Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundus dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, suinteresuoti asmenys – Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilmstata“ ir V. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2021 m. rugsėjo 9 d., iškelta fizinio asmens M. K. bankroto byla. 2023 m. rugsėjo 7 d. įsiteisėjo Vilniaus mesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis, kuria nutraukta M. K. bankroto byla.

2. 2023 m. rugsėjo 11 d. patvarkymais antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė atnaujino vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas (skolininkas) M. K. skundė šiuos antstolės patvarkymus, prašydamas juos panaikinti ir vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigti. Nurodė, kad šios vykdomosios bylos turėjo būti nutrauktos dar tuo metu, kai skolininkui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla. Nutrauktos bylos atnaujinimas nėra galimas. Nors antstolė šias vykdomąsias bylas sustabdė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tačiau ji privalėjo jas užbaigti, o vykdomuosius dokumentus grąžinti juos priėmusiam teismui. CPK nustatyta, kad vykdomoji byla laikoma baigta persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai laikytinos baigtomis. Antstolė, laikydama, kad nurodytos vykdomosios bylos yra sustabdytos, o ne užbaigtos, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja jai suteiktais įgaliojimais. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad visos vykdomosios bylos pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą Lietuvoje skirstomos naudojant kompiuterinę programą.

4. 2023 m. rugsėjo 12 d. turto arešto aktu vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) antstolė nusprendė areštuoti skolininko turtą bendrai 1 093 434,91 Eur sumai. Pareiškėjas skundžia šį aktą, prašydamas jį panaikinti kaip neteisėtą. Pareiškėjo teigimu, bendra išieškoma skola abiejose vykdomosiose bylose yra bent 150 000 Eur mažesnė nei nurodyta turto arešto akte, kadangi išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Vilmstata“ perleido savo 150 000 Eur reikalavimo teisę į pareiškėją trečiajai šaliai.

5. 2023 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu antstolė areštavo 1 091 576,17 Eur dydžio sumą, priklausančią pareiškėjui iš trečiojo asmens bankroto administratoriaus UAB ,,Skolvalda“. Pareiškėjo teigimu, šis patvarkymas neteisėtas, nes išieškotojos UAB ,,Vilmstata“ išieškoma suma yra bent 150 000 Eur mažesnė. Be to, egzistuoja aukštesnės eilės išieškotojų, nei UAB ,,Vilmstata“ ir V. G.. Taigi visos išieškotos skolos turi būti nukreipiamos pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimų tenkinimui.

6. 2023 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti nurodytus pareiškėjo skundus ir persiuntė juos Vilniaus miesto apylinkės teismui.

7. Antstolė nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdė vykdomąsias bylas ir persiuntė vykdomuosius dokumentus skolininko bankroto bylą iškėlusiam teismui. Bankroto bylos nagrinėjimo metu vykdomosiose bylose nebuvo atliekami jokie vykdymo veiksmai. Tarp pareiškėjo ir antstolės jau buvo kilęs ginčas dėl vykdomųjų bylų sustabdymo ir užbaigimo pagrindų. Skolininkas 2021 m. rugsėjo 24 d. skundu prašė panaikinti antstolės patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir įpareigoti antstolę pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktą užbaigti vykdomąją bylą. 2021 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-32987-937/2021,išnagrinėjo skundą dėl antstolės veiksmų ir nutarė skolininko M. K. skundą dėl antstolės veiksmų, susijusių su vykdomosios bylos sustabdymu, atmesti. 2021 m. lapkričio 24 d. minėta teismo nutartis įsiteisėjo, nes pareiškėjas jos neskundė. Tokiu būdu ginčas dėl antstolės veiksmų sustabdant vykdomąją bylą teisme jau buvo išnagrinėtas, o skundas bei skolininko prašymas įpareigoti antstolę užbaigti vykdomąsias bylas, o ne sustabdyti, buvo atmestas. Todėl pareiškėjas negali iš naujo skųsti šio antstolės veiksmo, be to, skųsti antstolės veiksmus dėl netinkamo vykdomųjų bylų užbaigimo yra pasibaigęs CPK 512 straipsnyje numatytas absoliutus 90 dienų apskundimo terminas, kuriam pasibaigus antstolio veiksmai negali būti skundžiami. Antstolė sustabdė vykdomąsias bylas, nes ieškovas antstolei pateikė duomenis, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei Tyrimo valdybos 3-asis surašė skolininkui M. K. pranešimą apie įtarimą baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00020-21. Esant tokioms aplinkybėms, yra tikėtina, kad M. K. iškelta bankroto byla gali būti nutraukta. Nutraukus bankroto bylą sustabdyta vykdomoji byla gali būti atnaujinta bei joje tęsiami vykdymo veiksmai. Užbaigtoje vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai negalimi ir vykdomoji byla turi būti pradėta iš naujo bei iš naujo joje turi būti atliekami tam tikri vykdymo veiksmai. Tokiu būdu būtų pažeistos išieškotojo teisės į greitesnį vykdomosios bylos vykdymo procesą. Kadangi bankroto byla buvo sustabdyta nesurašius patvarkymo dėl vykdomųjų bylų užbaigimo, todėl yra protinga, racionalu ir teisinga atnaujinti vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš M. K. bei tęsti jau pradėtus vykdymo veiksmus.

8. Nesutikdama su pareiškėjo skundu dėl 2023 m. rugsėjo 12 d. Turto arešto akto panaikinimo dėl to, kad išieškotoja UAB ,,Vilmstata“ perleido 150 000 Eur reikalavimo teisę naujajam kreditoriui UAB ,,Pilaitės investicijos“, antstolė nurodė, kad įstatymas įtvirtinta teisių perėmimą vykdymo procese. Šiuo metu išieškotojo pakeitimo klausimas nėra išspręstas, tačiau jei iš skolininko bus išieškota pinigų suma, šių lėšų paskirstymas bus sustabdytas iki bus pakeistas išieškotojas.

9. Nesutikdama su pareiškėjo skundu dėl 2023 m. rugsėjo 11 d. patvarkymo areštuoti lėšas, priklausančias skolininkui iš trečiojo asmens bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“, kuris antstolės turimais duomenimis turi ir saugo skolininkui priklausančias pinigines lėšas, antstolė nurodė, kad antstolių informacinės sistemos duomenimis, pas antstolius užvestos vykdomosios bylos, trys iš jų – pas antstolę Nemirą Šiugždaitę-Stakeliūnę. Atitinkamai, antstoliams nėra vykdymui pateiktas vykdomasis dokumentas dėl išlaikymo išieškojimo, todėl darytina išvada, kad išlaikymas vaikams yra teikiamas. Duomenų apie vykdomus išieškotojos valstybės reikalavimus (pagal vykdomuosius dokumentus) antstolių informacinėje sistemoje nėra. Be to, valstybės naudai išieškomi reikalavimai pagal CPK 754 straipsnį yra tos pačios eilės kaip ir kitų išieškotojų, šiuo atveju UAB ,,Vilmstata“, V. G. bei UAB Pilaitės investicijos.

10. Išieškotojai UAB ,,Vilmstata“ ir V. G. pateikė atsiliepimą į skundus, kuriuose prašė juos atmesti. Nurodė, jog pareiškėjas iš esmės kvestionuoja antstolės 2021 m. rugsėjo 23 d. patvarkymus, kuriais vykdomosios bylos buvo sustabdytos CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, o ne užbaigtos pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Šiam patvarkymui skųsti yra suėjęs CPK 512 straipsnyje nustatytas naikinamasis 90 dienų terminas. Taigi antstolės veiksmai dėl vykdomosios bylos neva nepagrįsto sustabdymo apskritai nebegali būti kvestionuojami. Nagrinėjamu atveju sustabdytų vykdomųjų bylų atnaujinimas ir vykdomųjų veiksmų tęsimas niekaip nepažeidžia vykdymo proceso dalyvių, tarp jų ir pareiškėjo (skolininko) teisių bei teisėtų interesų, priešingai, užtikrina vykdymo proceso veiksmų efektyvumą, operatyvumą bei mažesnes vykdymo išlaidų sąnaudas. Antra, pareiškėjas nepagrįstai skundžia antstolės 2023 m. rugsėjo 12 d. turto arešto aktą. 2023 m. rugsėjo 11 d. patvarkymo priėmimo metu nei išieškotojas, nei skolininkas, nei naujasis kreditorius nebuvo pateikę antstolei prašymo dėl šalies pakeitimo vykdymo procese (CPK 596 straipsnis). Tokiu atveju, akivaizdu, jog antstolė neturėjo jokio pagrindo pakeisti išieškotojo į dalį reikalavimo teisės. Naujasis kreditorius UAB „Pilaitės investicijos“ 2023 m. rugsėjo 8 d. pranešimu informavo skolininką M. K. apie sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Suinteresuotų asmenų žiniomis, 2023 m. rugsėjo 21 d. UAB „Pilaitės investicijos“ kreipėsi į antstolę dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo į įsigytą dalį reikalavimo teisės. Be to, išieškotojo vykdymo procese pakeitimas dėl 150 000 Eur dydžio dalies reikalavimo neturi jokios įtakos turto arešto mastui. Suinteresuotų asmenų teigimu, pareiškėjo skundas dėl skolininko lėšų, esančių pas bankroto administratorių UAB ,,Skolvalda“, arešto, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma išieškotinos sumos nukreiptinos tik tiems kreditoriams, kurių vykdymas yra pateiktas antstoliams. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog yra aukštesnės eilės išieškotojų. Antstolė, gavusi informaciją apie pareiškėjo (skolininko) pinigines lėšas, esančias pas buvusį nemokumo administratorių UAB „Skolvalda“, visiškai pagrįstai ir teisėtai 2023 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu taikė minėtą priverstinio vykdymo priemonę – pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių pas UAB „Skolvalda“, areštą. Areštuota pas UAB „Skolvalda“ esanti pareiškėjui priklausanti pinigų suma, suinteresuotų asmenų žiniomis, yra itin maža, palyginus su išieškotinos skolos suma, todėl akivaizdu, jog nėra pažeidžiamos jokios pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 11d. nutartimi pareiškėjo M. K. skundus atmetė.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš skolininko M. K. išieškotojų V. G. ir UAB ,,Vilmstata“ naudai.

13. 2021 m. rugsėjo 9 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartis, kuria skolininkui M. K. iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, antstolė 2021 m. rugsėjo 23 d. patvarkymais sustabdė vykdomąją bylą ir vykdomuosius dokumentus persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 22 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2023 m. rugsėjo 7 d., nutraukė skolininko M. K. bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, antstolė 2023 m. rugsėjo 11 d. patvarkymais atnaujino Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomąsias bylas.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jokie vykdymo veiksmai nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. patvarkymo sustabdyti vykdomąją bylą ir persiųsti vykdomąjį dokumentą vykdyti bankroto bylą iškėlusiam teismui iki šioje byloje skundžiamų 2023 m. rugsėjo 11 d. patvarkymų, kuriais atnaujintos vykdomosios bylos, nebuvo atlikta. Taigi pareiškėjo teisės nurodytu laikotarpiu nebuvo pažeidžiamos, kadangi jokie vykdymo veiksmai nebuvo atlikti, t. y. vykdomosios bylos buvo faktiškai užbaigtos, kaip tai numato įstatymas. Kita vertus, teismas sprendė, kad šiuo atveju nesant priimto antstolės patvarkymo dėl vykdomųjų bylų užbaigimo, antstolė, pasibaigus pagrindui dėl ko jos buvo sustabdytos (nutraukus pareiškėjo bankroto bylą), turėjo teisę atnaujinti nurodytas vykdomąsias bylas ir jas tęsti. Būtent dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo skundo įpareigoti antstolę sustabdytą bylą užbaigti, kaip tai numato CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas.

15. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundus dėl 2023 m. rugsėjo 11 d. patvarkymų, kuriais atnaujintos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Pareiškėjas taip pat skundė 2023 m. rugsėjo 12 d. Turto arešto aktą, kadangi antstolė areštavo 1 093 434,91 Eur sumą. Skundą motyvavo tuo, kad antstolė areštavo bent 150 000 Eur didesnę sumą, nei pareiškėjo skolinis įsipareigojimas, kadangi išieškotoja UAB ,,Vilmstata“ perleido 150 000 reikalavimo sumą naujajam kreditoriui UAB ,,Pilaitės investicijos“. Šią aplinkybę patvirtina vykdomojoje byloje pateikta 2023m. rugsėjo 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. antstolės kontoroje gautas naujosios kreditorės UAB ,,Pilaitės investicijos“ prašymas dėl išieškotojo vykdymo procese į dalį reikalavimo teisės pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo argumentas, kad turto arešto aktu areštuota didesnė suma nei pareiškėjo skolinis įsipareigojimas, yra nepagrįstas. Tokio dydžio reikalavimą turėjo pradinė kreditorė UAB ,,Vilmstata“, o jį perleidus naujajam kreditoriui, tokio dydžio reikalavimą turės naujoji kreditorė UAB ,,Pilaitės investicijos“, kuri yra padavusi prašymą antstolei pakeisti ją naująja išieškotoja, kaip tai numatyta CPK 596 straipsnyje. Taigi, nepriklausomai nuo dalies reikalavimo į pareiškėją perleidimo kitam kreditoriui, pareiškėjo skola išlieka ta pati, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. turto arešto aktu areštuota didesnė suma nei pareiškėjo skolinis įsipareigojimas.

17. Pareiškėjas nurodė, jog egzistuoja aukštesnės eilės išieškotojai negu UAB ,,Vilmstata“ ir V. G., t. y. egzistuoja pirmos eilės išieškotojas (išlaikymo skola) ir antros eilės išieškotojas (skola valstybei). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šis argumentas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolės 2023 m. rugsėjo 11 d. patvarkymas yra neteisėtas. Skundžiamu patvarkymu antstolė areštavo skolininko lėšas, esančias pas bankroto administratorių UAB „Skolvalda“, šiuo patvarkymu nėra išieškotos ir paskirstytos lėšos kreditoriams. Kita vertus, antstolė nurodė, jog nėra vykdomųjų bylų, kuriose būtų iš skolininko išieškomi įsiskolinimai aukštesnės eilės kreditoriams nei UAB ,,Vilmstata“, V. G. ar UAB ,,Pilaitės investicijos“. Priešingų įrodymų pareiškėjas nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nutarė, jog nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas.

III. Atskirojo skundo argumentai

18. Pareiškėjas M. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-19076-1101/2023,priimti naują ir skolininko skundus tenkinti visų pareikštų reikalavimų ribose. Egzistuojant procesinėms kliūtims panaikinus ginčo nutartį, apeliacines instancijos teismui priimti naują nutartį, kuria ginčas būtų išsprendžiamas iš esmės, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:

18.1. Pareiškėjo vertinimu skundžiama nutartis priimta pažeidžiant tiek procesines, tiek materialinės teisės normas, nukrypstant nuo EŽTT ir LAT praktikos, todėl apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs tiek šį skundą, tiek visą bylos medžiagą, įskaitant tačiau neapsiribojant skundų (pirminių) argumentais, bei ištyręs vykdomųjų bylų medžiagas, ginčo nutartį turėtų pripažinti neteisėta ir panaikinti, o klausimą išspręsti apeliacinės instancijos teisme iš esmės, t.y. atsakant į visus skolininko pateiktus argumentus dėl antstolės patvarkymų neteisėtumo, bei su jais sutinkant, nutartimi visus antstolės patvarkymus panaikinti.

18.2. Pareiškėjas nurodo, kad vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė atskirus skundus. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė nei dėl vieno skundo motyvo ar argumento, apsiribodamas faktinių aplinkybių perrašymu iš antstolės patvarkymo, apsiribojo išieškotojų UAB ,,Vilmstata“ ir V. G. pateikto atsiliepimo citavimu, vieninteliai teismo motyvai ir argumentai, tai kad pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 13 d. skundai dėl 2023 m. rugsėjo 11 d. patvarkymų, kuriais atnaujintos vykdomosios bylos, paduoti nepraleidus CPK 512 straipsnyje įtvirtinto termino (t. y. kuriais iš esmės sutinkama su pareiškėjo pozicija), bei tai, kad jokie vykdymo veiksmai nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. patvarkymo sustabdyti vykdomąją bylą ir persiųsti vykdomąjį dokumentą vykdyti bankroto bylą iškėlusiam teismui iki 2023 m. rugsėjo 11 d. patvarkymų, kuriais atnaujintos vykdomosios bylos, nebuvo atlikta, todėl pareiškėjo interesai nebuvo pažeidžiami.

18.3. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvu (argumentu), jog „<...>jog nėra vykdomųjų bylų, kuriose būtų iš skolininko išieškomi įsiskolinimai aukštesnės eilės kreditoriams nei UAB ,,Vilmstata“, V. G. ar UAB ,,Pilaitės investicijos“. Priešingų įrodymų pareiškėjas nepateikė. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas“. Šiuo gi atveju pareiškėjui nėra aiški įrodinėjimo pareiga, nes jeigu teismas teigia, kad įrodymų pareiškėjas nepateikė, tai nėra aišku nuo kada ir kokiu teisiniu pagrindu, tokio pobūdžio ginče pareiškėjui kyla pareiga įrodyti, prejudiciniais faktais įsiteisėjusiose teismo nutartyse konstatuotas faktines aplinkybes? Antstolė nemokumo byloje dalyvavo ir buvo jos šalimi - kreditoriumi, kuriai yra žinomos visos nemokumo byloje teismo priimtos nutartys tiek dėl VMI, tiek dėl VSDFV įsiskolinimų konstatavimo ir patvirtinimo, tiek dėl išlaikymo vaikams (periodinėmis išmokomis) priteisimo. Be to, teismas, nagrinėdamas šią bylą, bei nustatinėdamas šias objektyvias aplinkybes (dėl išieškojimų ir kitų aukštesnės eilės kreditorių), gali, o ir privalo, naudotis tiek EPP sistemoje esančiais teismų sprendimais ir nutartimis (nemokumo byloje priimtais baigiamaisiais teismo dokumentais dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo), tiek vykdomųjų bylų registro informacija. Iki šios dienos visuotinai priimtina buvo tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais (nutartimis) nustatytų faktų papildomai į bylą teikiant šiuos procesinius dokumentus įrodinėti nereikėjo, užteko šiuos faktus (nutartis) nurodyti, tačiau po šios ginčo nutarties priėmimo, reikia suprasti, kad įrodinėjimo taisyklės pasikeitė. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas, turėtų nurodyti tokių taisyklių sąlygas, bei teisminę praktiką, kuri patvirtintų, kad šios įrodinėjimo taisyklės ir įrodinėjimo standartai tokio pobūdžio bylose keitėsi, kada keitėsi ir kaip keitėsi.

19. Suinteresuotų asmenų UAB „Vilmstata“ ir V. G. atstovas advokatas D. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 nutartį palikti nepakeistą ir iš pareiškėjo suinteresuotų asmenų UAB „Vilmstata“ ir V. G. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:

19.1. Suinteresuotų asmenų vertinimu atskirajame skunde nurodomi deklaratyvūs teiginiai ir subjektyvus teisės normų interpretavimas nesudaro jokio pagrindo teisėtos ir pagrįstos skundžiamos nutarties panaikinimui.

19.2. Suinteresuoti asmenys pritaria pirmosios instancijos teismui, jog antstolė turėjo teisę atnaujinti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jas tęsti, o pareiškėjo interesai 2023 m. rugsėjo 11 d. patvarkymais nėra pažeidžiami. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodomi argumentai nesudaro jokio pagrindo priešingos išvados konstatavimui.

19.3. Nurodo, kad antstolės veiksmų teisėtumas, priimant 2021 m. rugsėjo 23 d. patvarkymus dėl vykdomųjų bylų sustabdymo, konstatuotas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi minėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-32987-937/2021. Taigi, ginčas dėl pareiškėjo skunduose nurodomų aplinkybių, susijusių su vykdomųjų bylų sustabdymu / užbaigimu yra išnagrinėtas ir pareiškėjo skundas bei prašymas įpareigoti antstolę užbaigti vykdomąsias bylas, o ne jas sustabdyti, buvo atmestas. Akivaizdu, jog, iškėlus pareiškėjui bankroto bylą, antstolės veiksmai dėl vykdomųjų bylų sustabdymo CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo teisėti, kas sąlygoja išvadą, jog pareiškėjas visiškai nepagrįstai vykdomąsias bylas laiko baigtomis.

19.4. Pareiškėjo (skolininko) atžvilgiu pradėtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės 2021 m. rugsėjo 23 d. patvarkymais buvo teisėtai sustabdytos, todėl, išnykus jų sustabdymo pagrindui, visiškai pagrįstai ir teisėtai šios vykdomosios bylos 2023 m. rugsėjo 11 d. patvarkymais buvo atnaujintos. Suinteresuotų asmenų vertinimu, pareiškėjas tiek paduotuose skunduose, tiek atskirajame skunde visiškai nepagrįstai 2023 m. rugsėjo 11 d. patvarkymus vertina kaip neteisėtus procesinius aktus.

19.5. Suinteresuotų asmenų vertinimu, antstolės veiksmai dėl vykdomųjų bylų neva nepagrįsto sustabdymo apskritai negali būti kvestionuojami. Pareiškėjas 1-ajame, 2-ajame ir 3-ajame skunduose iš esmės kvestionuoja antstolės 2021 m. rugsėjo 23 d. patvarkymus, kuriais vykdomosios bylos buvo sustabdytos CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, o ne, kaip teigia pareiškėjas, turėjo būti užbaigtos CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. CPK 512 straipsnis, reglamentuojantis skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminus, numato naikinamąjį tokio procesinio veiksmo atlikimui terminą, t. y. devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, šiuo atveju terminas skųsti antstolės veiksmus yra pasibaigęs.

19.6. Nurodo, kad pareiškėjas skundė ir 2023 m. rugsėjo 12 d. Turto arešto aktą Nr. S-23-33-25914, kuriuo areštuotas pareiškėjo turtas 1 093 434,91 Eur sumai. Pareiškėjo teigimu, bendra išieškotina suma yra objektyviai neteisinga, nes yra bent 150 000 Eur mažesnė, nes išieškotoja UAB „Vilmstata“ 2023 m. rugsėjo 8 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi yra perleidusi naujajai kreditorei UAB „Pilaitės investicijos“ 150 000 Eur dydžio reikalavimo teisę į pareiškėją. Suinteresuoti asmenys pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Išieškotojo vykdymo procese pakeitimas dėl 150 000 Eur dydžio dalies reikalavimo, neturi jokios įtakos turto arešto masto, taip pat ir išieškotinos sumos dydžiui, nes į vykdymo procesą įtraukiama nauja šalis UAB „Pilaitės investicijos“ kaip UAB „Vilmstata“ teisių perėmėja pagal 2023 m. rugsėjo 8 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį su 150 000 Eur dydžio reikalavimo teise į skolininką – pareiškėją. Todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. turto arešto aktu yra areštuota didesnė suma nei pareiškėjo skolinis įsipareigojimas.

19.7. Suinteresuotų asmenų vertinimu, pareiškėjas visiškai nepagrįstai ginčija 2023 m. rugsėjo 11 d. patvarkymą Nr. S-23-33-25878, kuriuo areštuotos lėšos priklausančios skolininkui iš trečiojo asmens UAB „Skolvalda“. Suinteresuoti asmenys pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog išieškotinos sumos nukreiptinos tik tiems kreditoriams, kurių vykdymas yra pateiktas antstoliams. Iš 2023 m. rugsėjo 20 d. patvarkyme nurodytų aplinkybių matyti, jog jo priėmimo metu pas antstolius buvo užvestos 4 vykdomosios bylos, iš jų 3 pas antstolę Nemirą Šiugžaitę-Stakeliūnę ir 1 pas antstolę B. Palavinskienę, kuri yra sustabdyta. Nėra duomenų, jog pareiškėjo atžvilgiu būtų daugiau vykdomųjų bylų, tarp jų reikalavimai išieškoti išlaikymą ir įsiskolinimas valstybei, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog yra aukštesnės eilės išieškotojų. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog jo atžvilgiu antstoliai vykdytų kitus išieškojimus nei yra žinomi antstolei Nemirai Šiugždaitei-Stakeliūnei.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

22. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo M. K. skundai dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės – Stakeliūnės veiksmų buvo atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo

23. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, jog nutartis nepagrįsta, nemotyvuota ir neatitinkanti teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija neturi pagrindo sutikti.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atskirajame skunde nenurodyta jokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos bylose, kurių faktinės aplinkybės analogiškos ar iš esmės panašios į šios civilinės bylos, nenurodyta nutarčių, kuriose teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neva nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pareiškėjo cituojami Konstitucijos straipsniai, Konstitucijoje įvirtinti principai, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra aktuali skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro pagrindo šias išvadas pripažinti nepagrįstomis ar nemotyvuotomis.

25. Pabrėžtina, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad teismas išsamiai išnagrinėtų kiekvieną ieškovo (pareiškėjo) pateiktą argumentą, ypač jeigu argumentai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais bei ginčui išnagrinėti aktualiu teisiniu reglamentavimu.

Dėl vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo

26. Pareiškėjas teigia, jog jo(skolininko) atžvilgiu pradėtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės 2021 m. rugsėjo 23 d. patvarkymais turėjo būti ne sustabdytos, o užbaigtos, todėl antstolė negalėjo jų atnaujinti, kadangi nutrauktos bylos atnaujinimas nėra galimas.

27. Visų pirma, svarbu pažymėti, kad ginčo vykdomosios bylos niekada nebuvo nutrauktos CPK 629 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, todėl pareiškėjo argumentas, kad nutrauktos vykdomosios bylos atnaujinimas nėra galimas (CPK 629 straipsnio 3 dalis), nėra reikšmingas nagrinėjamų aplinkybių kontekste.

28. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. – ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

29. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Tuo tikslu CPK nustatyti tam tikri reikalavimai, užtikrinantys skolininko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pvz., nustatyti turto išieškojimo ribojimai, draudimas nukreipti išieškojimą į tam tikrą turtą, išieškojimo iš skolininko turto eilė ir pan.

30. Pareiškėjo vertinimu, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti ne sustabdytos, o užbaigtos.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. d. nutartimi buvo iškelta fizinio asmens M. K. bankroto byla. Antstolės Nemiros Šiugždaitės – Stakeliūnės 2021 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-21-33-17958 bei 2021 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu dėl vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui Nr. S-21-33-17962 antstolė vykdomąjį dokumentą persiuntė pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylą iškėlusiam teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi M. K. bankroto byla buvo nutraukta, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi priimtas sprendimas nebuvo pakeistas ir įsiteisėjo. 2023 m. rugsėjo 11 d. patvarkymais antstolė Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė atnaujino vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini).

32. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kvestionuoja antstolės 2021 m. rugsėjo 23 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-21-33-17958 teisėtumą, nors tam nėra teisinio pagrindo. Viena vertus, byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-32987-937/2021 netenkino pareiškėjo M. K. skundo dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų dėl 2021 m. rugsėjo 23 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo, t. y. vykdomosios bylos sustabdymo teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi (CPK 18 straipsnis). Kita vertus, pareiškėjas yra praleidęs naikinamąjį 90 dienų terminą skųsti antstolės veiksmus stabdant vykdomąją bylą (CPK 512 straipsnis).

33. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad antstolė, pasibaigus pagrindui dėl ko vykdomoji byla buvo sustabdyta ir / ar buvo pabaigta CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. nutraukus pareiškėjo bankroto bylą, turėjo teisę atnaujinti nurodytas vykdomąsias bylas ir jas tęsti. Tokią išvadą lemia, be kita ko, ir teisinis reglamentavimas, pagal kurį net ir užbaigus vykdomąja bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu nėra užkertamas kelias pradėti vykdomąją bylą iš naujo. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas vykdymo veiksmų atnaujinimas šiose bylose, o ne naujų bylų pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus pradėjimas, ypač atsižvelgiant į antstolės atliktų šiose vykdomosiose bylose veiksmų kiekį, yra racionalesnis ir ekonomiškesnis. Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti, jog suinteresuoti asmenys - išieškotojai UAB „Vilmstata“ ir V. G., yra akivaizdžiai išreiškę valią dėl išieškojimo veiksmų tęstinumo teismui nutraukus M. K. fizinio asmens bankroto bylą, todėl naujos vykdomosios bylos inicijavimas išieškotojams iš naujo kreipiantis į antstolį lemtų ne tik didesnes vykdymo išlaidas, tačiau ir prieštarautų vykdymo proceso operatyvumo principui, reiškiančiam antstolio pareigą imtis vykdymo veiksmų, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas ir taip įgyvendintos išieškotojo teisės bei teisėti interesai (Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus – CPK 634 straipsnio 2 dalis) ir priverstinio vykdymo veiksmų efektyvumo principui, reikalaujančiam adekvačių priemonių pagalba siekti kuo operatyvesnio teisinio rezultato – vykdomojo dokumento įvykdymo. Taigi, jokie pareiškėjo, kaip skolininko, interesai skundžiamais antstolės patvarkymais atnaujinus vykdomąsias bylas nėra pažeidžiami.

34. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo prašymo dėl vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo, nėra teisinio pagrindo.

Dėl 2023 m. rugsėjo 12 d. Turto arešto akto

35. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. turto arešto aktu Nr. S-23-33-25914, kuriuo areštuotas pareiškėjo turtas 1 093 434,91 Eur sumai, bendra išieškotina suma yra objektyviai neteisinga, nes yra bent 150 000 Eur mažesnė, nes išieškotoja UAB „Vilmstata“ 2023 m. rugsėjo 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi yra perleidusi naujajai kreditorei UAB „Pilaitės investicijos“ 150 000 Eur dydžio reikalavimo teisę į pareiškėją.

36. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

37. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundo argumentais, suinteresuotų asmenų atsiliepimu į atskirąjį skundą, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nepriklausomai nuo dalies reikalavimo į pareiškėją perleidimo kitam kreditoriui, pareiškėjo skola išlieka tokia pati, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. turto arešto aktu areštuota didesnė suma nei pareiškėjo skolinis įsipareigojimas. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog UAB „Pilaitės investicijos“ būtų atsisakiusi iš UAB „Vilmstata“ įgytos reikalavimo teisės į M. K.. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nesudaro pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia pareiškėjas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl 2023 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu areštuotų lėšų priklausančių skolininkui iš trečiojo asmens UAB „Skolvalda“

38. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su 2023 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu, nes areštuota 150 000 Eur didesnė suma nei pareiškėjo skolinis įsipareigojimas ir egzistuoja aukštesnės eilės išieškotojai negu UAB ,,Vilmstata“ ir V. G., t. y. egzistuoja pirmos eilės išieškotojas (išlaikymo skola) ir antros eilės išieškotojas (skola valstybei). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog skundžiamu patvarkymu antstolė areštavo skolininko lėšas, esančias pas bankroto administratorių UAB „Skolvalda“, tačiau lėšos šiuo patvarkymu nėra paskirstytos kreditoriams, todėl reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumas (CPK 753 straipsnis) ir reikalavimų patenkinimo eilė (CPK 754 straipsnis) vertinant pastarąjį antstolės patvarkymą nėra aktualūs. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo nustatyta apie išlaikymo skolos išieškojimo vykdymo veiksmus bei skolos valstybei vykdomą išieškojimą. Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nagrinėjamų aplinkybių kontekste, t. y. sprendžiant dėl skolininko turto arešto masto.

39. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą ir tinkamai motyvuotą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

40. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

41. Suinteresuoti asmenys UAB „Vilmstata“ ir V. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.