Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo L. B. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, L. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d.;

- konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“, priklausantis automobilis „Mercedes-Benz GLS 400D 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, L. B. pripažintas recidyvistu.

L. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios

Nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), turtui: keleiviniam automobiliui „Mercedes-Benz GLS 400D 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta L. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti AB „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta byloje esančius daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) paketą Nr. 224431, kuriame yra 2024 m. rugsėjo 19 d. iš R. G. paimti dokumentai; voką Nr. 11, kuriame yra R. G. lyginamieji rašysenos pavyzdžiai; voką Nr. 1, kuriame yra prašymas dėl automobilio grąžinimo; voką Nr. 2, kuriame yra MB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimas, 2024 m. rugsėjo 27 d. kratos metu paimtas iš L. B.; voką Nr. 3, kuriame yra MB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimas; voką Nr. 7, kuriame yra L. B. rašysenos lyginamieji pavyzdžiai, perduoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatui į ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-08200-25;

2) kompaktines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, telefonų numerių išklotinėmis, 3 vnt. – palikti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. B. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 3 d. apie 22.59 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Mercedes-Benz GLS 400D 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0044 (patikros sertifikato Nr. 2066535) buvo nustatytas 1,87 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. birželio 19 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu – baudą, jos sumokėjimo terminą nustatant 2 metams, taip pat panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

3. Atsiliepimų į nuteistojo L. B. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistajam L. B. paskirtos bausmės

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

8. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo L. B. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas L. B. galutinę bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

9. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. B. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai. Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas iš viso 6 kartus (dar vienas apkaltinamasis nuosprendis yra neįsiteisėjęs), teistumui neišnykus, praėjus vos 1,5 metams po griežtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo – paskutiniu jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 24 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 12 metų bei, vadovaujantis BK 27 straipsniu, pripažintas pavojingu recidyvistu, 2020 m. liepos 1 d. lygtinai paleistas nuo likusios neatliktos 2 metų 6 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2023 m. sausio 20 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro (2 t., b. l. 147–158, 160–189), 3 metų laikotarpyje administracine tvarka baustas net 15 kartų, po pradėto ikiteisminio tyrimo administracine tvarka baustas 4 kartus (2 t., b. l. 120–136, 3 t., b. l. 140–152). Šie duomenys kartu su naujai padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis (vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1, 87 promilių neblaivumas, pavojingai manevravo automobilį kelyje, galimai sankryžoje apsisuko degant raudonam šviesoforo signalui, todėl tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių pasekmių) itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad L. B. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo, be to, anksčiau jam ne kartą taikyta itin griežta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, teigiamo poveikio jam nepadarė. Nors nuteistasis po paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo įsidarbino MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (3 t., b. l. 154–156) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 133), visgi atkreiptinas dėmesys, kad naują nusikalstamą veiką padarė su MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įregistruota transporto priemone. Kadangi L. B. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kitų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis, pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Be to, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, L. B. pripažintas recidyvistu.

11. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be sankcijoje numatytos griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo – atlikimo. Priešingai, švelnesnės, nuteistąjį tenkinančios bausmės – baudos – paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo L. B. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

12. Be to, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam L. B. pagrįstai paskyręs laisvės atėmimo bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, jos dydį taip pat pagrįstai nustatė artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui – 6 mėnesiams, be kita ko, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir skyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, nuteistajam L. B. paskirta galutinė bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę – šiuo atveju nuteistojo prašomą baudos bausmę, jos sumokėjimo terminą nustatant 2 metams, nėra jokio pagrindo. Apeliantas skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę.

Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

13. BK 75 straipsnio 9 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra galimybės nuteistojo L. B. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir teisėjų kolegija su tuo sutinka.

14. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

15. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra, nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arešto), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

16. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu L. B. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, už ją paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 4 mėnesiams. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad L. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad paskutiniu nuosprendžiu apeliantui jau buvo taikytas su probacijos sąlygų vykdymu susijęs institutas – lygtinis paleidimas nuo likusios neatliktos 2 metų 6 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, kad jis teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui iš esmės nepadarė, kadangi nepraėjus nei 1,5 metų po šio termino, nuteistasis vėl padarė naują nusikalstamą veiką. Neabejotina, kad realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas yra susijęs su tam tikrų nepatogumų patyrimu, negalėjimu užsiimti turima darbine veikla ir pan., tačiau šios aplinkybės savaime nėra pakankamos paskirtos bausmės vykdymo atidėjimui. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus L. B. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

17. Skundu apeliantas taip pat prašo nekonfiskuoti MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Mercedes-Benz GLS 400D 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad automobilio konfiskavimas šiuo atveju paskirtas pagrįstai.

18. Akcentuotina, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti prevencinį poveikį tiek pačiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tiek ir visai visuomenei. Kelių transporto priemonė laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir idealiai atitinka turto, konfiskuotino BK 72 straipsnio pagrindu, požymius. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką arba kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė arba rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

19. Šalia bendrosios taisyklės akcentuotinas ir proporcingumo principo aspektas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, teismų praktikoje imperatyvių turto konfiskavimo nuostatų taikymas derinamas su konstituciniu proporcingumo principu, pagal kurį už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-39-495/2020, 2K-80-222/2020). Vertindamas taikyto turto konfiskavimo proporcingumą, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteisto asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-39-495/2020).

20. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad juridiniam asmeniui MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis savininkas ir vadovas yra L. B., priklausanti transporto priemonė – automobilis „Mercedes-Benz GLS 400D 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri panaudota inkriminuoto nusikaltimo padarymui, visiškai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad L. B., veikdamas tiesiogine tyčia, savo neteisėtais veiksmais tiesiogiai panaudojo šį automobilį darydamas nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Įvertintina tai, kad L. B. neabejotinai žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pastaroji transporto priemonė naudojama asmeniniams juridinio asmens vadovo L. B. poreikiams tenkinti, nurodytas automobilis nėra specialiosios paskirties transporto priemonė, kuri būtų naudojama išimtinai mažosios bendrijos veiklai vykdyti. Šiame kontekste taip pat įvertintina, kad L. B. nustatytas neblaivumo laipsnis yra 1,87 promilės, kuomet minimali riba, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, yra 1,51 promilės. Nuteistojo padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu KET nesilaikymu, jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, L. B. įstatymo nuostatos buvo žinomos, tačiau jis rizikavo ne tik savo ir/ar aplinkinių sveikata ir/ar gyvybe, kartu buvo abejingas ir bet kokioms gresiančioms pasekmėms, įskaitant ir gresiančiam jam priklausančios mažosios bendrijos turto (transporto priemonės) konfiskavimui. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jo vairuoto automobilio, kuris atitinka visus įstatyme numatytus turto konfiskavimo požymius, konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Remiantis aptartomis aplinkybėmis, nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir neskirti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Mercedes-Benz GLS 400D 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) – konfiskavimo.

21. Apelianto skundo teiginiai, kad dėl transporto priemonės konfiskavimo tiek mažajai bendrijai, tiek jam pačiam ir jo šeimai kils didelių nepatogumų, kadangi nuteistajam reikia nepilnametį sūnų kiekvieną dieną reikia nuvežti į mokyklą, nutolusią 30 km atstumu nuo gyvenamosios vietos; į medicinos įstaigas reikia vežti sugyventinės tėvus; transporto priemonė reikalinga įmonės veiklai vykdyti; transporto priemonė yra vienintelis nuteistojo pajamų šaltinis, neduoda pagrindo tenkinti jo skundo. Kaip jau minėta, patiriami nepatogumai yra paties nuteistojo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio rezultatas.

22. Apibendrinant visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. birželio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliacinio skundo pagrindais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. spalio 29 d. pažymą APD-2025-12115, kurioje prašoma iš L. B. priteisti valstybei 150 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Nainos Lanzbergienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 1).

24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

25. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

26. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. birželio 19 d. nuosprendį apskundė nuteistasis L. B.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą L. N. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo L. B. 150 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo L. B. valstybės naudai išieškoti 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.