Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rositos Patackienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

15. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo priimti naujus įrodymus - išrašus iš E-Sveikata, kuriuose yra informacija apie E. J. tyrimų rezultatus, skirtus vaistus, vaikui skirtų vaistų aprašymą bei informaciją apie (duomenys neskelbtini) normas. Nurodė, jog šių įrodymų ieškovė neturėjo ir negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Pažymi, jog teikiami įrodymai patvirtins ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad būtina keisti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

17. Draudimą priimti naujus įrodymus nustatančioje CPK 314 straipsnio normoje numatytos dvi išimtys, kada nauji įrodymai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismo gali būti priimti: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Pažymėtina, kad apeliantės dokumentai gauti (juose užfiksuoti duomenys įvyko) po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo, todėl, viena vertus, jie negalėtų turėti įtakos vertinant teismo sprendimo teisėtumą, kita vertus, naujai teikiamuose dokumentuose esanti informacija susijusi su ginčijamais klausimais ir procesiniuose dokumentuose įrodinėjamomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamas ginčas susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės naujai teikiamus įrodymus.

Dėl apeliacinio skundo esmės

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.

21. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-35050-869/2018 šalių santuoka nutraukta sutuoktinų bendru sutikimu, patvirtinta šalių 2018 m. spalio 10 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 5 punkte nustatyta, jog šalių dukros E. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove; 6 punkte nustatyta, kad skyrium gyvenantis tėvas teikia dukrai 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį iki jos pilnametystės; 7. – 7.13. punktais nustatyta dukros bendravimo su tėvu tvarka (pagal kurią tėvas su dukra bendrauja 50 proc. laiko), t. y. pagal 7.1. punktą „Tėvas bendrauja su dukra lyginėmis savaitėmis pirmadienį pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžindamas antradienį į jos ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams bei ketvirtadienį pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžindamas po savaitgalio pirmadienį į jos ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams. Pagal 7.2. punktą - tėvas bendrauja su dukra nelyginėmis savaitėmis antradienį pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžindamas ketvirtadienį į jos ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams“.

22. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-35050-869/2018 dalį dėl išlaikymo dukrai priteisimo, priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukros E. J. išlaikymui po 234 Eur per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, taip pat dalį dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos nustatant, kad E. J. turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio lyginėmis savaitėmis tokia tvarka: kiekvieno mėnesio lyginės savaitės ketvirtadienį po dukros užsiėmimų pabaigos, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos ir gražindamas dukrą tos pačios savaitės sekmadienį į jos faktinę gyvenamąją vietą iki 19 val. Bendravimo su dukra laiku E. J. įsipareigoja užtikrinti dukros apsilankymą pas gydytojus ir (ar) kitus sveikatos priežiūros specialistus, ugdymo įstaigos tinkamą lankymą, dalyvavimą popamokinėje veikloje, būreliuose, užtikrinti dukros sveiką gyvenseną, mitybą ir tinkamą miego režimą.

23. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies, t. y. pakeitė 2018 m. lapkričio 7 d. teismo sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punktą, nusprendė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui E. J. išlaikymą, mokamą po 234 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, o ieškinio reikalavimus dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo atmetė. Ieškovė dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmesti jos reikalavimai pateikė apeliacinį skundą.

24. Pasak apeliantės, teismo sprendimu nustatyta maksimali bendravimo su tėvu tvarka su sąlyga, kad jeigu bendraujant pagal šią tvarką paaiškėtų, kad ji neatitinka dukros geriausių interesų, ši tvarka būtų keičiama, mažinant tėvo bendravimo su dukra laiką. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turiniu tokios sutarties sąlygos (juolab, kurioje būtų nustatyti tokių neatitikimų nustatymo kriterijai) nenustatė. Taigi, dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo poreikis vertintinas pagal įstatyme nustatytus kriterijus.

25. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Tokį prašymą gali reikšti abi bylos šalys, t. y. tiek vaikų motina, tiek tėvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 42 punktas). Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui arba kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo, arba sankcijų už teismo sprendimo nevykdymą taikymo. Tiek vieną, tiek kitą prašymą nagrinėjantis teismas turi galimybę įvertinti, ar tėvo (motinos) nuogąstavimai dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo buvo pagrįsti ir yra pakankamas pagrindas taikyti pirmiau nurodytas priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 36 punktas).

27. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aplinkybių pasikeitimas kaip pagrindas kreiptis dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo turi būti aiškinamas pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į vaiko geriausių interesų tenkinimo prioritetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

28. Apeliantė teigia, jog nustatyta tvarka šalims sukelia ginčų, neatitinka dukters geriausių interesų, todėl keistina. Ieškovė akcentuoja pastovumo poreikį vaikui, nurodo, kad pagal esamą bendravimo tvarką vaikas nuolat turi keisti savo gyvenamąją aplinką, dienos režimą, poilsio trukmę (būdama pas tėvą mergaitė miegoti nueina daug vėliau), neužtikrinamos vaiko mokymosi sąlygos. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nelaikytini atitinkamų aplinkybių pokyčiu. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad mergaitė pradės lankyti mokyklą nuo (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, jog mokymosi sąlygų užtikrinimo klausimas objektyviai negali būti vertinamas. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ketina įsigyti ugdymo priemones, jeigu nesugebės pats padėti vaikui, samdyti korepetitorius ir kt. Apeliantė iš esmės neįrodinėjo, kad vaikas, būdamas pas tėtį, vėlai eina miegoti nuolat (įrodymų, kurie patvirtintų tokią aplinkybę, nepateikė; Tarnybos išvadoje pažymėta, jog pedagogai nenurodė, kad vaikas atvedamas pavargęs, nepailsėjęs ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog tam tikrais atvejais, vaikui gali susidaryti nepalankios sąlygos pailsėti, laiku pavalgyti ar kt., tačiau savaime tai neįrodo atsakovo neatsakingumo, ar vaiko teisių pažeidimo.

29. Nesutikimą su teismo vertinimu, kad vaiko nedrąsumą bendraujant su tėvu nebūtinai turi lemti atsakovo netinkamas bendravimas su vaiku, apeliantė grindžia tik savo subjektyviu dukters elgesio vertinimu, teigdama, jog dukra praleidusi keletą dienų su motina vėl tampa linksmesnė, atviresnė, t. y. ji jaučiasi laisviau ir saugiau būdama su ieškove. Tačiau vien vienos iš ginčo šalies samprotavimas nėra pakankamas įrodymas išvadai dėl bendravimo su tėvu neigiamos įtakos vaikui.

30. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai rūpinasi vaiko mityba, kadangi tam tikromis dienomis vaiko maitinimas žuvies piršteliais, ar koldūnais, neprieštarauja vaiko interesams. Teismas taip pat atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus teismo posėdyje, kad maistą perka iš patikimų ūkininkų, rūpinasi vaiko visaverte mityba. Apeliantė, remdamasi atsakovo parodymais, jog dažnai gamina žuvies pirštelius ar koldūnus, kitus jo paaiškinimus apie perkamas šviežias daržoves laikė neįrodytomis. T. y., apeliantė, neatsižvelgdama į teismo argumentus dėl įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas netinkamai rūpinasi vaiko mityba, trūkumo, atsakovo paaiškinimais grindžia aplinkybes dėl atsakovo nesirūpinimo visaverte vaiko mityba, taip pat teigia, kad šio įrodymo (atsakovo paaiškinimų) nepakanka patvirtinti, kad atsakovas perka daržoves, gamina ir kitokį maistą (ne tik koldūnus bei žuvies pirštelius), nepaaiškindama, kodėl atsakovo parodymai, kurie sutampa su ieškovės teiginiais yra pakankami, o kurie nesutampa – nepakankami įrodymai. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo sprendimo išvadai dėl įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas netinkamai rūpinasi vaiko mityba, trūkumo. Patikslintame ieškinyje net nėra nurodytos jokios konkrečios aplinkybės, kuriomis ieškovė siekė pagrįsti netinkamą mitybą atsakovo namuose, apsiribojo abstrakčiais teiginiais dėl tinkamos mitybos svarbos ir pan. Teigdama, kad teismas neatsižvelgė į itin vėlų vaiko vakarienės laiką, kai vaikas būna su tėvu, apeliantė taip pat nenurodė įrodymų, kurie patvirtina nuolatinį vėlų vaiko maitinimą (ne pavienius atvejus).

31. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas nepaneigė, jog jis neužtikrina vaikui tinkamų sąlygų augti ir mokytis; kad ieškovė teismui pateikusi nuotraukas, iš kurių matyti netvarka atsakovo namuose, mėtosi dėžės, baldai apkrauti senomis detalėmis ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, būtent ieškovė turi įrodyti savo teiginį (o ne atsakovas paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes) apie netinkamas sąlygas vaikui augti atsakovo namuose. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl teismo išvada, kad dėžių laikymas, kai atsakovas verčiasi individualia veikla, nėra pagrindas išvadai, jog atsakovo namuose yra nuolatinė netvarka, ar netinkamos sąlygos vaikui gyventi, yra nepagrįsta. Pats atsakovas teigė, kad dėžės namuose buvo tam tikrą laikotarpį. 2021 m. gruodžio 8 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad atsakovo E. J. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), būstas švarus ir tvarkingas.

32. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl vaikui būtino stabilumo, nepatogumai dėl daiktų perkėlimo nuolat keičiant gyvenamąją vietą ir pan., ieškovei buvo žinomi (turėjo būti žinomi) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu, t. y. šios aplinkybės nelaikytinos pagrindu keisti vaiko bendravimo su tėvu tvarką. Šiuo atveju ginčas kilęs ne dėl sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo tvarka.

33. Apeliantė teigia, kad visos aplinkybės (jų visuma) - nepasirūpinimas visaverte vaiko mityba, vaiko palikimas, kol atsakovas leidžia laiką remontuodamas automobilius ar pirtyje su draugais, vėlus grįžimas į namus, pastangų trūkumas užtikrinti vaikui turiningą laisvalaikį, parodo netinkamą atsakovo elgesį ir tai, kad atsakovas nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku. Pasak apeliantės, toks nerūpestingas tėvo elgesys su vaiku yra nuolat, o atsakovas šių aplinkybių nepaneigė.

34. Kaip minėta, atsakovas neturi paneigti ieškovės nurodomų aplinkybių. Apeliantės teiginiai dėl nuolatinio tėvo netinkamo elgesio, taip pat neįrodyti. Sutiktina, jog nuolatinis vaiko buvimas atsakovo darbo vietoje (laukimas atsakovui dirbant vaikui netinkamoje aplinkoje), vėlus grįžimas, nesirūpinimas tinkama vaiko mityba, laikytinas vaiko interesų pažeidimu, tačiau nesant įrodymų, kad ieškovės nurodyti konkretūs atvejai nėra pavieniai, kad atsakovo elgesys kėlė pavojų vaikui, jie nesudaro pagrindo spręsti apie poreikį siaurinti bendravimo laiką.

35. Apeliantės pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas jos su dukra leidžiamas laisvalaikis, savaime nepaneigia atsakovo teiginių, kad jis su dukra eina pasivaikščioti, bendrauja, savaitgaliais leidžia laiką gamtoje, bendraujant ir su kitais vaikais ir kt. Nors ieškovė teigia, kad atsakovo pateiktose nuotraukose užfiksuotos aplinkybės, kuomet dukrai buvo 3-4 metai, duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad atsakovo elgesys pasikeitė, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir 2021 m. gruodžio 3 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje vaikas nurodė, kad pas atsakovą turi mėgstamą žaidimą, žaislų, atsakovas ja rūpinasi, žiūri su ja filmus. Sutiktina, kad nėra pagrindo išvadai, kad nėra užtikrinamas tinkamas vaiko laisvalaikio praleidimas ar lavinimas.

36. Apeliaciniame skunde pakartota situacija, kuomet atsakovas važiavo į kaimą už 120 kilometrų pakeisti vamzdį negyvenamame name, tačiau neatskleista, kokiu laiku tai vyko (darbo dieną ar savaitgalį), kaip bendravimo tvarkos pakeitimas padėtų išvengti tokių situacijų. Kitas apeliaciniame skunde išdėstytas ieškovės atsakovo elgesio vertinimas (kuomet atsakovas netenkino dukters noro, kad ją iš darželio paimtų mama; atsakovo pokalbis su dukra jos ligos metu) taip pat nėra pagrindas siaurinti atsakovo bendravimo su dukra tvarką.

37. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kokiais įrodymais rėmėsi atmesdamas ieškovės argumentus, kad atsakovas netinkamai rūpinasi vaiko higiena. Teismas vertino Vilniaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 30 d. pateiktą informaciją, kad vaikas visada atvyksta prižiūrėtas, apleistumo požymių nepastebėta. Neatsižvelgdama į teismo sprendimo turinį, nepateikdama jokių nesutikimo su teismo išvadomis (įrodymų turiniu) argumentų, ieškovė deklaratyviai teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neužtikrina vaiko higienos.

38. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė šalių dukters medicininių tyrimų duomenis. Teigia, kad 2022 m. gegužės 5-8 d. dukra buvo su tėčiu (atsakovu), kelias dienas nesiprausė (nebuvo prausiama); 2022 m. gegužės 18 d. atlikus (duomenys neskelbtini) tyrimą, paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini).

39. Pažymėtina, kad vien ieškovės teiginiai apie tyrimų rezultatų priežastis nėra pakankami konstatuoti netinkamą atsakovo vaiko priežiūrą. Specialistų išvados (pažymos), taip pat rekomendacijos dėl specialios mitybos ar pan., esant (duomenys neskelbtini), nepateiktos. Duomenų, kad atsakovas žinojo apie dukters sveikatos problemas ir nevykdė kokių nors gydytojų nurodymų, byloje nėra.

40. Apeliantės teigimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, o būtent 2021 m. rugsėjo 28 d. išvados dėl šalių vaiko psichologinio įvertinimo. Nurodo, jog ieškovė turėjo teisę kreiptis į specialistę ir pateikti byloje išvadą, kuri įrodytų ieškovės pateikiamus argumentus.

41. Pasisakydama dėl šių apeliantės argumentų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime nenurodyta, jog ieškovė neturėjo teisės pateikti minėtą išvadą. Tačiau pateiktų dokumentų įrodomosios reikšmės vertinimas yra būtent teismo prerogatyva.

42. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kuriose apibrėžtos esminės įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

43. Apeliantė teigia, kad atsakovas turėjo tokią pačią teisę pateikti jam naudingus įrodymus (specialisto išvadą), tačiau to nepadarė. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad atsakovas neteikė atitinkamų įrodymų taip pat neįpareigoja teismo ieškovės pateiktą įrodymą vertinti jos nurodytu būdu. Ieškovei nepalankus išvados vertinimas nereiškia rungimosi principo pažeidimo.

44. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2021 m. rugsėjo 28 d. psichologės išvados dėl E. J. psichologinio įvertinimo turiniu, pritaria skundžiamos sprendimo išvadai dėl kritinio jos vertinimo. Iš išvadoje dėstomų teiginių nėra aišku, ar aprašomi vaiko ar motinos paaiškinimai. Nurodžiusi, kad mergaitė teigia, jog pas tėtį eina miegoti vėlai, toliau nurodo, kad mama gauna iš jos žinutes po vidurnakčio. Kokiu būdu psichologė nustatė aplinkybes, kad tėtis į vaikų darželį atveda dukrą po pusryčių, jis nuolat vėluoja, ir kad „jei ne auklėtojų geranoriškumas, E. liktų alkana“ taip pat nėra nurodyta. Abejotina, kad tokias aplinkybes (ypač atsižvelgiant į vartojamas frazes „auklėtojų geranoriškumas“ ir pan.) nurodė vaikas. Kaip minėta, iš išvados turinio tai sunku nustatyti. Vilniaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 30 d. pateikti duomenys, kad į darželį vaikas atvyksta ir iš jo išvyksta įprastu laiku. Taigi, vėlavimo aplinkybės, kurias vertino psichologė teikdama išvadą apie tėvo požiūrį į dukters poilsį bei pasiruošimą mokyklėlei, nepasitvirtino. Išvados dalyje „Bendra emocinė savijauta, kai gyvenamoji vieta ir tvarka nuolat kinta“ psichologė analizuoja konkrečius įvykius, taip pat apibūdina atsakovo kambarį ir daro išvadą apie nesaugią aplinką vaikui, nenurodydama duomenų šaltinio, taip pat neatskleisdama, kaip šioje dalyje aprašyti įvykiai (aplinkybės) susiję su vaiko savijauta keičiant gyvenamąją vietą. Išvados objektyvumas kelia abejonių ir dėl to, kad vaikas nenurodė jokių teigiamų aplinkybių ar įvykių, jai būnant pas tėtį, kuomet, kaip minėta, 2021 m. gruodžio 3 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje vaikas nurodė, kad pas atsakovą turi mėgstamą žaidimą, žaislų, atsakovas ja rūpinasi, žiūri su ja filmus. Apibendrinus išdėstytą, atmestini apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog išvadoje atsispindi ieškovės argumentai. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas, nei nurodė ieškovė savaime nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

45. Apeliantė teiginį, jog teismas netinkamai vertino teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, grindžia gausios kasacinio teismo praktikos citavimu, akcentuodama, kad šiuo atveju dažnas tiesioginis tėvo ir dukros bendravimas darbo dienomis neatitinka vaiko interesų. Tačiau aplinkybė, ar tėvai tinkamai užtikrina vaiko interesus, turi būti nustatoma kiekvienoje konkrečioje byloje, ir susijusi su byloje surinktų įrodymų vertinimu.

46. Kaip minėta, ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad vaiko interesai darbo dienomis būnant pas tėvą nėra užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų, kad tėvai buvo įtraukti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, nėra duomenų iš kitų asmenų, institucijų ar iš Tarnybos dėl vaiko teisių pažeidimų, teismas pagrįstai vadovavosi ir Tarnybos specialistės nuomone, kad vaiko bendravimo su tėvu tvarka yra nusistovėjusi per ilgą laiką ir vaikui įprasta, vaikas myli abu tėvus, nepareiškė pageidavimo su tėvu bendrauti mažiau laiko nei iki šiol.

47. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

48. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.