- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- TS-89-1122/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Nuteistasis
- M. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 59-225, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-255/2019 M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Priteista iš M. K. 6 127,65 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1 460 Eur proceso išlaidų G. D. Priteista iš M. K. 699,85 Eur žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondui.
Nuteistajam M. K. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. gruodžio 19 d., o bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 19 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/3 paskirtos bausmės suėjo 2020 m. balandžio 19 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. spalio 29 d. – 2 metai 1 mėnesis ir 20 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 59-225 ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam M. K.“ (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam M. K., rekomenduojant nuteistajam dalyvauti savanoriškoje veikloje, siekiant gerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas, mokėti ieškinius, esant pataisos įstaigos siūlymui, įsidarbinti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą Komisijos Nutarimą, užtikrinti teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimą, užtikrinti humanizmo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 220 probacijos sistemos Lietuvoje koncepciją, svarstant lygtinio paleidimo klausimą vadovautis Europos tarybos Ministrų komiteto Rekomendacija Rec (2003) 22, užtikrinti lygtinio paleidimo įstatymą taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Skunde pažymi, jog šiuo metu yra teistas septynis kartus, o skundžiamo Komisijos Nutarimo teiginys „anksčiau teistas 2 kartus“ yra tiek tendencingas, kad yra ties sąmoningo faktų iškraipymo riba. Teistumui išnykus, asmenys laikomi neteistais (BK 97 str. 6 d.), todėl teistumo sąvokos vartojimas oficialiuose dokumentuose yra negalimas, o buvusiam teisės pažeidimo faktui konstatuoti privalėjo būti parinktas įstatymo nuostatoms neprieštaraujantis išsireiškimas.
Nurodo, kad, kaip matyti iš dokumentinės medžiagos ir Komisijos svarstytų aplinkybių, numatytų BVK 164 straipsnio 2 dalyje, jo reagavimas į socialinės reabilitacijos priemones yra pozityvus. Kadangi BVK 9 straipsnyje įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo vykdymą privalo užtikrinti pataisos įstaiga, šio principo vykdymas įmanomas tik tuo atveju, jeigu laisvės atėmimo bausmė nustatyta tvarka bus švelninama. Be to, BVK 7 straipsnyje numatytas humanizmo principas vykdant bausmes ne tik pasireiškia tam tikrais elgesio su nuteistaisiais draudimais, bet ir reikalauja nuteistųjų pataisos procese taikyti pozityvias bei teisėtas poveikio priemones, taip pat tokius baudžiamosios ir bausmių vykdymo teisės institutus kaip amnestija, malonė, lygtinis paleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 220 patvirtintą Probacijos sistemos Lietuvoje koncepciją tiksliai apibrėžta baudžiamosios atsakomybės realizavimo (bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų) forma, taikoma nusikaltimą padariusiam asmeniui kaip lygtinio pobūdžio alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei ir vykdoma taikant nuteistojo priežiūrą ir teikiant jam socialinę paramą.
Šalies argumentai
Pažymi, kad Komisija veikė priešingai Europos tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijai Rec (2003)22 valstybėms-narėms dėl lygtinio paleidimo. Visų pirma, lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas yra laikomas norma, o ne išimtimi, t. y. atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai argumentuotas. Tuo tarpu Komisija laikėsi priešingos pozicijos, kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis. Matyt, todėl Komisijos Nutarimas yra visiškai neargumentuotas. Visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti (Rekomendacijos 18 p.) Komisija neišdėstė jokių argumentų, nenurodė jokių kriterijų. Todėl nemotyvuotas Komisijos sprendimas balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba.
Pažymi ir tai, jog taikant jam lygtinį paleidimą bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas – paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, socialinis ryšys stiprėja, išlaiko ir stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, to tarpu ir valstybės. Tokiu būdu, lygtinio paleidimo metodas suteikia galimybę nuteistajam laisvės atėmimu, paleidžiant jį lygtinai, daryti atitinkamą išvada, kai jis pradeda gyventi doro ir sąžiningo piliečio gyvenimą, kuris visiškai antipodas praeities gyvenimo. Susimažina recidyvizmo rizika. Svarbi aplinkybė, kurią būtina akcentuoti, yra Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04, §153 – valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Lygtinis paleidimas būtent ir priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai. Faktas, kad kalinimo sąlygos visose be išimties Lietuvos įkalinimo įstaigose yra nepriimtinos Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 straipsnio nuostatų prasme, yra akivaizdus ir todėl neįrodinėtinas. Vien tik įkalinimo įstaigų perpildymas, kaip viena iš nepriimtinų kalinimo sąlygų, pastaraisiais metais yra konstatuotas šimtuose administracinių teismų sprendimų. Taigi situacijos tragiškumas yra akivaizdus ir lygtinio paleidimo politikos liberalizavimas yra neišvengiama būtinybė.
Pabrėžia ir tai, jog Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (pvz., Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartis byloje Nr. 1 S-1006-478/2012; Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-806-175/2012; Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-796-658/2012; Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. 1S-854-133/2012; Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartis byloje Nr. 1S-709-133/2012; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. 1S-1114-574/2013; Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-1654-387/2015; Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. T-230-754/2012; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartis byloje Nr. T-608-1011/2016; 2016 m. birželio 21 d. nutartis byloje Nr. T-43-827/2016; 2016 m. spalio 7 d. nutartis byloje Nr. T-1169-1017/2016).
Nuteistasis nurodo, kad skundžiamame Komisijos Nutarime teigiama: „Diskriminacinių nuostatų neišsako“. Tačiau Komisija mano, kad šios ir kitos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Šio savo argumento Komisija nepagrindė nei vienu teiginiu. Taigi, Komisijos sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms.
Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos nutarimo nepateikė.
Atsiliepimas
Kitų atsiliepimų negauta.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą. BVK 157 straipsnio 4 dalis numato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, minėtose BVK nuostatose įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).
Taigi, iš to darytina išvada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos specifiškumas pasireiškia tuo, kad šiuo atveju prognozuojamas asmens elgesys ateityje – atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).
Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo M. K. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad M. K. šiuo metu atlieka Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę už tyčinius smurtinius nusikaltimus, o 2020 m. spalio 29 d. neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai ir 1 mėnesis, 20 dienų t. y. nuteistasis faktiškai yra atlikęs vieną trečiąją paskirtos laisvės atėmimo bausmės, sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, laiku pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.
Nagrinėjamu atveju vertinant nuteistojo M. K. nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, jog, kaip matyti iš jo asmens bylos medžiagos, pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu 2020 m. spalio 16 d. nuteistajam nustatyta vidutinė rizika – 67 taškai iš 168 (statinių veiksnių taškai – 20, dinaminių – 47). Įvertinimo metu statiniai rizikos įverčiai nustatyti, vertinant nuteistojo teisės pažeidimų istoriją. Nusikaltimai įvykdyti pagal pasikartojantį smurtinio elgesio modelį ir turi bendrą motyvaciją. Dinaminiai rizikos veiksniai nustatyti, vertinant jų įtaką nuteistojo elgesiui: finansiniai sunkumai dėl turimų skolų, neigiama nuostata į darbinę veiklą bausmės atlikimo metu, emociniai sunkumai, impulsyvumas, savikontrolės stoka, agresyvus elgesys, nepakankami problemų sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, kriminalinės nuostatos palaikančios smurtinį elgesį, neigiamos nuostatos į priežiūrą bei visuomenės vertybes. Pažymėtina, kad įvertinimo metu buvo nustatyti ir tam tikri pozityvūs pokyčiai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos valdyme, t. y. bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, oficialiai patvirtino galimos bedarbystės problemos sprendimą – gauta pažyma apie jo įdarbinimą po paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, palaiko teigiamus santykius su artimaisiais. Tačiau 2020 m. spalio 16 d. nuteistajam M. K. atliktus smurtinio elgesio rizikos vertinimą, taikant HCR-20 metodiką, remiantis įvertinimo rezultatais, struktūruotoje aplinkoje nuteistojo smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, tačiau laisvėje išlieka aukšta. Išskirti šie pagrindiniai rizikos veiksniai: ankstesni sunkūs smurtiniai veiksmai, impulsyvumas, vaikystėje stebėtas ir išgyventas smurtas šeimoje, savivokos stoka, galima stresorių bei destabilizuojančios aplinkos įtaka jo smurtinio elgesio pasireiškimui. Taigi, kaip matyti, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, dinaminių taškų rodiklis, kurį gali koreguoti pats nuteistasis savo elgesiu, yra didesnis nei statinių taškų rodiklis, ir bendras vertinimas – vidutinė nusikalstamo elgesio rizika.
Taigi, nors nuteistasis šiuo atveju ir atitinka kai kurias BVK 157 straipsnio 1, 3, 4 dalyse numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas, vien minėtos aplinkybės, susijusios su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, neleidžia teismui spręsti, jog M. K. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju būtina vertinti ir kitus materialiuosius pagrindus, sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Susipažinus su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuotina, jog nuteistasis M. K. bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones: nuo 2019 m. birželio 18 d. 1 mėnesį dalyvavo Adaptacijos programoje; 2020 m. kovo 12 d. dalyvavo paskaitoje „Konfliktų valdymas“. Paskaitos metu supažindintas su teorine medžiaga bei pristatyti konfliktų valdymo metodai. Paskaitos metu nuteistojo elgesys buvo teigimas, jis pakankamai įsitraukė į praktinių užduočių atlikimą; 2020 m. liepos mėn. nuteistajam pasiūlyta dalyvauti „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ individualioje motyvacinėje programoje. Parinkta intervencinė priemonė su tikslu didinti jo motyvaciją spręsti smurtinio agresyvaus elgesio problemą.
Vilniaus pataisos namų pateiktoje medžiagoje, Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus parengtoje 2020 m. spalio 15 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-193 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodoma, kad vedęs su žmona ir sūnumi gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2020 m. liepos 15 d. Lietuvos probacijos tarnybos pažymą Nr. 8-5814, ištyrus šią gyvenamąją ir socialinę aplinką nustatyta, kad minėtu adresu gyvena nuteistojo žmona K. K.. Butas yra 1 kambario su virtuve, vonia, tualetu, taip pat yra visi patogumai (dujos, vandentiekis, centrinis šildymas, nuolatinis elektros tiekimas). Nenustatyta, kad būtų įsiskolinimų už komunalines paslaugas. K. K. neprieštarauja, kad jos vyras grįžęs iš įkalinimo įstaigos gyventų jos bute bei jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. AB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis nuteistojo gyvenamojoje vietoje mobilusis ryšys yra geras. Taigi nuteistasis neturi aktualių problemų dėl gyvenamosios vietos pastovumo. Nuteistojo nurodytu adresu taikyti intensyvią priežiūrą sąlygos yra tinkamos.
Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog M. K. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, kai neatlikinėjo laisvės atėmimo bausmių, nuolat dirbo, o pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Š. pažymą, M. K. bus įdarbintas įmonėje apsaugos vadovu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Taigi, teigiama, jog nuteistojo pasikartojantis smurtinis elgesys nėra tiesiogiai susijęs su žemu išsilavinimo lygiu ar įsidarbinimo sunkumais.
Taip pat nurodoma, kad nuteistasis ryšius palaiko su mama, seserimi, žmona, sūnumi (gim. 2010 m.). Santykius su artimaisiais įvardina kaip aukštos kokybės tarpusavio santykius, kuriuose imponuoja abipusė parama, pagarba, rūpestis, interesai. Su žmona ir sūnumi siejasi jo antikriminaliniai lūkesčiai. Taigi pastovūs, artimi santykiai su žmona ir siekis šiuos santykius išlaikyti, gali padėti nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę.
Be to, nėra duomenų apie M. K. leidžiamą laiką su kriminogeninei aplinkai priklausančiais asmenimis. Nors antrą smurtinį nusikaltimą (įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, po to sunkiai sužalojo žmogų) padarė nakties metu šalia baro, tačiau teismas nustatė, kad nusikaltimo padarymas buvo greičiau atsitiktinis, nei dėsninga nuteistojo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė ar neatsakingas gyvenimo būdas. 2018 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendyje minima, kad M. K. vieną kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę ir rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (bauda sumokėta). Bausmės atlikimo metu nėra duomenų, kad struktūruotoje aplinkoje nuteistasis atliktų veiksmus, skatinančius nusikalstamą elgesį. Pats nuteistasis neigia psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemas. Pas psichiatrą ar priklausomybės ligų specialistą nesilankė. Bylos duomenimis, nei pirmojo, nei kitų nusikaltimų metu nuteistasis nebuvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Galima teigti, kad problemos, susijusios su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, nesietinos su nuteistojo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Taip pat nurodyta, kad struktūruotoje aplinkoje nuteistasis perpranta adaptyvaus elgesio taisykles ir griežtai jų laikosi. Smurtinio elgesio apraiškų neužfiksuota. Autoagresijos atvejus nuteistasis neigia. 2020 m. vasario mėnesį nuteistasis kreipėsi į pataisos įstaigos psichologą dėl galimybės dalyvauti intervencinėse priemonėse dėl turimų elgesio probleminių sričių. Noriai analizavo savo nusikalstamą elgesį. Išreiškė norą intervencijai, nukreiptai į problemų sprendimą, naudojant agresiją. M. K. tarpasmeniniai įgūdžiai adekvatūs, pokalbio metu palaiko akių kontaktą, bendrauja tiek, kiek reikalauja vertinimo procedūra. Apie tikslus kalbėti nelinkęs, tačiau teigia, kad ateityje planuoja orientuotis į darbinę veiklą bei šeimyninį gyvenimą. Analizuojant nuteistojo dabartinį mąstymą ir elgesį teigiama, kad nuteistasis gali susikoncentruoti į konstruktyvią veiklą, esant kontrolei struktūruotoje aplinkoje. Apie smurtinio elgesio apraiškas pataisos įstaigoje duomenų negauta. Nuteistasis prisitaiko prie esamos aplinkos, adaptacija adekvati. Pataisos įstaigoje M. K. adaptuojasi be išskirtinių sunkumų. Diskriminacinių nuostatų neišsako. Pastaruoju metu nėra užfiksuota nustatytų tvarkos taisyklių pažeidimų ar konfliktinių situacijų su jį prižiūrinčiais pareigūnais ar kitais nuteistaisiais. Tai rodo nuteistojo tam tikras pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis 2 kartus skatintas: 2019 m. balandžio 8 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu skirtas prailgintas pasimatymo laikas prailginimas iki 4 valandų, už tai, kad laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos, taktiškai elgiasi su administracija, vykdo pareigūnų reikalavimus, užimtumo priemones, yra draugiškas, vengia konfliktų; 2020 m. liepos 24 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu už nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje skirtas papildomas ilgalaikis ar trumpalaikis pasimatymas. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.
Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo M. K. elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o dalyvavimas įvairiose užimtumo programose, turimi socialiniai ryšiai, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taigi minėtos išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, minėtos išvados nėra pagrindo daryti.
Pažymėtina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog bausmės atlikimo metu jis 2 kartus baustas drausmine tvarka: 2019 m. liepos 9 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu uždrausta 1 mėnesį pirkti maisto produktus pataisos įstaigoje už tai, kad 2019 m. liepos 7 d. apie 01.20 val. nuteistajam buvo nustatytas 0,51 promilių neblaivumas; 2019 m. liepos 23 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu skirtas papeikimas už tai, kad 2019 m. liepos 19 d. apie 00.50 val. gyvenamajame kambaryje buvo įjungtas TV, o nuteistasis tuo metu miegojo (Socialinio tyrimo išvados 6 lapas).
Pabrėžtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Komisija skundžiamame Nutarime visiškai pagrįstai nurodė, kad M. K. (priešingai nei teigiama nuteistojo skunde) prieš tai teistas du kartus – pirmą kartą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-88-106/2011 buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendis pakeistas: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 8 punktą paskirta bausmė sumažinta iki 11 metų laisvės atėmimo, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos Prezidentės 2014 m. spalio 10 d. dekretu „Dėl malonės suteikimo“ Nr. 1K-100 paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta trejais metais ir paskirta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartimi M. K. paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos neatlikęs 2 metų 6 mėnesių 14 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinio paleidimo terminas suėjęs. Antrą kartą – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-848-906/2018 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 60 MGL 2 259,60 Eur dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – 40 MGL 1 506,40 Eur dydžio bauda (duomenų apie baudos sumokėjimą nėra). Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendį už BK 284 straipsnyje, 135 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą. Nors išvardytos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę (kaip nurodoma skunde – išnykus teistumui, asmenys laikomi neteistais, todėl teistumo sąvokos vartojimas oficialiuose dokumentuose yra negalimas, o buvusiam teisės pažeidimo faktui konstatuoti privalėjo būti parinktas įstatymo nuostatoms neprieštaraujantis išsireiškimas) ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, su teisėsaugos pareigūnais M. K. pirmą kartą susidūrė 23 metų. Pirmą kartą nuteistas 24 metų. Nuteistasis neginčija teismo nustatytų nusikalstamų veikų faktų, tačiau nepripažįsta esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Nusikaltimai įvykdyti pagal pasikartojantį smurtinio elgesio modelį ir turi bendrą motyvaciją. Dėl paskutinio nusikaltimo prisipažįsta iš dalies, sutinka dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, bet neigia, jog tai buvo iš chuliganiškų paskatų, taip pat neigia, kad įžeidinėjo merginas. M. K. nusikaltimai vieni sunkiausių nusikaltimų, keliančių grėsmę visuomenės narių saugumui. 2011 m. M. K. teistas už labai sunkaus nusikaltimą – dėl chuliganiškų paskatų, iš esmės be jokios priežasties pasikėsino nužudyti žmogų, kuris atsitiktinai stovėjo šalia jo žmonos ir kuris dėl panaudoto smurto tapo bejėgiškos būklės. Nukentėjusysis be sąmonės įmestas į vandenį, buvo nugrimzdęs į upės dugną, išgelbėtas tik atkaklių jį gelbėjusių žmonių pastangų dėka ir dėl to, kad skubiai buvo suteikta medicinos pagalba. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Savo veiksmai nuteistasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams. M. K. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ilgalaike laisvės atėmimo bausme. Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu „Dėl malonės suteikimo“ bausmė sumažinta. Kauno apygardos teismo nutartimi paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos – neatlikus 2 metų 6 mėnesių 14 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs 2018 m. rugpjūčio 15 d. iš Probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2018 m. rugpjūčio 17 d., o nusikalstamą veiką, už kurią yra teisiamas šiuo nuosprendžiui padarė 2018 m. rugpjūčio 26 d. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, buvo skirta bauda už neatsargaus nusikaltimo padarymą (automobiliu netyčia partrenkė žmogų). 2019 m. gegužės 13 d. M. K. buvo nuteistas už analogišką smurtinį nusikaltimą, kai padarė sunkų sveikatos sutrikdymą – netiesiogine tyčia. Jo veikimo būdas nebuvo išskirtinai pavojingas – pastūmė ir sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, tačiau šis smūgis sukėlė sunkias pasekmes sunkų sveikatos sutrikdymą (Socialinio tyrimo išvados 1–2, 5 lapai).
Vertinant nuteistojo išsilavinimą, mokymąsi ir galimybę įsidarbinti, darbinę motyvaciją ir turimus finansinius įsipareigojimus, pažymėtina, jog, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nuteistasis toliau nesimokė, nes išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), jo teigimu, dėl materialinės padėties gerinimo, profesinės kvalifikacijos neįgijo nei laisvėje, nei bausmės atlikimo metu. Iki pastarojo suėmimo nedirbo. Bausmės atlikimo metu nuteistojo nuostata į darbinę veiklą neigiama. Nors skunde teigia, kad įkalinimo įstaigoje nėra galimybių dirbti, tačiau pats į pataisos įstaigos administraciją dėl įsidarbinimo nesikreipė. Teismo nuosprendžiais M. K. priteisti civiliniai ieškiniai nukentėjusiųjų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. 2011 m. kovo 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu iš M. K. priteista 1 366,17 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1 500 Lt atstovo samdymo išlaidoms atlyginti. Valstybinei ligonių kasai iš M. K. priteista 4 055,44 Lt už M. Š. gydymo išlaidas. Pagal 2019 m. birželio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą, teismas išnagrinėjęs M. K. baudžiamąją bylą, pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnį, BK 135 straipsnio 1 dalį ir nusprendė priteisti iš M. K. 1 460 Eur proceso išlaidų G. D. 2018 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendyje minima, kad M. K. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir paskirta bauda – 40 MGL (1 506,40 Eur). 2019 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apygardos nuosprendyje minima, kad iš M. K. priteista 6 127,65 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam G. D. Taip pat, priteista 699,85 Eur žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondui. Pagal Vilniaus pataisos namų turto valdymo skyriaus pažymą Nr. 56-929, nuteistasis skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 868,69 Eur (nemoka). Nors šiuo metu nuteistasis turi jo materialinei padėčiai reikšmingų įpareigojimų, kuriuos vykdyti privalo, tačiau bausmės atlikimo metu dirbti nemotyvuotas, darbo užmokesčio negauna. Teigtina, kad nuteistojo finansų planavimo įgūdžiai nėra tiesiogiai susiję su nusikalstamo elgesio pasireiškimu, tačiau jo padarytų nusikaltimų viena iš pasekmių yra materialinė atsakomybė. Finansinė padėtis šiuo metu nestabili, nuteistasis turi didelių skolų, kurių šiuo metu nemoka, nes nedirba (Socialinio tyrimo išvados 2–3 lapai).
Atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip mini pats nuteistasis, šeimoje patirtas smurtas paauglystėje padarė įtaką jo suaugusiojo elgesiui. Gyvendamas didelio kriminalinio aktyvumo aplinkoje, matydamas smurtaujančius artimuosius, išmoko įvairius tarpasmeninius konfliktus spręsti smurtiniais veiksmais. M. K. nusikalstamas elgesys pasireiškė, kai menamai grėsė pavojus jo žmonai ir jam pačiam ir susijęs su teigiama nuostata smurtiniam elgesiui tokiais atvejais. Nors ir palaiko ryšius su savo šeimos nariais, tačiau įvertinus tai, kad ši aplinkybė egzistavo ir jo nusikalstamų veikų metu, spręstina, kad būnant laisvėje santykiai su artimaisiais nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų, todėl teigiami santykiai su šeimos nariais negali pilnai atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijos.
Analizuojant nuteistojo kriminalinę patirtį, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, teigtina, kad jo nusikalstamo elgesio priežastis yra nesugebėjimas adaptuotis išorinėje aplinkoje. Jo elgesys yra tam tikrų neigiamų veiksnių ir gyvenimiškos patirties suformuotas rezultatas. Smurtinio elgesio priežastys yra socializacijos proceso sutrikimai, kuomet nusikalstama veika įtvirtina ir dar padidina asmens jau turimus socializacijos defektus. Nuteistojo pirmas smurtinis elgesys pasireiškė atsitiktinai – asmuo iki nusikaltimo padarymo gyveno dorai, sąžiningai, jam nebuvo būdingas antisocialinis pobūdis. Tačiau pirmą kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę per trumpą laikotarpį po to įvykdė analogišką smurtinį nusikaltimą. Nuteistojo teigimu, sunkius smurtinius nusikaltimus jis padarė susiklosčius tam tikroms gyvenimiškoms situacijoms (ginant žmoną ir save), tai buvo atsakomieji veiksmai į nepažįstamų asmenų provokuojantį elgesį, kuriam jis nebuvo pasiruošęs. Taigi, iki pirmojo atsitiktinio nusikaltimo nuteistasis apibūdinamas neutraliai, o smurtinius nusikaltimus padarė veikiamas nepalankios išorinės situacijos, abu kartus iškilus konfliktui. Apibendrinus, nuteistojo smurtiniai nusikaltimai nesietini su gyvenimo būdo nestabilumu, tačiau siejasi su asmens neadekvačia reakcija į specifines socialines situacijas, nesugebėjimu rasti optimalaus sprendimo iškilusioms situacijoms įveikti, prasta socialine adaptacija ir neigiamomis emocijomis (Socialinio tyrimo išvados 3–4 lapai).
Vadovaujantis Socialinio tyrimo išvada, taip pat kalbant apie M. K. emocinę gerovę, mąstymą, elgesį ir nuostatas, pastebima, jog nuteistojo prasti socialiniai įgūdžiai lėmė susidūrimą su sudėtingomis situacijomis ir aplinkybėmis. Tokiose situacijose patiriamas ir išreiškiamas tarpasmeninis pyktis siejosi su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Pyktis šioje situacijoje yra rezultato (nusikalstamo elgesio) mediatorius. Pagrindinė teisės pažeidėjo, teisto už smurtinius nusikaltimus, atkryčio priežastis yra tarpasmeniniai konfliktai. Kai pyktis pasiekė kulminaciją, konkrečios situacijos ir įvykiai sukėlė teisės pažeidėjo veiksmus. Taigi, jo nusikaltimai nebuvo planuoti, tačiau skatinami emocijų ir nesąmoningumo. Nuteistojo nusikalstamą elgesį lėmė subjektyviai suvokiama jo atžvilgiu kitų asmenų emocinė provokacija ir konfliktas. Pastebimas siekis pateisinti ir socialiai „išteisinti“ savo nusikalstamus poelgius. Nuteistajam buvo taikytos intervencinės priemonės. Taigi emociniai sunkumai yra tiesiogiai susiję su M. K. smurtinio elgesio pasireiškimu. Analizuojant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus pagal nusikaltimų pobūdį pastebima, kad nusikaltimų metu teisės pažeidėjas neteisingai interpretavo socialines situacijas. Jo teigimu, pastarojo nusikaltimo metu griebėsi smurto gindamas savo reputaciją, dėl stiprios baimės, kad pats taps auka, jeigu nepuls pirmas. Abiejų smurtinių nusikaltimų motyvai menkaverčiai, dėl menamo priekabiavimo prie jo žmonos, ar jo paties. Nusikalstamas elgesys tiesiogiai siejosi su M. K. teigiama nuostata į smurtinį elgesį, impulsyvumu ir savikontrolės stoka, abejingumu kitų asmenų interesams. Nuteistajam būdingas impulsyvus ir agresyvus reagavimas į numatomą pavojų, tai siejama su emocinės kontrolės sunkumais. Būdingas konkretus mąstymas. Nuteistasis negeba nustatyti ryšio tarp turimų problemų ir to, kaip jis pats prisideda prie problemų atsiradimo. Turi sunkumų identifikuojant savo pavojingumą, pyktį ir savikontrolės stoką. Negeba išlikti ramus ir kryptingas konflikto atveju, per greitai ir stipriai reaguoja tuo atveju, kai reikia priimti sprendimą veikti ar atsitraukti, tuo metu jo elgesys sunkiai prognozuojamas. Taigi nusikalstamas M. K. elgesys tiesiogiai susijęs su impulsyvumu, savikontrolės stoka, mąstymo ypatumais, gebėjimo planuoti stoka, problemų identifikavimo sunkumais, savo elgesio pasekmių nenumatymu. Galiausiai, pasisakant apie nuostatas, Socialinio tyrimo išvadoje nurodama, kad Kriminalinės nuteistojo nuostatos yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, į kurį atsižvelgta, vertinant teisės pažeidėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją pastebima, kad egzistavo nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei nuostatos. Bausmės atlikimo metu nuteistojo nuostatos į priežiūrą neigiamos, kadangi 2 kartus baustas drausmine tvarka. Taigi teigtina, kad nuteistojo nusikalstamą elgesį lemiantys veiksniai susiję su jo susiformavusiomis netinkamomis moralinėmis nuostatomis ir konkrečiomis situacijomis, kai jos pasireiškia. Smurtinius M. K. veiksmus prognozuoja tokie dinamiški rizikos veiksniai kaip smurto naudojimą palaikančios nuostatos (Socialinio tyrimo išvados 4–5 lapai).
Savo skunde nuteistasis kvestionuoja jam Komisijos nustatytas rekomendacijas, teigdamas, kad šios yra deklaratyvios, nekonkretizuotos ir nelogiškos. Teismas su šiais nuteistojo argumentais nesutinka. BVK 164 straipsnio 6 dalis, be kita ko, numato, kad Komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisija nutarimu pateikia motyvuotas rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Šiuo atveju Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nustatyti įvertinimo rezultatai (įtakos nuteistojo nusikalstamam elgesiui turintys veiksniai, gyvenimo stilius, nuostatos, mąstymas ir elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę bei kita) gali būti siejami su nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei reikalauja tikslinių intervencinių priemonių įtraukimo bei vidinės nuteistojo motyvacijos koreguoti savo elgesį. Vadinasi tolesnis dalyvavimas tikslingose intervencinėse priemonėse (įsidarbinimas, žalos atlyginimas, dalyvavimas elgesio pataisos programose) gali būti svarbia pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos priemone. Taigi Komisijos Nutarime nurodytos rekomendacijos pagrįstai buvo nustatytos atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadą. Be to, nuteistojo požiūris į rekomendacijų vykdymą (kaip matyti iš skundo, jis yra neigiamas) svarbus vertinant jo motyvaciją pakeisti savo elgesį teigiama linkme, savo elgesio pasekmių vertinimą bei yra neatsiejamas nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių. Pažymėtina, kad rekomendacijų pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo teikimas, rekomendacijų įgyvendinimo termino ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino nustatymas yra išimtinai Komisijos kompetencija (Komisijos nuostatų 17.4 p., 30.4 p., BVK 164 str. 6 d.). Taigi būtent Komisija, įvertinusi Socialinio tyrimo išvadą bei nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtakos turinčius veiksnius, parenka teiktinas rekomendacijas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog pateiktos Komisijos rekomendacijos yra aiškiai netinkamos ir prieštarauja įstatymų nuostatoms, kas sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir tai, kad nors M. K. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o didžiąją rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai, bei į padarytų nusikaltimų sunkumą, nuteistojo savikontrolės stoką, agresyvų elgesį, nepakankamus problemų sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžius, kriminalines nuostatas, palaikančias smurtinį elgesį, neigiamas nuostatas į priežiūrą bei visuomenės vertybes, turimus finansinius įsipareigojimus, kurių nuteistasis nebando spręsti, iš dalies vykdomas Individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, taip pat kitas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Apibendrindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Komisijos nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais, kurie yra itin bendro pobūdžio, teisės aktų, tarptautinių rekomendacijų ir programinių nuostatų citavimas, nėra pagrindo. Minėtų argumentų kontekste teismas pabrėžia, jog jokie tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir pasitikėti nuteistuoju, jei jis dėl ankstesnių teistumų, būdamas laisvėje vėl darė nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant vis dar yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, net ir su intensyvia priežiūra.
Šių teismo išvadų nepaneigia ir nuteistojo pateikiama teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo, kadangi kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į asmens padarytą pažangą, siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką bei kitus šį asmenį individualizuojančius požymius. Šios kategorijos bylose itin didelę reikšmę turi kiekvieno konkretaus asmens individuali charakteristika ir jo elgesys. Taigi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimą netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo M. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 59-225 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam M. K.“ atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.