- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- e2S-1331-924/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08483-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- K. A., uždarajai akcinei bendrovei „Išmanai“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. patikslintą ieškinį atsakovams K. A. ir uždarajai akcinei bendrovei „Išmanai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teisinių pasekmių taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. K. ir I. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti apsimestine 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. IR-596 (toliau – sandoris Nr. 1), sąlygą, kurioje yra nurodyta, kad buto – patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), pirkėjas yra atsakovas ir buto pirkėju pripažinti ieškovą; 2) perkelti pardavėjo teises ir pareigas pagal 2022 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2238 (toliau – sandoris Nr. 2), sudarytą tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų ieškovui, paliekant tretiesiems asmenims nuosavybės teises į butą; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo 25 400 Eur žalos atlyginimą ir 4) priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio užtikrinimui areštuoti atsakovo turtą ieškinio sumai. Prašyme nurodė, kad ieškovui nėra žinoma, kokį turtą valdo atsakovas. Ieškinio suma yra pakankamai didelė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo. Be to, faktą, kad atsakovas gali bandyti savo turtą slėpti, realizuoti įrodo ir tai, kad iškilus konfliktinei situacijai, atsakovas ne bandė su ieškovu išspręsti klausimų gera valia, o skubėjo realizuoti ginčo butą. Be to, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariate (toliau – VPK) yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18243-22 pagal A. A. pareiškimą. Šios aplinkybės įrodo atsakovo nesąžiningumą, tuo pačiu įrodo grėsmę, kad teismui patenkinus ieškinį, jo vykdymas gali tapti neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad patikslinti ieškinio reikalavimai pagrįsti patikslintame ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei rašytiniais įrodymais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareikštas patikslintas ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, ar, kad ieškovas pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl teismas sprendė, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nagrinėjamu atveju yra įrodyta ir šiuo pagrindu teismas neturi teisės netaikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 straipsnio 1 dalis).
5. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nurodo, kad atsakovas sandoriu Nr. 2 perleido ginčo turtą tretiesiems asmenims, kad iškilus konfliktinei situacijai tarp šalių, pastarasis skubėjo realizuoti ginčo butą. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovo pateiktus duomenis, sprendė, kad šie duomenys nėra pakankami, siekiant įrodyti atsakovo nesąžiningumą. Aplinkybės, ar ieškovas yra tikrasis ginčo turto savininkas, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus su šiuo turtu, bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Teismas vertino, jog šioje proceso stadijoje, jis neturi pagrindo vertinti atsakovo veiksmų, tai yra naudojimosi jam, kaip turto savininkui, suteiktomis teisėmis, nuosavybės teise valdomą turtą perleisti, kaip nesąžiningų (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pažymėjo, kad nesant duomenų apie atsakovo veiksmus, dėl kurių šiuo metu būtų atsiradusi ar padidėjusi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nėra pagrindo sutikti su patikslinto ieškinio argumentais, jog egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
6. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti reali, o ne hipotetinė, antraip tektų pripažinti, kad vien kreipimosi į teismą faktas dėl didelės sumos priteisimo savaime pagrindžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Toks aiškinimas prieštarautų šio procesinio instituto paskirčiai ir jo taikymo išimtinumui, abiejų ginčo šalių teisėtų interesų derinimo taisyklei, nes šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis).
7. Teismas darė išvadą, jog ieškovas nepateikia teismui duomenų apie atsakovo nuosavybės teise valdomą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (valstybės įmonės Registrų centro, valstybės įmonės „Regitra“ duomenų). Ieškovas neįrodinėja atsakovo finansinių galimybių įvykdyti galimai jam palankų būsimą teismo sprendimą nebuvimo, tik deklaratyviai teigia, jog ieškinio suma atsakovui laikytina didele. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturi būti taikomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien darant prielaidą, jog atsakovas yra finansiškai nepajėgus grąžinti skolą pareikšto reikalavimo apimtyje, niekaip negali užtikrinti CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo pasiekimo, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis tokiu atveju negali būti pasiektas asmens, kurio reikalavimu tokios priemonės taikomos, finansinių galimybių pagerinimas.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje nenustatyta antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizika. Todėl ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui teismas netenkino (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas R. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepakankamai įvertino ieškovo pateiktą faktą, kad po konfliktinės situacijos atsakovas K. A. pardavė ginčo turtą. Šis faktas būtent ir įrodo, kad atsakovas K. A. konfliktinėse situacijose ne siekia išspręsti klausimus gera valia, tačiau pradeda realizuoti savo turtą. Ši aplinkybė teismo buvo įvertinta paviršutiniškai.
9.2. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, nes ieškovui pateikti įrodymus apie atsakovo K. A. turtinę padėtį, yra sudėtinga, kadangi rinkti duomenis apie trečiųjų fizinių asmenų turtinę padėtį iki kol dar nėra iškelta civilinė byla teisme, nėra civilinės bylos numerio, nėra patvirtinto bylos šalių procesinio statuso net ir ieškovo atstovui yra komplikuota, dėl taikomų apribojimų duomenų apsaugos srityje. Nei bankai, nei Sodra jokios informacijos nesusijusiems asmenims neteikia. Ieškovui, siekiančiam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, perkeliama per didelė įrodinėjimo našta.
9.3. Skundžiama nutartis naikintina, nes po jos gavimo (kai jau yra iškelta civilinė byla, žinomas bylos numeris) ieškovo atstovė užklausė VĮ Registrų centras apie atsakovo K. A. vardu turimą nekilnojamąjį turtą. Iš gautų duomenų paaiškėjo, kad atsakovo K. A. vardu nuo 2021 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra registruotas 2-ių kambarių butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriam nuo 2022 m. gegužės 30 d. galioja Kauno apygardos prokuratūros areštas. Nuo 2007 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra registruotas vieno kambario butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šiam butui yra registruota sutartinė hipoteka, taigi, teigiamo sprendimo atveju, išieškojimas iš šio turto būtų apsunkintas. Taip pat rasti duomenys, kad atsakovas K. A. yra sudaręs 2019 m. lapkričio 4 d. preliminariąją sutartį dėl vieno kambario su rūsiu buto pirkimo (duomenys neskelbtini). Taigi, duomenys įrodo, kad ateityje atsakovas gali turėti piniginių prievolių.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas K. A. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atskirasis skundas nepagrįstas, nes ginčo butą atsakovas K. A. pradėjo pardavinėti dar kovo mėnesį. Preliminari sutartis dėl jo sudaryta 2022 m. gegužės 10 d., butas parduotas 2022 m. gegužės 18 d. Tačiau į teismą ieškovas kreipėsi tik 2022 m. birželio 10 d. Kaip savo atsiliepime į patikslintą ieškinį ir nurodė atsakovas K. A., ieškovas dirbtinai kuria įrodymus ir teisines situacijas. Ieškovas nepateikia jokių duomenų, kad jis kaip nors bandė spręsti jo nurodomą nesutarimą su atsakovu K. A..
10.2. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovas šioje byloje ginčija notaro patvirtintą sandorį (ir pinigų priėmimo kvitą). Ieškovo ginčijamam sandoriui galioja teisėtumo prezumpcija. Tačiau ieškinys iš esmės grįstas vien ieškovo paaiškinimais. Jokių kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovui gali būti priimtas palankus sprendimas, jis nepateikia.
10.3. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovui perkeliama per didelė įrodinėjimo našta dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašymo. Kadangi teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas negali būti atleistas nuo bendros pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Tačiau, kaip minėta, ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovo K. A. tariamo nesąžiningumo, yra labai abejotino tikėtinumo, net nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas negalimas.
10.4. Atskirasis skundas atmestinas, nes atsakovo K. A. turtinė padėtis, atsižvelgiant į reikalavimo sumą, yra gera, stabili, nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų įtakoti jos pasikeitimą. Todėl, vertinant ir šiuos kriterijus, pagrindo taikyti laikinąsias priemones nėra
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
13. Ieškovas R. A. prie atskirojo skundo teikia naujus įrodymus – 2022 m. liepos 7 d. Nekilnojamojo turto registro išrašus apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šiais duomenimis ieškovas grindžia atsakovo turtinę padėtį.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo pateikti duomenys gali turėti reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo pagrįstumą, atsižvelgęs į tai, kad atskirajame skunde ieškovas nurodo, jog jam pateikti įrodymus apie atsakovo K. A. turtinę padėtį iki kol dar nėra iškelta civilinė byla teisme, nėra civilinės bylos numerio, nėra patvirtinto bylos šalių procesinio statuso buvo sudėtinga, priima naujus įrodymus į bylą (CPK 180 straipsnis, 314 straipsnis).
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
16. Byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar ne. Ieškovas grindė prašymą atsakovo nesąžiningumu ir jam didele ieškinio suma.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti apsimestine 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. IR-596 (toliau – sandoris Nr. 1), sąlygą, kurioje yra nurodyta, kad buto – patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), pirkėjas yra atsakovas ir buto pirkėju pripažinti ieškovą; 2) perkelti pardavėjo teises ir pareigas pagal 2022 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2238 (toliau – sandoris Nr. 2), sudarytą tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų ieškovui, paliekant tretiesiems asmenims nuosavybės teises į butą; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo 25 400 Eur žalos atlyginimą ir 4) priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
18. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad sandoryje Nr. 1 nurodyta, kad pardavėjas atsakovė, atstovaujama direktoriaus J. Š., pardavė, o pirkėju nurodytas atsakovas nupirko butą už 21 000 Eur, kurie buvo sumokėti pardavėjui grynais pinigais prieš pasirašant sandorį Nr. 1. Nurodoma, kad iš tiesų ginčo butą pirko ieškovas, o atsakovas buvo tik „statytinis“. Atsakovas nebūdamas ginčo buto savininkas, atsakovas sandoriu Nr. 2 butą pardavė tretiesiems asmenims už 25 400 Eur ir nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita. Tačiau nėra duomenų, kad tretieji asmenys įsigydami iš atsakovo ginčo butą buvo nesąžiningi, todėl nėra pagrindo taikyti restituciją ir šį butą grąžinti ieškovui. Todėl pardavėjo teisės ir pareigos pagal sandorį Nr. 2 perkeltinos iš atsakovo ieškovui, tretiesiems asmenims paliekant nuosavybės teisės į ginčo butą, o ieškovui iš atsakovo priteistinas 25 400 Eur žalos atlyginimas, t. y. piniginės lėšos, kurias atsakovas nepagrįstai gavo pardavęs butą. Ieškovas taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą pareikšto ieškinio sumai.
19. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo patikslintas ieškinys prima facie pagrįstas. Ši išvada ieškovo nėra ginčijama, todėl dėl jos plačiau nepasisakytina. Tačiau, ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė grėsmės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
20. Apeliantas (ieškovas) atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes pateikti įrodymus apie atsakovo K. A. turtinę padėtį, yra sudėtinga, kadangi rinkti duomenis apie trečiųjų fizinių asmenų turtinę padėtį iki kol dar nėra iškelta civilinė byla teisme, nėra civilinės bylos numerio, nėra patvirtinto bylos šalių procesinio statuso net ir ieškovo atstovui yra komplikuota, dėl taikomų apribojimų duomenų apsaugos srityje. Ieškovui, siekiančiam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, perkeliama per didelė įrodinėjimo našta, paneigiant pačią laikinų apsaugos priemonių esmę.
21. Vertinant apelianto argumentus apie tai, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmiausia nurodytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
22. Taigi grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosios apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir / ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020). Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks šioje situacijoje įrodinėjimo naštos šalims paskirstymas reikštų, kad atsakovas, aiškiai nežinodamas, ką ieškovas laiko grėsme jo turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų pateikti jokių atsikirtimų ir įrodinėti priešingo, o tai nebūtų suderinama su šalių procesinės lygybės ir rungimosi principais (CPK 12, 17 straipsniai).
23. Taigi, nagrinėjamoje byloje būtent prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusiam ieškovui ir teko pareiga įrodyti atsakovo nesąžiningumą kaip sąlygą jo prašomiems ribojimams (turto areštui) taikyti. Apie asmens (ne)sąžiningumą sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatytus faktus ir aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirojo skundo turinį, matyti, kad ieškovas atsakovo nesąžiningumą ir galimą siekį pabloginti savo turtinę padėtį (perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan.) ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, grindžia aplinkybėmis, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas – ieškovo teigimu, atsakovas po ginčo su ieškovu pardavė ginčo turtą, o tai įrodo, kad atsakovas K. A. konfliktinėse situacijose ne siekia išspręsti klausimus gera valia, tačiau pradeda realizuoti savo turtą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus nustatyta kas buvo tikrasis ginčo turto savininkas – ar ieškovas yra tikrasis ginčo turto savininkas, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus su šiuo turtu, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad atsakovas buvo nesąžiningas parduodamas ginčo turtą tretiesiems asmenims.
24. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku esančios aplinkybės, reikalaujančios pateiktų į bylą įrodymų visapusiško įvertinimo, priešingos šalies pozicijos išklausymo ir jos pateiktų įrodymų analizės, šioje proceso stadijoje negali patvirtinti ar paneigti atsakovo nesąžiningumą, todėl, kaip ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-127-943/2020; 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-702-516/2019; kt.), tokios aplinkybės, kurios bus patvirtintos ar paneigtos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, priėmus galutinį procesinį sprendimą byloje, nėra savaime pakankamos antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai konstatuoti.
25. Atskirajame skunde ieškovas taip pat teigia, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes iš naujai pateiktų įrodymų – 2022 m. liepos 7 d. Nekilnojamojo turto registro išrašų apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, paaiškėjo, kad atsakovo K. A. vardu nuo 2021 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra registruotas 2-ių kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam nuo 2022 m. gegužės 30 d. galioja Kauno apygardos prokuratūros areštas. Nuo 2007 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra registruotas vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini)\. Šiam butui yra registruota sutartinė hipoteka, taigi, teigiamo sprendimo atveju, išieškojimas iš šio turto būtų apsunkintas. Taip pat pateikti duomenys, kad atsakovas K. A. yra sudaręs 2019 m. lapkričio 4 d. preliminariąją sutartį dėl vieno kambario su rūsiu buto pirkimo (duomenys neskelbtini). Minėti duomenys įrodo, kad ateityje atsakovas gali turėti piniginių prievolių.
26. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovo apeliacinės instancijos teisme pateiktus įrodymus sprendžia, kad vien tai, jog nuo 2007 m. liepos 18 d. atsakovui nuosavybės teise priklausančiam vieno kambario butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), yra registruota sutartinė hipoteka nereiškia, kad šioje byloje priimtino teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo ketinimą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), perleisti ar kitaip suvaržyti, t. y. neįrodė faktinės teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Minėta, jog būtent ieškovui teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, taigi, ir savo teiginius dėl realios grėsmės, kad galbūt ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo vykdymas bus apsunkintas. Jokių įrodymų, kad atsakovas kreipėsi į hipotekos kreditorių, siekdamas gauti leidimą turto pardavimui, kad hipotekos kreditorius tokį sutikimą perleisti nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), davė, byloje nėra. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovas nesąžiningai ketina nuosavybės teises į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), perleisti tretiesiems asmenims ar jas suvaržyti (CPK 178 straipsnis).
27. Faktinės teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės neįrodo ir ieškovo atskirajame skunde nurodoma, aplinkybė bei pateikiami įrodymai, kad nuo 2021 m. spalio 27 d. atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. gegužės 30 d. galioja Kauno apygardos prokuratūros taikomas turto areštas. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog priešingai, minėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog atsakovo teisės realizuoti jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra apribotos.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog ieškovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovas K. A. yra sudaręs 2019 m. lapkričio 4 d. preliminariąją sutartį dėl vieno kambario su rūsiu buto pirkimo (duomenys neskelbtini), niekaip neįrodo faktinės teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, kadangi minėta preliminarioji sutartis sudaryta dar 2019 m. lapkričio 4 d., duomenų, jog minėtą butą atsakovas beveik per trejų metų laikotarpį būtų įsigijęs, sudaręs pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, ir tokiu būdu ketintų nesąžiningais veiksmais pabloginti savo turtinę padėtį, nenustatyta. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo šioje byloje, t. y. kad jo veiksmai iki ieškovo kreipimosi į teismą, taip pat bylos nagrinėjimo metu kelia grėsmę galbūt ieškovui nepalankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti antrosios būtinosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apibendrinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, vadovavosi teismų praktika, kurioje aptartas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o apelianto skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo R. A. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.