Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-117-236/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-11
Bylos Nr.: e2A-117-236/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00717-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis, Antanas Rudzinskas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,LANKSTINYS“
Atsakovas: savivaldybės įmonės ,,Kretingos komunalininkas“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos būstas“, E. J., V. B., R. G., E. G., I. V. Ž., D. B., R. N., J. Š., B. R., S. S. P., V. Ž., I. P.

Kategorijos

2.6.10.2.4.2Neturtinė žala

Civilinė byla Nr. e2A-117-236/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00717-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2.;3.3.1.18.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,LANKSTINYS“ ir atsakovės savivaldybės įmonės ,,Kretingos komunalininkas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LANKSTINYS“ ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos būstas“, E. J., V. B., R. G., E. G., I. V. Ž., D. B., R. N., J. Š., B. R., S. S. P., V. Ž., I. P. (gim. (duomenys neskelbtini).), I. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) E. P., M. R., S. G., V. A., O. K., B. Š., A. K., D. E. K., V. O., J. M., R. M., M. L., O. J., R. R., T. P., A. S., A. A., V. G., J. G., E. J., D. T., M. E., J. S. (E.), E. B., G. I., A. Z., V. N., A. U., T. U., R. J., J. S., J. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „LANKSTINYS“ patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) ,,Kretingos komunalininkas“ priteisti 73 835,53 Eur turtinės žalos atlyginimą, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Procesinius dokumentus ieškovė grindė žemiau nurodomais argumentais:

2.1. Sutarties Nr. CPO32061 (dėl objekto (duomenys neskelbtini), renovacijos) vykdymo eigoje paaiškėjo, kad atsakovė specifikacijoje nurodė neteisingus perkamų darbų kiekius, atsakovė apie tai buvo informuota 2014 m. rugpjūčio 19 d. el. laišku. Gamybinio susirinkimo metu 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo pritarta papildomam stogo darbų poreikiui ir nuspręsta ieškoti lėšų, tačiau finansavimo ieškoma nebuvo, o sutartis su ieškove buvo vienašališkai nutraukta išvengiant atsiskaitymo už ieškovei pavestus atlikti sąmatinius darbus. Atsakovė 2016 m. kovo 10 d. ieškovę informavo, kad po 10 d. nutrauks rangos sutartį, todėl ieškovė 2016 m. kovo 14 d. perspėjo atsakovę, kad tokie jos veiksmai yra neteisėti ir kad ji bus atsakinga už sukeltas pasekmes. Nepaisant to, ieškovė iš VšĮ Centrinės perkančiosios organizacijos 2016 m. balandžio 18 d. gavo informacinį raštą Nr. IS-227, kad atsakovė nuo 2016 m. kovo 21 d. vienašališkai nutraukė pagrindinę sutartį Nr. CPO32061 ir kad atsakovės iniciatyva šiuo pagrindu ieškovė buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Kretingos rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs šalių ginčą 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 932-824/2017 pripažino atsakovės veiksmus neteisėtais, t. y. pripažino negaliojančiu 2016 m. kovo 21 d. atsakovės SĮ ,,Kretingos komunalininkas“ atliktą vienašalį pagrindinės sutarties Nr. CPO32061 nutraukimą, taip pat pripažino neteisėtu atsakovės 2016 m. kovo 21 d. įvykdytą ieškovės įtraukimą į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos nepatikimų tiekėjų sąrašą, o atsakovė buvo įpareigota pašalinti ieškovės duomenis iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos nepatikimų tiekėjų sąrašo. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 16 d.

2.3. Ieškovė pirkime Nr. 174017 būtų laimėjusi pagrindinių sutarčių už ne mažesnę kaip 1 364 450,97 Eur su PVM (1 077 916,27 Eur be PVM) kainą, tačiau iš jo buvo pašalinta dėl įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovės grynasis pelnas (negautos pajamos) iš pirkimo Nr. 174017 „Dėl Klaipėdos miesto švietimo įstaigų paprastojo remonto darbų“ sudaro 3 ????. ieškovės vidutinio įmonės pelningumo – 32 337,49 Eur (1 077 916,27 Eur ? 3 ????.).

2.4. Dėl pakeistų projekto sprendinių dėl objekto (duomenys neskelbtini) stogo karnizo apdailos ir komerčinių patalpų stogelių remonto, kurie buvo pasvesti vykdyti kitai įmonei už 11 763,14 Eur be PVM, ieškovė prarado galimybę atlikti paildomus apdailos darbus ir už juos gauti atlygį. Kadangi ieškovė neturėjo galimybės dalyvauti papildomų darbų pirkime, ieškovės negautos pajamos (grynasis pelnas) šioje dalyje sudaro 352,89 Eur (11 763,14 ? 3 ????.).

Atsiliepimas

2.5. Atsakovė neteisėtai bei nesąžiningai išvengė atsiskaitymo su ieškove už įvykdytus specifikacijoje nurodytus sąmatinius ojekto (duomenys neskelbtini) fasado šiltinimo darbus – 9 877,8l Eur be PVM sumą. Kretingos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-140-206/2017 esančiame statybų darbų žurnale užfiksuota, kad iš viso atsakovės pavedimu fasado šiltinimo darbų faktiškai padaryta 1 913,70 kv. m, t. y. viršijus 100 proc. (1 246 kv. m) sąmatinius darbus. Tokia apimtimi viršijus sąmatinius darbų kiekius yra akivaizdu, kad sąmata buvo visiškai įvykdyta ir jos dalies (8 proc.) apmokėjimo atsakovė nesąžiningai išvengė.

2.6. Atsakovė išvengė atsiskaitymo su ieškove už papildomą 19 931,57 Eur be PVM sumą atliktus objekto fasado šiltinimo darbų kiekius, kurie viršija pirkimo specifikacijoje nurodytą darbų poreikį. Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad atsakovė pirko 1 246 kv. m ploto fasado šiltinimo darbų. Civilinėje byloje Nr.e2-140-206/2017 esančiame statybų darbų užfiksuota, kad iš viso atsakovės pavedimu fasado šiltinimo darbų faktiškai padaryta 1 913,70 kv. m, t. y. viršijus 100 proc. (1 246 kv. m) sąmatinius darbus. Fasado apšiltinimo darbų realaus poreikio kiekis, kuris turėjo būti numatytas pirkime, nurodytas 2015 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų akte Nr. 12, pozicija Nr. 12.

2.7. Atsakovė neteisėtai bei nesąžiningai išvengė atsiskaitymo su ieškove už atsakovės pavedimu atliktą objekto papildomą 206 kv. m stogo dangos keitimo darbų kiekį 11 335,77 Eur be PVM sumą. Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad atsakovė pirko 786 kv. m ploto stogo dangos keitimo darbų. Byloje pateiktame 2015 m. balandžio 8 d. UAB „Plėtros partneriai“ rašte, kurį patvirtino atsakovės samdytas techninis prižiūrėtojas, nurodyta, kad stogo darbų poreikis buvo 206 kv. m didesnis. Civilinėje byloje Nr. e2-140-206/2017 esančiame statybų darbų žurnale užfiksuota, kad iš viso atsakovės pavedimu fasado šiltinimo darbų faktiškai padaryta 983,40 kv. m, t. y. viršijus l00 proc. (786 kv. m) sąmatinius darbus. Darbai dėl atsakovės nesąžiningo elgesio atlikti panaudojant ieškovės pinigines lėšas medžiagų įsigijimui, įrengimams ir darbo jėgai finansuoti ir išvengiant atsiskaitymo už tai, nors tokio susitarimo nebuvo, todėl ieškovė patyrė 11 335,77 Eur nuostolį dėl stogo dangos keitimo darbų.

2.8. Atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė yra pripažinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitoje civilinėje byloje, todėl iš naujo nebeįrodinėtini. Dėl atsakovės neteisėtai nutrauktos sutarties ir siekio išvengti atsiskaitymo už darbus objekte (duomenys neskelbtini) ieškovė patyrė 41 145,15 Eur žalą. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra akivaizdus priežastinis ryšys, todėl atsakovė privalo žalą atlyginti, nes yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.

2.9. Kaip minėta, dėl atsakovės neteisėtais veiksmais ieškovės įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir negalėjimo dalyvauti pirkimuose ieškovė patyrė 32 337,49 Eur žalą.

2.10. Atsakovės įvykdytas ieškovės įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo nepagrįstas ir nesąžiningas, žeidžiantis ieškovės įmonės gerą vardą bei dalykinę reputaciją. Dėl atsakovės kaltės, ieškovė nepatikimų tiekėjų sąraše buvo nurodyta pirmuoju numeriu ir jame išbuvo ilgiau nei dvejus metus. Ieškovės reputacija buvo menkinama, ji patyrė nuostolius, jai buvo užkirstas kelias dalyvauti pirkimuose. Taigi, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais iš atsakovės turėtų būti priteisiama 20 000 Eur vertintina neturtinė žala.

3. Atsakovė atsiliepime prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovės procesiniai dokumentai grindžiami žemiau nurodomais argumentais:

4.1. Nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir nurodytos 32 690,38 Eur žalos dėl nedalyvavimo pirkime Nr. 174017. Ieškovė nepateikė įrodymų apie pelningumą 2017–2019 metais. Tai reiškia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, koks yra faktinis ieškovės pelningumas nedalyvavimo pirkimuose laikotarpiu. Taigi, vien šiuo pagrindu ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų turi būti atmestas kaip neįrodytas.

Šalies argumentai

4.2. Ieškovės nurodyta 32 337,49 Eur suma yra apskaičiuota nuo 1 077 916,27 Eur vertės pagrindinių sutarčių, kurias neva ieškovė būtų vykdžiusi laimėjusi pirkimą ir darbus būtų atlikusi. Sprendžiant klausimą, ar ieškovės pasiūlymo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos konkursui atmetimui turėjo tiesioginės įtakos jos įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą (atsakovės veiksmai), būtina įsitikinti, dėl kokių neatitikimų ieškovės pasiūlymas apskritai buvo atmestas ir ar pasiūlymas neabejotinai būtų buvęs pripažintas laimėjusiu. Vien tik ieškovės dalyvavimas konkurse ir pasiūlymo pateikimas nėra neabejotinas konkurso laimėjimo garantas, nes tiekėjo pateiktas pasiūlymas vertinamas dėl jo atitikties, tiek tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, tiek pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Laimi tik vienas visus reikalavimus atitinkantis pasiūlymas. Ieškovės pasiūlymas būtų atmestas, nes neatitiktų pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, net jei ieškovės kvalifikacija būtų buvusi pripažinta tinkama. Ieškovė su ieškiniu pateikė 2016 m. gegužės 16 d. UAB „LANKSTINYS“ pasiūlymą konkursui. Pasiūlymo 15 eilutėje yra įrašyta, kad siūlomas stoglangių išardymo darbų kiekis yra 700 kv. m, nors techninėje specifikacijoje buvo reikalaujama tik 200 kv. m. Taigi, ieškovės pasiūlymas konkursui yra neatitinkantis konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, nes 15 eilutėje pasiūlytas darbų kiekis neatitinka techninėje specifikacijoje nurodyto darbų kiekio.

4.3. Ieškovė nebuvo rūpestinga ir apdairi, nes pasiūlymo 15 eilutėje darbų kiekį įrašė klaidingą, neatsižvelgusi į perkančiosios organizacijos 2016 m. gegužės 9 d. skelbimą dėl pataisytos konkurso sąlygos, pagal kurį 15 eilutėje darbų kiekis vietoj 700 kv. m sumažintas iki 200 kv. m. Taigi, ieškovė konkursui pateikė pasiūlymą neatitinkantį pirkimo sąlygų ir neturėjo galimybės laimėti konkursą, o savo reikalavimus grindžia tik prielaidomis bei spėlionėmis.

4.4. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos konkursas buvo viešai paskelbtas 2016 m. gegužės 2 d., pasiūlymų pateikimo terminas numatytas 2016 m. gegužės 16 d., konkurso sąlygos ieškovei buvo žinomos. Todėl nuo 2016 m. kovo 10 d. ieškovė turėjo visas galimybes rūpestingai ir apdairiai išspręsti kilusias problemas dėl sutarties nutraukimo, o esant reikalui, prašyti teismo sustabdyti ieškovei nepalankių sprendimų galiojimą. Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijai 2016 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (14.20)-VP3-667 atmetus ieškovės pasiūlymą dėl neatitikties konkurso sąlygų aprašo 15.3, 15.6 15.4 punktų reikalavimams, ieškovė pretenzioje melavo perkančiajai organzizacijai, kad jai nebuvo žinomas faktas, jog ji įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, nors dar 2016 m. balandžio 20 d. buvo pateikusi ieškinį dėl sutarties nutraukimo ir įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Taigi, ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl pačios ieškovės kaltės, o atsakovė už ieškovės neveikimą nėra atsakinga.

4.5. Ieškovės nurodomame sprendime nebuvo nagrinėjamas civilinės atsakomybės klausimas, todėl jokios civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos nėra konstatuotos įsiteisėjusiu sprendimu. Taip pat sprendime nebuvo nustatyta, kad ieškovės pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu pagal VPĮ ir konkurso sąlygose nustatytą tvarką.Taigi, nėra nustatyti jokie prejudiciniai faktai ir ieškovė turi įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl 32 337,49 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

4.6. Ieškovė klaidina teismą, nes darbus, kuriuos atliko UAB „Inco Baltic“, ieškovė atsisakė atlikti ir tai pripažino. Atsakovė, siekdama užbaigti daugiabučio namo (objekto) rekonstrukcijos projektą turėjo pasirinkti kitą rangovą. Taigi, ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė sutartį turėjo sudaryti būtent su ja ir neturi teisės reikalauti atlyginti nuostolius. Be to, ieškovė nebuvo kviečiama pateikti pasiūlymo ne todėl, kad buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, bet dėl pačios ieškovės veiksmų ir sukeltų ginčų vykdant sutartį. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė nė vienos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei dėl 352,89 Eur žalos taikyti.

4.7. Negrįstas ieškovės teiginys, kad ieškovė išvengė 41 145,15 Eur atsiskaitytmo su ieškovė. Teismas sprendimu (Kretingos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-140-206/2017) jau yra konstatavęs, kad atsakovė neturi ieškovei mokėti už jos nurodomus darbus. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad panaudojo savo pinigines lėšas šiai sumai padengti. Tuo tarpu, ieškovės pateikti vienašališkai pasirašyti aktai neįrodo reikalaujamo žalos atlyginimo dydžio, nes sprendime jau yra nustatyta, kad ieškovė aktus išrašė nepagrįstai.

4.8. Ieškovei, parengus techninį darbo projektą ir nustačius neatitikimus, reikėjo informuoti atsakovę, o ne atlikti rangos darbus. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr.e2A-1554-163/2017, išnagrinėjęs UAB „LANKSTINYS“ apeliacinį skundą, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad ieškovė sutikdama su fiksuotos kainos nustatymu pagrindinėje sutartyje, kaip šios srities profesionalė, kuri dar ir parengė techninį ir darbo projektą, prisiėmė profesinę riziką dėl galimos kainos padidėjimo. Todėl dėl susidariusios situacijos yra pačios ieškovės kaltė kaip nerūpestingo ir neatidaus pasiūlymo parengimas ir pagrindinės sutarties sudarymas, reikalaujant išimtinai tik atsakovės atsakomybės.

4.9. Aplinkybė, kad ieškovė neatliko objekto papildomų darbų už 11 763,14 Eur sumą, yra konstatuota išnagrinėtoje civilinėje byloje. Be to, šią aplinkybę pripažįsta ir pati ieškovė, nes prašo priteisti nuo šių neatliktų darbų 352,89 Eur negauto pelno dalį.

4.10. Atsakovei taip pat dėl minėtos priežasties nereikia įrodinėti aplinkybių, susijusių su reikalavimu dėl žalos už atliktus objekte papildomus darbus be atsakovės sutikimo atlyginimo. Ieškovė, piktnaudžiaudama savo procesine teise, dar kartą pareiškė tokį patį (netgi dvigubą – ir žalos atlyginimo, ir negautų pajamų) reikalavimą, tik jau nurodydama kaip nuostolių atlyginimo reikalavimą. Ieškovė neįrodė nei neteisėtų atsakovės veiksmų, nei patirtos žalos fakto, nei priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo veiksmų. Todėl atsakovės civilinė atsakomybė negalima. Išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas yra konstatavęs, jog ieškovės argumentai dėl keičiamų specifikacijoje apibrėžtų darbų kiekių, kurie sąlygojo atliktų darbų akto Nr. 12 atsiradimą, yra nepagrįsti.

4.11. Ieškovės teiginiai dėl to, kad atsakovė nurodė melagingus darbų kiekius, yra nepagrįsti ir neįrodyti, o taip pat jau buvo atmesti spredimu. Atsakovė nėra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl ieškovės atliktų darbų rezultatas atiteko ne atsakovei, o daugiabučio namo savininkams, kurie ir buvo renovacijos darbų naudos gavėjai. Atsakovė nerengė investicinio projekto ir neskaičiavo darbų kiekių, o pirkimo sąlygose aiškiai nurodė, kad darbų kiekiai yra preliminarūs ir gali keistis techninio projekto rengimo metu. Specifikacijoje buvo pateikti apytikriai darbų kiekiai, kurie perskaičiavus projektavimo metu gali skirtis, kad tik pagal parengtus darbo brėžinius ir priimtus technologinius sprendimus yra įmanoma tiksliai ir objektyviai suskaičiuoti statybos darbų kiekius, todėl rangovui parengus techninį darbo projektą ir pamačiusi neatitikimus turėjo nedelsdama kreiptis į užsakovą bei jį informuoti apie neatitikimus, o ne atlikinėti rangos darbų. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovė UAB „LANKSTINYS“ kreipėsi į atsakovę dėl papildomų darbų pirkimo. Todėl dėl atliktų darbų kiekių neatitikimų yra atsakinga pati ieškovė.

4.12. Šalių teisiniai santykiai susiklostė viešųjų pirkimų srityje, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme nesant nurodymo, kad tiekėjai turi teisę pareikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovės reikalavimas dėl 20 000 Eur neturtinės žalos priteisimo yra atmestinas. Kita vertus, atsakovė neteikė jokios informacijos bendrai apie ieškovės patikimumą, todėl ji ieškovės reputacijos nemenkino.

4.13. Atsakovė nėra verslininkas ar privatusis juridinis asmuo, todėl CK 6.210 straipsnio 2 dalis jai šiuo atveju negali būti taikoma ir 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos negali būti priteisiamos.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo UAB „Kretingos būstas“ atsiliepime su ieškiniu sutiko.

6. Atsiliepimas buvo grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

6.1. Visus darbus (įskaitant ir ginčo darbus), susijusius su namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų pirkimu (įskaitant rangos darbų apimtis, specifikaciją, terminus ir kt.), rangovo pasirinkimu, rangos sutarties su ieškove pasirašymu, ieškovės atliktų darbų priėmimu –perdavimu, vykdė išimtinai tik atsakovė. Trečiasis asmuo nėra organizavęs jokių namo patalpų savininkų susirinkimų dėl remonto darbų, nėra pasirašęs jokių sutarčių su ieškove ir / ar kitais rangovais, jokių paslaugų / rangos darbų iš ieškovės nepirko, atitinkamai trečiasis asmuo neturi jokių įsipareigojimų ieškovei.

6.2. Trečiasis asmuo, vadovaudamasis teismo priimta nutartimi, organizavo namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu. 2020 m. kovo 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. EDK-12 užfiksuota, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl pritarimo UAB „LANKSTINYS“ mokėti už papildomus darbus, nes UAB „LANKSTINYS“ papildomai atliko 206 kv. m stogo dangos keitimo darbų, šių papildomų darbų vertė yra 13 716,28 Eur su PVM (plotas, numatytas investiciniame plane, – 786 kv. m, UAB „LANKSTINYS“ deklaruojami atlikti kiekiai – 992 kv. m) ir fasado šiltinimo darbų (pagal papildoma poreikį), kurie viršijo specikacijoje nurodytą darbų poreikį, šių papildomų darbų vertė – 24 117,20 Eur su PVM. Už šiuos papildomus darbus UAB „LANKSTINYS“ nebuvo sumokėta iš viso 37 833,48 Eur suma. Protokolu įtvirtinta, kad balsavimas laikomas neįvykusiu, sprendimas nepriimtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 22 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovės ieškovei priteisė 31 179,37 Eur (be PVM) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2018 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat teismas iš ieškovės atsakovei priteisė 719,65 Eur bylinėjimosi išlaidų ir trečiajam asmeniui B. R. šį teismo sprendimą įteikė viešo paskelbimo būdu.

8. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-932-824/2017 nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad jau yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai dėl vienašalio pagrindinės sutarties nutraukimo ir dėl 2016 m. kovo 21 d. atsakovės įvykdyto neteisėto ieškovės įtraukimo į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos nepatikimų tiekėjų sąrašą. Taigi, ieškovė neturi iš naujo įrodinėti atsakovės neteisėtų veiksmų dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir neteisėto ieškovės įtraukimo į jau minėtą sąrašą. Kitų civinės atsakomybės sąlygų Kretingos rajono apylinkės teismas minėtoje byloje nenustatė.

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog 2016 m. gegužės 30 d. pateikė pretenziją dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. gegužės 24 d. rašto „Dėl pranešimo apie pasiūlymo atmetimo priežastis“ Nr. (14.20.)-VP3-667 bei pateikė (patikslino) konkurso sąlygų aprašo 15.3, 15.6. punktuose nurodomus dokumentus (duomenis), t.y. ieškovė pašalino šiuos neatitikimus. Todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 2 d. sprendimu „Dėl pretenzijos“ Nr. (4.44.)-R2-1666 iš esmės buvo sprendžiamas klausimas tik dėl ieškovės neatitikties 15.4. punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui, o būtent, jog ieškovė nuo 2016 m. kovo 21 d. yra įtraukta į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos nepatikimų tiekėjų sąrašą, pagrįstumo. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, rašytinę bylos medžiagą, t. y. Klaipėdos miesto švietimo įstaigų paprastojo remonto darbų pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu, siekiant sudaryti preliminariąsias pirkimo sutartis, sąlygų aprašą, jų 15.3, 15.4 ir 15.6 punktų nuostatas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. gegužės 24 d. pranešimą ieškovei „Dėl pranešimo apie pasiūlymo atmetimo priežastis“, ieškovės 2016 m. gegužės 30 d. pretenziją, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 2 d. sprendimą dėl pretenzijos , konstatavo, jog pagrįsti ieškovės argumentai, kad ieškovė buvo pašalinta iš 9 197 383 Eur vertės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuoto viešojo pirkimo „Dėl Klaipėdos miesto švietimo įstaigų paprastojo remonto darbų“ dėl to, jog buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė argumentų, paneigiančių ieškovės nurodytas pagrindinių sutarčių sumas, kurias ieškovė būtų laimėjusi (ne mažesnę kaip 1 364 450,97 Eur su PVM (1 077 916,27 Eur be PVM)), nepateikė savo skaičiavimų, todėl teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus argumentus ir skaičiavimus, darė labiau tikėtiną išvadą, kad yra pakankamas pagrindas teigti, jog 9 197 383 Eur vertės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuotame viešajame pirkime „Dėl Klaipėdos miesto švietimo įstaigų paprastojo remonto darbų“ ieškovė turėjo galimybę laimėti pagrindinių sutarčių už ne mažesnę sumą kaip 1 364 450,97 Eur su PVM (1 077 916,27 Eur be PVM). Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovės pateikti argumentai nėra pakankami daryti išvadą, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos pasiūlymas konkurse būtų buvęs pripažintas laimėtoju ir nebūtų atmestas. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė šį reikalavimą grindžia prielaidomis ir spėlionėmis. Teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės paaiškinimai, pateikta rašytinė bylos medžiaga leidžia teigti, jog 9 197 383 Eur vertės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuotame viešajame pirkime „Dėl Klaipėdos miesto švietimo įstaigų paprastojo remonto darbų“ ieškovė turėjo galimybę laimėti pagrindinių sutarčių už ne mažesnę sumą kaip 1 364 450,97 Eur su PVM (1 077 916,27 Eur be PVM).

11. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes dėl ieškovės grynojo pelno skaičiavimo, konstatavo, kad ieškovė pagrįstai remiasi 2014–2016 metų pelningumu negautų pajamų įrodinėjimui, nes nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. ieškovė buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir atsakovės nurodytam 2017–2019 metų laikotarpiui įtakos šios aplinkybės daro. Priešinga teismo išvada prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Taigi, pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstais ieškovės argumentus, kad jos negautos 32 337,49 Eur pajamos yra realūs nuostoliai.

12. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys (VšĮ CPO LT 2016 m. balandžio 18 d. raštas „Dėl preliminariosios sutarties nutraukimo“) neginčijamai patvirtina, kad apie ieškovės įtraukimą nuo 2016 m. kovo 31 d. į nepatikimų tiekėjų sąrašą ieškovė buvo informuota 2016 m. balandžio 18 d., todėl ieškovė turėjo galimybę būdama vidutiniškai rūpestinga, atidi ir dėmesinga pateikti ieškinį su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, nurodant konkrečius duomenis, kokiame konkurse užkerta kelią dalyvauti ieškovės įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, tačiau to nepadarė. Ieškinys (be prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones) dėl vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais teismui pateiktas 2016 m. balandžio 22 d. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateiktas teismui tik 2016 m. rugpjūčio 26 d. Todėl pagrįsti atsakovės argumentai, kad aplinkybės, susijusios su ieškovės pasiūlymo konkursui atmetimu, yra susijusios su pačios ieškovės (ne)veikimu, o atsakovė už tai nėra atsakinga. Teismo vertinimu, egzistuoja įstatyme nustatytas pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės dėl žalos, padarytos neteisėtai nutraukus sutartį ir įtraukus ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Taigi, teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 32 337,49 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.

13. Teismas nurodė, kad byloje dėl vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais konstatuota, jog buvo nustatinėjami sutartiniai įsipareigojimai ir jų vykdymo aplinkybės, tačiau nenagrinėtas atsakomybės ir iš to išplaukiančių aplinkybių aspektas (tarpusavio atsiskaitymai, kt.). Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2018, nustatė prejudicinius faktus, kurie reikšmingi ir nagrinėjamai bylai, jog pirminiame projekte karnizo apdaila ir komercinių patalpų stogelių apdaila nebuvo numatyta. Projekto pakeitimas buvo atliktas 2016 m. spalio 25 d., jau po to, kai su ieškove sutartis buvo nutraukta. Šiuos darbus atsakovė pavedė vykdyti kitai rangovei UAB „Inco Baltic“ (nutarties 27 ir 28 punktai). Todėl šių faktinių aplinkybių pakartotinai nagrinėjamoje byloje teismas nenustatinėjo ir dėl šalių argumentų, susijusių su šiomis faktinėmis aplinkybėmis, nepasisakė.

14. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes dėl 352,89 Eur žalos atlyginimo priteisimo, taip pat tai, kad tarp šalių vyko teisminiai ginčai (nuo 2015 m. spalio 26 d. dėl skolos priteisimo, nuo 2016 m. balandžio 22 d. dėl vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais), nesant duomenų, kad atsakovė vykdydama karnizo apdailos ir komercinių patalpų stogelių apdailos darbų pirkimą, nustatė kvalifikacinį reikalavimą tiekėjams būti neįtrauktiems į nepatikimų tiekėjų sąrašą, esant poreikiui atsakovei užbaigti projektą, konstatavo, kad aplinkybės, jog atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė pagrindinę sutartį ir dėl to įtraukė ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą, neturi priežastinio ryšio su ieškovės prašomu priteisti 352,89 Eur žalos atlyginimu. Be to, nėra ir atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės dėl to, jog ieškovė nebuvo pakviesta pateikti pasiūlymą dėl perkamų karnizo apdailos ir komercinių patalpų stogelių apdailos darbų. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad šiuos darbus atsakovė turėjo siūlyti atlikti ieškovei, nes jie buvo technologiškai susiję su jau atliktais darbais, esant anksčiau teismo šiame punkte padarytoms išvadoms, nėra pakankama daryti priešingą išvadą. Taigi, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 352,89 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

15. Teismas konstatavo, kad nepagrįsti atsakovės argumentai dėl tapataus reikalavimo, nes civilinėje byloje Nr. e2-140-206/2017 ieškovė prašė priteisti iš atsakovės skolą pagal atliktų darbų aktus, o nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo. Minėtos ir nagrinėjamos bylų ieškinio dalykas bei pagrindas yra kitas.

16. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ieškinys dėl 41 145,15 Eur žalos atlyginimo priteisimo pareikštas praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą, nes šis terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2017 m. gruodžio 6 d.

17. Teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, sutiko su ieškovės argumentais, kad sprendimus, susijusius su pagrindinės sutarties vykdymu, priėmė atsakovė. Todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ji yra netinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje.

18. Teismas konstatavo, kad Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-140-206/2017 nustatyti šie prejudiciniai faktai reikšmingi nagrinėjamoje byloje, jog investiciniame plane buvo pateikti tik preliminarūs skaičiavimai, finansinės namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės bei nustatytos esminės techninės užduoties sąlygos, bet ne konkretūs daugiabučio namo ar jo dalių projektavimo sprendiniai ir matavimai. Investiciniu planu siekta įvertinti namo esamos būklės energinį naudingumą, pateikti preliminarius namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių kainos apskaičiavimus, įvertinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų ekonominį efektyvumą ir atsipirkimą. Visi investicinio plano pasiūlymai buvo pateikti tik kaip priešprojektiniai sprendiniai projektavimo darbams. CPO LT informacinėje sistemoje paskelbto pirkimo Nr. CPO32061 specifikacijoje aiškiai nurodyta, jog „specifikacijoje pateikti apytikriai darbų kiekiai, kurie perskaičiavus projektavimo metu gali skirtis“. Vykdant darbus, tiek ieškovė, tiek atsakovė nesureikšmino dokumentacijos svarbos, ieškovė techninį projektą parengė be darbų žiniaraščio, atsakovė su tuo sutiko. Todėl šių faktinių aplinkybių pakartotinai nagrinėjamoje byloje teismas nenustatinėjo ir dėl šalių argumentų, susijusių su šiomis faktinėmis aplinkybėmis, nepasisakė.

19. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad tarp šalių buvo pasirašyta fiksuotos sutarties kaina. Nagrinėjamoje byloje yra teisiškai reikšmingos aplinkybės, ar egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl ieškovės prašomo priteisti 41 145,15 Eur žalos atlyginimo. Sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamos minėtos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl realaus darbų poreikio.

20. Teismas pažymėjo, jog atsakovės atsisakymas ieškovei sumokėti 9 877,81 Eur sumą už atliktus sąmatoje numatytus fasado apšiltinimo darbus, jį nepagrįstai motyvuojant tuo, jog ieškovė turėjo pareigą papildomai įvykdyti, bet neįvykdė stogo karnizo ir komercinių patalpų stogelių remonto darbus, vertintini kaip neteisėti atsakovės veiksmai. Dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta 9 877,81 Eur žala. Tarp ieškovei padarytos 9 877,81 Eur žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Vadinasi, nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl 9 877,81 Eur nuostolio priteisimo. Taigi, teismas tenkino ieškovės reikalavimo dalį dėl 9 877,81 Eur nuostolių priteisimo.

21. Teismas dėl reikalavimo priteisti 19 931,57 Eur žalos už atliktus papildomus fasado šiltinimo darbus, viršijančius specifikacijoje nurodytą poreikį, pažymėjo, jog Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-140-206/2017 nustatytas prejudicinis faktas, kad, vykdant darbus, tiek ieškovė, tiek atsakovė nesureikšmino dokumentacijos svarbos, ieškovė techninį projektą parengė be darbų žiniaraščio, atsakovė su tuo sutiko. Vadinasi, dėl susidariusių papildomų (viršsąmatinių) fasado apšiltinimo darbų kiekio yra mišri ieškovės ir atsakovės kaltė. Teismo vertinimu, nustatyti konkretaus kiekvienos šalies kaltės laipsnio nėra galimybės, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatavo, kad šalių kaltės laipsnis yra lygus (po 50 proc.). Atsakovės sutikimas, kad techninis projektas būtų parengtas be darbų žiniaraščio, žinant, kad investicinio plano pasiūlymai buvo pateikti tik kaip priešprojektiniai sprendiniai projektavimo darbams, vertintini kaip neteisėti atsakovės veiksmai. Dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta 9 965,79 Eur be PVM žala. Tarp ieškovei padarytos 9 965,79 Eur žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovei nepaneigus ieškovės nurodytų aplinkybių, nepateikus duomenų, kad papildomus (viršsąmatinius) fasado apšiltinimo darbus atliko kitas rangovas, vien deklaratyviai teigiant, kad ieškovė nepagrįstai nuostolių dydį skaičiuoja remdamasi pagrindinėje sutartyje nurodytais įkainiais, nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas dėl susidariusių papildomų (viršsąmatinių) fasado apšiltinimo darbų kiekio, ieškovės reikalavimas dėl 19 931,57 Eur be PVM nuostolio priteisimo tenkintas iš dalies, t. y. iš atsakovės priteistas 9 965,79 Eur (50 proc.) nuostolių atlyginimas.

22. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai dėl patirtų nuotolių, susijusių su papildomais (viršsąmatiniais) papildomais stogo dangos keitimo darbais, yra pagrįsti, atsakovė nepateikė duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes. Atsakovės pritarimas, raginimas, kad ieškovė atliktų papildomus (viršsąmatinius) stogo dangos keitimo darbus, žadėjimas rasti minėtų papildomų darbų finansavimą, vertintini kaip neteisėti atsakovės veiksmai. Dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta 11 335,77 Eur be PVM žala. Tarp ieškovei padarytos 11 335,77 Eur žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Taigi, teismas darė išvadą, kad nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl ieškovės patirto 11 335,77 Eur be PVM nuostolio priteisimo ir yra pagrindas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkinti.

23. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju teisiškai yra nereikšminga aplinkybė, kad dėl susidariusių papildomų (viršsąmatinių) stogo dangos keitimo darbų kiekio yra mišri ieškovės ir atsakovės kaltė, nes apie realų darbų poreikį ieškovė informavo atsakovę prieš darbų vykdymą, kaip numatyta CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, ir gavo atsakovės pritarimą darbų vykdymui. Taigi, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 41 145,15 Eur žalos atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies – iš atsakovės ieškovei priteistinas 31 179,37 Eur be PVM (9 877,81 Eur + 9 965,79 Eur + 11 335,77 Eur) žalos atlyginimas.

24. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, kad atsakovė dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administravimo gavo tik4 395,89 administravimo pajamų, konstatavo, kad nėra pagrindo iš atsakovės priteistiną žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 4 395,89 Eur (ar kitos sumos). Priešingas teismo sprendimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes žalą padaręs asmuo iš esmės išvengtų jos atlyginimo.

25. Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Teismo vertinimu, specialiajame įstatyme VPĮ nesant nurodymo, kad tiekėjai turi teisę pareikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas.

26. Teismas nurodė, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl priteisė iš atsakovės ieškovei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27. Teismas, atsižvelgdamas į patenkintą ieškinio reikalavimų dalį ir bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžius, sprendė, kad ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteistina 1 260,41 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o atsakovei iš ieškovės – 1 980,06 Eur. Atlikus vienarūšių mokėjimų tarpusavio įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteistas 719,65 Eur (1 980,06 Eur – 1 260,41 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

28. Apeliantė (ieškovė) UAB „LANKSTINYS“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti sprendimą – panaikinti jo dalį, kuria ieškovės reikalavimai dėl 32 337, 49 Eur ir 352,89 Eur turtinės bei 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo buvo atmesti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo šie reikalavimai būtų patenkinti.

29. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nieko nedarė, kad nekiltų žala dėl jos įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą, yra nepagrįsta ir neatitinka byloje surinktų įrodymų. Ieškovė ragino atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus ir įspėjo apie galimai kilsiančią žalą – 2016 m. kovo 14 d. pateikė atsakovei atsakymą, kuriame nurodė, kad atsakovės veiksmai yra neteisėti ir kad atsakovė bus atsakinga už sukeltas pasekmes. Gavusi pranešimą iš VšĮ CPO nedelsiant pateikė šiai įstaigai 2016 m. balandžio 20 d. raštą, kuriuo reikalavo nenutraukti preliminarios sutarties su CPO, kad ieškovė toliau galėtų dalyvauti pirkimuose per CPO katalogą. Taip pat, atsakovei nereaguojant į ieškovės raštą, ieškovė nedelsiant kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą, prašydama pripažinti atsakovės vienašališkai atliktus veiksmus – sutarties nutraukimą ir įtraukimą į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos nepageidaujamų tiekėjų sąrašą neteisėtais bei įpareigoti pašalinti ieškovę iš šio sąrašo. Taip pat 2016 m. gegužės 13 d. raštu ieškovė pateikė pretenziją ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijai, kurioje nurodė, kad į nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo įtraukta neteisėtai. 2016 m. birželio 13 d. atsakovės buvo pakartotinai pareikalauta pašalinti ieškovę iš nepatikimų tiekėjų sąrašo, tačiau atsakovė neatliko jokių veiksmų. Kadangi net po kreipimosi į teismą atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, ieškovė teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau teismas laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsisakė. Taigi, ieškovė aktyviai gynė savo teises, tačiau šioje situacijoje daugiau nieko nebegalėjo padaryti iki kol nebuvo teismo tvarka išspręstas klausimas dėl vienašalio pagrindinės sutarties nutraukimo neteisėtumo ir neteisėto ieškovės įtraukimo nepatikimų tiekėjų sąrašą.

29.2. Atsakovė visą laiką veikė prieš ieškovės interesus, nesiėmė jokių veiksmų tam, jog žala nekiltų arba kad jos dydis būtų sumažintas, todėl yra laikytina atsakinga už savo neteisėtus veiksmus ir ieškovei padarytą žalą. Esant nustatytai atsakovės kaltei, ji negali būti atleidžiama uo civilinės atsakomybės, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamas visiško nuostolių atlyginimo principas.

29.3. Pirmosios istancijos teismui kilus abejonių dėl ieškovės kaltės, jis turėjo nustatyti ieškovės kaltės dėl nuostolių atsiradimo laipsnį, o ne apsiribojo vien tuo, kad ieškovė nepateikė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti nepalankaus sprendimo galiojimą, nes vien tokia aplinkybė neleidžia 100 procentų konstatuoti, kad dėl kilusių nuostolių kalta pati ieškovė.

29.4. Ieškovė visus įrodymus ir skaičiavimus, kurie pagrindžia šį reikalavimą bei padarytos turtinės žalos dydį, galėjo surinkti tik pasibaigus šiam viešajam pirkimui, iš kurio ieškovė buvo pašalinta. Todėl tik vėliau jau vykstant teisminiam procesui Klaipėdos savivaldybei 2019 m. gruodžio 17 d. raštu pateikus duomenis apie pirkimo Nr. 174017 pasekoje sudarytų sutarčių vertę, buvo pateiktas patikslintas ieškinys su visais įrodymais. Šių įrodymų ieškovė negalėjo pateikti teismui 2016 m. balandžio 20 d., nes nebūtų galėjusi pagrįsti kitokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Taigi, konkrečiu atveju, ieškovės kaltės dėl 32 337, 49 Eur nuostolių atsiradimo nėra.

29.5. Pagrindinės sutarties 3.14 punkte nurodyta, kad darbai, kurie nėra pagrindinės sutarties dalykas, yra atskiro pirkimo objektas. Atsakovė 2016 m. liepos 25 d. keitė projektinius sprendimus dėl karnizo apdailos ir komercinių patalpų stogelių apdailos darbų ir organizavo papildomą šių darbų pirkimą, tokiu būdu pripažindama, kad šie darbai nėra pagrindinės sutarties dalyku. Akivaizdu, kad jeigu pagrindinė sutartis nebūtų neteisėtai nutraukta, tai pagal pakeistus vykdomojo projekto sprendinius, papildomus darbus, vadovaujantis sąžiningumo ir kooperavimosi principais atsakovė turėjo pasiūlyti atlikti ieškovei ir turėjo jai pranešti apie papildomą pirkimą.

Žemesnės instancijos teismas

29.6. Teismas neįvertino sutarties šalių kooperavimosi pareigos laikymosi aspektu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl 352,89 Eur nuostolių atlyginimo neva nesusijęs priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais. Kadangi atsakovės neteisėti veiksmai nutraukiat sutartį ir kooperavomosi su ieškove pareigos nevykdymas nustatyti, žalos dydis pagrįstas ir nenuginčytas, todėl esant priežastiniam ryšiui tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos, ieškovės reikalavimas dėl 352,89 Eur nuostolių atlyginimo yra tenkintinas ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

29.7. Ginčas kilo dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo apie ieškovę, t.y. kad ieškovė padarė esminį sutarties pažeidimą ir dėl to yra nepatikima tiekėja. Vienašališkai nutraukus rangos sutartį bei įtraukus ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą ieškovė du metus negalėjo dalyvauti milijoniniuose projektuose. Jos vardas buvo menkinamas, sugadinta reputacija, todėl neabejotinai buvo patirti nepatogumai ir nuostoliai. Po ieškovės paskelbimo nepatikima tiekėja, ieškovės pardavimo pajamos lyginant su 2015 m. sumažėjo 164 432,00 Eur. Vien dėl paskelbtų tikrovės neatitinkiančių duomenų ieškovė prarado realias 32 337,49 Eur pajamas. Šios aplinkybės sudarė pagrindą spręsti dėl didesnio masto ir ilgalaikio neturtinių teisių pažeidimo, kuris ieškovei sukėlė itin sunkius padarinius ne tik materialinių nuostolių prasme. Taigi, informacijos apie asmenį neatitikimą tikrovei ir tuo sukeltų pasekmių šalinimą reglamentuoja ne Viešųjų pirkimų įstatymas, o Civilinis kodeksas, todėl ieškovei galėjo būti priteista neturtinė žala.

Šalies argumentai

30. Apeliantė (atsakovė) SĮ Kretingos komunalininkas apeliaciniu skundu prašo sprendimą dalyje, kurioje ieškovei iš atsakovės buvo priteista 31 179,37 Eur be PVM turtinės žalos bei 5 procentų metinės palūkanos, panaikinti ir priimti naują sprendimą arba panaikinti sprendimą šioje dalyje ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

31. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

31.1. Teismas tapatina įprastiems sandoriams tikėtinumo prielaidą su griežtomis viešųjų pirkimų sąlygomis, kurios turi būti vertinamos ne plačiąja, o tik siaurąja prasme. Bylos medžiagoje esančiame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. gegužės 24 d. pranešime Nr. (14.20.)-VP3-667 ieškovei „Dėl pranešimo apie pasiūlymo atmetimo priežastis“ buvo nurodyta, kad nebuvo laikytasi konkurso sąlygų aprašo 15.3. punkto, t.y. buvo pateikta 2016 m. balandžio 8 d. informatikos ir ryšių departamento pažyma fiziniam asmeniui, kuri buvo išduota anksčiau nei 30 dienų iki pasiūlymo pateikimo termino dienos.

31.2. Teismo posėdžio metu ieškovė teismui pateikė dokumentus iš kurių matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje 2016 m. gegužės 16 d. vyko Klaipėdos miesto švietimo įstaigų paprastojo remonto darbų pirkimo supaprastinto atvirojo konkurso būdu komisijos siekiant sudaryti preliminariąsias pirkimo sutartis. Podėdžio metu buvo vertinami komisijai pateikti pretendentų pasiūlymai ir nustatytas laimėtojas. Ieškovė su tokiu sprendimu nesutikdama 2016 m. gegužės 30 d. pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad ištaisė beveik visus komisijos nurodytus teikto pasiūlymo trūkumus. Ieškovė atsakovės sprendimo dėl pretanzijos netenkinimo neskundė, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės turtinių reikalavimų vien tuo pagrindu, jog ji 2016 m. buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir buvo pašalinta iš 9 197 383,00 Eur vertės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuoto viešojo pirkimo „Dėl Klaipėdos miesto švietimo įstaigų paprastojo remonto darbų“

Žemesnės instancijos teismas

31.3. Pirmosios instancijos teismas palaikė ieškovės ieškinio argumentus, tačiau nepateikė jokių tokio savo sprendimo motyvų, kurie būtini siekiant suprasti kuo vadovavosi teismas įsiteisindamas ieškovės poziciją. Vien sutikimas su ieškovės argumentais negali būti laikytinas pamatuotu ir išsamiu teismo sprendimu su aiškiais ir besąlygiškais kriterijais, kuriais buvo vadovautasi užimant atitinkamą poziciją. Taigi, darytina išvada, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino susiklosčiusių teisinių santykių specifikacijos ir teismo posėdžio metu ieškovės nurodytus motyvus vertino išimtinai pagal civiliniams sandoriams taikytinas taisykles. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai, todėl teismas buvo įpareigotas skundžiamame sprendime ne besąlygiškai palaikyti ieškovė argumentus, bet dėl jų pagrįstumo pasisakyti viešųjų pirkimų teisinių santykių aspektu.

31.4. Nesutiktina su skundžiamame sprendime padaryta išvada neva ieškovė, neturėdama darbų žiniaraščio, parengė techninį projektą, nes praktiškai neįmanoma neturint iš anksto paruošto plano tinkamai ir kokybiškai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Mažai tikėtina, kad ieškovė pasamdžiusi techninį prižiūrėtoją, pati be plano vykdytų darbus ir būtų kontroliuojama už techninę priežiūrą atsakingo asmens, kuris turėdamas minėtą žiniaraštį reikalautų ieškovės laikytis techninių charakteristikų ir suplanuotų kiekių, kurių ieškovė neva nežino ir neturi atlikimo plano.

31.5. Sutiktina su teismo išvada, kad ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, neapžiūrėjo ar nepakankamai tinkamai apžiūrėjo objektą ir kaip numatyta sutartyje, turi prisiimti riziką. Ieškovė sutikdama su fiksuotos kainos nustatymu sutartyje, kaip šios srities profesionalė, kuri dar ir rengė techninį ir darbo projektą prisiėmė profesinę riziką dėl galimos kainos padidėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

31.6. Teismas sprendime nenurodė savo motyvų dėl ieškovės argumentų pagrįstumo. Teismas sprendime pripažįsta, jog ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, nes tinkamai neapžiūrėjo objekto ir todėl turi prisiimti riziką. Teismas nurodo, kad ieškovė, sutikdama pradėti darbus neša atsakomybę ne tik savalaikį statybos objekto užbaigimą, bet ir prisiima visas rizikas susijusias su neplanuotu ar nenumatytų darbų kiekio padidėjimu ar papildomu išlaidų atsiradimu.Tuo tarpu, kitoje sprendimo dalyje teismas jau nurodo, kad palaiko ieškovės poziciją dėl papildomų darbų apmokėjimo, kai pati ieškovė pasirašydama sutartį su atsakove sutiko su fiksuota, galutine darbų kaina, nežiūrint kiek papildomų darbų galės atsirasti ateityje. Taigi, darytina išvada, kad teismas nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į jos specifiką, savo motyvuose yra nenuoseklus ir neatskleidė bylos esmės.

31.7. Teismas iš viso nepasisakė ir dėl neva ieškovės panaudotų medžiagų atitikties sertifikatų, nes šiai dienai taip ir liko neatsakytas klausimas, kurioje statybos objekto vietoje ieškovė vykdė viršsamatinius darbus bei kokiomis medžiagomis, ar šios medžiagos atitinka darbų kiekio žiniaraštyje nurodytiems medžiagų pagrindinius fizinius parametrus, ar šios medžiagos yra būtent tokios kaip yra nurodytos investiciniame plane.

Atsiliepimas

32. Ieškovė UAB „LANKSTINYS“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, prašo jį atmesti ir Klaipėdos 2020 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovės reikalavimai, palikti nepakeistą. Taip pat ieškovė prašo priteiti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

33. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

33.1. Skirtingai nei nurodo atsakovė, Klaipėdos apygardos teismas spręsdamas ginčą dėl žalos nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir įvertino tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tuo tarpu, atsakovė tik deklaratyviai teigia, kad teismas neva netinkamai vertino tikėtinumo taisyklę, tačiau nepagrindė, kokių esminių aplinkybių teismas nenustatė ar nustatė netinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

33.2. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 2 d. sprendimu „Dėl pretenzijos“ Nr. (4.44.)-R2-1666 iš esmės buvo sprendžiamas klausimas tik dėl ieškovės neatitikties 15.4. punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui, o būtent, jog ieškovė nuo 2016 m. kovo 21 d. yra įtraukta į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos nepatikimų tiekėjų.

33.3. Vien tai, kad atsakovės netenkina teismo motyvai, dar nereiškia, jog sprendimas yra be motyvų. Skirtingai nei teigia atsakovė, teismas nustatė 32 337,49 Eur turtinės žalos reikšmingas aplinkybes, t. y. šios bylos dalies esmę.

33.4. Atsakovė pateikė ne techninį projektą, o investicinį projektą. Atsakovė prie apeliacinio skundo teikia įrodymą – darbo projekto darbų kiekių žiniaraštį, kurio su procesiniais dokumentai neteikė. Tokių aplinkybių, kad techninis projektas buvo parengtas neva su darbų/medžiagų kiekių žiniaraščiu atsakovė nenurodė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Apeliantė klaidina apeliacinės instancijos teismą nurodydama naujas ir net tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog techninis projektas buvo parengtas neva tai su darbų/medžiagų kiekių žiniaraščiu. Taip atsitiko todėl, kad apeliaciniame procese dalyvaujanti nauja atsakovės atstovė nežino šioje dalyje reikšmingų ir jau nustatytų aplinkybių.

33.5. Pirmosios instancijos teismas ištyrė V. S., atlikusio darbų techninę priežiūrą, paaiškinimus, kuris nurodė, jog techninis projektas nėra tapatus investiciniam planui. Užsakovas patvirtino techninį projektą be žiniaraščio. Projektas buvo pateiktas taip, kad visiškai nesvarbus, neįdomus darbų kiekio žiniaraštis. Paprastai projektą laimėjusios įmonės vietoje visada patikrina pateiktus duomenis ir esant neatitikimams kreipiasi į užsakovus dėl neatitikimo investiciniams planams. Jeigu projektuotojas būtų pateikęs projektą su žiniaraščiu, būtų buvę matyti, kad investicinio plano matmenys skiriasi nuo projekto, tačiau tai nebuvo padaryta. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme šalys šių techninio prižiūrėtojo paaiškinimų neneigė, todėl aplinkybė, jog techninis projektas buvo parengtas ir patvirtintas be kiekių žiniaraščio yra laikoma visiškai įrodyta. Be to, techninis prižiūrėtojas tik 2015 m. spalio 12 d. elektroniniu būdu persiuntė atsakovei investicinio plano rengėjo žiniaraštį.

33.6. Apeliantės prie apeliacinio skundo teikiamas kiekių žiniaraštis buvo pateiktas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų civilinėje byloje Nr.e2-50-474/2016, kaip atsakovės atsiliepimo priedas. Minimoje byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantės minimas žiniaraštis buvo parengtas tik po 2015 m. spalio 1 d. susirinkimo, kai tokio žiniaraščio pareikalavo atsakovė. Apeliantės minimas žiniaraštis buvo parengtas jau pagal atliktų darbų faktą ir jį ieškovė pateikė ne techniniam prižiūrėtojui (kaip nurodo apeliantė), o tiesiogiai atsakovei 2015 m. spalio 15 d. lydraščiu. Kad žiniaraštyje nurodyti faktiniai kiekiai galima įsitikinti sulyginus stogo darbų kiekį pirkimo dokumentuose – specifikacijoje (stogo darbų kiekis – 786 kv. m) ir apeliantės minimame žiniaraštyje (stogo darbų kiekis – 992 kv.m). Šiame žiniaraštyje nurodytas 206 kv. m. didesnis stogo darbų kiekis, nei pirkimo dokumentuose, t.y. būtent tas kiekis už kurio įvykdymą teismas dalinai priteisė iš atsakovės nuostolių atlyginimą. Taigi, apeliantės minimas civilinėje byloje Nr.e2-50-474/2016 esantis ir teismo jau kartą įvertintas 2015 m. spalio 15 d. darbų kiekių žiniaraštis su faktiškai atliktų darbų kiekiais nepaneigia pirmos instancijos teismo įvertintų V. S. paaiškinimų bei teismo nustatytos aplinkybės, jog techninis projektas buvo be darbų kiekių žiniaraščių.

33.7. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kai ji neatsiskaitė už stogo karnizo ir komercinių patalpų stogelių remonto darbus, ieškovei buvo padaryta 9 877,81 Eur žala. Tarp ieškovei padarytos 9 877,81 Eur žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Taigi, nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl 9 877,81 Eur nuostolio priteisimo. Atsakovė nemokėjo 8proc. sąmatinių ir faktiškai atliktų fasado sienų šiltinimo darbų vien dėl to, kad buvo atsisakyta vykdyti projekte nenumatytus karnizo ir komercinių patalpų stogelių apdailos darbus. Tačiau ieškovė neprivalėjo atlikti karnizo ir komercinių patalpų stogelių apdailos darbų, nes jie nebuvo numatyti projekte. Taigi, visiškai pagrįstai Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovės atsisakymas apmokėti ieškovei už sąmatinius ir faktiškai atliktus darbus, atsisakymą motyvuojant reikalavimu įvykdyti projekte nenumatytus darbus, yra pripažintinas neteisėtu veiksmu, sudarančiu pagrindą ieškovei reikalauti nuostolių atlyginimo.

33.8. Klaipėdos apygardos teismas yra visiškai teisus konstatavęs, jog byloje nustatytas prejudicinis faktas, kad, vykdant darbus, tiek ieškovė, tiek atsakovė nesureikšmino dokumentacijos svarbos, ieškovė techninį projektą parengė be darbų žiniaraščio, atsakovė su tuo sutiko. Tai reiškia, kad dėl susidariusių viršsąmatinių darbų yra atsakingos, tiek ieškovė, tiek atakovė, o nustatyti konktretų kaltės laipsnį nėra galimybės, todėl šalių kaltės laipsnis yra lygus (po 50 proc.). Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta turtinė žala, tarp kurios ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra priežastinis. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, teismas šioje dalyje pagrįstai ieškinį tenkino atsižvelgdamas į atsakovės kaltės laipsnį

33.9. Apeliantė negali remtis naujomis aplinkybėmis dėl pretenzijos dėl medžiagų atitikties sertifikatų, nes šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmojoje instancijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

35. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

36. Apeliantė SĮ „Kretingos komunalininkas“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2015 m. spalio 15 d. lydraštį, žiniaraštį Nr. PLP-4-034-TDP-B/AK-T, raštą rangovui, papildomų darbų lokalinę sąmatą.

37. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prie apeliacinio skundo pridėti įrodymai nebuvo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taip pat apeliantė jų priimti neprašė ir jie teismui yra prieinami LITEKO sistemoje, bylose, kurios turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamos bylos atžvilgiu, todėl juos priimti kaip naujus rašytinius įrodymus atsisakytina.

39. Nustatyta, kad pagal Kretingos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą programą Kretingos rajono SĮ „Kretingos komunalininkas“, Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2014 m. kovo 3 d. paskelbė supaprastintą atvirą viešojo pirkimo konkursą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto ir statybos rangos darbų pirkimas“. Ieškovė buvo pripažinta pirkimo laimėtoja, kaip pasiūliusi mažiausią fiksuotą kainą (1 399 321,44 Lt.). 2014 m. kovo 23 d. šalys sudarė pagrindinę sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti techninį projektą, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, rizika bei atsakomybe pagal užsakovo pateiktą specifikaciją bei suderintą techninį projektą atlikti statybos rangos darbus, o atsakovė (užsakovas) įsipareigojo sumokėti nustatytą kainą. Ieškovė ir atsakovė 2014 m. kovo 28 d. sudarė pagrindinę rangos sutartį Nr. CPO32061, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį ir darbo projektus, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą, atlikti statybos rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti už juos nustatytą kainą pagrindinėje sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. 2016 m. kovo 10 d. SĮ „Kretingos komunalininkas“ raštu Nr. (3.6.) V4-214 „Dėl sutarties nutraukimo“ ieškovei nurodė, kad ši nevykdo pagrindinėje sutartyje Nr. CPO32061 prisiimtų įsipareigojimų, t. y. atsisako baigti statybos darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), ir informavo, kad vadovaujantis pagrindinės sutarties 10.2 p. nuostata, ji po 10 dienų nutrauks pagrindinę sutartį. 2016 m. kovo 21 d. sutartis buvo nutraukta, o UAB „LANKSTINYS“ įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-932-824/2017 pripažino vienašališką sutarties nutraukimą ir ieškovės įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą neteisėtu, todėl ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ieškiniu prašydama iš atsakovės priteisti 73 835,53 Eur turtinės žalos atlyginimą, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovės ieškovei priteisė 31 179,37 Eur (be PVM) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2018 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 719, 65 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti sprendimą – panaikinti jo dalį, kuria ieškovės reikalavimai dėl 32 337, 49 Eur ir 352,89 Eur turtinės bei 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo buvo atmesti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo šie reikalavimai būtų patenkinti. Tuo tarpu, atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą dalyje, kurioje ieškovei iš atsakovės buvo priteista 31 179,37 Eur be PVM turtinės žalos bei 5 procentų metinės palūkanos, ir priimti naują spredimą arba panaikinti sprendimą šioje dalyje ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

Dėl 32 337,49 Eur turtinės žalos

40. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dalyje dėl 32 337,49 Eur žalos atlyginimo, kurią ieškovė įvardijo kaip negautas pajamas (realius nuostolius). Teismas nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-932-824/2017 nustatė atsakovės neteisėtus veiksus dėl vienašalio 2016 m. kovo 21 d. pagrindinės sutarties nutraukimo ir 2016 m. kovo 21 d. įvykdyto neteisėto įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą, tačiau kitos civilinės atsakomybės sąlygos (kaltė, žala, priežastinis ryšys) toje byloje konstatuotos nebuvo, todėl jos turėjo būti įrodytos. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina išvada, kad ieškovė turėjo galimybę laimėti pagrindinių sutarčių už ne mažesnę sumą kaip 1 364 450,97 Eur su PVM sumą Klaipėdos mieto savivaldybės administracijos organizuotame 9 197 383 Eur vertės viešąjame pirkime. Be to, teismas teigė, kad remiantis grynojo pelno skaičiavimais 2014 – 2016 m. ieškovės negautos pajamos laikytinos realiais nuostoliais, todėl nustatė, kad tarp ieškovės įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir prašomos priteisti žalos dydžio yra priežastinis ryšys. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad aplinkybės, dėl kurių buvo atmestas jos pasiūlymas konkursui, buvo susijusios su jos pačios (ne)veikimu, todėl atsakovė už tai nėra atsakinga ir egzistuoja pagrindas ją atleisti nuo atsakomybės dėl žalos, padarytos neteisėtai nutraukus sutartį ir įtraukus ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde teigia, kad byloje įrodytos visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atleido atsakovę nuo atsakomybės, netinkamai vertino atsakovės kaltės laipsnį. Tuo tarpu, apeliantė (atsakovė) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tapatina įprastiems sandoriams tikėtinumo prielaidą su griežtomis viešųjų pirkimų sąlygomis, kurios turi būti vertinamos siaurąja prasme. Atsakovės nuomone, negalima teigti, kad ieškovė buvo pašalinta iš 9 197 383 Eur vertės viešojo pirkimo dėl to, kad buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes ieškovė neskundė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 2 d. sprendimo dėl pretenzijos Nr. (4.44)-R2-1666 ir savo galimai pažeistų teisių dėl negalėjimo dalyvauti konkurse negynė.

41. Kaip žinia, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Pažymėtina, kad šios rūšies bylose įstatymas nenustato didesnio teismo aktyvumo, todėl teismas neprivalo savarankiškai rinkti šalių teiginius pagrindžiančių įrodymų.

42. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. e2-932-824/2017 nusprendė pripažinti neteisėtu 2016 m. kovo 21 d. SĮ „Kretingos komunalininkas“ įvykdytą ieškovės įtraukimą į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos nepatikimų tiekėjų sąrašą (toliau – ir nepatikimų tiekėjų sąrašas), todėl sutiktina su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad neteisėtų veiksmų ieškovei šiuo atveju papildomai įrodinėti nebereikia. Tuo tarpu, priešingai nei teigia ieškovė, kitos atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos turėjo būti įrodinėjamos, nes minėtoje civilinėje byloje teismas jų nenustatinėjo, nevertino ieškovės nuostolių atsiradusių iš tariamai negautų pajamų iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuoto viešojo pirkimo „Dėl Klaipėdos miesto švietimo įstaigų paprastojo remonto darbų“, atsakovės kaltės dėl šių nuostolių ir priežastinio ryšio.

43. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš protokolo Nr. ADM-322 matyti, jog 2016 m. gegužės 16 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija organizavo pirkimo „Dėl Klaipėdos miesto švietimo įstaigų paprastojo remonto darbų“ (174017) supaprastinto atvirojo konkurso būdu siekiant sudaryti pirkimo sutartis posėdį. Šiame pirkime buvo nustatytas laimėtojas, o ieškovė viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (14.20)-VP3-667 buvo informuota, kad jos pasiūlymas yra atmestas dėl neatitikties konkurso sąlygų aprašo 15.3, 15.6 ir 15.4 punktų reikalavimams. Ieškovė 2016 m. gegužės 30 d. pateikė pretenziją dėl komisijos sprendimo atmesti jos pasiūlymą ir patikslino konkurso sąlygų aprašo 15.3 bei 15.6 punktuose nurodomus dokumentus (pašalino neatitikimus). Kaip matyti iš pretenzijos turinio, ieškovė nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teisme vyksta teisminis ginčas dėl skolos ir nuostolių priteisimo pagal su atsakove sudarytą viešojo pirkimo sutartį, o ieškovės įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą yra neteisėtas atsakovės veiksmas, nes jų sutartis pabaigė galioti 2015 m. gruodžio 1 d., kai sutartis nebuvo pratęsta, todėl jos 2016 m. kovo 21 d. nutraukti nebuvo įmanoma. Byloje pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 2 d. sprendimas dėl pretenzijos Nr. (4.44)-R2-1666, kuriame nurodoma, kad su pretenzija nesutinkama, nes perkančioji organizacija neadministruoja nepatikimų tiekėjų sąrašo ir neturi kompetencijos spręsti dėl įtraukimo į tokį sąrašą teisėtumo. Tuo tarpu, administracija neturi duomenų, jog įtraukimo į sąrašą galiojimas būtų sustabdytas teismo ar kitų tokią teisę turinčių subjektų. Be to, Klaipėdos savivaldybės administracija pastebėjo, kad ieškovė savo pretenzijoje pasisako tik dėl neteisėto įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą, tačiau dėl atitikimo kitoms sąlygoms argumentų nepateikia. Iš to galima daryti išvadą, kad Klaipėdos savivaldybės administracija sprendimu atmetė pretenziją ne tik dėl to, kad ieškovė buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, bet ir todėl, kad nepaisant pateikto pasiūlymo patikslinimo, ieškovė pretenzijoje nepasisakė dėl kitų nustatytų pasiūlymo trūkumų. Šiuo atveju, byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė tokį Klaipėdos savivaldybės administracijos sprendimą būtų skundusi ar kad jis būtų panaikintas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos pasiūlymas atmestas tik dėl neatitikimo 15.4 punkto reikalavimams. Taip pat, atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad vien tik tiekėjo atitikimas pirkimo sąlygoms nelemia pirkimo laimėjimo, nes vertinami visi pateikti pasiūlymai ir pagal reikalavimus nustatomas geriausias pateiktas pasiūlymas. Taigi, byloje nesant kitų įrodymų galinčių patvirtinti, kad ieškovė neabejotinai būtų laimėjusi pirkimą nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė būtų laimėjusi pirkimą ir sudariusi pagrindinių sutarčių už ne mažesnę kaip 1 364 450,97 Eur su PVM sumą ir skaičiuoti negautą ieškovės pelną remiantis 2014 – 2016 m. ieškovės pelningumo duomenimis.

44. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalis bei nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nieko nedarė, kad nekiltų nuostoliai.

45. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

46. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodo ieškovė, skundžiamame sprendime teismas išsamiai įvertino atsakovės kaltės laipsnį ir pagrįstai konstatavo, kad ji nėra atsakinga už ieškovės pasiūlymo atmetimo nuostolius, dėl kurių yra atsakinga pati ieškovė. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji gavusi atsakovės pranešimą apie vienašališkai nutraukiamą rangos sutartį bei įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą pateikė eilę pretenzijų (atsakovei dėl neteisėtų veiksmų ir pareigos atlyginti būsimus nuostolius, CPO dėl preliminarios sutarties nutraukimo, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos komisijai dėl pasiūlymo atmetimo), tačiau ji nepaneigė esminės teismo nurodytos aplinkybės, t.y. to, kad nuo 2016 m. baladžio 18 d. žinodama apie nutraukiamą rangos sutartį bei nuo 2016 m. kovo 21 d. apie įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą, ieškovė nesikreipė į teismą su pagrįstu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, nurodant kokiame pirkime jai užkertamas kelias dalyvauti ir kokius nuotolius tai gali sukelti, o 2016 m. balandžio 22 d. pateikus teismui ieškinį ji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paprašė tik 2016 m. rugpjūčio 26 d., t.y. jau pasibaigus Klaipėdos savivaldybės administracijos viešajam pirkimui ir išnagrinėjus ieškovės pretenzijas dėl jos pasiūlymo pateikimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, tačiau jis buvo atmestas todėl, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovė buvo įrašyta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, neužkirto jai kelio ginti savo teises ir dalyvauti viešuose pirkimuose. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti CK 6.253 numatytą išimtį, nes ieškovė yra pati atsakinga už savo neveikimu tariamai atsiradusius nuostolius.

47. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nors atsakovės neteisėti veiksmai dėl įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo konstatuoti Kretingos rajono apylinkės teismo byloje, tačiau atsakovė neįrodė žalos (nuostolių) dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei žalos dydžio. Tai reiškia, kad nors pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir vertino byloje pateiktus įrodymus, tačiau priėmė iš esmės teisingą sprendimą – atmesti reikalavimą dėl 32 337,49 Eur žalos atlyginimo.

Dėl 352,89 Eur turtinės žalos

48. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos reikalavimas dėl 352,89 Eur nuostolių atlyginimo. Šį reikalavimą ieškovė kildino iš to, kad atsakovė 2016 m. liepos 25 d. keisdama projektinius sprendimus dėl karnizo apdailos ir komercinių patalpų stogelių apdailos darbų ir organizuodama papildomą šių darbų pirkimą, pažeidė kooperavimo principą – nepasiūlė bei nepranešė ieškovei apie papildomą pirkimą. Ieškovė teigia, kad dėl tokių atsakovės veiksmų prarado realią galimybę atlikti kitus atsakovei reikalingus papildomus darbus, kurių atlikti ieškovė neatsisakė ir už kuriuos pagrįstai tikėjosi gauti atlygį.

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip nurodo ir pati ieškovė, pagrindinės sutarties 3.14 punkte nustatyta, kad darbai, kurie nėra pagrindinės sutarties dalykas, yra atskiro pirkimo objektas. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad organizuotas papildomas karnizo apdailos ir komercinių patalpų stogelių apdailos darbų atlikimas nėra pagrindinės sutarties dalykas, todėl jų atlikimui pagrįstai buvo organizuojamas papildomas pirkimas. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė turėjo siūlyti šiuos darbus atlikti būtent jai, tačiau tokios savo išvados nepagrindė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdant viešąjį pirkimą perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecija (jei pirkimas vykdomas neskelbiamu būdu) pasirinkti, kokius tiekėjus pakviesti pateikti pasiūlymus, t.y. nei Viešųjų pirkimų įstatyme, nei kituose viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nėra numatyta pareiga papildomų darbų, kurie nėra pagrindinės sutarties dalykas, pirkime kviesti dalyvauti pagrindinės sutarties tiekėją. Kaip nurodė atsakovė, konkrečiu atveju ji ieškovės dalyvauti pirkime nekvietė siekdama išvengti papildomų ginčų, kurie jau buvo kilę dėl pagrindinės sutarties vykdymo. Tuo tarpu, vien tai, jog papildomi darbai, kurių pirkimas buvo organizuojamas, technologiškai yra susiję su pagrindine sutartimi neįrodo atsakovės pareigos siūlyti šiuos darbus atlikti būtent ieškovei. Tai reiškia, kad atsakovė, nepasiūlydama ieškovei dalyvauti papildomų darbų pirkime, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o toks jos sprendimas nebuvo įtakotas aplinkybės, jog ieškovė buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog konkrečiu atveju tarp atsakovės atlikto ieškovės įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir prašomos priteisti 352,89 Eur nuostolių sumos nėra priežastinio ryšio, todėl pagrįstai šioje dalyje atmetė ieškovės reikalavimą.

Dėl 31 179,37 Eur turtinės žalos

50. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 41 145,15 Eur sumą, kurios sumokėjimo atsakovė nesąžiningai ir neteisėtai išvengė. Ieškovė nurodė, kad šią sumą sudaro: 1) 9 887,81 Eur be PVM suma už įvykdytus CPO speficikacijoje nurodytus sąmatinius fasado šiltinimo darbus pagal 2015 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų aktą Nr. 11, pozicija Nr. 1; 2) 19 931,57 Eur be PVM už atliktus fasado šiltinimo darbų kiekius, kurie viršijo pirkimo specifikacijoje nurodytą darbų poreikį pagal 2015 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų aktą Nr. 12, pozicija Nr.1; 3) 11 335,77 Eur be PVM už atsakovės pavedimu atliktą papildomą 206 kv.m. stogo dangos keitimo darbų kiekį pagal 2015 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų aktą Nr. 12, pozicija Nr. 12. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies – priteisė jos naudai iš atsakovės 31 179,37 Eur sumą. Atsakovė su sprendimu šioje dalyje nesutinka ir prašo sprendimą šioje dalyje panaikinti.

51. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju priimdamas sprendimą rėmėsi Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-932-824/2017 nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis prejudicinę reikšmę šioje byloje. Minėtame sprendime nurodyta, kad ieškovė 2015 m. birželio 26 d. ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei teikė statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 3 ir Nr. 10. Dėl minėtų aktų atsakovė teikė pretenziją, nurodydama, kad darbai neatlikti tokia apimtimi, kurią atliktų darbų aktuose nurodo ieškovė, t.y. atsakovė nesutiko su atliktų darbų kiekiu, nes techniniame darbo projekte numatyti karnizo apskardinimo darbai, priskirti prie fasado darbų, yra neatlikti. 2015 m. lapkričio 27 d. SĮ „Kretingos komunalininkas“ gavo statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 10, jo pirmoje eilutėje („Pastatų sienų šiltinimas, įskaitant sienų konstrukcijos defektų pašalinimą“) nurodyta, jog atlikta 92 proc. darbų, aktas pasirašytas rangovo, techninio prižiūrėtojo ir užsakovo, apie tai ieškovė informuota 2015 m. gruodžio 9 d. SĮ „Kretingos komunalininkas“ raštu. Tačiau byloje taip pat pateikti duomenys, jog UAB „LANKSTINYS“ 2015 m. gruodžio 15 d. pateikė SĮ „Kretingos komunalininkas“ statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 11, jame darbai pirmoje eilutėje nurodomi kaip atlikti 100 proc. 2015 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. (3.6.) V4-1215 nurodyta, kad atliktų darbų aktai negali būti pasirašomi užsakovo, nes nepateikti įrodymai, patvirtinantys darbų vykdymą, bei dėl 100 proc. apimtį viršijančio kiekio. Nepaisant atsakovės atsisakymo, Kretingos rajono apylinkės teismas sprendime konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai pagrindžia tai, kad ieškovė, atsakovei 2014 m. rugsėjo 30 d. gamybinio susirinkimo metu pritarus, ženkliai viršijo pirkimo dokumentuose nurodytą nupirktų darbų kiekį, jį faktiškai įvykdydama, o atsakovė neatsiskaitė net už faktiškai įvykdytus pirkimo specifikacijoje nurodytus fasado šiltinimo darbų kiekius (8 proc.). Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog fasafo šiltinimo darbai buvo atlikti ir atsakovė nepagrįstai atsisakė apmokėti ieškovei už šiuos darbus remiantis argumentu, kad neatlikti stogo karnizo ir komercinių patalpų stogelių remonto darbai, kurių atlikimui, kaip konstatuota aukščiau šioje nutartyje, buvo organizuojamas papildomas pirkimas.

52. Kita vertus, vien civilinėje byloje Nr. e2-932-824/2017 konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai nesudaro pagrindo jos atžvilgiu taikyti civilinės atsakomybės, nes turi būti įrodytos kitos atsakomybės sąlygos – žala ir priežastinis ryšys. Kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 14 d. statybos rangos priėmimo akto Nr. 11 pirmos eilutės, ieškovė atliko pastatų sienų šiltinimą, įskaitant sienų konstrukcijų defektų šalinimą. 100 procentų atliktų šių darbų vertė 123 472,57 Eur, tačiau atsakovė neatsiskaitė už 8 proc. darbų, kurių vertė atitinkamai įvertinta 9 877,81 Eur be PVM. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė žalos dydį, bei tarp jo ir atsakovės neteisėtų veiksmų esant priežastiniam ryšiui, pagrįstai tenkino ieškinį dalyje dėl 9 877,81 Eur žalos priteisimo.

53. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, priimdamas sprendimą šioje dalyje, buvo nenuoseklus ir neatskleidė bylos esmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 9 877,81 Eur žalos dydis kildinimas iš fasado šiltinimo darbų, kuriuos ieškovė įvykdė, tačiau atsakovė nutraukusi sutartį už juos neatsiskaitė, t.y. tai nėra viršsąmatiniai darbai, todėl ieškovė šiuo klausimu neturi prisiimti rizikos susijusios su darbų kiekio padidėjimu ar papildomų išlaidų atsiradimu, nes šios išlaidos nėra laikytinos padidėjusiomis arba papildomomis.

54. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė panaudodama savo lėšas ir darbo jėgą, atlikdama atsakovei fasado šiltinimo darbus atliko papildomus (viršsąmatinius) darbus už 19 931,57 Eur be PVM, tačiau esant mišriai ieškovės ir atsakovės kaltei dėl šių darbų atsiradimo sprendė, jog atsakovė ieškovei turi atlyginti tik 50 proc. sumos. Apeliantė (atsakovė) su tokiu teismo arguementu nesutinka ir teigia, kad ieškovė prisiėmė riziką, susijusią su savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymu, nežiūrint į tai, ar planuojamų darbų kiekis padidėjo ar sumažėjo. Be to, atsakovės nuomone, vertinant galimai ieškovės patirtus atliktų viršsąmatinių darbų nuostolius turėjo būti pateikti prekių ir medžiagų įsigijimą patvirtinantys buhalteriniai dokumentai, kurių pagalba būtų galima nustatyti įsigytas prekes ir tikslius statybinių medžiagų kiekius, kurių reikėjo ieškovei pabaigiant gyvenamojo namo remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais.

55. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, teisinio reguliavimo, pirmiausia atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ), kaip specialiojo įstatymo, nuostatas. Vykdydamos sutartį šalys negali susitarti ją pakeisti ar vykdyti taip, kad iš esmės pasikeistų sąlygos, kurios buvo viešai paskelbtos viešojo pirkimo metu ir kuriomis remdamiesi visi tiekėjai teikė savo pasiūlymus. Rangos su projektavimu sutarčių atveju sutartyje fiksuotos kainos padidinimas dažniausiai lemia didesnę nei pradinėje sutartyje aptartą naudą rangovui, todėl gali būti atliktas tik sutartyje numatytais atvejais ir tik vadovaujantis sutartyje numatytomis kainodaros taisyklėmis. Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario mėn. 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 „Dėl Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir metodika) 24 punkte nustatyta, kad sutartyje nustačius fiksuotą kainą, perkančioji organizacija šią kainą sumoka tiekėjui už visus sutartyje numatytus darbus. Jei rangovas įvykdo darbų, nurodytų sutartyje daugiau nei buvo numatyta, laikoma, kad tie darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą, t. y. nepriklausomai nuo atliktų darbų apimties, sutarties kaina negali būti keičiama. Taikant šį metodą didesni atliktų darbų pagal sutartį kiekiai (apimtys) nelaikomi papildomais darbais.

56. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1554-163/2017, nagrinėdamas UAB „LANKSTINYS“ apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2-140-206/2017 teisėtumo nustatė, kad apeliantės pateiktame atliktų darbų akte Nr. 12, numatyti faktiškai atlikti darbų kiekiai neatitinka pirkimo dokumentuose, t. y. atsakovės parengtoje specifikacijoje numatytų darbų kiekių. Teismas nurodė, kad CPO LT informacinėje sistemoje paskelbto pirkimo Nr. CPO32061 specifikacijoje aiškiai nurodyta, jog specifikacijoje pateikti apytikriai darbų kiekiai, kurie perskaičiavus projektavimo metu gali skirtis, todėl tik pagal parengtus darbo brėžinius ir priimtus technologinius sprendimus yra įmanoma tiksliai ir objektyviai suskaičiuoti statybos darbų kiekius. Teismo vertinimu, parengus techninį darbo projektą ir pamačius neatitikimus ieškovė turėjo nedelsiant kreiptis į atsakovę ir ją informuoti apie tai, o nevykdyti tolesnius rangos darbus.

57. Kita vertus, vykdydamas darbų pirkimą per CPO darbų užsakovas savo valia suformuoja specifikaciją, kurioje turi itin skrupulingai nurodyti perkamų darbų poreikį mato vienetais, nes perkant darbus per CPO katalogą tiekėjas nurodo tik įkainį užsakovo nurodytų darbų mato vienetui, o CPO katalogo sistema pagal tiekėjo pasiūlytus įkainius sugeneruoja atsakovo suformuoto užsakymo bendrą kainą. Taigi, užsakovas, vykdantis pirkimus per CPO katalogą, tikisi, kad už tiekėjo pasiūlytus įkainius bus įvykdytas būtent CPO specifikacijoje užsakovo deklaruotas darbų kiekio poreikis.

58. Pažymėtina, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-932-824/2017 ( sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 16 d.) išaiškino, kad ginčo atveju vykdant CPO pirkimą užsakovo valia pagal techninį projektą išvis nebuvo formuojama, nes toks dokumentas dar nebuvo parengtas ir nebuvo CPO pirkimo dokumentų sudedamąja dalimi. Kai projektas buvo parengtas, atsakovė jį patvirtino be medžiagų kiekių žiniaraščių, iš kurių būtų buvusi galimybė nustatyti neatitikimą tarp investicinio plano matmenų ir projekto bei atlikti permatavimus. Vykdant darbus, tiek ieškovė, tiek atsakovė nesureikšmino dokumentacijos svarbos, ieškovė techninį projektą parengė be žiniaraščio, o atsakovė su tuo sutiko, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, jog būtent ieškovė turi prisiimti atsakomybę už darbų, kurie viršijo CPO specifikacijoje nustatytus darbų kiekius atlikimą. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl susidariusios situacijos kaltos yra abi bylos šalys, tačiau nėra galimybės nustatyti kiekvienos iš jų kaltės laipsnio, todėl jis laikytinas lygiu – 50 proc.

59. Pažymėtina, kad ieškovė įrodinėdama 19 931,57 Eur be PVM nuostolių dydį rėmėsi pirkimo dokumentų pagrindu atliktų darbų aktuose fiksuotomis darbų kainomis, statybos darbų žurnalais apie atliktų darbų faktą. Atsakovė šių duomenų neginčijo, nepateikė byloje esančius duomenis paneigiančių įrodymų, neįrodinėjo konkretaus žalos dydžio nesutikdama su ieškovės prašomu priteisti žalos dydžiu. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad konkrečiu atveju ieškovei padarytos žalos dydis yra nepagrįstas ir kad ieškovė turėjo įrodyti pateiktų prekių, medžiagų įsigijimo buhalterinius duomenis.

60. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta turtinė žala, tarp kurios ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės kaltės laipsnį, pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą – priteisė jos naudai iš atsakovės 9 965,79 Eur nuostolių atlyginimą už atliktus fasado šiltinimo darbų kiekius, kurie viršijo pirkimo specifikacijoje nurodytą darbų poreikį.

61. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 31 179,37 Eur be PVM (9877,81 Eur + 9 965,79 Eur + 11 335,77 Eur) turtinės žalos priteisimo, tačiau jame nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų sprendimo, dalyje dėl priteistos 11 335,77 Eur sumos neteisėtumą ar neteisingumą. Atsakovė nepaneigė ieškovės nurodytų duomenų ir teismo motyvų dėl atsakovės pritarimo papildomų stogo dangos keitimo darbų 11 335,77 Eur sumai. Šiuo atveju pažymėtina, kad Kretingos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-932-824/2017 2017 m. spalio 24 d. sprendimu konstatavo, kad byloje esantys atliktų darbų aktai įrodo, kad ieškovė įvykdė CPO specifikacijoje atsakovės deklaruotą darbų poreikį l00 proc. ir, atsakovės pritarimu, įvykdė 26,21 proc. stogo dangos keitimo darbų papildomą poreikį, tačiau atsakovė už šiuos darbus neatsiskaitė. Sulyginus stogo darbų kiekį pirkimo dokumentuose (specifikacijoje), kurioje numatytas darbų kiekis yra 786 kv.m., ir po 2015 m. spalio 1 d. parengtame žiniaraštyje, kuriame numatytas stogo darbų kiekis yra 992 kv.m., matyti, kad žiniarašytyje nurodomas 206 kv. m. didesnis stogo darbų kiekis, nei pirkimo dokumentuose. Konkrečiu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad atsakovė neatsiskaitė už ieškovės atliktus papildomus 206 kv. m. stogo dangos keitimo darbus, kurie nors nebuvo numatyti CPO specifikacijoje, tačiau atsakovės jiems pritarė. Darytina išvada, kad būtent dėl tokių atsakovės veiksmų, ieškovė patyrė 11 335,77 Eur nuostolius, kurie turi būti jai atlyginami.

Dėl 20 000 Eur neturtinės žalos

62. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 22 d. sprendimu atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės nuomone, atsakovė vienašališkai įtraukdama ją į nepatikimų tiekėjų sąrašą pažeidė ieškovės neturtines vertybes į gerą vardą bei reputaciją. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.

63. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Skirtingai nei turtinė žala, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nurodytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir žalos dydžio nustatymo kriterijai. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis ) turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, reputacijos pablogėjimas yra laikomas neturtine žala, teismo įvertinta pinigais.

64. Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo teisės normų taikymo ieškovės reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

65. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju šalių santykiai susiklostė viešų pirkimų srityje, t.y. ieškovė buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą vykdant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame sąraše perkančiosios organizacijos skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal VPĮ 49 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti, kai: 1) sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją; 2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tokios įstatyme nustatytos pareigos vykdymas negali būti pripažintas neteisėtu veiksmu. Be to, specialusis Viešųjų pirkimų įstatymas tokiais atvejais nenumato galimybės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

66. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė savo veiksmais menkino jos dalykinę reputaciją, gerą vardą, tačiau pastebėtina, kad atsakovė be ieškovės įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą, kurie buvo privalomi nutraukiant šalių sandorį, neatliko jokių papildomų veiksmų susijusių su ieškovės vardo ar dalykinės reputacijos menkinimu. Taigi, ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jai buvo padaryta neturtinė žala, ieškovė nepagrindė patirtos žalos realumo bei dydžio, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 20 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą pagrįstai atmestas (CPK 178 str.).

Dėl kitų argumentų

67. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinių skundų argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl procesinės bylos baigties

68. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. sprendimą, kuris atitinka procesinės ir materialinės teisės normų reikalavimus, todėl jis paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instacijos teisme

69. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

70. Ieškovė UAB „LANKSTINYS“ apeliaciniame skunde prašo jos naudai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikia sąskaitą už teisines paslaugas ir 1015 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis. Darytina išvada, kad atmetus ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus, jos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą yra nepriteisiamos.

71. Ieškovė UAB „LANKSTINYS“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovės jos naudai bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą – 1 000,00 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės atsiliepimo reikalavimas yra patenkintas (atsakovės apeliacinis skundas atmestas), o byloje pateiktoje sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. S 4212020, kuri apmokėta 2020 m. rugpjūčio 14 d. pavedimu, nurodyta 1 000 Eur suma iš esmės atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), apeliacinės instancijos teismas ieškovės prašymą tenkina – jos naudai iš atsakovės priteisia 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

72. Atsakovės SĮ ,,Kretingos komunalininkas“ bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LANKSTINYS“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovės savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) 1 000,00 eurų (vieno tūkstančio eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Kazys Kailiūnas Gintaras Pečiulis Antanas Rudzinskas