- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-25
- Bylos Nr.
- 1A-76-923/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18243-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
- Kaltinamasis
- K. A.
- Nukentėjusysis
- A. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės R. P. ir išteisintojo K. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau ir – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
K. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
K. A. iš valstybės priteista 3 000 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiosios A. A. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. K. A. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2022 metų sausio mėnesį, adresu (duomenys neskelbtini), pasisavino didelės vertės svetimą nukentėjusiajai A. A. priklausantį turtą, o būtent: iš kambaryje esančios sekcijos pasisavino 35 000 Eur grynųjų pinigų įvairiomis kupiūromis, padarydamas nukentėjusiajai A. A. 35 000 Eur turtinę žalą.
2. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu K. A. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, įrodančių išteisintojo ketinimą pasisavinti A. A. priklausančius 35 000 Eur ir juos turėti kaip savo, jų negrąžinti. Teismas pažymėjo, kad vien pinigų paėmimo fakto nustatymas, remiantis BK 178 straipsnio 3 dalies aiškinimu ir esama teismų praktika, nėra pakankamas svetimo turto, šiuo atveju – pinigų, vagystės konstatavimui. Teismas taip pat atsižvelgė į nukentėjusiosios A. A. posėdžio metu išsakytą poziciją, jog sužinojusi apie K. A. paimtus pinigus, ji leido pastarajam šiais pinigais naudotis ir prašė juos grąžinti, kai tik galės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp K. A. ir nukentėjusiosios A. A. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, nes nukentėjusioji išreiškė savo valią leisti naudotis paimtais pinigais, o išteisintasis grąžino paimtus pinigus.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė R. P. (toliau ir – prokurorė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – K. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose bei taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. kovo 21 d. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tai yra paskirta 50 MGL dydžio bauda.
Šalies argumentai
1.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų bylai svarbių aplinkybių, kas ir lėmė neteisingą teismo išvadą, jog K. A. savavališkai be A. A. žinios paėmė jos namuose, (duomenys neskelbtini), sekcijoje buvusius ir jai priklausančius grynuosius pinigus – 35 000 Eur, tačiau baudžiamojoje byloje nepakanka duomenų apie tai, kad K. A. siekė užvaldyti savo močiutės A. A. turtą – 35 000 Eur negrįžtamai, tai yra, juos turėti kaip savo, jų negrąžinti. Darydamas tokią išvadą, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Prokurorės įsitikinimu ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad K. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
1.2. Prokurorės skunde nurodoma, kad K. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Jis teigė, jog iš A. A. niekada nevogė ir nesiskolino. Močiutės pareiškimas yra melagingas ir parašyti pareiškimą nukentėjusiąją įkalbėjo jo tėvas R. A.. Močiutė jam niekada nedavė pinigų, nes jų neturėjo. Apie tai, kad močiutė turi santaupų eurais, jis nėra girdėjęs ir to nebuvo. Taip pat neigė, kad pinigus grąžino. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir yra visiškai priešingi nukentėjusiosios bei liudytojų parodymams.
1.3. Apeliantė pažymi, kad nors K. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad močiutė neturėjo pinigų, kad jis nežinojo, jog močiutė turi santaupų, tačiau tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes paneigia nukentėjusiosios A. A. ir liudytojo R. A. parodymai. Nepagrįsta ir kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad parašyti pareiškimą dėl pinigų vagystės močiutę įkalbėjo jo tėvas R. A.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji parodė, kad pareiškimas pasirašytas jos parašu, teksto nesurašė niekas kitas, parodymus ji davė nuoširdžiai, anūko K. A. neapkalba. Liudytojas R. A. teigė, kad savo mamos A. A. jis neįtakojo rašyti pareiškimą policijoje, ji paklausė jo nuomonės, o jis jai patarė kažką daryti. Nemanė, kad viskas nueis iki teismo. Pagrindo apkalbėti savo sūnų neturi.
1.4. Skunde nurodoma, kad aplinkybė, jog K. A. pripažinus pinigų paėmimo faktą nukentėjusioji iškart nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigą, tačiau pasitikėdama savo anūku tikėjosi pinigų grąžinimo, negali būti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti, jog šiuo atveju tarp kaltinamojo K. A. ir nukentėjusiosios A. A. buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis ir nuo to momento jų santykiai tapo civiliniais santykiais, nes pati nukentėjusioji teigė, jog K. A. paprašius ji savo noru nebūtų jam davusi pinigų.
1.5. Taip pat skunde akcentuojama, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų įrodyti, jog A. A. pinigus K. A. paėmė savavališkai, be nukentėjusiosios žinios ir priešingai nei skundžiamame nuosprendyje konstatavo teismas, tai padarė tyčia, tai yra, turėdamas tyčią juos pasisavinti, ir tik nukentėjusiajai pasikreipus į policiją bei pradėjus ikiteisminį tyrimą, juos grąžino, taip siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
4. Apeliaciniu skundu išteisintasis K. A. prašo priimti įrodymus, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas: 2023 m. gegužės 12 d. prašymą, kompaktinius diskus su įrašais 011, 012, 032, 033, 006, 007 ir jų transkribavimo dokumentais, telefonų nuotraukas su įrašų atlikimo laiku; atlikti įrodymų tyrimą naujai priimtiems įrodymams ištirti: 1) liudytoja apklausti nukentėjusiosios dukrą E. B., 2) pakartotinai apklausti A. A. dėl R. A. veiksmų pagal pridedamų garso įrašų turinį, 3) apklausti V. C. dėl R. A. ir buvusios K. A. sužadėtinės H. O. santykių; pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendį, iš nuosprendžio pašalinant teiginius, jog K. A. be A. A. žinios paėmė jos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), sekcijoje buvusius ir jai priklausančius grynuosius pinigus – 35 000 Eur.
2.1. Skunde nurodoma, kad jo ir tėvo R. A. santykiai pašlijo tada, kai 2022 m. balandžio 1 d. Kaune, „Talluti“ restorane sutiko savo tėvą R. A. ir buvusią savo sužadėtinę H. O. ir paaiškėjo, kad jie palaiko artimus santykius. Po šio įvykio jis nutraukė ryšius su R. A. ir ėmė spręsti atsiskaitymo klausimus pabaigus bendrą veiklą. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, 2022 m. birželio 23 d. R. A. pareiškė ieškinį prieš jį. A. A. pareiškimas dėl vagystės taip pat buvo pateiktas po minėto incidento „Talluti“ restorane, tai yra 2022 m. gegužės 12 d.
2.2. Pažymima, kad A. A. pareiškime apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžių prieštaravimų, kad K. A. galėjo trūkti pinigų įsigyjant tris butus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). R. A. 2022 m. birželio 23 d. ieškinio pareiškime jau nurodo, kad butas (duomenys neskelbtini), pirktas K. A. vardu iš R. A. pinigų ir siekia šias lėšas atgauti. Tiek liudytojas, tiek nukentėjusioji teisme atsisakė atsakinėti į klausimus apie 2022 m. gegužės 12 d. pareiškimo apie nusikalstamą veiką surašymo aplinkybes.
2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugelį nekilnojamojo turto sandorių R. A. atlieka per nukentėjusiąją A. A. ir šioje byloje R. A. galėjo pasitelkti A. A. kaip ir nekilnojamojo turto sandorių atvejais. Teisiamojo posėdžio metu tiek nukentėjusioji, tiek R. A. atsisakė atsakinėti į klausimus apie jų tarpusavio turtinius, nekilnojamojo turto dovanojimo atvejų aplinkybes.
2.4. Taip pat pabrėžtini ir faktinių aplinkybių neatitikimai tarp šios baudžiamosios bylos ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos, o būtent, kad baudžiamojoje byloje teigiama apie pinigų paėmimą 2022 metų sausio gale, nukentėjusiosios ir R. A. šio fakto sužinojimą tuo pačiu laikotarpiu, o civilinėje byloje nurodoma, kad 2022 m. sausio 27 d. R. A. pasitikėdamas išteisintuoju, pastarąjį pasirinko patikėtiniu dėl sandorių, susijusių su butu adresu (duomenys neskelbtini). Šie du faktai, abu įvykę 2022 m. sausio pabaigoje, tarpusavyje sunkiai suderinami, nes R. A., žinodamas apie vagystės faktą, vargu, ar būtų pasirinkęs sūnų statytiniu, kaip jis nurodo 2022 m. birželio 23 d. ieškinio pareiškime.
2.5. Apelianto nuomone, nukentėjusiosios ir liudytojo R. A. apklausa nebuvo pilnavertiška. Šie asmenys atsisakė atsakyti į kai kuriuos gynėjo ir išteisintojo užduotus klausimus. BPK 82 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Nagrinėjamoje byloje šia teisės norma vadovaujantis teismas leido nukentėjusiajai ir liudytojui pasirinktinai neatsakyti į gynėjo užduotus klausimus. Kasacinis teismas, remiantis EŽTT praktika, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik (arba lemiamai) asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylą teisme, parodymais, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių), leidžiančių kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas kasacinio teismo suformuotą vieningą teisės taikymo praktiką, netinkamai vertino nukentėjusiosios A. A. ir liudytojo R. A. parodymus, nepagrįstai suteikė lemiamą reikšmę šiems parodymams nustatant pinigų paėmimo aplinkybę.
2.6. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių tinkamai nustatyti bylos aplinkybes, o būtent neapklausė nukentėjusiosios dukters E. B., nors A. A. į gynėjo klausimą atsakė, kad apie jos turėtas lėšas žinojo jos dukra. Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji paaiškino ir ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. gegužės 23 d. liudytojo apklausos protokolas). Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prie bylos medžiagos neprijungė jo telefoninių pokalbių su A. A., E. B. ir V. C., nors šie įrodymai patvirtina tęstinius konfliktinius jo ir R. A. santykius, kurie yra svarbūs šios baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Atsisakęs apklausti minėtus asmenis liudytojais, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir nesiėmė jam prieinamų galimybių ištirti reikšmingas bylos aplinkybes.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintojo K. A. gynėjas advokatas T. B. prašo atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad išteisintasis nepripažįsta fakto, jog paėmė iš nukentėjusiosios A. A. pinigus, taip pat nepripažįsta ir fakto, kad šiuos pinigus grąžino. Išteisintojo įsitikinimu, baudžiamoji byla buvo pradėta jo tėvo, R. A. iniciatyva, kuris ir inicijavo melagingą apkaltinimą vagyste, pasitelkęs savo mamą A. A.. Išteisinimo motyvų dalyje išteisintasis yra pateikęs apeliacinį skundą.
3.2. Teoriniu požiūriu vertinant prokurorės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, pažymima, kad 2022 metų balandžio mėnesio pabaigos ar gegužės mėnesio pradžios įvykiai negali būti pagrindu spręsti apie 2022 m. sausio pabaigos įvykius. Šiuo požiūriu svarbiausi duomenys yra 2022 m. sausio pabaigos metu vykę santykiai. Santykių raida, įvykusi 2022 m. balandžio – gegužės mėnesiais yra per daug nutolusi nuo nagrinėjamų santykių 2022 m. sausio pabaigoje. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. balandžio mėnesį tarp išteisintojo ir jo tėvo R. A.,,Talutti“ restorane įvyko konfliktas, turėjęs įtakos ir santykiams su kitais artimais giminaičiais.
Šalies argumentai
3.3. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo prokurorė, nukentėjusiosios parodymai, kad leido pinigus grąžinti vėlesniu laiku, rodo ne išteisintojo tyčią negrąžintinai pagrobti nukentėjusios turtą, tačiau šios tyčios nebuvimą.
3.4. Nukentėjusiosios argumentai, kad pastaroji nebūtų davusi pinigų išteisintajam, jeigu pastarasis būtų jos prašęs, taip pat neleidžia spręsti apie tyčios negrąžinamai pasisavinti turtą buvimą. Turint tyčią negrąžinamai pasisavinti turtą, pagrobęs turtą asmuo stengsis pirmiausia paneigti pasisavinimo faktą bendraudamas su nukentėjusiuoju. Tuo tarpu iš nukentėjusiosios parodymų galima spręsti, kad išteisintasis su ja bendravo atvirai ir jie buvo susitarę vėlesnį pinigų grąžinimo laiką ir palaikė gerus tarpusavio santykius.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokurorės ir išteisintojo K. A. apeliacinius skundus nukentėjusioji A. A. prašo abu apeliacinius skundus atmesti ir neatlikti K. A. teikiamų naujų įrodymų tyrimo. Nukentėjusioji atsiliepime nurodo, kad K. A. neturi būti nuteistas, nes jis sugrąžino paimtus pinigus ir nukentėjusioji jam (K. A.) atleido. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog K. A. veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties, ji su tokiu konstatavimu sutinka ir jo neskundžia. Nukentėjusioji argumentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, o K. A. argumentai, apie R. A. naudojimąsi ja, yra išgalvoti. Atsiliepime pabrėžiama, kad K. A. argumentai yra tik jo išvedžiojimai, o įrodymų tyrimu tik siekiama užvilkinti baudžiamosios bylos procesą.
7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintojo apeliacinį skundą atmesti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės R. P. ir išteisintojo K. A. apeliaciniai skundai atmetami.
8. Apeliaciniame skunde prokurorė ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą, lėmusį išvadą, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, o tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo susiklostė civiliniai santykiai, kurie turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Prokurorės įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad K. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
9. Išteisintasis K. A. apeliaciniame skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, dėl ko teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog K. A. be A. A. žinios paėmė jos namuose buvusius ir jai priklausančius grynuosius pinigus (35 000 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ir dėl kurio tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
11. Iš pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio motyvų matyti, kad įvertinęs nukentėjusiosios A. A., liudytojų R. A. bei A. A. ir išteisintojo K. A. parodymus apie 35 000 Eur pinigų kilmę, jų pasisavinimo ir grąžinimo aplinkybes, taip pat kitus baudžiamosios bylos dokumentus jų priimtinumo ir leistinumo aspektu, apylinkės teismas padarė išvadą, jog baudžiamojoje byloje neįrodyta, jog K. A. veikė tiesiogine tyčia ir nukentėjusiajai A. A. priklausančius 35 000 Eur pagrobė siekdamas juos pasisavinti ir tokiu būdu padaryti nukentėjusiajai turtinę žalą. Nenustačius K. A. tyčios pagrobti svetimą turtą, nėra BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nukentėjusioji A. A. leidusi K. A. naudotis jos pinigais, patvirtino tarp jų atsiradusius civilinius santykius, o ginčai, kilę dėl tokių santykių, yra sprendžiami civilinio proceso tvarka.
12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, ko ir prašoma prokurorės bei išteisintojo apeliaciniuose skunduose, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai išteisino K. A. iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
13. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 9 d. priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad neginčijamai nustatyta, jog K. A. savavališkai, tai yra, be A. A. žinios paėmė jos namuose, (duomenys neskelbtini), sekcijoje buvusius ir jai priklausančius grynuosius pinigus – 35 000 Eur. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka apeliantas K. A..
14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. A. nei ikiteisminio, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepripažino paėmęs A. A. pinigus (35 000 Eur), jis nepripažino ir tos aplinkybės, jog A. A., paaiškėjus pinigų vagystei, leido jam naudotis savo pinigais, taip pat nepripažino ir liudytojo R. A. nurodytos aplinkybės, jog K. A. atvežė ir padavė jam 35 000 Eur, kuriuos liepė perduoti A. A.. Tuo tarpu nukentėjusioji A. A. 2022 m. gegužės 12 d. pareiškime apie nusikalstamą veiką nurodė, kad iki 2022 m. sausio mėnesio namuose laikė 35 000 Eur, o po anūko K. A. paskutinio apsilankymo 2022 m. sausio mėnesį, pinigų nėra, anūkas neužeina, telefonu neatsiliepia, vengia bet kokio bendravimo su ja (3 t., b. l. 9). 2022 m. gegužės 23 d. apklausos metu A. A. parodė, kad 2022 m. sausio mėnesio pabaigoje pastebėjo, jog nėra jos santaupų. Iš karto skambino anūkui K. A., pasakė, kad dingo pinigai, apie tai pasakė ir savo sūnui. Pokalbio metu anūkas K. pasakė, kad tai kalba ne telefonu ir atvažiavo pas ją. Atvažiavęs pas ją pasakė, kad paėmė jos pinigus, ruošiasi pirkti butą ir sakė ,,baba, aš tau atiduosiu“. Ji pasitikėjo anūku ir negalvojo, kad jis gali ją apvogti. Klausė, kodėl jis be jos žinios paėmė jos pinigus, jis atsakė, kad jei jis būtų paprašęs pinigų, ji jam būtų nedavusi (3 t., b. l. 39–40). 2022 m. rugpjūčio 17 d. papildomai apklausta A. A. parodė, kad 2022 m. birželio 12 d. jai paskambino sūnus R. A. ir pasakė, kad K. A. nori grąžinti iš jos pavogtus pinigus 35 000 Eur. Ji sutiko ir kai 2022 m. birželio 14 d. ji grįžo iš atostogų į Kauną, pas ją atvažiavo sūnus R., kuris perdavė jai 35 000 Eur (3 t., b. l. 45). Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. A. parodė, kad 2022 metų sausio mėnesio pabaigoje pasigedo 35 000 Eur, kuriuos, sudėtus į celofaninį maišelį, laikė namuose sekcijos lentynoje. Vieną dieną pamatė, kad pinigų nėra, iš karto paskambino anūkui K. ir sūnui. K. prisipažino paėmęs pinigus ir sakė atiduos. Kai pinigai dingo, pagalvojo apie K., kadangi niekas kitas pas ją daugiau neateidavo, tik jis ir sūnus. Ji sutiko, kad K. grąžintų pinigus, termino su juo neaptarė, jis sakė parduos butus, užsidirbs ir atiduos jai pinigus. Su K. bendravo iki balandžio pabaigos ar gegužės pradžios, nes po to jis atjungė jai telefoną. Į teisėsaugą kreipėsi pasitarusi su sūnumi, kadangi matė, jog anūkas K. nenori jokių santykių, jis su ja nebendravo. Jai būnant Palangoje paskambino sūnus ir pasakė, kad K. atvežė jam pinigus. Kai grįžo iš Palangos atvažiavo sūnus ir atvežė 35 000 Eur grynaisiais pinigais, tą kartą kartu buvo ir vyro brolis A.
Žemesnės instancijos teismas
15. Liudytojas R. A. 2022 m. gegužės 19 d. apklausos metu parodė, kad apie tai, jog jo sūnus K. A. paėmė jo mamos A. A. pinigus, jam papasakojo pati mama. Pinigų ji pasigedo 2022 m. sausio gale, ar vasario pradžioje. Jis patarė jai pasikalbėti su anūku, galbūt jis žino, kur dingo pinigai. Anūkas pripažino, kad paėmė pinigus be leidimo, sakė, kad grąžins. Mama laukė, kol galiausiai K. atjungė jos telefoną, kad ši negalėtų susisiekti. Jis padarė, kad mamos telefonas vėl veiktų, bet anūkas nekėlė ragelio. Trūkus kantrybei mama parašė pareiškimą policijos apie be jos žinios pasisavintus pinigus (3 t., b. l. 62–63). Papildomai apklaustas 2022 m. birželio 22 d. liudytojas R. A. parodė, kad 2022 m birželio 12 d. po telefoninio skambučio apie 11 val. pas jį atvažiavo sūnus K. ir pasakė, kad nori grąžinti pinigus jo mamai A. A.. Netrukus jis išvyko ir apie 12.30 val. sugrįžęs padavė jam tris vokus kuriuose buvo 35 000 Eur. Jis iš karto paskambino mamai ir pasakė, kad K. grąžino visus iš jos pavogtus pinigus. Mama tuo metu ilsėjosi prie jūros, 35 000 Eur jai perdavė 2022 m. birželio 14 d., kai mama grįžo į Kauną (3 t., b. l. 67). Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas R. A. parodė, kad jo mama A. pasigedo pinigų ir kreipėsi į policiją dėl jo sūnaus K. Kad pinigai yra sekcijoje žinojo jis, mama ir K. Mama pasakė, kad nėra pinigų, ir ji iš karto pagalvojo, kad tai yra K. darbas, nes jis su ja nutraukė ryšius. Kažkada K. mokėjo už jos telefoną, bet jis atjungė jos mobilųjį ryšį. Jis bandė paskambinti K., tačiau jis prašė baigti jį parsekioti, apie dingusius pinigus nekalbėjo. 2022 m. birželio mėnesį paskambino K. ir pasakė, kad nori susitikti. Atvažiavęs K. pasakė, kad nori grąžinti pinigus, bet pats jų nuvežti negali, todėl nori pinigus perduoti per jį. K. atvežė 35 000 Eur ir liepė juos perduoti motinai. Tuo metu mama buvo išvažiavusi prie jūros. Po 3–4 dienų mama grįžo namo, jis jai paskambino ir kaip tik pas ją tuo metu buvo atvažiavęs dėdė. Jis atvežė pinigus, tuo metu jas buvo perdėjęs į kojines, ir padėjo ant stalo.
16. Liudytojas A. A. apklausiamas 2022 m. birželio 23 d. parodė, kad mėnesio bėgyje buvo jų šeimos susitikimas, kurio metu R. jam papasakojo, kad K. grąžino A. 35 000 Eur grynųjų pinigų, kuriuos buvo iš jos pavogęs. Jis pats savo akimis matė pas A. grynuosius, tačiau kokia suma ten buvo, nežino (3 t., b. l. 77–78). Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas A. A. parodė, kad apie pinigus sužinojo, kai K. atvežė pinigus. Jį pakvietė pas N., ten jau buvo pinigai. R. pasakė, kad čia yra pinigai, kuriuos pavogė K. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, ir papildomai paaiškino, kad neprisimena, kas jį pakvietė į šeimos susitikimą. Kai atvažiavo, jau buvo R. ir N. Kokiu tikslu buvo pakviestas iš pradžių jam nesakė, bet kai atvažiavo pas N., pasakė, kad dėl pinigų. R. pasakė, kad važiuoja pas K. paimti pinigų. Grįžęs R. pasakė, kad atvežė pavogtus pinigus, matė, kaip R. ant stalo padėjo kojines su pinigais. Kokia ten buvo pinigų suma, jis nežino, prie jo pinigai nebuvo perskaičiuoti.
17. Aptarti nukentėjusiosios A. A., liudytojų R. A. ir A. A. parodymai patvirtina faktines bylos aplinkybes ir paneigia K. A. poziciją, kurios jis laikėsi viso proceso metu, jog nepaėmė nukentėjusiosios pinigų (35 000 Eur) be jos žinios ir kad jų negrąžino nukentėjusiajai, pinigus paduodamas savo tėvui R. A.. Apeliantas K. A. skunde nurodo, kad ši baudžiamoji byla buvo pradėta jo tėvo, R. A. iniciatyva, jis inicijavo melagingą apkaltinimą vagyste pasitelkęs savo mamą A. A., ir apeliantas tai sieja su 2022 m. balandžio 1 d. įvykiu ,,Talutti“ restorane, Kaune, kuomet jis pamatė savo sužadėtinę kartu su savo tėvu bei paaiškėjo, kad šie palaiko artimus santykius. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra duomenų, galinčių paneigti apelianto nurodytą situaciją 2022 m. balandžio 1 d. ,,Talutti“ restorane, Kaune, tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, jog būtent apelianto tėvas R. A. inicijavo melagingą K. A. apkaltinimą vagyste ir tam pasitelkė savo motiną A. A.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusioji A. A. tokią versiją paneigė, apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2022 m. gegužės 12 d. pareiškimas policijai yra pasirašytas jos parašu, teksto už ją nesurašė niekas kitas, parodymus ji davė nuoširdžiai, anūko K. A. neapkalba. Nukentėjusioji paaiškino, kad parašyti pareiškimą policijai ji apsisprendė pasitarusi su sūnumi R. A., nes anūkas pažadėjęs grąžinti jai pinigus, paliko ją be telefoninio ryšio ir nustojo su ja bendrauti. Taigi, nukentėjusioji aiškiai įvardijo, dėl ko ji 2022 m. gegužės 12 d. parašė pareiškimą policijai ir be šių nukentėjusiosios parodymų byloje nėra jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog A. A. turėjo pagrindą nepagrįstai apkaltinti K. A. jos pinigų (35 000 Eur) vagyste. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, jog po 2022 m. balandžio 1 d. įvykio ,,Talutti“ restorane, Kaune, jis nutraukė ryšius su savo tėvu R. A. ir ėmė spręsti atsiskaitymo klausimus pabaigus bendrą veiklą su tėvu, tačiau nepavykus ginčo išspręsti taikiai, 2022 m. birželio 13 d. R. A. pareiškė ieškinį jam, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepatvirtina nukentėjusiosios ir liudytojo R. A. siekio nepagrįstai apkaltinti vagyste K. A., nes kaip matyti pagal bylos įvykių chronologiją, pinigus, kuriuos liepė perduoti nukentėjusiajai, K. A. R. A. atvežė 2022 m. birželio 12 d., tai yra, iki 2022 m. birželio 13 d. civilinio ieškinio pareiškimo.
18. Apeliacinės instancijos teismo 2024 m. vasario 12 d. posėdyje, tenkinus išteisintojo prašymą, buvo apklausta liudytoja E. B., kuri yra nukentėjusiosios A. A. dukra. Liudytoja parodė, jog jos mama negalėjo turėti tokios sumos (35 000 Eur) santaupų, ji tai žino, nes su mama buvo labai artimos. Ji kaip dukra kiek galėdavo, tiek padėdavo mamai finansiškai, buvo pervedusi mamai pinigų, kai reikėjo protezuoti dantis, tam reikalui pinigų davė ir K. A., kuris ir šiaip visada padėdavo jos mamai, kai ši susirgdavo. Prieš ketverius metus liudytoja pastebėjo, jog jos mamos elgesys labai pasikeitęs, atsirado tokie požymiai, kokie buvo ir jos mamos mamai, kuri sirgo skleroze, todėl jau du metai nustojo su ja iš viso bendrauti, su savo broliu R. A. taip pat nebebendrauja apie porą metų.
19. Vertinant liudytojos E. B. parodymus pažymėtina, kad liudytoja paneigė nukentėjusiosios A. A. nurodytą aplinkybę, jog jos dukrai buvo žinoma apie tai, kad ji turi ir namuose laiko 35 000 Eur. Tai, kad dukra nežinojo apie mamos namuose laikomas santaupas, nepaneigia fakto, kad A. A. turėjo ir laikė namuose 35 000 Eur. Pinigų įgijimo aplinkybes nukentėjusioji nurodė dar ikiteisminio tyrimo metu, tai patvirtino ir apklausiama pirmosios instancijos teisme, paaiškindama, kad (duomenys neskelbtini) metais buvo gavusi 100 000 Lt palikimą iš (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios parodymus apie pinigų kilmę patvirtino ir liudytojas R. A., kuris yra nukentėjusiosios sūnus. Vertinant liudytojos E. B. parodymus šios bylos kontekste svarbu yra tai, kad liudytoja jau keletą metų gyvena užsienyje, apie šią bylą praėjusiais metais sužinojo iš K. A., o su savo mama A. A. liudytoja iš viso nebebendrauja du metus, tiek pat laiko nebendrauja ir su savo broliu R. A., todėl jai apie byloje tiriamą situaciją yra žinoma tik iš suinteresuoto asmens, kas gali lemti liudytojos apsisprendimą liudyti jo naudai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl išteisintojo apeliacinio skundo, šios liudytojos parodymais nesivadovauja.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog tiek nukentėjusioji A. A., tiek ir liudytojas R. A. teismo posėdžio metu patvirtino, jog kaltinamasis jiems buvo prisipažinęs, jog paėmė A. A. pinigus, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šių asmenų parodymus, duotus ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, iš kurių matyti, kad tik nukentėjusioji A. A. liudijo, jog K. A. prisipažino jai paėmęs jos pinigus. Liudytojas R. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje tvirtino, jog apie pinigų vagystę sužinojo iš savo mamos. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino liudytojo R. A. parodymus toje dalyje, kurioje R. A. nurodė informacijos apie pinigų vagystę šaltinį, nežiūrint to, tai nepaneigia nukentėjusiosios A. A. parodymų ir tos informacijos apie pinigus ir K. A., kurią ji pasidalino su liudytoju R. A..
21. Apelianto K. A. nuomone, nukentėjusiosios ir liudytojo R. A. apklausa nebuvo pilnavertiška, nes, teismui leidus, šie asmenys atsisakė atsakyti į kai kuriuos gynėjo ir išteisintojo užduotus klausimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudijimo ypatumai baudžiamajame procese yra numatyti BPK 82 straipsnyje (Liudijimo ypatumai), o šio straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Šia norma įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs draudimą versti asmenį liudyti prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius ir asmuo yra laisvas pasirinkti – jis gali liudyti ir gali atsisakyti liudyti arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 6 d. ir 2023 m. gegužės 4 d. teisiamojo posėdžio protokolo, pirmu atveju K. A. gynėjui uždavus klausimą nukentėjusioji A. A. atsisakė daugiau pakomentuoti apie 2022 m. gegužės 12 d. pareiškimo surašymą, o antru atveju teismas šalino K. A. gynėjo kai kuriuos klausimus, užduotus liudytojui R. A., nurodydamas, kad šie klausimai nėra susiję su nagrinėjama baudžiamąja byla. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjančio teismo diskrecija yra nuspręsti, kurie klausimai yra susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, o kurie ne ir tai, kad teismas pakartotinai priminė liudytojo R. A. teisę neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus prieš savo artimąjį giminaitį, nesudaro pagrindo išvadai, jog buvo pažeistas baudžiamąjį procesą reglamentuojantis įstatymas.
22. Išteisintasis K. A. apeliaciniame skunde pažymi faktinių aplinkybių neatitikimą šioje baudžiamojoje byloje ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal R. A. ieškinį, o būtent, tai, jog civilinėje byloje nurodoma, kad 2022 m. sausio 27 d. R. A., pasitikėdamas K. A., pastarąjį pasirinko patikėtiniu dėl sandorių, susijusių su butu (duomenys neskelbtini), nors baudžiamojoje byloje nurodo, kad 2022 m. sausio pabaigoje sužinojo apie pavogtus pinigus. Šie du faktai, abu įvykę 2022 m. sausio pabaigoje, tarpusavyje sunkiai suderinami, nes R. A., žinodamas apie vagystės faktą, vargu, ar būtų pasirinkęs sūnų statytiniu, kaip pats nurodo ieškinio pareiškime. Teisėjų kolegija tokį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, civilinė byla Nr. e2-204-1158/2024 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovui K. A. dar išnagrinėta, procesinis sprendimas nepriimtas, todėl nežinoma, kokias faktines ginčo aplinkybes nustatys teismas.
23. Pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo teisingai įvertinti ir tuo pagrindu teisingai nustatytos bylos faktinės aplinkybės, jog K. A. savavališkai, tai yra, be A. A. žinios paėmė jos namuose, (duomenys neskelbtini), sekcijoje buvusius ir jai priklausančius grynuosius pinigus (35 000 Eur). Išteisintasis K. A. Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendį ginčijo tik šioje dalyje, jis neprieštarauja, jog pirmosios instancijos teismo yra išteisintas dėl vagystės tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog nagrinėjamu atveju neįrodyta K. A. tyčia negrąžinamai pasisavinti A. A. turtą ir tarp nukentėjusiosios bei kaltinamojo susiklostė civiliniai santykiai, nesutinka apeliacinį skundą padavusi prokurorė.
24. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje jog neįrodyta, jog K. A. veikė tiesiogine tyčia ir nukentėjusiajai A. A. priklausančius 35 000 Eur pagrobė siekdamas juos pasisavinti ir tokiu būdu padaryti nukentėjusiajai turtinę žalą, o nenustačius K. A. tyčios pagrobti svetimą turtą, nėra BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.
25. Pažymėtina, kad prokurorės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusioji A. A. teigė, jog K. A. paprašius ji savo noru nebūtų jam davusi pinigų, yra netiksli. Kaip matyti iš nukentėjusiosios A. A. 2022 m. gegužės 23 d. apklausos protokolo, ji klausė, kodėl jis (K. A.) be jos žinios paėmė jos pinigus, jis atsakė, kad jei jis būtų paprašęs pinigų, ji jam būtų nedavusi (3 t., b. l. 39–40). Taigi, ne pati nukentėjusioji išreiškė poziciją, jog K. A. nebūtų skolinusi pinigų, o pats K. A. nurodė taip manantis. Tačiau tai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl K. A. veiksmų ir akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nukentėjusiosios A. A. parodymus.
26. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje neįrodyta, jog K. A. veikė tiesiogine tyčia ir nukentėjusiajai A. A. priklausančius 35 000 Eur pagrobė siekdamas juos pasisavinti ir tokiu būdu padaryti nukentėjusiajai turtinę žalą, o nenustačius K. A. tyčios pagrobti svetimą turtą, nėra BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.
27. Kaip jau minėta, išvadą, kad K. A. be nukentėjusiosios A. A. žinios pasisavino jos pinigus (35 000 Eur), pirmosios instancijos teismas grindė pačios nukentėjusiosios A. A. bei liudytojų R. A. ir A. A. parodymais. Pagrindų, kad nukentėjusioji A. A. turėjo tikslą ar buvo sukurstyta liudytojo R. A. nepagrįstai apkaltinti K. A. jos pinigų vagyste, nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Iš nukentėjusiosios A. A. parodymų, kurie buvo nuoseklūs ir ikiteisminio, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nustatyta, kad K. A. pripažinus, jog jis savavališkai paėmė jos pinigus (35 000 Eur), kurie jam reikalingi butui pirkti, ji sutiko, kad jis grąžintų jai pinigus, kai turės, termino, iki kada jis turėtų grąžinti jai pinigus, nenustatė. Be to, byloje yra duomenys, jog laikotarpiu nuo pinigų dingimo iki jų grąžinimo A. A., K. A. įsigijo tris nekilnojamojo turto objektus (1 t., b. l. 10–11), kas patvirtina nukentėjusiosios A. A. parodymus, kad K. A. reikėjo pinigų nekilnojamajam turtui pirkti.
28. Teisėjų kolegija įvertinusi šioje byloje susiklosčiusią situaciją ir akcentuodama tai, kad K. A. ir A. A. yra artimieji giminaičiai (močiutė ir anūkas), kurie palaikė artimus santykius ir vienas kitu pasitikėjo, sprendžia, kad nepakanka duomenų K. A. tyčiai, tai yra, siekiui negrįžtamai užvaldyti A. A. turtą ir tokiu būdu padaryti jai turtinę žalą, pagrįsti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių. Antai kaltininko veiksmai, kai jis akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai ar užvaldo daiktą nesiekdamas jo pasisavinti ir tokiais veiksmais nepadaro žalos nukentėjusiajam, teismų praktikoje nepripažįstami vagyste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).
29. Akcentuotina ir tai, kad 2022 m. birželio 14 d. pinigai nukentėjusiajai A. A. buvo grąžinti, ką teisme patvirtino liudytojai R. A. bei A. A.. Liudytojas R. A. teisme liudijo, jog pinigus (35 000 Eur) jam atvežė ir liepė juos paduoti A. A., būtent K. A.. Tai vėlgi patvirtina buvus nukentėjusiosios A. A. ir K. A. susitarimą, kad šis grąžins nukentėjusiajai 35 000 Eur, kuriuos 2022 m. sausio mėnesį savavališkai paėmė iš jos namų.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK nustatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-175-696/2017, 2K-99-895/2019).
31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl K. A. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, sprendžia, jog šiuo atveju įrodymų vertinimo nuostatos, numatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nebuvo pažeistos, ištirtų įrodymų pagrindu padaryta pagrįsta išvada, jog K. A. savavališkai paėmė nukentėjusiosios A. A. 35 000 Eur, tačiau nepakakus įrodymų K. A. tyčiai – šiuos pinigus užvaldyti negrįžtamai – įrodyti, buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas išteisinti K. A., nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl proceso išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
32. K. A. gynėjas 2024 m. sausio 10 d. pateikė prašymą (5 t., b. l. 158) priteisti iš valstybės K. A. 1 900 Eur jo patirtoms išlaidoms už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme, atlyginti. Iš kartu su prašymu pateiktų dokumentų nustatyta, kad prašomas priteisti 1 900 Eur teisinės pagalbos išlaidas sudaro 1 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
33. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
34. Šioje byloje išteisintojo K. A. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti susideda iš dviejų dalių: 1 500 Eur už apeliacinio skundo ir 400 Eur už atsiliepimo į prokurorės apeliacinį skundą parengimą. Sprendžiant dėl gynybos (atstovavimo) išlaidų priteisimo, teismų praktikoje atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-143-788/2022 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad išteisintojo apeliacinis skundas atmetamas, nepriteisia iš valstybės biudžeto K. A. patirtų 1 500 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, tačiau priteisia 400 Eur turėtų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės R. P. ir išteisintojo K. A. apeliacinius skundus atmesti.
Priteisti K. A. iš valstybės biudžeto 400 (keturis šimtus) eurų išlaidoms už advokato paslaugas apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.