Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1554-163/2017

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-12-06
Bylos Nr.: e2A-1554-163/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“
Atsakovas: savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1554-163/2017 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01563-2015-5)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.18.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lankstinys“ dėl netesybų pagal rangos sutartį priteisimo ir įpareigojimo vykdyti sutartinį įsipareigojimą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Antikus“, uždaroji akcinė bendrovė „Projektų rengimo centras“, „Baltikums Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas, viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra, pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini) butų ir patalpų savininkai (38 asmenys), išvadas teikiančios institucijos viešoji įstaiga „CPO LT“, Viešųjų pirkimų tarnyba,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Lankstinys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo SĮ „Kretingos komunalininkas“ 18 891,03 Eur skolą pagal atliktų darbų aktus Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11; Priteisti iš atsakovo SĮ „Kretingos komunalininkas“ 43 639,79 Eur dėl atliktų darbų kiekių pagal atliktų darbų aktą Nr. 12; Priteisti iš atsakovo SĮ „Kretingos komunalininkas“ 1 493,21 Eur delspinigių; Priteisti iš atsakovo SĮ „Kretingos komunalininkas“ įstatymines 8,05 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal parengtą investicinį projektą, centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) katalogą ir atsakovės parengtą darbų kiekių specifikaciją vykdė objekto, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos darbų pirkimą. Ieškovė šiame konkurse pasiūlė specifikacijoje numatytų darbų įkainius ir buvo pripažinta viešojo pirkimo laimėtoja. 2014-03-28 ieškovė su atsakove sudarė statybos rangos darbų sutartį – pagrindinę sutartį Nr. CPO 32061, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo už juos sumokėti.Ieškovė teigė, jog parengus pastato techninį projektą atsakovė buvo informuota, jog atsakovės pateiktas investicinis projektas ir jo pagrindu parengta techninė specifikacija, pagal kuriuos buvo vykdomas darbų pirkimas, neatitinka faktinių darbų kiekių ir dėl to būtina ieškoti finansavimo papildomiems darbams atlikti, tačiau atsakovė patikino, jog spręs finansavimo klausimus bei ragino ieškovę kuo greičiau pradėti darbus, kad nenukentėtų renovuojamo namo gyventojai.Ieškovė taip pat nurodė, kad visus atsakovės pateiktoje specifikacijoje ir sutartyje numatytus darbus įvykdė ir pateikė atsakovei statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 3 ir Nr. 10. Teigia, jog už aktuose Nr. 3 ir Nr. 10 nurodytus darbus atsakovei buvo pateiktos apmokėti PVM sąskaitos faktūros, tačiau atsakovė jų neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei 17 776,28 Eur bei 1 493,21 Eur delspinigių už vėlavimą atsiskaityti. Pažymėjo, jog siekiant nesugadinti galutinio renovacijos darbų rezultato, su atsakovės sutikimu ieškovė įvykdė darbų už 43 639,79 Eur, kurie atsakovės parengtuose pirkimo dokumentuose nebuvo numatyti, tačiau buvo aprašyti sąmatose ir atliktų darbų akte Nr. 12 bei nurodyti ieškovės parengtame techniniame projekte, kuriam atsakovė pritarė ir tiek susirinkimo metu, tiek viešai per spaudą. Teigia, jog atsakovė už nurodytus papildomai atliktus darbus su ieškove neatsiskaitė, tuo pažeisdama savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė nesutikdama su patikslinto ieškinio reikalavimais nurodė, kad pagal UAB „Projektų rengimo centras“ parengtą daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo investicijų planą ir pagal Kretingos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą programą ji paskelbė atvirą viešojo pirkimo konkursą techninio projekto ir statybos rangos darbams objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), pirkti. Teigia, jog ieškovė buvo pripažinta pirkimo laimėtoja, kuri pasiūlė mažiausią fiksuotą kainą.Paaiškino, jog 2016-01-25 mokėjimu Nr. 71 atsakovas sumokėjo ieškovui 6 913,08 Eur sumą. Todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja dar kartą priteisti jau sumokėtą sumą pagal aktus Nr.3 ir Nr. 10. Pagal aktus Nr.3 ir Nr. 10 liko neapmokėta 25,80 Eur suma, kurios VIPA nepripažino tinkamomis išlaidomis, nes tai yra PVM suma, kurią privalo sumokėti viena iš namo savininkių V. B., kuri yra PVM mokėtoja.Atsakovė taip pat nurodė, kad UAB „Lankstinys" vadovas A. K. paprašė užsakovo nurodyti priimamų ir neginčijamų darbų kiekius, kuriais remiantis bus pateikti patikslinti atliktų darbų aktai Nr. 3 ir Nr. 10. Techninis prižiūrėtojas pažymėjo, kad atliktų darbų kiekiai bus nustatyti nuvykus į objektą. Po faktinio atliktų darbų kiekių patikrinimo pats ieškovas patikslino aktus Nr.3 ir Nr. 10, juos sumažindamas neatliktų darbų verte, ir patikslintus aktus užsakovas pasirašė 2015-12-09. SĮ „Kretingos komunalininkas" 2015-12-21 raštu Nr. (3.6)V4-1215 informavo ieškovą, kad aktas Nr. 11 negali būti pasirašomas užsakovo, kadangi nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad per nurodytą ataskaitinį laikotarpį nuo 2015-08-31 iki 2015-12-14 buvo vykdyti akte Nr. 11 nurodyti darbai, nes paskutinis įrašas apie statybos darbus statybos darbų žurnale atliktas 2015-03-30. Pažymėjo, jog ieškovas raštu buvo informuotas apie nustatytus defektus dėl akte Nr. 11 nurodytų darbų, tačiau ieškovas šių trūkumų neištaisė.Atsakovė akcentavo, kad šalys nebuvo susitarusios dėl jokių papildomų darbų atlikimo, o dėl ieškovo atliktų darbų akte Nr. 12 nurodytų darbų šalys buvo susitarusios rangos sutartyje. Į pagrindinės sutarties kainą buvo įtrauktas visas už darbus numatytas užmokestis ir tiekėjas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio šalių susitarimo pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka.Taip pat ieškovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 36 475,20 Eur netesybų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat įpareigoti ieškovę per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovei statybos objekto techninę išpildomąją dokumentaciją apie atliktus statybos rangos darbus, numatytus STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 3 priede, o neįvykdžius teismo sprendimo, skirti ieškovei 100 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.Paaiškino, jog pagal rangos sutarties 5.5 p. ieškovė darbus privalėjo užbaigti iki 2015-12-01, o pagal sutarties 10.5 p. ieškovė privalo mokėti atsakovei 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Nurodė, jog atsakovė nutraukė su ieškove sudarytą sutartį ir paprašė ieškovės gražinti statybos dokumentaciją, tačiau ieškovė tai padaryti atsisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2017-06-01 sprendimu ieškinį bei priešieškinį atmetė, taip pat priteisė iš ieškovės UAB “Lankstinys”, bylinėjimosi išlaidas 2 178,00 Eur trečiojo asmens UAB „Projektų rengimo centras“, naudai. Nurodė, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sumokėjimo už ieškovės atliktus rangos darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 3, Nr. 10 ir Nr. 11, dėl sumokėjimo už ieškovės atliktus papildomus darbų kiekius pagal atliktų darbų aktą Nr. 12, kurie nebuvo numatyti kartu su pirkimo dokumentais atsakovės pateiktoje techninėje specifikacijoje, taip pat dėl netesybų priteisimo šalims netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus pagal rangos sutartį bei statybos techninės dokumentacijos perdavimo.Taip pat nurodė, kad esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi tai, kad viešas konkursas skelbtas ir viešojo pirkimo sutartis sudaryta ne tik pastato statybos rangos darbams atlikti, bet ir šio objekto projektavimo paslaugoms pirkti. Pažymėjo, jog projektavimo paslaugų pobūdis lemia tai, kad jas perkantis užsakovas negali nurodyti tikslaus projektuojamų darbų masto, plotų ir pan., nes šie dydžiai paaiškėja atlikus projektavimo darbus, t. y. jau vykdant tokio pobūdžio rangos sutartį.Pažymėjo, jog iš byloje esančios 2014-03-28 rangos sutarties 3.6 p. matyti, kad į pagrindinės sutarties kainą yra įtrauktas visas už darbus numatytas užmokestis ir tiekėjas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio šalių susitarimo pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka. Pagal rangos sutarties 11.6 p. numatyta, kad užsakovas galės pirkti papildomus darbus Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, jei dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėtų, kad reikia papildomų darbų, neįrašytų į pagrindinę sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pagrindinės sutarties vykdymo. Teigia, jog ieškovas rengdamas techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį ir darbo projektus turėjo nuspręsti, nusimatyti visus darbus, reikalingus užsakymui įvykdyti už esamą pasiūlytą fiksuotą kainą. Darė išvadą, jog ieškovui parengus techninį darbo projektą ir pamačius neatitikimus šis turėjo nedelsdamas kreiptis į užsakovą ir jį informuoti apie neatitikimus, o neatlikinėti rangos darbų.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jei rangovas įvykdo darbų, nurodytų sutartyje daugiau nei buvo numatyta, laikoma, kad tie darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą, t. y. nepriklausomai nuo atliktų darbų apimties, sutarties kaina negali būti keičiama. Teigia, jog taikant šį metodą didesni atliktų darbų pagal sutartį kiekiai (apimtys) nelaikomi papildomais darbais. Teismas įvertinęs faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darė išvadą, kad ieškovė sutikdama su fiksuotos kainos nustatymu sutartyje, kaip šios srities profesionalas, kuris dar ir rengė techninį ir darbo projektą, prisiėmė profesinę riziką dėl galimos kainos padidėjimo.Teismas konstatavo, kad vykdant darbus, tiek ieškovas, tiek atsakovas nesureikšmino dokumentacijos svarbos, ieškovas techninį projektą parengė be darbų žiniaraščio, atsakovas su tuo sutiko, net pradėjus bylą nagrinėti teisme į bylą nebuvo pateiktas ieškovės parengtas techninis projektas, kuriame būtų užfiksuoti ieškovės atliktų darbų akte Nr. 12 nurodomi darbų kiekiai. Byloje buvo pateikta tik techninio darbo projekto dalis, t. y. bendroji, architektūros-konstrukcijų, kurioje nurodoma bendro pobūdžio informacija apie projekto techninius sprendinius, tačiau jie nekonkretizavo kokie atliktinų darbų kiekiai ir apimtys buvo nustatyti ieškovei atlikti vykdant rangos sutartyje numatytus projektavimo darbus.Taip pat teismas išnagrinėjęs atsakovės pateiktą priešieškinį nurodė, jog atsakovė nepagrįstai reikalauja netesybų, nes pagal sutarties 10.5 punktą ji gali reikalauti netesybų tik tuo atveju, kai tiekėjas nepradeda taisyti defektų pagal techninės ar projekto priežiūros vykdytojų raštiškų reikalavimų dėl atliktų darbų kokybės, tačiau tokių reikalavimų statybos žurnale nebuvo. Teigia, jog atsakovė, remdamasi Sutarties 6.2 punktu reikalauja jai perduoti dokumentus, tačiau bylos duomenimis objektas yra priduotas ir jį priėmė Valstybinė komisija. Pažymėjo, jog 2016-11-29 Statybos užbaigimo akte, Statybos užbaigimo komisija konstatavo, kad komisijai pateikti visi privalomi dokumentai, todėl darė išvadą, kad atsakovė turėjo visus dokumentus ir nėra pagrindo jų reikalauti iš ieškovo.Pažymėjo, jog tretieji asmenys UAB „Projektų rengimo centras“, rengęs objekto atnaujinimo investicinį planą, trečiasis asmuo UAB „Antikus“, vykdęs techninio projekto techninę priežiūrą, VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“, išvadas teikiančios institucijos VšĮ CPO LT ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kurie į bylą buvo įtraukti tiek ieškovo, tiek atsakovo prašymais, vieningai pasisakė, kad nepritaria ieškiniui, nes ieškovas neįvykdė savo pareigos pirmiausia tinkamai atlikti objekto projektavimo darbus, savo reikalavimu pažeidė viešųjų pirkimų principus ir laisves bei veikė priešingai daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) sampratai, apspręstai preliminariai projekto įvykdymo kainai ir finansavimo planui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Lankstinys“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-06-01 sprendimą – priteisti iš atsakovo SĮ „Kretingos komunalininkas“ ieškovo UAB „Lankstinys“ naudai: 25,80 Eur skolą pagal atliktų darbų aktus Nr. 3 ir Nr. 10; 11 952,15 Eur skolą pagal atliktų darbų aktą Nr. 11; 43 639,79 Eur pagal atliktų darbų aktą Nr.12; 1 493,21 Eur delspinigių; 8,05 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad atliktų darbų aktuose Nr. 3 ir Nr. 10 nurodyti darbai nėra papildomi, t. y. jie buvo numatyti pirkimo ir sutarties dokumentuose (specifikacijoje ir kt. užsakymo dokumentuose). Teigia, jog 2015-06-26 pateiktame akte Nr. 3 buvo nurodyta atsakovo neginčijama darbų apimtis ir kaina - 799,88 Eur, o akte Nr. 10 buvo nurodyta 100 proc. fasado darbų apimtis ir kiti atsakovo neginčijami darbai už kainą – 16 976,40 Eur, iš kurios atsakovas nesutiko tik su 8 proc. dalimi (9 877,81 Eur) nuo visų specifikacijoje nurodytų fasado darbų apimties (nuo 123 472,57 Eur, žr. aktas Nr. 10, pozicija Nr. l). Pažymi, jog būtent ši 9 877,81 Eur (be PVM) ginčo dalis buvo vėliau įforminta aktu Nr. 11. Taip pat nurodė, kad darbai atsakovui pagal aktus Nr. 3 ir Nr. 10 buvo perduoti 2015-06-26, todėl atsakovas juose neginčijama darbų dalį, t. y. visus darbus išskyrus ginčijamą 8 proc. fasado šiltinimo darbu dalį (9 877,81 Eur be PVM) privalėjo priimti vėliausiai iki 2015-07-03 darbo dienos pabaigos, o apmokėti už darbus privalėjo per 30 kalendorinių dienų, t. y. vėliausiai iki 2015-08-03.Atkreipė dėmesį, jog bylos įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2015-06-26 atliktų darbų aktuose Nr. 3 ir Nr. 10, darbų perdavimo metu atsakovas pagal Rangos sutarties 5.6 p. pastabų nepateikė, neginčijamą darbų dalį atsakovas priėmė tik 2015-11-26 (po 4 mėnesiu ir 23 dienų), o iš dalies apmokėjo tik 2016-01-25 (neapmokėta 25.80 Eur dalis). Teigia, jog ieškovas ieškinio reikalavimą dėl 6 938,88 Eur skolos pagal atliktų darbų aktus Nr. 3 ir Nr. 10 pareiškė 2015‑10‑23, t. y. suėjus Rangos sutarties 4.5 p. nustatytam terminui. Mano, jog atsakovas pažeidė savalaikio atsiskaitymo prievoles.Apeliantas pažymėjo, jog sprendžiant dėl 1 493,21 Eur netesybų, būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas nesilaikė Rangos sutarties 4.5 p., 5.6 p. tvarkos, o 6 913,08 Eur dalinį mokėjimą pagal atliktų darbų aktus Nr. 3 ir Nr. 10 atliko jau po ieškinio pareiškimo, kas patvirtina, kad atsakovas pažeidė savalaikio atsiskaitymo prievoles.Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, jog iš byloje pateiktos specifikacijos matyti, kad pagal specifikaciją, vykdant CPO pirkimą, buvo nupirkta fasado šiltinimo darbų – 1 246 kv. m. ir cokolio – 279 kv. m., t. y. iš viso 1 525 kv. m. Teigia, jog iš byloje pateikto statybos žurnalo duomenų matyti, kad rangovas faktiškai įvykdė fasado šiltinimo darbų iš viso 2 192,70 kv. m. apimtimi, t. y. visą pirkimo dokumentuose nurodyta šių darbų apimtį ir ją gerokai viršijo (žr. statybos darbų žurnalo duomenų lentelė pridedama prie apeliacinio skundo). Pažymėjo, jog atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs už fasado šiltinimo darbų dalį, kuri numatyta specifikacijoje (sutarties dokumentuose), t. y. atsakovas pagal atliktų darbų aktą Nr. 10 už 92 proc. fasado darbų 1 146,32 kv. m. kiekį sumokėjo 113 594,76 Eur (be PVM) ir neatsiskaitė už specifikacijoje numatytus 8 proc. fasado šiltinimo darbų likusį 99,68 kv. m. kiekį kurio vertė 11 952,15 Eur su PVM (žr. aktas Nr. 11). Atsakovas iš specifikacijoje nurodyto fasado šiltinimo darbų bendro 1 246 kv. m. kiekio atsiskaitė tik už 1 146,32 kv. m. kiekį, nors statybos žurnalo duomenimis rangovas įvykdė iš viso 2 192,70 kv. m. fasado šiltinimo darbų, t. y. įvykdė 1 246 kv. m. dėl kurio bei kainos – l kv. m./ 370,00Lt (žr. specifikacijos 7 dalis) buvo susitarta.Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo eigoje ieškovo atstovas paaiškino ir atsakovo atstovai neginčijo aplinkybių, jog pastato stogo bei stogelių darbus, nurodytus pirkimo dokumentuose, ieškovas 100 proc. įvykdė ir pridavė ieškovui atliktų darbų aktu Nr. 2 dar 2014-09-30. Teigia, jog atsakovas nereiškė jokių pastabų bei pagal šį aktą su ieškovu visiškai atsiskaitė, todėl yra visiškai akivaizdu, kad aktas Nr. 11 dėl fasado šiltinimo darbu buvo nepasirašomas nepagristai, nes fasado šiltinimas niekaip nesusijęs su stogo konstrukcija.Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas pats yra kaltas dėl susidariusios situacijos, nes už tinkamą viešųjų pirkimų organizavimą ir pirkimo dokumentų teisingumą yra atsakingas būtent atsakovas. Teigia, jog atsakovas darbus įsigijo iš ieškovo per CPO katalogą, kuriame atsakovas remdamasis investiciniame plane nurodytais darbų kiekiais nurodė perkamų darbų kiekį (fasado šiltinimo darbai – 1 246 kv. m, ir cokolio šiltinimo darbai – 279 kv. m., t. y. iš viso 1 525 kv. m.). Pažymėjo, kad atsakovas taip pat nurodė keičiamos stogo dangos poreikį – 786 kv. m.. Pažymėjo, kad tokius perkamų darbų kiekius atsakovas nurodė pirkimo dokumentuose iš UAB „Projektų rengimo centras“ parengto investicinio projekto ir šio darbų kiekio nepatikrino.Atkreipė dėmesį, kad VšĮ CPO teismui išaiškino, kad ginčo Rangos sutartimi, rangovas UAB „Lankstinys“ įsipareigojo atlikti užsakovo SĮ Kretingos komunalininkas“ užsakyme nurodytą darbu kieki už pasiūlytą bendrą darbų kainą. VšĮ CPO teismui taip pat nurodė, kad iš bylos duomenų galima daryti išvada. jog pagrindinėje sutartyje Nr.CP032061 numatyti darbu kiekiai sutarties vykdymo metu buvo keičiami. Teigia, jog šis VšĮ CPO išaiškinimas ir išvados aiškiai įrodo, kad ginčo atveju buvo sutarta tik dėl specifikacijoje apibrėžtų darbų kiekio, kuris vėliau buvo keičiamas, kas vėliau sąlygojo atliktų darbų akto Nr. 12 atsiradimą.Darė išvadą, kad už specifikacijoje ir kituose pirkimo dokumentuose, kuriais turi vadovautis tiekėjas, pateiktos informacijos apie perkamu darbu kiekius teisingumą atsako ne Rangovas, o užsakovas, nagrinėjamo ginčo atveju - atsakovas. Todėl mano, jog teismas savo sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovas pats kaltas dėl susidariusios situacijos.Apelianto vertinimu tik tie perkamų darbų kiekiai, kurie yra nurodyti specifikacijoje vykdant pirkimą per CPO katalogą yra sutarties sudėtine dalimi, o specifikacijoje nenurodyti darbų kiekiai yra atskiro pirkimo dalyku. Teigia, jog byloje nėra ginčo, kad darbų kiekiai nurodyti akte Nr. 12 nebuvo numatyti atsakovo sudarytoje specifikacijoje, tačiau kyla ginčas ar už šiuos darbus atsakovui kyla pareiga mokėti.Apelianto nuomone, teismas neįvertino aplinkybės, jog paaiškėjus atsakovo parengtų pirkimo dokumentų, įskaitant investicinį planą klaidoms, ieškovas 2014-09-19 el. laišku iš anksto, t. y. iki paaiškėjusių papildomų kiekių atlikimo, informavo atsakovą, kad stogo darbų kiekiai natūroje yra kitokie, t. y. didesni ir pareikalavo spręsi šią problemą. Teigia, jog tai, kad atsakovas buvo informuotas iš anksto įrodo minėtas el. laiškas ir statybos darbų žurnalas, kad stogo darbai (papildomas kiekis) buvo baigti vėliau (2014-09-30). Mano, jog esant tokioms aplinkybėms atsakovas negali būti atleidžiamas šioje dalyje nuo prievolės apmokėti stogo dangos keitimo papildomus darbų kiekius, kurie pagal aktą Nr. 12 sudaro 11 335,77 Eur be PVM, nes dėl šių darbų atlygintinumo šalys susitarė, atsakovas priėmė sprendimą šiuos darbus vykdyti ir rasti būdų juos finansuoti.Pažymėjo, kad projektas užsakovo sprendimu ir pritarimu buvo parengtas be kiekių žiniaraščių, vadovaujantis atsakovo parengta darbų kiekių specifikacija. Teigia, jog byloje pateiktas ieškovo 2014-09-19 el. laiškas (žr. 2017-04-05 ieškovo prašymas dėl įrodymų prijungimo) bei atsakovo vadovės R. S. paaiškinimai teismo posėdžio metu (žr. civilinė byla Nr.e2-50-474/2016, 2016-04-26 teismo posėdis, paaiškinimų 107min.), atliktų darbų aktas Nr. 12, statybos darbų žurnalas, nutarimas 2014-09-30 protokole ir kt.. Mano, jog šie įrodymai įrodo, kad ieškovas iš anksto informavo atsakovą apie klaidas atsakovo specifikacijoje ir papildomų darbų poreikį, kurio atsakovas nenurodė CPO pirkime, bei įrodo, kad papildomi darbų kiekiai buvo būtini užbaigti daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos darbus, kad abi viešojo pirkimo sutarties šalys apie šį poreikį žinojo priimant sprendimą dėl tokių darbų tolimesnio vykdymo, kad atsakovas įsipareigojo šiuos darbus apmokėti, kad ieškovas šiuos papildomus darbus vykdė ir šie atlikti tinkamai, kad papildomi statybos darbai vykdyti ne rangovo rizika, o abiejų šalių suderinta valia.Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas lemia tai, kad atsakovui, pažeidusiam Viešųjų pirkimų įstatymą, nekyla pareigos sumokėti už papildomus darbus, kuriuos pats užsakė, o vėliau faktiškai priėmė (pastatas priduotas komisijai, eksploatuojamas), mano, jog tai sudaro sąlygas perkančiosios organizacijos nepagristo praturtėjimo grėsmei. Nurodo, jog atsižvelgtina į tai, kad atsakovo veiksmų teisėtumas – tinkamas ir savalaikis būtinų darbų viešojo pirkimo procedūrų įvykdymas – iš esmės lemtų tapačius ieškovo ir atsakovo teisinius santykius, t. y. atsakovas privalėtų mokėti už darbus, nes jų poreikis neginčytinas. Mano, jog ieškinio dalis dėl 43 639,79 Eur priteisimo pagal aktą Nr. 12 yra tenkintinas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė SĮ „Kretingos komunalininkas“ prašė ieškovės UAB „Lankstinys” apeliacinį skundą atmesti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-06-01 sprendimą civilinėje palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas neteisingai, tik sau naudinga linkme interpretuoja atliktų darbų aktų Nr.3 ir Nr. 10 pasirašymo ir darbų perdavimo atsakovui aplinkybes, klaidina teismą teigdamas, kad darbai atsakovui buvo perduoti 2015-06-26. Teigia, jog apeliantas pripažįsta, kad aktai Nr. 3 ir Nr. 10 buvo perrašyti ir atsakovui neginčijama darbų dalis 6 938,88 Eur sumai buvo perduota tik 2015-11-26. Pažymi, jog apeliantui kaip statinio rangovui prireikė daugiau kaip 4 mėnesių, kad nustatyti savo paties atliktų ir užsakovo neginčijamų darbų dalį ir tai daliai išrašyti atsiskaitymo dokumentus. Mano, kad atsakovui prievolė apmokėti už priimtus darbus negalėjo atsirasti anksčiau, negu buvo išrašyti tinkami atliktų darbų aktai, ką pripažįsta ir pats apeliantas.Taip pat nurodė, kad apelianto teiginiai dėl 11 952,15 Eur skolos pagal atliktų darbų aktą Nr. 11 priteisimo, teigiant, kad buvo atlikti visi akte nurodyti darbai ir perduoti užsakovui, visiškai atmestini vien tuo pagrindu, kad pats apeliantas pripažino, jog aktą Nr. 11, 11 952,15 Eur sumai išrašė ir pateikė 2015-12-15, iš karto po to, kai atsakovas pasirašė neginčijamų darbų aktus Nr.3 ir Nr.10, ir į aktą Nr. 11 perkėlė atsakovo ginčijamus darbus, nors jokių darbų nevykdė ir neatliko. Teigia, kad apeliantas neįrodė darbų pagal aktą Nr. 11 atlikimo fakto, o apelianto teiginius dėl darbų atlikimo paneigė su kitu rangovu sudaryta sutartis ir darbų atlikimo aktas, pagal kurią kitas rangovas atliko ieškovo neatliktus techniniame projekte numatytus darbus už panašią kaip akte Nr. 11 nurodytą kainą. Pažymėjo, kad apelianto keliami klausimai dėl netikslios viešojo pirkimo techninės specifikacijos visiškai atmestini, kadangi specifikacijoje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad specifikacijoje pateikti apytikriai darbų kiekiai, kurie perskaičiavus projektavimo metu gali skirtis, o į mato vienetą įskaičiuojami darbai parenkami atsižvelgiant į pastato ypatumus. Mano, jog apeliantas, būdamas verslininkas ir savo srities profesionalas, ypač atsižvelgiant į tai, kad buvo perkami darbai su techninio projekto parengimo paslauga, privalėjo pats tinkamai įsivertinti, ar suprojektuos ir atliks objekto statybos darbus už pasiūlytą konkrečią kainą.Atsakovė teigia, jog apeliantas 2014-07-04 perdavė užsakovui parengtą techninį projektą, tačiau jokio pranešimo apie darbų kiekių padidėjimus neteikė, o kalbas apie neva atsiradusius papildomus darbus ieškovas pradėjo tik tada, kai visi stogo darbai jau buvo atlikti, arba bent jau nupirktos medžiagos. Atsakovė mano, jog tik tada apeliantui greičiausiai ir paaiškėjo, kad jis neteisingai apsiskaičiavo objekto kainą.Atkreipė dėmesį, kad apelianto teiginiai, neva akto Nr. 12 atsakovas neginčija, kad atsakovas neginčija papildomų darbų poreikio, pridavimo, darbų kainos, o tik nesutinka pagal šį aktą sumokėti, neatitinka tikrovės ir yra melagingi. Atsakovas akcentavo, jog jo pozicija buvo nuosekli visos bylos nagrinėjimo metu ir niekada nesikeitė. Pažymėjo, jog jis visą laiką teigė, kad buvo sudaryta fiksuotos kainos sutartis ir kad visus techniniame projekte numatytus darbus ieškovas privalėjo atlikti už sutartyje nurodytą kainą. Mano, kad ne atsakovas, o ieškovas, vykdydamas rangos sutartį elgėsi vienvaldiškai ir nesąžiningai, priešpastatydamas atsakovui neįvykdomus reikalavimus, nors aiškiai žinojo, kad atsakovas yra tik daugiabučio namo renovacijos administratorius, o ne pirkėjas, naudos gavėjas ar mokėtojas.Taip pat atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-06-01 sprendimą palikti galioti. Nurodė, kad apeliantas neteisingai nurodo faktines bylos aplinkybes, nes trečiasis asmuo kategoriškai nesutinka, jog ieškovas iš viso būtų atlikęs papildomų fasado šiltinimo darbų, kurie nebuvo numatyti. Pažymi, kad įrodinėdamas faktą, kad atliko papildomus stogo ir pastato sienų šiltinimo darbus, ieškovas iš esmės remiasi savo paties pildytu statybos darbų žurnalu, paties surašytu ir pateiktu atliktų darbų aktų Nr. 12, kuris užsakovo nebuvo priimtas. Teigia, jog jokių kitų papildomų įrodymų, prašymų dėl ekspertizės skyrimo ar pan., ieškovas į bylą nėra pateikęs.UAB „Projektų rengimo centras“ nesutikdamas su apelianto argumentais, kad buvo susitarta dėl konkrečių darbų kiekių, todėl visi darbų kiekiai, kurie viršija nurodytuosius techninėje specifikacijoje, laikytini papildomais nurodė, kad šalių susitarimą apibrėžia ne pirkimo vykdymo platformos specifika, o konkretaus pirkimo dokumentai, techninė specifikacija bei sudarytos viešojo pirkimo sutarties sąlygos. Atkreipė dėmesį, jog Pirkimo techninėje specifikacijoje (CPO32061) nurodyta, jog specifikacijoje pateikti apytikriai darbų kiekiai, kurie perskaičiavus projektavimo metu gali skirtis. Teigia, jog teikiant pasiūlymą atskiroms pozicijoms visiems viešajame pirkime dalyvavusiems tiekėjams buvo akcentuota, kad projektas dar nėra parengtas, jį turės parengti pirkimą laimėjęs tiekėjas (nesant techninio projekto, tikslių darbų kiekių nustatyti neįmanoma); pateikti kiekiai yra apytikriai, todėl nurodydami pasiūlymo kainą tiekėjai turi įsivertinti, kad faktiniai darbų kiekiai gali skirtis.Pažymėjo, kad sutarties 3.3 punkte nurodyta: „jeigu, siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti pagrindinę sutartį, reikia atlikti darbus, kurių tiekėjas nenumato sudarant pagrindinę sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti pagal techninę specifikaciją ir kitus užsakymo dokumentus, ir jie būtini pagrindinei sutarčiai tinkamai įvykdyti, juos tiekėjas atlieka savo sąskaita“.Nurodė, jog nepaisant to, kad rengiant techninį darbo projektą nebuvo privaloma parengti detalių darbų kiekių žiniaraščių kaip privalomos techninio darbo projekto dalies, tai nereiškia, kad rengiant techninį darbo projektą ieškovas neprivalėjo tiksliai suprojektuoti ir numatyti, kokius darbus atliks, kokie tikslūs atliktini darbų kiekiai. Teigia, jog yra priešingai, t. y. nustatyti tikslius darbus ir jų apimtis yra pagrindinis techninio darbo projekto tikslas.Taip pat trečiasis asmuo VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Nurodė, kad patvirtintame investicijų plane numatyti darbų kiekiai (sienų, stogų ir kt. plotai) yra preliminarūs ir dauguma atvejų, būtent projektavimo metu ir yra tikslinami. Teigia, jog tik pagal parengtus darbo brėžinius ir priimtus technologinius sprendimus yra įmanoma tiksliai ir objektyviai suskaičiuoti statybos darbų kiekius. Agentūros vertinimu, rangovui parengus techninį darbo projektą ir pamačius neatitikimus šis turėjo nedelsdamas kreiptis į užsakovą ir jį informuoti apie neatitikimus, o neatlikinėti rangos darbų.Pažymėjo, jog viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – metodika) 24 punkte nustatyta, kad sutartyje nustačius fiksuotą kainą, perkančioji organizacija šią kainą sumoka tiekėjui už visus sutartyje numatytus darbus. Jei rangovas įvykdo darbų, nurodytų sutartyje daugiau nei buvo numatyta, laikoma, kad tie darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą, t. y. nepriklausomai nuo atliktų darbų apimties, sutarties kaina negali būti keičiama. Darė išvadą, kad taikant šį metodą didesni atliktų darbų pagal sutartį kiekiai (apimtys) nelaikomi papildomais darbais.Atkreipė dėmesį, jog prieš pateikdamas pasiūlymą tiekėjas galėjo susipažinti su statybos rangos darbų vykdymo vieta, atnaujinamu (modernizuojamu) objektu ir visa informacija, kurios gali prireikti apskaičiuojant pasiūlymo kainą ir sudarant statybos rangos darbų vykdymo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl papildomai atliktų darbų neapmokėjimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo apeliacinėje instancijoje

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).Apeliantė UAB „Lankstinys“ kartu su apeliaciniu skundu pridėjo naujus įrodymus, t. y. statybos darbų žurnaluose fiksuotus pastato šiltinimo, įskaitant fasadinės apdailinės plokštės montavimą darbų kiekius. Pažymėtina, jog apeliantė teikdama naujus įrodymus, nenurodė visiškai jokių argumentų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, arba tai, jog šie įrodymai buvo teikiami, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo prie bylos pridėti apeliantės pateiktus įrodymus, todėl šie įrodymai nepridėtini.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Kretingos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą programą Kretingos rajono savivaldybės įmonė “Kretingos komunalininkas”, Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2014-03-03 paskelbė supaprastintą atvirą viešojo pirkimo konkursą „Daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. 10, Kretinga, atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto ir statybos rangos darbų pirkimas“. Ieškovė buvo pripažinta pirkimo laimėtoja, kaip pasiūliusi mažiausią fiksuotą kainą (1 399 321,44 Lt.). 2014-03-23 šalys sudarė pagrindinę sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti techninį projektą, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, rizika bei atsakomybe pagal užsakovo pateiktą specifikaciją bei suderintą techninį projektą atlikti statybos rangos darbus, o užsakovas įsipareigojo sumokėti nustatytą kainą. Ieškovė ir atsakovė 2014-03-28 sudarė pagrindinę rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį ir darbo projektus, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą, atlikti statybos rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti už juos nustatytą kainą pagrindinėje sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovė, atlikusi rangos darbus pateikė atsakovei atliktų darbų aktus Nr. 3, Nr. 10 ir Nr. 11, dėl sumokėjimo už ieškovės atliktus papildomus darbų kiekius pagal atliktų darbų aktą Nr. 12, kurie nebuvo numatyti kartu su pirkimo dokumentais atsakovės pateiktoje techninėje specifikacijoje, taip pat dėl netesybų priteisimo šalims netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus pagal rangos sutartį bei statybos techninės dokumentacijos perdavimo.

Dėl 25,80 Eur skolos pagal atliktų darbų akus Nr. 3 ir Nr. 10 priteisimo

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2015-06-26 ieškovė pateikė atsakovei statybos rangos darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 3, kuriuo buvo perduodama darbų už 799,88 Eur bei aktą Nr. 10, kuriuo buvo perduodama darbų už 16 976,40 Eur. Atsakovė atsisakė pasirašyti ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus Nr. 3 ir Nr. 10, kadangi nebuvo pateiktas statybos darbų žurnalas ir kita statybos dokumentacija, susijusi su akte nurodytais darbais bei dėl to, jog faktiškai buvo atliktas mažesnis fasado šiltinimo darbų kiekis, nei buvo nurodoma akto eilutėje Nr. 1, taip pat buvo nustatyti neatitikimai akto eilutėse Nr. 2, 15, 16. Iš byloje esančio 2015-10-01 susirinkimo protokolo matyti, jog šalių atstovai svarstė klausimą dėl faktiškai atliktų darbų kiekio pagal ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus Nr. 3 ir Nr. 10 ir susitarė, kad dėl atsakovės neginčijamo darbų kiekio bus sprendžiama atsakovės atstovams nuvykus į objektą ir jame įvertinus ieškovės faktiškai atliktų darbų kiekį. 2015-11-26 ieškovė perdavė atsakovei naujos redakcijos atliktų darbų aktą Nr. 3, kuriuo atsakovė priėmė darbų už 799,88 Eur sumą, ir aktą Nr. 10, kuriuo atsakovė priėmė darbų už 6 139 Eur. Atsakovė šias sąskaitas iš dalies apmokėjo 2016-01-25 (liko neapmokėta 25,80 Eur sąskaitos dalis) bei nurodė, kad pagal atvirkštinio PVM apmokestinimo taisykles, kurios įsigaliojo nuo 2015-07-01 ši 25,80 Eur suma ieškovei nepriklauso. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad darbai pagal aktus Nr. 3 ir Nr. 10 buvo perduoti 2015-06-26 t. y. iki atvirkštinio PVM apmokestinimo taisyklių įsigaliojimo, todėl apeliantės nuomone, atsakovė privalėjo ieškovei sumokėti 25,80 Eur skolą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymo) 14 str. 1 d. prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. PVM įstatyme taip pat nurodyta, jog nuo 2015-07-01 įsigaliojo 96 straipsnio nuostatas dėl atvirkštinio PVM apmokestinimo, kuriuo nurodyta, kad PVM mokėtojas, kuriam išrašomas prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas, privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyto prekių tiekimo atveju apskaičiuotą PVM už perduodamą pastato (statinio) esminį pagerinimą, t. y. PVM mokėtojas – pagerinto pastato (statinio) daikto savininkas (PVM įstatymo 96 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, jog apeliantė atliktus darbus perdavė atsakovei 2015-06-26 pagal atliktų darbų aktus Nr. 3 ir Nr. 10, kurių vertė 16 976,40 Eur, tačiau atsakovė su šiais darbų aktais nesutiko ir jų nepriėmė. 2015‑10‑01 susirinkimo metu buvo susitarta, jog dėl atsakovės neginčijamų darbų kiekio bus sprendžiama po to, kai atsakovės atstovai nuvyks į objektą ir jame įvertins apeliantės faktiškai atliktų darbų kiekį. Po apžiūros 2015-11-26 atsakovė priėmė atsakovės atliktus darbus pagal naujos redakcijos atliktų darbų aktą Nr. 3 ir aktą Nr. 10, kuriais buvo atlikta darbų už 6 938,88 Eur. Šie duomenys rodo, jog atsakovei darbai buvo perduoti ne pagal 2015-06-26 aktus Nr. 3 ir Nr. 10, o pagal 2015-11-26 naujos redakcijos aktus Nr. 3 ir Nr. 10. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog prievolė apskaičiuoti PVM atsirado 2015-11-26, kai atsakovė priėmė apeliantės atliktus darbus pagal naujos redakcijos atliktų darbų aktus Nr. 3 ir Nr. 10, o tuo metu jau galiojo PVM įstatymo 96 str. nuostatos, kurios reiškia, jog už statybos darbus PVM turi sumokėti PVM mokėtojas pirkėjas, o ne rangovas, todėl esant nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės argumentai, jog atsakovė privalo apmokėti 25,80 Eur skolą pagal atliktų darbų aktus Nr. 3 ir Nr. 10 laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

Dėl 11 952,15 Eur skolos pagal atliktų darbų aktą Nr. 11 bei 43 639,79 Eur skolos pagal atliktų darbų aktą Nr. 12 priteisimo

Tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos IV dalies XXXIII skyriaus pirmasis bei trečiasis skirsniai, kuriuose įtvirtintos bendrosios rangos bei statybos rangos nuostatos. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Rangos sutarties tikslas yra sukurti ir perduoti darbų rezultatą. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Šalių teisių ir įsipareigojimų apimtis taip pat nustatyta 2014-03-28 statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį ir darbo projektus, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą, atlikti statybos rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti už juos nustatytą kainą pagrindinėje sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka.Pažymėtina, jog atsakovas vadovaudamasis butų ir kitų patalpų patvirtintu investicijų planu, vykdė pirkimą, Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka. Atsakovė SĮ „Kretingos komunalininkas“ ir mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas UAB „Lankstinys“, 2014-03-28 sudarė pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo numatyta renovuoti daugiabutį namą adresu - (duomenys neskelbtini). Šios sutarties dalykas - parengti techninėje specifikacijoje nurodytų Darbų techninį ir darbo projektus bei atlikti statybos rangos darbus, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas pasaugas bei darbus sumokėti šioje sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Apeliantė pateikė atliktų darbų aktą Nr. 12, kuriame numatyti faktiškai atlikti darbų kiekiai, kurie neatitiko pirkimo dokumentuose t. y. atsakovės parengtoje specifikacijoje numatytų darbų kiekių. Apeliantės vertinimu, už specifikacijoje ir kituose pirkimo dokumentuose, kuriais turi vadovautis tiekėjas, pateiktos informacijos apie perkamu darbu kiekius teisingumą atsako ne rangovė, o užsakovė, nagrinėjamo ginčo atveju - atsakovė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, jog CPO LT informacinėje sistemoje paskelbto pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) specifikacijoje aiškiai nurodyta, jog „specifikacijoje pateikti apytikriai darbų kiekiai, kurie perskaičiavus projektavimo metu gali skirtis. Pažymėtina, jog techninis darbo projektas buvo rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 11 priedu. Parengus techninį darbo projektą išduotas statybos leidimas, pagal kurį ir buvo įgyvendinamas projektas. Atkreiptinas dėmesys, kad tik pagal parengtus darbo brėžinius ir priimtus technologinius sprendimus yra įmanoma tiksliai ir objektyviai suskaičiuoti statybos darbų kiekius, todėl teisėjų kolegijos vertinimu rangovui parengus techninį darbo projektą ir pamačius neatitikimus šis turėjo nedelsdamas kreiptis į užsakovą ir jį informuoti apie neatitikimus, o neatlikinėti rangos darbų. Nors apeliantė teigia, jog kreipėsi į atsakovę dėl papildomų darbų pirkimo, tačiau šių jos nurodytų aplinkybių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Apeliantė nurodė, jog remiantis VšĮ CPO išaiškinimais teismui galima daryti išvada. jog pagrindinėje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyti darbų kiekiai sutarties vykdymo metu buvo keičiami, todėl apeliantės nuomone, šis išaiškinimas aiškiai įrodo, kad ginčo atveju buvo sutarta tik dėl specifikacijoje apibrėžtų darbų kiekio, kuris vėliau buvo keičiamas, kas vėliau sąlygojo atliktų darbų akto Nr. 12 atsiradimą. Sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, teisinio reguliavimo, pirmiausia atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ), kaip specialiojo įstatymo, nuostatas. Vykdydamos sutartį šalys negali susitarti ją pakeisti ar vykdyti taip, kad iš esmės pasikeistų sąlygos, kurios buvo viešai paskelbtos viešojo pirkimo metu ir kuriomis remdamiesi visi tiekėjai teikė savo pasiūlymus. Rangos su projektavimu sutarčių atveju sutartyje fiksuotos kainos padidinimas dažniausiai lemia didesnę nei pradinėje sutartyje aptartą naudą rangovui, todėl gali būti atliktas tik sutartyje numatytais atvejais ir tik vadovaujantis sutartyje numatytomis kainodaros taisyklėmis. Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario mėn. 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 „Dėl Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 24 punkte nustatyta, kad Sutartyje nustačius fiksuotą kainą, perkančioji organizacija šią kainą sumoka tiekėjui už visus sutartyje numatytus darbus. Jei rangovas įvykdo darbų, nurodytų sutartyje daugiau nei buvo numatyta, laikoma, kad tie darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą, t. y. nepriklausomai nuo atliktų darbų apimties, sutarties kaina negali būti keičiama. Taikant šį metodą didesni atliktų darbų pagal sutartį kiekiai (apimtys) nelaikomi papildomais darbais. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, bei nustatytas bylos aplinkybes konstatuoja, jog apeliantės argumentai dėl keičiamų specifikacijoje apibrėžtų darbų kiekių, kurie sąlygojo atliktų darbų akto Nr. 12 atsiradimą yra nepagrįsti. Šiuo atveju, teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, kad rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų „viršijančių kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio šalių susitarimo Pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka". Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 5 dalyje, numatyta, kad rangos sutartyje nurodžius konkrečią darbų kainą, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Įvertinus faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, galima daryti išvadą, kad Ieškovė sutikdama su fiksuotos kainos nustatymu sutartyje, kaip šios srities profesionalas, kuris dar ir rengė techninį ir darbo projektą, prisiėmė profesinę riziką dėl galimos kainos padidėjimo. LAT taip pat yra konstatavęs, kad rangovui statybos verslas – profesinė veikla, todėl, sudarydamas statybos rangos sutartį, jis galėjo numatyti statybos konkurse pasiūlyto pastatyti objekto kainą. Tokios profesinės veiklos žinios ir gebėjimai reikšmingi, vertinant ieškovo galėjimą numatyti statybos darbų kainos padidėjimo pasekmes, prisiimtų prievolių vykdymo sutartyje sulygtomis sąlygomis riziką. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatymas nenumato galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvi teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Apeliaciniu skundu nurodoma, jog buvo nupirkta fasado šiltinimo darbų – 1 246 kv. m. ir cokolio – 279 kv. m., t. y. iš viso 1 525 kv. m., o rangovas faktiškai įvykdė fasado šiltinimo darbų iš viso 2 192,70 kv. m. apimtimi, t. y. visa pirkimo dokumentuose nurodyta šių darbu apimti ir ją gerokai viršijo, tačiau atsakovė už darbus iki šiol nėra atsiskaičiusi. Teigia, jog atsakovė pagal atliktų darbų aktą Nr. 10 už 92 proc. fasado darbų 1 146,32 kv. m. kiekį sumokėjo 113 594,76 Eur (be PVM) ir neatsiskaitė už specifikacijoje numatytus 8 proc. fasado šiltinimo darbų likusį 99,68 kv. m. kiekį kurio vertė 11 952,15 Eur su PVM (aktas Nr. 11). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog apeliantė savo reikalavimus grindžia tik vienašališkai pasirašytu atliktų darbų aktu Nr. 11, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje yra UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2016-05-30 Statinio apžiūros aktas (dėl neatliktų darbų) Nr. 16, kuriame nurodyta, jog atliekant statinio esančio (duomenys neskelbtini) apžiūrą, vadovaujantis STR 01.12.07:2004 buvo nustatyta, jog neatlikti karnizo apšiltinimo (termoizoliavimo) ir apdailos darbai viso pastato perimetru (viso apie 60 m²), neatlikti apšiltinimo (termoizoliavimo) ir dekoratyvinio tinko apdailos darbai ant stogelio esančio virš įėjimo į parduotuvės patalpas (viso apie 37,5 m²), taip pat neatlikti įėjimo stogelio remonto darbai, nepakeista stogo danga (viso apie 9 m²), kolonų apdaila (viso 4 vnt.), apdailos darbai (viso apie 5 m²). Taip pat bylos medžiaga nustatyta, jog rangovas UAB „Inco Baltic“ pagrindinės rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko pastato esančio (duomenys neskelbtini) sienų šiltinimo, įskaitant sienų konstrukcijos defektų pašalinimą darbus už 11 763,14 Eur sumą. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog apeliantė neatliko visų darbų, nurodytų atliktų darbų akte Nr. 11. Taip pat būtina paminėti, jog ieškovas savo apeliaciniu skundu nurodė, jog akte Nr. 10 buvo nurodyta 100 proc. fasado darbų apimtis ir kiti atsakovo neginčijami darbai už kainą – 16 976,40 Eur, iš kurios atsakovė nesutiko tik su 8 proc. dalimi (9 877,81 Eur) nuo visų specifikacijoje nurodytų fasado darbų apimties, todėl būtent ši 9 877,81 Eur (be PVM) ginčo dalis buvo vėliau įforminta aktu Nr. 11. Pažymėtina, jog šios nutarties 53 punkte nustatyta, jog atsakovė nesutiko su atliktų darbų aktu Nr. 10, kurių vertė 16 976,40 Eur bei nurodė, jog dėl atsakovės neginčijamų darbų kiekio bus sprendžiama po to, kai atsakovės atstovai nuvyks į objektą ir jame įvertins apeliantės faktiškai atliktų darbų kiekį. Po apžiūros 2015-11-26 atsakovė priėmė sumažintą apeliantės atliktų darbų kiekį pagal naujos redakcijos atliktų darbų aktą Nr. 10, kurių vertę apeliantė nurodė – 6 139,00 Eur. Šie duomenys rodo, jog atsakovė jau priimdama darbus nesutiko su apeliantės nurodytais darbų kiekiais, tačiau naujai išrašytas atliktų darbų aktas Nr. 10 su sumažinta darbų kaina, teisėjų kolegijos vertinimu parodo, jog apeliantė iš esmės sutiko, jog darbai nebuvo atlikti iki galo. Taigi, atsižvelgdama į byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantė neįrodė, jog atliko darbus nurodytus vienašališkai pasirašytų atliktų darbų akte Nr. 11, todėl šis apeliacinio skundo reikalavimas laikytinas nepagrįstu. Apeliantė savo apeliaciniu skundu be kitą ko prašo priteisti 1 493,21 Eur delspinigių ir 8,05 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, jog atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl pagrindinių reikalavimų tenkinimo, išvestiniai reikalavimai taip pat netenkinami, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl reikalavimų priteisti 1 493,21 Eur ir 8,05 proc. dydžio palūkanų nepasisako.Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl konstatuoja, jog naikinti Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pateikto apeliacinio skundo.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Nagrinėjamu atveju atsakovė SĮ „Kretingos komunalininkas“ prašo priteisti 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2017-10-02 sąskaitą-faktūrą Nr. 470/2017 už teisines paslaugas ir 2017-10-04 mokėjimo nurodymą Nr. 5324. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 822,80 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo išlaidų, sprendžia, kad ieškovės prašymas priteisti 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).Taip pat atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Projektų rengimo centras“ prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė jokių tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Lankstinys“ atsakovės SĮ „Kretingos komunalininkas“ naudai 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėAlona Romanovienė