Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

MINDAUGAS KUMŠLYS, a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 2 p., 8 p., 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. K. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų pasikėsino nužudyti bejėgiškos būklės žmogų.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1081/10 (03) konstatuota, kad 2010-07-29 ekspertui apžiūrėjus M. Š., rasti šie sužalojimai: kraujosruva viršutinės lūpos dešinės pusės vidiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir dvi poodinės kraujosruvos dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje. Dešinės plaštakos kraujosruvos plote stebėta galima poodinės venos punkcijos žymė, todėl ši kraujosruva galėjo atsirasti ligoninėje, teikiant medicinos pagalbą. Kiti sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti bukais daiktais bei paviršiais - paaiškinami sumušimu ir atsitrenkimu.

Įvykio metu M. Š. skendo vandenyje. Dėl skendimo išsivystė ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas ir aspiracinis plaučių uždegimas. Ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas sukėlė realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir todėl kvalifikuojamas, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai vertinami, kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą.

M. Š. padarytos viršutinės lūpos bei dešinio kelio sąnario srities kraujosruvos rodo buvus du ar tris trauminius poveikius: į veidą - burną (vienas), į dešinio kelio sąnario priekinį paviršių (vienas ar du). Lūpos kraujosruva paaiškinama sumušimu. Poodinės dešinio kelio sąnario priekinio paviršiaus kraujosruvos, atsirado nuo atsitrenkimo, suklupus, pargriuvus ir pan. (1t. b.l. 15-16).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad GMP iškviesta 2010-07-25 00:55 val., atvyko 01:02 val. (1t., b.l. 31).

Liudytojas J. J. pateikė tyrėjai dvi fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas vaikinas 2010-07-25 sumušęs M. Š.. (1t. b.l. 51-55).

Teismas atmeta kaltinamojo M. K., liudytojų U. A., M. R., M. V. ir M. K. parodymus, kad M. K. nukentėjusiajam M. Š. sudavė tik vieną smūgį, jo į šiukšlių dėžę netrenkė ir į vandenį neįspyrė, o M. Š. į vandenį įkrito pats, nes buvo girtas.

Liudytoja U. A. parodė, kad kaltinamasis M. K. yra jos draugės K. vyras. Ji su K. ir su E. susitiko 2010 m. liepos 24 d. vakare ir susitarė nueiti pasėdėti ant Danės upės krantinės. Ant krantinės atėjo taip pat keli vaikinai, tarp kurių buvo ir M. Š.. Šie vaikinai jas mandagiai kalbino, jie šnekėjosi ir galiausiai jos prie tų vaikinų prisijungė. Jos turėjo martinio, o Marius su draugais gėrė degtinę. Galiausiai, joms jau ruošiantis eiti namo, ji išgirdo M. K. balsą ir pamatė kaip M. K. trenkė M. Š. ranka į veidą. Ką pasakė M. K. M. Š., ji neišgirdo. M. Š. nukrito ant nugaros prie upės krašto, galva buvo virš vandens. M. Š. po kelių sekundžių bandė atsistoti, bet, kadangi buvo girtas, rėmėsi rankomis, neišsilaikė ir įkrito į vandenį. K. buvo penktą mėnesį nėščia ir labai jaudinosi dėl M. Š., todėl jos išėjo namo. Kai M. K. trenkė M. Š., šis nuo K. stovėjo 1-1,5 metro atstumu ir lyg su ja kalbėjosi. Ji nematė, kad M. K. būtų trenkęs M. Š. galvą į šiukšlių dėžę bei jį įspyręs į vandenį. Jos nuomone, to nebuvo, kažkas tai sugalvojo. M. Š. į vandenį įkrito prie pat kranto, šalia laivelio, ir iš karto paniro. Kai M. Š. įkrito į vandenį, M. K. buvo šalia, bet iš karto po to pasišalino. K. pradėjo šaukti. M. K. atėjo vienas, prieš kitus asmenis smurtas nebuvo vartojamas ir ji muštynių nematė. Ji dėl įvykio M. K. nekaltina, M. Š. buvo girtas, gavo į galvą ir įkrito, nereikia gerti. Ką įvykio metu darė M. Š. kompanija ji nematė. Ji vienu metu buvo nuėjusi iki parduotuvės ir kitoje Danės krantinės pusėje jos draugės matė M. R., girdėjo kaip jos sakė; „ar čia ne Marulis“. Ji M. R. nepažįsta. Per įvykį jį matė prieš save kitoje krantinės pusėje.

Liudytojas M. R. parodė, kad jį liudyti byloje pakvietė advokatas, nes jis buvo įvykio vietoje ir visiems apie tai pasakojo, taip pat ir advokatui. Jis K. K. kitą dieną po įvykio pasakė, kad ėjo pro šalį ir viską matė. Būdamas kitame Danės upės krante su draugais M. K. ir M. V., 12-1 valandą nakties maždaug iš 30 metrų atstumo jis matė susistumdymą, kaip atbėgo keturi vaikinai, aukštas vaikinas pribėgo prie M. Š., sudavė jam į veidą, o po to šis nukrito ant krantinės ant nugaros. Galva virš vandens nebuvo, buvo apie 30 centimetrų iki vandens. Visi žmonės stovėjo ir į jį žiūrėjo. Stodamasis M. Š. apie 20-30 sekundžių svyravo ir atbulas žemyn galva įkrito į vandenį. M. K. tuo metu buvo nuo jo 2 metrų atstumu ir, kai M. Š. įkrito į vandenį, nubėgo. Matė, kad link Biržos tilto nubėgo 4-5 žmonės, kiti- link senamiesčio. Po to girdėjo šūksnius, matė kaip žmonės šoko į vandenį M. Š. gelbėti. Bet jis toliau nebežiūrėjo ir nuėjo. Krantinė buvo gerai apšviesta, bet veidų įžiūrėti nebuvo galima. Nesąmonė, kad M. K. nuspyrė M. Š. į vandenį, juk M. Š. sveria ne 20 kg. Jis matė, kad M. K. gulinčiam M. Š. nespyrė. Jis M. K. pažįsta, su juo žaidė futbolą, kartu šventė Naujuosius metus, bet labiau pažįstamas su K. K..

Liudytojas M. V. parodė, kad pažįsta M. R., M. K. žino tik vardą. Pažįsta kaltinamąjį M. K., kartu su juo žaidė futbolą. Liudyti byloje jį pakvietė advokatas, kuriam apie M. V. tikriausiai pasakė M. R.. M. V. buvo nuvykęs pas M. K. advokatą, kuris klausė, ar jis atvyks liudyti, kalbėjosi su juo apie įvykį. Jis įvykio metu su draugais buvo kitoje upės pusėje kai kitame krante pamatė žmonių sambrūzdį ir išgirdo triukšmą. Matė kaip M. K. trenkė į veidą mažesniam M. Š., kuris stovėjo nugara į M. V.. Nuo smūgio M. Š. nugriuvo atbulas, kurį laiką tikriausiai be sąmonės gulėjo, po to stojosi ir įkrito į vandenį. Visi ėmė šaukti „gelbėkit“, jis kas vyksta toliau, ar kas šoko gelbėti, nebežiūrėjo ir nuėjo. Tuo metus jis buvo blaivus ir įvykį matė gerai. Matė tik vieną smūgį, M. K. M. Š. į šiukšliadėžę netrenkė, daugiau niekas tarpusavyje nesimušė.

Liudytojas M. K. parodė, kad matė įvykį. Jis su M. R. ir M., kurio pavardės nežino, tuo metu buvo kitame Danės upės krante netoli Žvejo paminklo. Matė, kad kitame upės krante ant krantinės stoviniuoja ir vaikšto daug žmonių. Staiga pastebėjo sąmyšį, išgirdo riksmus. Matė kaip aukštas vaikinas priėjo prie kito vaikino, kuris stovėjo į M. K. nugara, trenkė jam ranka ir šis nukrito prie pat krantinės krašto ant nugaros. Po to po 10-15 sekundžių kėlėsi, susvyravo ir atbulas įkrito į vandenį. Visi išsibėgiojo, o merginos klykė šaukdamos pagalbą. Kas toliau vyko jis nematė, su draugais iš tos vietos nuėjo. Jis daug metų yra pažįstamas su K. K., po dviejų savaičių apie įvykį perskaitė melagingą straipsnį laikraštyje, todėl jai paskambino ir pasakė, kad straipsnis melagingas, kad M. K. M. Š. galvos į šiukšlių dėžę netrenkė. Jis savaitgalį rašė liudytojai Ž. E., norėjo su ja susitikti ir pasikalbėti apie parodymus teismui.

Kaltinamasis M. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes duoda neišsamius ir prieštaringus parodymus.

Nukentėjusysis M. Š. parodė, kad jam po įvykio dar gulint ligoninėje, jį aplankė M. K. žmona su jam nepažįstamu asmeniu, kuris aiškino, kad M. K. įvykio vietoje nebuvo, M. Š. į vandenį neįstūmė, tuo metu buvo su draugais pirtyje. Ikiteisminio tyrimo pradžioje analogiškus parodymus kaltinamasis M. K. davė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnei ( Įtariamojo apklausos protokolas, t. 1, b. l. 144), kas patvirtina, kad būtent jis kėlė tokią gynybos versiją, tik vėliau davė parodymus, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, nuo kurio šis nukrito prie pat vandens, galva buvo persisvėrusi per krantinės kraštą ir M. Š. į vandenį įkrito pats, kai bandė atsistoti. Aiškino, kad prie krantinės atėjo vienas ( Įtariamojo apklausos protokolas, t. 1, b. l. 152-154 ). Kad buvo atėjęs ne vienas, bet su draugais, kurie, kaip matosi iš liudytojų parodymų, bandė juos sumušti, kaltinamasis prisipažino tik teisiamajame posėdyje, tačiau šių kartu su juo buvusių asmenų duomenis, remiantis kuriais būtų galima nustatyti šių asmenų tapatybę, slepia, nors akivaizdu, kad juos pažįsta, nes žino, jog jie yra išvykę į Angliją.

Byloje yra nutarimas išskirti ikiteisminį tyrimą dėl nenustatytų asmenų, kurie 2010 m. liepos 25 d. apie 00:55 val. prie Danės upės suoliukų kartu su M. K. pažeidė viešąją tvarką ( t. 2, b. l. 20).

Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nėra atviras, duodamas teismą klaidinančius parodymus siekia sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.

Kaip nustatyta, įkritęs į vandenį, nukentėjusysis nė nebandė gelbėdamasis plaukti ar šauktis pagalbos, iš karto nugrimzdo į dugną, nors, kaip parodė nukentėjusysis, jis plaukti moka, kaip įkrito į vandenį nejuto ir nežino, juto tik pirmą suduotą smūgį į galvą.

Nė vienas iš apklaustų liudytojų neparodė, kad M. Š., būtų buvęs akivaizdžiai girtas ir dėl to nesiorientavęs aplinkoje. Pats kaltinamasis parodė, kad M. Š. stovėjo netoli jo žmonos ir kalbėjosi, nenurodė, kad jis šlitiniavo ar dėl girtumo nesiorientavo aplinkoje.

Ši aplinkybė patvirtina liudytojų J. J., V. Š., Ž. E. parodymus, kad M. Š. į vandenį įkrito būdamas be sąmonės dėl M. K. suduoto smūgio. Tokią išvadą padarė teisiamajame posėdyje apklaustas ir teismo medicinos ekspertas, nes jokių objektyvių priežasčių, kad M. Š. įmestas į vandenį nebūtų galėjęs plaukti, išskyrus tai, jis buvo įmestas į vandenį be sąmonės, nenustatė.

Liudytojai U. A., M. R., M. V. ir M. K., patvirtino kaltinamojo gynybinę poziciją ir parodė, kad nuo patirto M. K. smūgio į veidą M. Š. krito ant nugaros ir stodamasis buvo per arti vandens, nesusiorientavo ir dėl to įkrito į upę.

Tai prieštarauja minėtų liudytojų J. J., V. Š., Ž. E. parodymams apie M. Š. sužalojimo aplinkybes bei teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotiems M. Š. sužalojimams – kraujosruvoms dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, kurių atsiradimą ekspertas paaiškino atsiradus nuo atsitrenkimo, suklupus ar pargriuvus. Akivaizdu, kad krisdamas ant nugaros nukentėjusysis tokių sužalojimų patirti negalėjo ir patvirtina liudytojų parodymus, kad nukentėjusysis po smūgio galva į šiukšlių dėžę nukrito daugiau ant šono.

Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad liudytojai U. A., M. R., M. V. ir M. K. , kurie yra geri M. K. ir jo žmonos draugai ir pažįstami, teismui apie įvykį duoda melagingus parodymus.

Kad šie liudytojai sako netiesą ir yra akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi, iš dalies patvirtina ir kitos aplinkybės.

Liudytoja U. A. duodama parodymus teisme, nors jos nuomonės teismas neklausė, pareiškė, kad „ji dėl įvykio M. K. nekaltina, M. Š. buvo girtas, gavo į galvą ir įkrito, nereikia gerti“. Tai rodo itin iškreiptas U. A. moralines vertybes ir jos akivaizdžiai gynybinę poziciją.

Analogiškai pasakytina ir apie liudytoją M. R., kuris duodamas parodymus konstatavo, jog yra „nesąmonė, kad M. K. nuspyrė M. Š. į vandenį, juk M. Š. sveria ne 20 kg“.

Liudytojai M. R., M. V. ir M. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausti nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu apie juos bylos tyrėjai nebuvo žinoma. M. R. parodė, kad kai perskaitė apie įvykį laikraštyje, paskambino M. K. žmonai ir pranešė, kad laikraštyje parašyta netiesa, jis su draugais matė kaip į vandenį M. Š. įkrito pats. Nors kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios neigė savo kaltę, skundė teismo nutartį dėl jo suėmimo, jo žmona netgi vyko į ligoninę, siekdama paveikti nukentėjusįjį, apie tai, kad yra įvykio liudytojai, kurie patvirtina kaltinamojo versiją, dėl visiškai nesuprantamų priežasčių kaltinamasis nei jo šeimos nariai bylos tyrėjai nepranešė, K. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme atsisakė duoti parodymus.

Liudytojai M. R., M. V. ir M. K. parodė, kad incidentą kaip M. Š. įkrito į vandenį jie stebėjo iš kito upės kranto. Visiškai neaišku, kodėl jie visi trys nakties metu vienu metu atkreipė dėmesį būtent į tą vietą, kuri, kaip jie patys pripažino, buvo tolokai. Jokių garsių šūksnių konflikto metu nebuvo, ne visi net prie pat buvę liudytojai galėjo pakartoti ką incidento metu prieš suduodamas smūgį nukentėjusiajam pasakė kaltinamasis, kaip nustatyta, merginų šūksniai pasigirdo tik tada, kai nukentėjusysis įkrito į vandenį. Pagal šių liudytojų parodymus išeitų, jog jie parodė didelį pilietiškumą, pranešdami nukentėjusiojo žmonai, kad matė įvykį ir sutinka tai paliudyti, nors iš teismo praktikos žinome, kad tai būna itin retai, tačiau tada lieka visiškai nesuprantama, kodėl tokie pilietiški asmenys įkritus nukentėjusiajam vandenį ne tik nepuolė jo gelbėti, bet, kas atrodo visiškai neįtikinama, tuoj pat pasišalino, net nelaukdami įvykio baigties ir nepasidomėję, ar žmogus bus išgelbėtas. Kaip matosi iš kitų liudytojų parodymų, šiuo incidentu susidomėjimas buvo labai didelis, nukentėjusiojo gelbėjimą stebėjo daug žmonių.

Liudytojai M. R., M. V. ir M. K., kaip jie patys parodė, prieš juos apklausiant teisme vyko pas advokato padėjėją, kalbėjosi su juo apie įvykį, o liudytojas M. R., kiti M. K. pažįstami bei grupė nenustatytų asmenų prieš apklausą teisme skambinėjo telefonu bei siuntė žinutes mačiusiai įvykį liudytojai Ž. E., reikalaudami susitikti dėl jos būsimų parodymų teisme, o vienas iš jų net išreiškė jai grasinimus.

Teismas liudytojų U. A., M. R., M. V. ir M. K. prieštaringus parodymus nelaiko įrodymais, juos atmeta ir konstatuoja, kad jų veikoje duodant parodymus teismui yra nusikalstamos veikos požymiai.

M. K. pareikštas kaltinimas, kad jis „2010 m. liepos 25 d. apie 00:55 val. , prie Danės upės krantinės suoliukų, ties Žvejų gatvės 2-uoju namu, Klaipėdoje, kitų asmenų akivaizdoje veikdamas bendrininkų grupėje kartu su 3-4 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas mažareikšmę dingstį, kad M. Š. stovi šalia jo žmonos K. K. ir kalbasi, dėl chuliganiškų paskatų smogė kumščiu M. Š. iš už nugaros į galvą, sugriebęs nukentėjusiojo galvą trenkė į metalinę šiukšlinę ir šiam praradus sąmonę, ir dėl to esančiam bejėgiškos būklės, tikslu nužudyti spyrė gulinčiam M. Š. , išstumdamas jį į Danės upę, ko pasėkoje M. Š. skendo vandenyje. Dėl skendimo išsivystė ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas ir aspiracinis plaučių uždegimas, kas sukėlė realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tačiau nukentėjusįjį M. Š. iš vandens ištraukus atsitiktiniams asmenims, ir suteikus kvalifikuotą medicininę pagalbą, savo tikslo neįgyvendino, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios. Šiuo savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką“ ( t.2, b. l. 148 ).

Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių tam tikro amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.

Iš šio kaltinimo neaišku, kuo pasireiškė bendrininkavimas, ką nusikaltimo metu darė bendrininkai, kaltinamajame akte nurodyta, kad M. K. vienas smūgiavo M. Š. ir be sąmonės įmetė jį į upę. Kadangi šiame kaltinime neatskleistas bendrininkavimo turinys, nors ir yra nustatyta, kad kartu su M. Š. buvo dar 3 ar 4 asmenys, kurie tuo pačiu metu ketindami sumušti užpuolė M. Š. draugus, teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad M. K. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su 3-4 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas.

Aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis M. K. viešoje vietoje, Klaipėdos miesto centre, prie Danės upės krantinės suoliukų, matant daugeliui tuo metu krantinėje vaikščiojusių bei ant suoliukų sėdėjusių žmonių, dėl chuliganiškų paskatų, tai yra, dėl mažareikšmės dingsties, jog jam pasirodė, kad netoli jo žmonos K. K. stovintis M. Š. bando ją paliesti, o faktiškai M. Š. tik stovint netoli K. K., smogė kumščiu M. Š. iš už nugaros į galvą, sugriebęs nukentėjusiojo galvą trenkė į metalinę šiukšlių dėžę ir nukentėjusiajam praradus sąmonę ir nukritus ant žemės, spirdamas bejėgiškos būklės M. Š. įmetė į Danės upę. Šiuo savo elgesiu kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. Ši M. K. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis M. K. smūgiavo nukentėjusiajam į galvą, po to jo galvą trenkė į šiukšlių dėžę ir M. Š. nuo šių smūgių nukrito ant krantinės. Kaip nustatyta, M. Š. gulėjo nejudėdamas, nebandė keltis, gulėjo užsimerkęs.

M. K. panaudoto smurto intensyvumas ir pobūdis rodo, kad M. K. smūgiuodamas nukentėjusiajam išimtinai į galvą tokių pasekmių ir siekė, kaip ir kiti aplinkiniai be abejonės matė, kad M. Š. nesikelia, guli nejudėdamas ir yra netekęs sąmonės ir visa tai matydamas ir suprasdamas, kad dėl jo veiksmų M. Š. yra praradęs sąmonę ir yra bejėgiškos būklės, spirdamas koja jį įstūmė jį į upę.

Mesdamas į upę be sąmonės esantį nukentėjusįjį be abejonės kaltinamasis suprato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis nuskęs ir jo šie veiksmai rodo, kad jis tokių pasekmių siekė.

Kolegija konstatuoja, kad kaltinamasis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, siekdamas nužudyti nukentėjusįjį, tačiau savo tikslo nepasiekė, nes M. Š. aplinkinių žmonių buvo išgelbėtas.

Kaltinamasis M. K. dėl chuliganiškų paskatų pasikėsino nužudyti esantį bejėgiškos būklės M. Š..

M. K. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 2 p. ( pasikėsino nužudyti bejėgiškos būklės žmogų) ir 8 p. ( pasikėsino nužudyti dėl chuliganiškų paskatų).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia, kad M. K. padarė labai sunkų nusikaltimą - dėl chuliganiškų paskatų, iš esmės be jokios priežasties pasikėsino nužudyti žmogų, kuris atsitiktinai stovėjo šalia jo žmonos ir kuris dėl jo panaudoto smurto tapo bejėgiškos būklės. Nukentėjusysis, kuris buvo be sąmonės ir įmestas į vandenį buvo nugrimzdęs į upės dugną, išgelbėtas tik atkaklių jį gelbėjusių žmonių pastangų dėka ir dėl to, kad skubiai buvo suteikta medicinos pagalba. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tais pačiais veiksmais kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei pademonstravo nepagarbą aplinkiniams – padarė nesunkų nusikaltimą.

Kaltinamojo M. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

M. K. anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, kaip matosi iš pažymos, ne pirmą kartą patenka į incidentą, kurio metu sužalojamas žmogus ( pažymos, 1, b. l. 160-166).

Kaip matosi iš charakteristikos, darbovietės, kurioje dirbo trumpą laiką ( nuo 2008-06-17 iki 2008-09-09 ) charakterizuojamas kaip stropus, darbštus, drausmingas ir sąžiningas darbuotojas ( t. 2, b. l. 13), po to daugiau nedirbo.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia, kad M. K. yra jauno amžiaus, turi vaiką, gimusį 2010-12-04 (gimimo liudijimo kopija, t. 2, b. l. 153).

Taip pat atsižvelgia, kad M. K. nusikalstamą veiką – pasikėsinimą nužudyti -kvalifikuoja net dvi aplinkybės, nors nusikaltimas nepabaigtas, nukentėjusysis jau buvo nuskendęs, atsitiktinių žmonių ištrauktas be sąmonės iš upės dugno, kaltinamasis atliko visus veiksmus, dėl kurių nukentėjusysis galėjo žūti, nusikaltimas nepabaigtas dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių.

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį dėl 1 366 Lt turtinės ir 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ( t. 2, b. l. 64-73).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 263 str. 2 d. yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ( BPK 109 str. ).

Kadangi nustatyta, kad M. Š. nukentėjo dėl M. K. nusikalstamos veikos, M. K. privalo atlyginti nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

Ieškinys dėl turtinės žalos iš dalies pagrindžiamas pateiktais dokumentais ( t. 2, b. l. 67-72), jis vaistams išleido 456,17 Lt, dėl to, kad skendo vandenyje, kaip parodė nukentėjusysis, buvo sugadinti jo 200 Lt vertės rūbai, 150 Lt vertės mobilusis telefonas, 450 Lt vertės laikrodis, 80 Lt vertės piniginė su 30 Litų. Iš viso padaryta 1366,17 Lt turtinė žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Dėl patirto pasikėsinimo į gyvybę bei sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis, be jokios abejonės, patyrė didelę neturtinę žalą – jis gulėjo ligoninėje, po to ilgai gydėsi namuose, jautė skausmus, kitus nepatogumus, ilgą laiką buvo netekęs darbingumo.

Nukentėjusiajam vieną džiaugsmingiausių jo gyvenimo dienų, gavus žinią, kad įstojo į aukštąją mokyklą ir nusprendus tai atšvęsti su draugais, teko kovoti su mirtimi.

Ši labai skaudi patirtis, kad be jokios priežasties, vien dėl to, kad atsitiktinai stovi netoli kažkieno žmonos, gali būti užpultas, sumuštas ir net nužudytas, jaunam žmogui negalėjo praeiti be pėdsakų. Nukentėjusysis teigia, jog po įvykio jis tapo nervingas, blogai miega, be to, dėl patirto aspiracinio plaučių uždegimo greičiau uždūsta, nepakelia krūvių, nebegali sportuoti ir dėl to labai išgyvena. Tai patvirtina ir Neringos futbolo klubo „Kuršiai“ vadovo raštas, kuriame jis nurodo, kad M. Š., žaidęs klubo pagrindinėje sudėtyje, dabar joje žaisti nebegali, dėl patirto smurto ir įvykio tapo uždaras, nepasitikintis savo jėgomis, pablogėjo jo fizinė būklė ( t. 2, b. l. 73). Kaip parodė nukentėjusysis, dėl įvykio labai išgyvena ir jo šeimos nariai. Tai negali neatsiliepti ir nukentėjusiajam.

Tačiau pažymėtina, kad kolegija atsižvelgia ir į kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui.

Byloje nėra medicininių duomenų, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo būtų tapęs iš dalies nedarbingas ir kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo jaus pasekmes visą gyvenimą. Visiškai tikėtina, kad per ilgesnį laiką nusikaltimo pasekmių nukentėjusysis nebejaus. O jeigu iškils sveikatos problemų, turi teisę ateityje prisiteisti dėl to kilusią žalą.

Be to, kolegija atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, šeimos aplinkybes. M. K. jaunas, turto neturi, neseniai pradėjo savarankišką gyvenimą, sukūrė šeimą, žmona pagimdė kūdikį. Bet taip pat atsižvelgia, kad M. K. yra darbingas, kaip jis pats pripažįsta, geros fizinės būklės, todėl turi galimybę dirbti ir nors ir per ilgesnį laiką atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Įvertindama aptartų kriterijų visumą, taikydama teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsižvelgdama į teismų praktiką, priteisiant žalą, atsiradusią dėl padarytų analogiško pavojingumo nusikalstamų veikų, teisėjų kolegija mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam priteistinas 50 000 Lt dydžio.

Yra kvitas, iš kurio matosi, kad nukentėjusysis už atstovavimą baudžiamojoje byloje advokatui sumokėjo 1500 Lt ( t. 2, b. l. 149). Šias išlaidas nukentėjusiajam privalo atlyginti kaltinamasis ( BPK 106 str. 2 d.).

Tenkintinas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys ir, remiantis BPK 109 str., iš M. K. priteistinos nukentėjusiojo gydymo išlaidos ligoninėje – 4055,44 Lt ( t. 1, b. l. 19-20).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 p. ir 8 p. ir BK 284 str. 1 d. ir nuteisti:

pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 2 p. ir 8 p. – penkiolikai metų laisvės atėmimo;

pagal BK 284 str. 1 d. – 1 metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d.1 ir 2 p., šias bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę bausmę M. K. nustatyti penkiolika metų laisvės atėmimo pataisos namuose.

Priteisti iš M. K. nukentėjusiajam M. Š. 1366,17 Lt turtinę ir 50 000 Lt neturtinę žalą, iš viso 51 366,17 Lt, bei 1500 Lt atstovo samdymo išlaidas.

Priteisti iš Mindaugo K. V. ligonių kasai 4055,44 Lt M. Š. gydymo išlaidas.

Kardomąją priemonę M. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d.

Nuosprendis per 20 dienų, o kaltinamajam per 20 dienų nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.