Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,

gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, turintis nepilnametį sūnų, šiuo metu nedirbantis, teistas:

1) Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė laisvės atėmimas penkiolikai metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-25 nuosprendis pakeistas: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 8 punktą paskirta bausmė sumažinta iki vienuolikos metų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų. Lietuvos Respublikos Prezidentės 2014-10-10 dekretu „Dėl malonės suteikimo“ Nr. 1K-100 paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta trejais metais, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Kauno apygardos teismo 2016-02-04 nutartimi paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos neatlikęs dvejų metų šešių mėnesių keturiolikos dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinio paleidimo terminas suėjęs, išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro 2018-08-17;

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paskirta 60 MGL 2259,60 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 40 MGL 1506,40 Eur dydžio bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 26 d. naktį, apie 01 val., prie baro (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), M. K. pašalinių žmonių akivaizdoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, iš chuliganiškų paskatų pavadino pro šalį einančias T. D. ir tyrime nenustatytą merginą, vardu A., „kekšėmis“, „šliundromis“, „šliūhomis“, o kada G. D. paprašė M. K. dėl minėtų įžeidžiamų žodžių atsiprašyti jo žmonos T. D., M. K. be jokios dingsties tyčia pastūmė G. D., dėl to jis pargriuvo. G. D. atsistojus ir po kurio laiko vėl reikalaujant atsiprašyti, tyčia smogė kumščiu G. D. į galvą, dėl to nukentėjusysis vėl nugriuvo aukštielninkas, galva atsitrenkdamas į gatvės grindinį. Dėl to G. D. buvo padarytas galvos sumušimas ir poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, sumušimo žymė ir subaponeurotinė hematoma pakaušyje, kaukolės pamato lūžimas dešinėje, einantis per smilkinkaulio piramidę su hemoraginiais židiniais dešinėje frontobazalinėje dalyje, abiejose kaktinėse skiltyse, nežymi smegenų edema, žaizda dešinės ausies apatinėje sienoje, dėl galvos sumušimo su kaukolės pamato lūžimu, smegenų sumušimo židiniais G. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.1 punktas). Taip M. K. pažeidė viešąją tvarką ir sunkiai sutrikdė sveikatą G. D..

2018-12-03 apžiūros protokole apžiūrėtas garso įrašas, pateiktas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, jame užfiksuotas pranešimas apie G. D. sužalojimą (tomas 1, b. l. 155–157).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu patikimai įrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku M. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o po to ir sunkiai sužalojo žmogų.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. K. be jokios priežasties pasakydamas nešvankius žodžius T. D. ir A. bei pastumdamas atsiprašyti reikalavusį nukentėjusįjį G. D. pažeidė viešąją tvarką. Nors kaltinamasis teigia, kad necenzūrinius žodžius pasakė jį užkliudžiusiam nukentėjusiajam, tačiau G. D., T. D. parodė, kad kaltinamojo neužkliudė, keiksmažodžių nevartojo, kaltinamasis M. K. pirmas be jokios priežasties nešvankiais žodžiais kreipėsi į iš baro išėjusias moteris. Netikėti nuosekliais ir vienodais G. D. ir T. D. parodymais nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai, kad nukentėjusysis pirmas jį užkliudė, keikėsi, vertinami kaip neatitinkantys buvusios situacijos ir duoti siekiant sušvelninti kaltinamojo padėtį. Kaltinamasis įžeidžiamus žodžius pasakė, o po to nukentėjusįjį pastūmė ir paliko gulintį ant žemės miesto centre viešoje vietoje, kurioje buvo daug žmonių. Nukentėjusysis nuo pastūmimo nugriuvęs ant žemės gulėjo apie minutę laiko, įvykį matė pro šalį einantys žmonės. Yra pagrindo konstatuoti, kad tokiais kaltinamojo veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, sukeltas didelis išgąstis ir pan. Šiuo atveju dėl kaltinamojo veiksmų buvo šiurkščiai pažemintos iš baro išėjusios moterys, o pavartotas smurtas – nukentėjusiojo pastūmimas ­­ir pargriovimas ant žemės – šokiravo nukentėjusįjį bei jo draugą, sukėlė didelį išgąstį nukentėjusiojo sutuoktinei, kaip jau buvo minėta, įvykį matė pro šalį einantys žmonės, kurių tą vakarą įvykio vietoje buvo labai daug ir kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti. Taigi M. K. veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį. Tačiau tolimesnius kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą nėra pagrindo.

M. K. pareikštame kaltinime jo padaryti veiksmai nurodyti taip: „...M. K. be jokios dingsties, tyčia pastūmė G. D., dėl ko jis pargriuvo aukštielninkas, galva atsitrenkdamas į gatvės grindinį, pastarajam atsistojus tyčia smogė kumščiu G. D. į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis vėl nugriuvo, ko pasekoje G. D. buvo padarytas galvos sumušimas ...“ Tačiau remiantis kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei peržiūrėtu vaizdo įrašu nustatyta, kad po to, kai kaltinamojo pastumtas nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, kaltinamasis nutraukė chuliganiškus veiksmus, pasitraukė nuo nukentėjusiojo. Tačiau nukentėjusysis norėjo pasiekti, kad kaltinamasis už įžeidimą atsiprašytų jo sutuoktinės, pats ėjo paskui kaltinamąjį. Baro (duomenys neskelbtini) pateiktame vaizdo įraše (tomas 1, b. l. 31–33 ir skaitmeninė laikmena, pridėta prie bylos bylos) aiškiai matyti, kaip M. K. nusisukęs greitoku žingsniu nueina nuo nukentėjusiojo, o D. P. ir nukentėjusysis G. D. eina jam iš paskos, nukentėjusiojo sutuoktinė bando sulaikyti G. D., tačiau šis prieina prie M. K., kuris dešine ranka suduoda vieną smūgį į veidą. Nuo smūgio G. D. krenta ant žemės, o M. K. dar greitesniu žingsniu nueina ar nubėga iš įvykio vietos. Iš vaizdo įrašo nėra aišku, kokį atstumą kaltinamajam iš paskos iki smūgio sudavimo ėjo nukentėjusysis, pats G. D. parodė, kad atstumas galėjo būti apie 50 metrų. Vaizdo įrašo, pradėto daryti po pirmojo smūgio, kuris įraše neužfiksuotas, sudavimo iki antrojo smūgio, sukėlusio sunkų sveikatos sutrikdymą, sudavimo, trukmė 51 s. Vadinasi, smūgį, sukėlusį sunkias pasekmes, kaltinamasis sudavė ne iš karto po to, kai nukentėjusysis atsistojo, o tik po to, kai nukentėjusysis su draugu pasivijo nueinantį iš įvykio vietos M. K.. Nustatyta aplinkybė nekeičia kaltinimo esmės, nesunkina kaltinamojo padėties, tačiau leidžia kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal pasekmes, o ne kaip padarytus iš chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nurodoma, kad chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą vartoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos, kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojamos.

Taigi nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatytas faktas, kad kaltinamasis, pastūmęs nukentėjusįjį, pasišalina nuo gulinčiojo, o kai šis atsikelia ir eina iš paskos, kurį laiką stengiasi išvengti susidūrimo, nusisukęs eina tolyn ir smūgį ranka į veidą suduoda tik jį pasivijusiam nukentėjusiajam, nerodo, kad antrojo smūgio paskatos buvo chuliganiškos. Kaltinamojo M. K. teiginiai, kad jam iš paskos ėjo daug žmonių, kad jis suprato, jog gali būti užpultas, nes yra buvęs sužalotas peiliu, neatitinka faktinių aplinkybių, nes iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad kaltinamajam iš paskos eina ir prie jo prieina tie patys trys asmenys: G. D., T. D. ir D. P.. Kiti žmonės į įvykio vietą ateina po smūgio sudavimo. Atmestinas ir kaltinamojo bei jo gynėjo argumentas, kad G. D. elgėsi provokuojamai: remiantis nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais nustatyta, kad ne nukentėjusysis išprovokavo konfliktą. Jis tik siekė, kad kaltinamasis atsiprašytų įžeistos žmonos, o M. K. vietoje to, kad adekvačiai reaguotų į tokį reikalavimą, nukentėjusiajam į veidą sudavė smūgį, sukėlusį sunkias pasekmes.

Kaltinamasis suduodamas smūgį nukentėjusiajam veikė neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, taip pagrįstai padaryta nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo tyčia suduoto smūgio kumščiu į veidą nukentėjusysis krito ant šaligatvio, o dėl galvos sumušimo ir kaukolės pamato lūžimo su smegenų sumušimo židiniais G. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamojo veiksmais. M. K. būdamas aukšto ūgio, jauno amžiaus ir fiziškai stiprus žmogus tokias pasekmes turėjo numatyti. Kaltinamojo veiksmai dėl smūgio sudavimo kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

M. K. padarė nesunkų ir sunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 6 dalis) smurtinį nusikaltimą. Viešosios tvarkos pažeidimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, o sunkų sveikatos sutrikdymą – netiesiogine tyčia. Jo veikimo būdas nebuvo išskirtinai pavojingas: pastūmė ir sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, tačiau šis smūgis sukėlė sunkias pasekmes – sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra.

Kaltinamasis anksčiau teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ilgalaike laisvės atėmimo bausme. Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu „Dėl malonės suteikimo“ bausmė sumažinta, Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartimi paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos – neatlikus dvejų metų šešių mėnesių keturiolikos dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs 2018 m. rugpjūčio 15 d. Iš probuojamųjų asmens duomenų registro M. K. išregistruotas 2018 m. rugpjūčio 17 d., o nusikalstamą veiką, už kurią yra teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė 2018 m. rugpjūčio 26 d. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį bauda už neatsargaus nusikaltimo padarymą. Grįžęs iš laisvės atėmimo vietos dirbo UAB (duomenys neskelbtini) kurjeriu, po nusikalstamos veikos padarymo buvo įsidarbinęs užsienyje, sulaikymo metu nedirbo. Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vedęs, turi šeimą, nepilnametį sūnų. Įstatymas už sunkų sveikatos sutrikdymą numato ilgalaikę iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau įvertinus nustatytos veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad nusikaltimo padarymas buvo greičiau atsitiktinis, negu dėsninga kaltinamojo gyvenimo ir elgesio pasekmė. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo socialinius ryšius (turi šeimą, grįžęs iš laisvės atėmimo vietos ir nusikaltimo padarymo metu dirbo) daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. K. paskyrus ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Nustatant bausmės trukmę atsižvelgiama ir į tą aplinkybę, kad būdamas ilgą laiką izoliuotas nuo visuomenės nuteistasis neturės galimybės atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Perkvalifikavus kaltinamojo padarytą veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, numatančio atsakomybę už labai sunkų nusikaltimą, į BK 138 straipsnio 1 dalį, t. y. į sunkų nusikaltimą, nėra pagrindo taikyti BK 27 straipsnio 2 dalies ir pripažinti M. K. pavojingu recidyvistu.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. D. pareiškė 6127,65 Eur civilinį ieškinį turtinei ir 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro dėl nedarbingumo negautų pajamų dalis. Civilinį ieškinį nukentėjusysis ir civilinis ieškovas pagrindė skaičiavimais ir rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį ir jo gautas pajamas nedarbingumo laikotarpiu (tomas 1, b. l. 69–90). Neturtinę žalą nukentėjusysis įvertina 12 000 eurų. Nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų gydėsi ligoninėje ir namuose, kentė galvos skausmus, iki šio laiko nėra atgavęs kvapų ir skonio pojūčių, patiria stiprius galvos skausmus, galvos svaigimą, negali dirbti kaip anksčiau, dažnai priverstas kreiptis į medikus. Mano, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis atitinka įstatyme nustatytus kriterijus ir teismų praktiką. Taip pat prašo priteisti proceso išlaidas, kurias sudaro advokatės atstovavimo išlaidos ir 60 eurų dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidos.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 699,85 Eur dydžio civilinį ieškinį (tomas 1, b. l. 112–113).

Pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos priteisimo tenkinti visiškai, o civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies.

Pripažinus M. K. kaltu jam atsiranda pareiga atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą. G. D. dėl nedarbingumo negautos pajamos pagrįstos skaičiavimais ir rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpį, vidutinį darbo užmokestį ir jo gautas pajamas nedarbingumo laikotarpiu (tomas 1, b. l. 75–89).

Ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintina iš dalies. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis; CK 6.251 straipsnio 2 dalis bei CK 6.282 straipsnis). Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.).

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam G. D. padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo M. K. veiksmais, kuriais buvo ne tik sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bet ir kilo bei tęsiasi nukentėjusiojo nurodyti padariniai. Pažymėtina, kad visa tai padaryta jauno ir darbingo amžiaus žmogui, patirtas sužalojimas privertė kęsti fizinį skausmą, išgyventi nerimą dėl ateities, pablogino nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Vertinant kaltinamojo galimybę atlyginti priteistus ieškinius atsižvelgiama į tai, kad M. K. žinomų santaupų ar nekilnojamojo turto neturi, be to, turės atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tačiau kasacinėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminiai neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčinė kaltė ir tokios veikos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Dėl to žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lygiaverčiu ir lemiamu kriterijumi. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (pvz., kasacinė nutartis 2K-334-699/2017). Taigi įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš M. K. nukentėjusiajam G. D. priteistina 1400 Eur advokatės atstovavimo išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis), kurios įrodytos sutartimi dėl teisinių paslaugų (tomas 1, b. l. 61–62), sąskaitomis už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymais (tomas 3, b. l. 19–24) ir 60 Eur proceso išlaidų, kurias sudaro dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidos (tomas 1, b. l. 90).

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 699,85 Eur žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Iš kartu su ieškiniu pateiktų gydymo paslaugų išrašo (tomas 1, b. l. 114) matyti, kad už nukentėjusiojo G. D. gydymą sveikatos priežiūros įstaigoje dėl jam padaryto sužalojimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų buvo sumokėta 699,85 Eur. Kadangi žalą nukentėjusiojo sveikatai tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė kaltinamasis, jis ir privalo valstybei atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1, 2 dalis).

2019 m. sausio 23 d. prokuroro nutarimu buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į M. K. turtą. Nors turtas ir nebuvo rastas bei nustatytas, patenkinus civilinius ieškinius laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, 135 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 p. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam M. K. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019 m. gegužės 13 d. Remiantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi į bausmę įskaityti M. K. sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2019 m. gegužės 13 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Priteisti iš M. K. 6127,65 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1460 Eur proceso išlaidų G. D..

Priteisti iš M. K. 699,85 Eur žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondui.

Iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo pratęsti 2019 m. sausio 23 d. prokuroro nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į M. K. turtą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.