Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartis

nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. A. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 10 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

7. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

8. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad 2021 m. kovo 6 d. 11.21 val. Alytaus AVPK Reagavimo skyriaus tyrėjas S. T. D. A. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 52-ANR_P-2058-2021 pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad D. A. 2021 m. kovo 6 d. apie 10.55 val. Verbyliškių k., Prienų r. sav., vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,72 promilės girtumas. 2021 m. kovo 10 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tyrėjo A. S. nutarimu už šį pažeidimą D. A. skirta 1100 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių, nurodyta, kad pažeidėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis nuolat grubiai pažeidinėja KET (b. l. 7). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (administracinio nusižengimo bylos b. l. 9-11) matyti, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 7 d. baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti. Taip pat institucija savo atsiliepime nurodė, jog D. A. 2010 m. vasario 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo baustas už vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, 2012 m. sausio 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo už vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, 2012 m. vasario 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo už pakartotinį vairavimą esant neblaiviam ir be teisių, 2015 m. rugsėjo 28 d. Prienų rajono apylinkės teismo už pakartotinį vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti. Pareiškėjas teismo posėdžio metu šių aplinkybių nepaneigė, jų neginčijo, juolab jas patvirtina ir Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenys, todėl teismas jomis netikėti neturi pagrindo.

12. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-33-489/2020, Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta byloje Nr. N62-7254/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, jog išskirtinėmis ir pakankamomis minėtos teisės normos taikymui nelaikytinos tokios aplinkybės, kaip asmuo darbe apibūdinamas teigiamai (administracinės bylos Nr. N16-536/2006, Nr. N16-597/2006, Nr. N16-949/2006); KET pažeidimą padarė pirmą kartą (administracinės bylos Nr. N16-949/2006, Nr. N17-1874/2006); transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikros šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, administracinė byla Nr. N16-595/2006 ir kt.).

13. Vadovaujantis išdėstyta teismų praktika, įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, tai, kad buvo padarytas šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas, vairavimas esant neblaiviam, kas sukėlė pavojų ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir kitų asmenų sveikatai, turtui ar net gyvybei, pareiškėjo nurodomos šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (dukros vežimas į gydymo įstaigą, padėjimas mamai, automobilio reikalingumas darbo paieškoms) nelaikytinos išskirtinėmis taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, juolab pats susisiekimas viešuoju transportu pareiškėjo gyvenamojoje vietoje yra išvystytas. Konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo išskirtinai susiję su pažeidėjo asmeniniais, šeimyniais ir turtiniais interesais, poreikiu užsitikrinti komfortabilų gyvenimą, išvengiant neįprastų nepatogumų, tame tarpe ir susijusių su padaryto nusižengimo pasekmėmis, kurias, vertinant pagal pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes dėl darbo, šeimos ir pan. įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką (žr. pvz., kasacinė nutartis Nr. 2AT-28-303/2020, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN-2-498/2017, Nr. AN2-485-498/2017, Nr. AN2-510-317/2017, Nr. AN2-251-593/2018, Nr. AN2-260-348/2021).

14. Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas nurodo, kad jis iš vakaro vartojo alkoholį, bet ryte vairavo jausdamasis gerai. Teismas pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog per valandą etilo alkoholio koncentracija žmogaus organizme gali sumažėti nuo 0,28 iki 0,43 promilių (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2013, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013 ir kt.). Pažeidėjui teigiant jog jis alkoholį vartojo iš vakaro, o vairavo kaip nustatyta iš protokolo 10:55 val., t. y. daugiau nei prieš 9 valandas, todėl jam į alkoholio matuoklį įpūtus 0,72 promilės laikytina, jog jis vakare vartojo alkoholio tiek, jog tikrai turėjo suprasti, kokios pasekmės jam kils ryte vairuojant transporto priemonę, ir jis tikrai turėjo suprasti, kad suvartotas alkoholio kiekis iš organizmo dar nebus pasišalinęs, kai jam reikės ryte važiuoti, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas lengvabūdiškai siekė išvengti jam galinčių kilti padarinių už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Teismo manymu, pažeidėjui nustatytas 0,72 promilės girtumas buvo pakankamas jam suprasti, jog jis negali vairuoti transporto priemonės, kas parodo pareiškėjo lengvabūdišką elgesį. Šiame kontekste pabrėžtina, kad asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymas gali pakenkti jo darbiniams ir kitiems asmeniniams, šeiminiams interesams turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymą, juolab šiuo atveju kaip minėta nusižengimas padarytas nesant jokių rimtų priežasčių, o dėl mažareikšmės priežasties. Pažymėtina ir tai, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria darbinių ir buitinių nepatogumų, nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobauda ir/ar poveikio priemonė yra per griežta. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

15. Taip pat pasisakytina dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, jog priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis savo pažeidimą pripažino ir dėl jo gailisi. ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Šiuo atveju pareiškėjo teiginį, jog jis nebuvo į minėtą instituciją, surašiusią protokolą, įleistas patvirtinančių duomenų nėra. ANK 616 straipsnio 3 dalis numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė administracinio nusižengimo protokole, kad reikalauja bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, be to nepateikė ir institucijai prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, priešingų duomenų byloje nėra, todėl konstatuotina, kad byla taip kaip numato įstatymas buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pažymėtina, kad nors ir surašant administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjas su padarytu pažeidimu sutiko ir jo neginčijo, tačiau jam neatvykus į nutarimo surašymą ir nepateikus detalesnių paaiškinimų ir savo prisipažinimo, šiuo konkrečiu atveju negali būti laikoma jo atsakomybe švelninančia aplinkybe. Pažymėtina, kad, kaip ir institucija nurodė savo nutarime, pareiškėjas nuolat vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus ir neturėdamas tam teisės, jo atžvilgiu nekartą vyko administracinio nusižengimo teisenos dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, tame tarpe ir dėl vairavimo būnant neblaiviu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjui yra pukiai žinoma atsakomybė už jo padarytą nusižengimą, todėl jo formalus, deklaratyvus nurodymas pareigūnams surašant administracinio nusižengimo protokolą, kad jis pažeidimą pripažįsta ir gailisi, laikytinas tik siekiu išvengti jam kilsiančios griežtesnės atsakomybės, siekiu sušvelninti savo teisinę padėtį, o ne atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, šie skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

16. Pažymėtina, kad institucija savo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad D. A. nutarimas priimtas ir išsiųstas 2021 m. kovo 10 d., skundas, atstovavimo sutartis, sudaryti ir išsiųsti į policiją 2021 m. kovo 31 d., todėl skundas paduotas praleidus apskundimo terminą. Pagal ANK 623 straipsnį skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Teismas pažymi, kad byloje institucija nepateikė duomenų, kad nutarimas D. A. atžvilgiu priimtas 2021 m. kovo 10 d. buvo tą pačią dieną ir išsiųstas pareiškėjui, kas leistų teigti, kad pareiškėjas skundą išsiųsdamas 2021 m. kovo 31 d. skundo padavimo terminą paleido viena diena. Byloje nesant minėtų duomenų, ir pareiškėjui tik galimai praleidus skundo padavimo terminą viena diena, ši aplinkybė nelaikytina pakankama skundo nepriimti ir jo nenagrinėti, nes kitaip būtų pažeisti pareiškėjo teisės į teisinę gynybą, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisingumo principai, todėl šis atsiliepimo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

17. Pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti švelnesnę nuobaudą – šešių mėnesių teisės vairuoti transporto priemones terminą bei skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti ANK 422 straipsnio 6 dalis, už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, numato dvi alternatyvias administracinio poveikio priemones: arba privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, arba privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi pareiškėjo prašomos ANK 422 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymas yra galimas, tačiau neprivalomas. Priimant sprendimą, kokią administracinio poveikio priemonę yra tikslinga taikyti asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, įvertinus tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis, taip pat turi būti įvertinamos visos administracinio nusižengimo bylos aplinkybės: padaryto nusižengimo pobūdis, pažeidėjo elgesys iki administracinio nusižengimo padarymo, jo darymo metu ir po jo padarymo, taip pat pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys (Klaipėdos apygardos teismo nutartsi priimta administracinėje byloje Nr. AN2-113-360/2020, Kauno apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-260-348/2021). Šiuo atveju pareiškėjas padarė šiurkštų ir labai pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nusižengimo metu nustatytas neblaivumo laipsnis beveik dvigubai viršijo leistiną ribą, negana to, būdamas tokios būsenos, jis važiavo gyvenvietėje, kaip nurodė pareigūnams – užsipilti kuro, tai yra dėl visiškai mažareikšmės priežasties. Atsižvelgiant į pareiškėjui nustatytą neblaivumo laipsnį ir į jo paties paaiškinimus, kad iš vakaro gėrė alkoholį, bet ryte jautėsi geriau, teismas neabejoja, kad neteisėti asmens veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, o skaudžių pasekmių išvengta tiesiog dėl atsitiktinumo. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (administracinio nusižengimo bylos b. l. 5-7) matyti, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 7 d. baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti. Taip pat, byloje iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų ir iš institucijos atsiliepime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad D. A. 2010 m. vasario 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo baustas už vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, 2012 m. sausio 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo už vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, 2012 m. vasario 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo už pakartotinį vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, 2015 m. rugsėjo 28 d. Prienų rajono apylinkės teismo už pakartotinį vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas ne pirmą ir ne vienintelį šį kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, praeityje jis net penkis kartus yra baustas už analogišką nusižengimą, akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos jam neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, praeityje skiriamos nuobaudos jam pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jo apsisprendimo būti pareigingu vairuotoju (ANK 22 straipsnis). Toks identiškų ir labai šiurkščių administracinių nusižengimų kiekis pareiškėją charakterizuoja neigiamai, kaip piktybinį teisės aktų reikalavimų nesilaikantį pažeidėją, sistemingai darantį administracinius nusižengimus. Vien pats savaime tas faktas, kad asmuo neturi galiojančių administracinių nuobaudų, turint omenyje jog praeityje yra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už analogiškus, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą šiuo konkrečiu atveju D. A. atsakomybės nešvelnina. Tai atitinka ir teismų praktiką šiuo klausimu (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-260-348/2021). Įvertinęs tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju tenkinant pareiškėjo prašymą dėl teisės vairuoti atėmimo termino sutrumpinimo bei kitos administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai skyrimo, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų dėl techninės galimybės savo transporto priemonėje įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, duomenų apie ketinimą sudaryti sutartį su tokią įrangą tiekiančia ar montuojančia įmone, įvykdymo terminus ir kainą. Teismo vertinimu, šie duomenys yra itin svarbūs sprendžiant dėl galimybės taikyti asmeniui minėtą administracinio poveikio priemonę. Ši teismo išvada atitinka ir teismų praktiką šiuo klausimu (Panevėžio apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-56-531/2021). Nusižengimus pareiškėjas padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram įstatymo numatytam terminui, laikytinas adekvačia ir proporcinga padarytų nusižengimų pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas jam taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, atmestinas, kaip negaprįstas ir nesukelsiantis pareiškėjui pakankamų teisinių pasekmių dėl jo padaryto pažeidimo, būnant piktybiškam KET pažeidėjui ir nuolat vairuojant transporto priemones būnant neblaiviam.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti D. A. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei sankcijoje nustatytas dydį ar jam paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą trumpinti, taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Institucija, individualizuodama pažeidėjui skirtiną bausmę, skyrė jam maksimalaus termino straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 18 mėnesių, atsižvelgdama į jo asmenybę ir nuolat daromus identiškus pažeidimus. Be to, pareiškėjo padarytas pažeidimas, t. y. vairavimas būnant neblaiviam yra laikomas pačių pavojingiausiu KET pažeidimu, keliančiu pavojų tiek kitiems eismo dalyviams, tiek pačiam pažeidėjui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai, taip pat negali būti taikoma ir ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta galimybė pažeidėjui skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuotos – jos atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621-623 straipsniais, 626 straipsniu, 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 79-ANR_N-259-2021 nepakeistą ir D. A. skundo netenkinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.