Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Gintas Badikonis, J. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolis Gintas Badikonis 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymu Nr. 0040/13/04308-T pareiškėjos skundą atsisakė tenkinti ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad vykdo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2591-345/2012. 2013 m. lapkričio 22 d. pareiškėja gavo antstolio dokumentus, tarp kurių buvo ir raginimas įvykdyti sprendimą. 2013 m. lapkričio 27 d. antstolis gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kuria buvo sustabdytas anksčiau minėto vykdomojo dokumento vykdymas, todėl vykdomoji byla Nr. 0040/13/04308 buvo sustabdyta iki to momento, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 25 d. priėmė nutartį, kuria pakeitė Vilniaus apygardos teismo sprendimą, tačiau išieškotinų bylinėjimosi išlaidų suma liko nepakitusi – 1 459,68 Eur. Nei pareiškėja, nei išieškotojas neinformavo antstolio apie tai, kad pagal anksčiau paminėtą teismo nutartį yra atsiskaityta. 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymu Nr. 0040/13/04308-T antstolis užklausė pareiškėjos apie tai, kada buvo atsiskaityta su išieškotoju. 2020 m. lapkričio 17 d. pareiškėja informavo antstolį, kad su kreditoriumi atsiskaitė tiesiogiai 2014 m. gegužės 5 dieną (praėjus devynioms dienoms po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo). Antstolis konstatavo, kad pareiškėja praleido dešimties dienų raginimo įvykdyti sprendimą geruoju terminą, nes nuo raginimo gavimo dienos iki vykdomosios bylos sustabdymo dienos praėjo keturios dienos, o nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo iki atsiskaitymo su kreditoriumi praėjo devynios dienos, todėl pareiškėja su kreditoriumi atsiskaitė keturioliktąją dieną po raginimo įvykdyti sprendimą geruoju gavimo dienos. Dėl šių priežasčių antstolis 2020 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. 0040/13/04308-T nurodė pareiškėjai nedelsiant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą 120,77 Eur vykdymo išlaidų. Antstolio teigimu, toks patvarkymas yra pagrįstas ir teisėtas, nes patvarkyme dėl vykdomosios bylos sustabdymo buvo nurodyta, kad vykdomoji byla bus sustabdyta ne iki atskiro antstolio nurodymo, bet iki konkretaus veiksmo, tai yra iki to momento, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Dėl to, įsiteisėjus kasacinio teismo nutarčiai, vykdomoji byla atsinaujino savaime ir atskiro patvarkymo priimti nereikėjo. Po kasacinio teismo nutarties išieškotojui priteistos sumos dydis nepasikeitė, išduotas vykdomasis dokumentas nebuvo panaikintas, todėl pareiškėja turėjo gera valia padengti antstolio raginimo išlaidas, o, raginimo terminui pasibaigus, antstolis turi teisę pilna apimtimi pretenduoti į jam priklausantį atlyginimą ir papildomas išlaidas. Dėl to paskutinė diena susimokėti skolą ir vykdymo išlaidas geruoju buvo 2014 m. gegužės 2 d. Pareiškėja sumokėjo skolą tiesiogiai kreditoriui tik trečią dieną po raginimo sumokėti skolą geruoju termino pasibaigimo dienos. Antstolio vertinimu, pareiškėja po kasacinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarties turėjo pakankamai laiko susimokėti skolą ir vykdymo išlaidas geruoju, t. y. balandžio 28, 29, 30 ir gegužės 2 dieną, bet šia galimybe nepasinaudojo.

4. Suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepimo į skundą nepateikė.

5. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta įteikus jiems nutarties skirti rašytinį posėdį patvirtintą kopiją ir paskelbiant pranešimą specialiame interneto puslapyje (CPK 123 straipsnis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

6. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams, vertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013; kt.). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas konkretaus antstolio veiksmo teisėtumo požiūriu.

7. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0040/13/04308 medžiagos nustatyta, kad antstolis vykdė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2591-345/2012 dėl 5 040 Lt išieškojimo iš pareiškėjos UAB ,,Swedbank lizingas“ išieškotojui J. D. 2013 m. lapkričio 21 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. 0040/13/04308-KP1 antstolis ragino pareiškėją per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 5 040 Lt skolos ir 199,60 Lt vykdymo išlaidų (iš viso 5 239,60 Lt) į antstolio depozitinę sąskaitą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šis raginimas pareiškėjai įteiktas 2013 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi Nr. 3P-2595/2013 sustabdė Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kurių pagrindu išduotas vykdomasis raštas, vykdymą, todėl antstolis 2013 m. lapkričio 27 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. 0040/13/04308 sustabdė vykdomąją bylą iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylą išnagrinėjo 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja 2014 m. gegužės 5 d. atsiskaitė su išieškotoju. 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymu Nr. 0040/13/04307-T antstolis užklausė pareiškėjos apie tai, kada buvo atsiskaityta su išieškotoju. 2020 m. lapkričio 17 d. pareiškėja informavo antstolį, kad su kreditoriumi atsiskaitė tiesiogiai 2014 m. gegužės 5 dieną. 2020 m. lapkričio 26 d. patvarkymu dėl antstolio vykdymo išlaidų apmokėjimo Nr. 0040/13/04308-T antstolis nurodė pareiškėjai nedelsiant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą 120,77 Eur vykdymo išlaidų. Antstolis konstatavo, kad iki vykdomosios bylos sustabdymo buvo praėjusios keturios raginimo termino dienos, o su išieškotoju atsiskaityta praėjus devynioms dienom po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo. Dėl to, antstolio vertinimu, skolininkė praleido dešimties dienų raginimo įvykdyti sprendimą geruoju terminą ir privalo sumokėti 120,77 Eur vykdymo išlaidų, kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, tretiesiems asmenims sumokėtos sumos ir antstolio atlygis. Pareiškėja nagrinėjamu skundu dėl antstolio veiksmų prašo šį patvarkymą dėl antstolio vykdymo išlaidų apmokėjimo panaikinti.

8. Iš skundo dėl antstolio veiksmų ir antstolio 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymo atsisakyti tenkinti skundą turinio matyti, kad ginčas kilęs iš esmės dėl to, ar pareiškėja praleido 2013 m. lapkričio 21 d. raginime įvykdyti sprendimą Nr. 0040/13/04308-KP1 nustatytą dešimties dienų terminą atsiskaityti gera valia. Antstolis ir pareiškėja, atsižvelgdami į aplinkybę dėl vykdomosios bylos sustabdymo, skirtingai skaičiuoja raginime nurodytą terminą: pareiškėjos teigimu, šis terminas nepraleistas, nes vykdomoji byla buvo sustabdyta ir neatnaujinta, arba praleistas itin nežymiai (vieną dieną); antstolio teigimu – vykdomoji byla atsinaujino savaime Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus bylą 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi, todėl raginime nustatyto termino skaičiavimas atsinaujino nuo kasacinio teismo nutarties priėmimo ir baigėsi anksčiau nei pareiškėja atsiskaitė su išieškotoju. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi priėmus nagrinėti bylą kasaciniame teisme ir sustabdžius teismų procesinių sprendimų, kurių pagrindu išduotas vykdomasis raštas, vykdymą, antstolis 2013 m. lapkričio 27 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. 0040/13/04308 sustabdė vykdomąją bylą iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus bylą patvarkymas dėl vykdomosios bylos atnaujinimo priimtas nebuvo. Antstolio teigimu, tokio patvarkymo priimti nereikėjo, nes vykdomoji byla buvo sustabdyta iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka ir, kasaciniam nagrinėjimui pasibaigus, vykdomoji byla atsinaujino savaime be atskiro patvarkymo.

9. Teismo vertinimu, tokie antstolio teiginiai vertintini kritiškai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 625 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina, jog antstolis priima patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, vykdymo veiksmų atidėjimo ar vykdomojo dokumento grąžinimo, o šio kodekso 628 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog vykdomoji byla atnaujinama išieškotojo ar skolininko pareiškimu arba antstolio iniciatyva. CPK 628 straipsnis konkrečiai nereglamentuoja, kokius veiksmus turi atlikti antstolis atnaujinant vykdomąją bylą, tačiau iš nurodytos šio straipsnio 2 dalies formuluotės išplaukia, kad vykdomajai bylai atnaujinti turi būti atlikti aktyvūs išieškotojo, skolininko arba antstolio veiksmai dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo. Pagal CPK 613 straipsnio 1 dalį, vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Taigi, kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi Nr. 3P-2595/2013 sustabdžius Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka vykdomoji byla nebuvo sustabdyta savaime – dėl to buvo priimtas atskiras antstolio patvarkymas, taip ir vykdomosios bylos atnaujinimo atveju turėtų būti priimtas konkretus antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos atnaujinimo. Tokį aiškinimą atitinka ir formuojama teismų praktika, kurioje iš esmės minima tai, jog vykdomoji byla atnaujinama antstolio patvarkymu, ir pripažįstama, jog, išnykus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindui, antstoliui kyla pareiga atnaujinti sustabdytą vykdomąją bylą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-633-381/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-987-643/2020; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-214-856/2016; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-628-755/2014; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-95-278/2014; kt.).

10. Būtinybę, kad vykdomosios bylos atnaujinimo klausimas būtų išspręstas konkrečiu ir visiems proceso dalyviams aiškiu aktyviu antstolio veiksmu, patvirtinta ir tokio procesinio veiksmo reikšmė. Pagal CPK 76 straipsnį visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga sustabdoma, kai sustabdomas bylos nagrinėjimas; terminų sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios pagrindą sustabdyti bylą. Nuo bylos atnaujinimo dienos procesiniai terminai eina (skaičiuojami) toliau. Taigi, sustabdžius antstolio paskirto termino įvykdyti sprendimą geruoju eigą, šis terminas prasitęsia tuo laikotarpiu, kuris lygus sustabdymo laikotarpiui. Iki sustabdymo praėjęs termino eigos laikas įskaitomas į antstolio paskirto termino įvykdyti sprendimą eigą, o sustabdymo laikotarpis – neįskaitomas. Atitinkamai, remiantis pirmiau nurodytu reglamentavimu, antstoliui sustabdžius vykdomąją bylą, sustojo ir dar nepasibaigusio termino įvykdyti raginimą eiga, kuri turėjo tęstis atnaujinus vykdomąją bylą. Bylos atnaujinimo momentas itin svarbus atsižvelgiant į tai, kad raginime sprendimui įvykdyti nustatytas terminas yra trumpas, reikalaujantis skolininko aktyvumo, o neapibrėžtumas skaičiuojant šį terminą gali paneigti pačią raginimo įvykdyti sprendimą esmę bei paskirtį.

11. Vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).

12. Nagrinėjamu atveju antstolis 2013 m. lapkričio 21 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, tą pačią dieną surašė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, nustatydamas dešimties dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos (CPK 651, 655 straipsniai). Procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo įteikti 2013 m. lapkričio 22 d. 2013 m. lapkričio 27 d. antstolis patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą iki tol kol bus išnagrinėta 2013 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme iškelta byla. Po šio patvarkymo vykdomojoje byloje nebuvo atliekami jokie vykdymo veiksmai ir tik daugiau kaip po šešerių metų – 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymu Nr. 0040/13/04308-T – antstolis užklausė pareiškėjos apie tai, kada buvo atsiskaityta su išieškotoju. Operatyviai, jau kitą dieną – 2020 m. lapkričio 17 d. – pareiškėja informavo antstolį, kad su kreditoriumi atsiskaitė tiesiogiai 2014 m. gegužės 5 dieną. 2020 m. lapkričio 26 d. patvarkymu dėl antstolio vykdymo išlaidų apmokėjimo Nr. 0040/13/04308-T antstolis nurodė pareiškėjai nedelsiant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą 120,77 Eur vykdymo išlaidų, konstatuodamas, jog buvo praleistas dar 2013 m. lapkričio 21 d. raginime nurodytas terminas atsiskaityti geruoju. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinį skundą išnagrinėjo ir galutinį procesinį sprendimą byloje priėmė 2014 m. balandžio 25 d., o pareiškėja, nesant jokio antstolio veiksmo atnaujinant vykdomąją bylą, atsiskaitė su išieškotoju 2014 m. gegužės 5 d. Tokioje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad skolininkė nepasinaudojo teismų praktikoje, aiškinančioje raginimo įvykdyti sprendimą paskirtį bei esmę, pripažįstama skolininko teise ir galimybe per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Minėta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, raginimu pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir suteikiama galimybė nustatytu terminu įvykdyti sprendimą ir išvengti priverstinio vykdymo procedūros. Nagrinėjamu atveju vykdomoji byla buvo sustabdyta antstolio patvarkymu, o aktyvių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti apie vykdomosios bylos atnaujinimą, taip pat ir jokių kitų vykdymo veiksmų, antstolis neatliko daugiau kaip šešerius metus. Skolininkė su išieškotoju atsiskaitė 2014 m. gegužės 5 d., t. y. praėjus devynioms dienoms nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria ginčas išspręstas galutinai, priėmimo. Tokioje situacijoje pripažintina, kad skolininkė veikė aktyviai ir sąžiningai, nedelsdama, įvykdė jos atžvilgiu priimtą teismo sprendimą išieškotojui. Nėra pagrindo spręsti, kad tai atlikta praleidus raginime nustatytą terminą, nes nebuvo jokių aktyvių veiksmų vykdomojoje byloje, kuriuos būtų galima suprasti kaip vykdomosios bylos atnaujinimo veiksmus CPK 628 straipsnio 2 dalies prasme. Esant neapibrėžtai situacijai dėl vykdymo veiksmų (ne)atnaujinimo, nėra pagrindo pripažinti, jog skolininkė galėjo suvokti, jog praleidžia terminą atsiskaityti per raginime nurodytą laikotarpį ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, kaip kad minima kasacinio teismo praktikoje.

13. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, kad pareiškėja su išieškotoju atsiskaitė per devynias dienas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties byloje priėmimo, o tuo tarpu antstolis šį klausimą iškėlė praėjus daugiau kaip šešeriems metams – 2020 m. lapkričio mėnesį, iki tol neatlikęs jokių veiksmų vykdomajai bylai atnaujinti ar vykdymo procesui organizuoti. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Siekdamas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą, apginti šalių teises bei įstatymų saugomus interesus, antstolis privalo nedelsiant imtis priemonių vykdyti išieškojimą. Teismo vertinimu, toks antstolio veikimas, kai daugiau kaip šešerius metus nuo pagrindo vykdomajai bylai atnaujinti atsiradimo nebuvo atliekami jokie veiksmai, neatitinka šios antstolio pareigos ir bazinių jo veiklos principų. Taigi, nors antstolis pagrįstai nurodo, kad pagal formuojamą teismų praktiką net nežymus raginime atsiskaityti nurodyto termino praleidimas lemia priverstinio vykdymo pradžią ir sukelia skolininkui su tuo susijusias neigiamas finansines pasekmes, t. y. ir pareigą sumokėti antstoliui atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017), tačiau nagrinėjamu atveju, nesant konkretaus ir aiškaus vykdomosios bylos atnaujinimo CPK 628 straipsnio 2 dalies prasme, negalima pripažinti, jog nurodytas terminas atsiskaityti geruoju buvo praleistas, taip pat ir nėra pagrindo laikyti, jog antstolio veikimas atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus.

14. Teismas pripažįsta pagrįstais antstolio argumentus, kad aplinkybė, jog skolininkas atsiskaitė su išieškotoju, savaime nereiškia, kad antstolis neatliko priverstinio vykdymo veiksmų ar kad neturėtų būti mokamas atlyginimas antstoliui. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą geruoju, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017). Tačiau nagrinėjamu atveju šie išaiškinimai nėra aktualūs, nes, kaip buvo minėta pirmiau, nėra pagrindo konstatuoti, jog skolininkė su kreditoriumi atsiskaitė praleidusi raginime nurodytą terminą. Dėl antstolio pasyvumo nesiėmus aktyvių veiksmų vykdomajai bylai atnaujinti susidarė neapibrėžta situacija. Atsižvelgiant į antstolio pareigą imtis veiksmų operatyviam vykdomo procesui organizuoti, tokio neapibrėžtumo rizika negali būti perkeliama išimtinai skolininkei, kuri, kaip nustatyta, atsiskaitė su kreditoriumi per devynias dienas nuo kasacinio teismo nutarties priėmimo. Nesant pagrindo konstatuoti, kad vykdomoji byla buvo atnaujinta iki 2014 m. gegužės 5 d. skolininkės atlikto pavedimo atsiskaitant su išieškotoju, nėra pagrindo spręsti, jog raginime nurodytas terminas atsiskaityti su išieškotoju buvo praleistas (CPK 76 straipsnis). Dėl to skundžiamas antstolio patvarkymas, kuriuo konstatuota, jog raginime nurodytas terminas praleistas ir reikalaujama sumokėti atlyginimą antstoliui, pripažintinas nepagrįstu, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas ir antstolio 2020 m. lapkričio 26 d. patvarkymas Nr. 0040/13/04308-T vykdomojoje byloje Nr. 0040/13/04308 naikintinas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

15. Kartu pažymėtina, kad tuo atveju, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims (papildomos išlaidos atliekant atskirus vykdymo veiksmus), tačiau atlyginimas antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas (CPK 609, 610, 611 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2007). Nagrinėjamu atveju 2013 m. lapkričio 21 d. raginime įvykdyti sprendimą pareiškėjai buvo nurodyta, jog turi būti sumokėta ne tik 5 040 Lt (1 459,68 Eur) skola, tačiau ir 199,60 Lt (57,81 Eur) vykdymo išlaidų. Byloje nesant duomenų apie šių išlaidų antstoliui sumokėjimą, atkreipiamas pareiškėjos dėmesys, jog šios išlaidos turi būti padengtos, sumokant per raginime nurodytą laikotarpį. Dėl to nuo vykdomosios bylos atnaujinimo per likusį raginime nustatytą terminą pareiškėjai kyla pareiga atsiskaityti su antstoliu padengiant būtinąsias vykdymo išlaidas, o, jų nepadengus, gali būti pradėtas priverstinis išieškojimas šioje dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 443, 510, 512–513 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjos UAB „Swedbank lizingas“ skundą dėl antstolio veiksmų.

Panaikinti antstolio Ginto Badikonio 2020 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. 0040/13/04308-T vykdomojoje byloje Nr. 0040/13/04308.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.