Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1393-950/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-28
Bylos Nr.: e2A-1393-950/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08483-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas, Jurgita Sujetienė
Atsakovas: K. A.
Ieškovas: R. A.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Išmanai“, V. K., I. K., Kauno miesto 17-ojo notarų biuro
Advokatai: Vytautė Linaburgienė

Civilinė byla Nr. e2A-1393-950/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08483-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.1.4; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Sujetienės ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-204-1158/2024, pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovui K. A. dėl sandorių iš dalies pripažinimo negaliojančiais, teisinių pasekmių taikymo bei žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Išmanai“, V. K., I. K., Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė R. O. I. ir Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarė V. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. A. 2022 m. birželio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. DOK-84357), kuriuo prašė:

- pripažinti 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. IR-596) sąlygą, kurioje nurodyta, jog buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra atsakovas K. A., apsimestine, ir nurodyto buto pirkėju pripažinti ieškovą R. A.;

- perkelti pardavėjo teises ir pareigas pagal 2022 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. 2238), sudarytą tarp atsakovo K. A. ir trečiųjų asmenų V. K. ir I. K., dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), iš šioje sutartyje nurodyto atsakovo K. A. ieškovui R. A., paliekant tretiesiems asmenims V. K. ir I. K. nuosavybės teises į nurodytą butą;

- priteisti iš atsakovo 25 400 Eur dydžio žalos atlyginimą;

- priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas R. A. (toliau – ir ieškovas) pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartyje (not. reg. Nr. IR-596) nurodyta, jog pardavėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Išmanai“, atstovaujama direktoriaus J. Š., pardavė pirkėjui atsakovui K. A. (toliau – ir atsakovas) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), už 21 000 Eur, kurie buvo sumokėti pardavėjai grynais pinigais prieš pasirašant anksčiau minėtą pirkimo–pardavimo sutartį. Sutarties sąlyga, jog Butą pirko atsakovas, yra apsimestinė, todėl negaliojanti ir naikintina, pripažįstant, kad Butą pirko ieškovas, nes sudarant ginčijamą pirkimo–pardavimo sandorį atsakovas buvo tik statytinis. Ieškovas, siekdamas investuoti turimas pinigines lėšas, iš UAB „Išmanai“ pirko butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Sutarus dėl minėto buto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo, jis iš pardavėjos (UAB „Išmanai“) gavo pasiūlymą pirkti ir ginčo Butą. Butą pirmą kartą ieškovo pavedimu apžiūrėjo V. C., kuriam ketino pavesti atlikti jo remontą. Vėliau Butą ieškovas apžiūrėjo ir asmeniškai, dalyvaujant sūnui, t. y. atsakovui K. A.. Ieškovas 2022 m. sausio 21 d. su pardavėja sudarė preliminariąją Buto pirkimo–pardavimo sutartį, grynais pinigais sumokėjo 1 000 Eur dydžio avansą. Tuo metu ieškovas buvo sunkios sveikatos – jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) ligą, dėl ko atsirado polinkis į (duomenys neskelbtini), taip pat neseniai buvo persirgęs (duomenys neskelbtini). Tuo pasinaudodamas atsakovas pradėjo įkalbinėti ieškovą, kad perkamas Butas būtų įforminamas jo vardu, jis neva padės ieškovui sutvarkyti organizacinius klausimus, padės parduoti Butą, o jį pardavus, ieškovo investuotus pinigus, atskaičius atsakovo organizacinį indėlį, grąžins. Kadangi pasitikėjo sūnumi, jų tarpusavio santykiai tuo metu buvo geri, ieškovas su tokiu pasiūlymu sutiko. Ieškovas kartu su atsakovu dalyvavo 2022 m. sausio 27 d. sudarant ginčo Buto pirkimo–pardavimo sandorį. Atsakovas tik pasirašė pirkimo–pardavimo dokumentus kaip pirkėjas, o ieškovas asmeniškai sumokėjo pardavėjos atstovui grynais pinigais likusią sumą, t. y. 20 000 Eur. Dėl nurodytų priežasčių anksčiau minėtos pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga dalyje dėl pirkėjo pripažintina apsimestine, o tikruoju Buto pirkėju pripažintinas ieškovas. Vėliau ginčo Bute ieškovo tėvo brolis A. A. atliko remonto darbus, kuriuos organizavo ir kuriuos apmokėjo ieškovas. Ieškovas taip pat mokėjo Buto komunalinius mokesčius, valdė jį, o po atlikto remonto organizavo Buto pardavimą. Kadangi ieškovas neturi pakankamų kompiuterinių įgūdžių, skelbimų talpinimu nekilnojamojo turto pardavimo portaluose pavedė rūpintis atsakovui, nes juo pasitikėjo, tačiau nuo 2022 m. balandžio mėn. santykiai su atsakovu pasikeitė, atsakovas visiškai nutraukė bendravimą su ieškovu, pradėjo jį ignoruoti. Atsakovas, nebūdamas tikruoju ginčo Buto savininku, 2022 m. gegužės 18 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. 2238) pagrindu jį pardavė už 25 400 Eur sumą tretiesiems asmenims V. K. ir I. K.. Kadangi atsakovas, nebūdamas ginčo Buto savininku, jį pardavė už 25 400 Eur sumą, tokiu būdu jis praturtėjo ieškovo sąskaita. Kadangi nėra duomenų, kad tretieji asmenys, sudarydami su atsakovu 2022 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. 2238), buvo nesąžiningi, todėl nėra pagrindo taikyti restituciją ir ginčo Butą grąžinti ieškovui. Atsižvelgiant į tai, ginčo Butas turėtų likti tretiesiems asmenims, o ieškovui perkeltos pardavėjo teisės ir pareigos pagal atsakovo sudarytą 2022 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. 2238) bei iš atsakovo priteistas padarytos žalos atlyginimas, t. y. už parduotą ginčo Butą gauta 25 400 Eur suma.

Atsiliepimas

3. Atsakovas K. A. 2022 m. liepos 14 d. pateiktame atsiliepime (reg. Nr. DOK-92071) nurodė, kad su ieškovo ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašė juos atmesti.

4. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad ginčo Butą iš pardavėjos UAB „Išmanai“ pirko jis asmeniškai, pats tiesiogiai pardavėjos atstovui J. Š. sumokėjo 20 000 Eur sumą. Šias aplinkybes patvirtina 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. 2238) 4.1 punktas. Ieškovo argumentai, kad atsakovas perkant ginčo Butą buvo tik statytinis, yra nepagrįsti, nes tam nebuvo jokios pagrįstos priežasties. Ieškovas buvo ir yra veiksnus asmuo, puikiai gebantis pasirūpinti visais savo reikalais, o tai patvirtina aplinkybė, jog jis pats 2022 m. sausio 21 d., t. y. 6 dienų skirtumu, nusipirko butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2021 m. lapkričio mėn. buvo pardavęs savo turėtą butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), už 36 000 Eur. Didžiąją dalį lėšų, gautų pardavus anksčiau nurodytą butą, laikė grynais pinigais, iš kurių ir atsiskaitė už įsigytą Butą. Buvo ginčo Buto tikrasis savininkas, jį realiai valdė, asmeniškai mokėjo Buto komunalinius mokesčius. Atsakovo nuomone, galėjo būti, kad būtent ieškovas sudarė ginčo Buto preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartį, rūpinosi jo remontu, nes tuo metu jų santykiai buvo geri. Buto remonto procese dalyvavo iki 2022 m. kovo mėn. Vėliau ilgą laiką (nuo 2022 m. kovo 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 17 d.) sirgo (duomenys neskelbtini), po ligos kurį laiką negalėjo užsiimti fizine veikla ir Buto remonto klausimais. Galimai tuo metu prie ginčo Buto remonto didesne apimtimi prisidėjo ieškovas, tačiau tai jam nuosavybės teisių į Butą nesukūrė, kaip to nepadarė ir preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymas. Kadangi 2022 m. balandžio mėn. su ieškovu susipyko (dėl santykių su moterimi), todėl atsakovas mano, kad pareikštu ieškiniu, taip pat inicijuotais dviem ikiteisminio tyrimo procesais, ieškovas su juo suvedinėja sąskaitas, jam kryptingai kenkia. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovas neįrodė priežasčių, dėl kurių apsimestinis sandoris buvo sudarytas, t. y. kokį kitą sandorį šalys siekė pridengti sudarydami apsimestinį sandorį bei kas lėmė, jog ieškovas pats negalėjo ginčo Buto įsigyti savo vardu. Kadangi nėra pagrindo apsimestiniu sandoriu pripažinti 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. IR-596), tai nėra pagrindo abejoti ir 2022 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. 2238) teisėtumu bei priteisti ieškovui 24 500 Eur dydžio sumos, pastarojo įvardijamos kaip žala.

5. Trečiasis asmuo UAB „Išmanai“ 2023 m. kovo 15 d. pateiktame atsiliepime (reg. Nr. DOK-32420) prašė tenkinti ieškovo ieškinį dalyje dėl 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. IR-596) apsimestinumo dėl subjekto (pirkėjo), o dalyje dėl 2022 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. 2238) galiojimo spręsti teismo nuožiūra.

6. Pateiktame atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, kad 2022 m. sausio mėn. pradžioje pardavė ieškovui butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Bendraujant su ieškovu, pasiūlė jam pirkti dar vieną butą, t. y. ginčo Butą. Po kelių dienų ieškovas susisiekė telefonu dėl ginčo Buto pirkimo, asmeniškai vedė derybas dėl kainos, derino Buto apžiūros datas, pats dalyvavo jo apžiūroje. 2022 m. sausio 20 d. perduodant ieškovui jo įsigyto buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), dokumentus ir raktus, kartu buvo atvykęs ir atsakovas, kurį ieškovas pristatė kaip savo sūnų. 2022 m. sausio 21 d. su ieškovu pasirašė preliminariąją ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas asmeniškai sumokėjo 1 000 Eur dydžio avansą. 2022 m. sausio 27 d. buvo sudaryta pagrindinė ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutartis (not. reg. Nr. IR-596), kurią pasirašė trečiojo asmens atstovas ir atsakovas. Trečiajam asmeniui nėra žinomos priežastys, dėl kurių pagrindinėje Buto pirkimo–pardavimo sutartyje (not. reg. Nr. IR-596), kaip pirkėjas, buvo nurodytas atsakovas, tačiau prieš pasirašant nurodytą pirkimo–pardavimo sutartį likusią ginčo buto kainą – 20 000 Eur – grynais pinigais trečiajam asmeniui perdavė asmeniškai ieškovas, iš kurio elgesio buvo galima suprasti, jog pinigai priklauso būtent jam. Kadangi pagrindinę ginčo Buto pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. IR-596) pasirašė atsakovas, todėl ir pinigų priėmimo kvite, kaip mokėtojas, įrašytas buvo jis. Trečiojo asmens nuomone, nurodytos aplinkybės, taip pat kiti ieškovo ieškinyje nurodyti argumentai (dėl Buto remonto; dėl Buto komunalinių mokesčių mokėjimo), suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad faktinis Buto pirkėjas buvo ieškovas, o atsakovas – tik statytinis.

Šalies argumentai

7. Tretieji asmenys V. K. ir I. K. 2023 m. balandžio 25 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (reg. Nr. DOK-51478) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė visus ieškovo R. A. reikalavimus atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino:

- pripažino apsimestine 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. IR-596) sąlygą, kurioje yra nurodyta, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra atsakovas, ir nurodyto buto pirkėju pripažino ieškovą R. A.;

- perkėlė pardavėjo teises ir pareigas pagal 2022 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. 2238), sudarytą tarp atsakovo K. A. ir trečiųjų asmenų V. K. ir I. K. dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), iš sutartyje nurodyto atsakovo K. A. ieškovui R. A., paliekant V. K. ir I. K. nuosavybės teises į nurodytą butą;

- priteisė iš atsakovo K. A. ieškovui R. A. 25 400 Eur dydžio sumą, 854 Eur žyminį mokestį ir 1 500 Eur išlaidas už teisines paslaugas;

- priteisė iš atsakovo K. A. 530 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui UAB „Išmanai“ bei 87,05 Eur dydžio teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

9. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas, sudarydamas ginčo Buto 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. IR-596), neketino įgyti iš šios sutarties kylančių teisių ir pareigų, jomis nesinaudojo, o tik formaliai pasirašė ją kaip šalis (pirkėjas). Iš tiesų visas teises pagal minėtą pirkimo–pardavimo sutartį įgijo ir jomis naudojosi ieškovas, t. y. jis sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, rūpinosi pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju už Butą jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis, po pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ją, Butu rūpinosi, organizavo jo remonto darbus, pirko medžiagas, mokėjo už remonto paslaugas, mokėjo Buto komunalinius mokesčius.

10. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas suvokė, jog 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis (not. reg. Nr. IR-596) yra sudaroma jo sūnaus (atsakovo) vardu, tačiau turėdamas sveikatos problemų, vedinas pasitikėjimu sūnumi grįstais santykiais, artimu bendravimu, nesąmoningai leido tai vykti, o pasikeitus sūnaus elgesiui, iš karto kreipėsi teisinės pagalbos, nesutiko su tokia situacija, siekė ją pakeisti. Teismas laikė, kad tokios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai dėl valios išraiškos neatitikimo dalyje dėl pirkėjo 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (nor. reg. Nr IR-596) sudarymo metu.

11. Teismas nurodė, kad nors atsakovas neigė, jog ieškovas sumokėjo likusią sumą už ginčo Butą, tačiau trečiojo asmens UAB „Išmanai“ (ginčo Buto pardavėjos) atstovo J. Š. nuoseklūs paaiškinimai patvirtina, kad visą sumą (tiek avansą, tiek pagrindinį mokėjimą) už ginčo Butą sumokėjo ieškovas. Duomenų, kad trečiojo asmens UAB „Išmanai“ atstovas turėtų bendrą suinteresuotumą su ieškovu ar kad jis ieškovo būtų įtakotas, teismas nenustatė.

12. Teismas sprendė, kad atsakovas 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. IR-596) sudarymo dienai neturėjo piniginių lėšų ginčo Buto pirkimui. Teismo vertinimu, to nepatvirtino ir atsakovo į bylą pateiktos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys.

13. Teismas, įvertinęs tai, kad visos su ginčo Buto įgijimu ir 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. IR-596) sudarymu susijusios išlaidos buvo dengiamos iš ieškovo lėšų, priėmė išvadą, kad ginčo Butas pagal minėtą pirkimo–pardavimo sandorį atsakovo vardu buvo įgytas vien tik jo lėšomis. Teismas konstatavo, kad atsakovo prisidėjimas prie ieškovo įgyto ginčo Buto remonto, taip pat oficialių dokumentų pasirašymas, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartyje (not. reg. Nr. IR-596) buvo išreikšta tikroji sandorį sudarančių asmenų valia.

14. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą (šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, taip pat kitus bylos įrodymus), priėmė išvadą, jog 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartyje (not. reg. Nr. IR-596) nurodytas atsakovas yra statytinis, tikroji nurodyto sandorio šalis (pirkėjas) yra ieškovas. Todėl teismas 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. IR-596) pirkėjo dalyje pripažino apsimestiniu sandoriu nuo jos sudarymo momento ir nustatė, kad ginčo Buto pirkėju buvo ieškovas, dėl ko perkėlė jam minėta pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovo įgytas pirkėjo teises ir pareigas.

15. Pripažinęs 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. IR-596) pirkėjo dalyje apsimestiniu sandoriu bei perkėlęs ieškovui pirkėjo teises ir pareigas, teismas perkėlė ieškovui ir pardavėjo teisės bei pareigas pagal 2022 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį (reg. Nr. 2238), o tai padaręs – priteisė ieškovui iš atsakovo pardavus Butą gautą 25 400 Eur sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Atsakovas K. A. 2024 m. birželio 20 d. pateiktu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-75910) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. A. ieškinį atmesti.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Skundžiamas teismo sprendimas yra be pakankamų motyvų, todėl yra absoliučiai negaliojantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Spręsdamas faktinių aplinkybių nustatymo klausimus teismas turėjo nurodyti, kodėl tam tikrus įrodymus atmeta. Atsakovo nuomone, teismui nepakanka tik nurodyti, jog remiamasi kitais įrodymais. Sprendime teismas nepateikė liudytojų parodymų vertinimo, t. y. kokias bylai svarbias aplinkybes jie patvirtino, ar kitų įrodymų vertinimo, nepasisakė dėl tariamos ieškovo sunkios sveikatos būklės, nevertino atsakovo argumentų, ieškovo paaiškinimų prieštaringumo ir nelogiškumo, nevertino Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-677-1129/2023, pakankamai neargumentavo savo padarytų išvadų. Nėra aišku, kokiais argumentais, loginėmis išvadomis teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo piniginių lėšų ginčo Buto pirkimui, nes, atsakovo nuomone, nepakanka teismo abstrakčių nuorodų, kad tam tikri dokumentai nepatvirtina tokio fakto. Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas toks, kad iš jo net nėra aišku, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais remdamasis pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

17.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat objektyviai neįvertino bylos faktinių aplinkybių, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas privalėjo vertinti šalių vykdytą bendrą nekilnojamojo turto prekybos veiklą ir išsamiai pasisakyti dėl atsakovo argumentų (bendro butų pirkimo, jų remonto, manipuliacijų derybose dėl pirkimo kainos ir pan.), taip pat dėl ieškovo šių aplinkybių neigimo. Teismas netyrė ir ieškovo nurodytų motyvų tariamai apsimestiniam sandoriui sudaryti, susijusių su jo sveikatos būkle, taip pat nevertino ieškovo paaiškinimų patikimumo jam nurodant aplinkybes apie ginčo Buto priėmimą–perdavimą, ar to, jog ieškovas negalėjo nuosekliai ir logiškai paaiškinti apie jo sprendimo pirkti ginčo Butą priėmimo momentą, preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo aplinkybes. Teismas nevertino ieškovo galimybės turėti 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarčiai (not. reg. Nr. IR-596) sudaryti reikalingų grynųjų pinigų ir net nesiaiškino, už kiek ieškovas vos prieš savaite iki ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pirko butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo paaiškinimų patikimumo, nuoseklumo, į juos realiai neįsigilino, todėl iš esmės neatskleidė 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. IR596) sudarymo tikslo, jos sudarymo aplinkybių ir turinio.

17.3. Pirmosios instancijos teismas per didelę įrodomąją vertę suteikė ir išsamiai neanalizavo trečiojo asmens UAB „Išmanai“ atstovo J. Š. paaiškinimų, apsiribojo tik jų neargumentuotu vertinimu kaip patikimų ar nuoseklių, tačiau neatsižvelgė į nurodyto asmens parodymų prieštaringumą. Nebuvo įvertinti ir atsakovo argumentai dėl trečiojo asmens UAB „Išmanai“ neįprasto ir akivaizdžiai perdėto procesinio aktyvumo ginče, kam nebuvo jokio pagrindo.

17.4. Pirmosios instancijos teismas išvis nepasisakė dėl atsakovo argumentų, jog nuginčyti 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. IR-596) ir su juo susijusių dokumentų (grynųjų pinigų priėmimo kvito), neturi būti leidžiama remiantis liudytojų parodymais. Jokie įrodymai, išskyrus ieškovo ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimus, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, byloje nepatvirtina aplinkybės, kad būtent ieškovas mokėjo pagal 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. IR-596). Tuo tarpu minėtos ginčo pirkimo–pardavimo sutarties (kuri laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme) 4.1 punkte pardavėja patvirtino, kad būtent atsakovas sumokėjo visą kainą už perkamą Butą grynais pinigais prieš pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą.

17.5. Pirmosios instancijos teismas, realiai netyręs šalių tarpusavio santykių nekilnojamojo turto prekybos srityje, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir išaiškinimų, vertindamas atskirus veiksmus, be bendro konteksto, negalėjo išsamiai, pilnai ir teisingai atskleisti 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. IR-596) sudarymo ir vykdymo tikslų, motyvų ir aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo abstrakčiu pritarimu ieškovo nurodytoms nekonkrečioms aplinkybėms apie sveikatą, giminystę, pasitikėjimą ir norą padėti, tariamai nulėmusioms ginčijamos 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. IR-596) sudarymą atsakovo vardu. Nors ieškovas privalėjo įrodyti ginčijamo sandorio sudarymo motyvus, t. y. pagrįsti, ko buvo realiai siekiama sudarant būtent apsimestinį sandorį, tačiau neįrodė nei vienos iš jo išvardytų priežasčių, kas lėmė, jog jis negalėjo ginčo Buto įsigyti savo vardu, bet buvo priverstas tai padaryti atsakovo vardu.

Atsiliepimas

18. Ieškovas R. A. 2024 m. liepos 17 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-85679), kuriuo prašė atsakovo K. A. apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

19. Ieškovas nurodė tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

19.1. Ieškovo nuomone, visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismo sprendimas yra netinkamai motyvuotas ir turėtų būti panaikintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra aiškiai ir išsamiai suformuluota, pagrįsta konkrečiais faktais ir įrodymais. Teismas detaliai aprašė, kokiais įrodymais rėmėsi, kokias faktines aplinkybes nustatė ir kaip jas vertino. Skundžiamame sprendime yra nuosekliai ir aiškiai išdėstyta, kodėl teismas sprendė, jog ieškovas buvo tikrasis ginčo Buto pirkėjas, t. y. kad tai jis atliko visus mokėjimus, rūpinosi Buto remontu, mokėjo Buto komunalinius mokesčius. Teismas taip pat aiškiai nurodė, kodėl nepritarė apelianto argumentams, kokių įrodymų nevertino ir pagrindė, kodėl to nedarė, atidžiai išnagrinėjo rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir ginčijamų pirkimo–pardavimo sandorių kontekstą.

19.2. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia tik savo subjektyvią nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs konkrečias teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Teismas, priešingai nei kad teigia apeliantas, įvertino jo pateiktus Buto komunalinių mokesčių mokėjimo kvitus ir dėl jų pasisakė, taip pat nurodė, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas vertėsi prekyba nekilnojamuoju turtu, tačiau šios aplinkybės nelaikė reikšminga kilusio ginčo išsprendimui. Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės ir / arba padarytos kitokios išvados, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Vien tai, kad teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus atsakovui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.

19.3. Ieškovas nesutinka ir su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, susijusios su apsimestiniais sandoriais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, priėmė teisingą išvadą, kad tikrasis Buto pirkėjas buvo ieškovas, nes jis derėjosi dėl Buto įsigijimo sąlygų, sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, sumokėjo visą Buto kainą, Butą valdė ir rūpinosi, mokėjo mokesčius, organizavo ginčo buto remonto darbus. Nurodytų veiksmų atsakovas neatliko, kas ir įrodo, kad apeliantas buvo tik statytinis, kuris neketino įgyti ir neįgijo jokių teisių ir pareigų iš formaliai pasirašyto sandorio. Nepagrįstu laiko ir apelianto teiginius, kad nebuvo įrodytas motyvas sudaryti apsimestinį sandorį. Ieškovą ir atsakovą siejo tėvo-sūnaus santykiai, ieškovas atsakovu pasitikėjo, norėjo jam padėti, suvokė tai, jog ginčijamas sandoris sudaromas sūnaus vardu, tačiau vedinas pasitikėjimu juo grįstais santykiais, tuo metu buvusiu artimu bendravimu, leido tam įvykti. Susiklosčiusi aplinkybių visuma (tiek ieškovo liga, tiek ir atsakovo ydingas elgesys), sukėlė pasekmes, kad ieškovas sudarė ginčijamą pirkimo–pardavimo sandorį tokiomis aplinkybėmis, kokiomis sudarė: esantis ligoje ir įkalbėtas ydingai besielgiančio sūnaus.

Žemesnės instancijos teismas

19.4. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus apie abiejų šalių turtinę padėtį ir priėmė teisingą išvadą apie tai, jog ieškovas turėjo piniginių lėšų įsigyti ginčo Butą, o atsakovas tokių lėšų neturėjo. Apelianto argumentai dėl UAB „Išmanai“ šališkumo ir jos aktyvumo byloje taip pat yra niekuo neįrodyti ir nepagrįsti. Priešingai, UAB „Išmanai“ atstovo, dalyvavusio ginčijamo sandorio sudaryme, parodymai buvo nuoseklūs, aiškūs, jais nesivadovauti pagrindo pirmosios instancijos teismas neturėjo.

19.5. Nepagrįstu laiko ir atsakovo apeliacinio skundo motyvą, kad 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. IR-596) 4.1 punktas besąlygiškai įrodo faktą, kad būtent atsakovas sumokėjo visą kainą už perkamą Butą grynais pinigais. Pagal savo esmę apsimestiniai sandoriai yra simuliaciniai ir paprastai statytinis tik formaliai pasirašo visus reikiamus dokumentus, todėl neleidžiant naudotis kitomis įrodinėjimo priemonėmis ir besąlygiškai laikant teisingomis visas ginčijamo sandorio sąlygas, apsimestinių sandorių apskritai nebūtų galimybės nuginčyti.

Atsiliepimas

20. Tretieji asmenys V. K., I. K., uždaroji akcinė bendrovė „Išmanai“, Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė R. O. I. ir Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarė V. T. atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundą byloje nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

21. CPK 320 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

22. Vienas iš atsakovo pateikto apeliacinio skundo motyvų yra tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, jame apsiribota tik bendro pobūdžio samprotavimais ir teiginiais. Byloje surinkti įrodymai nebuvo išanalizuoti ir sulyginti su kitais įrodymais, nebuvo pašalinti įvairių įrodymų tarpusavio prieštaravimai, kas, apelianto nuomone, laikytina absoliučiu skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo sprendimu, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tuo atveju, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos, t. y. nagrinėjamo klausimo esmę, nustatė bei išnagrinėjo šiam klausimui svarbias faktines aplinkybes ir pagrindė savo procesinio sprendimo, kuris visiškai atitinka CPK 263 ir 270 straipsnių reikalavimus, motyvus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų atsakovo nurodytų argumentų, neaptarė absoliučiai visų byloje pateiktų įrodymų (kurių dalis apskritai teisingam ginčo išsprendimui esminės reikšmės net ir neturi), nepatvirtina skundžiamo teismo sprendimo turinio ydingumo. Priešingai, spręsdamas ginčą teismas ir neturi pasisakyti dėl visų be išimties šalių nurodytų argumentų, o detalus jų neaptarimas nesudaro pagrindo pripažinti sprendimą nemotyvuotu ar netinkamai (nepakankamai) motyvuotu. Tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino tam tikrų ginčo aplinkybių ar tam tikras ginčo aplinkybes vertino ne taip, kaip norėjo apeliantas, ir nepriėmė tokio sprendimo, kokio jis tikėjosi (norėjo), taip pat nereiškia, jog teismo sprendimas yra ydingas, t. y. nemotyvuotas.

25. Remiantis tuo, konstatuotina, jog civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus toliau patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl įrodymų (ne) prijungimo

26. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo prijungti prie bylos įrodymus, kurie buvo pateikti kartu su 2023 m. balandžio 26 d. prašymu (reg. Nr. DOK-52458) ir kuriuos pirmosios instancijos teismas, jo nuomone, nepagrįstai prijungti atsisakė, t. y. A. A. 2022 m. gegužės 12 d. pareiškimą apie nusikalstamą veiką, A. A. 2022 m. gegužės 23 d. ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. apklausų protokolus bei ieškovo R. A. 2022 m. gegužės 19 d. apklausos protokolą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad minėtuose dokumentuose yra užfiksuotos svarbios aplinkybės, susijusios su byloje nagrinėjamu ginču.

27. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo (įrodymų) įtaką šalių ginčo išsprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra išimtinė apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

28. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus faktinius duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungti atsakovo kartu su 2023 m. balandžio 26 d. prašymu (reg. Nr. DOK-52458) pateiktus įrodymus ir jais priimdamas skundžiamą sprendimą nesivadovavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pakartotinio prašymo prijungti įrodymus motyvus, sprendžia, kad apeliantas nepagrindė tokių įrodymų prijungimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme. Įrodymus, kurių prijungimo prie bylos pakartotinai siekia atsakovas, iš esmės sudaro asmens (A. A.), nedalyvavusio nei ginčijamų sandorių sudaryme, nei civilinės bylos nagrinėjime, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duoti paaiškinimai apie jos atžvilgiu galimai įvykdytą nusikalstamą veiką (vagystę), todėl nei patvirtina, nei paneigia byloje kilusio ginčo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, t. y. kas buvo tikrasis ginčo Buto pirkėjas. Be to, pirmosios instancijos teismas prie bylos prijungė ieškovo kartu su 2024 m. balandžio 18 d. prašymu (reg. Nr. DOK-48494) pateiktus dokumentus, t. y. Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-677-1129/2023, ir Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-923/2024, kuriuose yra užfiksuoti bei įvertinti A. A. ir R. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra objektyvaus poreikio ir teisinio pagrindo prijungti prie bylos atsakovo kartu su 2023 m. balandžio 26 d. prašymu (reg. Nr. DOK-52458) pateiktus įrodymus, todėl toks apelianto prašymas yra atmestinas (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių

29. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Išmanai“ (pardavėja), atstovaujama J. Š., ir ieškovas R. A. (pirkėjas) 2022 m. sausio 21 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuria susitarė dėl ginčo Buto (t. y. buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)) perleidimo už 21 000 Eur sumą, pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį sudarant iki 2022 m. vasario 10 d.

30. 2022 m. sausio 21 d. pinigų priėmimo kvitas liudija, kad ieškovas R. A. sumokėjo UAB „Išmanai“ 1 000 Eur dydžio sumą, pagal preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 5.1 punktą, pažymint, kad tai yra avansinis mokėjimas.

31. UAB „Išmanai“ (pardavėja), atstovaujama J. Š., ir atsakovas K. A. (pirkėjas) 2022 m. sausio 27 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. IR-596), pagal kurią pardavėja pardavė pirkėjui ginčo Butą už 21 000 Eur sumą, kuri buvo sumokėta grynais pinigais prieš anksčiau minėtos pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą.

32. 2022 m. sausio 21 d. pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad atsakovas K. A. sumokėjo 20 000 Eur sumą UAB „Išmanai“ už ginčo Butą, pažymint, kad tai galutinis atsiskaitymas.

33. Atsakovas K. A. (pardavėjas) ir K. K. (pirkėja) 2022 m. gegužės 10 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuria susitarė dėl ginčo Buto perleidimo už 25 400 Eur sumą, pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį sudarant iki 2022 m. birželio 10 d.

34. Atsakovas K. A. (pardavėjas) 2022 m. gegužės 18 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. 2238) pagrindu ginčo Butą pardavė už 25 400 Eur sumą tretiesiems asmenims V. K. ir I. K. (pirkėjams). Pirkėjai už Butą atsiskaitė 5 400 Eur sumą sumokėdami grynais pinigais anksčiau nurodytos pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną, o likusią 20 000 Eur sumą sumokėjo mokėjimo pavedimu.

35. Tretieji asmenys V. K. ir I. K. 2022 m. gegužės 31 d. dovanojimo sutarties (not. reg. Nr. 2781) pagrindu ginčo Butą perleido K. K..

36. Ieškovas R. A. 2022 m. birželio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. DOK-84357) dėl sandorių iš dalies pripažinimo negaliojančiais, teisinių pasekmių taikymo bei žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo K. A..

Dėl apeliacijos objekto

37. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris buvo pripažintas apsimestiniu dalyje dėl subjekto, o tai padarius – perkeltos pardavėjo teisės ir pareigos pagal vėliau sudarytą to paties nekilnojamojo turto perleidimo sandorį bei priteistas žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. IR-596) pripažinimo apsimestine dalyje dėl subjekto (pirkėjo)

38. Byloje tarp šalių esminis ginčas kilo dėl to, kas iš jų (ieškovas ar atsakovas) buvo tiktoji vienos iš 2022 m. sausio 27 d. sudarytos Buto pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. IR-596) šalių, t. y. pirkėjas.

39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, priėmė išvadą, kad 2022 m. sausio 27 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. IR-596) (kurią kaip pirkėjas pasirašė atsakovas K. A.) pagrindu ginčo Butą nusipirko ieškovas R. A., kuris su pardavėja UAB „Išmanai“ derino visus Buto įsigijimo klausimus, pasirašė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl jo įsigijimo, pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu sumokėjo pardavėjai visą sutartą kainą, vėliau organizavo Buto remonto darbus, mokėjo mokesčius, susijusius su Buto išlaikymu. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino 2022 m. sausio 27 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. IR-596) sąlygą, jog Buto pirkėjas yra atsakovas, apsimestine, taip pat tikruoju Buto pirkėju pripažino ieškovą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalis). Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, pateiktą apeliacinį skundą grįsdamas tuo, kad teismas tinkamai nenustatė ir neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. kad tai jis buvo tikrasis Buto savininkas, kad jis turėjo pakankamai piniginių lėšų Buto įsigijimui, kad apmokėjo Buto remonto darbus, kad organizavo jo pardavimą, kad ieškovas neįrodė, kokį sandorį pridengė ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartimi ir t. t.

40. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi, apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinės gali būti ir tik konkrečios sandorio dalys (sąlygos).

41. Apsimestiniai sandoriai (kaip ir tariami sandoriai) yra simuliaciniai, kuriuos sudarant siekiama sudaryti vieno sandorio regimybę arba paslėpti kitą, tikrąjį sandorį. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu, o melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020).

42. Dėl prieš tai nurodytų priežasčių, kasacinio teismo praktikoje apsimestiniu pripažįstamas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Iš to seka, kad sandorį sudarant su statytiniu, siekiama pridengti ne kitą sandorį, o tikrąją sandorio šalį, kuri dėl vienokių ar kitokių priežasčių pati (asmeniškai) sandorio sudaryme dalyvauti nenori (negali).

43. Atsižvelgiant į tai, teismas, nustatęs, jog sandorio šalys sandorio išorinėje išraiškos formoje (išviešintoje sutartyje) nurodė šalimi ne tikrąjį, o statytinį (tariamą) asmenį, t. y. nustatęs, kad pagal sandorį sudarančių asmenų ketinimus sandoris buvo sudarytas ne su jame nurodytu, o su kitu, neišviešintu asmeniu, gali tokį sandorį pripažinti apsimestiniu ir nustatyti sandorio šalimi ne jame nurodytą asmenį, o tą, kuris realiai sandorį sudarė (įvykdė).

44. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus sprendžiant klausimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto (t. y. dėl tokio sandorio šalies), svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs ginčijamą sandorį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi). Įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020).

45. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018).

46. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, negalima apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet būtina vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

47. Remdamasis CK 1.87 straipsniu ir šios nutarties 40–46 punktuose nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant dėl 2022 m. sausio 27 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties (not. reg. Nr. IR-596) apsimestinumo dėl subjekto (pirkėjo), turėjo būti nustatyti šalių valios simuliaciją patvirtinantys faktai, o būtent: ieškovo R. A. rūpinimasis ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, derėjimasis dėl jos sąlygų, atsiskaitymas su pardavėju asmeninėmis lėšomis ir atvirkščiai – atsakovo K. A. nesirūpinimas ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, nesiderėjimas dėl jos sąlygų, neatsiskaitymas su pardavėju arba realios galimybės įvykdyti minėtą sandorį neturėjimas; taip pat realus ieškovo R. A. naudojimasis Butu, jo valdymas kaip savo ir atvirkščiai – atsakovo K. A. realus nesinaudojimas Butu ir (ar) neketinimas to daryti.

48. Remdamasis nagrinėjamoje civilinėje byloje surinktų faktinių duomenų visetu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė tarp šalių kilusio ginčo teisingam išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes (nurodytas šios nutarties 47 punkte), o tai darydamas, priešingai nei kad pateiktame apeliaciniame skunde teigia atsakovas, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.

49. Byloje tiek ieškovas R. A., tiek trečiojo asmens UAB „Išmanai“ (Buto pardavėjos) atstovas J. Š. nurodė analogiškas aplinkybes, susijusias su Buto perleidimu, t. y. įsigyti ginčo Butą ieškovui pasiūlė trečiojo asmens atstovas po to, kai sėkmingai jam pardavė butą, adresu: (duomenys neskelbtini); Butą pirmiausia apžiūrėjo ieškovo nurodytas asmuo (potencialus remonto darbų vykdytojas, t. y. V. Č.), vėliau tai padarė asmeniškai ir ieškovas; asmeniškai ieškovas su UAB „Išmanai“ atstovu 2022 m. sausio 21 d. pasirašė preliminariąją Buto pirkimo–pardavimo sutartį; jos sudarymo metu ieškovas sumokėjo trečiojo asmens atstovui 1 000 Eur dydžio avansą ir gavo tai patvirtinantį dokumentą – pinigų priėmimo kvitą; vėliau ieškovas informavo pardavėjos atstovą, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaroma atsakovo vardu, perdavė pardavėjos atstovui atsakovo anketinius duomenis; notarų biure už parduodamą Butą su pardavėjos atstovu atsiskaitė ieškovas, asmeniškai perdavęs jam grynais 20 000 Eur sumą.

50. Byloje esantys duomenys liudija, kad ieškovas turėjo piniginių lėšų Buto įsigijimui, nepaisant to, kad 2022 m. sausio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (not. reg. Nr. IR-382) jau buvo įsigijęs kitą butą, adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal 2020 m. lapkričio 6 d. pinigų dovanojimo sutartį (not. reg. Nr. ZB-4498) ieškovui jo motina A. A. buvo padovanojusi 22 000 Eur sumą. Be to, ieškovas 2021 m. spalio 20 d. už 17 000 Eur sumą pardavė turėtą butą, adresu: (duomenys neskelbtini) (žr. 2021 m. spalio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis (not. reg. Nr. RJ-7837)), o 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovas už 23 000 Eur sumą pardavė dar ir butą, adresu: (duomenys neskelbtini) (žr. 2021 m. lapkričio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartis (not. reg. Nr. RJ-8156)).

51. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, jog apie parduodamą Butą jis sužinojo iš skelbimo internete, po ko susisiekė su pardavėja, derėjosi dėl kainos, tačiau nurodytiems teiginiams pagrįsti atsakovas jokių patikimų įrodymų byloje nepateikė. Byloje nėra jokių įrodymų (pvz., skelbimų kopijų iš internetinių nekilnojamojo turto pardavimo portalų ar pan.), liudijančių, kad iš tiesų ginčo Butas buvo siūlomas įsigyti viešai. Byloje nėra ir jokių duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, jog atsakovas buvo Buto apžiūros iniciatorius (kad būtent jo pavedimu Butą pirmiausiai vyko apžiūrėti potencialus remonto darbų vykdytojas, t. y. V. Č. (dėl šios aplinkybės ginčo byloje nebuvo), o vėliau tai, savo iniciatyva, darė jis pats), ar kad jis asmeniškai vedė derybas dėl Buto įsigijimo su pardavėja UAB „Išmanai“. Nors bylos duomenys (banko sąskaitos išrašas; nekilnojamojo turto įsigijimo bei perleidimo sutartys, sudarytos 2021–2022 m. laikotarpiu; Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus 2022 m. spalio 22 d. Turto tyrimo pažyma Nr. 01-1-18243-22) leidžia pritarti atsakovo apeliacinio skundo argumentams, kad jis 2022 m. sausio mėn. turėjo pakankamai piniginių lėšų Butui įsigyti (priešingai nei kad konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime), tačiau vien finansinių galimybių įsigyti Butą turėjimas negali būti laikomas pakankamu įrodymu, kad tikrasis Buto pirkėjas ir buvo atsakovas. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „Išmanai“ (jo atstovas J. Š.) viso civilinės bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad notarų biure visą reikalingą pinigų sumą (20 000 Eur) gavo iš ieškovo R. A.. Tokius trečiojo asmens atstovo paaiškinimus netiesiogiai patvirtina jau anksčiau nurodytos faktinės bylos aplinkybės, t. y. ieškovo asmeniškai vestos derybos dėl Buto įsigijimo; derybų metu atlikti veiksmai (preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymas; avanso sumokėjimas); realių finansinių galimybių įsigyti Butą turėjimas. Byloje nėra jokių duomenų (tokių duomenų nenurodė ir atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde), kurie leistų UAB „Išmanai“ atstovo J. Š. parodymus laikyti nepatikimais ar neobjektyviais, taip pat nėra ir jokių duomenų, kurie leistų įtarti, jog trečiojo asmens atstovas yra suinteresuotas civilinės bylos baigtimi. Ginčijamą pirkimo–pardavimo sandorį tvirtinusi Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė R. O. I. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kas iš ginčo šalių (ieškovas / atsakovas) sumokėjo pardavėjos atstovui už perleidžiamą Butą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priimtas skundžiamą sprendimą rėmėsi būtent UAB „Išmanai“ atstovo duotais paaiškinimais. Pagrindo UAB „Išmanai“ atstovo duotus paaiškinimus vertinti kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas byloje nenustatė.

52. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo Butas po 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. IR-596) pasirašymo gana greitai, t. y. 2022 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. 2238) pagrindu, buvo atsakovo K. A. perleistas tretiesiems asmenims V. K. ir I. K., todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šios nutarties 47 punkte nurodytas aplinkybes, kurios laikytinos esminėmis teisingam byloje kilusio ginčo išsprendimui, ne mažiau svarbu yra nustatyti ir tai, kas iš ginčo šalių (ieškovas / atsakovas) vasario–balandžio mėn. laikotarpiu faktiškai valdė Butą, juo naudojosi ir rūpinosi.

53. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad po to, kai atsakovo vardu buvo nupirktas Butas, jis asmeniškai organizavo Buto remonto darbus. Pažymėtina, jog minėtos aplinkybės atsakovas iš esmės neneigė, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodydamas, kad jam susirgus (duomenys neskelbtini), Buto remontu rūpinosi tėvas (ieškovas), tačiau už remonto darbus jis visiškai atsiskaitė. Kadangi tarp šalių nebuvo ginčo, kas faktiškai atliko remonto darbus Bute (atsakovas pats teismo posėdžio metu pažymėjo, kad dirbo su tais pačiais meistrais kaip ir ieškovas – V., A. ir R.), todėl byloje būtina vadovautis liudytojais apklaustų minėtų asmenų (V. Č.; A. A.; R. T.) paaiškinimais.

54. Liudytoju apklaustas V. Č. nurodė, kad: R. A. paprašė jo apžiūrėti ginčo Butą; tą jis ir padarė dalyvaujant tik nekilnojamojo turto brokeriui; ieškovą informavo apie Buto būklę (kad jis apleistas; kad ten seni baldai; kad reikės remonto); Bute remonto darbų neatliko, nes susirgo (duomenys neskelbtini). Liudytoju apklaustas A. A. paaiškino, kad: atliko Bute remonto darbus; nežinojo, kieno vardu buvo pirktas Butas; atlikti remonto darbus jo paprašė ieškovas; ieškovas parinkdavo medžiagas, finansavo jų pirkimą; visus remonto klausimus derino su ieškovu; atsakovas į Butą atvažiuodavo kaip į svečius (pakalbėti, išgerti); ar atsakovas ką nors Bute dirbo, jis neprisimena; kiekvieną vakarą ieškovas duodavo pinigų maistui ir alui; dėl atlygio už remonto darbus jis tarėsi su ieškovu, tačiau pastarasis pilnai su juo neatsiskaitė. Liudytojas R. T. nurodė, kad: Bute dėjo duris, grindis, atliko santechnikos darbus; remonto darbus atlikti jo prašė ieškovas; ieškovas minėjo, kad jis nusipirko tą Butą; su ieškovu važiavo pirkti remontui reikalingų medžiagų, ieškovas už jas sumokėjo; Bute dirbo ir kiti asmenys, tačiau atsakovas jame jokių darbų neatliko; atsakovas buvo atvykęs kelis kartu į Butą, tačiau jokių nurodymų dėl remonto jis neduodavo; visus klausimus spręsdavo su ieškovu, todėl jam pasirodė kad jis ir buvo Buto savininkas; už darbus su juo atsiskaitė ieškovas.

55. Visi nurodytų liudytojai vieningai patvirtino, kad Buto remonto darbus organizavo ieškovas, su Buto remontu susijusius klausimus jie derino su R. A., pastarasis su jais iš dalies arba visiškai yra atsiskaitęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti liudytojų parodymai paneigia atsakovo teiginius, neva jis organizavo Buto remontą ir jį finansavo. Tokia išvada darytina įvertinus ir tą aplinkybę, kad atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu liudytojų (V. Č.; A. A.; R. T.) duotų parodymų teisingumo neginčijo.

56. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė ir kvitus, liudijančius Buto komunalinių mokesčių mokėjimą, po ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (UAB „Kauno vandenys“ 2022 m. vasario 28 d. sąskaitos apmokėjimas; UAB „Kauno švara“ 2022 m. vasario 28 d. sąskaitos apmokėjimas; UAB „Kauno būtų ūkis“ 2022 m. vasario 28 d. sąskaitos apmokėjimas; AB „Kauno energija“ 2022 m. vasario 28 d. sąskaitos apmokėjimas), kas taip pat patvirtina, kad ieškovas elgėsi kaip Buto savininkas. Nors atsakovas, kartu su atsiliepimu į ieškinį, taip pat pateikė mokėjimo dokumentus, liudijančius Butui suteiktų komunalinių paslaugų apmokėjimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad atsakovas mokėjimus už Butui suteiktas komunalines paslaugas atliko 2022 m. gegužės 15–16 d., t. y. kai jau 2022 m. gegužės 10 d. buvo pasirašęs su K. K. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl Buto perleidimo bei likus vos dviem dienoms iki 2022 m. gegužės 18 d. pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. 22389) sudarymo, nelaiko to pakankamu įrodymu, patvirtinančiu faktinį Buto valdymą po jo įsigijimo, o tai vertina kaip vieną iš atsakovui (kaip pardavėjui) priklausančių pareigų, siekiant sudaryti Buto perleidimo sandorį, įvykdymą.

57. Visos šios nutarties 54–56 punktuose nurodytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną bei byloje pateiktais objektyviais duomenimis pagrįstą išvadą, kad po 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. IR-596) tarp UAB „Išmanai“ ir atsakovo K. A. sudarymo, būtent ieškovas R. A. ginčo Butą valdė ir juo rūpinosi, elgėsi su juo kaip su savu. Tai netiesiogiai liudija ir ieškinio šioje byloje pateikimo aplinkybės. Ieškovas ieškinį dėl sandorių iš dalies pripažinimo negaliojančiais, teisinių pasekmių taikymo bei žalos atlyginimo priteisimo pareiškė 2022 m. birželio 13 d., t. y. nepraėjus net mėnesiui po 2022 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. 2238) sudarymo, kurios pagrindu atsakovas ginčo Butą perleido tretiesiems asmenims V. K. ir I. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl teisinės pagalbos suteikimo ieškovas į advokatę Vytautę Linaburgienę kreipėsi praėjus vos 5 dienoms nuo anksčiau minėtos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (žr. kartu su ieškiniu pateikta 2022 m. gegužės 23 d. atstovavimo sutartis). Toks itin greitas galimai pažeistų teisių teisminės gynybos iniciavimas netiesiogiai liudija, kad ieškovas laikė save ginčo Buto savininku, su atsakovo (statytinio) elgesiu (ginčo Buto pardavimu tretiesiems asmenims) nesutiko, nedelsdamas kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę, siekdamas susidariusią ydingą situaciją pakeisti.

58. Atsakovas apeliaciniame skunde ne kartą pažymėjo, kad ieškovas byloje neįrodė kokį gi kitą sandorį turėjo pridengti ginčo sandoris, t. y. 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis (not. reg. Nr. IR-596), tačiau šios nutarties 41 punkte jau buvo nurodyta, kad kai sandoris yra sudaromas ne su tikrąją sandorio šalimi, o su statytiniu, tokiu atveju yra siekiama pridengti ne kitą sandorį, o tikrąją sandorio šalį, kuri dėl vienokių ar kitokių priežasčių pati (asmeniškai) sandorio sudaryme dalyvauti nenori (negali). Todėl nagrinėjamu atveju ieškovui reiškiant ieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu dėl subjekto, jam net nekilo pareiga įrodinėti tariamai tarp šalių buvus kitam (paslėptam) sandoriui.

59. Nors atsakovas laiko, kad ieškovui nebuvo jokio poreikio sudaryti būtent apsimestinį sandorį, tačiau su nurodytu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad ginčo šalys yra artimi giminaičiai (tėvas ir sūnus), kurių santykiai ginčijamo sandorio (2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. IR-596)) sudarymo metu buvo geri, draugiški ir netgi dalykiški. Atsakovo paaiškinimai, liudytojų (V. Č.; A. A.; R. T.) parodymai, rašytiniai bylos duomenys (ieškovo ir atsakovo vardu sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo bei pardavimo sutartys; Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamo mokestinio patikrinimo dokumentai (klausimynas, adresuotas atsakovui K. A.)) leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovas užsiėmė nekilnojamojo turto pirkimu–pardavimu, įsigytus nekilnojamojo turto objektus remontuodavo, padėdavo vienas kitam, keisdavosi informacija, naudojosi tų pačių meistrų paslaugomis ir t. t. Atsižvelgiant į tai, visiškai tikėtina, kad esant geriems ir artimiems ginčo šalių tarpusavio santykiams, ieškovui 2022 m. sausio 21 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu savo vardu jau įsigijus vieną butą (t. y. butą, adresu: (duomenys neskelbtini)), tarp šalių galėjo būti sudarytas susitarimas, ieškovo perkamą Butą įforminti būtent atsakovo vardu. Toks slaptas (trečiųjų asmenų atžvilgiu) susitarimas galėjo būti sudarytas dėl pačių įvairiausių priežasčių (tiek dėl ieškovo nurodytų (pvz., blogos sveikatos būklės, noro padėti atsakovui), tiek ir dėl bet kokių kitų (pvz., mokestinės naudos)), kurios nagrinėjamu atveju, nustačius egzistuojant aplinkybes, nurodytas šios nutarties 47 punkte, bei ginčo šalims nuo 2022 m. balandžio mėn. esant itin konfliktiškuose santykiuose (dėl ko byloje ginčo nebuvo), esminės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą neturi.

60. Atsakovas apeliaciniame skunde ypač akcentuoja ir tai, kad remiantis CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis (not. reg. Nr. IR-596) laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, todėl jos 4.1 punktu pardavėjai patvirtinus, kad 21 000 Eur sumą už perleidžiamą ginčo Butą sumokėjo pirkėjas (t. y. atsakovas), šios aplinkybės nebuvo galima paneigti (nuginčyti) ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Išmanai“ atstovo paaiškinimais ar kitais įrodymais.

61. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad jeigu teismas byloje vadovautųsi vien tik ginčo sandoryje (2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartyje (not. reg. Nr. IR-586)) ir jį lydinčiuose dokumentuose (2022 m. sausio 27 d. pinigų priėmimo kvite) įrašytais duomenimis, CK 1.87 straipsnyje įtvirtinta teisės norma (apsimestinio sandorio pripažinimas negaliojančiu) būtų niekada realiai neįgyvendinama. Pažymėtina, kad kasacinis teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, yra aiškiai konstatavęs, jog tai, kad sandoris sudarytas notarine forma, savaime nereiškia, jog jis tampa prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio) įrodymu CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme. Notarine forma patvirtintas sandoris (sutartis) yra oficialusis rašytinis įrodymas tik tais atvejais, kai šis dokumentas pateikiamas į bylą kaip patvirtinantis vieną ar kitą būtiną toje byloje nustatyti faktą, t. y. kai jis byloje yra įrodinėjimo priemonė, kurioje užfiksuoti duomenys gali būti reikšmingi nustatant įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai notarine tvarka patvirtintas sandoris pats yra procesiniu dokumentu (ieškiniu, pareiškimu, skundu ir kt.) byloje ginčijamas aktas, toks sandoris, kaip išorinę išraiškos formą turintis dokumentas, vertintinas tiesiog kaip paprastas rašytinis įrodymas. Tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos nuosekliai laikosi aukštesnės instancijos teismai savo teisminėje praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1153-796/2019; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-738-357/2020; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pareikštame ieškinyje suformulavo materialinį teisinį reikalavimą dėl 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties (not. reg. Nr. IR596) pripažinimo iš dalies negaliojančia, pirmosios instancijos teismas minėtą pirkimo–pardavimo sutartį (kaip ir jį lydintį 2022 m. sausio 27 d. pinigų priėmimo kvitą) visiškai pagrįstai nelaikė prima facie įrodymu CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme, o išvadas darė vadovaudamasis visų byloje surinktų įrodymų (tame tarpe – trečiojo asmens UAB „Išmanai“ atstovo ir liudytojų paaiškinimais) visuma.

62. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ir kitus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimo taisyklių pirmosios instancijos teisme pažeidimu, pažymi tai, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).

63. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu, kurių pagrindu teismas priėmė išvadą, kad ieškovas byloje įrodė, jog jis buvo faktinis ginčo Buto pirkėjas pagal ginčijamą 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. IR-596), minėtą Butą įgijo už savo asmenines lėšas, su įgytu Butu elgėsi kaip jo savininkas (Butą remontavo, prižiūrėjo, juo rūpinosi). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apsimestine ir negaliojančia 2022 m. sausio 27 d. tarp UAB „Išmanai“ (pardavėjos) ir atsakovo K. A. (pirkėjo) sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio sąlygą dėl subjekto (pirkėjo), taip pat pagrįstai tikruoju ginčo Buto pirkėju pripažino ieškovą R. A.. Pažymėtina, kad vien tai, jog apeliaciniame skunde apeliantas kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia asmeninę savo nuomonę dėl jų turinio, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu.

Dėl pardavėjo teisių ir pareigų pagal 2022 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. 2238) perkėlimo ir 24 500 Eur sumos priteisimo

64. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria ir pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pripažinus apsimestiniu (dėl subjekto) 2022 m. sausio 27 d. sudarytą Buto pirkimo–pardavimo sandorį, ieškovui R. A. turi būti perkeltos pardavėjo teisės ir pareigos pagal 2022 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. 2238), kurios pagrindu atsakovas K. A. pardavė Butą tretiesiems asmenims, t. y. V. K. ir I. K., nustatant, kad ieškovas (R. A.) pardavė, o tretieji asmenys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nusipirko ginčo Butą už 25 400 Eur sumą. Kadangi nagrinėjamu atveju tretieji asmenys V. K. ir I. K. laikytini sąžiningais įgijėjais, nes byloje nėra duomenų, jog Butą iš atsakovo jie nusipirko už mažesnę nei rinkos kainą, taip pat nėra ir jokių kitų jų nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tokiu atveju ieškovui būtina iš atsakovo priteisti pastarojo pardavus Butą gautą 25 400 Eur sumą. Tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritartina dar ir todėl, kad tretieji asmenys V. K. ir I. K. 2022 m. gegužės 31 d. dovanojimo sutartimi (not. reg. Nr. 2781) ginčo Butą jau yra perleidę K. K.. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas apeliaciniame skunde nedėsto jokių argumentų ar motyvų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su pardavėjo teisių ir pareigų perkėlimu ieškovui pagal 2022 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. 2238) bei pinigų sumos, gautos už parduotą Butą, priteisimo, neteisėtumo ar nepagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra.

Dėl procesinės bylos baigties

65. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas visus šioje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, teisingai išsprendė byloje kilusį ginčą, tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuotas sandorio pripažinimo apsimestiniu institutas, ir proceso teisės normas, kuriose reglamentuotos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai bei motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010). Todėl atsakius į esminius apeliacinio skundo argumentus, dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi ir nedaro jokios įtakos skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

68. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra atlyginamos.

69. Byloje pateikti duomenys liudija, kad ieškovas R. A. apeliacinio proceso metu patyrė 363 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatės Vytautės Linaburgienės teisinei pagalbai apmokėti. Atmetus byloje pateiktą apeliacinį skundą, nurodytos bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

70. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybė byloje nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas Ridikas Jurgita Sujetienė Edita Šliumpienė