- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2S-2549-580/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32065-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- V. U.
- Atsakovas
- O. C.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. U. ieškinį atsakovei O. C. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo pakeitimo ir pagal atsakovės O. C. priešieškinį ieškovui V. U. dėl tėvo valdžios apribojimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas V. U. ieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų A. U., V. Ū. ir M. U. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją kartu su vaikų tėvu, t. y. ieškovu; nustatyti ieškinyje nurodomą atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant ieškovui tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise, pinigus pervedant į ieškovo banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 d.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė O. C. priešieškiniu prašė, iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės – apriboti ieškovo V. U. tėvo valdžią nepilnamečių vaikų A. U., V. U. ir M. U. atžvilgiu. Įpareigoti ieškovą V. U. perduoti nepilnamečius vaikus A. U., V. U. ir M. U. vaikų motinai O. C.; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 nustatytą bendravimo tvarką, ir nustatyti nepilnamečių vaikų A. U., V. U., M. U. ir V. U. matymosi tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė, kad:
3.1 motina O. C., su nepilnamečiais vaikais A. U., V. U., ir M. U. dalyvauja santykių mediacijoje, kurią vykdys mediatorė Ū. D., kiekvieną antradienį 15 val., adresu (duomenys neskelbtini), iki mediatorė nuspręs, kad mediacijos procedūra yra baigta;
3.2 tėvas V. U. įpareigojamas užtikrinti vaikų A. U., V. Ū. ir M. U. dalyvavimą santykių su motina O. C. mediacijoje, kiekvieną antradienį 15 val., adresu (duomenys neskelbtini), iki mediatorė nuspręs, kad mediacijos procedūra yra baigta;
3.3 įpareigoti tėvus V. U. ir O. C. bendradarbiauti su mediatore Ū. D., laikytis jos rekomendacijų bei vykdyti jos nurodymus dėl mediacijos organizavimo tvarkos;
3.4 tuo atveju, jei dėl ligos ar kitos rimtos objektyvios priežasties, vienas iš vaikų negali dalyvauti mediacijos užsiėmimuose, tėvas privalo užtikrinti kitų vaikų / kito vaiko dalyvavimą mediacijos užsiėmimuose.
4. Atsakovė O. C. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti išvežti nepilnamečius vaikus V. U. ir M. U. iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo. Nurodė, kad:
4.1 ieškovas priėmė vienašališkus sprendimus dėl A. U. perkėlimo į JAV, ji yra priimta į JAV mokyklą. Atsakovei neteikiama jokia informacija, ji nežino A. U. gyvenamosios vietos JAV, su kuo ir kur ji gyvena JAV ir kaip su ja susisiekti, kaip jai sekasi;
4.2 ieškovas gali priimti vienašališkus sprendimus ir dėl V. U. bei M. U. perkėlimo į Tenerifę (arba kitą užsienio valstybę), kadangi, kaip jis pats nurodė el. laiškuose, Tenerifėje jis turintis reikalų pusei metų. Vaikai yra prasitarę, jog ieškovas ieško užsienio valstybės, į kurią galėtų išvežti vaikus be motinos leidimo;
4.3 šiuo metu vaikai nebegyvena bute (duomenys neskelbtini), ir yra neaiški jų dabartinė faktinė gyvenamoji vieta. Išvežus vaikus į užsienį, ne tik būtų nutrauktas bet koks vaikų ir atsakovės kontaktas, bet ir galimas palankus atsakovei teismo sprendimo vykdymas taptų nebeįmanomas;
4.4 ieškovas vilkina bylos nagrinėjimą siekdamas realizuoti vaikų perkėlimą į užsienį. Ieškovo charakteristika, nebendradarbiavimas su atsakove, institucijomis, suponuoja išvadą, jog ieškovas realiai gali turėti tikslą išvežti vaikus į užsienį bei nepaisyti teismų sprendimų, o išvežęs į užsienį, vaikų nebegrąžinti. Be kita ko, vaikų išvežimas į užsienio valstybę neatitiktų geriausių nepilnamečių vaikų interesų, kadangi vaikai turi tiek mokymosi, tiek elgesio sunkumų, nebūtų užtikrinamas jų ugdymosi stabilumas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsakovės O. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė ieškovui V. Ū. išvežti nepilnamečius vaikus V. U. ir M. U. iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo Nurodė, kad:
6.1 šalių nepilnamečių vaikų A. U., V. Ū. ir M. U. gyvenamoji vieta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 nustatyta su motina O. C.. Sprendimas priimtas nustačius ieškovo daromą poveikį vaikams formuojant neigiamą požiūrį į motiną ir įvertinus visų nustatytų aplinkybių, charakterizuojančių ieškovo asmenines savybes, visumą. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau nėra ir nebuvo vykdomas, ieškovas vaikų motinai neperdavė, vis trys šalių nepilnamečiai vaikai iki šiol faktiškai gyvena su ieškovu, santykių ir ryšių su motina nepalaiko, ieškovas nededa pastangų vaikų interesui palaikyti ryšį su motina sukurti ir užtikrinti, motinai neteikia informacijos apie vaikus, nebendradarbiauja su vaikų motina, vaiko teisių apsaugos specialistais;
6.2 teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – motinos ir nepilnamečių vaikų santykių mediaciją, tačiau ieškovas nesiėmė pakankamų priemonių laikinųjų apsaugos priemonių įgyvendinimui, vaikų bendravimas su motina nevyksta, ieškovas vaikus slepia;
6.3 iš pateikto 2023 m. vasario 15 d. ieškovo susirašinėjimo su JAV ugdymo įstaiga ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad jis teiraujasi dėl ugdymo dviems vaikams (mergaitei, lankančiai 9 klasę, ir berniukui, lankančiam 7 klasę). Vėlesni šalių susirašinėjimai patvirtina apie ieškovo planus išvykti gyventi pusei metų į Tenerifę ir informaciją, jog ugdymo įstaiga (įvardinta kaip (duomenys neskelbtini)) V. U. ir M. U. priima. Pateikti įrodymai, Vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje A. U. nurodė, kad mokosi JAV, patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra A. U. yra išvežta į Jungtines Amerikos Valstijas be motinos sutikimo, nors visų trijų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su motina. Pasak atsakovės, dukra pakeitė jau dvi ugdymo įstaigas;
6.4 atsakovė įrodė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumą, pateikė konkrečius duomenis apie ieškovo ketinimų realumą, t. y. kad ieškovas vieną nepilnametį vaiką išvežė į JAV ir ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas išvežti kitus du nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijos;
Atsiliepimas
6.5 atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės, ieškovo procesinis elgesys, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad ieškovas siekia išvežti ir kitus du nepilnamečius šalių vaikus iš Lietuvos Respublikos, ir šis ieškovo ketinimas yra realus. Ieškovui uždraustina išvežti nepilnamečius vaikus V. U. ir M. U. iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas V. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovės O. C. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad:
6.1. vaikai nebendrauja su motina dėl to, kad jaučiasi įskaudinti dėl mamos elgesio, ankstesnių įvykių, motina nepasitiki, ji neatsižvelgia į jų norus / nuomonę ir kt. Vaikai savo namais laiko ieškovo namus, vaikų ryšys su ieškovu, pamote ir broliu bei sese iš antros ieškovo santuokos yra artimas, o santykio su mama vaikai nejaučia kaip saugaus;
6.2. nurodytas aplinkybes patvirtina psichologių R. G. 2021 m. lapkričio 12 d. ir S. G. 2021 m. lapkričio 18 d. pažymos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) dokumentai – 2021 m. liepos 9 d. vaikų situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-1514, Nr. 1SVS-1512, Nr. 1VSV-1513 bei 2021 m. gruodžio 9 d. vaikų vertinimo anketos Nr. 1VSV-2557, 1VSV-2558, 1VSV-2559;
6.3. ieškovas dėjo visas pastangas, kad nepilnamečiai vaikai bendrautų su motina, primindavo apie motinos bendravimo savaitę, jos gimtadienį, tačiau vaikai atsisako važiuoti pas motiną, ką patvirtina byloje esantys 2021 m. vasario 24 d., 2021 m. kovo 8, 19, 21 d., 2021 m. gegužės 8, 18 d., 2021 m. birželio 14 d., 2021 m. spalio 16 d., 2021 m. liepos 11 d. elektroniniai laiškai adresuoti vaikams;
6.4. nepateikta duomenų, patvirtinančių atsakovės teiginius, apie ieškovo ketinimą išvežti vaikus iš šalies be atsakovės žinios ar užkirsti kelią jiems bendrauti su motina. Atsakovė apie planus dėl vaikų ugdymosi užsienyje žinojo anksčiau nei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo teismui metu. Vaikai motinai apie tai sakė. Nėra pagrindo teigti, jog yra siekiama vaikus išvežti, paslėpti, apsunkinti būsimo sprendimo vykdymą. Vaikų motina buvo informuota apie ketinimus perkelti vaikus ugdymui į užsienį, apie mokymosi pasiekimus, ji sutiko, kad dukra A. U. mokytųsi JAV;
6.5. iš ieškovo ir mokyklos atsakovė gauna informaciją apie A. U. ugdymosi vietą, pasiekimus, paruošimą mokslams universitete ir kt.;
6.6. taikant ribojimą vienam iš tėvų išvykti su vaikais, kitam suteikiamas nepagrįstas pranašumas, iškraipomas proporcingumo principas. Ginčo situacijoje vienodi draudimai ir apribojimai turėtų būti taikomi abiems tėvams, o ne vien ieškovui;
6.7. byloje nėra duomenų pagrindžiančių tikimybę, kad ieškovas ketintų savo nepilnamečius vaikus visam laikui išvežti iš Lietuvos, neišskirta galimo nepilnamečių vaikų išvykimo iš Lietuvos Respublikos trukmė, tikslas – mokslams. Mokslai užsienio valstybėse negali būti laikomi prieštaraujantys nepilnamečių vaikų interesams. Teismas nenustatė priežasčių, dėl ko turi būti taikoma išimtinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė;
6.8. ieškovas savo gyvenimą ir veiklą sieja su Lietuva;
6.9. atsakovė nepagrindė, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė), tad, nėra pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemone. Nepagrįstus prašymus atsakovė teikia ne pirmą kartą, dėl tokių prašymų nepagrįstumo jau yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2018-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1161-661/2018).
Atsiliepimas
7. Atsakovė O. C. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto V. U. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
7.1 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo tėvo valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra apribota, jis yra įpareigotas nepilnamečius vaikus perduoti vaikų motinai, tačiau šio skubiai vykdytino sprendimo nėra linkęs ir vykdyti. Ieškovas toliau nebendradarbiauja, bendrauja žeminančiai, atsakinėja neadekvačiai, neatsižvelgia į nepilnamečių vaikų interesus, į situaciją toliau įtraukia vaikus, atsakovę žemina prieš vaikus dėl jos tautybės, nuteikinėja vaikus prieš motiną. Atsakovė prideda susirašinėjimą su ieškovu bei el. laiškus, gautus iš nepilnamečių vaikų el. paštų, kurie gauti po priimto 2023 m. spalio 16 d. sprendimo. Tai pagrindžia grėsmę ir pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas yra nusiteikęs prieš 2023 m. spalio 16 d. sprendimo įvykdymą, vaikai yra ne saugioje aplinkoje;
7.2 motyvai, kad ieškovas deda pastangas vaikų ir atsakovės bendravimui, jog nekliudo jų bendravimui, paneigia objektyvūs (o ne subjektyvūs ieškovo samdytų psichologių, neturinčių teismo eksperto kvalifikacijos) byloje esantys įrodymai, t.y. įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020. V. U. daromas poveikis, formuojant neigiamas nuostatas motinos atžvilgiu, yra konstatuotas ekspertizės aktuose: A. U. 2019-11-20 – 2020-01-31 ekspertizės akte Nr. 103MS-212/2019, 2019-11-20 – 2020-01-31 V. U. ekspertizės akte Nr. 103MS-213/2019 ir 2019-11-20 – 2020-01-31 M. U. ekspertizės akte Nr. 103MS-214/2019. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021 konstatavo, kad įvertinęs V. U. elgesį, pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 23 d. sprendime padarė pagrįstą išvadą apie jo polinkį ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaikų gyvenimo klausimais, bet ir siekį eliminuoti vaikų motiną iš vaikų socialinio gyvenimo. Faktinio pagrindo, dėl kurio galima būtų daryti išvadas, kad neigiama vaikų nuomonė susiformavo dėl pačios ieškovės netinkamo elgesio, nėra;
7.3 psichologių R. G. ir S. G. pažymos, vaikų 2021 m. situacijos vertinimo anketos ir ieškovo el. laiškai vaikams, buvo pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-1235-1102/2022. Joje priimta įsiteisėjusi 2022 m. kovo 3 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartis. Minėti įrodymai nebuvo įvertinti, kaip pagrindžiantys ieškovo pastangas, o konstatuota, kad ieškovas nebendravo ir nebendradarbiavo su atsakove dėl sprendimo vykdymo ir numatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimo;
7.4 ieškovo pastangas dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su motina paneigia šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo eiga – laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta tvarka nebuvo įgyvendinta, nes ieškovas neužtikrino vaikų dalyvavimo mediacijos procese;
Šalies argumentai
7.5 ieškovo nurodytų psichologių išvadas paneigia ir ekspertizės išvados (2023-02-23 – 2023-03-22 Ekspertizės aktai), atliktos vykstančiame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-41647-21 dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo ir piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir pareigomis;
7.6 ieškovas rašo vaikams el. laiškus, tik siekdamas pagrįsti teismo sprendimo nevykdymą, rinkdamas sau palankius įrodymus per vaikus, įtraukdamas vaikus į suaugusiųjų reikalus ir teismų procesus. Ieškovas su niekuo nebendradarbiauja dėl teismo sprendimo vykdymo, o siekdamas parodyti, jog jis skatina vaikus, rašo jiems el. laiškus, nors gyvena su jais kartu. Matydamas vaikų atsakymus, ieškovas pareiškia, kad juos „supranta“, tokiu būdu juos palaiko, ir nedaro jokių žingsnių vaikų elgesio, neigiamybių kupinos nuomonės korekcijai. Ieškovas elgiasi siekia, kad vaikai nebendrautų su atsakove. Nėra žinoma ar tokius tekstus rašo vaikai, visi trys vaikai atsakinėja beveik identišku tekstu neigiamai apie atsakovę, kas įrodo vaikų nuteikinėjimą;
7.7 ieškovas vedžioja vaikus pas jo samdomus psichologus, kurie išrašo neobjektyvias vienašališkas pažymas ekspertinio lygio klausimais, nors teismo eksperto kompetencijos neturi, siekiant pateisinti ieškovo netinkamus veiksmus, neįvertinę aplinkybių visumos, ekspertizės aktų, teismų sprendimų, rašydami pažymas be atsakovės dalyvavimo, į tokias psichologų konsultacijas įtraukiami vaikai, formuojant jų požiūrį. Nėra pagrindo psichologių R. G. 2021 m. lapkričio 12 d. ir S. G. 2021 m. lapkričio 18 d. išvadas vertinti kaip paneigiančias visus kitus byloje esančius įrodymus;
7.8 ieškovo pateikiami duomenys, kad atvejo vadybininkė teikia informaciją, jog vaikų tėvas nedraudžia bendrauti su vaikais, yra neteisinga. Byloje buvo apklausta atvejo vadybininkė R. T., kuri nurodė, kad ieškovas nededa pastangų atkurti motinos ir vaikų ryšį, atsisako su jais bendradarbiauti ir jie tų pastangų nemato;
7.9 aplinkybę, kad ieškovas nesudaro galimybių vaikų motinai bendrauti su vaikais patvirtina 2023 m. rugpjūčio 22 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos, 2023 m. rugsėjo 6 d. Pagalbos planas ir 2022 m. kovo mėn. Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro raštas dėl informacijos pateikimo apie V. U. ir O. C. šeimą. 2023 m. rugpjūčio 22 d. Vaiko situacijos vertinimo anketose pateikiami duomenys, jog vaikai gyvena kitu adresu, jose atsispindi vaikų nepriežiūra (vaikai galimai pavogė 2 000 Eur), vaikus prižiūri kiti asmenys (seneliai). 2023 m. rugsėjo 6 d. pagalbos plane matyti, kad situacija šeimoje be pokyčių, tėvas nesudaro sąlygų motinai bendrauti su vaikais, neteikia informacijos apie vaikus;
7.10 egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovas, siekdamas išvengti galimo palankaus atsakovei teismo sprendimo vykdymo, gali išvežti vaikus V. U. ir M. U. į užsienio valstybę. Tokius ketinimus patvirtina byloje esantys duomenys ir ieškovo charakteristika bei elgesys. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas yra išsakęs ketinimus išvežti vaikus į užsienį, bei tai iš dalies įgyvendino išveždamas A. U. į JAV;
7.11 su prašymu atsakovė pateikė duomenis, jog šalių dukros A. U. gyvenamoji vieta perkelta į JAV be atsakovės sutikimo ir tėvų susitarimo, kurio ieškovas nesutiko sudaryti. Nepaisant to, kad atsakovė 2023 m. kovo 13 d. pateikė el. laišką ieškovui, nurodydama, kad nesutinka su A. U. išvykimu vienašališku ieškovo sprendimu, nesant pasirašyto susitarimo tarp tėvų, bei nurodė, kad toks sutikimas reikalingas keičiant nepilnamečio vaiko nuolatinę faktinę gyvenamąją vietą į užsienio valstybę, ieškovas šį el. laišką ignoravo. Nėra duomenų, kad mokslai užsienyje yra lemti pačios mergaitės pastangų, jos ypatingumų gabumų (pvz., praėjus stojamąjį konkursą, gavus pakvietimą), jie nulemti ieškovo sprendimo, mokant už studijas apie 50 000 Eur per metus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. U. susiduria su sunkumais ugdymosi ir / ar socializacijos procese JAV;
7.12 ieškovas pateikia dalį informacijos, kuri pasiekė atsakovę jos pastangų dėka, susisiekus su ugdymo įstaiga. Tačiau ieškovas informacijos neteikia ir siekia blokuoti tokios informacijos prieinamumą atsakovei. Ieškovas teigia, kad atsakovė A. U. persekioja JAV, nes atsakovei pavyko gauti prisijungimus prie A. U. el. dienyno JAV ugdymo įstaigoje. Atsakovė nežino A. U. gyvenamosios vietos JAV, kaip su ja susisiekti, kaip jai sekasi, apart gaunamos informacijos iš el. dienyno;
7.13 iš 2023 m. vasario 15 d. ieškovo susirašinėjimo su JAV ugdymo įstaiga ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad jis teiraujasi dėl ugdymo dviems vaikams (mergaitei, lankančiai 9 klasę, ir berniukui, lankančiam 7 klasę). Ieškovas nevedė su atsakove diskusijos dėl V. U. išvežimo mokytis į JAV, tačiau dėl to tarėsi su JAV ugdymo įstaiga. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2023 m. rugpjūčio 4 d. buvo gautas el. laiškas iš ieškovo, kuriuo jis kreipėsi dėl vaikų V. U. ir M. U. išvežimo mokytis pusei metų į Tenerifę, atsakovė atsakė, jog mokyklos keitimas pusei metų nebūtų naudingas vaikams;
7.14 atsakovė buvo nuvykusi į vaikų gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), tačiau vaikai ten nebegyvena. Ieškovas neinformavo atsakovės, kur gyvena vaikai. Vaikai prasitarė, jog ieškovas ieško užsienio valstybės, kur galėtų išvežti vaikus be atsakovės sutikimo. Išvežus vaikus į užsienį, būtų nutrauktas bet koks vaikų ir atsakovės kontaktas ir galimai palankaus atsakovei teismo sprendimo vykdymas taptų nebeįmanomas;
7.15 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis Nr. e2S-1161-661/2018, sprendžiant ginčo klausimą, nėra aktuali, kadangi ratio decidendi nesutampa ir situacija yra pasikeitusi
7.16 ieškovo motyvas, kad teismas neatsižvelgė į vaikų amžių, nes jie gali išreikšti nuomonę ir keliauti už Lietuvos ribų vieni ir rinktis ugdymo įstaigą, ir tą vaikai daro, yra nepagrįsti, nes V. U. yra 13 metų, o M. U. – 11 metų amžiaus, jie nėra tokio amžiaus, jog galėtų savarankiškai rinktis ugdymo įstaigą. Teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi išaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis negali būti aiškinama kaip leidžianti keliauti vaikams į užsienį vieniems savarankiškai. Vaikai yra nepilnamečiai, faktiškai yra tėvo globoje ir jis yra už juos atsakingas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudimo ieškovui V. U. išvežti nepilnamečius vaikus V. U. ir M. U. iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Kadangi tiek apeliantas (ieškovas), tiek atsakovė su atskiruoju skundu ir atitinkamai atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus, turi būti išspręstas į bylą pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimas.
12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas klausimas susiję su uždraudimu ieškovui šalių nepilnamečius vaikus išvežti iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo, sprendžia, kad ieškovo ir atsakovės pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
14. Prieš teismo posėdį 2023-11-23 atsakovė pateikė papildomus dokumentus. Kadangi šių dokumentų prijungimas neturi įtakos sprendimui, be to, dokumentus prijungus, bylos nagrinėjimas turėtų būti atidedamas, sudarant galimybę susipažinti ieškovui, pripažįstama, kad 2023-11-23 pateiktų dokumentų prijungimas nėra reikalingas sprendimui priimti.
Bylos faktinės aplinkybės
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-32415-726/2014 nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų: A. U., V. U., M. U. nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su V. U. (Sutarties 3.1 p.); O. U. įsipareigojo kiekvieną mėnesį nepilnamečiams vaikams A. U., V. U. ir M. U. skirti po 400 Lt kiekvienam, pinigus pervedant į V. U. atsiskaitomąją sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 15 d. (Sutarties 3.2 p.). Šalys susitarė dėl tokios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos: per lietuviškas šventes V. U. būna su vaikais, O. U. gali būti visomis dienomis be apribojimų, bet kurios šalies teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su vaikais gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka (Sutarties 3.3 p.).
16. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. sausio 29 d. specialisto išvada Nr. 11-21(19) patvirtina, kad prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių O. U. vardu pasirašė ne O. U.. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-32415-726/2014 dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. A2-18810-930/2018). Vilniaus apygardos teismo 2018 rugpjūčio 16 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2371-232/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis palikta nepakeista.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-32415-726/2014, nustatytą nepilnamečių vaikų A. U., V. U., ir M. U. gyvenamąją vietą ir nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove O. U.. Nustatė lygiavertę skyrium gyvenančio tėvo V. U. bendravimo tvarką su vaikais, t. y. po savaitę nuo pirmadienio iki pirmadienio, bendravimas nustatytas šventinėmis bei atostogų dienomis, iš tėvo priteistas išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kiekvienam vaikui. Pagrindas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą buvo nustatytos aplinkybės, jog V. U. ne tik pradėjo riboti motinos ir nepilnamečių vaikų bendravimą, bet ir daryti poveikį nepilnamečiams vaikams formuojant neigiamą požiūrį į motiną, tokiu būdu pažeidžiant prioritetinę vaikų teisę maksimaliai bendrauti ir palaikyti artimą ryšį su abiem tėvais. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021 minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
19. Ieškovas V. U. 2021 m. lapkričio 26 d., t. y. praėjus devyniems mėnesiams po teismo sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo įsiteisėjimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu, nes šiuo metu faktinė vaikų gyvenamoji vieta yra su juo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 nebuvo pradėtas vykdyti ir negali būti vykdomas, nes nepilnamečiai vaikai atsisako gyventi ir bendrauti su motina.
20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino visiškai ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 nustatytą nepilnamečių vaikų A. U., V. U. ir M. U. gyvenamąją vietą kartu su motina O. U.. Laikinai apribojo ieškovui V. U. tėvo valdžią nepilnamečiams vaikams A. U., V. U. ir M. U.. Įpareigojo ieškovą V. U. nedelsiant perduoti nepilnamečius vaikus A. U., V. U. ir M. U. jų motinai O. C.. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 nustatytą tėvo V. U. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. U., V. U. ir M. U. tvarką ir nustatė, kad vaikų tėvas V. U. su nepilnamečiais vaikais bendrauja per psichologą, kurį pasiūlys vaikų motina O. C. arba Tarnyba, vieną kartą per savaitę vieną valandą laiko. Psichologo paslaugas apmoka V. U..
Dėl atskirojo skundo argumentų
Dėl vaikų (ne)noro bendrauti su mama
19. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
21. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. Pažymėtina, kad nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
22. Nagrinėjamu atveju nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su atsakove, tačiau šiuo metu nepilnamečiai šalių vaikai faktiškai gyvena su ieškovu. Šalys neginčija aplinkybės, kad šalių nepilnametė dukra A. U. mokosi JAV. Atsakovė prašo uždrausti išvežti nepilnamečius vaikus V. U. ir M. U. iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad ieškovas galimai siekia išvežti nepilnačius šalių vaikus mokytis į užsienį be ieškovės sutikimo, o šalių nepilnametė dukra A. U. jau yra išvežta į JAV mokytis.
23. Apeliantas teigia, kad vaikai nebendrauja su motina dėl to, kad jaučiasi įskaudinti dėl jos elgesio, ankstesnių įvykių, motina nepasitiki, ji neatsižvelgia į jų norus / nuomonę ir kt. Vaikai savo namais laiko ieškovo namus, o santykio su mama vaikai nejaučia kaip saugaus. Ieškovas dėjo visas pastangas, kad nepilnamečiai vaikai bendrautų su motina. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina psichologių R. G. 2021 m. lapkričio 12 d. ir S. G. 2021 m. lapkričio 18 d. pažymos, Tarnybos dokumentai – 2021 m. liepos 9 d. vaikų situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-1514, Nr. 1SVS-1512, Nr. 1VSV-1513 bei 2021 m. gruodžio 9 d. vaikų vertinimo anketos Nr. 1VSV-2557, 1VSV-2558, 1VSV-2559.
24. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą byloje, kuriuo ieškovo tėvo valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra apribota, jis yra įpareigotas nepilnamečius vaikus perduoti vaikų motinai, tačiau šio skubiai vykdytino sprendimo nevykdo. Kad ieškovas deda pastangas vaikų ir atsakovės bendravimui, nekliudo jų bendravimui, paneigia objektyvūs byloje esantys įrodymai, t.y. įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021. V. U. daromas poveikis, formuojant neigiamas nuostatas motinos atžvilgiu, yra konstatuotas ekspertizės aktuose. Ieškovo pastangas dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su motina paneigia ir šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo eiga – laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta tvarka nebuvo įgyvendinta, nes ieškovas neužtikrino vaikų dalyvavimo mediacijos procese. Nėra pagrindo psichologių R. G. 2021 m. lapkričio 12 d. ir S. G. 2021 m. lapkričio 18 d. išvadas vertinti kaip paneigiančias visus kitus byloje esančius įrodymus
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visi trys šalių nepilnamečiai vaikai iki šiol faktiškai gyvena su ieškovu, santykių ir ryšių su motina nepalaiko, ieškovas nededa pastangų vaikų interesui palaikyti ryšį su motina sukurti ir užtikrinti, motinai visiškai neteikia informacijos apie vaikus, nebendradarbiauja su vaikų motina, ir vaiko teisių apsaugos specialistais.
26. Tais atvejais, kai vaikai išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl vieno iš tėvų ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis. Toks atsitraukimas nuo vieno iš tėvų neužtikrina vaikų interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, o tik vaikų prieštaravimai, į vaikų norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaikų norai prieštarauja jų interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 konstatuota, kad nėra duomenų, jog V. U., su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, dėtų nuoširdžias, nuoseklias ir nuolatines, o ne formalaus pobūdžio pastangas esminiam vaikų interesui užtikrinti – palaikyti visapusiškai pilnavertį ryšį ne tik su tėvu, bet ir skyriumi gyvenančia motina (Sprendimo 43 p.). V. U. neužtikrina pilnaverčio vaiko ir motinos emocinio ryšio palaikymo ir / ar jo formavimosi (Sprendimo 47 p.). Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021, įvertinęs pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020, 2021 m. vasario 4 d. nutartyje konstatavo, kad V. U. siekia eliminuoti vaikų motiną iš vaikų socialinio gyvenimo.
28. Nagrinėjamoje byloje, išvadą teikiančios institucijos atstovė 2023 m. rugsėjo 5 d. posėdyje pateikė išvadą ir nurodė, kad tėvas piktnaudžiauja tėvo valdžia, neleisdamas vaikams bendrauti su motina, taip elgiasi jau ilgą laiką, įvairiais būdais vengia įvykdyti teismo sprendimą, ne tik kad perduoti vaikus gyventi su motina, bet ir apskritai sudaryti galimybes jiems pilnaverčiai palaikyti ryšius ir santykius. Toks tėvo elgesys gali būti vertinamas ir kaip žiaurus elgesys su vaikais. Tai yra prigimtinių vaikų poreikių nepaisymas, vaikams tokiu būdu daroma žala. Tėvas tokiais veiksmais elgiasi amoraliai, daro neigiamą įtaką vaikams ir juos traumuoja. Todėl prašymas laikinai apriboti tėvo valdžią yra pagrįstas.
29. Aptarti įrodymai bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas, nebendradarbiavimas nei su atsakove, nei su kitomis institucijomis, suponuoja išvadą, kad apeliantas nebuvo ir nėra suinteresuotas bendradarbiauti, užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus į šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą, santykių su motina sukūrimą ir palaikymą. Nors apeliantas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimo nevykdymą atskirajame skunde grindžia tuo, kad vaikai nenori bendrauti su mama, tačiau tokia vaikų nuomonė yra įtakota ir suformuota būtent paties apelianto. Sutiktina su atsakovės teiginiu, kad nėra pagrindo psichologių R. G. 2021 m. lapkričio 12 d. ir S. G. 2021 m. lapkričio 18 d. išvadas vertinti kaip paneigiančias kitus byloje esančius įrodymus. Todėl apelianto argumentai, kad vaikai santykio su mama nejaučia kaip saugaus, o ieškovas dėjo visas pastangas, kad nepilnamečiai vaikai bendrautų su motina, atmestini kaip neįrodyti.
Dėl ketinimo išvežti vaikus į užsienį
30. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tačiau tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 38 punktas). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
31. Apeliantas teigia, kad nėra pateikta duomenų, patvirtinančių teiginius, apie ieškovo ketinimą išvežti vaikus iš šalies be atsakovės žinios ar užkirsti kelią jiems bendrauti su motina. Iš ieškovo ir mokyklos atsakovė gauna informaciją apie A. U. ugdymosi vietą, pasiekimus, paruošimą mokslams universitete ir kt. Byloje nėra duomenų pagrindžiančių tikimybę, kad ieškovas ketintų savo nepilnamečius vaikus visam laikui išvežti iš Lietuvos, neišskirta galimo nepilnamečių vaikų išvykimo iš Lietuvos Respublikos trukmė, tikslas – mokslams. Mokslai užsienio valstybėse negali būti laikomi prieštaraujantys nepilnamečių vaikų interesams.
32. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovas, gali išvežti vaikus V. U. ir M. U. į užsienio valstybę. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas yra išsakęs ketinimus išvežti vaikus į užsienį, bei tai iš dalies įgyvendino išveždamas A. U. į JAV. Šalių dukros A. U. gyvenamoji vieta perkelta į JAV be atsakovės sutikimo ir tėvų susitarimo, kurio ieškovas nesutiko sudaryti. Atsakovė 2023 m. kovo 13 d. pateikė el. laišką ieškovui, nurodydama, kad nesutinka su A. U. išvykimu vienašališku ieškovo sprendimu, nesant pasirašyto susitarimo tarp tėvų. Ieškovas pateikia dalį informacijos, kuri pasiekė atsakovę jos pastangų dėka, susisiekus su ugdymo įstaiga. Tačiau ieškovas informacijos neteikia ir siekia blokuoti tokios informacijos prieinamumą atsakovei. Atsakovė nežino A. U. gyvenamosios vietos JAV, kaip su ja susisiekti, kaip jai sekasi, apart gaunamos informacijos iš el. dienyno. Iš 2023 m. vasario 15 d. ieškovo susirašinėjimo su JAV ugdymo įstaiga ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad jis teiraujasi dėl ugdymo dviems vaikams (mergaitei, lankančiai 9 klasę, ir berniukui, lankančiam 7 klasę). Ieškovas nevedė su atsakove diskusijos dėl V. U. išvežimo mokytis į JAV. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2023 m. rugpjūčio 4 d. buvo gautas el. laiškas iš ieškovo, kuriuo jis kreipėsi dėl vaikų V. U. ir M. U. išvežimo mokytis pusei metų į Tenerifę, atsakovė atsakė, jog mokyklos keitimas pusei metų nebūtų naudingas vaikams.
33. Pirmosios instanijos teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumą, pateikė konkrečius duomenis apie ieškovo ketinimų realumą, t. y. kad ieškovas vieną nepilnametį vaiką išvežė į JAV ir ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas išvežti kitus du nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
34. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Lietuvoje šalių vaikams sudaryta netinkama aplinka mokytis, augti ir vystytis, nepateikė įrodymų, kad vaikų interesus labiau atitiktų galimybė mokytis užsienyje. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad vaikų perkėlimas mokytis į kitą valstybę yra būtinas ir yra svarbesnis nei šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimas bei motinos ir vaikų santykio atkūrimas / stiprinimas, todėl apelianto argumentai, kad mokslai užsienio valstybėse negali būti laikomi prieštaraujantys nepilnamečių vaikų interesams, yra atmesti, kaip neįrodyti.
35. Iš atsakovės pateiktų įrodymų – 2023 m. vasario 15 d. apelianto susirašinėjimo su JAV ugdymo įstaiga ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad apeliantas teiraujasi dėl ugdymo dviems vaikams (mergaitei ((duomenys neskelbtini)), lankančiai 9 klasę, ir berniukui ((duomenys neskelbtini)), lankančiam 7 klasę). Taip pat atsakovė pateikė savo 2023 m. kovo 13 d. rašytą laišką apeliantui, kuriame nurodė, kad nesutinka su A. U. išvykimu vienašališku ieškovo sprendimu, nesant pasirašyto susitarimo tarp tėvų. Atsakovė 2023 m. kovo 30 d. el. paštu pateikė klausimus apeliantui, siekdama sužinoti dukros gyvenamąją vietą, gauti el. dienyno prisijungimą, tačiau nėra duomenų, kad apeliantas atsakė į ieškovės laišką ir pateikė prašomą informaciją apie dukrą. 2023 m. gegužės 31 d. laiškė ieškovas nurodė atsakovei, kad yra organizuojamas A. U. perkėlimas į kitą mokyklą. 2023 m. rugpjūčio 4 d. laišku atsakovas klausė ieškovės ar ji išleistų V. U. ir M. U. mokytis į Tenerifę, kadangi apeliantas turi ten reikalų pusei metų, o (duomenys neskelbtini) juos priima. Atsakovė informavo apeliantą, kad mokyklos keitimas pusei metų nebūtų naudingas vaikams.
36. Ieškovas teigdamas, kad nėra pateikta duomenų apie jo ketinimą išvežti vaikus iš šalies be atsakovės žinios ar užkirsti kelią jiems bendrauti su motina, nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų tokius jo teiginius. Šalių nepilnametė dukra A. U. šiuo metu mokosi JAV. Apeliantas to neginčija, tačiau nepateikia nei pasirašyto susitarimo tarp tėvų dėl dukros gyvenamosios vietos keitimo, kaip prašė atsakovė, nei rašytinio atsakovės sutikimo, kuris numatytas CK 3.174 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė 2023 m. kovo 13 d. laiške apeliantui aiškiai nurodė, kad nesutinka su A. U. išvykimu vienašališku ieškovo sprendimu, nesant pasirašyto susitarimo tarp tėvų. Nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovės teiginį, kad dukros A. U. gyvenamoji vieta perkelta į JAV be atsakovės sutikimo.
37. Vaikų išvežimą mokslo metams į užsienį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kaip ketinimą faktiškai pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, kadangi pagal ieškovo ieškinį šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas turi būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina – atsakove.
38. Apelianto vertinimu, atsakovė nepagrindė, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės į bylą pateikti ir apeliacinės instancijos teismo aptarti įrodymai pagrindžia realius apelianto siekius išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
39. Pirmosios instancijos taikyta laikinąja apsaugos priemone bus užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, apsaugoti vaikų prioritetiniais laikomi interesai išsaugoti jų gyvenamąją aplinką, ryšius ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomas vaikų gyvenamosios vietos, aplinkos, ugdymo įstaigų ir kt. keitimas, nepasibaigus teisminiam procesui, šiuo konkrečiu atveju, gali pažeisti šalių nepilnamečių vaikų interesus. Esant situacijai, kai viena šalių dukra jau yra išvežta mokytis į JAV, be atsakovės sutikimo, o dėl kitų vaikų išvežimo mokytis į užsienį apeliantas jau ėmėsi konkrečių veiksmų (susitarė su ugdymo įstaiga užsienyje dėl kitų dviejų vaikų priėmimo), gali kilti reali grėsmė vaiko teisėtiems interesams ir atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
40. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apieliacinės instancijos atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
41. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
atsakovo V. U. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.