- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-27
- Bylos Nr.
- e2-2213-984/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29644-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- T. J.
- Atsakovas
- E. J.
- Advokatai
- Dalia Averkienė
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Eglė Matonytei ir Indrei Kryžiūtei,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-35050-869/2018 dalį dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos 7.1. ir 7.2. punktus, nustatant ieškovės prašomą bendravimo tvarką; pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo dukrai priteisimo 6 p., priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukros E. J. išlaikymui po 234 Eur per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-35050-869/2018 (toliau ir – Sprendimas) šalių santuoka nutraukta bendru sutikimu. Šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nustatyta konkreti dukros su tėvu bendravimo tvarka. Dukrai praleidžiant laiką su tėvu, dukros elgesys pasikeitė: mergaitė tapo uždara, bijo pasakyti savo nuomonę, tampa piktesnė, uždaresnė. Tik po kelių dienų praleistų su motina vaiko elgesys normalizuojasi. Dukra daug geriau jaučiasi būdama su motina, todėl būtina pakeisti Sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su dukra tvarką. Atsakovas nepakankamai rūpinasi dukra, nemoka pasirūpinti dukros higiena (dukra vaikšto su nešvariais apatiniais rūbais, bijo pasakyti atsakovui, kai jie susitepa, sušlampa). Atsakovas nesirūpina dukros tinkamu maitinimu (perka greitai paruoštą maistą: picas, „burgerius“). Atsakovas nesidomi dukros poreikiais, neužtikrina dukros laisvalaikio, nesudaro dukrai tinkamų gyvenimo sąlygų: atsakovo namuose netvarka, prikrauta dėžių, nėra vietos dukros žaislams, lavinimui. Atsakovas nesudaro sąlygų dukrai turėti socialinių ryšių su bendraamžiais už ugdymo įstaigos ribų, pats neleidžia jokio aktyvaus laisvalaikio su dukra. Dukra būdama pas tėvą labai vėlai, t. y. 23 val., 23.50 val., eina miegoti. Vaiko dienos režimas išsiderina, ji būna pavargusi, neišsimiegojusi, irzli, tai kenkia jos sveikatai, mokymuisi. Dukrą į ikimokyklinio ugdymo įstaigą atsakovas atveda vėluodamas. Ieškovė remiasi su ieškiniu pridedama psichologės 2021 m. rugsėjo 28 d. išvada, kurioje nurodyta, kad tėvo elgesys kenkia vaikui. Ieškovė mano, kad dukros bendravimo laikas su tėvu turi būti mažinamas, atitinkamai pakeičiant bendravimo tvarką.
3. Po Sprendimo priėmimo praėjo beveik trys metai. Vaiko poreikiai ženkliai padidėjo, vaikas paaugo, žymiai padidėjo išlaidos maistui, aprangai bei ugdymui, atsirado naujų poreikių ugdymui, papildomam lavinimui, naujų išlaidų. Ženkliai padidėjo ir visų prekių bei paslaugų kainos. Akivaizdu, kad atsakovo mokamo išlaikymo nebepakanka net minimalių vaiko poreikių patenkinimui. Dukros išlaikymui kas mėnesį ieškovė skiria apie 640-700 Eur. Ieškovė nuomojasi butą ir be kitų mokesčių, moka už buto nuomą (atsakovas gyvena savo bute). Dukra greitai lankys mokyklą, dėl to išlaidos bus papildomos (vien tik maitinimas vaikui mokykloje šiuo metu kainuoja 60 Eur per mėn.). Prie papildomai atsiradusių vaiko poreikių priskirtini: mobilusis telefonas, kompiuteris. Ieškovės darbo užmokestis yra 1 200 Eur (neto). Taigi vaiko išlaikymo dydis didintinas iki 234 Eur / mėn.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį sutinka su reikalavimu padidinti vaikui išlaikymą iki 234 Eur ir prašo atmesti ieškinio reikalavimą dėl bendravimo su vaiku pakeitimo; prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovas nurodė, kad įtaką dukters psichinei ir emocinei savijautai galimai daro ir svetimo asmens (motinos sugyventinio) dalyvavimas dukters buityje bei galimai motinos įtaka. Teismas, priimdamas Sprendimą, nustatė aplinkybes, kurios atitinka geriausius vaiko ir tėvų interesus. Atsakovo nuomone, faktinės aplinkybės nėra pasikeitę, teismo sprendimas vykdomas tinkamai, todėl keisti bendravimo tvarkos nėra pagrindo. Vilniaus miesto socialinės paramos centro pagalbos šeimai skyrius 2021 m. gruodžio 14 d. yra sudaręs pagalbos šeimai planą, kuriuo iki 2022 m. birželio mėn. yra numatytos konkrečios pagalbos šeimai priemonės. Atsakovas mano, kad tai padėtų šeimai spręsti problemas ir netraumuotų vaiko dar labiau. Todėl keisti bendravimo tvarkos nėra pagrindo.
6. Dėl išlaikymo vaikui padidinimo atsakovas neprieštarauja ir sutinka vaiko išlaikymui mokėti po 234 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės nors, atsižvelgiant į tai, kad ½ dalį laiko dukra būna su atsakovu, abejotina ar tai atitinka šalių prievolių dukros išlaikymui pusiausvyrą.
Šalies argumentai
7. Ieškovė 2022 m. kovo 24 d. pateikė į bylą papildomus įrodymus ir paaiškinimus. Nurodė, kad kartą atsakovas turėjo važiuoti į kaimą, esantį apie 120 km nuo V., pakeisti vamzdžio negyvenamame ir nešildomame name. Lauke buvo šalta, vaikas visą dieną praleido nešildomose patalpose arba lauke. Asmeninius higienos reikalus vaikas atliko tvarte, tam nepritaikytoje vietoje. Atsakovas nepasirūpino tinkama dukros mityba, kadangi kelionės metu pietums nupirko tik sumuštinį iš degalinės. Dėl ilgos kelionės dukra namo grįžo vėlai, buvo alkana, pavargusi, sušalusi. Kelionės metu mergaitė norėjo miego, tačiau atsakovas jai neleido miegoti. Dukra pasakojo, kad su atsakovu miega vienoje lovoje po viena antklode. Atsakovas labai pyksta ir bara dukrą, jei ji susisuka į antklodę ir tėvą nukloja. Todėl mergaitė naktį pabunda sušalusi ir bijo pasitempti antklodę į save tam, kad galėtų užsikloti. Atsakovas nenupirko kitos antklodės ir nedavė vaikui ieškovės nupirktos antklodės. Jau keletą naktų dukra ir atsakovas miega atskirose lovose, kadangi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nurodė, jog toks elgesys nėra tinkamas. Dukra bijo pasakyti tėvui, kai paruošiamas neskanus arba dukros nemėgstamas maistas. Atsakovas neleidžia vaikui norint susitikti su motina. Atsakovas vaikui izoliuojantis dėl Covid-19, manipuliavo vaiko jausmais, teigdamas, kad jeigu vaikas su juo nepraleis savaitgalio, praleis pramogas, o tai vaikui sukėlė nemalonius jausmus. Atsakovas, leisdamas laiką ne namuose, vaiką palieka jo draugėms ir ne visada grįžta namo nakčiai. Ieškovė lankė pozityvios tėvystės kursus ir psichologą, kad galėtų įgyti žinių apie vaiko auklėjimą.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad ieškovės gyvenamoje vietoje – 2 kambarių nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra visi patogumai augti vaikui, kartu bute gyvena ieškovės sugyventinis. Vaikas nurodė, kad kai būna pas atsakovą, viena žaidžia su žaislais, tėvas dirba prie kompiuterio, į lauką neina, prie tėvo jaučiasi nedrąsiai, negali ko nors paprašyti. Tėvą ji apibūdino kaip truputį tinginį, darantį viską atvirkščiai, būdama su juo jaučiasi ramiai ir linksmai. Motiną apibūdino kaip gerą, šalia jos jaučiasi puikiai, linksmai, ramiai. Daugiausiai ja rūpinasi motina. Tėvai nebuvo įtraukti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Tarnyba taip pat nėra gavusi tėvų ar trečiųjų asmenų pareiškimų dėl vaiko teisių pažeidimų.
9. Tarnybos nuomone, nėra būtinybės keisti – siaurinti vaiko bendravimo su tėvu tvarkos bei jos apimties, kuri yra nusistovėjusi per ilgą laiką ir vaikui įprasta. Vaikas myli abu tėvus, nenori su tėvu bendrauti mažiau laiko nei iki šiol. Vaikui nerimą sukelia konfliktiški tėvų santykiai. Jeigu teismas nuspręs susiaurinti bendravimo tvarką, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka galėtų būti pakankama palaikyti nuolatinį vaiko ir tėvo santykį bei sudarytų galimybę tėvui įgyvendinti savo valdžią ir realiai dalyvauti vaiko gyvenime. Tarnyba sutinka su ieškovės prašomu priteisti vaikui išlaikymo dydžiu.
10. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad bendravimo tvarką prašoma susiaurinti ir dėl to, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą vaikui bus sunku su visomis mokymosi priemonėmis ir knygomis, kt., vykti iš ieškovės pas atsakovą ir atgal. Atsakovas vartoja alkoholį prie vaiko. Atsakovas nesugeba pasirūpinti vaiku, jam reikia aiškinti kaip vaiką gydyti, prižiūrėti higieną ir pan. Atsakovas kategoriškas, nesiūlo jokių alternatyvių bendravimo tvarkos variantų. Atsakovas laiku nepatepė vaikui su kremu odos ir nenuvedė į muzikos būrelį. Psichologė jai sakė, kad vaikas turi žinoti, kur yra jo namai, o kur yra svečias. Ieškovė sutiko su nustatyta bendravimo tvarka, nes atsakovas nesutiko su siauresne bendravimo tvarka, o ieškovė buvo įsitikinusi, kad atsakovas nesilaikys bendravimo tvarkos ir vaikas nuolat bus su ja. Vaikas negaus traumos dėl bendravimo tvarkos susiaurinimo, nes vaikas puikiai jaučiasi ir ligos atveju būdamas nuolat, po kelias savaites, pas ieškovę. Ieškovės sugyventinis prižiūri vaiką, gerai su vaiku sutaria, pasirūpina vaiku ir vaikui nėra svetimas žmogus. Atsakovui svečiuojantis pas savo draugus, vaikas buvo išneštas iš pirties, nes per prievarta ten buvo perlaikytas, vaikui aiškiai paprašius išleisti. Atsakovas nepastebėjo, kad vaikas buvo susirgęs vėjaraupiais, turėjo temperatūros, bet tėvas norėjo vaiką leisti į ugdymo įstaigą, nors ten buvo Covid-19 ir vėjaraupių protrūkis. Atsakovo aplinkoje vaikas neturi draugų. Atsakovas darbinius reikalus tvarkosi kartu su vaiku, vėlai, vaikas būna serviso savininko name. Dukra yra pasakojusi, kad būna viena paliekama automobilyje, kol tėvas tvarko savo reikalaus. Tėvas vienu metu nelanko tėvystės ugdymo mokymų su ieškove.
11. Atsakovas teismo posėdyje sutiko su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo sumos padidinimo iki 234 Eur, bet nesutiko su reikalavimu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Papildomai paaiškino, kad bendravimo tvarka yra įprasta, vaikas pripratęs prie nusistovėjusios tvarkos. Vaikas laimingas, mokosi gerai. Vaikas nori būti ir su tėvu. Nurodė, kad vaikas nebuvo nuvestas į muzikos būrelį, nes vaikas buvo susižeidęs ranką. Ieškovė pati nesiekė susiderinti muzikos pamokos lankymo laiko. Vaikas bendrauja su kaimynų mergaite, atsakovas netrukdo vaikui bendrauti su kitais vaikais. Atsakovas nesėdi namuose su vaiku, o kartu eina pasivaikščioti, bendrauja, grįžta vakare namo. Savaitgaliais leidžia laiką gamtoje, bendraujant ir su kitais vaikais. Ne visada vaikas nori grįžti pas motiną. Atsakovas su vaiku išvažiuoja į (duomenys neskelbtini), ten vaikui labai patinka pramogauti. Atsakovas kremą rankoms patepė vaikui vieną dieną, bet daugiau netepė. Vaikui išbėrė odą, o kremo tepimas ant odos pablogino situaciją. Netepus kremo vaikui pagerėjo. Atsakovas keičia vaiko drabužius. Ne visada visus drabužius vaikui keičia, nes nėra prasmės tam tikrų drabužių, kaip megztiniai ar striukės nuolat keisti. Atsakovo namų aplinka visada tvarkinga. Dėžės namuose buvo tam tikrą laikotarpį, nes atsakovas darbo metu vežioja daiktus. Tai netrukdo judėti vaikui po namus. Dėžės visada tvarkingai sudėtos. Su pradiniu ieškiniu pateiktos nuotraukos neparodo, kad namai yra nešvarūs, dėžės sudėtos tvarkingai. Vaikas eina miegoti 22 val. ir keliasi apie 8 – 8.15 val. ryto. Kartais nuo šio laiko truputį nukrypstama, atsižvelgiant į aplinkybes. Vaikas ikimokyklinėje grupėje gali miegoti apie 1,5 val. Sodyba į kurią atsakovas buvo nuvykęs su vaiku yra šildomas, o vaikas buvo pavalgydintas. Vaikui duodamas kokybiškas maistas, vaisiai, daržovės iš ekologiško ūkio. Atsakovas vaikui gamina žuvies patiekalus, guliašą, kepa kiaušinius. Vaiko atsiklausia, ar skanu. Jeigu vaikas nevalgo, pagamina kitą patiekalą. Vaikas važiuodamas iš sodybos automobilyje norėjo miego, tačiau buvo likę 15 min. iki kelionės pabaigos, todėl prašė vaiko neužmigti. Vaiko ašarų dėl to nematė. Nesutinka, kad dukra atsakovo bijo, nors pripažino, kad kartais jaučia vaiko nedrąsumą. Atsakovas nurodė, jog ketina įsigyti vaiko visas ugdymo priemones, kad vaikui jų nereikėtų nešiotis iš vienų namų į kitus. Atsakovas ketina dukrai padėti atlikti namų darbus, moko vaiką. Pas atsakovas vaikui sudarytos ir mokymosi sąlygos. Jeigu nesugebės pats padėti vaikui, atsakovas samdys korepetitorius. Dėl vaiko susirgimo vėjaraupiais nurodė, kad nematė jokių ligos požymių, o temperatūra vaikui pakilo tik vakare. Atsakovas grįžta namo 20 val. – 21 val. A. B. būna su draugais, visi suaugusieji leidžia laiką su vaikais. Vakare per draugo gimtadienį vaikus buvo palikęs vakare kartu, o suaugusieji išėjo į pirtį. Tik kartą dukrą buvo palikęs nakvoti trečiųjų asmenų priežiūroje, be to, vaikas buvo paliktas saugioje aplinkoje. Vaikas turi savo kambarį. Miega savo kambaryje. Prasidėjus pamokoms atsakovas pakeis vaiko režimą, pažadins anksčiau. Atsakovas turi galimybę vaiką pasiimti pasibaigus ugdymui, nes verčiasi individualia veikla. Vaiko senelė gyvena arti mokyklos, kuri ateityje taip pat turės galimybę pasiimti dukrą pasibaigus pamokoms. Atsakovas nėra šaukęs ant vaiko, mušęs ar baudęs mergaitę. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių reikalavimo dėl bendravimo tvarkos susiaurinimo pagrįstumą. Ugdymo įstaigos tvirtinimu, atsakovas vaiku rūpinasi tinkamai. Susiaurinus vaiko su atsakovu bendravimo tvarką, nukentės vaiko interesai, nes vaikas praras dalį draugų ir socialinio gyvenimo, bendravimą su tėvu.
12. Liudytoja G. L. (atsakovo draugė) teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas su dukra apsilanko pas ją keletą kartų per metus. Atsakovo su dukra santykiai geri. Vaikai leidžia laiką kartu. Nepastebėjo netinkamų dalykų atsakovo ir dukros bendravime, tėvas rūpinasi dukra. Atvyksta visada pasiruošęs, su maisto atsargomis, žaislais, tačiau mergaitė išranki maistui, nevalgi.
13. Liudytoja J. J. (atsakovo motina) teismo posėdyje paaiškino, kad su šalių dukra susitinka porą kartų per mėnesį. Kartais apsilanko kartu su motina (ieškove). Atsakovas yra puikus tėvas. Visada rūpinasi vaiko poreikiais, vaiko režimu. Vaikas mėgsta vedžioti šunį. Tėvas atveždavo pakaitinius vaiko drabužius, dantų šepetėlį. Vaikas pasiilgsta tėvo, džiaugiasi būdama su juo. Susitikimai dažniausiai vyksta jos namuose.
14. Liudytoja L. S. (vaiko krikšto motina, ieškovės giminaitė) teismo posėdyje paaiškino, kad vaiko santykiai su tėvu yra puikūs, vaikas laimingas. Ji su vaiku dažnai susitinka, vaikas leidžia vasaros atostogų vieną mėnesį su ja. Atsakovas yra savanaudis. Atsakovas nėra geras tėvas. Atsakovas nesupranta, kad vaikui reikia ir gražesnių drabužių. Vaikas turi žinoti, kur yra jo namai ir turėti stabilų režimą. Tėvas jo galimai neužtikrina. Vaikas teigė, kad pas tėvą reikia vaikščioti su batais, nes yra akmenukai, kurie gali įdurti. Pas tėvą pridėta visur televizorių ir kitų daiktų. Vaikas pas tėvą valgo žuvies pirštelius, jogurtus, koldūnus. Atsakovas važiuoja pas draugus, ne visada rūpinasi vaiku. Pykdavosi su atsakovu, nes jis vaiko laiku nepaguldydavo miegoti, gerdavo alų, nors reikėdavo vėliau vairuoti. Vaikas buvo per prievartą laikomas pirtyje ir jam nebuvo leidžiama išeiti ar apsilaistyti vandeniu. Liudytojos vyras išnešė vaiką iš pirties, kadangi atsakovas buvo išgėręs. Vaikas bijo tėvui pasakyti apie prišlapintus apatinius, nes tėvas gali supykti. Nėra mačiusi, kad atsakovas bartų vaiką.
15. Tarnybos atstovė teismo posėdyje palaikė išvadą. Nurodė, kad reikalavimas dėl išlaikymo sumos padidinimo pareikštas vaiko interesais, prašoma suma pakankama užtikrinti vaiko poreikius. Tėvai nesusitaria dėl bendravimo, bendravimą su vaiku supranta skirtingai. Tačiau vaiko teisių pažeidimų nėra. Vaikas gerai jaučiasi su abiem tėvais.
Rezoliucinė dalis
Teismas nutarė:
Žemesnės instancijos teismas
15. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-35050-869/2018 šalių santuoka nutraukta sutuoktinų bendru sutikimu, patvirtinta šalių 2018 m. spalio 10 d. patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 5 punkte nustatyta, jog šalių dukros E. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove; 6 punkte nustatyta, kad skyrium gyvenantis tėvas teikia dukrai 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį iki jos pilnametystės; 7. – 7.13. punktais nustatyta dukros bendravimo su tėvu tvarka, pagal kurią tėvas su dukra bendrauja 50 proc. laiko. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 12 d.
16. Ieškovė prašo padidinti vaiko išlaikymo dydį iki 234 Eur per mėnesį; pakeisti vaiko bendravimo su tėvu tvarkos 7.1. ir 7.2. punktus. Nurodė, kad nuo Sprendimo priėmimo padidėjo prekių ir paslaugų kainos, vaiko poreikiai. Atsakovas nesugeba užtikrinti vaikui saugios ir jos poreikius atitinkančios aplinkos, neturi pakankamai tėvystės įgūdžių tinkamai auklėti vaiką ir užtikrinti jo poreikius. Atsakovas visiškai sutinka su reikalavimu dėl išlaikymo padidinimo iki 234 Eur. Atsakovas nesutinka su reikalavimu pakeisti bendravimo tvarką, nes dabartinė bendravimo tvarka šalių vaikui yra įprasta, o atsakovas užtikrina vaiko poreikių patenkinimą.
17. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visiškai sutiko su reikalavimu dėl išlaikymo vaikui padidinimo iki 234 Eur, teismas dėl šios dalies sprendimą surašo sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, kaip šiuo atveju, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsniai).
20. Nagrinėjamu atveju, šalys nutraukdamos santuoką susitarė, jog atsakovas vaiko poreikiams teiks po 200 Eur išlaikymą kas mėnesį. Ieškovė prašo išlaikymą vaikui padidinti iki 234 Eur kas mėnesį, o atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka visiškai.
21. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, jog šalių vaikui paaugus jo poreikiai padidėjo (vaikas eina į priešmokyklinę grupę, pradės lankyti mokyklą), prekių ir paslaugų kainos padidėjo, bendras pragyvenimo lygis valstybėje pakilo, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas tenkinti šią ieškinio dalį visiškai. Todėl teismas pakeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-35050-869/2018 patvirtintos šalių 2018 m. spalio 10 d. patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 6 punktą ir padidina atsakovo teikiamą išlaikymą dukrai iki 234 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-10-29) iki vaiko pilnametystės.
22. Priteistos išlaikymo sumos kasmet indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė vaikui priteisto išlaikymo lėšas tvarko uzufrukto teise.
23. Ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-35050-869/2018 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7.1. – 7.2. punktus, kuriais nustatyta atsakovo ir šalių vaiko bendravimo tvarka, paliekant nepakeistus kitus Sutarties punktus ir nustatant, jog atsakovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio lyginėmis savaitėmis tokia tvarka: kiekvieno mėnesio lyginės savaitės ketvirtadienį po dukros užsiėmimų pabaigos, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos ir gražindamas dukrą tos pačios savaitės sekmadienį į jos faktinę gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Bendravimo su dukra laiku E. J. įsipareigoja užtikrinti dukros apsilankymą pas gydytojus ir (ar) kitus sveikatos priežiūros specialistus, ugdymo įstaigos tinkamą lankymą, dalyvavimą popamokinėje veikloje, būreliuose, užtikrinti dukros sveiką gyvenseną, mitybą ir tinkamą miego režimą.
24. Nurodė, kad vaiko elgesys po bendravimo su tėvu pasikeičia: mergaitė tapo uždara, bijo išsakyti savo nuomonę, tampa piktesnė, uždaresnė. Atsakovas nemoka pasirūpinti dukros higiena; perka greitai paruoštą maistą; nesidomi dukros poreikiais, laisvalaikiu, nesudaro tinkamų gyvenimo sąlygų (atsakovo namuose netvarka, prikrauta dėžių, nėra vietos dukros žaislams, lavinimui); nesudaro sąlygų dukrai turėti socialinių ryšių su bendraamžiais už ugdymo įstaigos ribų, neleidžia jokio aktyvaus laisvalaikio su dukra; per daug vėlai leidžia vaikui eiti miegoti.
25. Atsakovas nesutiko su šiais argumentais. Nurodė, kad teismo sprendimas vykdomas tinkamai, bendravimo tvarka vaikui įprasta, todėl keisti bendravimo tvarką nėra pagrindo. Vaiko poreikiais atsakovas pasirūpina tinkamai: vaikui gamina sveiką maistą, užtikrina ugdymosi priemones, socialinį gyvenimą, ugdymą ir lavinimą, tvarkingą namų aplinką, gerus santykius šeimoje. Todėl šios ieškinio dalies nėra pagrindo tenkinti.
26. Iš ieškovės prašomos bendravimo tvarkos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-35050-869/2018 nustatytos bendravimo tvarkos nustatyta, kad ieškovė prašo vietoje tėvo bendravimo su dukra lyginėmis savaitėmis nuo pirmadienio, pasiimant dukrą iš jos ugdymo įstaigos iki antradienio, kai vaikas grąžinamas į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimas bei bendravimo ketvirtadienį, pasiimant dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžinant po savaitgalio pirmadienį į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimas; bendravimo su dukra nelyginėmis savaitėmis antradienį pasiimant dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžinant ketvirtadienį į jos ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimas, nustatyti, kad atsakovas bendrauja su dukra kiekvieno mėnesio lyginės savaitės ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos ir gražindamas dukrą tos pačios savaitės sekmadienį į jos faktinę gyvenamąją vietą iki 19 val. Prašo palikti likusius bendravimo tvarkos punktus nepakeistus.
27. Iš prašomos bendravimo tvarkos turinio nustatyta, kad ieškovė prašo nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kuri yra siauresnė, nei bendravimo tvarka, nustatyta Sprendime, kuriame buvo nustatytas 50:50 proc. laiko modelis.
28. Ieškovė rėmėsi su pirminiu ieškiniu pateiktomis nuotraukomis, iš kurių matyti kambaryje sudėtos dėžės, tačiau vien dėžių laikymas, kai atsakovas verčiasi individualia veikla, nėra pagrindas išvadai, jog atsakovo namuose yra nuolatinė netvarka, ar netinkamos sąlygos vaikui gyventi. Teismas kritiškai vertina ir liudytojos L. S. (ieškovės giminaitės) paaiškinimus apie netvarkingus atsakovo namus, nes byloje nėra duomenų, kad liudytoja lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje.
29. Ieškovė, be kita ko, remiasi 2021 m. rugsėjo 28 d. išvada dėl šalių vaiko psichologinio įvertinimo (toliau ir – Išvada). Teismas iš minėtos išvados nustatė, kad vaiko psichologinis įvertinimas atliktas ieškovės prašymu, nedalyvaujant atsakovui. Išvadoje nurodyta, kad vaikas myli atsakovą, bet galimai jo bijo. Vaikas galimai bijo atsakovui prieštarauti, išsakyti nuomonę, nes atsakovas piktas ir kategoriškas. Pvz. rėkia ant vaiko, kai ji pasako žodžius „biški“, „žiauriai“. Teigė, kad pas tėvą eina miegoti vėlai. Padaryta išvada, kad vaikas myli atsakovą ir bijo jį prarasti, todėl prisitaiko prie netinkamų gyvenimo sąlygų. Išvadoje nurodyti atvejai, kai vaikas nebuvo išleidžiamas iš pirties, įvykiai, kai tėvas nuveža vaiką į garažą, kur dirba arba važiuoja pirkti detalių, o tuo metu vaikas automobilyje laukia. Vaikas skundėsi, kad tėvas geria alų, neišeina su ja į lauką. Vaikas su atsakovu miega vienoje lovoje. Specialistės vertinimu, atsakovo elgesys su vaiku nėra tinkamas.
30. Pažymėtina, kad išvada atlikta ieškovės prašymu. Apklausa atlikta nedalyvaujant atsakovui, išvadoje atsispindi ieškovės argumentai, todėl bylos duomenų kontekste teismas kritiškai vertina Išvados turinį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo gyvenamoji aplinka nėra saugi vaikui. Tam tikromis dienomis vėlesnis vaiko poilsis negali paneigti iš esmės teisingo vaiko poilsio režimo užtikrinimo.
31. Nėra duomenų, kad tėvas vaiką į ugdymo įstaigą atveda pavėluotai. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas organizuoja aktyvų laisvalaikį su vaiku. Liudytojos G. L. ir J. J. paaiškino, kad atsakovas su vaiku vyksta į išvykas, pvz. išvykas į (duomenys neskelbtini), kur vaikai kartu žaidžia ir socializuojasi. Atsakovas pateikė į bylą nuotraukas, iš kurių nustatyta, kad atsakovas su dukra leidžia laisvalaikį, dalyvauja renginiuose, išvyksta į gamtą poilsiauti, švenčia šventes, leidžia laiką su vaiku ne namuose. Minėti įrodymai patvirtina atsakovo argumentus, kad vaikui yra užtikrinamas aktyvus laisvalaikis ir socialinis gyvenimas. Ieškovė taip pat pateikė nuotraukas, kad pramogauja su dukra, ar kitaip leidžia laiką kartu bei vaiko kambario nuotraukas, tačiau jos savaime neįrodo, kad turėtų būti keičiama tėvo bendravimo su vaiku tvarka.
32. Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovas vaiką atveda į ugdymo įstaigą pavėluotai ar netinkamai rūpinasi vaiko higiena. Tarnyba į bylą pateikė Vilniaus lopšelio-darželio „S.“ 2021 m. lapkričio 30 d. informaciją, kurioje nurodyta, kad vaikas visada atvyksta prižiūrėtas, apleistumo požymių nepastebėta. Vaikas darželį lanko reguliariai, abu tėvai rūpinasi vaiko ugdymu. Į darželį vaikas atvyksta ir iš jo išvyksta įprastu laiku.
33. 2021 m. gruodžio 3 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje remiamasi 2021 m. rugsėjo 28 d. psichologės Išvada bei atsakovo paaiškinimais. Nebuvo nustatytas apsaugos vaikui poreikis. Vaikas minėtoje anketoje nurodė, kad pas atsakovą turi mėgstamą žaidimą, žaislų, atsakovas ja rūpinasi, žiūri su ja filmus, todėl negalima daryti išvados, kad nėra užtikrinamas tinkamas vaiko laisvalaikio praleidimas ar lavinimas.
34. Atsakovui verčiantis individualia veikla, su vaiku praleidžiant 50 proc. laiko, atsakovui neišvengiamai tenka vykdyti ir darbines funkcijas, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad yra pažeidžiami vaiko interesai. Byloje nėra objektyvių duomenų dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Šiuo metu vaikas atsakovo namuose miega atskirame kambaryje, atskiroje lovoje, jam sudarytos tinkamos poilsio sąlygos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai rūpinasi vaiko mityba, kadangi tam tikromis dienomis vaiko maitinimas žuvies piršteliais, ar koldūnais, neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad maistą perka iš patikimų ūkininkų, rūpinasi vaiko visaverte mityba.
35. Ieškovė netinkamą rūpinimąsi vaiku taip pat įrodinėjo buvusia aplinkybe, kad atsakovas su vaiku leido laiką sodyboje nešildomose patalpose; vaikui higienos reikalus teko atlikti nepritaikytose patalpose; grįžtant vaikas buvo alkanas, norėjo miego, verkė, tačiau atsakovas vaikui neleido miegoti.
Žemesnės instancijos teismas
36. Teismas vertindamas šiuos ieškovės argumentus pažymi, kad tam tikrais atvejais, vaikui gali susidaryti nepalankios sąlygos pailsėti, laiku pavalgyti ar kt., tačiau savaime tai neįrodo atsakovo neatsakingumo, ar vaiko teisių pažeidimo, juolab, jog atsakovas teismo posėdyje išsamiai paaiškino minėtos kelionės aplinkybes.
37. Ieškovė netinkamą vaiko priežiūra taip pat įrodinėjo aplinkybe, jog atsakovas kartą laiku nepatepė vaikui rankų kremu nuo bėrimų; kartą nenuvedė vaiko į muzikos būrelį; vedė vaiką į ugdymo įstaigą, vaikui susirgus vėjaraupiais; neatsižvelgia į vaiko nenorą valgyti pagaminto maisto; vaikui pradėjus lankyti mokyklą kils problemų dėl mokymosi priemonių nešiojimo tarp šalių gyvenamųjų vietų; vaikas yra paliekamas vienas, kol atsakovas švenčia su draugais.
38. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad nuo paskirto kremo gydyti bėrimą, vaikui pasidarė dar blogiau, todėl šio kremo vaikui netepė, o bėrimas vaikui savaime praėjo. Vaiko į muzikos pamoką nenuvedė dėl sužalotos rankos. Atsakovas nepastebėjo vėjaraupių simptomų, kadangi jam vedant vaiką į ugdymo įstaigą jų nebuvo, o temperatūra vaikui pakilo tik vakare. Iš liudytojos G. L. parodymų nustatyta, kad vaikas yra išrankus maistui, neturi apetito, todėl tiek ieškovei tiek atsakovui gali kilti keblumų dėl vaiko mitybos. Atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimus, atsakovas nurodytose situacijose veikė vaiko interesais. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad šalims geranoriškai bendradarbiaujant, nepakeitus bendravimo tvarkos bus neproporcingai apsunkintas vaiko mokymosi procesas.
39. Byloje nėra duomenų, kad tėvai buvo įtraukti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, nėra duomenų iš kitų asmenų, institucijų ar iš Tarnybos dėl vaiko teisių pažeidimų. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesivadovauti Tarnybos specialistės nuomone, kad vaiko bendravimo su tėvu tvarka yra nusistovėjusi per ilgą laiką ir vaikui įprasta, vaikas myli abu tėvus, nepareiškė pageidavimo su tėvu bendrauti mažiau laiko nei iki šiol, vaikui nerimą sukelia konfliktiški tėvų santykiai. Atsakovas neneigė, kad jaučia iš dukros nedrąsumą. Tačiau vaiko nedrąsumą bendraujant su tėvu nebūtinai turi lemti būtent atsakovo netinkamas bendravimas su vaiku. Tai gali nulemti ir vaiko charakterio ypatybės ir (ar) tėvų konfliktiški santykiai. Pažymėtina, kad visi apklausti liudytojai ir Tarnybos atstovė nurodė, kad tėvo ryšys su vaiku yra geras, vaikas myli tėvą.
40. Šalių vaiko santykiai su tėvais galimai yra skirtingo pobūdžio, ryšys ir pasitikėjimo lygis gali būti skirtingas su kiekvienu iš tėvų, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas keisti nusistovėjusią vaiko su atsakovu bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, teismas netenkina ieškinio reikalavimo dėl Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 7.1. ir 7.2. punktų pakeitimo.
41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
42. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 83 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai). Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 1 633,50 Eur (363 Eur + 363 Eur + 423,50 Eur + 484 Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Taigi ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 1 716,50 Eur (1 633,50 Eur + 83 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
43. Atsakovas patyrė 650 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.
44. Ieškinys tenkintas 50 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 858,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 716,50 Eur x 50 proc.). Atsakovui iš ieškovės priteistina 325 Eur bylinėjimosi išlaidų (650 Eur x 50 proc.) (CPK 93, 98 straipsniai).
45. Už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš priešingos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
46. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintas 100 proc.
47. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 63,18 Eur žyminis mokestis (234 Eur x 12 mėn. = 2 808 Eur x 3 proc. = 84,24 Eur x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 63,18 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 100 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistina 100 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 63,18 Eur.
48. Nagrinėjamoje byloje nesusidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos iš šalių nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-35050-869/2018 patvirtintos T. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 10 d. sudarytos patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punktą:
Priteisti iš atsakovo E. J. nepilnamečiam vaikui E. J. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą po 234 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2021-10-29), iki vaiko pilnametystės.
Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę T. J..
Kitos ieškinio dalies netenkinti.
I. T. J. iš atsakovo E. J. priteisti 858,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
A. E. J. iš ieškovės T. J. priteisti 325 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitų ieškinio reikalavimų netenkinti.
Priteisti iš atsakovo E. J. į valstybės biudžetą 63,18 Eur žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB; įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.