Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu, teistas:

1) Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu penkiolikai metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-25 nuosprendis pakeistas: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 8 punktą paskirta bausmė sumažinta iki vienuolikos metų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė –laisvės atėmimas vienuolikai metų. Lietuvos Respublikos Prezidentės 2014-10-10 dekretu „Dėl malonės suteikimo“ Nr. 1K-100: paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta trejais metais, ir paskirta galutinė bausmė –laisvės atėmimas aštuoniems metams. Kauno apygardos teismo 2016-02-04 nutartimi paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos - neatlikus dvejų metų šešių mėnesių keturiolikos dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinio paleidimo terminas suėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, t. y.:

2017-09-27, apie 13.20 val., vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, S. Daukanto g., kryptimi link H. Manto g., kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, ties pastatu Nr. 8, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl nerūpestingumo nepastebėjo einančios pėsčiosios E. V. už automobilio galinės dalies, nedavė jai kelio ir pradėjęs važiuoti atbulas ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų E. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais neatsargiais veiksmais M. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-11-02 nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 27 punktą (<...> Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas), 101 punktą (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) 114 punktą (Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis M. K. teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, jog 2017-09-27 apie 13.00 val. važiavo automobiliu su vaiku. Važiuodamas Klaipėdos mieste, Daukanto gatvėje, įsukinėjo į kiemą prie teismo pastato. Pamatęs, kad sunkvežimis atbulas pradėjo važiuoti link jo jis taip pat pradėjo judėti atbulas. Teigia pavažiavęs atbulas, Daukanto gatve tik apie 5-6 m. ir pajuto atsitrenkimą, partrenkė moterį automobilio galu, labiau dešine puse. Įvykis įvyko važiuojamojoje dalyje, toje vietoje nebuvo pėsčiųjų perėjos. Teigia, jog jo važiavimo greitis nebuvo didelis, iki 10 km/h. Iš karto pats iškvietė pagalbą telefonu 112. Nukentėjusioji gulėjo, buvo sąmoninga, jai skaudėjo koją. Teigia nenorėjęs jos judinti, tik padėjo rankinę po galva. Pripažįsta savo kaltę, teigi apsižioplinęs. Dėl civilinio ieškinio dydžio nesiėmė vertinti jo pagrįstumo, teigia paliekantis teismui įvertinti. Jo pajamos iki 600 Eur/mėn, šeimoje yra žmona ir mažametis vaikas. Turi teismo priteistą žalos atlyginimą iš nusikalstamos veikos, likusi neatlyginta žalos dalis 15500 Eur. Nekilnojamojo turto, automobilių neturi. Eismo įvykį padarė su draugo automobiliu.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str. nuostatomis, byla išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

Nukentėjusioji E. V., teisiamajame posėdyje apklausta dalyje dėl civilinio ieškinio ir esmės patvirtino kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes ir parodė, kad ji ėjo į teismą, labai skubėjo. Pripažįsta pažeidusi Kelių eismo taisykles, nes ėjo per gatvę neleistinoje vietoje. Į gatvę įžengė kai kaltinamojo automobilis stovėjo. Kliudė ją važiuodamas atbulas galu. Buvo sumuštas jos kairysis šonas. Jai buvo nustatytas sausgyslių plyšimas, menisko įplyšimas, kelio sausgyslių plyšimai, blauzdikaulio lūžis. Pažeidė ir nervus. Vairuotojas nepriėjo prie jos. Turtinės žalos nėra susiskaičiavusi. Draudimas jai pervedė virš 2000 eurų. Civiliniame ieškinyje yra nurodyta 10000 Eurų neturtinė žala, palaiko civilinį ieškinį. Neturtinę žalą sudaro patirtas skausmas nepadėdavo net tabletės, negalia, labai ilgai gulėjo lovoje. Gipsą nuėmė tik po 2 mėnesių. Iki sužalojimo nedirbo, yra pensijoje, bet jau buvo susitarusi pradėti dirbti. Gali traumų pasekmės likti visam gyvenimui, gali tekti implantuoti sąnarį, neaišku ar kūnas priims implantą. Šiuo metu vaikšto sunkiai su lazda, mažai pavaikšto, dešinė ranka tik dalinai darbinga. Dar kartą reikės operuoti čiurną. Anksčiau lūžių niekada neturėjo.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo M. B. 2017-09-27 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 13.20 val., gautas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį, adresu S. Daukanto g. ties Nr. 8, Klaipėdoje, kurio metu nukentėjo žmogus. Nuvykus į vietą nustatyta, kad M. K. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga ir tuo metu į pastarojo automobilio galinę dešinę dalį atsitrenkė, į važiuojamąją kelio dalį, neleistinoje vietoje, ne pėsčiųjų perėjoje, įžengusi pėsčioji E. V.. Įvykio metu sužalota pėsčioji iš įvykio vietos nuvežta į ligoninę. Įvykio metu automobilis „(duomenys neskelbtini)“ neapgadintas. Vietoje alkotesterio pagalba vairuotojui M. K. nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Iš Klaipėdos Universitetinės ligoninės gautas pranešimas, kad E. V. nustatyti sužalojimai: dešinio vidinio kulkšnelio lūžis, abiejų kelių, dešinio peties, juosmens sumušimai, paguldyta stebėjimui į traumatologinį skyrių (1 tomas, b. l. 7).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. M. 2017-09-27 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2017-09-27, dirbant kartu su vyriausiąja patrule F. R., 13.20 val., S. Daukanto g. pastato Nr. 8, kieme, Klaipėdoje, prie tarnybinio automobilio priėjo pilietis, kuris pasakė, kad S. Daukanto g. prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo įėjimo, gatvėje, automobilis partrenkė moterį. Įvykio vietoje nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas M. K., važiuodamas atbuline eiga kliudė per gatvę, ne per pėsčiųjų perėją, ėjusią E. V., kuri išvežta apžiūrai. Eismo įvykį matė liudininkas R. K.. M. K. patikrintas alkoholio matuokliu, nustatyta, jog automobilį vairavo būdamas blaivas (1 tomas, b. l. 8).

2017-09-27 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir eismo įvykio vietos schema, iš kurių matyti, jog eismo įvykio vieta - S. Daukanto g. ties Nr. 8, Klaipėda. Kelių eismo įvykio rūšis – užvažiavimas ant pėsčiojo. Gatvė, tiesus ruožas. Eismo reguliavimo būdas – kelio horizontalus ženklinimas. Kelio dangos būklė, tipas – asfaltas, sausa. Duomenys apie kelią – važiuojamosios kelio dalies plotis: 7,2 m. kelio bendras plotas. Eismo juostų plotis: 3,5 m. deš. 3,7 m. kairė. Šaligatvio plotis: dešinės p. 5 m. Duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą – linijomis skiriančiomis eismo juostas. Kelio aplinka – pastatai medžiai. Matomumas - iš vairuotojo pusės transporto priemonėje dienos metu 300 m. Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta po eismo įvykio ir pėsčiojo ėjimo kryptis (1 tomas, b. l. 9-12, 13, 14, 15).

2017-09-27 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog adresu S. Daukanto g. 8, Klaipėda, apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), VIN – (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 16-20, 21).

Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas – N. G. (1 tomas, b. l. 22).

E. V. 2017-10-12 rašytinis paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2017-09-27, apie 13.20 val., skubėjo į teismo posėdį Klaipėdos apylinkės teisme. Ėjo šaligatviu ir norėjo pereiti į kitą gatvės pusę priešais teismą. Iš jos kelio pusės nevažiavo nei vienas automobilis, o priešais teismą stovėjo keli automobiliai. Ji ėjo ne per pėsčiųjų perėją įsitikinusi, kad niekas nevažiuoja. Jai einant per gatvę ir jau priėjus prie bortelio, kitoje pusėje, apie 1 m iki šaligatvio, stovėjęs automobilis pradėjo staiga važiuoti atbuline eiga ir taip ją kliudė. Po susidūrimo ji nuvirto ant važiuojamosios kelio dalies. Ji sąmonės praradusi nebuvo. Atsistoti negalėjo, skaudėjo dešinį šoną, todėl kažkas į eismo įvykio vietą iškvietė medikus, kurie ją išvežė į ligoninę. Sutinka, jog per gatvę ėjo ne per pėsčiųjų perėją (1 tomas, b. l. 28-29).

2017-11-09 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad E. V. buvo nustatyti šie sužalojimai: dešinės čiurnos vidinės kulkšnies lūžis, dešinio peties, juosmens sumušimas, odos nubrozdinimai abiejų kelių srityse. Nustatytus sužalojimus E. V. galėjo patirti 2017-09-27 eismo įvykio metu teisėsaugos nustatytomis ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. automobiliui partrenkiant pėsčiąją bei jai virstant. Dėl kulkšnies lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) – E. V. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b. l. 47-48).

2018-06-18 papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog E. V. buvo nustatyti šie sužalojimai: dešinio peties sumušimas su antdyglinio raumens sausgyslės plyšimu, potrauminiu periartritu, juosmens dešinės pusės sumušimas, dešinio kelio sumušimas su odos nubrozdinamais, blauzdikaulio lateralinio krumplio kompresiniu intrasąnariniu lūžimu, lateralinio menisko išilginiu plyšimu, kairio kelio sumušimas su odos nubrozdinimais, dešinės čiurnos vidinės kulkšnies lūžimas su kalnakaulio šeivikaulio raiščio ir priekinio šokikaulio šeivikaulio raiščio daliniais plyšimais. Pagal tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją, tikimiausia, kad pirminį trauminį kontaktą E. V. patyrė į dešiniąją kūno pusę. Nustatytus sužalojimus E. V. galėjo patirti 2017-09-27 eismo įvykio metu teisėsaugos nustatytomis ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. automobiliui partrenkiant pėsčiąją bei jai virstant. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų E. V. sveikata sutrikdyta ilgalaikiai – jos patirta trauma nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b. l. 54-56).

Asmens blaivumo testo pažyma nustatyta, kad 2017-09-27, 13.38 val., M. K. iškvėptame ore etilo alkoholio nėra (0,00 prom.) (1 tomas, b. l. 84).

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281 straipsnyje 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.

Kaltinamojo gynėjas prašė išteisinti kaltinamąjį, nes pati nukentėjusioji pažeidė Kelių eismo taisykles, ėjo per gatvę ne tam skirtoje vietoje. Jei nebūtų ėjusi per gatvę toje vietoje nebūtų kilęs eismo įvykis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiškiai nurodęs, kad Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialios, t. y. apima veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos bei kilusių padarinių objektyviuosius požymius. Dėl to baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Teismų praktikoje priežastinis ryšys grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykle, kuri įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės. Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam eismo dalyviui ją pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Kai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, būtinąja padarinių kilimo sąlyga gali būti vieno arba abiejų eismo įvykio dalyvių kelių eismo taisyklių pažeidimai. Taigi teismas turi nustatyti kiekvieno padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo įtaką kilusiems padariniams ir pagrindinę eismo įvykio metu kilusių padarinių priežastį (LAT 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis b. b. Nr. 2K- 290/2009).

Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 101 punktas nustato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 114 punktas nustato, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

KET 49 p., numato, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. 51 p. Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu.

Teismas pripažįsta, kad abu eismo dalyviai pažeidė KET, tačiau vertinant abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui, kvalifikuojant veiką, reikšminga tai, kad įvykis įvyko judrioje miesto vietoje, netoli mokyklos, kas reikalauja padidinto vairuotojo atidumo. Vairuotojas važiuodamas atbulas, privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Vairuotojas turi pasirinkti saugų manevravimo greitį, kad bet kuriuo momentų galėtų sustabdyti transporto priemonę prieš kliūtį. Be to reikšminga aplinkybė, kad nukentėjusioji žengė į gatvę, kol kaltinamojo vairuojamas automobilis stovėjo, to neginčijo nė vienas eismo dalyvis. Nukentėjusioji nors ir ėjo ne per perėję bet įsitikino, kad link jos nėra artėjančių transporto priemonių, todėl šiuo atveju atsakomybė kyla vairuotojui, kuris keisdamas važiavimo kryptį, pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nebuvo pakankamai atidus ir dėmesingas, nepasirinko saugaus manevravimo greičio, kad savalaikiai galėtų pastebėti kliūtį, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo sutrikdyta nukentėjusiosios E. V. sveikata.

Nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui būtina nustatyti nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mąstą. Nukentėjusiosios patirti sužalojimai ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertinti specialisto du kartus, t. y. 2017-11-09 specialisto išvada ir 2018-06-18 papildoma specialisto išvada. Abiejose specialisto išvadose nustatytas nesunkus nukentėjusiosios E. V. sveikatos sutrikdymo mastas. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji prašė dar kartą įvertinti jos sveikatos sutrikdymo mastą, motyvuodama tuo, kad jau po tyrimo atlikimo gavo papildomų dokumentų, išrašus iš medicininių dokumentų ir siuntimą, kurie yra pateikti prie jos civilinio ieškinio. Teismas protokoline nutartimi atmetė šį prašymą, nes išrašas iš medicininių dokumentų yra padarytas 2018-06-18, papildoma specialisto išvada atlikta laikotarpiu 2018-06-18 iki 2018-06-19, tyrimui buvo pateikti nukentėjusiosios medicininiai dokumentai, todėl darytina išvada, kad specialistas buvo gavęs ir tuos duomenis, kurie minimi nukentėjusiosios išraše iš medicininių dokumentų. Siuntimai pas gydytoją, savaime neturi įrodomosios reikšmės sprendžiant sveikatos sutrikdymo mastą, todėl teismas vadovaujasi specialisto išvadomis pateiktomis byloje, kurios pagrindžia, jog įvykio metu nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo M. K. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog M. K. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 114 punktų reikalavimus, tuo, kad vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl nerūpestingumo nepastebėjo einančios pėsčiosios E. V. už automobilio galinės dalies, nedavė jai kelio ir pradėjęs važiuoti atbulas ją partrenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. V. sveikata. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes M. K., veikdamas neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, sukėlė eismo įvykį, kuris esant būtinajam priežastiniam ryšiui, lėmė baudžiamajame įstatyme įtvirtintų padarinių – nesunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo - kilimą, ir taip padarė nusikalstamą veiką.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. K. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. M. K. teistas, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, lygtinio paleidimo terminas suėjęs (1 tomas, b. l. 105-107), administracine tvarka vieną kartą baustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę ir rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, bauda sumokėta (1 tomas, b. l. 108), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (1 tomas, b. l. 104).

Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, M. K. skiriama BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis bauda. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo finansinę ir šeimyninę padėtį, bausmės dydis nustatytinas ženkliai mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kaltinamasis M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Skaičiuojant bausmės dydį taikytinas MGL dydis galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 37,66 Eur.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį prašydama priteisti iš vairuotojo civilinę atsakomybę draudusios ADB „Gjensidige“ 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš paties vairuotojo M. K.. Ieškinį motyvuoja tuo, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, baimė dėl sveikatos ir gyvybės. Nuo 2017 m. spalio iki gruodžio mėn. negalėjo pavaikščioti, gulėjo lovoje, negalėjo savęs apsitarnauti, atsirado pragulos. Po gipsu atsirado žaizda. Iki šiol jaučia skausmus ir nepatogumus, vaikšto pasiremdama lazda. Liko liekamieji reiškiniai įtakoję kitus sveikatos sutrikimus kraujotakos srityje, bendrą sveikatos būseną. Įtraukta į eilę sąnario protezui. 2018-06-18 išduotas siuntimas nedarbingumo nustatymui.

Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ pateiktame atsiliepime į ieškinį iš dalies sutiko su ieškiniu, pripažįsta, kad jai atsakomybė kilo sutarties pagrindu. Nurodo, jog teismų praktikoje nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais nustatomas žalos dydis nuo 580 Eur iki 2900 Eur. Šiuo atveju draudimo bendrovė įvertinusi nukentėjusiosios patirtus sužalojamus paskaičiavo ir atlygino 227,94 Eur turtinę ir 2600 Eur neturtinę žalą. Civilinio atsakovo nuomone nukentėjusiajai išmokėta žala visiškai atlygino jos eismo įvykio metu patirtą neturtinę žalą, atitinka teismų praktiką ir nėra teisinio ar faktinio pagrindo priteisti papildomą sumą neturtinei žalai atlyginti. Bylą prašė nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Nukentėjusioji prašė leisti tikslinti ieškinį, šioje dalyje išklausius ją teisiamajame posėdyje, nenustatyta aplinkybių iš esmės naujų aplinkybių, įtakojančių civilinio ieškinio tikslinimą. Nukentėjusioji palaikė ieškinį, pageidavo plačiau paaiškinti apie patirtus išgyvenimus, ieškinio suma nesikeičia, todėl teismas sprendė protokoline nutartimi, kad nereikalingas ieškinio tikslinimas, pakanka išklausyti nukentėjusiosios papildomus motyvus. Be ieškinyje nurodytų argumentų, nukentėjusioji papildomai motyvavo gyvenimo kokybės suprastėjimą, judėjimo negalią, būsimomis numatomomis gydymo prognozėmis.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji reiškia 10000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Bylos duomenimis kaltinamojo civilinę atsakomybę draudusi drausimo bendrovė ADB „Gjensidije“ 2018-09-21 yra atlyginusi 227,94 Eur turtinės žalos ir 2600 Eur neturtinės žalos.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytu kitam asmeniui žalos. Žalą padaręs asmuo turi ją atlyginti (CK 6.263 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Tai pirmiausia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes – šiuo atvejus nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Spręsdamas neturtinės žalos dydį teismas vertina tuos sužalojimus, kurie nurodyti medicininiuose dokumentuose ir specialisto išvadoje, kitos pasekmės, kurias įvardijo nukentėjusioji yra labiau psichologinio pobūdžio, tačiau tikėtina, kad susijusios su patirtais sužalojimais ir bendra asmens sveikatos būkle. Nekyla abejonių, kad nukentėjusioji vis dar jaučia liekamuosius reiškinius, vis dar tęsiasi gydymo ir reabilitacijos procesas, tačiau dėl būsimų gydimo išlaidų bei būsimų neturtinio pobūdžio išgyvenimų teismas nesprendžia. Vertinant žalą padariusio asmens kaltę, apžymėtina, kad žala padaryta netyčiniais veiksmais, neatsargumu. Kaltinamojo turtinę padėtį - jis gauna minimalias pajamas iki 600 Eur, šeimoje yra mažametis vaikas, žmona. Kaltinamasis turi kreditorinį reikalavimą, pagal teismo nuosprendį dėl žalos atlyginimo. Įsipareigojimų suma anot kaltinamojo 15500 Eur. Padarytos turtinės žalos dydį – draudimo bendrovė atlygino pagrįstą mokėjimo dokumentais žalos dydį 227,94 Eur. Taip pat teismas atsižvelgia į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, prie šių aplinkybių priskiriamas ir nukentėjusiosios elgesys lėmęs žalos atsiradimą. Pagal CK 6.282 straipsnį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas tada, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-788/2016). Šiuo atveju pati nukentėjusioji pripažino ir bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykis įvyko nukentėjusiajai einat per gatvę neleistinoje vietoje, ne per pėsčiųjų perėją ar sankryžą, kai jos matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja.

Atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad draudimo bendrovė objektyviai įvertino nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą. Atlyginta suma 2600 Eur adekvati patirtų sužalojimų mastui bei atitinka teismų praktiką analogiškose bylose, todėl civilinis ieškinys netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti galutinę bausmę - 40 MGL (1506,40 Eur) baudą.

Netenkinti nukentėjusiosios E. V. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. CD, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.