Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2020-05-22 · Civilinė byla Nr. e2-311-777/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-05-22Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-11Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-22
Bylos Nr.
e2-311-777/2020
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00717-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė (pirm.)
Atsakovas
savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“, SĮ "Kretingos komunalininkas"
Trečiasis asmuo
„Kretingos būstas", E. J., V. B., R. G., E. G., I. V. Ž., D. B., R. N., J. Š., B. R., S. S. P., V. Ž., I. P.
Ieškovas
UAB „Lankstinys“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-311-777/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00717-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.1; 2.6.10.3; 2.6.10.9; 3.1.14.8.4; 2.1.5.2; 2.1.5.4; 3.1.3.3; 3.2.4.8.2; 2.6.8.10; 3.1.12.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,

sekretoriaujant Audronei Kundrotienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ atstovui advokatui S. T., atsakovės savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ atstovei advokatei N. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ patikslintą ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos būstas“, E. J., V. B., R. G., E. G., I. V. Ž., D. B., R. N., J. Š., B. R., S. S. P., V. Ž., I. P. (gim. (duomenys neskelbtini)m.), I. P. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), E. P., M. R., S. G., V. A., O. K., B. Š., A. K., D. E. K., V. O., J. M., R. M., M. L., O. J., R. R., T. P., A. S., A. A., V. G., J. G., E. J., D. T., M. E., J. S. (E.), E. B., G. I., A. Z., V. N., A. U., T. U., R. J., J. S., J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. 2018 m. gruodžio 28 d. ieškovė pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 73 835,53 Eur turtinės žalos atlyginimą, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslinto ieškinio (ieškinio), dubliko pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

3. Atsakovė vykdė objekto (duomenys neskelbtini), renovacijos darbų pirkimą per Centrinės perkančiosios organizacijos (toliau – CPO) katalogą. Pripažinus ieškovę laimėtoja 2014 m. kovo 28 d. buvo sudaryta statybos rangos darbų sutartis (toliau – pagrindinė sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti pirkimo dokumentuose-specifikacijoje nurodyta apimtimi rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti sumokėdama ieškovei 405 271,37 Eur (1 399 321,44 Lt su PVM) sumą.

4. 2013 m. rugsėjo 17 d. protokolu gyventojai susirinkime patvirtino gyvenamojo namo renovacijos darbams reikalingą sumą – 1 619 754,56 Lt (469 113,35 Eur). Atsakovė CPO pirkimo kataloge nurodė aiškiai neteisingą perkamų namo renovacijos darbų poreikį bei gyventojų nutarimo neatitinkantį maksimalų pirkimo biudžetą 1 499 391,68 Lt (434 253,85 Eur). Sutarties vykdymo eigoje paaiškėjo, kad atsakovė specifikacijoje nurodė melagingus perkamų darbų kiekius. Ieškovė darbų vykdymo eigoje tai pastebėjo ir žodžiu, vėliau ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. el. laišku informavo atsakovę. Atsakovė reaguodama į pranešimą suorganizavo gamybinį susirinkimą. 2014 m. rugsėjo 30 d. gamybinio susirinkimo metu atsakovė pritarė papildomam stogo darbų poreikiui ir paragino šiuos darbus atlikti įsipareigodama ieškoti finansavimo atsiskaitymui su ieškove darbų vykdymo eigoje.

5. Atsakovė 2014 m. rugsėjo 30 d. gamybinio susirinkimo metu pateikto įsipareigojimo neįvykdė, t. y. iki pat sutarties nutraukimo finansavimo neieškojo, nebendradarbiavo su ieškove, vienašališkai nutraukė sutartį ir nesąžiningai išvengė atsiskaitymo už ieškovei pavestus atlikti sąmatinius darbus už 9 877,81 Eur be PVM sumą ir naujai paaiškėjusius viršsąmatinius, tačiau būtinus sutarčiai įvykdyti darbus už 31 267,34 Eur, t. y. atsakovė dėl nesąžiningo elgesio išvengė iš viso atsiskaitymo už 41 145,15 Eur sumą. Šią sumą sudaro ieškovės panaudotos piniginės lėšos, kurios laikytinos ieškovės nuosavybe, kurią ieškovė prarado dėl atsakovės nesąžiningumo.

6. Darbų eigoje paaiškėjus melagingiems perkamų darbų kiekiams ir papildomam darbų poreikiui, jis buvo įgyvendinamas dėl atsakovės apgaulės ir nesąžiningo elgesio, panaudojant ieškovės pinigines lėšas medžiagų įsigijimui, įrengimams ir darbo jėgai finansuoti. Visas darbų rezultatas buvo perduotas atsakovei ir yra eksploatuojamas gyventojų. Gyventojai atsakovei pavedė renovuoti namą ne iš dalies, o visą, todėl vidinė valia buvo finansuoti visą darbų poreikį, o ne jo dalį. Nėra manytina, kad gyventojai pavedė atsakovei apgaule ar kitaip nesąžiningai pasipelnyti iš rangovo.

7. Pagrindinė sutartis turėjo būti įvykdyta per 18 mėnesių, t. y. iki 2015 m. rugsėjo 28 d., ir galėjo būti pratęsta du kartus po 6 mėnesius (Rangos sutarties 5.1 p.). Atsakovės 2015 m. spalio 5 d. vienašaliu sprendimu (2015 m. spalio 5 d. raštas Nr. (3.6)V4-926) rangos sutarties terminas buvo pratęstas tik iki 2015 m. gruodžio 1 d. ir atsakovės vienašaliu 2016 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (3.6.)V4-58 daugiau nebuvo pratęstas. Ieškovė atsakovei pateikė 2016 m. sausio 29 d. pranešimą, kad ieškovė patirs nuostolius, už kuriuos atsakovė bus atsakinga, ir buvo pareikalauta pateikti informaciją, kas ir kodėl pateikė melagingą informaciją apie darbų kiekius pirkimo dokumentuose. Atsakovė atsakymo su prašoma informacija nepateikė.

8. Atsakovė 2016 m. kovo 10 d. atsiuntė pranešimą, kad vienašališkai po 10 dienų nutrauks Rangos sutartį. Ieškovė, reaguodama į minėtą atsakovės raštą, 2016 m. kovo 14 d. pateikė atsakymą, kad atsakovės veiksmai yra neteisėti ir kad atsakovė bus atsakinga už sukeltas pasekmes.

9. Ieškovė iš VšĮ Centrinės perkančiosios organizacijos gavo informacinį 2016 m. balandžio 18 d. raštą Nr. IS-227, kad atsakovė nuo 2016 m. kovo 21 d. vienašališkai nutraukė pagrindinę sutartį Nr. CPO32061 ir kad atsakovės iniciatyva šiuo pagrindu ieškovė buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Dėl šios priežasties, vadovaujantis preliminariosios sutarties „Bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų be projektavimo paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ Nr. 2014/4R-167 9.6 punktu, CPO pasiūlė ieškovei šalių susitarimu nuo 2016 m. gegužės 1 d. nutraukti minėtą preliminariąją sutartį. Ieškovė nebeteko galimybės dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir patekti į CPO LT katalogą, kuriame galėjo varžytis dėl sutarčių sudarymo su perkančiosiomis organizacijomis.

10. Atsakovė 2016 m. liepos 25 d. pakeitė projektinius sprendinius numatant stogo karnizo ir komercinių patalpų stogelių remontą, organizavo papildomą pirkimą šiems darbams, kuriuos atsakovė vertė ieškovę atlikti neatlygintinai, ir pagal 2016 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą kitą rangos sutartį pavedė juos atlikti kitai rangovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Inco Baltic“, kuri įvykdė darbų už 11 763,14 Eur be PVM.

Žemesnės instancijos teismas

11. Kretingos rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs šalių ginčą 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 932-824/2017 pripažino atsakovės veiksmus neteisėtais, t. y. pripažino negaliojančiu 2016 m. kovo 21 d. atsakovės SĮ „Kretingos komunalininkas“ atliktą vienašalį Pagrindinės sutarties Nr. CPO32061 nutraukimą, taip pat pripažino neteisėtu 2016 m. kovo 21 d. atsakovės įvykdytą ieškovės įtraukimą į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir atsakovė buvo įpareigota pašalinti ieškovės duomenis iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašo. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 16 d.

12. Atsakovės iniciatyva įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą dvejus metus buvo viešai laikoma kaip neva nepatikimas tiekėjas, neteko teisės dalyvauti ir varžytis viešuosiuose pirkimuose ir, nors buvo potenciali laimėtoja, tačiau dėl Nepatikimų tiekėjų sąrašo buvo pašalinta iš 9 197 383 Eur vertės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuoto viešojo pirkimo „Dėl Klaipėdos miesto švietimo įstaigų paprastojo remonto darbų“, dėl to ieškovė patyrė nuostolius ir neturtinę žalą. Ieškovė 2016 m. birželio 13 d. raštu informavo atsakovę dėl 9 197 383 Eur vertės pirkimo, ragino atsakovę kuo greičiau ieškovę pašalinti iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo ir informavo atsakovę apie ieškovės patiriamą žalą, tačiau atsakovė nereagavo ir neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų siekta sumažinti žalos mastą.

Dėl žalos, padarytos neteisėtai nutraukus sutartį ir įtraukus ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

13. Ieškovės 9 197 383 Eur pasiūlymas sudalytas atsižvelgiant į konkurso sąlygų aprašo techninės specifikacijos reikalavimus, į kainą įskaičiavus visus mokesčius ir visas tiekėjo išlaidas, reikalingas tinkamam ir visiškam sutarties įvykdymui. Ieškovės vidutinis pelningumas apskaičiuotas pagal 2014 - 2016 m. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre pateiktas Pelno (nuostolių) ataskaitas, siekia 3 proc. Negautos pajamos apskaičiuojamos įvertinus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 17 d. rašte pateiktas sutartis ir prie jų pateiktus priedus (pasiūlymus, kurie laimėjo ir kurių pagrindu buvo sudarytos nurodytos galutinės sutartys). Taigi konkrečios galutinės sutarties sudarymo realumas nustatytas sulyginus Pirkime Nr. 174017 ieškovės pateikto pasiūlymo įkainius (nesumažintus) ir įkainius, nurodytus prie konkrečios sutarties pasiūlyme, kuris laimėjo. Atlikus 2019 m. gruodžio 17 d. rašte pateiktų sutarčių ir jų priedų analizę mano, kad jeigu ieškovė nebūtų įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir dėl to nebūtų pašalinta iš pirkimo, tai būtų laimėjusi pirkimą būdama trečioje pozicijoje tarp visų 5 laimėtojų. Taip pat su ieškove būtų sudaryta preliminarioji sutartis, kaip su visais laimėtojais, ir pagal ieškovės pasiūlyme nurodytus įkainius su ieškove būtų neabejotinai sudarytos šios galutinės sutartys (ieškovės kaina būtų buvusi mažiausia iš visų 5 tiekėjų):

1) 2016 m. lapkričio 2 d. Sutartis J9-1881, kurios bendra perkamų darbų vertė – 33 737,73 Eur. Ieškovės pasiūlymas šiai sutarčiai sudarė 30 399 Eur;

2) 2017 m. kovo 17 d. Sutartis J9-790, kurios bendra perkamų darbų vertė – 479 918,92 Eur. Pirkimą laimėjusios įmonės pasiūlymas lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ remonto darbams buvo 17 458,27 Eur, o ieškovės pasiūlymas šiems darbams buvo 29 416,82 Eur, t. y. šio pirkimo ieškovė nebūtų laimėjusi. Tačiau lopšelio-darželio „Berželis“ remonto darbų pirkimą laimėjusios įmonės pasiūlymas buvo 18 122,38 Eur, o ieškovės pasiūlymas šiems darbams buvo 16 106,82 Eur. Todėl ieškovė šį pirkimą su 16 106,82 Eur pasiūlymo suma būtų laimėjusi;

3) 2017 m. balandžio 5 d. sutartis J9-840, kurios bendra perkamų darbų vertė – 40 259,74 Eur. Pirkimą laimėjusios įmonės pasiūlymas lopšelio-darželio „Dobiliukas“ remonto darbams buvo 19 536,71 Eur, o ieškovės pasiūlymas šiems darbams buvo 27 592,82 Eur, t. y. šio pirkimo ieškovė nebūtų laimėjusi. Tačiau lopšelio-darželio „Linelis“ remonto darbų pirkimą laimėjusios įmonės pasiūlymas buvo 20 723,03 Eur, o ieškovės pasiūlymas šiems darbams buvo 14 725,80 Eur. Todėl ieškovė šį pirkimą su 14 725,80 Eur pasiūlymo suma būtų laimėjusi;

4) 2017 m. balandžio 7 d. sutartis J9-868, kurios bendra perkamų darbų vertė – 82 407,50 Eur. Ieškovės pasiūlymas šiai sutarčiai sudarė 60 833,06 Eur;

5) 2017 m. balandžio 12 d. Sutartis J9-919, kurios bendra perkamų darbų vertė – 33 188,25 Eur. Ieškovės pasiūlymas šiai sutarčiai sudarė 29 523,45 Eur;

6) 2017 m. balandžio 19 d. sutartis J9-1000, kurios bendra perkamų darbų vertė – 479 918,92 Eur. Ieškovės pasiūlymas šiai sutarčiai sudarė 350 924,28 Eur;

7) 2017 m. balandžio 20 d. Sutartis J9-1010, kurios bendra perkamų darbų vertė – 39 973,81 Eur. Ieškovės pasiūlymas šiai sutarčiai sudarė 30 911,18 Eur;

8) 2017 m. balandžio 24 d. Sutartis J9-1023, kurios bendra perkamų darbų vertė – 54 029,27 Eur. Ieškovės pasiūlymas šiai sutarčiai sudarė 47 614,26 Eur;

9) 2017 m. gegužės 20 d. Sutartis J9-1310, kurios bendra perkamų darbų vertė – 56 815,79 Eur. Ieškovės pasiūlymas šiai sutarčiai sudarė 46 221 Eur. Kadangi ieškovės pasiūlyta mokyklos-darželio „Šaltinėlis“ remonto darbų kaina buvo didesnė nei laimėjusios įmonės, todėl šių darbų ieškovė nebūtų laimėjusi, t. y. būtų laimėjusi tik kitų darbų pirkimą už 40 587,68 Eur, t. y. neįskaitant 5 633,32 Eur pasiūlymo sumos.

10) 2018 m. balandžio 9 d. Sutartis J9-1010, kurios bendra perkamų darbų vertė – 79 987,70 Eur. Ieškovės pasiūlymas šiai sutarčiai sudarė 58 210,50 Eur;

11) 2018 m. balandžio 26 d. Sutartis J9-1107, kurios bendra perkamų darbų vertė – 295 543,01 Eur. Ieškovės pasiūlymas šiai sutarčiai sudarė 229 116,23 Eur;

12) 2018 m. balandžio 27 d. Sutartis J9-1112, kurios bendra perkamų darbų vertė – 79 701,06 Eur. Ieškovės pasiūlymas šiai sutarčiai sudarė 50 990,20 Eur;

13) 2018 m. birželio 1 d. Sutartis J9-1283, kurios bendra perkamų darbų vertė – 62 527,02 Eur. Ieškovės pasiūlymas šiai sutarčiai sudarė 48 075,44 Eur;

14) 2018 m. birželio 7 d. Sutartis J9-1352, kurios bendra perkamų darbų vertė – 37 869,95 Eur. Ieškovės pasiūlymas šiai sutarčiai sudarė 35 703,36 Eur;

15) 2019 m. vasario 25 d. Sutartis J9-887, kurios bendra perkamų darbų vertė – 117 337,61 Eur. Ieškovės pasiūlymas šiai sutarčiai sudarė 91 925,54 Eur;

16) 2019 m. gegužės 10 d. Sutartis J9-1583, kurios bendra perkamų darbų vertė – 145 280,89 Eur. Ieškovės pasiūlymas šiai sutarčiai sudarė 127 008,93 Eur;

17) 2019 m. gegužės 10 d. Sutartis J9-1593, kurios bendra perkamų darbų vertė – 64 731,18 Eur. Ieškovės pasiūlymas šiai sutarčiai sudarė 48 949,64 Eur;

18) 2019 m. gegužės 31 d. Sutartis J9-1779, kurios bendra perkamų darbų vertė – 61 847,03 Eur. Ieškovės pasiūlymas šiai sutarčiai sudarė 52 845,60 Eur;

14. Ieškovė pirkime Nr. 174017 būtų laimėjusi pagrindinių sutarčių už ne mažesnę kaip 1 364 450,97 Eur su PVM (1 077 916,27 Eur be PVM). Todėl grynasis pelnas (negautos pajamos) iš Pirkimo Nr. 174017 „Dėl Klaipėdos miesto švietimo įstaigų paprastojo remonto darbų“ sudaro 3 ????. ieškovės vidutinio įmonės pelningumo – 32 337,49 Eur (1 077 916,27 Eur ? 3 ????.). Nurodytas sutarčių kiekis yra sudarytas per 3 metų laikotarpį. Tai ieškovei įprastinio dydžio sandoriai, kuriuos ieškovė buvo pasirengusi įvykdyti ir neabejotinai būtų įvykdžiusi, nes ieškovė buvo pasirengusi net 9 197 383 Eur vertės darbų vykdymui, todėl septintadalis viso planuoto krūvio ieškovei nebūtų buvusi problema.

15. Ieškovė 2016 m. gegužės 30 d. pateikė pretenziją dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. gegužės 24 d. rašto „Dėl pranešimo apie pasiūlymo atmetimo priežastis“ Nr. (14.20.)-VP3-667 bei pateikė (patikslino) konkurso sąlygų aprašo 15.3., 15.6. punktuose nurodomus dokumentus (duomenis), t. y. ieškovė pašalino šiuos neatitikimus. Todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 2 d. sprendimu „Dėl pretenzijos“ Nr. (4.44.)-R2-1666 iš esmės buvo sprendžiamas klausimas tik dėl ieškovės neatitikties 15.4. punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui, o būtent, jog ieškovė nuo 2016 m. kovo 21 d. yra įtraukta į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

16. Ieškovės negautos 32 337,49 Eur pajamos laikytinos realiais nuostoliais, kuriuos privalo atlyginti atsakovė. Civilinės atsakomybės būtinos sąlygos konstatuotos įsiteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-932-824/2017.

17. Atsakovė elgėsi nesąžiningai, kai neteisėtai ir vienašališkai 2016 m. kovo 21 d. nutraukusi Rangos sutartį 2016 m. liepos 25 d. keitė projekto sprendinius dėl stogo karnizo apdailos ir komercinių patalpų stogelių remonto ir šiuos darbus pavedė vykdyti kitai rangovei UAB „Inco Baltic“, kuri įvykdė karnizo apdailos ir komercinių stogelių remonto darbų už 11 763,14 Eur be PVM. Šiuos darbus atsakovė turėjo siūlyti atlikti ieškovei, nes jie buvo technologiškai susiję su jau atliktais darbais. Dėl to ieškovė prarado realią galimybę atlikti kitus atsakovei reikalingus papildomus apdailos darbus, kurių atlikti ieškovė neatsisakė ir už kuriuos pagrįstai tikėjosi gauti atlygį. Kadangi su ieškove sutartis vienašališkai buvo nutraukta ir ieškovė buvo neteisėtai įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, tai ieškovė negalėjo dalyvauti papildomų darbų pirkime pagal pakeistus projektinius sprendinius dėl darbų tame pačiame objekte (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ieškovės negautos pajamos (grynasis pelnas) šioje dalyje sudaro 352,89 Eur (11 763,14 ? 3 ????.).

18. Dėl atsakovės neteisėto elgesio ieškovė negavo nemažiau kaip 32 690,38 Eur pajamų (32 337,49 Eur + 352,89 Eur).

Dėl žalos, kuri susijusi su pirkimo dokumentuose pateikta informacija apie darbų poreikį ir kt.

19. Atsakovė dėl nesąžiningo elgesio išvengė iš viso atsiskaitymo už 41 145,15 Eur sumą, t. y. atsakovė:

18.1. Neteisėtai bei nesąžiningai išvengė atsiskaitymo su ieškove už įvykdytus CPO specifikacijoje nurodytus sąmatinius fasado šiltinimo darbus – 9 877,8l Eur be PVM sumą (ją sudaro 8 proc. visų sąmatoje numatytų fasado apšiltinimo darbų, 2015 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų aktas Nr. 11, pozicija Nr. l). Šią sumą atsakovė atsisakė ieškovei mokėti motyvuodama, jog ieškovė neva turėjo pareigą papildomai įvykdyti, bet neįvykdė stogo karnizo ir komercinių patalpų stogelių remonto darbų. Tačiau jau po atsakovės atsisakymo, t. y. 2017 m. spalio 24 d., Kretingos rajono apylinkės teismas konstatavo, jog stogo karnizo ir komercinių patalpų stogelių remonto darbų atlikti ir nereikėjo, nes jie iki 2016 m. liepos 25 d. nebuvo numatyti projekte (Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-932-824/2017). Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad atsakovė pirko 1246 kv. m ploto fasado šiltinimo darbus. Civilinėje byloje Nr. e2-140-206/2017 esančiame statybų darbų žurnale (psl. Nr. 47–53, antro žurnalo psl. 20–25, 27–29, 32, 33, 35–37) užfiksuota, kad iš viso atsakovės pavedimu fasado šiltinimo darbų faktiškai padaryta 1 913,70 kv. m, t. y. viršijus 100 proc. (1246 kv. m) sąmatinius darbus. Tokia apimtimi viršijus sąmatinius darbų kiekius yra akivaizdu, kad sąmata buvo visiškai įvykdyta ir jos dalies (8 proc.) apmokėjimo atsakovė nesąžiningai išvengė. Todėl teismui konstatavus, kad stogo karnizo ir komercinių patalpų stogelių remonto darbų atlikti ir nereikėjo, yra akivaizdu, kad už fasado šiltinimo sąmatinius darbus (likusi dalis 8 proc. sąmatos) turėjo būti sumokėta, o kadangi šios sumos atsakovė nepagrįstai nesumokėjo, dėl to ieškovė patyrė 9 877,81 Eur nuostolį.

18.2. Neteisėtai bei nesąžiningai išvengė atsiskaitymo su ieškove už papildomą 19 931,57 Eur be PVM sumą atliktus fasado šiltinimo darbų kiekius, kurie viršija pirkimo specifikacijoje nurodytą darbų poreikį (2015 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų aktas Nr. 12, pozicija Nr. l). Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad atsakovė pirko 1246 kv. m ploto fasado šiltinimo darbų. Civilinėje byloje Nr.e2-140-206/2017 esančiame statybų darbų žurnale (psl. 47–53, antro žurnalo psl. 20–25, 27–29, 32, 33, 35–37) užfiksuota, kad iš viso atsakovės pavedimu fasado šiltinimo darbų faktiškai padaryta 1 913,70 kv. m, t. y. viršijus 100 proc. (1246 kv. m) sąmatinius darbus. Fasado apšiltinimo darbų realaus poreikio kiekis, kuris turėjo būti numatytas pirkime, nurodytas 2015 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų akte Nr. 12, pozicija Nr. 12. Iš viso už faktiškai atliktus ir faktiškai valdyti perduotus fasado šiltinimo darbus, numatytus 1 ir 2 punktuose, atsakovė nesąžiningai išvengė atsiskaitymo už 29 809,38 Eur sumą. Darbai dėl atsakovės nesąžiningo elgesio atlikti panaudojant ieškovės pinigines lėšas medžiagų įsigijimui, įrengimams ir darbo jėgai finansuoti ir išvengiant atsiskaitymo už tai, nors tokio susitarimo nebuvo, todėl ieškovė patyrė 29 809,38 Eur nuostolį dėl fasado apšiltinimo darbų.

18.3. Neteisėtai bei nesąžiningai išvengė atsiskaitymo su ieškove už atsakovės pavedimu atliktą papildomą 206 kv. m stogo dangos keitimo darbų kiekį 11 335,77 Eur be PVM sumą (2015 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų aktas Nr. 12, pozicija Nr. 12). Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad atsakovė pirko 786 kv. m ploto stogo dangos keitimo darbų. Byloje pateiktame 2015 m. balandžio 8 d. UAB „Plėtros partneriai“ rašte, kurį patvirtino atsakovės samdytas Techninis prižiūrėtojas, nurodyta, kad stogo darbų poreikis buvo 206 kv. m didesnis. Civilinėje byloje Nr. e2-140-206/2017 esančiame statybų darbų žurnale (psl. 26–30, 33, 37–42) užfiksuota, kad iš viso atsakovės pavedimu fasado šiltinimo darbų faktiškai padaryta 983,40 kv. m, t. y. viršijus l00 proc. (786 kv. m) sąmatinius darbus. Darbai dėl atsakovės nesąžiningo elgesio atlikti panaudojant ieškovės pinigines lėšas medžiagų įsigijimui, įrengimams ir darbo jėgai finansuoti ir išvengiant atsiskaitymo už tai, nors tokio susitarimo nebuvo, todėl ieškovė patyrė 11 335,77 Eur nuostolį dėl stogo dangos keitimo darbų.

20. Apie realų darbų poreikį, kurio finansavimą gyventojai patvirtino, ieškovė informavo atsakovę prieš darbų vykdymą, kaip numatyta CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, ir gavo atsakovės pritarimą darbų vykdymui. Jeigu atsakovė būtų nepritarusi darbų vykdymui, būtų atsisakiusi juos apmokėti, tai neabejotinai ieškovė būtų pasinaudojusi CK 6.684 straipsnio 4 dalyje numatyta darbų stabdymo teise ir tokiu būdu žalos būtų išvengta. Tačiau atsakovė nebendradarbiavo, pati darbų taip pat nestabdė, o priešingai – ragino juos vykdyti pažadėdama darbų papildomą finansavimą. Gyventojai nutarė renovuoti visą fasado plotą ir stogo plotą ir skyrė tam maksimalią 1 619 754,56 Lt (469 113,35 Eur) sumą. Visiškai atsiskaičius su ieškove, t. y. padengus fasado ir stogo darbų nuostolį, gyventojų paskirta 469 113,35 Eur suma nebūtų iš esmės viršyta. Tačiau atsakovė gera valia ieškovei nuostolių nepadengė. Gyventojai atsakovei pavedė renovuoti namą ne iš dalies, o visą, todėl vidinė valia buvo finansuoti visą darbų poreikį, o ne jo dalį. Nėra manytina, kad gyventojai pavedė atsakovei apgaule ar kitaip nesąžiningai pasipelnyti iš rangovo. Kadangi gyventojai buvo nusimatę iš esmės didesnę sumą, tai nekilo abejonė, kad ieškovės pažadas dėl papildomo darbų poreikio (atsiradusio išimtinai dėl atsakovės pateiktų klaidingų duomenų) finansavimo nebus įgyvendintas.

21. Sprendžiant klausimą dėl 49 785,63 Eur (suma nurodyta su PVM) nuostolių yra pagrindas remtis Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-932-824/2017 konstatuotais prejudiciniais faktais: 1) ieškovė visus sutartus darbus pagal sutartį Nr. CPO32061 iki jos nutraukimo atliko visiškai ir tinkamai; 2) atsakovė 2014 m. rugsėjo 30 d. davė pritarimą specifikaciją viršijančių darbų kiekių vykdymui pažadant rasti tokiems darbams finansavimą, dėl to ieškovė įgijo teisėtus lūkesčius į tokių darbų apmokėjimą; 3) už tinkamą darbų kiekių nurodymą ir savalaikį papildomo darbų poreikio finansavimo organizavimą buvo atsakinga atsakovė, tačiau nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki sutarties nutraukimo nesugebėjo tuo pasirūpinti; 4) atsakovė vengė atsiskaityti 8 proc. sąmatinių fasado šiltinimo darbų vertės neteisėtai šia apimtimi reikalaudama neatlygintinai įvykdyti papildomus projekte nenumatytus karnizo bei komercinių patalpų stogelių remonto darbus; 5) atsakovė neteisėtai, pažeisdama CK 6.217 straipsnio nuostatas, vienašališkai nutraukė sutartį, o ieškovės kaltės dėl sutarties nutraukimo nenustatyta; 6) atsakovė neteisėtai įtraukė ieškovę į Centrinės, viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašą, apie tai net neįspėjusi ieškovės; 7) atsakovė organizuodama darbų pirkimą pateikė melagingus duomenis apie perkamų darbų realius kiekius, dėl to ieškovė siekdama įvykdyti sutartį patyrė didelius nuostolius.

22. Atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė yra pripažinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitoje civilinėje byloje, todėl iš naujo nebeįrodinėtini. Žala, kuri susijusi su pirkimo dokumentuose pateikta melaginga informacija apie darbų poreikį, melagingu įkalbėjimu atlikti papildomą darbų poreikį, siekimu išvengti atsiskaitymo reikalaujant šia apimtimi atlikti projekte nenumatytus darbus, yra 41 145,15 Eur. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra akivaizdus priežastinis ryšys, todėl atsakovė privalo žalą atlyginti, nes yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl šios žalos kalta atsakovė, nes veikė išimtinai savo vienašalių sprendimų pagrindu, neklausė nei gyventojų, nei kitų nuomonės ir negavo savo veiksmams pritarimo.

23. Iš viso dėl atsakovės neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų ieškovė patyrė materialinę žalą – 73 835,53 Eur (32 690,38 Eur (negautos pajamos) – 41 145,15 Eur (nesąžiningai išvengtas sąmatinių ir viršsąmatinių darbų apmokėjimas). Būtent atsakovė savo rizikingais ir nesąžiningais veiksmais sukėlė sunkius padarinius, todėl ieškovės teisės veiksmingai turi būti apgintos priteisiant materialinės žalos atlyginimą iš atsakovės. Atsakovės išoriniai santykiai su kitais asmenimis lemia tik vidinius jų tarpusavio santykius, kurie niekaip negali riboti ieškovės teisės ir reikalavimo į atsakovę dėl žalos atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė gina teisę į įmonės gerą vardą bei reputaciją, nes šios vertybės buvo pažeistos dėl vienašalio atsakovės sprendimo nutraukti sutartį ir viešai paskelbti ieškovę nepatikimu tiekėju. Šios teisės pažeidimo ir pažeistos teisės gynimo nereguliuoja Viešojo pirkimo įstatymo normos, todėl pažeista teisė gintina vadovaujantis Civilinio kodekso normomis.

25. Viešųjų pirkimų tarnybos Nepatikimų tiekėjų sąraše pateikiama informacija yra vieša, t. y. informacija yra viešai platinama ir viešai prieinama bet kuriam suinteresuotam asmeniui. Pažymėtina tai, kad už CVP IS pateikiamos informacijos dėl nepatikimų tiekėjų teisingumą yra atsakinga pati perkančioji organizacija, šiuo atveju atsakovė, o Viešųjų pirkimų tarnyba tik užtikrina galimybes perkančiosioms organizacijoms viešinti nepatikimus tiekėjus. Įtraukus ieškovę į minėtą sąrašą, viešai buvo skleidžiama informacija apie tariamą ieškovės nepatikimumą, nesąžiningumą, tokiu būdu tiesiogiai kenkiant ieškovės dalykinei reputacijai. Su šia laisvai prieinama informacija galėjo susipažinti ir susipažino bet kuri perkančioji organizacija, kuri vykdo viešuosius pirkimus, taip pat ir bet kuris kitas užsakovas, ieškantis informacijos apie potencialių rangovų patikimumą. Būtent atsakovė suformavo tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę ir ją išviešino neapibrėžtam subjektų ratui.

26. Šiuo atveju atsakovės įvykdytas ieškovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą laikytinas kaip paskleidimas žinios (informacijos) apie neigiamą ieškovės, kaip tiekėjos, rangovės, statybų įmonės, reputaciją, o būtent nepatikimumą. Atsakovė tokiu būdu iškraipė informaciją apie įmonę (ieškovę) ir ją pateikė kaip tikrą. Šie faktai įrodo žinių paskleidimo apie ieškovę faktą ir jų paskleidimo viešą pobūdį. Ši paskleista žinia yra tokia, kurią galima patikrinti, todėl šie duomenys turi faktų apie tam tikrą ieškovės veiklą konstatuojamąjį pobūdį, šia žinia buvo paskleisti apie ieškovę tam tikri duomenys, neigiamai apibūdinantys ieškovę (Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis), tokiu būdu atsakovė šios informacijos paskleidimu pažeidė ieškovės teises. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė.

27. Atsakovė, elgdamasi nesąžiningai, neteisėtai ir vienašališkai nutraukdama rangos sutartį, tokiu būdu įtraukdama ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, interneto puslapyje viešai paskleidė apie ieškovę konstatuojamojo pobūdžio informaciją, kad ieškovė yra nepatikima tiekėja, pažeidė jos dalykinę reputaciją, kadangi paskleista informacija pagal savo pobūdį yra žeminanti, jos paskleidimas suteikia neigiamą nuomonę apie ieškovės dalykinę reputaciją, kadangi apibūdinimas „nepatikimas“ reiškia tą, kuriuo negalima pasitikėti.

28. Ieškovė UAB „Lankstinys“ yra įkurta 1998 m., specializuojasi įvairiose statybos darbų srityse, per didesnį nei 20 metų laikotarpį įgijo didelę patirtį, todėl dalyvauja įvairiuose viešųjų pirkimų konkursuose kaip pajėgi (t. y. turinti reikalingą kompetenciją, patyrimą bei pajėgumus) konkuruoti su daugeliu kitų statybos įmonių. Tą patvirtina ir CPO.lt sutarčių sąrašas, iš kurio matyti, jog ieškovė, kaip tiekėja, yra įvykdžiusi nemažai svarbių viešųjų pirkimų sutarčių (per 2014–2016 metus), kurių bendra vertė siekia daugiau kaip 1 000 000 Eur. Kaip jau buvo minėta, ieškovė Nepatikimų tiekėjų sąraše buvo nurodyta pirmuoju numeriu ir išbuvo ilgiau nei dvejus metus. Per šį laikotarpį ieškovė buvo paskelbta kaip nepatikima tiekėja, todėl neabejotinai patyrė didelių nepatogumų ir nuostolių, ieškovės dalykinis vardas buvo viešai menkinamas, neabejotinai reputacija buvo sugadinta, buvo užkirstas kelias dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ieškovės pasiūlymai iš viešųjų pirkimų ne kartą buvo pašalinti motyvuojant Nepatikimų tiekėjų sąrašu, todėl užsakymų skaičius ir atitinkamai įmonės pelnas buvo apriboti ir negalėjo didėti, privatūs užsakovai taip pat vengė ieškovės, kaip nepatikimo rangovo, verslo partneriai suabejojo ieškovės, kaip statybų firmos, patikimumu, tiesiogiai turėjusiu įtakos ieškovės veikloje. Byloje pateikta ieškovės Pelno (nuostolių) ataskaita už 2016 m. parodo, kad po ieškovės paskelbimo nepatikimu tiekėju, ieškovės pardavimo pajamos lyginant su 2015 m. sumažėjo 164 432 Eur. Kaip matyti vien tik iš Pirkimo Nr. 174017 dokumentų, ieškovės pajamos turėjo ir galėjo žymiai išaugti. Šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog ieškovės, kaip juridinio asmens, dalykinė reputacija buvo pažeista esmingai, nes buvo paskleista tikrovės neatitinkanti bei nepagrįsta informacija, jog UAB „Lankstinys“ yra neva nepatikima tiekėja.

29. Įrodymai patvirtina, kad ieškovė negalėjo dalyvauti milijoniniuose projektuose, ištisus dvejusmetus ieškovo pasiūlymai tiesiog nebuvo vertinami dėl tos pačios priežasties – tikrovės neatitinkančios „Nepatikimo tiekėjo“ informacijos, dėl to teisių pažeidimo mastas yra itin didelis. Todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl didelio masto ir ilgalaikio neturtinių teisių pažeidimo, kuris ieškovei taip pat sukėlė itin sunkius padarinius ne tik materialinių nuostolių prasme. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos įstatymų leidėjas nenumato baigtinio neturtinės žalos kriterijų sąrašo, taip pat neriboja nei galimos maksimalios, nei minimalios neturtinės žalos dydžio, atsižvelgiant į tai, jog materialinės kompensacijos, kaip patirtos neturtinės žalos piniginės išraiškos, paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, bei kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti, bei, remiantis anksčiau išdėstytais argumentais, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, dėl sugadintos dalykinės reputacijos, įvaizdžio, ilgalaikio teisių ribojimo, taip pat atsižvelgiant į padarytos turtinės žalos dydį, neteisėtais atsakovės veiksmais ieškovei padaryta neturtinė žala vertinama 20 000 Eur dydžio suma.

Šalies argumentai

30. Ieškovė nurodė ir tai, kad esmė yra ta, jog teismas pripažino atsakovės neteisėtus veiksmus ne nuo teismo sprendimo priėmimo, o nuo sutarties vienašalio nutraukimo momento.

Atsiliepimas

31. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

32. Atsiliepimų (į pradinį ir patikslintą ieškinius), tripliko pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

Dėl faktinių aplinkybių

33. Atsakovė yra Kretingos rajono savivaldybės įmonė, kurios steigėja ir įmonės savininko teises bei pareigas įgyvendinanti institucija yra Kretingos rajono savivaldybė.

34. Ieškovė su atsakove 2013 m. kovo 28 d. sudarė statybos rangos sutartį – pagrindinę sutartį Nr. CPO32061 (toliau – pagrindinė sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį ir darbo projektus pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vykdyti autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe pagal užsakymo metu pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą atlikti statybos rangos darbus objekte – daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), už sutartyje nurodytą fiksuotą kainą 1 399 321,44 Lt (405 271,48 Eur).

35. Nuo 2015 m. spalio mėnesio ieškovė atsisakė toliau vykdyti pagrindinę sutartį ir kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl 64 024,03 Eur skolos pagal pagrindinę sutartį priteisimo, iš jų 43 639,79 Eur suma pagal atliktų darbų aktą Nr. 12. Reikalaujamą priteisti sumą sudarė 18 891,03 Eur pagal aktus Nr. 3, 10 ir 11, iš jų 11 952,15 Eur už 8 proc. fasado šiltinimo darbų 99,68 kv. m kiekį, kurio ieškovė neatliko. Taip pat į reikalaujamą sumą įtraukta 43 639,79 Eur suma pagal ieškovo vienašališkai išrašytą aktą Nr. 12: 13 716,28 Eur už 206 kv. m stogo dangos keitimą ir 24 117,20 Eur už pastato sienų šiltinimo darbus. Bylą išnagrinėjus teismo Sprendimu 1 ieškovės ieškinys buvo visiškai atmestas.

36. Ieškovė be pateisinamos priežasties pagrindinėje sutartyje nustatytu terminu nevykdė prisiimtų Sutartyje įsipareigojimų, atsakovė, vadovaudamasis pagrindinės sutarties 10.2 punktu, raštu pranešė ieškovei apie pagrindinės sutarties nutraukimą nuo 2016 m. kovo 21 d. ir, \ vykdydama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 18¹ straipsnyje nustatytą pareigą perkančiajai organizacijai nutraukus sutartį dėl esminio jos pažeidimo, pateikti apie tai pranešimą Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamam Nepatikimų tiekėjų sąrašui, 2016 m. kovo 31 d. pateikė informaciją apie pagrindinės sutarties nutraukimą Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamoje Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje sukurtame Nepatikimų tiekėjų sąraše. Ieškovė, praleidusi VPĮ nustatytą 15 dienų terminą, tik 2016 m. balandžio 20 d. pateikė ieškinį teismui, ginčydama pagrindinės sutarties nutraukimą ir ieškovo įrašymą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Pareikšdama ieškinį ieškovė neprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti įrašo apie UAB „Lankstinys“ įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą galiojimą, iki kol įsiteisės sprendimas byloje. Tokį prašymą ieškovė teismui pateikė tik 2016 m. rugpjūčio 25 d. Tiek Kretingos rajono apylinkės teismas, tiek Klaipėdos apygardos teismas ieškovo prašymo netenkino. Teismai nurodė, kad ieškovei nėra imperatyviai užkirstas kelias dalyvauti viešuose pirkimuose net ir esant įrašytam į Viešųjų pirkimų tarnybos Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Žemesnės instancijos teismas

37. Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-932-824/2017 (toliau – Sprendimas 2) ieškovės ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu atsakovės atliktą vienašalį pagrindinės sutarties nutraukimą bei pripažino neteisėtu atsakovės įvykdytą ieškovės įtraukimą į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2018 paliko Sprendimą 2 nepakeistą, nesivadovaujant įsiteisėjusiu Sprendimu 1 nustatytomis aplinkybėmis. Sprendimas 2 įsiteisėjo 2018 m. balandžio 16 d., atsakovė, vykdydama Sprendimą 2, nedelsdama 2018 m. balandžio 17 d. pateikė pranešimą Viešųjų pirkimų tarnybai dėl UAB „Lankstinys“ pašalinimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamo Nepatikimų tiekėjų sąrašo.

38. Ieškovė pripažįsta, kad karnizo apdailos ir komercinių stogelių remonto darbų už 11 763,14 Eur neatliko, tuo pagrindu prašo priteisti 352,89 Eur negautų pajamų (patikslinto ieškinio 7 lapas), o tai visiškai paneigia ieškovės reikalavimą už tuos pačius (neatliktus) darbus priteisti 9 877,81 Eur be PVM (su PVM ši suma buvo 11 952,15 Eur) kaip žalos atlyginimą. Tai tik įrodo ieškovės piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis ir nepagrįstas pastangas pasibylinėti su atsakove.

39. Ieškovė nevykdė pagrindinės sutarties reikalavimų atlikti visus pagrindinėje sutartyje ir techniniame projekte numatytus darbus, nevykdė atsakovės reikalavimų užbaigti darbus, jų neužbaigė ir neperdavė atsakovei pagrindinėje sutartyje nustatytu terminu, pateikė neteisėtus reikalavimus padidinti pagrindinės sutarties kainą, nors buvo sudaryta fiksuotos kainos pagrindinė sutartis, toliau neteisėtai nebevykdė darbų ir aiškiai parodė ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal pagrindinę sutartį, šios aplinkybės buvo konstatuotos įsiteisėjusiu Sprendimu 1, kuriuo priimant Sprendimą 2 teismas nesivadovavo ir visiškai priešingai nustatinėjo tas pačias aplinkybes, jau nustatytas išnagrinėtoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko. Todėl atsakovė mano, kad Sprendimu 2 galėjo būti pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei atsakovo teisinio tikrumo principas, kai skirtingai vertinamas imperatyvių įstatymo normų privalomumas ir ignoruojamas įsiteisėjęs teismo Sprendimas 1. Nagrinėjant Sprendimu 2 užbaigtą bylą pirmosios instancijos teismas nesujungė abiejų bylų, nors apie tai buvo nurodęs Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-561-253/2017 ir bylų sujungimo reikalingumą pripažino pati teisėja, nagrinėjant bylą, bei Sprendime 2 konstatavo visiškai priešingas aplinkybes, negu jos buvo nustatytos teismo priimtu Sprendimu 1. Abejonių kelia ir tai, jog ieškovas šioje byloje reikšmingų aplinkybių net neįrodinėja, teigdamas, jog visos aplinkybės buvo nustatytos Sprendimu 2, kažkodėl visiškai ignoruodamas Sprendimu 1 nustatytas reikšmingas šiai bylai aplinkybes ir ieškinyje net nenurodydamas, kad buvo nagrinėta teisminė byla dėl tų pačių aplinkybių ir yra priimtas bei įsiteisėjęs Sprendimas 1.

Dėl reikalavimo priteisti 73 835,53 Eur turtinės žalos atlyginimą

40. Nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų surašą ir nurodytos 32 690,38 Eur žalos.

41. Ieškovė reikalauja priteisti 32 337,49 Eur turtinės žalos atlyginimą negautų pajamų pavidalu dėl to, kad iš sandorio su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl Klaipėdos miesto švietimo įstaigų paprastojo remonto darbų pirkimo (konkursas Nr. 174017) (toliau – konkursas) negavo atitinkamos sumos pelno. Šią žalą ieškovė apskaičiuoja pagal savo veiklos 3 proc. pelningumą per 3 metų laikotarpį pagal 2014-2016 m. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre pateiktas pelno (nuostolių) ataskaitas. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė 2017–2019 metais sudarytas sutartis, iš kurių ji neva būtų uždirbusi pajamų. 2017–2019 sudarytos sutartys negalėjo būti vykdomos 2014–2016 metais, ieškovė negali remtis 2014–2016 metų pelningumu negautų pajamų įrodinėjimui. Įrodymų apie pelningumą 2017–2019 metais ieškovas nepateikė. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre pateiktą informaciją ieškovo pelningumas 2017 metais buvo 2,5 proc., 2018 metais taip pat 2,5 proc., o duomenų apie 2019 m. pelningumą dar nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, koks yra faktinis ieškovės pelningumas nurodytų sutarčių laikotarpiu, vien šiuo pagrindu ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų turi būti atmestas kaip neįrodytas.

Šalies argumentai

42. Ieškovės nurodyta 32 337,49 Eur suma yra apskaičiuota nuo 1 077 916,27 Eur vertės pagrindinių sutarčių, kurias neva ieškovė būtų laimėjusi ir darbus būtų atlikusi, nurodydama, neva „ieškovė būtų automatiškai patekusi į geriausių pasiūlymų penketuką ir su ieškove būtų sudaryta preliminarioji pirkimo sutartis.“ Sutikti su tuo nėra jokio pagrindo. Sprendžiant klausimą, ar ieškovės pasiūlymo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos konkursui atmetimui turėjo tiesioginės įtakos jo įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (atsakovės veiksmai), būtina įsitikinti, dėl kokių neatitikimų ieškovės pasiūlymas apskritai buvo atmestas ir ar pasiūlymas neabejotinai būtų buvęs pripažintas laimėjusiu. Vien tik ieškovės dalyvavimas konkurse ir pasiūlymo pateikimas nėra neabejotinas konkurso laimėjimo garantas. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas tiekėjo pateiktas pasiūlymas vertinamas dėl jo atitikties tiek tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams, tiek dėl atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Tik jei pasiūlymas visus reikalavimus atitinka, laimi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus (dažniausiai mažiausios kainos) išrinktas pasiūlymas.

43. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos pasiūlymas Konkurse būtų buvęs pripažintas laimėtoju ir nebūtų atmestas. Tačiau vien iš Konkurso sąlygų ir su ieškiniu pateikto ieškovės pasiūlymo galima nustatyti, kad iš tikrųjų ieškovės pasiūlymas būtų buvęs atmestas dėl neatitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, netgi jei ieškovės kvalifikacija būtų buvusi pripažinta tinkama. Konkurso sąlygų 14 punkte nustatyta, kad šis pirkimas į dalis neskirstomas, todėl tiekėjas turi pateikti pasiūlymą visai darbų apimčiai bendrai. Alternatyvūs pasiūlymai bus atmesti. Pagal Konkurso sąlygų 37.1 punktą tiekėjai turėjo pateikti pasiūlymą pagal Konkurso sąlygų aprašo 1 priede pateiktą formą. Konkurso sąlygų 34 punktas nustatė, kad, apskaičiuojant kainą, turi būti atsižvelgta į konkurso sąlygų aprašo, techninės specifikacijos reikalavimus. Konkurso sąlygų 1 priedo pasiūlymo formoje ir 2 priedo techninėje specifikacijoje 15 eilutėje „Stoglangių išardymas“ buvo reikalaujama pasiūlyti ir nurodyti pasiūlymo kainą 200 kv. m darbų maksimaliam kiekiui. Techninėje specifikacijoje, be kita ko, pažymėta, kad „Tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, turės įvertinti darbų, medžiagų ir įrengimų kainą žemiau pateiktame darbų sąraše nurodytoms pozicijoms.“ Ieškovė su ieškiniu pateikė 2016 m. gegužės 16 d. UAB „Lankstinys“ pasiūlymą Konkursui. Pasiūlymo 15 eilutėje yra įrašyta, kad siūlomas stoglangių išardymo darbų kiekis yra 700 kv. m, nors techninėje specifikacijoje buvo reikalaujama tik 200 kv. m. Taigi ieškovės pasiūlymas Konkursui yra neatitinkantis Konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, nes 15 eilutėje pasiūlytas darbų kiekis neatitinka techninėje specifikacijoje nurodyto darbų kiekio. Ieškovė nebuvo rūpestinga ir apdairi, nes pasiūlymo 15 eilutėje darbų kiekį įrašė klaidingą, neatsižvelgusi į perkančiosios organizacijos 2016 m. gegužės 9 d. skelbimą dėl pataisytos Konkurso sąlygos, pagal kurį 15 eilutėje darbų kiekis vietoj 700 kv. m sumažintas iki 200 kv. m. Tačiau ieškovė teikdama pasiūlymą Konkursui į šį pakeitimą neatsižvelgė, todėl pateikė pirkimo sąlygų neatitinkantį pasiūlymą. Konkurso sąlygų 64.2 punktas nurodo, kad Komisija pasiūlymą atmeta, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Kaip matyti iš Konkurso sąlygų 60 punkto, tolesnėse pirkimo procedūrose turėjo teisę dalyvauti tik tie tiekėjai, kurių kvalifikacijos duomenys atitiko perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus, tačiau tokie pasiūlymai buvo vertinami dėl jų atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams, o jų neatitinkantys buvo atmesti. Su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė Konkurso procedūrų ataskaitą, iš kurios matyti, kad net 4 Konkurso dalyvių pasiūlymai buvo atmesti kaip neatitinkantys pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Todėl ir ieškovės pasiūlymas būtų atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų dėl pasiūlyto neteisingo darbų kiekio 15 eilutėje, o dėl šios klaidos yra atsakinga pati ieškovė. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad galutinio Konkurso rezultato – preliminariosios sutarties sudarymo ieškovė nebūtų pasiekusi dėl savo pačios klaidos, ir dėl to nėra jokio pagrindo konstatuoti ir pripažinti, kad iš Konkurso rezultatų ieškovė būtų galėjusi sudaryti ir pagrindines sutartis bei uždirbti patikslintame ieškinyje reikalaujamas negautas pajamas.

44. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų laimėjusi Konkursą, savo reikalavimus grindžia tik niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir spėlionėmis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. gegužės 24 d. rašte Nr. (14.20)-VP3-667 nurodyta, kad ieškovės pasiūlymas atmestas dėl neatitikties konkurso sąlygų aprašo 15.3, 15.6 15.4 punktų reikalavimams, vienas iš jų – dėl pateiktos deklaracijos, kurioje ieškovė nurodė, kad nėra padariusi esminio pirkimo sutarties pažeidimo, atitikties 15.4 punktui. Ieškovė dėl to teikė pretenziją, kurioje nurodė, neva kad įmonė įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ieškovę labai nustebino ir šokiravo, nes negavo perkančiosios organizacijos sprendimo apie sutarties nutraukimą ir pranešimo apie įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovė akivaizdžiai melavo perkančiajai organizacijai, nes teismui jau 2016 m. balandžio 20 d. buvo pateikusi ieškinį dėl sutarties nutraukimo ir įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, šis faktas ieškovei buvo žinomas. Todėl remiantis Konkurso sąlygų 27 punktu ieškovės pasiūlymas turėjo būti atmestas, jeigu apie nustatytų reikalavimų atitiktį jis pateikė melagingą informaciją. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos konkursas buvo viešai paskelbtas 2016 m. gegužės 2 d., pasiūlymų pateikimo terminas numatytas 2016 m. gegužės 16 d., konkurso sąlygos ieškovui buvo žinomos. Todėl nuo 2016 m. kovo 10 d. ieškovė turėjo visas galimybes rūpestingai ir apdairiai išspręsti kilusias problemas dėl sutarties nutraukimo, o esant reikalui, prašyti teismo sustabdyti ieškovei nepalankių sprendimų galiojimą. Tačiau ieškovė nieko nedarė, aplaidžiai tikėdamasi, kad perkančioji organizacija nesilaikys savo pačios paskelbtų pirkimo dokumentų reikalavimų ir neatsižvelgs į tai, kad sutartis su ieškove nutraukta. Šią poziciją patvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 2 d. rašte Nr. (4.44.)-R2-1666 nurodytas teiginys, kad perkančioji organizacija nėra gavusi duomenų apie tai, kad sprendimo įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, galiojimas būtų sustabdytas teismo ar kitų tokią teisę turinčių subjektų. Atsižvelgiant į tai, aplinkybės, susijusios su ieškovės pasiūlymo konkursui atmetimu, yra susijusios su pačios ieškovės veiksmais / neveikimu, todėl atsakovė už tai nėra atsakinga. Ieškovės pasiūlymas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Konkursui buvo atmestas dėl pačios ieškovės netinkamo pasiūlymo parengimo ir nerūpestingumo.

45. Teiginys, neva civilinės atsakomybės būtinos sąlygos konstatuotos įsiteisėjusiu Sprendimu 2, neturi jokio pagrindo, nes nurodytame teismo sprendime nebuvo nagrinėjamas atsakovės civilinės atsakomybės klausimas, nėra nustatyta, kad ieškovės pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu pagal VPĮ ir Konkurso sąlygose nustatytą tvarką, kad ieškovė būtų sudariusi pagrindinę sutartį ir gavusi atitinkamą sumą pajamų, todėl ir civilinės atsakomybės būtinos sąlygos nebuvo nustatinėjamos. Tai reiškia, kad nėra nustatyti jokie ieškovės nurodyti prejudiciniai faktai ir ieškovė privalo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos, civilinė atsakomybė negalima. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 32 337,49 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Atsiliepimas

46. Atsakovė nurodė, kad ieškovė klaidina teismą, nes UAB „Inco Baltic“ atliko darbų už 11 763,14 Eur su PVM (tai konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties 58 punkte).

47. Darbai nebuvo ieškovės atlikti, ieškovė atsisakė juos atlikti ir tai pripažįsta, atsakovei buvo būtina užbaigti daugiabučio namo rekonstravimo projektą, todėl atsakovė esant poreikiui turėjo teisę atlikti naujo viešojo pirkimo procedūras ir darbų užbaigimui pasirinkti kitą rangovą. Ieškovė neturi teisės reikalauti, kad atsakovė privalėjo sutartį sudaryti būtent su ieškove, o to nepadarius, reikalauti atlyginti nuostolius. VPĮ nenumato perkančiajai organizacijai pareigos atlyginti nuostolius tiekėjams už jų tikėtino intereso neįgyvendinimą viešajame pirkime, o imperatyvios VPĮ normos draudžia iš anksto, be viešojo pirkimo procedūrų pasirinkti konkretų tiekėją reikalingų darbų atlikimui.

48. Teigdama, kad ieškovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą jai sutrukdė sudalyvauti atsakovės vykdytame viešajame pirkime, šių teiginių ieškovė neįrodė.

49. Ieškovė neįrodė nė vienos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei dėl 352,89 Eur žalos taikyti.

50. Įsiteisėjusiu Sprendimu 1 nustatyta, kad stogo karnizo aptaisymo darbai ir komercinių patalpų stogelių remontas nebuvo atlikti, ieškovas jų neatliko už sutartyje numatytą kainą 11 952,15 Eur (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties 58 punktas). Ieškovė atsisakė juos atlikti ir melagingai kaip atliktus buvo įrašiusi į vienašalį aktą. UAB „Inco Baltic“ atlikti darbai buvo apmokėti ne kaip papildomas finansavimas, bet iš projektui skirtų lėšų, kurios liko nepanaudotos ieškovei atsisakius atlikti techniniame projekte numatytus darbus, ir šių lėšų sumos neviršijo.

51. Sutartį su UAB „Inco Baltic“ dėl reikalingų darbų atlikimo atsakovė sudarė atlikusi viešojo pirkimo procedūras. Vykdant viešąjį pirkimą perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecija (jei pirkimas vykdomas neskelbiamu būdu) pasirinkti, kokius tiekėjus pakviesti pateikti pasiūlymus. Ieškovė nebuvo kviečiama pateikti pasiūlymo ne todėl, kad buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, bet dėl pačios ieškovės veiksmų ir kilusių daugybės ginčų dėl sutarties vykdymo. Ieškovė nuo 2015 m. spalio 23 d. buvo padavusi į teismą atsakovę dėl pinigų priteisimo, sustabdė sutarties vykdymą ir atsisakė užbaigti visus sutartyje numatytus darbus, reikalavo nepagrįstų sumų sumokėjimo už neatliktus darbus arba už darbus, kurie turėjo būti atlikti už sutarties kainą, ir t.t. Atsakovei projektą buvo būtina užbaigti projekte numatytu laiku, kad daugelis gyventojų nenukentėtų ir nepatirtų milžiniškų nuostolių, netekus valstybės paramos. Svarbu ir tai, jog nei VPĮ, nei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai nenumato jokių pagrindų, kad tiekėjai, nepakviesti į vieną ar kitą viešąjį pirkimą ar negalintys dalyvauti dėl įvairių priežasčių, galėtų reikalauti priteisti jų negautas pajamas. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 352,89 Eur priteisimo visiškai atmestinas kaip neteisėtas.

Dėl 41145,15 Eur žalos atlyginimo reikalavimo neteisėtumo

52. Atsakovė nurodė, kad ji nėra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkė (ar vienas iš jų), negavo jokios naudos iš ieškovės atliktų renovacijos darbų, nes tikrieji naudos gavėjai yra daugiabučio namo savininkai.

Žemesnės instancijos teismas

53. Teismas Sprendimu 1 jau yra konstatavęs, jog atsakovė nieko neturi mokėti už paminėtus darbus. Todėl visiškai atmestini kaip neįrodyti ieškovės teiginiai, neva atsakovė neteisėtai ir nesąžiningai išvengė atsiskaitymo su ieškove. Ieškovė pati sau prieštarauja, kadangi jei tai būtų atsakovės sutartinė prievolė atsiskaityti, tai šis reikalavimas teismo Sprendimu 1 yra atmestas.

54. Ieškovė neįrodo ir nepagrindžia savo reikalavimo kaip žalos reikalavimo. Tai patvirtina ir toks faktas, kad, nors ieškovė teigia, kad „už visą sumą yra panaudotos ieškovės piniginės lėšos“ (patikslinto ieškinio 3 lapas), tačiau tokių įrodymų byloje nėra, ir todėl ieškovė neįrodė reikalaujamos žalos (nuostolių) dydžio. Ieškovės pateikti vienašališkai pasirašyti aktai neįrodo reikalaujamo žalos atlyginimo dydžio, kadangi Sprendimu 1 jau yra nustatyta, kad ieškovė aktus išrašė nepagrįstai.

55. Taip pat atsakovė nurodė, kad Sprendimu 1 buvo konstatuota, jog pati ieškovė rengdama techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį ir darbo projektus turėjo nuspręsti, nusimatyti visus darbus, reikalingus užsakymui įvykdyti už esamą pasiūlytą fiksuotą kainą. Ieškovei parengus techninį darbo projektą ir pamačius neatitikimus šis turėjo nedelsdamas kreiptis į užsakovą ir jį informuoti apie neatitikimus, o neatlikinėti rangos darbų. Ginčo darbai turėjo būti vykdomi tik pagal techninį projektą, kokie nors ieškovės įvardyti darbai nėra papildomi ir laikytini sudėtine pagal techninį projektą numatytų darbų dalimi. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1554-163/2017, išnagrinėjęs UAB „Lankstinys“ apeliacinį skundą, taip pat konstatavo, kad ieškovė sutikdama su fiksuotos kainos nustatymu pagrindinėje sutartyje, kaip šios srities profesionalė, kuri dar ir parengė techninį ir darbo projektą, prisiėmė profesinę riziką dėl galimos kainos padidėjimo. Todėl dėl susidariusios situacijos yra pačios ieškovės kaltė kaip nerūpestingo ir neatidaus pasiūlymo parengimas ir pagrindinės sutarties sudarymas, reikalaujant išimtinai tik atsakovės atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

56. Aplinkybė, kad ieškovė neatliko darbų už 11 952,15 Eur sumą, yra konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje (CPK 182 straipsnio 2 punktas), be to, šią aplinkybę pripažįsta ir pati ieškovė, nes prašo priteisti nuo šių neatliktų darbų 352,89 Eur negauto pelno dalį. Todėl atsakovei nereikia įrodinėti aplinkybių, susijusių su šiuo reikalavimu dėl 9 877,81 Eur be PVM (11 952,15 Eur sumos su PVM) (8 proc.) sąmatinės fasado šiltinimo darbų vertė. Ieškovė, piktnaudžiaudama savo procesine teise, dar kartą pareiškė tokį patį (netgi dvigubą – ir žalos atlyginimo, ir negautų pajamų) reikalavimą, tik jau nurodydama kaip nuostolių atlyginimo reikalavimą.

57. Sąmatinė fasado šiltinimo darbų vertė (neatliktų darbų) nėra ieškovės nuostoliai.

58. Ieškovė neįrodė nei neteisėtų atsakovės veiksmų, nei patirtos žalos fakto, nei priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo veiksmų. Todėl atsakovės civilinė atsakomybė negalima.

Žemesnės instancijos teismas

59. Kita turtinės žalos reikalavimo dalis yra 11 335,77 Eur be PVM (13 716,28 Eur su PVM suma) už papildomą 206 kv. m stogo dangos keitimo darbų kiekį (akto Nr. 12 eil. Nr. 12) ir 19 931,57 Eur be PVM (24 117,20 Eur su PVM suma) už fasado šiltinimo kiekius (akto Nr. 12 eil. Nr. l). Ieškovė civilinės bylos Nr. e2-140-206/2017 2017 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje pabrėžė, kad 43 639,79 Eur suma (į kurią įeina šioje byloje nurodyti stogo dangos keitimo ir fasado šiltinimo darbai) nėra skola, tai ieškovo nuostoliai. Sprendimu 1 yra konstatuota, kad pagal Sutarties 3.6 punktą į pagrindinės sutarties kainą yra įtrauktas visas už darbus numatytas užmokestis ir tiekėjas neturi teisės reikalauti padengti jo išlaidų, viršijančių kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio šalių susitarimo pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje konstatavo, kad remiantis Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 „Dėl Viešojo prikimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 24 punktu, kad pagrindinėje sutartyje nustačius fiksuotą kainą, perkančioji organizacija šią kainą sumoka tiekėjui už visus sutartyje numatytus darbus. Jei rangovas įvykdo darbų, nurodytų sutartyje daugiau nei buvo numatyta, laikoma, kad tie darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą, t. y. nepriklausomai nuo atliktų darbų apimties, sutarties kaina negali būti keičiama. Taikant šį metodą didesni atliktų darbų pagal sutartį kiekiai (apimtys) nelaikomi papildomais darbais. Todėl teismas konstatavo, jog apeliantės argumentai dėl keičiamų specifikacijoje apibrėžtų darbų kiekių, kurie sąlygojo atliktų darbų akto Nr. 12 atsiradimą, yra nepagrįsti, nes atliktų darbų akte Nr. 12 ieškovė vienašališkai įtraukė 11 335,77 Eur ir 19 931,57 Eur sumas, teismo Sprendime 1 pateikti argumentai taikomi ir šiai reikalavimo daliai.

60. Įsiteisėjusiu teismo Sprendimu 1 yra konstatuota, kad ieškovė nepagrįstai pagamino atliktų darbų aktą Nr.12 ir atsakovė neprivalo nieko pagal šį aktą mokėti. Kitų įrodymų byloje apie patirtą 11 335,77 Eur ir 19 931,57 Eur žalą ieškovė nepateikė, daroma išvada, kad ieškovė neįrodė 31 267,34 Eur žalos fakto. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tokių aplinkybių ieškovė neįrodinėja. Taip pat ieškovė neįrodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su ieškovės nurodyta žala.

Šalies argumentai

61. Ieškovės teiginiai dėl to, kad atsakovė nurodė melagingus darbų kiekius, yra nepagrįsti ir neįrodyti, be to, buvo atmesti Sprendimu 1. Kaip jau nurodyta, atsakovė nėra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl ieškovės atliktų darbų rezultatas atiteko ne atsakovei, o daugiabučio namo savininkams, kurie ir buvo renovacijos darbų naudos gavėjai. Atsakovė nerengė investicinio projekto ir neskaičiavo darbų kiekių, o pirkimo sąlygose aiškiai nurodė, kad darbų kiekiai yra preliminarūs ir gali keistis techninio projekto rengimo metu. Todėl ieškovės teiginys dėl „melagingų“ kiekių neįrodytas. Taip pat atsakovė nurodė ir tai, kad teiginius apie melagingų darbų kiekių įrašymą į pirkimo dokumentus kaip neteisėtą atsakovės veiksmą ieškovė jau buvo nurodžiusi 2017 m. birželio 29 d. apeliaciniame skunde, kuriuos išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1554-163/2017 atmetė kaip nepagrįstus nurodydamas, kad specifikacijoje buvo pateikti apytikriai darbų kiekiai, kurie perskaičiavus projektavimo metu gali skirtis, kad tik pagal parengtus darbo brėžinius ir priimtus technologinius sprendimus yra įmanoma tiksliai ir objektyviai suskaičiuoti statybos darbų kiekius, todėl rangovui (UAB „Lankstinys") parengus techninį darbo projektą ir pamačiusi neatitikimus turėjo nedelsdama kreiptis į užsakovą ir jį informuoti apie neatitikimus, o ne atlikinėti rangos darbų. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog UAB „Lankstinys“ kreipėsi į atsakovę dėl papildomų darbų pirkimo. Todėl dėl atliktų darbų kiekių neatitikimų yra atsakinga pati ieškovė.

62. Nurodyto 41 145,15 Eur žalos dydžio ieškovė neįrodinėja, byloje nėra dėl to pateikta jokių įrodymų apie ieškovės išleistas pinigines lėšas medžiagų įsigijimui, įrengimams ir darbo jėgai finansuoti, taip pat ieškovė visiškai nepagrįstai nuostolių dydį skaičiuoja remdamasi pagrindinėje sutartyje nurodytais įkainiais. CK teisės normos nenumato, kad rangovo nuostoliais gali būti pripažįstami aktuose nurodyti darbų kiekiai taikant sutartinius įkainius, pridėtinės vertės mokestis ar pan., todėl ieškovės reikalavimas vien šiuo pagrindu yra neįrodytas ir nepagrįstas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, koks ieškovės turtas neva buvo išreikalautas, kokios aplinkybės patvirtina atsakovės apgaulę ir kada ir kokiu būdu atsakovei tas turtas buvo perduotas bei kokia to turto vertė.

63. Ieškovė neįrodė šio reikalavimo pagrindo. Neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos, civilinė atsakomybė negalima.

Dėl reikalavimo priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą

64. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą vykdant VPĮ reikalavimus. Įstatyme nustatytos pareigos vykdymas negali būti laikomas neteisėtu veiksmu. Šalių teisiniai santykiai susiklostė viešųjų pirkimų srityje. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Todėl specialiajame įstatyme VPĮ nesant nurodymo, kad tiekėjai turi teisę pareikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo negali būti tenkinamas. Atsakovė paskelbė tik apie vienos konkrečios, su ieškove sudarytos pagrindinės sutarties nutraukimą. Atsakovė neteikė jokios informacijos bendrai apie ieškovės patikimumą. Todėl nėra pagrindo ieškovės teiginiams, kad atsakovė ją viešai paskelbė kaip nepatikimą apskritai. Ieškovės laimėtų viešųjų pirkimų ir sudarytų sutarčių skaičius tik augo nuo 2016 metų. Todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad privatūs užsakovai vengė ieškovės, kaip nepatikimo rangovo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jo kokie nors verslo ryšiai pablogėjo. Sprendimu 2 pripažinus įtraukimą į sąrašą neteisėtu, ieškovė iš sąrašo buvo pašalinta nedelsiant, o tai suponuoja išvadą, kad ieškovė neteisėtai sąraše buvo labai nežymų laiko tarpą nuo Sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, kuris yra visiškai nereikšmingas ir nesukėlė jokių neigiamų padarinių ieškovei. Pagrindinę sutartį atsakovė vienašališkai nutraukė pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka, negalima teigti, jog nutraukimas buvo neteisėtas. Nutraukimas buvo ginčijamas teismine tvarka, negaliojančiu buvo pripažintas teismo nuo 2018 m. balandžio 16 d. Todėl iki šios datos ieškovės kildinama neturtinė žala nėra susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio ir atsakovės kaltės kaip būtinųjų sąlygų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl 6 procentų palūkanų priteisimo

65. Atsakovė nurodė, kad ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra teisiškai nepagrįstas, nes atsakovė nėra verslininkas ar privatusis juridinis asmuo, todėl CK 6.210 straipsnio 2 dalis šiuo atveju negali būti taikoma.

66. Trečiasis asmuo UAB „Kretingos būstas“ atsiliepime į patikslintą (ir pradinį) ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškiniu.

67. Atsiliepimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

68. Atsižvelgiant į Susirinkimo metu namo patalpų savininkų priimtus sprendimus, trečiasis asmuo, vykdydamas namo patalpų savininkų valią, 2013 m. gruodžio 31 d. pasirašė Pavedimo sutartį Nr. Fl-2013/105 (toliau – Pavedimo sutartis), kurios 1.1 punktu atsakovė įsipareigojo atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, pasirašyti ir / ar pateikti visus būtinus dokumentus, susijusius su: 1) atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimu; 2) statybos rangos darbų paslaugos pirkimu ir statybos techninės priežiūros paslaugos sutarties sudarymu; 3) atnaujinimo (modernizavimo) projekto finansavimo organizavimu; 4) atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo metu atliktų statybos darbų priėmimo ir statybos rangos darbų priėmimu ir statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų, atstovaujant patalpų savininkams, pasirašymu; 5) valstybės paramoms daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti), atstovaujant patalpų savininkams, gavimu ir kt.

Atsiliepimas

69. Atsakovė teigia, kad ieškovės nurodyti darbai, kurie nepateko į atsakovės įgyvendinamos programos apimtis, nėra atsakovės administruojama namo bendrojo naudojimo objektų valdymo sritis, todėl ieškovė iškilusius klausimus turėjo spręsti su namo patalpų savininkais ir trečiuoju asmeniu. Šie atsakovės teiginiai neturi teisinio pagrindo. Trečiasis asmuo pažymi, kad visus darbus (įskaitant ir ginčo darbus), susijusius su namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų pirkimu (įskaitant rangos darbų apimtis, specifikaciją, terminus ir kt.), rangovo pasirinkimu, rangos sutarties su ieškove pasirašymu, ieškovės atliktų darbų priėmimu–perdavimu, vykdė išimtinai tik atsakovė. Trečiasis asmuo nėra organizavęs jokių namo patalpų savininkų susirinkimų dėl remonto darbų, nėra pasirašęs jokių sutarčių su ieškove ir / ar kitais rangovais, jokių paslaugų / rangos darbų iš ieškovės nepirko, atitinkamai trečiasis asmuo neturi jokių įsipareigojimų ieškovei.

70. Nurodė, kad trečiasis asmuo vadovaudamasis teismo priimta nutartimi organizavo namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu. Teismui pateikiamas 2020 m. kovo 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. EDK-12 (toliau – Protokolas), kuriame užfiksuota, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl pritarimo UAB „Lankstinys“ mokėti už papildomus darbus, UAB „Lankstinys“ papildomai atliko 206 kv. m stogo dangos keitimo darbų, šių papildomų darbų vertė yra 13 716,28 Eur su PVM (plotas, numatytas investiciniame plane, – 786 kv. m, UAB „Lankstinys“ deklaruojami atlikti kiekiai – 992 kv. m) ir fasado šiltinimo darbų (pagal papildoma poreikį), kurie viršijo specikacijoje nurodytą darbų poreikį, šių papildomų darbų vertė – 24 117,20 Eur su PVM. Už šiuos papildomus darbus UAB „Lankstinys“ nebuvo sumokėta iš viso 37 833,48 Eur suma. Protokolu įtvirtinta, kad iš viso įteikta (išsiųsta) biuletenių – 33 (trisdešimt trys), gauta biuletenių – 18 (aštuoniolika), iš kurių galiojantys – 16 (šešiolika), negaliojantys – 2 (du). Balsavimo rezultatai: pritarė – 1, nepritarė – 15, negaliojantys – 2, nepareiškė nuomonės – 15. Vadovaujantis tuo, balsavimas laikomas neįvykusiu, sprendimas nepriimtas.

71. Trečiasis asmuo E. J. pateikė paaiškinimą, kad kreditas, suteiktas namo atnaujinimui, padengtas. Ieškinio pateikimo metu (2018 m. gruodžio 28 d.) jis nebeturėjo buto name, adresu (duomenys neskelbtini).

72. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

73. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl faktinių aplinkybių

74. UAB „Projektų rengimo centras“ 2013 m. rugpjūčio 7 d. parengė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą (duomenys neskelbtini). Plane nurodė, kad visi investicinio plano pasiūlymai yra pateikiami kaip priešprojektiniai sprendimai projektavimo darbams (e. b. t. 2, b. l. 115–130).

75. 2013 m. rugsėjo 17 d. įvyko daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiama dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių varianto pasirinkimo bei dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygų. Susirinkimo metu buvo patvirtintas namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas ir nuspręsta, kad visa investicijų suma neturi viršyti 1 619 754,56 Lt, iš jų kredito suma – 1 499 391,68 Lt. Nuspręsta, kad visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai. Nuspręsta namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimą ir administravimą ir (ar) jo įgyvendinimą, ir (ar) finansavimą, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, pavesti atsakovei (e. b. t. 2, b. l. 91–114).

76. UAB „Kretingos būstas“, vykdydamas namo savininkų valią, 2013 m. gruodžio 31 d. pasirašė pavedimo sutartį su atsakove (e. b. t. 2, b. l. 132–135).

77. Atsakovė vykdė objekto (duomenys neskelbtini), renovacijos darbų pirkimą per Centrinės perkančios organizacijos (toliau – CPO) katalogą. Pripažinus ieškovę laimėtoja 2014 m. kovo 28 d. buvo sudaryta statybos rangos darbų sutartis tarp atsakovės ir ieškovės, kuria ieškovė (tiekėjas) įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytą Darbų techninį ir darbo projektus pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis ir rizika bei atsakomybe pagal užsakymo metu atsakovės (užsakovo) pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą projektą atlikti statybos rangos darbus, o atsakovė (užsakovas) įsipareigojo sumokėti už juos nustatytą kainą Pagrindinėje sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka (pagrindinės sutarties 2.1 punktas; pridėtinės bylos Nr. e2-140-206/2017 ieškinio priedas).

78. 2014 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė el. paštu informavo atsakovę, kad „yra problema, trūksta CPO pirkime šlaitinio stogo perdengimo kiekio, pirkime buvo 786 m², o faktinis realus kiekis yra 996 m², skirtumas 210 m². Mums reikia pasirašyti susitarimą, kad darbai keičiami ar nevykdomi būtų kaip užskaitas, arba fiksuoti sutartį ar kažkaip kitaip. Reikia ruoštis aktavimui 11 val. būsiu (duomenys neskelbtini) ir aptarsim“ (patikslinto ieškinio priedas).

79. 2014 m. rugsėjo 30 d. susitikimo protokolas (daugiabutis (duomenys neskelbtini)). Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą Kretingos rajono savivaldybėje. Susitikimo metu svarstytas klausimas dėl padidėjusio darbų kiekio. Susirinkime dalyvavę asmenys, t. y. atsakovės direktorė R. S., ieškovės direktorius A. K., atsakovės daugiabučių namų renovacijos administratorius K. M., Kretingos rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėja R. L., UAB „Antikus“ vadovas V. S., Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas A. P., Būsto energijos taupymo agentūros viešinimo programos įgyvendinimo skyriaus specialistas V. L.. Visi susirinkime dalyvavę nutarė „UAB „Lankstinys“ ieškoti būdų, kaip padengti tolesnėje darbų eigoje stogo dangos įrengimui trūkstamų lėšų“ (pridėtinės bylos Nr. e2-932-824/2017 ieškinio priedas).

80. Atsakovė 2016 m. sausio 20 d. raštu „Dėl sutarties pratęsimo“ informavo atsakovę, kad pagrindinė sutartis Nr. CPO32061 nebuvo pratęsta. Sprendimas grindžiamas UAB „Lankstinys“ atsisakymu vykdyti sutartyje nurodytus darbus, todėl konstatuota, kad darbų vykdymo termino pratęsimas, neketinant vykdyti realių atnaujinimo (modernizavimo) darbų, nėra tikslingas (pridėtinės bylos Nr. e2-932-824/2017 ieškinio priedas).

81. Ieškovė 2016 m. sausio 29 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo į raštą“ nurodė, kad sutartiniai santykiai nėra pasibaigę, nes atsakovė nėra įvykdžiusi savo prievolių (pridėtinės bylos Nr. e2-932-824/2017 ieškinio priedas).

82. Atsakovė 2016 m. kovo 10 d. raštu „Dėl sutarties nutraukimo“ informavo ieškovę, kad ieškovė nevykdo pagrindinėje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, t. y. atsisakė baigti darbus statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis pagrindinės sutarties 10.2 punktu, kuriame nustatyta, kad užsakovas turi teisę vienašališkai (be teismo), pranešęs prieš 10 dienų, nutraukti pagrindinę sutartį, jei tiekėjas be pateisinamos priežasties nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, informavo ieškovę, kad po 10 dienų pagrindinė sutartis bus laikoma nutraukta (e. b. t. 2, b. l. 90).

83. Ieškovė 2016 m. kovo 14 d. raštu atsakė ieškovei į 2016 m. kovo 10 d. raštą, nurodydama, kad ieškovė įvykdė visus darbų kiekius, numatytus pirkimo dokumentuose (specifikacijoje), 100 proc. Taip pat atsakovės nurodymu įvykdė ir kitas pirkimo dokumentuose nenumatytus (nenurodytus), tačiau techniniame projekte numatytus darbus ir viršijo pirkimo techninėje specifikacijoje pateiktus kiekius: stogo nupirkta 786 m², padaryta – 992 m² (126,21 proc.), fasado nupirkta 1 246 m², o padaryta 1 447 m ² (116,14 proc.). Atsakovė nėra atsiskaičiusi už faktiškai atliktus darbus pagal pirkimo dokumentuose nurodytą įkainį. Sutarties vienašalis nutraukimas yra neteisėtas. Atsakovė yra atsakinga už visas tuo sukeltas pasekmes (pridėtinės bylos Nr. e2-932-824/2017 ieškinio priedas).

84. Ieškovė į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukta 2016 m. kovo 31 d., nes 2016 m kovo 21 d. nutraukta pagrindinė sutartis dėl esminio jos pažeidimo (e. b. t. 1, b. l. 138).

85. Viešoji įstaiga CPO LT 2016 m. balandžio 18 d. raštu „Dėl preliminariosios sutarties nutraukimo“ pasiūlė ieškovei šalių susitarimu nuo 2016 m. gegužės 1 d. nutraukti preliminariąją sutartį, nes ieškovė dėl esminio sutarties pažeidimo vykdant su atsakove pasirašytą pagrindinę sutartį nuo 2016 m. kovo 31 d. yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (pridėtinės bylos Nr. e2-932-824/2017 ieškinio priedas).

Žemesnės instancijos teismas

86. Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-140-206/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ ieškinį atsakovei SĮ „Kretingos komunalininkas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lankstinys“ dėl netesybų pagal rangos sutartį priteisimo ir įpareigojimo vykdyti sutartinį įsipareigojimą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Antikus“, uždaroji akcinė bendrovė „Projektų rengimo centras“, „Baltikums Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas, VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra, ir pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkai, išvadas teikiančios institucijos – VšĮ „CPO LT“, Viešųjų pirkimų tarnyba ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovės kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti.

87. Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-932-824/2017 pagal ieškovės UAB „Lankstinys“ ieškinį atsakovei SĮ „Kretingos komunalininkas“ dėl vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Antikis“ ir VĮ „Viešųjų pirkimų tarnyba“ ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančia 2016 m. kovo 21 d. atsakovės SĮ „Kretingos komunalininkas“ atliktą vienašalį Pagrindinės sutarties CPO32061 nutraukimą. Pripažino neteisėtu 2016 m. kovo 21 d. atsakovės SĮ „Kretingos komunalininkas“ įvykdytą ieškovės įtraukimą į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovės kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti.

88. Atsakovė 2018 m. balandžio 17 d. vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2018, Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė prašymą per 1 darbo dieną pašalinti tiekėją – UAB „Lankstinys“, iš Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamo Nepatikimų tiekėjų sąrašo, kuris į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtrauktas 2016 m. kovo 31 d. (e. b. t. 1, b. l. 22–23).

89. Atsakovės 2019 m. kovo 15 d. pažymoje apie už projekto įgyvendinimo administravimą gautas pajamas nurodyta, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto administravimo išlaidas, kurias atsakovei apmokėjo VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra, ir šio projekto įgyvendinimo administravimo gautas pajamas sudarė: 4 395,89 Eur (e. b. t. 2, b. l. 131).

Dėl 32 337,49 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo

90. Negautų pajamų sąvoka nėra apibrėžta įstatyme, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, reikėtų spręsti pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Tokie nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis ir neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemone, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų.

91. Ieškovė nurodė, kad Civilinės atsakomybės būtinos sąlygos konstatuotos įsiteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-932-824/2017. Atsakovė su tuo nesutiko, nes nurodytame teismo sprendime nebuvo nagrinėjamas atsakovės civilinės atsakomybės klausimas, nėra nustatyta, kad ieškovės pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu pagal VPĮ ir Konkurso sąlygose nustatytą tvarką, kad ieškovė būtų sudariusi pagrindinę sutartį ir gavusi atitinkamą sumą pajamų, todėl ir civilinės atsakomybės būtinos sąlygos nebuvo nustatinėjamos. Ieškovė privalo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-932-824/2017 nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad Kretingos rajono apylinkės teismas konstatavo 2016 m. kovo 21 d. atsakovės neteisėtus veiksmus dėl vienašalio pagrindinės sutarties nutraukimo ir dėl to 2016 m. kovo 21 d. atsakovės įvykdytą neteisėtą ieškovės įtraukimą į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų teikėjų sąrašą. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė iš naujo turi įrodinėti atsakovės neteisėtus veiksmus dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir neteisėto ieškovės įtraukimo į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų teikėjų sąrašą. Šį prejudicinį faktą nustatė Kretingos rajono apylinkės teismas minėtoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Tačiau kitų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio, kaltės, žalos ir nuostolių dėl ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti žalos, padarytos neteisėtai nutraukus sutartį ir įtraukus ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, atlyginimą Kretingos rajono apylinkės teismas minėtoje byloje nenustatė.

92. Ieškovė nurodė, kad dėl to, jog buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, buvo pašalinta iš 9 197 383 Eur vertės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuoto viešojo pirkimo „Dėl Klaipėdos miesto švietimo įstaigų paprastojo remonto darbų“. Atsakovė su tuo nesutiko, nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. gegužės 24 d. rašte Nr. (14.20)-VP3-667 nurodyta, kad ieškovo pasiūlymas atmestas dėl neatitikties konkurso sąlygų aprašo 15.3, 15.6, 15.4 punktų reikalavimams. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gegužės 30 d. pateikė pretenziją dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. gegužės 24 d. rašto „Dėl pranešimo apie pasiūlymo atmetimo priežastis“ Nr. (14.20.)-VP3-667 bei pateikė (patikslino) konkurso sąlygų aprašo 15.3, 15.6. punktuose nurodomus dokumentus (duomenis), t. y. ieškovė pašalino šiuos neatitikimus. Todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 2 d. sprendimu „Dėl pretenzijos“ Nr. (4.44.)-R2-1666 iš esmės buvo sprendžiamas klausimas tik dėl ieškovės neatitikties 15.4. punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui, o būtent, jog ieškovė nuo 2016 m. kovo 21 d. yra įtraukta į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pagrįstumo. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, rašytinę bylos medžiagą, t. y. Klaipėdos miesto švietimo įstaigų paprastojo remonto darbų pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu, siekiant sudaryti preliminariąsias pirkimo sutartis, sąlygų aprašą, tarp jų ir 15.3, 15.4 ir 15.6 punktų nuostatas; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. gegužės 24 d. pranešimą ieškovei „Dėl pranešimo apie pasiūlymo atmetimo priežastis“; ieškovės 2016 m. gegužės 30 d. pretenziją; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 2 d. sprendimą dėl pretenzijos (ieškinio priedus), konstatuoja, jog pagrįsti ieškovės argumentai, kad ieškovė buvo pašalinta iš 9 197 383 Eur vertės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuoto viešojo pirkimo „Dėl Klaipėdos miesto švietimo įstaigų paprastojo remonto darbų“ dėl to, jog buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (CPK 178, 185 straipsniai).

93. Ieškovė nurodė, kad 9 197 383 Eur vertės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuotame viešajame pirkime „Dėl Klaipėdos miesto švietimo įstaigų paprastojo remonto darbų“ būtų laimėjusi pagrindinių sutarčių už ne mažesnę kaip 1 364 450,97 Eur su PVM (1 077 916,27 Eur be PVM). Atsakovė su tuo nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos pasiūlymas Konkurse būtų buvęs pripažintas laimėtoju ir nebūtų atmestas. Nurodė ir tai, kad ieškovė su ieškiniu pateikė 2016 m. gegužės 16 d. UAB „Lankstinys“ pasiūlymą Konkursui. Pasiūlymo 15 eilutėje yra įrašyta, kad siūlomas stoglangių išardymo darbų kiekis yra 700 kv. m, nors techninėje specifikacijoje buvo reikalaujama tik 200 kv. m. Taigi ieškovės pasiūlymas Konkursui yra neatitinkantis Konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų. Konkurso sąlygų 64.2 punktas nurodo, kad Komisija pasiūlymą atmeta, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Ieškovės pasiūlymas būtų atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų dėl pasiūlyto neteisingo darbų kiekio 15 eilutėje, o dėl šios klaidos yra atsakinga pati ieškovė. Ieškovė reikalavimus grindžia prielaidomis ir spėlionėmis. Ieškovė nesutiko su atsakovės argumentais, nurodė, kad pasiūlyme ieškovė nurodė maksimalų stoglangių kiekį – 700, tačiau stoglangių įkainis nurodytas vienam vienetui. Pirkimo komisija neprašė patikslinti maksimalų stoglangių kiekį, jei būtų paprašyta, stoglangių kiekis būtų sumažintas, kaina būtų dar mažesnė.

Žemesnės instancijos teismas

94. Teismas, įvertinęs šalių aplinkybes, nurodytas sprendimo 93 punkte, konstatuoja, kad atsakovė nepateikė argumentų, paneigiančių ieškovės nurodytas pagrindinių sutarčių sumas, kurias ieškovė būtų laimėjusi (ne mažesnę kaip 1 364 450,97 Eur su PVM (1 077 916,27 Eur be PVM)), nepateikė savo skaičiavimų, todėl teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus argumentus ir skaičiavimus, daro labiau tikėtiną išvadą, kad yra pakankamas pagrindas teigti, jog 9 197 383 Eur vertės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuotame viešajame pirkime „Dėl Klaipėdos miesto švietimo įstaigų paprastojo remonto darbų“ ieškovė turėjo galimybę laimėti pagrindinių sutarčių už ne mažesnę sumą kaip 1 364 450,97 Eur su PVM (1 077 916,27 Eur be PVM) (CPK 178, 185 straipsniai).

95. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, nurodytas sprendimo 93 punkte, konstatuoja ir tai, kad atsakovės pateikti argumentai nėra pakankami daryti išvadą, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos pasiūlymas Konkurse būtų buvęs pripažintas laimėtoju ir nebūtų atmestas. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovės šį reikalavimą grindžia prielaidomis ir spėlionėmis. Teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad anksčiau sprendime aptarti ieškovės paaiškinimai, pateikta rašytine bylos medžiaga leidžia teigti, kad 9 197 383 Eur vertės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuotame viešajame pirkime „Dėl Klaipėdos miesto švietimo įstaigų paprastojo remonto darbų“ ieškovė turėjo galimybę laimėti pagrindinių sutarčių už ne mažesnę sumą kaip 1 364 450,97 Eur su PVM (1 077 916,27 Eur be PVM) (CPK 178, 185 straipsniai).

96. Ieškovė nurodė, kad grynasis pelnas (negautos pajamos) iš Pirkimo Nr. 174017 „Dėl Klaipėdos miesto švietimo įstaigų paprastojo remonto darbų“ sudaro 3 ?r??. Ieškovės vidutinis įmonės pelningumas – 32 337,49 Eur (1 077 916,27 Eur ? 3 ?r??.). Nurodytas sutarčių kiekis yra sudarytas per 3 metų laikotarpį. Tai ieškovei įprastinio dydžio sandoriai, kuriuos ieškovė buvo pasirengusi įvykdyti ir neabejotinai būtų įvykdžiusi, nes ieškovė buvo pasirengusi net 9 197 383 Eur vertės darbų vykdymui, todėl septintadalis viso planuoto krūvio ieškovei nebūtų buvusi problema. Atsakovė nurodė, kad 2017-2019 sudarytos sutartys negalėjo būti vykdomos 2014–2016 metais, ieškovė negali remtis 2014–2016 metų pelningumu negautų pajamų įrodinėjimui. Įrodymų apie pelningumą 2017–2019 metais ieškovas nepateikė. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre pateiktą informaciją ieškovės pelningumas 2017 metais buvo 2,5 proc., 2018 metais taip pat 2,5 proc., o duomenų apie 2019 m. pelningumą dar nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, koks yra faktinis ieškovės pelningumas nurodytų sutarčių laikotarpiu, vien šiuo pagrindu ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų turi būti atmestas kaip neįrodytas.

97. Viešoje internetinėje erdvėje nurodyta, kad grynasis pelnas – tai pelnas, kuris lieka bendrovei sumokėjus visus įsipareigojimus. Kitaip tariant, grynasis pelnas yra visų pajamų ir visų sąnaudų skirtumas.

Žemesnės instancijos teismas

98. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes dėl grynojo pelno skaičiavimo, konstatuoja, kad ieškovė pagrįstai remiasi 2014–2016 metų pelningumu negautų pajamų įrodinėjimui, nes nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. ieškovė buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir atsakovės nurodytam 2017–2019 metų laikotarpiui įtakos šios aplinkybės daro. Priešinga teismo išvada prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Vadinasi, pagrįsti ieškovės argumentai, kad ieškovės negautos 32 337,49 Eur pajamos laikytinos realiais nuostoliais.

99. Esant anksčiau sprendime nurodytoms aplinkybėms, nepagrįsti atsakovės argumentai, jog nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir prašomo priteisti 32 690,38 Eur žalos atlyginimo (CPK 178, 185 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

100. CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

101. Atsakovė nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos konkursas buvo viešai paskelbtas 2016 m. gegužės 2 d., pasiūlymų pateikimo terminas numatytas 2016 m. gegužės 16 d., konkurso sąlygos ieškovui buvo žinomos. Todėl nuo 2016 m. kovo 10 d. ieškovė turėjo visas galimybes rūpestingai ir apdairiai išspręsti kilusias problemas dėl sutarties nutraukimo, o esant reikalui, prašyti teismo sustabdyti ieškovei nepalankių sprendimų galiojimą. Tačiau ieškovė nieko nedarė, aplaidžiai tikėdamasi, kad perkančioji organizacija nesilaikys savo pačios paskelbtų pirkimo dokumentų reikalavimų ir neatsižvelgs į tai, kad sutartis su ieškove nutraukta. Šie atsakovės argumentai yra pagrįsti. Byloje esantys duomenys (viešosios įstaigos CPO LT 2016 m. balandžio 18 d. raštas „Dėl preliminariosios sutarties nutraukimo“) neginčijamai patvirtina, kad apie ieškovės įtraukimą nuo 2016 m. kovo 31 d. į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ieškovė buvo informuota 2016 m. balandžio 18 d., todėl ieškovė turėjo galimybę būdama vidutiniškai rūpestinga, atidi ir dėmesinga pateikti ieškinį su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, nurodant konkrečius duomenis, kokiame konkurse užkerta kelią dalyvauti ieškovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, tačiau to nepadarė. Ieškinys (be prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones) dėl vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais teismui pateiktas 2016 m. balandžio 22 d. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateiktas teismui tik 2016 m. rugpjūčio 26 d. Todėl pagrįsti atsakovės argumentai, kad aplinkybės, susijusios su ieškovės pasiūlymo konkursui atmetimu, yra susijusios su pačios ieškovės veiksmais / neveikimu, todėl atsakovė už tai nėra atsakinga. Egzistuoja įstatyme nustatytas pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės dėl žalos, padarytos neteisėtai nutraukus sutartį ir įtraukus ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

102. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 32 337,49 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.

Dėl 352,89 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo

103. Byloje dėl vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais konstatuota, kad buvo nustatinėjami sutartiniai įsipareigojimai ir jų vykdymo aplinkybės, tačiau nenagrinėtas atsakomybės ir iš to išplaukiančių aplinkybių aspektas (tarpusavio atsiskaitymai, kt.). Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2018, nustatė prejudicinius faktus, kurie reikšmingi ir nagrinėjamai bylai, jog pirminiame projekte karnizo apdaila ir komercinių patalpų stogelių apdaila nebuvo numatyta. Projekto pakeitimas buvo atliktas 2016 m. spalio 25 d., jau po to, kai su ieškove sutartis buvo nutraukta. Šiuos darbus atsakovė pavedė vykdyti kitai rangovei UAB „Inco Baltic“ (nutarties 27 ir 28 punktai). Todėl šių faktinių aplinkybių pakartotinai nagrinėjamoje byloje teismas nenustatinėja ir dėl šalių argumentų, susijusių su šiomis faktinėmis aplinkybėmis, nepasisako (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

104. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad Sprendimu 1 nustatyta, jog stogo karnizo aptaisymo darbai ir komercinių patalpų stogelių remontas nebuvo atlikti, ieškovė jų neatliko už sutartyje numatytą kainą – 11 952,15 Eur (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties 58 punktas) yra teisiškai nereikšminga nagrinėjamu atveju, nes ši teismo išvada buvo padaryta nagrinėjant reikalavimą dėl 11 952,15 Eur skolos pagal atliktų darbų aktą Nr. 11 priteisimo.

105. Ieškovė nurodė, kad šiuos darbus atsakovė turėjo siūlyti atlikti ieškovei, nes jie buvo technologiškai susiję su jau atliktais darbais. Dėl to ieškovė prarado realią galimybę atlikti kitus atsakovei reikalingus papildomus apdailos darbus, kurių atlikti ieškovė neatsisakė ir už kuriuos pagrįstai tikėjosi gauti atlygį. Kadangi su ieškove sutartis vienašališkai buvo nutraukta ir ieškovė buvo neteisėtai įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, tai ieškovė negalėjo dalyvauti papildomų darbų pirkime pagal pakeistus projektinius sprendinius dėl darbų tame pačiame objekte (duomenys neskelbtini). Taigi ši ieškovės negautų pajamų (grynojo pelno) dalis sudaro 352,89 Eur (11 763,14 ? 3 ????.). Atsakovė su tuo nesutiko, nurodė, kad neprivalėjo sutartį sudaryti būtent su ieškove, o to nepadarius, reikalauti atlyginti nuostolius. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė, vykdydama likusių neatliktų darbų pirkimą, nustatė kvalifikacinį reikalavimą tiekėjams būti neįtrauktiems į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Sutartį su UAB „Inco Baltic“ dėl reikalingų darbų atlikimo atsakovė sudarė atlikusi viešojo pirkimo procedūras. Vykdant viešąjį pirkimą perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecija (jei pirkimas vykdomas neskelbiamų derybų būdu) pasirinkti, kokius tiekėjus pakviesti pateikti pasiūlymus. Ieškovė nebuvo kviečiama pateikti pasiūlymo ne todėl, kad buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, bet dėl pačios ieškovės veiksmų ir kilusių daugybės ginčų dėl sutarties vykdymo. Ieškovė buvo padavusi į teismą atsakovę dėl pinigų priteisimo, sustabdė sutarties vykdymą ir atsisakė užbaigti visus sutartyje numatytus darbus, reikalavo nepagrįstų sumų sumokėjimo už neatliktus darbus arba už darbus, kurie turėjo būti atlikti už sutarties kainą, ir t.t. Atsakovei projektą buvo būtina užbaigti projekte numatytu laiku, kad daugelis gyventojų nenukentėtų ir nepatirtų milžiniškų nuostolių, netekus valstybės paramos. Svarbu ir tai, jog nei VPĮ, nei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai nenumato jokių pagrindų, kad tiekėjai, nepakviesti į vieną ar kitą viešąjį pirkimą, ar negalintys dalyvauti dėl įvairių priežasčių, galėtų reikalauti priteisti jų negautas pajamas. Teismas, įvertinęs visumą šiame punkte aptartų įrodymų, t. y. šalių nurodytas aplinkybes dėl 352,89 Eur žalos atlyginimo priteisimo, taip pat tai, kad tarp šalių vyko teisminiai ginčai (nuo 2015 m. spalio 26 d. dėl skolos priteisimo; nuo 2016 m. balandžio 22 d. dėl vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais), nesant duomenų, kad atsakovė vykdydama karnizo apdailos ir komercinių patalpų stogelių apdailos darbų pirkimą, nustatė kvalifikacinį reikalavimą tiekėjams būti neįtrauktiems į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, esant poreikiui atsakovei užbaigti projektą, konstatuoja, kad aplinkybės, jog atsakovė netesėtai vienašališkai nutraukė pagrindinę sutartį ir dėl to įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, neturi priežastinio ryšio su ieškovės prašomu priteisti 352,89 Eur žalos atlyginimu. Be to, nėra ir atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės dėl to, jog ieškovė nebuvo pakviesta pateikti pasiūlymą dėl perkamų karnizo apdailos ir komercinių patalpų stogelių apdailos darbų. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad šiuos darbus atsakovė turėjo siūlyti atlikti ieškovei, nes jie buvo technologiškai susiję su jau atliktais darbais, esant anksčiau teismo šiame punkte padarytoms išvadoms, nėra pakankama daryti priešingą išvadą (CPK 178, 185 straipsniai).

106. Dėl kitų šalių argumentų, susijusių su 352,89 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimu, teismas nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi.

107. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 352,89 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.

Dėl 41 145,15 Eur turtinės žalos atlyginimo

Dėl tapataus reikalavimo

108. Atsakovė nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimus, kurie jau buvo išnagrinėti ir atmesti įsiteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-140-206/2017 (toliau – Sprendimas 1), kuris paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A- 1554-163/2017. Be kita ko, ieškovė ieškinyje reikalauja priteisti iš atsakovo 41 145,15 Eur turtinės žalos atlyginimą (nurodyta suma be PVM), kuris yra iš esmės tos pačios žalos atlyginimas (su PVM sudarė 49 785,63 Eur), kuris nebuvo priteistas ieškovei. Analogiškas reikalavimas buvo reiškiamas ir civilinėje byloje Nr. e2-140-206/2017, kuris teismo Sprendimu 1 buvo visiškai atmestas. Ieškovė su šiais ieškovės argumentais nesutiko, nurodė, kad atsakovės nurodomoje byloje buvo reiškiami reikalavimai dėl skolos priteisimo pagal vienašalius aktus, o šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Ieškovės reikalavimai nėra grindžiami tais pagrindais (faktinėmis aplinkybėmis), kurias teismai nagrinėjo atsakovo nurodomoje civilinėje byloje Nr. e2-140-206/2017. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nepagrįsti atsakovės argumentai dėl tapataus reikalavimo, nes civilinėje byloje Nr. e2-140-206/2017 ieškovė prašė priteisti iš atsakovės skolą pagal atliktų darbų aktus, o nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo. Minėtos ir nagrinėjamos bylų ieškinio dalykas ir pagrindas kitas.

Dėl ieškinio senaties taikymo

109. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

110. Atsakovė nurodė, kad ieškovė 41 145,15 Eur žalą kildina iš 2015 m. liepą–rugpjūtį atliktų darbų. Dėl šių reikalavimų dalies ieškinys pareikštas 2018 m. gruodžio 28 d., praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą. Vadovaujantis CK 1.131 straipsniu ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, todėl ši ieškinio reikalavimo dalis vien šiuo pagrindu atmestina. Ieškovė su šiais atsakovės argumentais nesutiko, nurodė, kad apie atsiradusią žalą ieškovė sužinojo tik tada, kai įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas jos reikalavimas dėl skolos priteisimo, t. y. 2017 m. gruodžio 6 d. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškinys dėl 41 145,15 Eur žalos atlyginimo priteisimo pareikštas praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą, nes šis terminas, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2017 m. gruodžio 6 d. (CPK 1.127 straipsnis).

Dėl netinkamo atsakovo

111. Atsakovė nurodė, jog yra savivaldybės įmonė, kuri Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. T2-207 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ paskirta programos įgyvendinimo administratore. Kretingos rajono savivaldybės administracija užsakė, o UAB „Projektų rengimo centras“ 2013 m. rugpjūčio 7 d. parengė „Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) (duomenys neskelbtini), investicijų planą. Namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai 2013 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Kretingos rajono energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą, patvirtintą Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. T2-207, ir investicijų plano patvirtinimo (patalpų savininkų susirinkimo 2013 m. rugsėjo 17 d. protokolas Nr. 14). Remiantis paminėtais dokumentais tarp daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovės 2013 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryta pavedimo sutartis Fl-2013/105, kuria atsakovei buvo pavesta atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimu, įskaitant atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo metu atliktų statybos darbų priėmimu ir statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų, atstovaujant patalpų savininkams, pasirašymu, kaip numatyta sutartyje pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintą investicijų planą ir pan. Pagal pavedimo sutarties 2.1 punktą įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą pagal sutartį, vadovaudamasis namo patalpų savininkų sprendimu ir patvirtintu daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu. Vadovaujantis CK 4.239 straipsnio 2 dalimi, pavedimo sutartimi buvo paskirtas paprastasis turto administravimas daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), paskiriant administratore atsakovę. Taigi atsakovė nėra naudos gavėja šio ieškinio prasme bei nėra asmeniškai atsakinga tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą (CK 4.244 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė reikalaujamą priteisti žalą kildina iš turto – daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administravimo metu atliktų veiksmų, tai atsakovė kaip turto administratorė pagal 2013 m. gruodžio 31 d. pavedimo sutartį F1-2013/105 nėra asmeniškai atsakinga už ieškovės nurodomą žalą. Todėl atsakovais šioje byloje turėtų būti nurodyti tikrieji naudos gavėjai – daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai.

112. Bylos nagrinėjimo buvo sprendžiamas atsakovės iškeltas klausimas dėl netinkamo atsakovo (CPK 45 straipsnis). Ieškovė nesutiko, kad atsakovė būtų pakeista daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkais. Nurodė, kad atsakovė sutartyje su ieškove neatskleidė atstovavimo fakto, niekada nebuvo išviešinusi atstovavimo santykių. Pagrindinės sutarties vykdymo metu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų neorganizavo. Atsakovė priėmė sprendimus, susijusius su pagrindinės sutarties vykdymu. Atsakovės veiksmai lėmė žalos atsiradimą, todėl atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą. Atsakovės argumentai susiję su vidiniais jos reikalas. Tuo atveju, jei teismas manytų, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi būti nagrinėjamoje byloje atsakovais, ieškovė mano, kad atsakovė vis tiek solidariai yra atsakinga, o ieškovė turi teisę pasirinkti, iš kurio solidaraus skolininko reikalauti žalos atlyginimo.

113. Teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, sutinka su ieškovės argumentais, kad sprendimus, susijusius su pagrindinės sutarties vykdymu, priėmė atsakovė. Todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ji yra netinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje (CPK 45 straipsnis).

Dėl 41 145,15 Eur turtinės žalos atlyginimo reikalavimo

114. Tarp šalių kilo ginčas, kokius prejudicinius faktus nustatė Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 bei kokiais minėtų teismų nustatytais prejudiciniais faktais turi būti remiamasi nagrinėjamoje byloje.

115. Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-140-206/2017 nurodė, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sumokėjimo už ieškovės atliktus rangos darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 3, Nr. 10 ir Nr. 11, dėl sumokėjimo už ieškovės atliktus papildomus darbų kiekius pagal atliktų darbų aktą Nr. 12, kurie nebuvo numatyti kartu su pirkimo dokumentais atsakovės pateiktoje techninėje specifikacijoje, taip pat dėl netesybų priteisimo šalims netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus pagal rangos sutartį bei statybos techninės dokumentacijos perdavimo. Esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi tai, kad viešas konkursas skelbtas ir viešojo pirkimo sutartis sudaryta ne tik pastato statybos rangos darbams atlikti, bet ir šio objekto projektavimo paslaugoms pirkti. Pirkimo objektas buvo apibrėžtas nurodant, jog perkamos objekto (duomenys neskelbtini), projektavimo paslaugos ir statybos rangos darbai. Pagal rangos sutartį ieškovė įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį ir darbo projektus pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą, atlikti statybos rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini). Pati ieškovė rengdama techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį ir darbo projektus turėjo nuspręsti, nusimatyti visus darbus, reikalingus užsakymui įvykdyti už esamą pasiūlytą fiksuotą kainą. Ieškovei parengus techninį darbo projektą ir pamačius neatitikimus ši turėjo nedelsdama kreiptis į užsakovą ir jį informuoti apie neatitikimus, o ne atlikinėti rangos darbų. Perkančioji organizacija turi suteikti rangovui galimybę apžiūrėti objektą (jei toks yra), kuriame bus atliekami sutartyje numatyti darbai, kad tiekėjas galėtų įvertinti išlaidas ir pateikti fiksuotos kainos pasiūlymą. Akivaizdu, kad ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, neapžiūrėjo ar nepakankamai tinkamai apžiūrėjo objektą ir, kaip numatyta sutartyje, turi prisiimti riziką. Ieškovė sutikdama su fiksuotos kainos nustatymu sutartyje, kaip šios srities profesionalė, kuri dar ir rengė techninį ir darbo projektą, prisiėmė profesinę riziką dėl galimos kainos padidėjimo. Vykdant darbus, tiek ieškovė, tiek atsakovė nesureikšmino dokumentacijos svarbos, ieškovė techninį projektą parengė be darbų žiniaraščio, atsakovė su tuo sutiko, net pradėjus bylą nagrinėti teisme į bylą nebuvo pateiktas ieškovės parengtas techninis projektas, kuriame būtų užfiksuoti ieškovės atliktų darbų akte Nr. 12 nurodomi darbų kiekiai.

116. Byloje dalyvavęs trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ nurodė, kad investiciniame plane buvo pateikti tik preliminarūs skaičiavimai, finansinės namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės bei nustatytos esminės techninės užduoties sąlygos, bet ne konkretūs daugiabučio namo ar jo dalių projektavimo sprendiniai ir matavimai. Investiciniu planu siekta įvertinti namo esamos būklės energinį naudingumą, pateikti preliminarius namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių kainos apskaičiavimus, įvertinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų ekonominį efektyvumą ir atsipirkimą. Visi Investicinio plano pasiūlymai buvo pateikti tik kaip priešprojektiniai sprendiniai projektavimo darbams.

117. Byloje dalyvavęs trečiasis asmuo „Antikus“, jo atstovas V. S., atlikęs pagal Statybos techninį reglamentą objekto (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą, paaiškino, kad techninis projektas nėra tapatus investiciniam planui. Užsakovas patvirtino techninį projektą be žiniaraščio, projektas buvo pateiktas taip, kad visiškai nesvarbus, neįdomus darbų kiekio žiniaraštis. Paprastai projektą laimėjusios įmonės vietoje visada persimatuoja ir esant neatitikimams kreipiasi į užsakovus dėl neatitikimo investiciniams planams. Jeigu projektuotojas būtų pateikęs projektą su žiniaraščiu, būtų buvę matyti, kad investicinio plano matmenys skiriasi nuo projekto, tačiau tai nebuvo padaryta.

118. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje konstatavo, kad CPO LT informacinėje sistemoje paskelbto pirkimo Nr. CPO32061 specifikacijoje aiškiai nurodyta, jog „specifikacijoje pateikti apytikriai darbų kiekiai, kurie perskaičiavus projektavimo metu gali skirtis“. Pažymėtina, jog techninis darbo projektas buvo rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir statybos techninio reglamento STR 1.0. Investiciniame plane buvo pateikti tik preliminarūs skaičiavimai, finansinės namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės bei nustatytos esminės techninės užduoties sąlygos, bet ne konkretūs daugiabučio namo ar jo dalių projektavimo sprendiniai ir matavimai. Investiciniu planu siekta įvertinti namo esamos būklės energinį naudingumą, pateikti preliminarius namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių kainos apskaičiavimus, įvertinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų ekonominį efektyvumą ir atsipirkimą. Visi Investicinio plano pasiūlymai buvo pateikti tik kaip priešprojektiniai sprendiniai projektavimo darbams. Parengus techninį darbo projektą išduotas statybos leidimas, pagal kurį ir buvo įgyvendinamas projektas. Atkreiptinas dėmesys, kad tik pagal parengtus darbo brėžinius ir priimtus technologinius sprendimus yra įmanoma tiksliai ir objektyviai suskaičiuoti statybos darbų kiekius, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, rangovui parengus techninį darbo projektą ir pamačius neatitikimus šis turėjo nedelsdamas kreiptis į užsakovą ir jį informuoti apie neatitikimus, o ne atlikinėti rangos darbų. Nors apeliantė teigia, jog kreipėsi į atsakovę dėl papildomų darbų pirkimo, tačiau šių jos nurodytų aplinkybių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai.

119. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-140-206/2017 nustatyti šie prejudiciniai faktai reikšmingi nagrinėjamoje byloje, jog investiciniame plane buvo pateikti tik preliminarūs skaičiavimai, finansinės namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės bei nustatytos esminės techninės užduoties sąlygos, bet ne konkretūs daugiabučio namo ar jo dalių projektavimo sprendiniai ir matavimai. Investiciniu planu siekta įvertinti namo esamos būklės energinį naudingumą, pateikti preliminarius namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių kainos apskaičiavimus, įvertinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų ekonominį efektyvumą ir atsipirkimą. Visi Investicinio plano pasiūlymai buvo pateikti tik kaip priešprojektiniai sprendiniai projektavimo darbams. CPO LT informacinėje sistemoje paskelbto pirkimo Nr. CPO32061 specifikacijoje aiškiai nurodyta, jog „specifikacijoje pateikti apytikriai darbų kiekiai, kurie perskaičiavus projektavimo metu gali skirtis“. Vykdant darbus, tiek ieškovė, tiek atsakovė nesureikšmino dokumentacijos svarbos, ieškovė techninį projektą parengė be darbų žiniaraščio, atsakovė su tuo sutiko. Todėl šių faktinių aplinkybių pakartotinai nagrinėjamoje byloje teismas nenustatinėja ir dėl šalių argumentų, susijusių su šiomis faktinėmis aplinkybėmis, nepasisako (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

120. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad Sprendimu 1 yra nustatyti prejudiciniai faktai, pašalinantys atsakovės civilinę atsakomybę nagrinėjamoje byloje, t. y. atsakovė nieko neturi mokėti už papildomus darbus; ieškovė aktus išrašė nepagrįstai; ieškovė sutikdamas su fiksuotos kainos nustatymu pagrindinėje sutartyje, kaip šios srities profesionalas, kuri dar ir parengė techninį ir darbo projektą, prisiėmė profesinę riziką dėl galimos kainos padidėjimo; ieškovė neatliko darbų už 11 952,15 Eur (9 877,81 Eur be PVM) sumą; apeliantės (ieškovės) argumentai dėl keičiamų specifikacijoje apibrėžtų darbų kiekių, kurie sąlygojo atliktų darbų akto Nr. 12 atsiradimą, yra nepagrįsti, nes atliktų darbų akte Nr. 12 ieškovė vienašališkai įtraukė 11 335,77 Eur ir 19 931,57 Eur sumas; ieškovė nepagrįstai pagamino atliktų darbų aktą Nr.12 ir atsakovė neprivalo nieko pagal šį aktą mokėti; byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl papildomų darbų pirkimo, todėl dėl atliktų darbų kiekių neatitikimų yra atsakinga pati ieškovė; nes Sprendimu 1 baigtoje byloje buvo narinėjamas tarp šalių kilęs ginčas dėl sumokėjimo už ieškovės atliktus papildomus darbų kiekius pagal atliktų darbų aktą Nr. 12, kurie nebuvo numatyti kartu su pirkimo dokumentais atsakovės pateiktoje techninėje specifikacijoje, t. y. dėl skolos priteisimo, o ne žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad tarp šalių buvo pasirašyta fiksuotos sutarties kaina. Nagrinėjamoje byloje yra teisiškai reikšmingos aplinkybės, ar egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl ieškovės prašomo priteisti 41 145,15 Eur žalos atlyginimo. Sprendimu 1 užbaigtoje byloje nebuvo nagrinėjamos minėtos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl realaus darbų poreikio.

121. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2018 Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-932-824/2017 paliko nepakeistą ir konstatavo, kad techninį projektą priėmusi atsakovė, kaip ir ieškovė, pagal jame pateiktą apimtį ir detalumą turėjo galimybę jau techninio projekto priėmimo etape nustatyti, kad priešprojektiniuose investicinio plano sprendiniuose nurodyti šlaitinio stogo duomenys mažesni, palyginus su projekte suprojektuotais (nutarties 26 punktas). Vadinasi, yra pagrindas teigti, kad šioje byloje iš esmės buvo atkartoti Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-140-206/2017 nustatyti prejudiciniai faktai, kad visi investicinio plano pasiūlymai buvo pateikti tik kaip priešprojektiniai sprendiniai projektavimo darbams. CPO LT informacinėje sistemoje paskelbto pirkimo Nr. CPO32061 specifikacijoje aiškiai nurodyta, jog „specifikacijoje pateikti apytikriai darbų kiekiai, kurie perskaičiavus projektavimo metu gali skirtis“. Vykdant darbus, tiek ieškovė, tiek atsakovė nesureikšmino dokumentacijos svarbos, ieškovė techninį projektą parengė be darbų žiniaraščio, atsakovė su tuo sutiko.

122. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2018 26 punkte nurodė, kad šioje byloje nenagrinėtinas atsakomybės ir iš to išplaukiančių aplinkybių aspektas (tarpusavio atsiskaitymai, kt.), šioje byloje aptariamas sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo klausimas. Todėl pagrįsti atsakovė argumentai, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendime Nr. e2-932-824/2017 nėra konstatuoti ieškovės nurodyti prejudiciniai faktai (sprendimo 21 punktas), reikšmingi nagrinėjamai bylai. Atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl ieškovės prašomo priteisti žalos atlyginimo turi būti nustatinėjamos nagrinėjamoje byloje.

123. Sprendimo 103 punkte nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2018, nustatė prejudicinius faktus, kurie reikšmingi ir nagrinėjamai bylai, jog pirminiame projekte karnizo apdaila ir komercinių patalpų stogelių apdaila nebuvo numatyta. Projekto pakeitimas buvo atliktas 2016 m. spalio 25 d., jau po to, kai su ieškove sutartis buvo nutraukta. Šiuos darbus atsakovė pavedė vykdyti kitai rangovei UAB „Inco Baltic“ (nutarties 27 ir 28 punktai). Todėl šių faktinių aplinkybių pakartotinai nagrinėjamoje byloje teismas nenustatinėja ir dėl šalių argumentų, susijusių su šiomis faktinėmis aplinkybėmis, nepasisako (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

124. Ieškovė nurodė, kad pirkimo dokumentuose nurodyta, kad atsakovė pirko 1246 kv. m ploto fasado šiltinimo darbus. Civilinėje byloje Nr. e2-140-206/2017 (el. bylos 6 tomas) esančiame statybų darbų žurnale (psl. Nr. 47–53, antro žurnalo psl. 20–25, 27–29, 32, 33, 35–37) užfiksuota, kad iš viso atsakovės pavedimu fasado šiltinimo darbų faktiškai padaryta 1 913,70 kv. m, t. y. viršijus 100 proc. (1246 kv. m) sąmatinius darbus. Tokia apimtimi viršijus sąmatinius darbų kiekius yra akivaizdu, kad sąmata buvo visiškai įvykdyta ir jos dalies (8 proc.) apmokėjimo atsakovė nepagrįstai neapmokėjo. Atsakovė neatsiskaitė su ieškove už įvykdytus CPO specifikacijoje nurodytus sąmatinius fasado šiltinimo darbus – 9 877,8l Eur be PVM sumą (ją sudaro 8 proc. visų sąmatoje numatytų fasado apšiltinimo darbų, 2015 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų aktas Nr. 11, pozicija Nr. l). Šią sumą atsakovė atsisakė ieškovei mokėti nepagrįstai motyvuodama, jog ieškovė turėjo pareigą papildomai įvykdyti, bet neįvykdė stogo karnizo ir komercinių patalpų stogelių remonto darbų, dėl to ieškovė patyrė 9 877,81 Eur nuostolį. Šie ieškovės argumentai pagrįsti, atsakovė nepateikė duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes. Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Atsakovės atsisakymas ieškovei sumokėti 9 877,81 Eur sumą, atsisakymą nepagrįstai motyvuojant, jog ieškovė turėjo pareigą papildomai įvykdyti, bet neįvykdė stogo karnizo ir komercinių patalpų stogelių remonto darbų, vertintini kaip neteisėti atsakovės veiksmai. Dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta 9 877,81 Eur žala. Tarp ieškovei padarytos 9 877,81 Eur žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Vadinasi, nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl 9 877,81 Eur nuostolio priteisimo. Todėl ši ieškovės reikalavimo dalis dėl 9 877,81 Eur nuostolio priteisimo tenkintina (CPK 178, 185 straipsniai).

125. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove už papildomus 19 931,57 Eur be PVM sumą atliktus fasado šiltinimo darbų kiekius, kurie viršija pirkimo specifikacijoje nurodytą darbų poreikį (2015 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų aktas Nr. 12, pozicija Nr. l). Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad atsakovė pirko 1246 kv. m ploto fasado šiltinimo darbų. Civilinėje byloje Nr.e2-140-206/2017 esančiame statybų darbų žurnale (psl. Nr. 47–53, antro žurnalo psl. 20–25, 27–29, 32, 33, 35–37) užfiksuota, kad iš viso atsakovės pavedimu fasado šiltinimo darbų faktiškai padaryta 1913,70 kv. m, t. y. viršijus 100 proc. (1246 kv. m) sąmatinius darbus. Fasado apšiltinimo darbų realaus poreikio kiekis, kuris turėjo būti numatytas pirkime, nurodytas 2015 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų akte Nr. 12, pozicija Nr. 12. Iš viso už faktiškai atliktus ir faktiškai valdyti perduotus fasado šiltinimo darbus, numatytus 1 ir 2 punktuose, atsakovė nepagrįstai nesumokėjo ieškovei 29 809,38 Eur (įskaitant 9 877,81 Eur) sumos. Darbai atlikti panaudojant ieškovės pinigines lėšas medžiagų įsigijimui, įrengimams ir darbo jėgai finansuoti. Susitarimo neatlygintinai atlikti šiuos darbus nebuvo. Todėl ieškovė patyrė 19 931,57 Eur be PVM nuostolį dėl šių papildomų (viršsąmatinių) fasado apšiltinimo darbų. Šie ieškovės argumentai yra pagrįsti iš dalies. Šiame sprendime anksčiau konstatuota, kad Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-140-206/2017 nustatytas prejudicinis faktas, kad, vykdant darbus, tiek ieškovė, tiek atsakovė nesureikšmino dokumentacijos svarbos, ieškovė techninį projektą parengė be darbų žiniaraščio, atsakovė su tuo sutiko. Vadinasi, dėl susidariusių papildomų (viršsąmatinių) fasado apšiltinimo darbų kiekio yra mišri ieškovės ir atsakovės kaltė. Nustatyti konkretaus kiekvienos šalies kaltės laipsnio nėra galimybės, todėl teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatuoja, kad šalių kaltės laipsnis yra lygus (po 50 proc.). Atsakovės sutikimas, kad techninis projektas būtų parengtas be darbų žiniaraščio, žinant, kad investicinio plano pasiūlymai buvo pateikti tik kaip priešprojektiniai sprendiniai projektavimo darbams, vertintini kaip neteisėti atsakovės veiksmai. Dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta 9 965,79 Eur be PVM žala. Tarp ieškovei padarytos 9 965,79 Eur žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovei nepaneigus ieškovės nurodytų aplinkybių, nepateikus duomenų, kad papildomus (viršsąmatinius) fasado apšiltinimo darbus atliko kitas rangovas, vien deklaratyviai teigiant, kad ieškovė nepagrįstai nuostolių dydį skaičiuoja remdamasi pagrindinėje sutartyje nurodytais įkainiais, nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas dėl susidariusių papildomų (viršsąmatinių) fasado apšiltinimo darbų kiekio, ieškovės reikalavimas dėl 19 931,57 Eur be PVM nuostolio priteisimo tenkintinas iš dalies, t. y. iš atsakovės priteistinas 9 965,79 Eur (50 proc.) nuostolių atlyginimas (CPK 178, 185 straipsniai).

126. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove už atsakovės pavedimu atliktą papildomą 206 kv. m stogo dangos keitimo darbų kiekį 11 335,77 Eur be PVM sumą (2015 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų aktas Nr. 12, pozicija Nr. 12). Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad atsakovė pirko 786 kv. m ploto stogo dangos keitimo darbų. Byloje pateiktame 2015 m. balandžio 8 d. UAB „Plėtros partneriai“ rašte, kurį patvirtino atsakovo samdytas techninis prižiūrėtojas, nurodyta, kad stogo darbų poreikis buvo 206 kv. m didesnis. Civilinėje byloje Nr. e2-140-206/2017 esančiame statybų darbų žurnale (psl. Nr. 26–30, 33, 37–42) užfiksuota, kad iš viso atsakovės pavedimu fasado šiltinimo darbų faktiškai padaryta 983,40 kv. m, t. y. viršijus l00 proc. (786 kv. m) sąmatinius darbus. Darbai dėl atsakovės nesąžiningo elgesio atlikti panaudojant ieškovės pinigines lėšas medžiagų įsigijimui, įrengimams ir darbo jėgai finansuoti ir išvengiant atsiskaitymo už tai, nors tokio susitarimo nebuvo, todėl ieškovė patyrė 11 335,77 Eur nuostolį dėl stogo dangos keitimo darbų.

127. Apie realų darbų poreikį, kurio finansavimą gyventojai patvirtino, ieškovė informavo atsakovę prieš darbų vykdymą, kaip numatyta CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, ir gavo atsakovės pritarimą darbų vykdymui. Jeigu atsakovė būtų nepritarusi darbų vykdymui, būtų atsisakiusi juos apmokėti, tai neabejotinai ieškovė būtų pasinaudojusi CK 6.684 straipsnio 4 dalyje numatyta darbų stabdymo teise ir tokiu būdu žalos būtų išvengta. Tačiau atsakovė nebendradarbiavo, darbų nestabdė, o priešingai – ragino juos vykdyti pažadėdama darbų papildomą finansavimą. Gyventojai nutarė renovuoti visą fasado plotą ir stogo plotą ir skyrė tam maksimalią 1 619 754,56 Lt (469 113,35 Eur) sumą. Visiškai atsiskaičius su ieškove, t. y. padengus fasado ir stogo darbų nuostolį, gyventojų paskirta 469 113,35 Eur suma nebūtų iš esmės viršyta. Tačiau atsakovė gera valia ieškovei nuostolių nepadengė. Gyventojai atsakovei pavedė renovuoti namą ne iš dalies, o visą, todėl vidinė valia buvo finansuoti visą darbų poreikį, o ne jo dalį. Nėra manytina, kad gyventojai pavedė atsakovei apgaule ar kitaip nesąžiningai pasipelnyti iš rangovo. Kadangi gyventojai buvo nusimatę iš esmės didesnę sumą, tai nekilo abejonė, kad ieškovės pažadas dėl papildomo darbų poreikio (atsiradusio išimtinai dėl atsakovės pateiktų klaidingų duomenų) finansavimo nebus įgyvendintas.

128. Šie ieškovės argumentai dėl patirtų nuotolių, susijusių su papildomais (viršsąmatiniais) papildomais stogo dangos keitimo darbais, yra pagrįsti, atsakovė nepateikė duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes. Atsakovės pritarimas, raginimas, kad ieškovė atliktų papildomus (viršsąmatinius) stogo dangos keitimo darbus, žadėjimas rasti minėtų papildomų darbų finansavimą, vertintini kaip neteisėti atsakovės veiksmai. Dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta 11 335,77 Eur be PVM žala. Tarp ieškovei padarytos 11 335,77 Eur žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Vadinasi, nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl ieškovės patirto 11 335,77 Eur be PVM nuostolio priteisimo. Todėl ši ieškovės reikalavimo dalis dėl 11 335,77 Eur nuostolio priteisimo tenkintina (CPK 178, 185 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

129. Teismas pažymi, kad šiuo atveju teisiškai yra nereikšminga aplinkybė, kad dėl susidariusių papildomų (viršsąmatinių) stogo dangos keitimo darbų kiekio yra mišri ieškovės ir atsakovės kaltė, nes apie realų darbų poreikį ieškovė informavo atsakovę prieš darbų vykdymą, kaip numatyta CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, ir gavo atsakovės pritarimą darbų vykdymui.

130. Dėl kitų šalių argumentų, susijusių su 41 145,15 Eur žalos atlyginimo priteisimu, teismas atskirai nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi.

131. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl 41 145,15 Eur žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės ieškovei 31 179,37 Eur be PVM (9 877,81 Eur + 9 965,79 Eur + 11 335,77 Eur) žalos atlyginimą.

Dėl atsakomybės ribų

132. Atsakovė nurodė, kad pagal CK 4.244 straipsnio 3 dalį naudos gavėjas atsako tretiesiems asmenims už administratoriaus kaltais veiksmais vykdant funkcijas padarytą žalą tik ta suma, kurią jis gavo iš administratoriaus. Taip pat CK 4.242 straipsnio 5 dalis nurodo, kad teismas, nustatydamas administratoriaus civilinės atsakomybės už padarytą žalą dydį, gali, atsižvelgdamas į tai, kad administratorius veikė neatlygintinai, bei į kitas svarbias aplinkybes, atlygintinų nuostolių dydį sumažinti. Pažymėjo, kad atsakovė iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), yra gavusi tik 4 395,89 Eur administravimo pajamų, tuo tarpu ieškovė reikalauja priteisti daug kartų didesnį žalos atlyginimą. Tai neatitinka įstatymo nuostatų ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų turinio. Ieškovė su tuo nesutiko, nurodė, kad dėl ieškovei padarytos turtinės žalos kalta atsakovė, nes veikė išimtinai savo vienašalių sprendimų pagrindu, neklausė nei gyventojų, nei kitų nuomonės ir negavo savo veiksmams pritarimo. Atsakovė savo rizikingais ir nesąžiningais veiksmais sukėlė sunkius padarinius, todėl ieškovės teisės veiksmingai turi būti apgintos priteisiant materialinįs žalos atlyginimą iš atsakovės. Atsakovės išoriniai santykiai su kitais asmenimis lemia tik vidinius jų tarpusavio santykius, kurie niekaip negali riboti ieškovės teisės ir reikalavimo į atsakovę dėl žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, sutinka su ieškovės argumentais bei konstatuoja, kad nėra pagrindo iš atsakovės priteistino žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 4 395,89 Eur (ar kitos sumos). Priešingas teismo sprendimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes žalą padaręs asmuo iš esmės išvengtų jos atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

133. Ieškovė, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais dėl sugadintos dalykinės reputacijos, įvaizdžio, ilgalaikio teisų ribojimo, taip pat atsižvelgdama į padarytos turtinės žalos dydį, neteisėtais atsakovės veiksmais ieškovei padarytą neturtinę žalą įvertino 20 000 Eur dydžio suma. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą vykdant VPĮ reikalavimus. Įstatyme nustatytos pareigos vykdymas negali būti laikomas neteisėtu veiksmu. Šalių teisiniai santykiai susiklostė viešųjų pirkimų srityje. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Todėl specialiajame įstatyme VPĮ nesant nurodymo, kad tiekėjai turi teisę pareikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas. Atsakovė paskelbė tik apie vienos konkrečios, su ieškove sudarytos pagrindinės sutarties nutraukimą. Atsakovė neteikė jokios informacijos bendrai apie ieškovės patikimumą. Todėl nėra pagrindo ieškovės teiginiams, kad atsakovė ją viešai paskelbė kaip nepatikimą apskritai. Teismas, įvertinęs šalių argumentus dėl neturtinės žalos, atsakovės argumentus laiko pagrįstus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Ieškovė buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą vykdant VPĮ reikalavimus. Šalių teisiniai santykiai susiklostė viešųjų pirkimų srityje. Specialiajame įstatyme VPĮ nesant nurodymo, kad tiekėjai turi teisę pareikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas.

134. Dėl kitų šalių argumentų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu, teismas nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi.

135. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra atmestinas.

Dėl 6 procentų palūkanų priteisimo

136. Atsakovė nurodė, kad ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra teisiškai nepagrįstas, nes atsakovė nėra verslininkas ar privatusis juridinis asmuo, todėl CK 6.210 straipsnio 2 dalis šiuo atveju negali būti taikoma. Šie atsakovės argumentai yra pagrįsti.

137. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

138. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 1 633 Eur (2 140 Eur – 507 Eur) žyminis mokestis; 2 160 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; iš viso 3 793 Eur.

139. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė turėjo 2 965,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

140. Patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 33,23 proc. (31 179,37 Eur (priteista suma) x 100 : 93 835,53 Eur (patikslinto ieškinio suma)). Todėl iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteista 1 260,41 Eur (3 793 Eur x 33,23 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o iš ieškovės atsakovei turėtų būti priteista 1 980,06 Eur (2 965,50 Eur x 66,77 proc. (atmesta patikslinto ieškinio dalis) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atlikus vienarūšių mokėjimų tarpusavio įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteistinas 719,65 Eur (1 980,06 Eur – 1 260,41 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu

141. Įvertinus anksčiau teismo priimtose nutartyse nurodytas aplinkybes dėl procesinių dokumentų įteikimo B. R., jai šis sprendimas įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovės savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lankstinys“ priteisti 31 179,37 Eur be PVM turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 31 179,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo (2018 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ atsakovei savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ priteisti 719,65 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Trečiajam asmeniui B. R. šį teismo sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant tokio turinio skelbimą:

„Klaipėdos apygardos teismas (Herkaus Manto g. 26, Klaipėda) viešo paskelbimo būdu įteikia B. R., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. sprendimą, kuriuo patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies. Iš atsakovės savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lankstinys“ priteistas 31 179,37 Eur be PVM turtinės žalos atlyginimas, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 31 179,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo (2018 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ atsakovei savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ priteistas 719,65 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą. Procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo dieną.“

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė