Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų D. K., D. K. ir K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. K., D. K. ir K. K. skundus dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys BUAB „KASDAIRAS“, antstolis Vytautas Mitkus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

9. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų (skolininkų) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu.

12. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: atskirųjų skundų civilinėje byloje Nr. eB2-563-432/2020 su priedais kopijas; 2020-04-23 antstolio D. K. patvarkymo Nr. S-20-174-10509 kopiją; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-546-1120/2020 kopiją; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. kopiją; Vilniaus miesto apylinkės teismui šioje byloje teiktų prašymų kopijas su priedais kopijas; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-11502-807/2020 kopiją; 2020 m. kovo 2 d. pareiškėjų skundo su priedais kopijas; 2019-12-23 pareiškėjų skundo kopiją ir kt.

14. Įvertinęs prašomų pridėti dokumentų turinį, apeliantų paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujų įrodymo būtinybė iškilo vėliau, kad šių dokumentų nebuvo galima pateikti anksčiau. Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantai pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo teikė ne vieną prašymą dėl papildomų paaiškinimų ir įrodymų prijungimo, dėl kurių pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė, be kita ko, išaiškindamas, jog nauji reikalavimai nėra šioje byloje nagrinėjamų skundų dėl antstolio veiksmų dalis, todėl pareiškėjai pirmiausia turi pasinaudoti išankstine skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka (CPK 510 straipsnis). Be to, dalis apeliantų teikiamų įrodymų yra civilinėje bei vykdomosiose bylose, o su kitų teismų priimtais procesiniais sprendimais apeliacinės instancijos teismas gali susipažinti naudodamasis teismų informacine sistema LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl apeliantų nurodomų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas dalies skundo argumentų ir / ar įrodymų nevertino, pažymėtina, jog CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas motyvuoti nutartį (sprendimą) neturėtų būti suprantamas kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso šalių išdėstytų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų teikiami įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai (CPK 180 straipsnis), todėl teismas naujai teikiamų įrodymų nepriima ir jų nagrinėdamas atskirąjį skundą nevertina (CPK 314 straipsnis).

Dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo

16. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586-587 straipsniai).

17. Iš bylos duomenų nustatyta, jog antstolis Vytautas Mitkus 2019 m. spalio 3 d. patvarkymais Nr. S-19-240-12870, Nr. S-19-240-12869, Nr. S-19-240-12871 priėmė vykdyti BUAB „KASDAIRAS“ bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ pateiktus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. išduotus vykdomuosius raštus dėl priteistų sumų išieškojimo kreditorei BUAB „KASDAIRAS“ iš skolininkų D. K., K. K. ir D. K. (vykdomosios bylos Nr. 0240/19/01740, Nr. 0240/19/01739 ir Nr. 0240/19/01741). Vykdomieji dokumentai išduoti įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 (pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019) pagrindu (CPK 18 straipsnis, 179 straipsnio 3 dalis).

18. Apeliantai tvirtina, kad vykdomuosius dokumentus antstoliui pateikė tam teisės neturintis asmuo, t. y. neturintis kreditorių susirinkimo pritarimo bankroto administratorius (CPK 651 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl antstolis neteisėtai priėmė šiuos vykdomuosius dokumentus ir pradėjo vykdymo veiksmus. Šie pareiškėjų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

19. Iš civilinės, vykdomųjų bylų medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjai iš esmės analogiškus argumentus buvo nurodę ir skunde dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, kurie yra išnagrinėti ir dėl jų pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-40982-1089/2019. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-330-258/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis palikta nepakeista. Apeliantai analogiškus argumentus buvo nurodę ir antstolio Vytauto Mitkaus kontoroje 2019 m. gruodžio 31 d. gautame skunde, kuris išnagrinėtas ir atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5371-1044/2020.

20. Teismai nurodytose bylose konstatavo, kad BUAB „KASDAIRAS“ bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ įgaliotas asmuo S. Grigaravičius, kuriam pavesta administruoti BUAB „KASDAIRAS“ bankroto procedūrą, turėjo teisę ir įstatyme numatytą pareigą pateikti antstoliui pirmiau nurodytus vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš įmonės skolininkų ir tokiems veiksmams atlikti jam nėra būtinas įmonės kreditorių susirinkimo pritarimas ir (ar) pavedimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjų argumentus dėl vykdomųjų bylų nutraukimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kuriame numatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti.

21. Apeliantai taip pat tvirtina, jog bankroto administratorė neturėjo teisės pateikti antstoliui vykdomųjų dokumentų, nes teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis, kuria BUAB „KASDAIRAS“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 7 d., todėl 24 mėnesių terminas įmonės likvidavimui suėjo 2019 m. rugpjūčio 27 d., įmonės likvidavimo terminas nepratęstas. Šis pareiškėjų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ir šie apeliantų argumentai dėl BUAB „KASDAIRAS“ likvidavimo termino buvo išnagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-5371-1044/2020 bei atmesti įsiteisėjusia 2020 m. vasario 13 d. nutartimi, kurioje, be kita ko pasisakyta, ir dėl apeliantų turto pardavimo ir perdavimo tvarkos.

23. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama BUAB „KASDAIRAS“ bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-563-432/2020). UAB „KASDAIRAS“ bankroto byla iškelta 2017 m. liepos 27 d. nutartimi, 2018 m. vasario 5 d. nutartimi BUAB „KASDAIRAS“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pažymėtina, jog įstatyme numatytas įmonės likvidavimo terminas nėra naikinamasis ir gali būti pratęsiamas, o jeigu jis pasibaigęs, gali būti sprendžiama dėl šio termino atnaujinimo bei trukmės. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi BUAB „KASDAIRAS“ likvidavimo terminas pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantai, bankrutavusios įmonės likvidavimo terminas nėra pasibaigęs.

24. Dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-883-585/2020, pažymėtina, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties (dėl BUAB „KASDAIRAS“ likvidavimo termino pratęsimo), paliko nepakeistą.

25. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog skolininkai šioje byloje pakartotinai kelia tapačius reikalavimus dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti, taip pat dėl BUAB „KASDAIRAS“ likvidavimo termino. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismui galutinai išsprendus ginčą, teismo sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, kaip ir neturėtų būti siekiama išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, nes tik taip užtikrinamas santykių stabilumas. Įstatymas bylos šalims nesuteikia teisės į pakartotinį bylos išnagrinėjimą.

26. Apeliantai įrodinėja, jog antstolis neproporcingai pažeidžia jų interesus, nes pareiškėjai yra BUAB „KASDAIRAS“ kreditoriai. Nagrinėjamu atveju antstoliui pateikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. išduoti vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas iš apeliantų, yra išduoti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Bankroto administratorius, kaip atsakingas už BUAB „KASDAIRAS“ bankroto procesą asmuo, turi pareigą imtis veiksmų dėl skolos išieškojimo iš įmonės skolininkų ir šios pareigos nepanaikina aplinkybė, jog apeliantai yra ne tik skolininkai, bet ir BUAB „KASDAIRAS“ kreditoriai. Apeliantams išaiškinama, jog iškėlus įmonei bankroto bylą, šios įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai nuo bankroto bylos iškėlimo momento negali būti įskaitomi, nes tarpusavio reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad toks draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2012; kt.).

27. Apeliantai įrodinėja, jog antstolis nesilaikė išieškojimo iš pareiškėjų turto eiliškumo (CPK 664 straipsnis), tai yra pradėjo išieškojimus iš jų trečiosios eilės turto eilės, kol nerealizuotas turtas iš antrosios eilės, bei prašo panaikinti turto arešto masto pertekliškumą. Apeliacinės instancijos teismas ir šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

28. CPK XLVII skyriuje nustatytos išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės. CPK 662 straipsnyje nurodyta išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarka. CPK 662 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (tai yra iki priverstinio vykdymo pradžios) nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis šio Kodekso 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. CPK 664 straipsnio 1-5 dalyse nustatyta, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

29. Minėta, jog antstolis Vytautas Mitkus 2019 m. spalio 3 d. priėmė vykdymui teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-3434-661/2018 (vykdomoji byla Nr.0240/19/01740), kurį 2019 m. rugsėjo 3 d. išdavė Vilniaus apygardos teismas dėl 50 137,78 Eur skolos išieškojimo iš solidaraus skolininko D. K. išieškotojos UAB „KASDAIRAS“ naudai; teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-3434-661/2018 (vykdomoji byla Nr.0240/19/01739) dėl 68 609,53 Eur skolos išieškojimo iš solidaraus skolininko K. K. išieškotojos UAB „KASDAIRAS“ naudai ir teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-3434-561/2018 (vykdomoji byla Nr.0240/19/01741) dėl 19 018 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. K. išieškotojos UAB „KASDAIRAS“ naudai.

30. CPK 675 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, jog vykdant išieškojimą iš minėtų solidarių skolininkų areštuotas šis turtas: 1) dviejų kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis K. K., kurio vertė VĮ Registrų cento duomenimis yra 37 500 Eur (tiksliai turto vertei nustatyti paskirta ekspertizė); 2) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis D. K., nustatyta vertė – 5 320 Eur; 3) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis D. K., nustatyta vertė 5 070 Eur; 4) Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis D. K., nustatyta vertė – 5 140 Eur; 5) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis D. K., nustatyta vertė -

5 830 Eur; 6) turtinės teisės į lėšas, priklausančios D. K. (vykdomi išieškojimai antstolių kontorose D. K. naudai); 7) 1/18 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų pirmosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), vykusios nuo 2019-12-03 iki 2020-01-02, paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Kreditoriui atsisakius perimti turtą, buvo skelbiamos antrosios varžytynės, kurios taip pat neįvyko. Kreditoriui atsisakius perimti turtą, areštas žemės sklypams 2020-02-25 panaikintas. Akivaizdu, jog turto arešto mastas nėra per didelis, o, neįvykus varžytinėms, pagrįstai svarstytas klausimas dėl išieškojimo į kitą turtą nukreipimo. Iš viešai prieinamų duomenų www.evarzytines.lt (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog įvyko pirmosios pakartotinės K. K. priklausančio buto ((duomenys neskelbtini)) varžytynės (varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini)), didžiausia pasiūlyta kaina - 53 100 Eur. Teismas vertina, jog antstolio vykdomosiose bylose atlikti veiksmai atitinka pardavimo iš varžytynių tvarką (CPK 691 straipsnis), o apeliantai atskirajame skunde tik nurodo, kad antstolis nedėjo visų pastangų, iš esmės nenurodydami, kokius teisės pažeidimus padarė antstolis.

31. Apeliantai iš esmės nenurodo jokių aplinkybių bei nepateikia jas pagrindžiančių įrodymų, jog yra galimybė pagal CPK 664 straipsnio nurodytą tvarką išieškoti skolą iš kito (antrosios eilės) apeliantų turto. Apeliantų argumentai šioje skundo dalyje yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais, nors šiuo atveju būtent apeliantai, teigdami, jog turi kito turto, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius tokio turto egzistavimą bei pagrindžiančius jo vertę, o ne apsiriboti teiginiu, jog antstolis galimai apeliantų turimo turto vertės nenustatinėjo.

32. Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, jog pareiškėjas K. K. antstoliui teikė prašymą nukreipti išieškojimą į K. K. priklausančias reikalavimo teises. Antstolis nustatė, jog reikalavimo teisės į 18 skolininkų skolas įgytos iš varžytynių už bendrą 4 000 Eur sumą. Skolininkui priklausančių reikalavimų vertė, apskaičiavus proporcingai pagal už reikalavimus sumokėtą sumą – 2 465,92 Eur, todėl akivaizdu, jog šios sumos neužtenka padengti skoloms ir antstolio vykdymo išlaidoms (skola ir išlaidos be palūkanų sudaro 68 286,88 Eur). Kelių transporto priemonių registro duomenimis K. K. priklausančių transporto priemonių, kurioms būtų leidžiamas dalyvavimas viešajame eisme ir kurios būtų įregistruotos, nėra. D. K. priklausančios transporto priemonės 2017-01-10 ir 2017-01-07 pirktos už 300 Eur ir 200 Eur sumą, reikalavimo teisė į E. L. skolą įsigyta už 4 000 Eur, reikalavimo teisė į A. A. skolą neaišku už kiek įsigyta, todėl akivaizdu, jog turto likvidumas ir vertė kelia pagrįstų abejonių (skola be palūkanų ir antstolio išlaidų sudaro 17 197,37 Eur).

33. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad antstolis, vykdydamas išieškojimo iš apeliantų turto veiksmus, pažeidė CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininkų turto eiliškumą, taip pat CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas. Bylos duomenys patvirtina, jog antstolis pasisakė dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su antros eilės turtu, nurodydamas, jog tokio turto vertė nėra pakankama skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nors, viena vertus, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t. y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), tačiau, kita vertus, teismo pareiga būti aktyviam, kaip tokia, nesuteikia bylą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjančiam teismui teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribas. Pareiškėjai skundą dėl antstolio veiksmų grindė CPK 664 straipsnyje nustatyto išieškojimo iš skolininko turto eiliškumo pažeidimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad antstolio veiksmai, vykdant išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto, buvo teisėti. Pareiškėjai atskirajame skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas jų taip pat nenustatė, todėl su tuo susiję atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Didžiąja dalimi apeliantų argumentų faktiškai siekiama, jog apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertintų bylos įrodymus, pateiktų papildomus motyvus dėl skundžiamoje teismo nutartyje padarytų išvadų, taip pažeidžiant procesinio sprendimo peržiūrėjimo instancine tvarka imperatyvų reikalavimą.

34. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus ir vykdydamas savo funkcijas, neužtikrino apeliantų teisių ir teisėtų interesų. Vykdymo procesas iš esmės yra nepalankus skolininkams, kadangi iš jų skola išieškoma priverstinai taikant CPK įtvirtintas priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 straipsnio 2 dalis), kas jau savaime reiškia tam tikrų teisių ribojimą. Skunde nurodomi vykdymo principai negali paneigti pačios vykdymo proceso esmės. Nagrinėjamu atveju apeliantų veiksmai, teikiant tapačius skundus dėl antstolio veiksmų, vertintini ne kaip sąžiningas naudojimasis jiems, kaip skolininkams, suteiktomis teisėmis, o laikytini bandymu išvengti skolos mokėjimo, dėl ko pažeidžiama skolininkų ir išieškotojos interesų pusiausvyra. Antstolis turi imtis priemonių, kad vykdymo procesas būtų sklandus ir visi veiksmai būtų atlikti per protingus terminus, tuo tarpu nagrinėjamu atveju skolininkai deklaruodami, jog turi pakankamai turto, gera valia vykdomųjų dokumentų nevykdo, nors neturėtų trukdyti (vilkinti) vykdymo proceso.

Dėl prašymo sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo)

35. Apeliantas K. K. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0240/19/01739, Nr. 0240/19/01740, Nr. 0240/19/01741, kol nebus priimta ir paskelbta galutinė nutartis šioje byloje.

36. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015).

37. Vien apeliantų nesutikimas su antstolio atliekamais priverstinio vykdymo veiksmais nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Tai reiškia, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas.

38. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme tai yra jau antras apeliantų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmasis prašymas buvo išnagrinėtas ir atmestas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi. Pakartotinu prašymu apeliantas K. K. iš esmės kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį. Teikdamas pakartotinius prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, apeliantas remiasi tais pačiais pagrindais (neteisėtai priimtu vykdyti vykdomuoju dokumentu, pasibaigusiu BUAB „KASDAIRAS“ likvidavimo terminu, antstolio taikyto turto arešto masto pertekliškumu ir kt.), tačiau jokių įrodymų nepateikia, savo pozicijos nepagrindžia. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje K. K. grindžia tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais ir samprotavimais.

39. Kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo K. K. pateikė papildomus dokumentus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu Nr. 02-2-00595-18, nurodydamas, jog ši informacija yra pakankamas pagrindas atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-3434-661/2018 nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir netgi 3 punkto pagrindu, o tai reiškia ir nutraukti vykdymo veiksmus visa apimtimi, kas, pasak K. K., įrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

40. Pažymėtina, jog klausimas dėl civilinės bylos Nr. e2-323-302/2020 atnaujinimo nėra šios bylos dalykas, be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-323-302/2020, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 pagal ieškovės BUAB „KASDAIRAS“ ieškinį atsakovams D. K., D. K. ir K. K. dėl skolos pritesimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, palikta nepakeista.

41. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog K. K. nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo (CPK 144 straipsnis, 178 straipsnis).

42. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

43. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti K. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.