priemonės vertės dydį. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. automobilis BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas S. N. už 3 000 Eur sumą. Pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punkte minėtos sutarties šalys patvirtino, jog pirkėjas sumokėjo turto kainą iki sutaries pasirašymo. Iš byloje esančios mokėjimų suvestinės matyti, kad ši suma 2020 m. rugpjūčio 24 – 25 dienomis buvo įskaityta kaip dalinis apmokėjimas atsakovo nesumokėtos turto vertės, palūkanų ir delspinigių sumoms padengti. Taigi byloje yra įrodyta, kad po sutarties nutraukimo perėmusi automobilį BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė šią transporto priemonę pardavė už 3 000 Eur sumą, kuria buvo padengta dalis atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų pagal išperkamosios nuomos sutartį.
15. Atsakovės procesiniuose dokumentuose yra keliamas klausimas dėl automobilio pardavimo kainos nustatymo bei iš esmės teigiama, kad galbūt transporto priemonė buvo parduota už per mažą kainą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais. Visų pirma, teigdama, kad automobilis galėjo būti parduotas brangiau ir realizuodama automobilį ieškovė nedėjo protingų pastangų jį parduoti už maksimalią kainą, atsakovė turėjo procesinę pareigą šias aplinkybes įrodyti. Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė skelbimų kopijas apie parduodamus panašius automobilius, tačiau minėtuose skelbimuose yra pateikiama informacija tik apie pageidaujamą, o ne realią transporto priemonės pardavimo kainą. Be to, pateiktuose skelbimuose nėra duomenų apie tai, kad jose nurodytos transporto priemonės nebūtų tinkamos eksploatacijai, tuo tarpu iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 27 d. vienašalio turto atsiėmimo akto matyti, kad automobilio perėmimo metu automobilio priekis buvo nuardytas, nebuvo padangų, trūko detalių, automobilis neeksploatuojamas. Akte užfiksuotą automobilio būklę patvirtina ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad transporto priemonė nėra tinkama eksploatacijai, automobilis yra be ratų, visa jo priekinė dalis nuardyta. UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2020 m. gegužės 27 d. rašte nurodoma, kad automobilio priekis buvo nuardytas, jis stovi ant plytų, automobilio aušinimo sistema nuimta, todėl net nebuvo bandoma automobilį užvesti. Atsižvegliant į tai, nėra pagrindo manyti, jog automobilis galėjo būti parduotas už atsakovės pateiktuose skelbimuose nurodytą kainą. Antra, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad atskiras transporto priemonės vertinimas jos perėmimo metu nebuvo atliekamas, nes tai būtų tik dar labiau padidinę banko nuostolius dėl neįvykdytos prievolės, o turto pardavimo kaina buvo nustatyta abipusiu banko ir transporto priemonės pirkėjo susitarimu. Ieškovės atstovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad ieškovė domėjosi galimybe atlikti nevažiuojančios transporto priemonės vertinimą patvirtina byloje pateikta ieškovės susirašinėjimo medžiaga su UAB „Baltijos realizacijos centras“, UAB „Kovertas“. Ieškovės atstovė paaiškino, kad automobilis buvo surastas 2019 m. gruodžio mėnesį, iš karto po to per tarpininkus buvo bandoma jį parduoti, tačiau tai padaryti pavyko tik 2020 m. rugpjūčio mėnesį, nes iki tol pirkėjų nebuvo rasta. Byloje nėra šias ieškovės nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad turto vertinimo atlikimas savaime nereiškia, kad daiktas gali būti parduotas už nustatytą rinkos kainą, t. y. realiai pirkimo–pardavimo sandorio kaina gali būti tiek mažesnė, tiek didesnė. Atsižvelgiant į tai, teismas iš esmės sutinka su ieškovės argumentais, jog automobilio rinkos vertės nustatymas esamomis aplinkybėmis nebūtų buvęs ekonomiškai naudingas ir galėjo lemti dar didesnių nuostolių atsiradimą. Trečia, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas Š. K. būtų aktyviai dalyvavęs turto pardavimo procese, teikęs siūlymus dėl parduodamo turto kainos ir (ar) pirkėjo. Priešingai, iš bylos duomenų ir ieškovės atstovės teiktų paaiškinimų matyti, kad nuo 2019 metų birželio mėnesio atsakovas visiškai nusišalino nuo sutarties vykdymo, su ieškove ir jos įgaliotais asmenimis nebendradarbiavo, po sutarties nutraukimo automobilio ieškovei neperdavė, o pats automobilis buvo surastas net ne pas atsakovą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors atsakovė reiškia abejones dėl automobilio pardavimo aplinkybių, tačiau automobilis buvo parduotas S. N., kuris, kaip matyti iš atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų, yra giminystės ryšiais susijęs su pačia atsakove, todėl mažai tikėtina, jog jai nėra žinomos transporto priemonės perleidimo aplinkybės. Įvertinus visumą byloje esančių įrodymų, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog ieškovė automobilį pardavė už neprotingai mažą kainą ir dėl to nepagrįstai reikalauja atsakovo nesumokėtos likutinės turto vertės.
16. Atsakovės procesiniuose dokumentuose taip pat nurodoma, kad nėra aišku, ar ieškovei nebuvo išmokėta draudimo išmoka dėl automobilio apgadinimo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, jog automobilis nebuvo draustas ir dėl to jokių draudimo išmokų ieškovė nėra gavusi. Byloje esantys įrodymai šių ieškovės atstovės paaiškinimų nepaneigia. Atsakovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, jog automobilis buvo apdraustas ar kad ieškovei buvo mokama su šia transporto priemone susijusi draudimo išmoka. Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonės draudimas buvo išperkamosios nuomos sutartyje numatyta atsakovo Š. K. pareiga, todėl neįvykdžius šios pareigos, jam atitinkamai tenka visos neigiamos su tuo susijusios pasekmės.
17. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes ir byloje esančią medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodyta, jog atsakovas Š. K. po sutarties nutraukimo tinkamai įvykdė prievolę sumokėti likutinę transporto priemonęs vertę (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl nesumokėtos 6 445,91 Eur turto likutinės vertės priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl palūkanų, negautų pajamų ir delspinigių priteisimo
18. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų 739,08 Eur nesumokėtų sutartinių palūkanų, kurias sudaro 278,30 Eur nesumokėtos palūkanos iki sutarties nutraukimo dienos ir 460,78 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties grafiko pabaigos, taip pat prašo priteisti iš atsakovų 87,36 Eur delspinigių.
19. Išperkamosios nuomos sutarties 1.1 punkte atsakovas Š. K. įsipareigojo mokėti ieškovei grafike nurodytus turto vertės dengimo mokėjimus, mokėti palūkanas už banko suteiktą finansavimą ir vykdyti kitus įsipareigojimus. Iš aptartos išperkamosios nuomos sutarties sąlygos matyti, kad atsakovas Š. K. įsipareigojo ieškovei dalimis sumokėti ne tik išperkamo turto vertę, bet ir mokėti sutartyje numatytas palūkanas, kurios vertintinos kaip ieškovės užmokestis už finansavimo paslaugos teikimą, t. y. mokėjimo (pelno) funkciją atliekančios palūkanos. Iš ieškovės pateiktos 2021 m. liepos 20 d. pažymos apie įsiskolinimą AB „Šiaulių bankas“ matyti, kad už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 10 d. iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2019 m. spalio 24 d., ieškovė apskaičiavo atsakovui sumokėti 278,30 Eur palūkanų, taikydama 8,5 proc. metinių palūkanų normą. Pažymėtina, kad išperkamosios nuomos sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl fiksuotos 5,5 proc. dydžio metinių palūkanų normos. Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovė teigė, kad iki 8,5 proc. padidinta palūkanų norma atsakovui buvo taikyta kaip sankcija dėl netinkamai vykdytų įsipareigojimų, tačiau byloje esančioje išperkamosios nuomos sutartyje nėra numatyta ieškovės teisė vienašališkai padidinti palūkanų normą dėl netinkamai vykdytos sutartinės prievolės mokėti turto vertės dengimo įmokas. Pažymėtina ir tai, kad šalių sudarytos išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 8.8.3 punkte numatyta, jog pasikeitus fiksuotai palūkanų normai arba banko maržai ar kitoms turto išperkamosios nuomos sąlygoms, turi būti sudaromas naujas šalių pasirašomas grafikas. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog sutartyje nustatyta tvarka būtų informavusi atsakovą apie palūkanų normos padidėjimą, parengusi naują grafiką ir jį pateikusi atsakovui. Toks grafikas nėra pateiktas ir teismui. Dėl to darytina išvada, kad šioje byloje apskaičiuodama nesumokėtų palūkanų sumą, ieškovė nepagrįstai taikė atsakovui 8,5 proc. metinių palūkanų normą, nes šalys buvo susitarusios dėl fiksuotų 5,5 proc. dydžio metinių palūkanų.
20. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nustatydamas ieškovei priteistinų mokėjimo palūkanų dydį, teismas remiasi kartu su išperkamosios nuomos sutartimi pateiktu mokėjimų grafiku, iš kurio matyti, kad taikant sutartyje nustatytą 5,5 proc. metinių palūkanų normą nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo dienos atsakovas turėjo būti sumokėjęs ieškovei iš viso 2 839,70 Eur palūkanų (grafike nurodytas laikotarpis nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. spalio 10 d.). Iš byloje esančios gautų mokėjimų suvestinės matyti, kad iš viso šiuo laikotarpiu iš gautų įmokų palūkanoms dengti buvo įskaityta 2 640,48 Eur suma, todėl sutarties nutraukimo metu atsakovas nebuvo sumokėjęs ieškovei 199,22 Eur palūkanų (2 839,70 Eur – 2 640,48 Eur), dėl to ši iki sutarties nutraukimo nesumokėtų palūkanų suma priteistina ieškovės naudai.
21. Ieškovė taip pat prašo priteisti 460,78 Eur negautų palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties grafiko pabaigos, taikant 8,5 proc. palūkanų normą. Šis ieškinio reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, yra išaiškinta, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
22. Nagrinėjamu atveju finansuodama atsakovui transporto priemonės įsigijimą ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, jog atsakovas tinkamai vykdys skolinius įsipareigojimus ir grąžins ne tik sutartyje numatytą turto vertę sudarančią sumą, bet ir sumokės sutartyje numatytas palūkanas, kaip atlyginimą ieškovei už finansavimo paslaugos teikimą. Byloje nustatyta, kad atsakovas išperkamosios nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė nuo 2019 m. spalio 24 d. vienašališkai nutraukė išperkamosios nuomos sutartį. Sutarties nutraukimas, be kita ko, lėmė atsakovo sutartinės pareigos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas pasibaigimą, todėl ieškovė negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti tinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju. Aptartos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas byloje yra įrodytas, todėl spręstinas klausimas dėl ieškovės negautų pajamų dydžio.
23. Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose pažymima, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalaujama 460,78 Eur negautų pajamų suma apskaičiuota kaip laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. (po sutarties nutraukimo einanti diena) iki 2021 m. gegužės 10 d. (grafike numatyta sutarties pabaiga) negautų palūkanų suma, apskaičiuota taikant 8,5 proc. metinių palūkanų normą. Kaip minėta anksčiau, ieškovė šioje byloje neįrodė, jog atsakovas turėjo pareigą mokėti ieškovei nuo 5,5 proc. iki 8,5 proc. padidintą palūkanų normą, į bylą nėra pateiktas atitinkamai pakeistas mokėjimo grafikas, iš kurio būtų matyti, kad minėtu laikotarpiu atsakovui būtų nustatyta pareiga mokėti padidintų palūkanų įmokas. Dėl to ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad tinkamo prievolės vykdymo atveju atsakovas būtų mokėjęs ieškovei palūkanas, kurios apskaičiuotos taikant 8,5 proc. metinių palūkanų normą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė taip pat pripažino, kad tinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju ieškovės gautina palūkanų suma būtų mažesnė, nei ieškiniu reikalaujama palūkanų suma. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 10 d. (pirmasis po sutarties nutraukimo grafike numatytas mokėjimas) iki 2021 m. gegužės 10 d. (paskutinis grafike numatytas mokėjimas) atsakovas sumokės ieškovei mokėjimų grafike šiuo laikotarpiu nurodytą palūkanų sumą, t. y. 351,25 Eur, kuri apskaičiuota taikant sutartyje numatytą 5,5 proc. metinių palūkanų normą. Iš ieškovės pateiktos pagal sutartį gautų mokėjimų suvestinės matyti, kad šiuo laikotarpiu iš automobilio pardavimo gautomis lėšomis palūkanoms dengti buvo įskaityta iš viso 278,30 Eur suma. Vadinasi, ieškovės negautomis pajamomis laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. spalio 24 d.) iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 10 d.) laikytina 72,95 Eur suma (351,25 Eur – 278,30 Eur), kuri priteistina ieškovės naudai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
25. Išperkamosios nuomos sutarties 8.13 punkte numatyta, kad klientui laiku nesumokėjus bankui grafike nurodytų mokėtinų sumų, klientas įsipareigoja mokėti bankui specialiojoje dalyje nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos mokėtinos sumos. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad delspinigių dydis sudaro 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 87,36 Eur delspinigių, apskaičiuotų taikant 0,05 proc. delspinigių normą už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. spalio 24 d., yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnis).
Dėl automobilio atsiėmimo, transportavimo ir pardavimo išlaidų priteisimo
26. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų 676,43 Eur patirtų išlaidų dėl automobilio atsiėmimo, transportavimo ir pardavimo.
27. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 13.1.2 punkte numatyta, kad klientui nesilaikant bendrosios dalies 13.1.1 punkte nustatytų sąlygų, bankas turi teisę bet kuriuo metu atsiimti turtą iš kliento ir savo nuožiūra be jokių apribojimų juo disponuoti. Tokiu atveju turto susigrąžinimo išlaidos ir rizika tenka klientui (atsakovui). Atsakovo pareiga atlyginti su turto grąžinimu bankui ir jo realizavimu susijusias išlaidas taip pat yra numatyta išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 13.1.5 punkte.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad 2019 m. lapkričio 4 d. ieškovė pavedė UAB „Baltijos inkaso“ tarpininkauti ir atstovauti bankui atsiimant iš atsakovo Š. K. ieškovei priklausantį automobilį BMW 740, atlikti teisėtus veiksmus, susijusius su šio turto paieška ir grąžinimu bankui. Iš pateiktų įrodymų (PVM sąskaita faktūra, mokėjimo pavedimo kopija) nustatyta, kad už UAB „Baltijos inkaso“ suteiktas paslaugas ieškovė sumokėjo 434,43 Eur. Be to, iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 6 d. ieškovė taip pat pavedė UAB „Baltijos realizacijos centras“ atstovauti bankui atsiimant iš atsakovo Š. K. ieškovei priklausantį automobilį BMW 740, atlikti visus kitus su turto atsiėmimu susijusius veiksmus. Iš pateiktų įrodymų (PVM sąskaita faktūra, mokėjimo pavedimo kopija) nustatyta, kad už UAB „Baltijos realizacijos centras“ suteiktas paslaugas ieškovė sumokėjo 60,50 Eur. Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad automobilis nebuvo niekur transportuojamas, tačiau iš ieškovės atstovės teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų, taip pat kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovui Š. K. nebendradarbiaujant su ieškove, po sutarties nutraukimo ieškovė pasitelkė tarpininkus, kurių pagalba buvo siekiama automobilį surasti, atsiimti ir vėliau parduoti, šiuo tikslu buvo atliekami atitinkami veiksmai, įskaitant automobilio paiešką, vykimą į Kretingos rajone esantį (duomenys neskelbtini) ir kt. Akivaizdu, jog visa tai pareikalavo atitinkamų laiko ir piniginių lėšų sąnaudų, dėl kurių ieškovė patyrė realias išlaidas, kurios nėra susijusios vien tik su automobilio transportavimu. Be to, ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 181,50 Eur dydžio išlaidas už antstolio Jono Petriko atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą transporto priemonės buvimo vietoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės nurodytos 676,43 Eur išlaidos yra realios ir pagrįstos, todėl jos taip pat priteistinos ieškovei.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
29. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei taip pat priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės
30. CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Iš byloje pateiktos 2016 m. gegužės 9 d. laidavimo sutarties matyti, kad pagal šią sutartį atsakovė S. N. laidavo už atsakovo Š. K. įsipareigojimų pagal turto išperkamosios nuomos sutartį įvykdymą tokia pat apimtimi, kaip ir atsakovas, ir įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei visu savo esamu ir būsimu turtu, jei atsakovas Š. K. nevykdys visų ar dalies savo prievolių pagal turto išperkamosios nuomos sutartį. Šalys laidavimo sutartyje susitarė, kad laiduotojas atsako tiek už pagrindinės prievolės tinkamą įvykdymą, tiek ir šalutinių prievolių (netesybų ir palūkanų) įvykdymą bei kitų piniginių reikalavimų, kylančių iš pagrindinės ir šios sutarties sumokėjimą.
31. Atsakovė ginčija savo pareigą atsakyti ieškovei dėl netinkamai atsakovo Š. K. vykdytų įsipareigojimų, be kita ko, motyvuodama tuo, kad laidavimo sutarties pasirašymo metu jai nebuvo pateikta susipažinti išperkamosios nuomos sutartis, tačiau šiuos atsakovės argumentus paneigia laidavimo sutarties 6.1.1 punktas, kuriame pati atsakovė patvirtino, kad jai yra žinomos pagrindinės sutarties sąlygos. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu atsakovė pasirašė laidavimo sutartį tinkamai nesusipažinusi su šios sutarties, taip pat laidavimu užtikrinamos išperkamosios nuomos sutarties sąlygomis, atsakovė kartu prisiėmė visų galimų neigiamų su tuo susijusių padarinių atsiradimo riziką. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovė teigė, kad laidavimo sutartį pasirašė sūnaus G. N. prašymu, kuris, atsakovės teigimu, ir naudojosi ginčo automobiliu, tačiau šioje byloje nėra pareikšta jokių reikalavimų dėl 2016 m. gegužės 9 d. išperkamosios nuomos sutarties ir (ar) laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis kaip apsimestinių sandorių, nėra pareikšta jokių reikalavimų dėl teisių ir pareigų pagal šias sutartis perkėlimo kitiems asmenims, todėl minėtos sutartys teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytos. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi jokio pagrindo daryti išvados, jog atsakovė laidavimo sutarties pagrindu neatsako už atsakovo Š. K. neįvykdytas prievoles. Atsakovės atsiliepime nurodomi atsikirtimai dėl atsakovo Š. K. galbūt sąmoningai atliktų neteisėtų (nusikaltsamų) veiksmų automobilį išardant taip pat nepašalina atsakovės, kaip laiduotojos, pareigos solidariai atsakyti kartu su pagrindiniu skolininku. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu atsakovė mano, kad atsakovo Š. K. veiksmais jai galėjo būti padaryta žala, ji savo galbūt pažeistas teises gali ginti teisės aktuose nustatyta tvarka.
32. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas Š. K. ir atsakovė S. N.-K. atsako ieškovei kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, todėl ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 6 445,91 Eur negrąžinta turto likutinė vertė, 199,22 Eur iki sutarties nutraukimo nesumokėtų palūkanų, 72,95 Eur negautų pajamų, 87,36 Eur delspinigių, 676,43 Eur išlaidų dėl automobilio atsiėmimo, transportavimo ir pardavimo (nuostolių), iš viso 7 481,87 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
34. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės patirtos išlaidos už advokato pagalbą sudaro 730 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių. Ieškovė taip pat sumokėjo 179 Eur žyminio mokesčio. Įrodymų apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.
35. Šioje byloje yra patenkinta 94 proc., o atmesta – 6 proc. ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (94 proc.), ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 854 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 427 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ solidariai iš atsakovų Š. K. ir S. N.-K. 6 445,91 Eur skolos, 199,22 Eur palūkanų, 72,95 Eur negautų pajamų, 87,36 Eur delspinigių, 676,43 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo teismo priteistos 7 481,87 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. kovo 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ iš atsakovo Š. K. 427 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ iš atsakovės S. N.-K. 427 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.