- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- 1-677-1129/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18243-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Kaltinamasis
- K. A.
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.6Didelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 3 d.)
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) laikomas neteistu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. A. buvo kaltinamas tuo, kad teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2022 metų sausio mėnesį, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė didelės vertės svetimą nukentėjusiajai A. A. priklausantį turtą, o būtent: iš kambaryje esančios sekcijos pagrobė 35 000 eurų grynųjų pinigų įvairiomis kupiūromis, padarydamas nukentėjusiajai A. A. 35 000 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis K. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir duodamas parodymus po nukentėjusiosios bei liudytojų apklausos parodė, kad 15 metų dirbo su nekilnojamuoju turtu kartu su savo tėvu R. A.. Jie padėdavo vienas kitam susirasti klientus, remontų klausimais, taip pat padėdavo vienas kitam susimažinti butų kainas. Bendrai pirktų objektų buvo apie 10-20 proc. Vieną butą buvo suradęs jis, jį suremontavo, o tėvas tą butą pardavė ir su juo neatsiskaitė. Jo ir tėvo santykiai buvo geri iki 2022 m. balandžio 1 d. Tą dieną jis važiavo (duomenys neskelbtini) ir prie kavinės pamatė tėvo mašiną, užlipęs į antrą aukštą pamatė, kad tėvas sėdėjo su jo sužadėtine H. O., ji ir jo tėvas buvo pora. Jis jų paklausė, ar seniai, jie atsakė, kad jau daug laiko, ir jis išėjo. Jokie santykiai su jais toliau neįmanomi. 2022 m. kovo mėnesį jam tėvas padėjo su remontais, prižiūrėjo meistrus bei atveždavo reikiamas medžiagas. Paklausus, kiek jis jam skolingas, tėvas sakė, kad 4000 Eur, su tėvu atsiskaitė, o tuomet tėvas jam pasakė, kad jis jam yra skolingas dar 40 000 Eur, kurių jis nesutiko mokėti. Tėvas jam pradėjo daryti spaudimą per kitus žmones. H. O. pateikė 15 000 Eur civilinį ieškinį, tėvas 25 000 Eur civilinį ieškinį, o močiutė A. A. parašė, kad jis ją apvogė, tačiau tai yra melas. Tėvas darė spaudimą su močiutės pareiškimu, kad jis psichologiškai palūžtų ir, kad galėtų iš jo išsireikalauti 40 000 Eur. 2022 m. vasarą jo tėvo sugyventinė M. P. jam skambindavo ir guosdavosi, kad jo tėvas yra su H. O., tačiau jis sakė, kad tai yra ne jo reikalas. Ji taip pat sakė, kad A. išgyvena, kad nesužinotų tiesos, nes jai pačiai bus iškelta byla. M. P. jam patarė telefone nusistatyti esamas buvimo vietas, todėl jis nuo praeitų metų liepos mėnesio užsistatė buvimo vietą ir pradėjo įrašinėti pokalbius. A. A. dirba pas jo tėvą ir gyvena A. A. bute. Jo tėvas R. A. yra sėdėjęs už vagystes, girtam vairuojant per autoįvykį žuvo moteris, jis priklauso nusikalstamo susivienijimo grupuotei, verčiasi nekilnojamuoju turtu kaip priedanga, o iš tikrųjų prekyba narkotikais, už gautus pinigus perka A. A. butus, o A. A. juos jam dovanoja. 2021 metų rudenį tėvas iškviestas į policiją pasirašyti dėl narkotikų prekybos. Byla sukurta melagingai, kad iš jo pasipelnyti. Iš A. A. niekada nevogė, nesiskolino. Čia tėvas viską organizuoja dėl moters bei melagingai eina liudyti į teismą. Su močiute jų santykiai geri, ji jam visada padėdavo finansiškai. Kai mirė senelis, jis jai padėjo, remontus darė, vežiojo. 2021 metais, kai močiutė tvarkėsi dantis, jis prisidėjo, prisidėjo ir E. B., nes močiutė niekada neturėjo tokių pinigų. Močiutė buvo tėvo ,,statytinė“, ką tėvas pasakys, tą ji padarys, kadangi jo tėvas yra jos sūnus ir viską sugalvojo tėvas. Močiutės pranešimas yra melagingas. E. B. sako, kad močiutei yra senatvinė demencija. Jokių skolų jis daugiau neturėjo, nors A. A. tvirtina, kad jis jam yra skolingas, tačiau tai yra melas. Jis A. mokėjo atlyginimą, kadangi jis dirbo pas jį, jo tikslas yra jį apkalbėti. Nuo močiutės buto rakto jis neturėjo, pas ją lankydavosi kartais dažniau, o kartais rečiau. Močiutė turi tris rūsius, jis ten laikydavo įrankius, todėl būdavo, jog pas močiute ateina dėl įrankių, bet, kai reikėdavo, ją vežiodavo, nuveždavo pas stomatologus, jų santykiai buvo geri. Parašyti pareiškimą močiutę įkalbėjo tėvas R. A.. Tarp jo ir močiutės ženklesnių konfliktų niekuomet nebuvo, nebūtų ir dabar, jei ne tėvas. Anksčiau A. A. buvo parašiusi melagingą pareiškimą dėl savo dukters R. A. sūnaus tvirkinimo, po šio įvykio R. A. su A. A. nepalaiko jokių santykių, kadangi tai buvo melas. Tėvas R. A. iš jo bando reikalauti, kad neva jo vardu yra nupirkęs butą. 2021 metais jis buvo nupirkęs penkis būtus, 2015 metais pardavė pusę autoserviso. Šią veiklą vykdo virš 20 metų, veiklos pradžioje iš A. A. pirko butą su paskola. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas A. A.. Turėjo sklypą (duomenys neskelbtini), darė projektus, tačiau nusprendė parduoti. Įmonei pradėjus statybas, paaiškėjo ar kažkas paskundė, kad architektas yra padribęs dokumentus ir dėl to buvo nelegalus leidimas išduotas, todėl jis, norėdamas apsaugoti turtą, jį perrašė močiutei A. A.. Tai buvo fiktyvus sandoris, architektas dėl to prisipažino ir išieškojimas vyksta iš jo. Prie to jis pats niekaip neprisidėjo, močiutei perrašė butą, o ji jam parašė įgaliojimą ir jis butą pardavė 2020 metais. Močiutės vardu buvo butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir dar vieną butą buvo pirkęs. Tėvas butus pirkdavo močiutės vardu, o močiutė juos padovanodavo. 2015 metais statė kotedžus, statyboms vadovavo jis, o finansavimas buvo tėvo R. A.. Kotedžus močiutė padovanojo E. B., o E. B. parašė įgaliojimą R. A., jis juos pardavė ir gavo pinigus. Močiutė dalyvavo sandoriuose, gaudavo 300-500 Eur atlygį nuo sandorio, iš jo pusės buvo gal trys sandoriai, visi kiti sandoriai buvo iš tėvo pusės. Jis yra močiutei padovanojęs butą (duomenys neskelbtini) tam, kad išvengtų mokesčių. Močiutė pardavė butą ir pinigus pasiėmė tėvas. Močiutė jam niekada nedavė pinigų, nes jų neturėjo. Per šventes jis močiutę pasveikindavo pinigais, kadangi jos pensija yra maža. Prieš pensiją močiutė nedirbo, todėl finansiškai prisidėdavo jis, brolis D. ir E. B.. Tėvui jis nėra skolingas, tačiau tėvas mano, jog jis yra skolingas už remontus, dėl to jį padavė į teismą. Močiutė jam kelis kartus guodėsi, kad neturi pinigų, todėl jis jai duodavo pinigų. Apie tai, kad močiutė turi santaupų eurais, jis nėra girdėjęs ir to nebuvo. Neigia, kad ėmė ir kad grąžino pinigus. Tėvas pareiškime nurodo, kad 2022 m. birželio mėnesį jie buvo susitikę, tačiau jis tą dieną kelių minučių skirtumu gavo baudą kelyje (duomenys neskelbtini). Jam yra iškelta ir civilinė byla, kuri vyksta šiame teisme, ji dar nebaigta.
Nukentėjusioji A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos anūkas. 2022 metų sausio mėnesio pabaigoje ji pasigedo 35 000 Eur, kuriuos, sudėtus į celofaninį maišelį, ji laikė savo namuose esančios sekcijos lentynoje, kur sudėti megztukai. Iki tol vis pasižiūrėdavo ir patikrindavo, ar pinigai yra vietoje, tačiau vieną dieną pamatė, kad pinigų nėra. Iš karto paskambino anūkui K. ir sūnui. K. prisipažino, jai pasakė, kad pinigus paėmė ir atiduos. Kai pinigai dingo, pagalvojo apie K., kadangi niekas kitas pas ją daugiau neateidavo, tik jis ir sūnus. K. įtarė, kadangi jam reikėjo pinigų, nes vertėsi butais. Kai ji jam paskambino, jis sakė, kad pirks butus, užsidirbs ir pinigus jai atiduos. Ji sutiko, kad K. grąžintų pinigus, termino su juo neaptarė, tačiau jis sakė parduosiu, užsidirbsiu ir atiduosiu. A. K. niekuomet nėra prašęs jos pinigų. Su K. bendravo iki balandžio mėnesio pabaigos ar gegužės mėnesio pradžios, nes po to jis atjungė jai telefoną, kurį buvo įgijęs savo vadu ir mokėdavo abonementą. K. jai padėjo, pataisydavo kraną, su A. padarė remontą, visą laiką buvo jos dešinioji ranka. Ji į teisėsaugą kreipėsi pasitarusi su sūnumi, kadangi matė, jog anūkas K. nenori jokių santykių, jis su ja nebendravo. K. sakė, kad pinigus jai atiduos. Į tai, kad jis paėmė pinigus, ji reagavo normaliai, labai ant jo nesupyko, jo pasitikėjo ir galvojo, kad pinigus grąžins. Jokių turtinių santykių su K. ir savo sūnumi ji neturi. Nuo to laiko, kai K. nustojo su ja bendrauti, t. y. nuo balandžio mėnesio pabaigos, nebendravo ir iki šiol nebendrauja. K. pinigus atvežė savo tėvui, o ji tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Sūnus jai paskambino ir pasakė, kad K. atvežė jam pinigus. Ji atgavo 35 000 Eur grynaisiais pinigais, kai sūnus jai atvežė ir padavė pinigus, kartu buvo ir vyro brolis A.. Pinigai buvo visokiomis kupiūromis, įdėti į dvi moteriškas kojines. Kai sūnus jai padavė pinigus, pasakė, kad tai tie patys pinigai. Ji pinigus perskaičiavo. Grubiai tariant, anūkas iš močiutės pasiskolino pinigus. Apklausų metu ji nurodė tiesą, prašė tyrėjos bylą nutraukti, tačiau nežino, kodėl byla nebuvo nutraukta. Ji jokių pretenzijų neturi, nenori, kad Kęstutis būtų teisiamas. Ji K. nebuvo rodžiusi, kur yra padėti pinigai, tačiau jis žinojo, jog ji turi pinigų. Apie tai žinojo jis, jos sūnus ir E. B.. Pareiškimas pasirašytas jos parašu, tekto nesurašė niekas kitas. Jai žinoma, kad K. paėmė iš jos pinigus ir iš jų pirko butus. Kad K. pirko tris butus, sužinojo iš sūnaus. Pinigus ji turėjo, nes 2012 metais buvo gavusi 100 tūkstančių litų palikimą iš (duomenys neskelbtini), o prieš tai buvo gavusi palikimą rubliais. Savo parodymus duoda nuoširdžiai, anūko neapkalba.
Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie tai, jog K. pavogė pinigus, jis nežinojo. Apie pinigus sužinojo, kai K. atvežė pinigus. R. pasakė, kad čia yra pavogti pinigai, juos pavogė K.. Tuo metu buvo jis, N. ir R..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti nuspręsta perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojo A. A. parodymus. 2022 m. birželio 28 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytojo A. A. parodymai apie tai, kad jo brolis buvo A. A., kuris jau yra miręs. Brolis buvo susituokęs su A. A.. Jie turi sūnų R. A.. R. turi sūnų K. A., apie 40 m. amžiaus. Su K. kaip giminaičiai bendraudavo labai artimai, susitikdavo gan dažnai, jam darydavo remontus butuose. Žino, kad K. versdavosi butų prekyba, t. y. nupirkdavo senesnį butą, jis jį atremontuodavo, o K. po to parduodavo. 2022 m. sausio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, jis remontavo K. butą (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad dėjo kambaryje parketą. Į butą grįžęs K. be jokios priežasties supyko ant jo ir spyrė vieną kartą į pilvą. Po to paėmė vieną parketlentę ir su ja ėjo link jo. Jis tai pamatęs, rankomis užsidengė galvą, po ko K. su parketlente jam sudavė vieną smūgį į galvą, tačiau pataikė į dešinės rankos kauliuką prie riešo. Nuo smūgio ant veido, prie dešinio smilkinio, jam atsirado kraujosruva. Po šio įvykio K. pats jam pirko nuo skausmo vaistus. Jis yra karšto būdo, greitai susinervina, jam užeina tokie kaip pykčio priepuoliai, tačiau, kai jis būna ramus, jis būna geras, paslaugus jam. Po šio įvykio K. jo neatsiprašė. Jis į jokius gydytojus nesikreipė, niekur nesigydė. Dėl sukelto momentinio fizinio skausmo, K. pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, tyrimo prašo neatlikinėti. Taip pat nori paminėti ir tai, kad 2016 metais 3 mėnesius dirbo (duomenys neskelbtini). Kadangi turėjo įsiskolinimų, negalėjo savo vardu atsidaryti banko sąskaitos, nes viską būtų nuskaičiavę antstolis, todėl 2016 metais žodžiu paprašė K., kad jis savo vardu atsidarytų „Swedbank“ banko sąskaitą į kurią iš (duomenys neskelbtini) jam galėtų pervesti atlyginimą. Grubiai atlyginimo turėjo būti pervesta apie 6000 eurų. Visi banko prisijungimai, kortelė buvo pas K.. Pinigais, buvusiais banko sąskaitoje jis nesinaudojo, jie buvo susitarę, kad K. jam už juos mokės procentus. Baigęs remontą K. bute (duomenys neskelbtini), jis pradėjo remontuoti butą (duomenys neskelbtini), kurį jis buvo nupirkęs pardavimui. Nebaigus (duomenys neskelbtini) bute remonto, 2022 m. balandžio mėnesį, K. atvažiavo pas jį ir pasakė, kad baigiam darbus, jam nebereikia jo paslaugų, nes jis susipyko su savo tėvu R., todėl viską pabaigiam. Jis jam pasakė gerai, baigiam viską. Už jo suteiktas remonto paslaugas (duomenys neskelbtini) esančiame bute K. jam neatsiskaitė. Taip pat jis jam yra neatsiskaitęs ir už ankstesnius butų remonto darbus, kuriuos jis jam atlikdavo. Jokios darbo sutarties jie nebuvo pasirašę, dirbdavo pas jį kaip pas giminaitį, pagal žodinį susitarimą. K. dėl butų remonto darbų jam yra skolingas grubiai apie 4000 eurų. Kai K. pasakė, kad baigiam visus darbus, jis jam pasakė, kad jis grąžintų jo pinigus iš (duomenys neskelbtini), t. y. 6000 eurų, tačiau K. jam pasakė, kad nėra tų pinigų ir jų jis jam negali grąžint. Mėnesio bėgyje, buvo jų šeimos susitikimas, kurio metu R. jam papasakojo, kad K. grąžino A. 35000 grynųjų pinigų, kuriuos buvo iš jos pavogęs. Jis pats savo akimis matė pas A. grynuosius pinigus, tačiau kokia ten suma buvo, nežino. Žino, kad K. yra daug kam skolingas, tačiau kokias tikslias sumas kam yra skolingas, nepasakys, nes nežino. Norėtų, kad su K. būtų pravestas profilaktinis pokalbis ir jis būtų įpareigotas grąžinti jam skolingus pinigus 10000 eurų. Kol kas pareiškimo dėl to nerašys (1 t., b. l. 77–78).
Pagarsinus aukščiau nurodytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas A. A. patvirtino jų teisingumą ir papildomai paaiškino, kad buvo šeimos susitikimas, kurio metu jis sužinojo apie pinigus. Iki šio susitikimo jis nieko nežinojo. R. pasakė, kad Kę. grąžino pavogtus pinigus. Progos šeimos susitikimui nebuvo, jie visi dažnai susitikdavo. Jis į susitikimą atvyko autobusu, kokiu tikslu buvo pakviestas, jam nesakė, tačiau, kai nuvyko, jam pasakė, kad dėl pinigų, todėl, jis, kaip supranta, susitikimas buvo skirtas pinigų klausimui išspręsti. Kai jis atvažiavo, buvo K. ir N.. Jam paaiškino visą padėtį ir R. pasakė, kad važiuoja pas K. pasiimti pinigų. Kai R. grįžo, pasakė, kad atvežė pavogtus pinigus ir ant stalo padėjo dvi kojine su pinigais. Jis pats dirbo pas K., tarp jų buvo finansinių nesutarimų, šiuo atveju jis K. charakterizuoja neigiamai. Iki šeimos susitikimo, jis nėra matęs pinigų pas savo giminaitę ir nežinojo, kad ji juos turėjo. Kai K. grąžino pinigus, jis juos matė, jie buvo įdėti į kojinę. Tai buvo pernai metais, tačiau negali pasakyti, kokia tai buvo diena. R. nuvažiavo ir grįžęs N. perdavė dvi kojines su pinigais. Kokia buvo pinigų suma, jis nežino. Šiai dienai K. yra skolingas jam pinigų, jis jam yra skambinęs, tačiau K. jam pasakė, kad neturi galimybių su juo atsiskaityti. Ikiteisminio tyrimo metu R. jį lydėjo į apklausą, nes jis nežinojo, kur reikia eiti. Jam tada jis liepė sakyti tiesą, o jis ją ir pasakė. Po kurio laiko jis kalbėjo su K., prašė jo pinigų. Kad jis jam yra skolingas, K. žino. K. jam mokėdavo už dieną ir pirkdavo maistą. Nežino, ar kalbėdamas su K. jis nurodė, kad R. viską sugalvojo. Nežino, ar sakė, jog privertė parašyti pareiškimą. Su močiute jis nieko nėra susitaręs. Jis K. melavo, kadangi norėjo, kad jis jam sumokėtų, pas jį prašė darbo. Savo priklausomybę alkoholiui jis valdo, prisimena viską, kai buvo šeimos susitikime. Apie susitarimus tarp A. ir R. dėl kreipimosi į policiją K. atžvilgiu jam nėra žinoma.
L. R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad K. A. yra jo sūnus. Jo mama A. pasigedo pinigų ir kreipėsi į policiją dėl jo sūnaus. Kad pinigai yra sekcijoje, žinojo jis, K. ir mama, daugiau niekas, jo manymu, apie tai nežinojo. Jam mama pasakė, kad nėra pinigų, jis iš karto pagalvojo, kad tai yra K. darbas, nes jis su ja nutraukė ryšius. Kažkada K. mokėjo už jos telefoną, bet jis atjungė jos mobilųjį ryšį. Su K. nekalbėjo, nes tuo metu jis jį ignoravo. Jis bandė paskambinti K., tačiau jis prašė baigti jį parsekioti, apie dingusius pinigus nekalbėjo. 2022 m. birželio mėnesį jis buvo bažnyčioje, savo telefoną buvo palikęs automobilyje, ir, kai sugrįžo, pamatė, kad yra praleistas K. skambutis, todėl jis jam perskambino. K. jam pasakė, kad nori susitikti. K. atvažiavo ir pasakė, kad nori grąžinti pinigus, bet pats jų nuvežti negali, todėl nori pinigus perduoti per jį. K. atvežė 35 000 Eur, po maždaug valandos atvežė dar 3 000 Eur, o likusius 2 000 Eur perdavė (duomenys neskelbtini). K. liepė 35 000 Eur perduoti motinai, o likusius perduoti M. Š.. Jis iš karto paskambino motinai ir pasakė, kad jos pinigai jau yra vietoje. Tuo metu mama buvo išvažiavusi prie jūros. Likusius 5 000 Eur jis perdavė M. Š.. Viskas įvyko po maždaug 2-3 mėnesių, kai dingo pinigai. Kai K. perdavė pinigus, jie buvo įdėti į baltus vokus, buvo įvairiomis kupiūromis, bet daugiausiai po 100 Eur ir 200 Eur kupiūromis. Po 3-4 dienų mama grįžo namo, jis jai paskambino ir kaip tik pas ją tuo metu buvo atvažiavęs dėdė. Jis atvežė pinigus, tuo metu jas buvo perdėjęs į kojines, ir padėjo ant stalo. Kodėl jis jas perdėjo į kojines, nežino. Atvažiavęs jis pasakė, kad sūnus močiutei grąžino pinigus. Pinigų jie neperskaičiavo, mama juo pasitikėjo. Kai K. jam perdavė pinigus, jis juos perskaičiavo, jų buvo tiek, kiek ir buvo nurodyta. Po pinigų dingimo, jo mama su jo sūnumi, kiek jam yra žinoma, dažnai kalbėdavo. Mama, kai galėjo dar skambinti, K. buvo sakiusi grąžinti pinigus, tačiau jis nesileido į kalbas ir po kurio laiko atjungė jos telefoną. Tuo metu sūnus buvo skolingas ir M. Š. 17 000 Eur, kuriuos grąžino. Kodėl pinigus perdavė jam, o ne M., nesakė. Pagrindo apkalbėti sūnų neturi, su juo bylinėjasi civilinėje byloje, kuri prasidėjo tuo pačiu laiku, kai dingo pinigai. Kai pinigai buvo grąžinti, civilinė byla dar nebuvo pradėta. Civilinė byla vyksta dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) kurį jis pirko K. vardu. Šiuo metu jų santykiai yra niekiniai, tačiau tokie santykiai buvo ne visada, jie pradėjo blogėti prieš kelis metus, bet viso to kulminacija prasidėjo pernai metais, balandžio mėnesį, kuomet jis buvo su K. drauge. Ji jam parašė, kad nori pasikonsultuoti dėl buto, todėl jie susitiko bare ir atvažiavo K.. K. pagalvojo, kad jie yra santykiuose. Iki balandžio mėnesio, su K. jie retai turėjo bendrų, ekonominių interesų. Kartais jiedu pirkdavome nekilnojamojo turto objektus, nes jis nuo 2018 metų pabaigos iki 2021 metų stipriai sirgo onkologine liga ir jam neleido sveikata. K. jį įkalbėjo nupirkti butą jo vardu. Ekonominė veikla buvo atskira. Po balandžio mėnesį įvykusio įvykio, jam nekilo klausimas dėl jų tarpusavio, piniginių santykių. Prašė jo grąžinti pinigus už butą (duomenys neskelbtini) Jis nėra pirkęs jokio turto už K. pinigus. Jo ir A. santykiai yra geri, kai ji pasigedo savo pinigų, jis sužinojo balandžio mėnesį. Jis tikrai nepadėjo A. suformuluoti pareiškimo, jai padėjo advokatė. Kad pareiškime nurodyta apie tai, jog K. pirko nekilnojamojo turto objektus, nurodė pati motina, jis negali kalbėti už ją. Jis mamą nuvežę pas advokatę. Jam yra žinoma daug apie A. turėtas lėšas, kadangi ji yra gavusi palikimą iš A., teta jai yra dovanojusi butą ir pinigines lėšas, jo tėvas buvo pasiturintis, tais laikais iš A. gavo virš 100 tūkstančių litų. Ar mama turėjo pajamų iš nekilnojamo turto prekybos, jis nežino, tik žino, kad ji turėjo pinigų. Jis neinicijavo A. A. apklausos ir jam nenurodė, ką sakyti. Jis neįtakojo A. rašyti pareiškimo policijoje, ji klausė jo nuomonės, o jis jai patarė kažką daryti. Sakė pasikalbėti, o po to žiūrėti. Nemanė, kad viskas nueis iki teismo. Kreiptis į policija buvo mamos sprendimas.
Šalies argumentai
2022 m. gegužės 12 d. pareiškime apie nusikalstamą veiką nukentėjusioji A. A. nurodė, kad iki šių metų sausio mėnesio namuose laikė 35 000 (trisdešimt penkis tūkstančius) Eur pinigines santaupas (buvo pardavusi paveldėtą turtą bei turėjo santaupų). Po anūko K. A. paskutinio apsilankymo šių metų sausio mėnesį, pinigų nėra, anūkas neužeina, telefonu jai neatsiliepia, vengia bet kokio bendravimo su ja. Jos telefonas buvo paimtas anūko K. vardu, tačiau apie gegužės 5 d. jos telefonas buvo atjungtas. Yra vyresnio amžiaus, sunku pačiai imtis skubotų neatidėliotinų bei neišvengiamų veiksmų, tad jai sūnus padėjo vėl įjungti telefoną: sūnus kreipėsi į telefono operatorių ir šis pajungė jai telefoną. Jos žiniomis, anūkas K. apgaulės ar kitu būdu gavo pinigų ir iš kitų asmenų: iš jos sūnaus (savo tėvo) R. A. - sumos nežino, iš M. Š., kuriam pinigus davė jo tėvas - 17 000 (septyniolika tūkstančių) Eur. Kiek žino, jos santaupos ir kitų žmonių pinigai buvo panaudoti butų pirkimams K. A. vardu. Buvo pirkti trys butai per trumpą laiką, bet nekilnojamojo turto K. galėjo įsigyti ir daugiau: 2022 m. vasario 11 d. pirko butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 3 d. pirko butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio pabaigoje pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jos žiniomis, anūkas K. neturėjo ir neturi tiek santaupų, kad galėtų pirkti tris butus per tokį trumpą terminą. Gali būti ir daugiau asmenų, iš kurių jis apgaulės ar kitu būdu išviliojo ar paėmė/pasisavino pinigus. Siekiant apsaugoti jos bei kitų asmenų interesus, mano tikslinga apriboti disponavimą visais nekilnojamaisiais turtais, kuriuos K. A. įsigijo nuo 2022 m. sausio 1 d. iki šios dienos. Be to, jos vyro brolis A. A., dirbo pas anūką padieniu darbininku naujai pirktuose butuose. Tačiau anūkas A. nesumokėjo už darbą, o sumušė: spyrė į pilvą, smūgiavo į galvą, kurią rankomis saugojo nuo smūgių. Jai tai pasakojo, rodė sumušimo žymes, mėlynes ant kūno ir guodėsi pats A. A.. Pasitikėjo savo anūku, o jis pasinaudojo jos amžiumi, patiklumu ir neatsiklausęs, nieko nesakęs pasisavino jos santaupas. Kiek žino, anūkui K. šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar iškelta baudžiamoji byla. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ir vadovaujantis BPK 166 straipsnio1 dalimi, prašo: 1. A. K. A. priklausančius butus: 2022 m. vasario 11 d. pirko butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 3 d. pirko butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio pabaigoje pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), Ir kitą nekilnojamąjį turtą, pirktą K. A. vardu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki šios dienos; 2. Pradėti ikiteisminį ir K. A. patraukti baudžiamojon atsakomybėn (1 t. b. l. 9–15).
2022 m. gegužės 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 21–36).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. Š. 2022 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl turto tyrimo skyriaus pareigūnų įtraukimo į tyrimo grupę“ nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariate (toliau - Kauno apskr. VPK Dainavos PK) atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-18243-22 dėl vagystės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį. Ikiteisminiame tyrime pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, įteiktas pil. K. A., gim. (duomenys neskelbtini) Atliekant ikiteisminį tyrimą surinktų duomenų visetas leidžia pagrįstai įtarti, kad K. A. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2022 metų sausio mėnesį, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė didelės vertės svetimą nukentėjusiajai A. A. priklausantį turtą, o būtent: iš kambaryje esančios sekcijos pagrobė 35000 eurų grynųjų pinigų įvairiomis kupiūromis, padarydamas nukentėjusiajai A. A. 35000 eurų turtinę žalą. Atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo atlikta įtariamojo K. A. vardu yra registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto analizė. Tyrimo metu nustatyta, kad K. A. šiuo metu nuosavybės teise priklauso butai adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinus informaciją VĮ ,,Regitra“ nustatyta, kad K. A. nuosavybės teise priklauso transporto priemonė - ,,BMW 528I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad K. A. nuo 2017 m. niekur nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, todėl kyla pagrįstų abejonių ar nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą K. A. įsigijo iš teisėtų būdu gautų lėšų. Tuo tikslu būtina atlikti K. A. turto tyrimą. Siekiant aiškiai atriboti teisėtai įgytą turtą nuo neteisėto, rasti neteisėtai įgytą turtą ir, esant teisiniams pagrindams, pritaikyti teisės aktų numatytas teisines priemones, tikslinga į ikiteisminio tyrimo grupę įtraukti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos turto tyrimo skyriaus pareigūnus, kuriems pavesti atlikti įtariamojo K. A. ir esant būtinumui, jo šeimos narių turto tyrimus (1 t., b. l. 138–145).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. Š. 2022 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl naujos nusikalstamos veikos“ nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18243-22, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo. Ikiteisminiame tyrime buvo atliktas įtariamojo K. A., gim. (duomenys neskelbtini) turto tyrimas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. Duomenys surinkti analizuojant banko sąskaitų išklotines, VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis, VMI pateikta informacija, Sodros duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Atlikus turto tyrimą nustatyta, kad K. A. gaudavo pajamų/pelną pardavinėdamas nekilnojamąjį turtą ir patirtos išlaidos pagrinde būdavo nekilnojamojo turto pirkimui, nors jokios individualios veiklos nėra įregistravęs, apie iš nekilnojamojo turto sandorių gautą pelną nėra deklaravęs VMI ir privalomų mokesčių nėra susimokėjęs. Apskaičiuota, kad K. A. tiriamuoju laikotarpiu, pardavęs nekilnojamąjį turtą gavo nuo 73 150 Eur iki 97 150 Eur pelno. Nustatyta, kad K. A. versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine, komercine veikla neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga. Gavus duomenų, kad K. A. neteisėtai laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. pagal savo gyvenamąją vietą, laiku neinformavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą ir nepateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą, neturėdamas leidimo veiklai, neįkūręs įmonės ir kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, susijusios su nekilnojamojo turto įsigijimu ir pardavimu, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos. Esant šioms faktinėms nusikalstamos veikos aplinkybėms, pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl BK 202 straipsnio 1 dalies (1 t. b. l. 16–18).
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. lapkričio 24 d. nutarime atskirti ikiteisminius tyrimus nurodyta, kad Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK Veiklos skyriuje pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18243-22 dėl to, kad 2022 metų sausio mėnesį iš pareiškėjos A. A., adresu (duomenys neskelbtini), anūkas K. A., gim. (duomenys neskelbtini) pavogė sekcijoje buvusius 35 000 eurų (trisdešimt penkis tūkstančius). Taip pat atlikus K. A. turto vertinimą nustatyta, kad jis galimai stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos neteisėtu būdu ir neturėdamas tam leidimo. Ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iš A. A. yra baigtas, atlikti visi galimi ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl greitesniam ir objektyvesniam tyrimui atlikti ikiteisminis tyrimas dėl galimos komercinės veiklos neturint leidimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalyje išskirtinas į atskirą ikiteisminį tyrimą. dėl galimos komercinės veiklos neturint leidimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-18243-22 atskirtus dokumentus pagal atskirą sąrašą pridėti prie atskirtos ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t. b. l. 19–20).
Dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.
Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517-203/2015, 2K-249-222/2018). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimą būtina vadovautis jos apibūdinimu, pateiktu BK 15 straipsnyje. Taigi, teisiškai vertinant, ar buvo padaryta vagystė (svetimo turto pagrobimas), reikia nustatyti ne vien tik objektyviąsias aplinkybes, bet ir subjektyviąsias, tai yra tyčinę kaltės formą. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas tikslu jį pasisavinti, tai yra paversti savu turtu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517/2015, 2K-517-303/2015). Taigi, nenustačius tyčios svetimą turtą užvaldyti negrįžtamai, ir priešingai – nustačius, kad paimdamas svetimą turtą (daiktą) asmuo neturėjo tikslo jį pasisavinti, paversti savu, o tik laikinai norėjo juo pasinaudoti ir vėliau grąžinti jį savininkui, tokia veika nesudaro visų būtinųjų vagystės (svetimo turto pagrobimo) sudėtį sudarančių požymių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais ir aiškinimais, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą, kokių padarinių šia veika siekė ar jų nesiekė, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir panašiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016, 2K-322-511/2017).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas K. A. dėl A. A. priklausančio turto – 35 000 Eur pagrobimo nepasitvirtino, kadangi kaltinamojo K. A. veikoje nėra visų nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, subjektyviosios pusės požymių. Baudžiamojoje byloje nepakanka duomenų apie tai, jog K. A. siekė užvaldyti savo močiutės A. A. turtą, t. y. 35 000 Eur negrįžtamai, t. y. neketindamas pinigų grąžinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad vagystė kaip nusikalstama veika nuosavybei savo esme yra nukreipta į svetimo turto užvaldymą – tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo ir yra susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Byloje nėra pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog kaltinamasis K. A. padarė jam inkriminuotą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, tai yra, kad kaltinamasis turėjo tyčią pasisavinti A. A. priklausančius 35 000 Eur ir juos turėti kaip savo, jų negrąžinti.
Kaltinamasis K. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad po konflikto dėl moters, tarp jo ir tėvo R. A. prasidėjo nesutarimai, tėvas iš jo pradėjo reikalauti grąžinti 40 000 Eur. Tėvo mama yra A. A., ji yra jo močiutė. Su močiute jo santykiai visuomet buvo geri. Jam yra žinoma, jog į policiją yra kreipęsis K. Š., kad neva ir jam yra skolingas 17 000 eurų. K. Š. sūnus M. Š. labai artimai bendrauja su jo tėvu. Mano, kad tėvas taip bando daryti spaudimą jam, kad žmonės rašytų melagingus pareiškimus policijoje, kad jį apkaltintų ir, kad iš jo gautų pinigų. Taip pat mano, kad jis ir močiute naudojasi, kad iš jo išsireikalautų pinigų, kadangi močiutė yra kaip tėvo įrankis. Savo kaltės nepripažįsta, 35 000 Eur jis iš močiutės nevogė. Kiek bendraudavo su močiute, ji jam nebuvo užsiminusi, jog turi 35 000 Eur, apie jos finansus jie nekalbėdavo (2 t., b. l. 38–41). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su močiute A. A. jų santykiai buvo geri, jis padėdavo močiutei, prisidėdavo finansiškai ir ją rūpindavosi. Nuo jos buto raktų neturėjo, o močiutė turi tris rūsius, kuriuose jis laikydavo įrankius, todėl būdavo, jog pas močiutę ateina dėl įrankių. Apie tai, jog močiutė A. A. turi santaupų, jis nėra girdėjęs ir to niekuomet nebuvo. Močiutės pinigų jis neėmė ir jų negrąžino, iš jos taip pat niekuomet pinigų nesiskolino, tai yra melagingai pateikti duomenys, kadangi tėvas R. A., dėl susiklosčiusių konfliktinių jų tarpusavio santykių bei tariamai skolos, bando melagingai jį apkaltinti, taip darydamas jam spaudimą grąžinti skolą, ir dėl to įkalbėjo močiutę A. A. parašyti pareiškimą. Taigi, kaltinamasis K. A. visų apklausų metu, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad pinigų jis iš močiutės nepaėmė ir nesiskolino. Tačiau, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar kaltinamojo teiginiai yra pagrįsti, atsižvelgtina ir į kitus byloje surinktus įrodymus.
Tiek nukentėjusioji A. A., tiek liudytojas R. A. teismo posėdžio metu patvirtino, jog kaltinamasis jiems buvo prisipažinęs, jog paėmė A. A. priklausančius pinigus, o tam tikras aplinkybes apie jų grąžinimą taip pat nurodė ir liudytojas A. A.. Nors kaltinamasis ir jo gynėjas viso teisminio proceso metu nurodė, kad liudytojai yra suinteresuoti apkaltinti jį nebūtos nusikalstamos veikos padarymu, kadangi santykiai tarp jų yra itin blogi, šiuo metu taip pat yra kilę civilinių ginčų, tačiau teismas, įvertinęs nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus sprendžia, jog jie yra nuoseklūs, prieštaravimų tarp jų nėra, o tikslo melagingai apkaltinti kaltinamąjį nebūtos nusikalstamos veikos padarymu teismas taip pat nenustatė. Vertinant liudytojo A. A. parodymus teismas neturi pagrindo spręsti apie jo suinteresuotumą, kadangi tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis. Teismo vertinimu, šios baudžiamosios bylos baigtis neturėtų įtakos nei nukentėjusiosios, nei liudytojo R. A. civiliniams interesams, kadangi nukentėjusioji jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, o civilinio pobūdžio ginčai tarp K. A. ir R. A. nėra susiję su šios baudžiamosios bylos dalyku. Kaltinamasis, įrodinėdamas savo nekaltumą, taip pat teismui pateikė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kurioje jis pripažintas padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą 2022 m. birželio 12 d., 11.36 val., kas, jo nuomone, patvirtina, kad jis negalėjo grąžinti A. A. pinigų R. A., tačiau R. A. itin tiksliai laiko, kada jam buvo perduoti pinigai, nenurodė. Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo padarytas apie 11-14 km nuo Kauno miesto, o tokį atstumą automobiliu įveikti įmanoma per 20-30 min.
Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis K. A. savavališkai, t. y. be A. A. žinios, paėmė jos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), sekcijoje buvusius ir jai priklausančius grynuosius pinigus – 35 000 Eur. Tačiau pažymėtina, jog vien šių faktinių aplinkybių nustatymas, remiantis aukščiau pateiktu BK 178 straipsnio 3 dalies aiškinimu ir esama teismų praktika, nėra pakankamas svetimo turto, šiuo atveju pinigų vagystės konstatavimui. Teismų praktikoje nurodyta, kad motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-895/2017).
Atsižvelgus į anksčiau paiminėtus nukentėjusiosios A. A. ir liudytojo R. A. viso proceso metu duotus parodymus, teismas konstatuoja, jog tiek nukentėjusioji, tiek jos sūnus liudytojas R. A., dingus pinigams, nuo pat pradžių įtarė, kad juos galimai paėmė kaltinamasis K. A., todėl bandė su juo susiekti. Kaltinamais K. A. savo močiutei nukentėjusiajai A. A. nurodė, kad pinigus paėmė jis ir juos ketina grąžinti, kai užsidirbs. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino, kad sužinojusi, jog pinigus paėmė K. A., šiais pinigais ji leido naudotis žodiniu susitarimu, o kadangi juo pasitikėjo, pinigų grąžinimo termino nesusitarė. Paminėtas aplinkybes patvirtino ir jos sūnus liudytojas R. A.. Šiuo atveju pinigų savininkei nukentėjusiajai A. A. ir jos sūnui buvo žinoma, kas pasiėmė jai priklausančius pinigus, tai yra kieno konkrečiai žinioje pinigai buvo. Nors į bylą yra pateikti duomenys apie tai, kad laikotarpiu nuo pinigų dingimo iki jų grąžinimo, kaltinamasis K. A. įsigijo tris nekilnojamojo turto objektus (1 t., b. l. 10–11), tačiau, kaip patvirtino nukentėjusioji A. A. bei liudytojai R. A. ir A. A., pinigai buvo grąžinti nukentėjusiajai, ir tai leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis K. A. neturėjo tikslo jų pasisavinti, o tik jais pasinaudojo taip, kaip ir nurodė nukentėjusiajai – ketindamas nusipirkti butą bei užsidirbti, ir vėliau juos grąžino savininkei A. A.. Teismo vertinimu tokie kaltinamojo K. A. veiksmai nesudaro visų būtinųjų vagystės (svetimo turto pagrobimo) sudėtį sudarančių požymių, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis pinigus pasisavino neketindamas jų grąžinti, juo labiau, kad nukentėjusioji, sužinojusi apie paimtus pinigus, leido jais naudotis.
Teismas pažymi, kad tuo metu, kai kaltinamasis K. A. paėmė A. A. priklausančius pinigus, ji apie tai nežinojo, taigi tuo momentu ir nukentėjusiosios valia dėl leidimo K. A. naudotis pinigais negalėjo būti žinoma. Nukentėjusiosios valia neabejotinai paaiškėjo tuomet, kai ji sužinojo, kad pinigus paėmė K. A., tačiau, kaip ir teismo posėdžio metu nurodė nukentėjusioji, ji nuo to momento leido jam naudotis jos pinigais ir prašė grąžinti, kai tik jis galės. Taigi, nuo to momento, kai nukentėjusioji sužinojo apie kaltinamojo K. A. paimtus pinigus ir žodžiu leido juos grąžinti vėliau, jų santykiai tapo civiliniais teisiniais santykiais. Vien tai, kad nukentėjusioji pinigų paėmimo momentu tokio leidimo nedavė (nes nežinojo, kad pinigai buvo paimti), tačiau tokį leidimą davė iškart po sužinojimo, vėliau, pinigų negrąžinus, negali asmeniui užtraukti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnį, teisėtai valdomų nukentėjusiosios pinigų grąžinimo vengimą prilyginant svetimo turto pagrobimui. Nukentėjusioji, leidusi kaltinamajam K. A. naudotis jos pinigais, turėjo visas galimybes sudaryti rašytinę sutartį, tačiau pasitikėjo juo ir to nereikalavo, todėl laikytina, kad tarp jų buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnis). Nors CK 6.871 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos, tačiau šios įstatymo sąlygos nesilaikymas neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl asmens baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnį. Nagrinėjamuoju atveju pažymėtina ir tai, kad paimti pinigai A. A. buvo grąžinti ir ji jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, todėl net ir civiliniai santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios dėl šių pinigų yra pasibaigę.
Remdamasis aptartais bylos duomenimis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodyta, jog kaltinamasis K. A. veikė tiesiogine tyčia ir nukentėjusiajai A. A. priklausančius 35 000 Eur pagrobė siekdamas juos pasisavinti ir tokiu būdu padaryti jai turtinę žalą, taigi nėra įrodyta BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis. Vien tai, jog kaltinamasis K. A. vėliau, nukentėjusiajai leidus jam naudotis paimtais pinigais, neatsiliepė į nukentėjusiosios skambučius ir nebendravo su nukentėjusiąja, taip vengdamas grąžinti pinigus, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Nukentėjusioji, leidusi kaltinamajam naudotis jos pinigais, patvirtino tarp jų atsiradusius civilinius santykius, o ginčai, atsiradę dėl tokių santykių, yra sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, kaltinamasis K. A. šioje baudžiamojoje byloje išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl civilinio ieškinio
BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusioji A. A. pateikė teismui civilinį ieškinį, prašydama priteisti 35 000 Eur turtinės žalos, tačiau bylą perdavus teismui nurodė, jog padaryta žala yra atlyginta. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, teismas nesprendžia šio klausimo ir nepasisako dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju nukentėjusiosios civilinis ieškinys, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu, yra paliktinas nenagrinėtas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Kaltinamojo K. A. gynėjas advokatas T. B. teismui 2023 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą priteisti iš valstybės lėšų 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) išlaidų, kurias K. A. patyrė šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme.
Teismas sprendžia, kad prašymas yra pagrįstas pateiktais dokumentais – pinigų priėmimo kvitais (t. 3, b. l. 78–80), šios išlaidos buvo būtinos, siekiant kaltinamajam realizuoti savo teisę į gynybą, todėl prašymas tenkintinas ir prašoma suma atlygintina iš valstybės lėšų.
Kaltinamajam K. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 42–45), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pareikalauta ir iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-44728-22 dėl nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje (1 tomas – 131 lapas, 2 tomas – 198 lapai, 3 tomas – 4 lapai), kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 312–313 straipsniais,
nusprendžia:
K. A., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiosios A. A. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
K. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
K. A. atlyginti iš valstybės lėšų 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) būtinosioms išlaidoms advokato, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, teisinei pagalbai atlyginti.
Ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-44728-22 (3 tomai), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.