- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-16
- Bylos Nr.
- 2S-2371-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24793-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- O. U., V. U.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjų O. U. ir V. U. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja O. U. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-32415-726/2014, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-10 sprendimu nutraukta suinteresuoto asmens V. U. ir pareiškėjos O. U. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prašė atnaujinti procesą dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje pareiškėjų vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su V. U., priteistas išlaikymas vaikams, nustatyta abiejų šalių solidari atsakomybė už kreditorinius įsipareigojimus bankui, 2014-10-10 sprendimą minėtoje dalyje panaikinti ir šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo santuokos nutraukimo pasekmių klausimą išsprendus iš esmės vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su pareiškėja, nustatyta pareiškėjos siūloma vaikų ir suinteresuoto asmens bendravimo tvarka, priteisti iš suinteresuoto asmens po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, pripažinti, kad suinteresuoto asmens pareiškėjai pareikštas reikalavimas sumokėti įsiskolinimą už vaikų išlaikymą nuo 2014-11-11 antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/02789 yra teisiškai nepagrįstas, pripažinti, kad pareiškėja prievolę išlaikyti vaikus nuo 2014-11-11 iki prašymo teismui pateikimo dienos įvykdė tinkamai, nustatyti, kad suinteresuotas asmuo yra asmeniškai atsakingas kreditoriui DNB bankas pagal 2007-09-03 sutartį Nr. 2409-2007-25578, priteisti iš suinteresuoto asmens pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad santuokos nutraukimą 2014 m. gegužės mėnesį iniciavo suinteresuotas asmuo V. U., nurodydamas, kad jis turi problemų su teisėsaugos institucijomis, todėl reikia nutraukti santuoką ir vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes tokiu būdu jis išvengs teisinės atsakomybės. Pareiškėja 2014 m. gegužės mėnesį sutiko pasirašyti suinteresuoto asmens parengtą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, į sutarties sąlygas nesigilino, sutarties neperskaitė. Po sutarties pasirašymo šalys ir toliau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, pareiškėja apie skyrybų procesą nieko nežinojo. Teismui atsisakius patvirtinti pirminę sutartį, suinteresuotas asmuo pateikė teismui patikslintus 2014-07-22 pareiškimą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei 2014-08-12 sutarties pakeitimą, kurių pareiškėja nepasirašė. Bylą išnagrinėjęs teismas patvirtino būtent 2014-07-22 sutartį ir 2014-08-12 pakeitimą. Pareiškėjos parašai nurodytuose dokumentuose yra suklastoti. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai nebuvo įteiktas nei vienas dokumentas, nes suinteresuotas asmuo procesiniuose dokumentuose sąmoningai nurodė adresą, kuriuo pareiškėja negyvena. Apie tai, kad jos parašai prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra suklastoti pareiškėja sužinojo 2018-03-05, kai atvyko susipažinti su civilinės bylos medžiaga. Dėl dokumentų klastojimo kreipėsi į teisėsaugos institucijas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.Suinteresuotas asmuo V. U. atsiliepimu prašė pareiškėjos prašymą atmesti, skirti pareiškėjai maksimalią įstatyme nustatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 proc. baudos paskirti suinteresuotam asmeniui, priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėja yra praleidusi terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nes apie santuokos nutraukimo procesą jai buvo žinoma, pati dalyvavo šiame procese, apie priimtą teismo sprendimą žinojo. Pareiškėja aktyviai dalyvavo rinkdama teismui reikalingus santuokos nutraukimo dokumentus iš VĮ Registrų centras, VĮ Regitra, Gyventojų registro tarnybos, pati persiuntė su kreditiniais įsipareigojimais susijusius dokumentus. 2015-11-05 atvykusi į teismą pateikė prašymą išduoti teismo sprendimo kopiją, kurią gavo 2015-11-19. Nurodė, kad būtent pareiškėja iniciavo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri buvo patvirtinta 2014-10-10 sprendimu, pakeitimą, siūlė jį pasirašyti. Pareiškėja 2017-11-08 pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą pakeisti 2014-10-10 teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Visus klausimus, susijusius su šalių nepilnamečiais vaikais, kuriuos pareiškėja prašo spręsti atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, teismas spręs civilinėje byloje Nr. e2-2200-1050/2018. Paaiškino, kad laikantis teisės aktų reikalavimų, neįmanoma be kreditoriaus sutikimo modifikuoti prievolės pobūdžio, ko prašo pareiškėja, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų keitimas galimas tik esant abiejų šalių sutikimui, o ne vienašališkai nusprendus teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-32415-726/2014 dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atmetė suinteresuoto asmens prašymą dėl baudos skyrimo. Priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui V. U. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.Padarė išvadą, kad pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir neįrodė būtinųjų sąlygų procesui atnaujinti.Teismo vertinimu, pasirašiusi pradinę sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pareiškėja turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad ji, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo, bus pateikta teismui. Nurodė, kad pateiktų įrodymų visuma – 2017-03-14 pareiškėjos elektroninis laiškas suinteresuotam asmeniui V. U., kuriame kalbama apie skyrybų procesą, 2015-01-24 elektroninis laiškas, kuriame pareiškėja nurodo galvojanti imti paskolą, nes yra „be vaikų“, 2015-04-14 susirašinėjimas su J. U. apie oficialiai nutrauktą santuoką – patvirtina, kad pareiškėja žinojo apie santuokos nutraukimo procesą. Pažymėjo, kad kartu su 2014-08-12 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimu teismui pateiktos ir keliomis dienomis anksčiau pačios pareiškėjos gautos pažymos iš viešųjų registrų apie turimą abiejų pareiškėjų turtą. Padarė išvadą, kad nors pareiškėjai siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, apie bylos iniciavimą ir teismo nutartimi nustatytus trūkumus jai buvo žinoma. Nurodė, kad byloje esantis 2015-11-03 pareiškėjos prašymas dėl teismo sprendimo kopijos išdavimo ir pareiškėjos 2015-11-19 patvirtinimas, kad sprendimą gavo, teismo vertinimu, neginčijamai įrodo, kad tai yra momentas kuomet pareiškėja sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pažymėjo, kad ieškovė yra realizavusi teisę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo 2017-11-08 pateikdama ieškinį, prie kurio pridėjo teismo sprendimą, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir jos pakeitimas, kurių pareiškėja teigia nepasirašiusi. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo.Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog ne ji pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos pakeitimą ir prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Vien pareiškėjos deklaratyvus teiginys ir pateiktas į bylą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Veiklos skyriaus pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų klastojimas) nėra pakankami. Padarė išvadą, kad šiuo metu jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu proceso atnaujinimui, byloje nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį, patenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Paaiškino, kad atsakovo įklabėta 2014-05-13 pasirašė pirminę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2014-05-15 Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas pareiškėjos ir atsakovo 2014-05-13 prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu, 2014-05-13 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prašymų pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-24010-967/2014. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-15 nutartimi pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjams. Pareiškėjai nežinant V. U. dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, pateikė teismui neva 2014-07-22 sudarytą sutartį ir prašymą nutraukti šalių santuoką bendru sutikimu, kurių pagrindu teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. N2-32415-726/2014. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-10 sprendimu panaikino šalių sudarytą santuoką bei patvirtino 2014-07-22 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pažymėjo, kad pareiškėja nepasirašė nei 2014-07-22 prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nei 2014-07-22 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teigė, kad pareiškėjos parašai šiuose dokumentuose yra suklastoti. Apie tai pareiškėja sužinojo 2018-03-05, kai atvyko susipažinti su civilinės bylos Nr. N2-32415-726/2014 medžiaga. Dėl galimo dokumentų suklastojimo pareiškėja nedelsiant 2018-03-08 kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.Paaiškino, kad V. U. nepranešė pareiškėjai, kad kreipėsi į teismą pakartotinai, 2014-07-22 sutarties sąlygos su pareiškėja nebuvo derintos. Nurodė, kad V. U. įtikinėjo ir pareiškėja pagrįstai manė, kad santuoka yra nutraukiama tik dėl akių, fiktyviai, nes pagrindo nutraukti santuoką tuo metu nebuvo. Po 2014-05-13 sutarties pasirašymo šalys ir toliau iki 2014 m. gruodžio mėn. pabaigos gyveno kartu, vedė bendrą šeimyninį gyvenimą.Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo kartu su atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo pateiktais priedais – 2015-01-24 elektroniniu laišku, 2015-04-14 susirašinėjimu su J. U.. Pabrėžė, kad šie dokumentai neatitinka įrodymams keliamų patikimumo reikalavimų.Pažymėjo, kad pareiškėja neneigia fakto, kad 2015-11-09 savo iniciatyva kreipėsi į teismą dėl sprendimo kopijos gavimo, nes jos pareikalavo Migracijos departamentas, kai pareiškėja darė pasus vaikams. Tačiau pareiškėjai nei iki sprendimo kopijos gavimo, nei ją gavus nebuvo žinoma, kad teismas 2014-10-10 sprendimu patvirtino ne jos pasirašytą 2014-05-13 sutartį, bet visai kitą jos nepasirašytą 2014-07-22 sutartį. Pabrėžė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-10 sprendimo turinyje nėra nurodyta, kokią dieną pasirašytą sutartį teismas tvirtina. Pareiškėja negavo procesinių dokumentų nei civilinėje byloje Nr. 2-24010-967/2014 nei Nr. N2-32415-726/2014, ji neturėjo jokio objektyvaus pagrindo abejoti tuo, kad teismas patvirtino būtent jos pasirašytą 2014-05-13 dienos sutartį, o ne kažkokią kitą sutartį. Nurodė, kad šalys niekada nesilaikė ir nevykdė 2014-10-10 teismo sprendimo. Tik 2017 m. lapkričio mėnesį tarp šalių prasidėjo nesutarimai dėl vaikų ir pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu siekdama pakeisti 2014-10-10 d. teismo sprendimu patvirtintos sutarties sąlygas.Pažymėjo, kad apie civilinę bylą Nr. N2-32415-726/2014 nieko nežinojo, jai nebuvo siunčiami jokie procesiniai dokumentai, dėl to ji neturėjo galimybių pasinaudoti teise į apeliacinį bei kasacinį procesą.Teismas nepagrįstai patenkino suinteresuoto asmens prašymą ir priteisė jo naudai 500 Eur dydžio advokato išlaidas. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo į bylą nepateikė nei advokatės išrašytos sąskaitos, nei jokio kito dokumento, kuriame būtų detalizuota, kokias konkrečiai paslaugas šioje byloje atsakovui suteikė jo atstovė. Mokėjimo nurodyme nėra nurodyta, už kokias konkrečias teisines paslaugas ar pagal kokią atstovavimo sutartį atsakovas moka savo atstovei.Suinteresuotas asmuo V. U. atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad pareiškėja nepateikė prašymo atnaujinti praleistą 3 mėn. terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Paaiškino, kad pareiškėja 2015-11-19 gavo 2014-10-10 teismo sprendimą, kuriame buvo išdėstytos visos sutarties sąlygos. Pareiškėja negalėjo nesuvokti, kad tai ir yra sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėja 2017 metais inicijavo teismo 2014-10-10 sprendimu patvirtintos sutarties pakeitimą. Pažymėjo, kad 2014-05-13 sutartis ir 2014-07-22 sutartis iš esmės yra vienodos: vaikų gyvenamoji vieta abiejuose sutartyse nustatyta su tėvu, turtas padalintas identiškai, dėl kreditorių pareiškėjai labiau naudinga 2014-07-22 sutartis, atsisakyti teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams draudžia įstatymas.Nurodė, kad suinteresuotam asmeniui sudarius naują santuoką, yra savarankiškas pagrindas netenkinti pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 3 dalis). Nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie jos nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą. Pažymėjo, kad pareiškėja inicijavo teisme bylą dėl 2014-10-10 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, proceso atnaujinimas tam visiškai nėra būtinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Suinteresuotas asmuo pateikė naujus įrodymus – 2017-07-31 ir 2017-09-13 elektroninius laiškus. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas pateiktus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą civilinės bylos N2-32415-726/2014 dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo.Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Proceso atnaujinimo institutas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas, kaip ekstraordinarus būdas, peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008).CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-108/2009).Apeliantės teigimu, apie suklastotus parašus 2014-07-22 prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir 2014-07-22 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurių pagrindu teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. N2-32415-726/2014 bei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-10 sprendimu panaikino šalių sudarytą santuoką ir patvirtino 2014-07-22 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėja sužinojo 2018-03-05, kai atvyko susipažinti su civilinės bylos Nr. N2-32415-726/2014 medžiaga.Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatyta, kad pareiškėja 2015-11-19 buvo gavusi teismo 2014-10-10 sprendimą, kuriame buvo išdėstytos visos 2014-07-22 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytos sąlygos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuo sprendimo gavimo momento (2015-11-19) pareiškėja sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog gavus 2014-10-10 sprendimo kopiją, nebuvo žinoma, kad teismas patvirtino ne jos pasirašytą 2014-05-13 sutartį, bet 2014-07-22 sutartį, kadangi 2014-10-10 sprendime nebuvo nurodyta kokios dienos sutartis tvirtinama, neturi reikšmės, kadangi, kaip minėta, 2014-10-10 sprendime buvo perkeltos visos 2014-07-22 sutarties sąlygos. Taigi gavusi 2014-10-10 sprendimą, pareiškėja turėjo sužinoti aplinkybę, kad teismo patvirtintos sąlygos skiriasi nuo jos 2014-05-13 pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taigi ir aplinkybę, kad teismas patvirtino kitą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios apeliantė, kaip teigia, nepasirašinėjo. Papildomai pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2200-1050/2018, pagal pareiškėjos O. U. 2017-11-08 ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo teikimo pakeitimo, prie kurio pareiškėja pridėjo 2014-10-10 sprendimą. Nurodytų faktų visuma paneigia apeliantės nurodytą aplinkybę, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, apeliantė sužinojo tik 2018-03-05, kai atvyko susipažinti su civilinės bylos Nr. N2-32415-726/2014 medžiaga. Atsižvelgus į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo.Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo grindžiamas dviem pagrindais, o būtent CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktuose numatytais pagrindais. Taigi vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Kaip naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pareiškėja įvardijo tai, jog ji nepasirašė nei 2014-07-22 prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nei 2014-07-22 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teigė, kad pareiškėjos parašai šiuose dokumentuose yra suklastoti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo niekaip nepagrindė duomenų apie tai, kad jos parašas išvardintuose dokumentuose yra suklastotas. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, į bylą pateiktas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl dokumento klastojimo nėra pakankamu įrodymu. Pažymėtina, kad deklaratyvūs teiginiai apie dokumentų suklastojimą, nesant juos pagrindžiančių konkrečių aplinkybių bei rašytinių įrodymų, vertintini kritiškai bei nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Kadangi ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, pareiškėja nepateikė ir negalėjo pateikti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriame nustatyta, kad pareiškėjos parašai buvo suklastoti.Aukščiau nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatytų pagrindų procesui atnaujinti išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. N2-32415-726/2014, todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo pagrįstai laikytas nepagrįstu ir atmestas. Atitinkamai naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliantė nesutiko su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodant, kad jos nepagrįstos.CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teikiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, atsakovas pateikė 2018-05-24 atstovavimo sutartį Nr. 1208 sudaryta su advokate I. N. ir 2018-06-07 mokėjimo nurodymą Nr. 8, kuris patvirtina 700 Eur pervedimą advokatei I. N.. Pateikti įrodymai leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad mokėjimas buvo atliktas už suteiktas paslaugas vykdant 2018-05-24 atstovavimo sutartį. Kitokių įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą apeliantė nepateikė.Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atskirąjį skundą atmetus, suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjos priteisiamos jo apmokėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai, paruošiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, apmokėti. Teismas pažymi, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neturi viršyti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau - Rekomendacijos), patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) nurodytų dydžių. Rekomendacijos 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2018 m. I ketvirtį sudarė 895,2 Eur. Rekomendacijos 8.16 punkte nurodyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai koeficientas sudaro 0,4, todėl maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 358,08 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą, prašoma priteisti 480 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą parengimą sumažinama iki 358,08 Eur (93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos O. U., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 358,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.