Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lankstinys“ atstovams direktoriui Arūnui Kauliui ir atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,

atsakovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Kretingos komunalininkas“ atstovėms direktorei Renatai Surblytei ir advokatei Nijolei Pakalkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Lankstinys“ ieškinį atsakovei SĮ „Kretingos komunalininkas“ dėl vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys UAB „Antikus“ ir VĮ „Viešųjų pirkimų tarnyba“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiu 2016‑03‑21 SĮ „Kretingos komunalininkas“ atliktą vienašalį Pagrindinės sutarties Nr. CPO32061 nutraukimą ir pripažinti neteisėtu 2016-03-21 atsakovės įvykdytą ieškovės įtraukimą į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašą, palaikė, iš esmės rėmėsi motyvais, išdėstytais ieškinyje. Taip pat prašė įpareigoti atsakovę per dvi darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti ieškovės UAB „Lankstinys“ duomenis iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašo ir paskirti atsakovei 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo įpareigojimo nevykdymo dieną bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas direktorius A. Kaulius paaiškino, kad vykdydami darbus pagal pirkime nurodytus duomenis atliko penkių gyvenamojo namo laiptinių stogelių apskardinimo darbus, tačiau liko neužbaigti trijų įėjimų į komercines patalpas stogų darbai, nes pvz., vieno jų plotas yra 40 kv.m ir tokio dydžio stogai niekaip negali būti vertinami kaip įėjimo į gyvenamąjį namą stogeliai. Be to, gyventojų laiptinių stogeliai yra šlaitiniai, o virš parduotuvių turi būti sutapdinti. Tokie darbai nebuvo numatyti. Užsakovas, po to kai rangovas kreipėsi į teismą dėl apmokėjimo už viršplotį, pareikalavo, kad komercinių patalpų stogeliai būtų apšiltinti, kas irgi nebuvo numatyta pirkime. Paaiškino, kad paprastai komercinių patalpų, kurios buvo įrengtos pirmame gyvenamojo namo aukšte su išėjimu į gatvę, savininkai įėjimo tvarkymo darbus atlieka savo sąskaita. Darbų eigoje sudėjo lietvamzdžius ir apskardino įėjimo į komercinių patalpų stogus, nes kitaip nebūtų tinkamai nuleistas lietaus vanduo nuo namo stogo. Namo karnizai projekte buvo nupiešti neaptaisyti (padarius namo pjūvį), ta dalis palikta nekeičiama, o pateikus projektą užsakovui jokių pastabų, kad projektas galimai neatitinka užsakovo valios ar siekių, negauta. Ginčas dėl karnizų atsirado tik po to, kai rangovas pareikalavo išspręsti apmokėjimo už stogo darbų viršplotį klausimą. Paprastai verslininkai taiko 3-5 proc. nuokrypį nuo darbų ir kainų, tačiau šiuo atveju gavosi 25 proc. paklaida, atliekant gyvenamojo namo stogo darbus, t.y. riziką kurią turi prisiimti rangovas yra nerealiai didelė. Be to, CPO nebuvo jokio nurodymo apie tai, kad rangovas turi atvykti į vietą ir realiai apsimatuoti objektą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. L. paaiškino, kad pirkime nedalyvavo, tačiau būdavo susirinkimuose kaip statybos skyriaus vedėja. Paprastai jeigu pirkimas vykdomas su projektavimu, rangovas, ketindamas dalyvauti konkurse, atvažiuoja į vietą su projektuotojais faktiniams matavimams. 2014-09-30 gamybinio susirinkimo metu patvirtintas siūlymas ieškoti papildomo finansavimo buvo tik užsakovo geranoriškumo išraiška, iki buvo gautas viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimo, kas yra fiksuotos kainos konkursas ir kokios jo pasekmės užsakovui bei rangovui. Stogo darbų padidėjimas yra akivaizdžiai didelis ir jį rangovas turėjo matyti iš karto. Kokiu tikslu atliekama objekto faktinė apžiūra, rengiant investicinį projektą, nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Lankstinys“ pripažinta laimėjusia atsakovės SĮ „Kretingos komunalininkas“ Centrinės perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2014-03-03 paskelbtą supaprastintą atvirą viešojo pirkimo konkursą „Daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. 10, Kretinga, atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto ir statybos rangos darbų pirkimas“ (pirkimo numeris CPO 32061). 2014‑03‑28 užsakovė SĮ „Kretingos komunalininkas“ ir tiekėja UAB „Lankstinys“ pasirašė Pagrindinę sutartį Nr. CPO32061. Pagrindinės sutarties 5.1 p. nustatytas terminas darbams pagal sutartį atlikti – 18 mėnesių nuo Pagrindinės sutarties įsigaliojimo dienos, numatant galimybę šalių susitarimu Pagrindinę sutartį pratęsti du kartus po 6 mėnesius, t.y. ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad sutarties vykdymo metu 2015 m. UAB „Lankstinys“ teikė atsakovei darbų priėmimo perdavimo aktus, atsakovė SĮ „Kretingos komunalininkas“ dėl ieškovės pateiktų aktų teikė pastabas. Nustatyta, kad 2015-09-28 ieškovė UAB „Lankstinys“ teikė SĮ „Kretingos komunalininkas“ prašymą dėl daugiabučio namo Vilniaus g. 10, Kretingoje, modernizavimo darbų termino pratęsimo ir prašė Pagrindinę sutartį Nr. CPO32061 pratęsti 6 mėnesiams (t. 5, b.l. 83). SĮ „Kretingos komunalininkas“ 2015‑10-05 rašte Nr. (3.6) V4-926, atsakydama ieškovei į 2015‑09-28 prašymą bei kitus ieškovės pateiktus prašymus, nurodė, kad Pagrindinės sutarties Nr. CPO32061 terminas baigėsi 2015-09-28, o siekiant, kad būtų pratęsta sutartis, prašoma vykdyti užsakovės reikalavimus; be kita ko, atsakovei reaguojant į ieškovės 2015-09-30 prašymus dėl kitų daugiabučių gyvenamųjų namų sutarčių terminų pratęsimo, informuota, kad prašymai patenkinti ir kitų sutarčių terminai pratęsti iki 2015-12-01 (t. 2, b.l. 155). Nustatyta, kad 2015-11-30 ieškovė UAB „Lankstinys“ teikė SĮ „Kretingos komunalininkas“ prašymą dėl daugiabučio namo Vilniaus g. 10, Kretingoje, modernizavimo darbų termino pratęsimo, nurodė, kad antrą kartą pasinaudojo prašymu pratęsti vieną kartą sutartį ir prašė Pagrindinę sutartį Nr. CPO32061 pratęsti 6 mėnesiams (t. 5, b.l. 84). Ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį šalys nurodė aplinkybę, kad Pagrindinė sutartis vieną kartą buvo pratęsta iki 2015‑12‑01. 2016-01-20 SĮ „Kretingos komunalininkas“ rašte Nr. (3.6.) V4-58 nurodyta, kad Pagrindinė sutartis Nr. CPO32061 nebuvo pratęsta dėl UAB „Lankstinys“ atsisakymo vykdyti sutartyje nurodytus darbus, tad darbų vykdymo termino pratęsimas netikslingas (t. 2, b.l. 186). 2016-01-29 UAB „Lankstinys“ raštu atsakovei nurodė, kad sutartyje, o konkrečiai jos dokumentacijoje (specifikacijoje), nurodytus darbus yra visiškai įvykdžiusi bei įvykdžiusi papildomus darbų kiekius. 2016-03-10 SĮ „Kretingos komunalininkas“ raštu Nr. (3.6.) V4-214 „Dėl sutarties nutraukimo“ ieškovei pažymėjo, kad ši nevykdo Pagrindinėje sutartyje Nr. CPO32061 prisiimtų įsipareigojimų, t.y. atsisako baigti statybos darbus objekte, adresu Vilniaus g. 10, Kretinga, dėl to, vadovaudamasi Pagrindinės sutarties 10.2 p. nuostata, atsakovė informavo UAB „Lankstinys“, kad po 10 dienų Pagrindinė sutartis Nr. CPO32061 bus laikoma nutraukta. 2016-03-14 UAB „Lankstinys“ raštu atsakovei išdėstė savo poziciją, kad visiškai įvykdė visus darbų kiekius, numatytus pirkimo dokumentuose (specifikacijoje) 100 proc., o taip pat užsakovės nurodymu įvykdė ir kitus pirkimo dokumentuose nenumatytus (nenurodytus), tačiau techniniame projekte numatytus darbus ir viršijo pirkimo techninėje specifikacijoje pateiktus kiekius (t. 1, b.l. 28). Minėtame rašte ieškovė nurodė, kad sutarties vienašališką nutraukimą, kai užsakovė netinkamai vykdė užsakovės pareigas ir nėra įvykdžiusi visų savo įsipareigojimų rangovei, laiko neteisėtu. Nustatyta, kad 2016‑03‑31 UAB „Lankstinys“ įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (t. 1, b.l. 25).

Kaip žinia, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 str. 1 d.). Jeigu asmuo neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Pažymėtina, kad šios rūšies bylose įstatymas nenustato didesnio teismo aktyvumo, todėl teismas neprivalo savarankiškai rinkti šalių teiginius pagrindžiančių įrodymų.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2016‑03‑21 SĮ „Kretingos komunalininkas“ atliktą vienašalį Pagrindinės sutarties Nr. CPO32061 nutraukimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, jog sutartinių teisinių santykių kvalifikavimui pirmiausia būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t.y. sutartį išaiškinti. Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos CK XIV skyriuje ir reikalauja sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo bei prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, pažodinio sutarties teksto aiškinimo nepakanka; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Aiškinant sutartį taip pat būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-406/2005; 2007-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-203/2007; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-231/2008, kt.).

STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas”, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27d. įsakymu Nr. D1-708, numatyta, kad techninis projektas – tai pirmasis ir pagrindinis etapas (6.2. punktas), o darbo projektas - projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai (6.3. punktas). Techninis projektas yra vientisas dokumentas, kurio pagrindu rengiamas darbo projektas (13.5. punktas), tuo tarpu darbo projektas yra dokumentas, kurio pagrindu, įvertinus techninio projekto technines specifikacijas, vykdomi statybos darbai (14.2. punktas). To paties statybos techninio reglamento 24 punkte nurodyta, kad techninio projekto apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (Reglamento nustatytais atvejais) nustatyti, statinio statybos rangovui parinkti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir darbo projektui parengti. Šalių 2014-03-28 sudarytoje sutartyje nurodyta, kad už techninio projekto parengimą atsakinga ieškovė, kuriai ir tenka atsakomybė bei rizika už jame esančias klaidas, netikslumus, ar trūkumus. Esant aukščiau išdėstytam teisiniam reglamentavimui apie tai, kad darbai turi būti atliekami pagal techninio projekto sprendinius, jo reikalavimus, už kurių teisingumą šiuo atveju atsakinga buvo ieškovė, negalima daryti išvados, jog ieškovė, rengdama techninį projektą privalėjo pastebėti ar suabejoti, jog atsakovės pateikti preliminarūs investiciniame projekte, parengtame pagal objekto faktinius matavimus, nurodyti duomenys gali būti ženkliai mažesni. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovė, netinkamai pateiktų investicinio projekto duomenų neprivalėjo pastebėti ieškovės parengtame techniniame projekte.

Ieškovė teigia, kad pagal CPO pirkimų specifiką užduotis formuojama ne techniniu projektu, o užsakovo parengta specifikacija, o pagrindinė sutartis su užsakovu sudaroma būtent pagal CPO specifikaciją ir joje apibrėžtą užsakymą. Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar būtent CPO specifikacijoje atsakovės deklaruoti darbų kiekiai yra įvykdyti. Atsakovė SĮ „Kretingos komunalininkas“ nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju techninėje specifikacijoje numatyti darbai iš dalies nesutapo su ieškovės parengtame techniniame projekte numatytais darbais ir darbų apimtimis. Tačiau atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovės Pagrindinėje sutartyje įsipareigotų atlikti darbų baigtumas vertinamas pagal ieškovės parengtą techninį projektą, todėl apie Pagrindinės sutarties įvykdymą spręstina pagal techninį projektą, o ne techninę specifikaciją.

Pagrindinės sutarties 2.1 p. numatyta, kad Pagrindine sutartimi tiekėja (t.y. ieškovė UAB „Lankstinys“) įsipareigoja parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį ir darbo projektus pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą, atlikti statybos rangos darbus, o užsakovas įsipareigoja sumokėti už juos nustatytą kainą Pagrindinėje sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Taigi rangos darbų sutartis sudaryta ne tik pastato statybos rangos darbams atlikti, bet ir dėl darbų projektavimo paslaugų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų apie Pagrindinės sutarties vykdymo laikotarpiu šalių viena kitai teiktus raštus ir atliktų darbų aktus bei šalių paaiškinimų byloje nustatyta, kad bylos šalių pozicijos dėl to, ar ieškovės UAB „Lankstinys“ prisiimti įsipareigojimai (darbai) pagal Pagrindinę sutartį įvykdyti iki galo, nesutapo. Ieškinyje ieškovė teigė, kad visus atsakovės specifikacijoje ir Pagrindinėje sutartyje numatytus darbų kiekius įvykdė ir pateikė atsakovei nustatytos formos statybos rangos arbų priėmimo ir perdavimo aktus. Atsakovė SĮ „Kretingos komunalininkas“ nurodė, kad Pagrindinės sutarties nutraukimas buvo grindžiamas aplinkybe, kad UAB „Lankstinys“ atsisakė vykdyti sutartyje nurodytus darbus. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti sutartinius įsipareigojimus ir jų vykdymo aplinkybes.

2014-08-19 ieškovė el. laišku kreipėsi į atsakovę dėl stogo kiekių trūkumo, t.y. atsakovė buvo informuota, jog realus keistinos stogo dangos kiekis yra 996 kv.m. 2014-09-30 gamybinio susirinkimo metu buvo nuspręsta ieškoti papildomo finansavimo papildomam stogo darbų kiekiui (ką patvirtina byloje pateiktas susirinkimo protokolas) ir 2014-09-30 pasirašytas stogo darbų pridavimo aktas Nr. 2, kuriuo priimti 786 kv.m. stogo darbai už 149340,00 Lt (4325l,85 Eur) sumą nurodyti specifikacijoje (786 kv.m. * 190,00 Lt (55,028 Eur)). 2015-04-08 raštu techninis prižiūrėtojas patvirtino pakeistos stogo dangos faktinį kiekį – 992 kv.m, t. y. 206 kv.m. didesnį, nei buvo nupirkta pagal specifikaciją darbų. Pakeistos stogo dangos keitimo 206 kv.m. kiekis už 11335,77 Eur sumą vadovaujantis 2014-09-30 protokolu nurodytas akte Nr. 12 (206 kv.m. * 55,028 Eur). Ieškovės duomenimis, atsakovė neįvykdė 2014-09-30 įsipareigojimo ir neatsiskaitė pagal aktą Nr. 12 (byloje pateiktas kartu su 2016-08-26 prašymu dėl įrodymų prijungimo) už 206 kv.m. stogo dangos pakeitimą, t.y. atsakovė nesumokėjo ieškovei 11335,77 Eur sumos. Į bylą ieškovė pateikė 2016-07-21 atliktų pakeistos stogo dangos kiekių apmatavimo išvadą su brėžiniais ir kvalifikacijos atestatu, kur nurodyta, jog pirkime numatyti kiekiai yra 786 kv.m., rangovas deklaravo 992kv.m., o faktiškai yra 996 kv.m.. Pagal tik 2016-07-25 pakeistus stogo dalies (stogo dangų ir karnizo) projektinius sprendinius buvo sudaryta specifikacija, pagal kurią 2016-08-10 buvo sudaryta sutartis su kitu rangovu dėl pakeistų projekto sprendinių įvykdymo darbų, kuriuos be projekto reikalavo atlikti atsakovė. Pateikiami fasado šiltinimo kiekių duomenys iš byloje pateiktų statybos darbų žurnalų, įrodo, kad pagal specifikaciją buvo nupirkta fasado šiltinimo darbų fasado – 1246 kv.m. ir cokolio -279 kv.m., t.y. iš viso 3525 kv.m., o statybos žurnalo duomenimis rangovas įvykdė fasado šiltinimo darbų iš viso 2192,70 kv.m. Ieškovės duomenimis, atsakovė iki šiol nėra atsiskaičiusi už fasado šiltinimo darbų dalį, kuri numatyta specifikacijoje, t.y. atsakovė pagal dvišalį darbų aktą Nr.10 už 92 proc. fasado darbų 1146,32 kv.m. kiekį sumokėjo 113594,76 Eur ir neatsiskaitė už specifikacijoje numatytus 8 proc. fasado šiltinimo darbų likusį 99,68 kv.m. kiekį, kurio vertė 9877,8 l Eur (byloje pateiktas aktas Nr. 11 kartu su 2016-08-26 prašymu dėl įrodymų prijungimo), atsakovė iš fasado šiltinimo darbų specifikacijoje nurodyto 1246 kv.m. kiekio atsiskaitė tik už 1146,32 kv.m. kiekį, nors statybos žurnalo duomenimis rangovas įvykdė iš viso 2192,70 kv.m. fasado šiltinimo darbų.

2016-04-01 UAB „Antikus“ techninio prižiūrėtojo V. S. rašte Nr. SD-2359 „Dėl neatliktų darbų“, pateiktame atsakovei, nurodyta, kad pagal projektą yra nepadaryti darbai – neapskardintas karnizas ir stogelis, t.y. nepadaryti darbai: karnizas, stogeliai, neišduotas energetinis sertifikatas, nėra statybos užbaigimo akto; taip pat nurodyta, kad aktas Nr. 10 nepasirašytas, nes darbai laikomi baigti, kai yra nustatyta tvarka pasirašyta ant projekto ir yra reikiamos žymos (t. 5, b.l. 189). Byloje nustatyta, kad UAB „Lankstinys“ 2015-07-10 teikė SĮ „Kretingos komunalininkas“ atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Iš rašytinių įrodymų ir šalių nurodytų aplinkybių nustatyta, kad UAB „Lankstinys“ keletą kartų (2015-06-26, 2015-08-31) atsakovei teikė statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 3 ir Nr. 10. Nustatyta, kad SĮ „Kretingos komunalininkas“ dėl šių aktų reiškė pretenzijas (2015-09-17, 2015-10-22 raštai), nurodydama, kad darbai neatlikti tokia apimtimi, kurią atliktų darbų aktuose nurodo rangovas. Iš SĮ „Kretingos komunalininkas“ 2015-10-22 rašto Nr. (3.6.) V4-1006 duomenų matyti, kad nesutikta su nurodomu darbų kiekiu (t. y. 100 proc.), kadangi techniniame darbo projekte numatyti karnizo apskardinimo darbai, priskirti prie fasado darbų, neatlikti, todėl negali būti laikoma, jog visi pirmoje eilutėje nurodyti darbai yra baigti, taip pat pažymėta, kad nėra atlikti įėjimo stogelių skardinimo darbai. Bylos nagrinėjimo teisme metu trečiojo asmens UAB „Antikus“ atstovas V. S., dirbęs kaip techninis prižiūrėtojas, nurodė, kad darbai pagal techninį projektą iki galo neatlikti, patvirtino, kad su karnizais ir stogeliais susiję apskardinimo darbai yra numatyti techniniame projekte; taip pat nurodė, kad techniniame projekte atskirų darbų priskyrimą sprendžia tik projektuotojas, techniniame projekte statinio projektuotojas turi teisę perkelti vieną ar kitą detalę į atskirus elementus, funkciškai karnizų ir stogelių apskardinimą perkeltas prie fasado darbų. Kaip tas pats asmuo paaiškino teismo posėdžio metu, nėra jokios reikšmės, karnizas stogo ar fasado dalis, nes pagrindinis tikslas – energijos taupymas, o karnizo aptaisymas tik dizaino klausimas. Kita įmonė atliko karnizo aptaisymo darbus pakeitus projektą, t.y. toks karnizas, koks yra dabar, ieškovės projekte nebuvo numatytas. Nustatyta, kad 2015-11-27 SĮ „Kretingos komunalininkas“ gavo statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 10, jo pirmoje eilutėje („Pastatų sienų šiltinimas, įskaitant sienų konstrukcijos defektų pašalinimą“) nurodyta, jog atlikta 92 proc. darbų, aktas pasirašytas rangovo, techninio prižiūrėtojo ir užsakovo, apie tai ieškovė informuota 2015‑12-09 SĮ „Kretingos komunalininkas“ raštu. Tačiau byloje taip pat pateikti duomenys, jog UAB „Lankstinys“ 2015-12-15 pateikė SĮ „Kretingos komunalininkas“ statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 11, jame darbai pirmoje eilutėje nurodomi kaip atlikti 100 proc., bei statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą papildomiems darbų kiekiams Nr. 12, jo pirmoje eilutėje nurodoma, kad atlikta 116,14 proc. darbų. SĮ „Kretingos komunalininkas“ 2015-12-21 rašte Nr. (3.6.) V4-1215 nurodė, kad atliktų darbų aktai negali būti pasirašomi užsakovo, kadangi nepatiekti įrodymai, patvirtinantys darbų vykdymą, bei dėl 100 proc. apimtį viršijančio kiekio.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.217 str., reglamentuojančio sutarties nutraukimą, 1 d. nuostatą, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Įstatyme (Lietuvos Respublikos CK 6.217 str. 2 d.) įtvirtintas ir sąrašas aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne. Šios aplinkybės yra: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.217 str. sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu. Lietuvos Respublikos CK 6.217 str. 5 d. nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.217 str. 2 d. kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-421/2015).

Nagrinėjamoje byloje Pagrindinės sutarties Nr. CPO32061 10.2 p. numatyta, kad užsakovas turi teisę vienašališkai (be teismo), pranešęs prieš 10 dienų, nutraukti Pagrindinę sutartį, jei tiekėjas be pateisinamos priežasties nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Pagrindinės sutarties Nr. CPO32061 13.1 p. numatyta, kad užsakovas turi teisę, įspėjęs tiekėją prieš 15 dienų, vienašališkai nutraukti pagrindinę sutartį dėl esminio jos pažeidimo, o juo laikomas bet kurio įsipareigojimo pagal sutartį neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas.

Byloje pateikti įrodymai pagrindžia tai, kad rangovas, atsakovei 2014-09-30 gamybinio susirinkimo metu pritarus, ženkliai viršijo pirkimo dokumentuose nurodytą nupirktų darbų kiekį, jį faktiškai įvykdydamas, o atsakovė neatsiskaitė net už faktiškai įvykdytus pirkimo specifikacijoje nurodytus fasado šiltinimo darbų kiekius (8 proc.). Pagal susidariusią situaciją pripažintina, kad dėl atsakovės kaltės pirkimo dokumentuose buvo nurodyti akivaizdžiai neteisingi perkamų darbų kiekiai ir dėl to ieškovė nukentėjo, t.y. patyrė didelius materialinius nuostolius siekdama įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Todėl šiuo atveju pripažintina tai, kad būtent ieškovė iš sutarties negavo to, ko tikėjosi ir patyrė didelius nuostolius dėl atsakovės kaltės, nes pagal specifikaciją ir kitus užsakymo (pirkimo per CPO katalogą) dokumentus, kaip nurodyta Sutarties 3.3 p. tiekėjas negalėjo numatyti, kad specifikacijoje ir CPO kataloge atsakovės nurodyti kiekiai akivaizdžiai netikslūs ir kad dėl to vėliau vykdant sutartį tiekėjas patirs virš 50000,00 Eur dydžio nuostolį. Akivaizdu, kad šalys dėl to nesitarė, kad tiekėjas savo sąskaitą atliks darbų už daugiau kaip 50000,00 Eur sumą ir kad šia apimtimi už darbus ieškovei nebus sumokėta. Dėl neatlygintinio tokios apimties darbo nebuvo susitarta. Todėl akivaizdu, kad tokia sutartis yra su tiekėjo valios trūkumu, sąlygotu užsakovo apgaulės nurodant neteisingus kiekius pirkimo dokumentuose, kas iš esmės neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003-02-26 įsakymu Nr. IS-26 patvirtintos Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos 4 p., 30.l p. nuostatų. Atsakovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str.), todėl atsakovės veiksmai vienašališkai nutraukiant tokią sutartį, neatsiskaičius su ieškove, yra pripažintini nesąžiningais ir neteisėtais. Be to, vertinant šalių santykius, turi būti atsižvelgta į Lietuvos Respublikos CK 6.193 str. 4 d. nuostatą, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (contra proferentem) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-421/2015).

Reikšminga šioje byloje ieškovės pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kurioje pateiktas išaiškinimas dėl prievolės mokėti už papildomus darbus neatlikus papildomų viešojo pirkimo procedūrų, t.y. perkančioji organizacija, norėdama papildomai įsigyti darbus, turėtų vykdyti naujas viešojo pirkimo procedūras (Sutarties 3.14 p.). Taigi, jei vykdant Sutartį paaiškėjo, kad papildomi darbai, kurie nėra numatyti techninėje specifikacijoje yra būtini ir negalėjo būti numatyti vykdant viešąjį pirkimą, atsakovė turėjo vykdyti viešojo pirkimo procedūras ir šiuos darbus nusipirkti papildomai. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pripažinta, jog ieškovė atliko papildomus darbus, kurie viršijo šalių susitarimą, todėl vadovaujantis CPO pirkimų tvarka dėl darbų kiekio skirtumo tarp nurodytų CPO specifikacijoje ir techniniame projekte atsakovė turėjo skelbti papildomą pirkimą, nes pagal CPO katalogo taisykles darbų poreikio spręsti ir jį keisti gali tik pati perkančioji organizacija, o tiekėjas tik gali siūlyti įkainį darbo mato vienetui nurodytam CPO specifikacijoje. Atsakovė, nors ir atsisakė priimti ieškovės atliktus darbus, kuriems davė pritarimą ir už darbus neatsiskaitė, vis tiek toliau reikalavo atlikti dar keletą papildomų darbų - atlikti stogo esamo karnizo apdailos darbus ir pakeisti parduotuvių stogelių dangą, kurie nebuvo nurodyti CPO specifikacijoje, t.y. atsakovė pažeisdama CPO pirkimų tvarką - savalaikiai neorganizuodama investicinio plano pakeitimo ir papildomo pirkimo papildomam darbų poreikiui, reikalavo iš rangovo įvykdyti darbų poreikį nurodytą techniniame projekte, tačiau nenurodytą CPO pirkimo dokumentuose ir investiciniame plane. Atsakovė papildomą pirkimą daliai darbų, nenumatytų CPO specifikacijoje, suorganizavo tik 2016 m. (stogo karnizo apdaila ir įėjimų į komercines patalpas stogelių dangos keitimas) ir tik po to, pakeitė techninio projekto sprendinius ir parengė naują perkamų papildomų darbų specifikaciją, t.y. atsakovė nuo 2014-09-30 ėmėsi ieškoti finansavimo tik 2016 m. ir tik po to, kai su ieškove vienašališkai nutraukė sutartį. Iš atsakovės veiksmų seka logiška išvada, kad atsakovė, nenumačiusi papildomų darbų savo CPO specifikacijoje ir investiciniame projekte, šiuos darbus pripažino kaip būtinus (kreipėsi į UAB „Plėtros partneriai", kuris kaip projekto autorius parengė TP „A" laidą (2016-08-29), kurioje patikslino karnizų aptaisymo darbų sprendinius), suprato, kad būtina už juos atsiskaityti (nupirko projektui užbaigti reikalingus darbus iš UAB „Inco Baltic"), tačiau reikalavo, kad ieškovė atliktų juos savo sąskaita (nemokamai) pagal ieškovės parengtą techninį projektą. Ginčo esmė ta, kad pagal CPO pirkimų specifiką pirkimas vykdomas pagal CPO katalogą ir specifikaciją, o ne pagal techninį projektą. Užsakovas gali reikalauti atlikti visą techniniame projekte nurodytą darbų poreikį, jeigu jis sutampa su investiciniame plane ir CPO specifikacijoje nurodytu darbų poreikiu, o ginčo atveju investiciniame plane nurodytas darbų poreikis sutapo tik su CPO specifikacijoje nurodytu darbų poreikiu, o parengtame techniniame projekte darbų poreikis buvo didesnis, dėl kurio turėjo būti rengiamas atskiras pirkimas. Atskirai pažymėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu atsakovės atstovė direktorė R. Surblytė patvirtino, jog 2014-09-30 gamybinio susirinkimo metu, žinodami, kad papildomą finansavimą gauti yra nerealu, sutiko jo ieškoti taip sukeldami ieškovei teisėtus lūkesčius ir paskatindami tęsti pradėtus darbus. Atsakovės įsivaizdavimas apie papildomo finansavimo gavimo negalimumą akivaizdu neatitiko CPO pirkimų specifikos, ką išaiškino VPT savo išvadoje.

Pagal CPO pirkimą tiekėjui užsakovo užduotis formuojama ne techniniu projektu, o užsakovo parengta specifikacija, kurioje nurodytas darbų poreikis mato vienetais sudaro l00 proc., techniniame projekte nurodytas darbų kiekis sudaro x proc. Įvykdžius darbus pagal techninį projektą, pagal formulę apskaičiuojamas faktiškai įvykdytų darbų procentalumas (apie tai, kad ši skaičiavimo metodika atsakovei yra žinoma patvirtina į bylą pateiktas atsakovės atstovo 2015-06-22 el. paštu siųstas laiškas). Iš byloje pateiktos atsakovės parengtos CPO specifikacijos matyti, kad stogo dangos keitimo per CPO katalogą perkamų darbų poreikis, kaip l00 prc. nurodytas – 786 kv.m., kuris pagal byloje pateiktą atliktų darbų aktą Nr. 2 atsakovės priimtas l00 proc. Pagal byloje pateiktą atliktų darbų aktą Nr. 12 nurodyta, kad faktiškai stogo dangos darbų įvykdyta 992 kv.m. (126,21 proc.), t.y. 206 kv.m. daugiau nei nurodyta užsakovo CPO specifikacijoje. Iš byloje pateiktos atsakovės parengtos CPO specifikacijos matyti, kad fasado šiltinimo perkamų per CPO katalogą darbų poreikis, kaip l00 proc. nurodytas – 1246 kv.m., kuris perduotas atsakovui pagal aktus Nr. 10 ir Nr. ll. Pagal byloje pateiktą atliktų darbų aktą Nr. 12 nurodyta, kad faktiškai fasado šiltinimo darbų įvykdyta 1447 kv.m. (116,14 proc.), t.y. 201 kv.m. daugiau nei nurodyta užsakovo CPO specifikacijoje.

Vykdant CPO pirkimą užsakovas savo valią suformuoja CPO specifikacijoje, kurioje turi itin skrupulingai nurodyti perkamų darbų poreikį mato vienetais, nes perkant darbus per CPO katalogą tiekėjas nurodo tik įkainį užsakovo nurodytų darbų mato vienetui, o CPO katalogo sistema pagal tiekėjo pasiūlytus įkainius sugeneruoja atsakovo suformuoto užsakymo bendrą kainą. Taigi, užsakovas, vykdantis pirkimus per CPO katalogą, tikisi, kad už tiekėjo pasiūlytus įkainius bus įvykdytas būtent CPO specifikacijoje užsakovo deklaruotas darbų kiekio poreikis. Akcentuotina, kad ginčo atveju vykdant CPO pirkimą užsakovo valia pagal techninį projektą nebuvo formuojama, nes toks dokumentas dar nebuvo parengtas ir nebuvo CPO pirkimo dokumentų sudedamąja dalimi. Būtent tik parengus techninį projektą ir paaiškėjus didesniam darbų poreikiui gali formuotis užsakovo valia - papildomai pirkti didesnį darbų poreikį arba neįgyvendinti visų projektinių sprendinių. Pažymėtina, kad Pagrindinė sutartis su užsakovu sudaroma būtent pagal CPO specifikaciją ir joje apibrėžtą užsakymą. Bylos įrodymais (atliktų darbų aktais) įrodyta, kad ieškovė įvykdė CPO specifikacijoje atsakovo deklaruotą darbų poreikį l00 proc. ir, atsakovo pritarimu, įvykdė 26,21 proc. stogo dangos keitimo darbų papildomą poreikį bei 16,14 proc. fasado šiltinimo darbų papildomą poreikį, tačiau atsakovė už šiuos ir kt. darbus neatsiskaitė. Kaip jau buvo minėta, kad stogo darbus atsakovė yra priėmusi l00 proc. baigtumu atliktų darbų aktu Nr. 2., o tai reiškia, kad darbų, kurie viršija akte Nr. 2 nurodytą l00 proc. poreikį ieškovė atsakovui nėra įsipareigojusi atlikti, nes jie nebuvo numatyti CPO pirkimo dokumentuose. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, o atsakovės atstovės neginčijo, karnizo apdaila apskritai nenumatyta CPO pirkime, nes buvo numatyta tik sunykusių medinių detalių gamyba, jei būtų gaminamas naujas karnizas, o ginčo atveju karnizas buvo gelžbetoninis ir liko esamas, todėl karnizas nebuvo gaminamas ir jo trūkumo nėra. Byloje nustatyta, kad atsakovei iš anksto buvo žinoma, jog papildomam stogo dangos keitimo darbų kiekiui (kuris viršija akto Nr. 2 stogo dangos darbų poziciją) yra reikalingas papildomas finansavimas (ką patvirtina 2014-09-30 gamybinio susirinkimo protokolas), tačiau atsakovė karnizo apdailos darbus ir parduotuvių stogelių dangos keitimo darbus pirko atskirai 2016 m. pagal pakeistą projektą ir naujai parengtą specifikaciją tokiems darbams, o tai reiškia, kad atsakovės interesai nebuvo suvaržyti, jų įgyvendinimas nepriklausė nuo tiekėjo valios. Jau minėta, kad pirkimų organizavimo operatyvumas priklausė išimtinai nuo atsakovės, kuri nuo 2014-09-30 iki 2016 m. nesugebėjo tuo pasirūpinti. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatyta faktinių aplinkybių visumą, nėra pagrindo konstatuoti buvus pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį. Analizuojamoje situacijoje labiau tikėtina, kad po beveik 5 mėnesių įvykdytu vienašaliu sutarties nutraukimu atsakovė paprasčiausia siekė išvengti atsiskaitymo už faktiškai atliktus ir atsakovei perduotus darbus, nes ieškovė jau buvo pasikreipusi į teismą dėl užmokesčio už atliktus darbus priteisimo (civilinė byla Nr. e2-140-206/2017).

Reikšminga šioje byloje ir ieškovės atstovo teismui bylos nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai apie tai, kad stogo karnizas ir stogeliai priskiriami prie pastato stogo konstrukcijos, o stogo darbai užbaigti aktu Nr. 2., kurie paneigia atsakovės atstovės paaiškinimus apie tai, kad stogo karnizas ir stogeliai yra fasado konstrukcija (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-10-27 įsakymu Nr. D1-571 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 "Statinių konstrukcijos. Stogai" 5.7 p., 5.15 p. nuostatos).

Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu 2016-03-21 atsakovės įvykdytą ieškovės įtraukimą į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Ieškovė prašė pripažinti neteisėtu 2016-03-21 atsakovės įvykdytą ieškovės įtraukimą į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašą bei įpareigoti atsakovę per dvi darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti ieškovės UAB „Lankstinys“ duomenis iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, nutraukusi Sutartį, remdamasi Lietuvos Respublikos VPĮ 18¹ str. reikalavimais, įtraukė ieškovę UAB „Lankstinys" į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, apie tai duomenys buvo įvesti 2016-03-31. Atsakovė nurodė, kad Sutartis buvo nutraukta nuo 2016-03-21 ir ieškovė apie tai buvo informuota, todėl turėjo teisę per 15 dienų pareikšti ieškinį teisme, tačiau ieškinio nepareiškė, pasibaigus ieškinio pareiškimo terminui, t.y. nuo 2016-04-06 įsigaliojo ieškovo įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 str. 3 d. numato, kad tuo atveju, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

Nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad 2016‑03‑21 SĮ „Kretingos komunalininkas“ atliktas vienašalis Pagrindinės sutarties Nr. CPO32061 nutraukimas buvo neteisėtas, yra pagrindas pripažinti, kad 2016-03-21 atsakovės įvykdytas ieškovės įtraukimas į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra neteisėtas, todėl atsakovė įpareigotina per dvi darbo dienas, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti ieškovės UAB „Lankstinys“ duomenis iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašo. Teismo nustatyto įpareigojimo įvykdymo terminas laikytinas pakankamai protingu, nes veiksmas atliekas elektroniniu būdu, nereikalaujant didelių žmogiškųjų išteklių.

Ieškovė prašė paskirti atsakovei 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo įpareigojimo nevykdymo dieną tuo atveju, jeigu atsakovė nesilaikytų teismo įpareigojimo pašalinti ieškovės UAB „Lankstinys“ duomenis iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašo. Šis ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 273 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybes biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).

Pagal į civilinę bylą pateiktus mokėjimo kvitus nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į Kretingos rajono apylinkės teismą, sumokėjo 124,00 Eur žyminio mokesčio (2016-04-22 sumokėjo 62,00 Eur už ieškinį, 2016-12-29 sumokėjo 62,00 Eur už apeliacinį skundą). Teismui ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovės priteistina 124,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ieškovės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d., 93 str. 1 d.).

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į Kretingos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, apeliaciniu skundu, už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme sumokėjo advokatui 1600,00 Eur (2016-05-19 sumokėjo advokatui 800,00 Eur, 2016-10-20 sumokėjo 400,00 Eur ir 2017-09-29 sumokėjo 400,00 Eur) ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1, 4 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Dėl Teisingumo ministro 2004-04-01 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų rekomenduojamų dydžių, laiko, kad yra pagrindas advokato pagalbai, surašant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme, apmokėti priteisti iš atsakovės 1600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 2016‑03‑21 atsakovės SĮ „Kretingos komunalininkas“, į.k. (duomenys neskelbiami), atliktą vienašalį Pagrindinės sutarties Nr. CPO32061 nutraukimą.

Pripažinti neteisėtu 2016-03-21 atsakovės SĮ „Kretingos komunalininkas“, į.k. (duomenys neskelbiami), įvykdytą ieškovės įtraukimą į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Įpareigoti atsakovę SĮ „Kretingos komunalininkas“, į.k. (duomenys neskelbiami), per dvi darbo dienas, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti ieškovės UAB „Lankstinys“, į.k. 1(duomenys neskelbiami), duomenis iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašo, paskiriant atsakovei SĮ „Kretingos komunalininkas“ 100,00 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo įpareigojimo nevykdymo dieną.

Priteisti iš atsakovės SĮ „Kretingos komunalininkas“, į.k. (duomenys neskelbiami), 1724,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų (124,00 Eur žyminio mokesčio ir 1600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų) ieškovės UAB „Lankstinys“, į.k. (duomenys neskelbiami), naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per šį teismą.