- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-750-254/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19563-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko
- Trečiasis asmuo
- A. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 199-osios butų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25013-1041/2016 pagal ieškovės 199-osios butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. A.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė teismo nustačius, kad nėra mirusios O. D. įpėdinių, įpareigoti atsakovę imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, o palikėjos palikimą sudarančiam turtui perėjus atsakovei, priteisti iš jos 460,12 Eur skolą už sumokėtus 2016 m. rugpjūčio mėn. ir rugsėjo mėn. komunalinius ir administravimo mokesčius.Nurodė, kad po O. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties liko palikimas - butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė apmokėjo įsiskolinamus už butui 2016 m. rugpjūčio mėn. teikiamą vandenį, elektros energiją, šildymą, iš viso – 314,90 Eur, o už rugsėjo mėn. – 9,08 Eur. Ieškovės, kaip bendrijos, mokesčiai už rugpjūčio mėn. – 122,41, o rugsėjo mėn. – 13,73 Eur. Aplinkybę, kad po palikėjos mirties palikimo niekas nepriėmė, atsakovės atstovui tapo žinoma jau 2016 metų rugpjūčio mėnesį, patvirtina Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 8 d. pažyma Nr. 35-50294, kurioje nurodoma, jog Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra informavo VĮ Turto banką, prašydama perimti turto valdymą, bei 2016 m. spalio 10 d. pažyma Nr. 35-56228, kurioje apylinkės prokuratūra nurodo, kad nėra gavusi iš VĮ Turto banko informacijos apie paskirtą atsakingą asmenį turto – buto administravimui. Atsakovę atstovaujanti institucija buvo informuota apie susiklosčiusią situaciją ir privalėjo imtis veiksmų bei išsiaiškinti ar yra palikėjos įstatyminių ar testamentinių įpėdinių. Nepriimtą palikimą sudarantis turtas pereina valstybei be jos valios, todėl valstybė, kaip nauja buto savininkė, turi sumokėti susidariusį įsiskolinimą.
Atsakovė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atlikus reikiamas pagal teisės aktus palikimo perėjimo valstybei procedūras ir tik paaiškėjus, kad palikimo tikrai niekas nei faktiškai, nei juridiškai nėra priėmęs, bus kreiptasi į notarą dėl palikėjos palikimo priėmimo. Atsakovei apie įsiskolinimus nebuvo žinoma, o skola iš esmės kaupėsi dėl to, kad tiek UAB „Kauno vandenys“ ir AB „Kauno energija“, tiek ieškovė nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, todėl skola iš atsakovės gali būti priteista tik nuo sužinojimo apie prievolę perimti buto savininko pareigas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo (jų nesant) po O. D. (duomenys neskelbtini) mirties, jos palikimas perėjo valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą valstybės įmonės Turto banko nedelsiant įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą. Palikėjos O. D. palikimą sudarančiam turtui perėjus atsakovei Lietuvos Respublikai, priteisė ieškovei 199–osios butų savininkų bendrijai iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko 22,81 Eur skolą už 2016 m. rugsėjo mėn. buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinius patarnavimus ir namo administravimą.
Teismas byloje nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. D. Per tris mėnesius ir iki 2016 m. lapkričio 23 d. nei vienas įpėdinis dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Po palikėjos mirties liko turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo ir ½ statinių, adresu (duomenys neskelbtini); neišmokėta kompensuojama 102,59 Eur senatvės pensija. Turto, įskaitant buto, perėmėjų neatsirado, todėl susidarė už butą nesumokėtų komunalinių ir administravimo mokesčių įsiskolinimas, kurį ieškovė 2016 m. rugsėjo 7 d., 2016 m. rugsėjo 18 d. ir 2016 m. spalio 14 d. padengė iš savų lėšų.
Teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais Testamentų registro, Gyventojų registro tarnybos duomenimis nenustatė, kad palikėja turi įpėdinių, patenkančių į CK 5.11 straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų ratą. Trečiasis asmuo A. A. nėra palikėjos įstatyminė ar testamentinė įpėdinė, ar priėmusi palikimą faktiniu valdymu, šias aplinkybes ji patvirtino teismo posėdžio metu. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. 3S-50260 konstatuota, kad palikėja neturi tiesioginių palikuonių. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad palikėjos įpėdinių nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nurodydamas, kad valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas, todėl nesant palikėjos įpėdinių, palikimas pereis valstybei, sprendė, kad yra būtina nedelsiant imtis veiksmų apsaugoti kreditorių ir skolininkų interesus. Todėl atsakovę, atstovaujamą valstybės įmonės Turto banko, įpareigojo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą. Teismas pažymėjo, kad nesant įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nelaukdama, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties.
Spręsdamas dėl skolos priteisimo, teismas nustatė, kad kreipimosi į teismą dieną įsiskolinimo dydis sudarė 460,12 Eur (sprendime dėl rašymo apsirikimo nurodyta 437,31 Eur), t. y. 314, 90 Eur komunaliniai mokesčiai ir 122,41 Eur bendrijos mokesčiai už 2016 m. rugpjūčio mėn., ir 22,81 Eur, t. y. 9,08 Eur komunaliniai mokesčiai ir 13,73 Eur bendrijos mokesčiai, už 2016 m. rugsėjo mėn. Šiuos mokesčius ieškovė sumokėjo iš savų lėšų. Ieškovė apmokėjo įsiskolinamus, susijusius su palikėjos turtu, kurie atsirado nepriklausomai nuo to ar bute kas nors gyveno, ar ne. Tai mokesčiai už butui teikiamą vandenį, elektros energiją, šildymą, iš viso – 323,98 Eur, ieškovei (bendrijai) mokėtini mokesčiai sudaro likusią įsiskolinimo dalį – 136,14 Eur.
Teismas, remdamasis Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 8 d. pažyma Nr. 35-50294, darė išvadą, kad atsakovės atstovui apie prievolę perimti buto savininko pareigas tapo žinoma tik 2016 m. rugsėjo 13 d., todėl ji, kaip naujoji buto savininkė, gali atsakyti tik už rugsėjo mėn. atsiradusią prievolę. Teismas nustatęs, kad nėra palikėjos įstatyminių ir testamentinių įpėdinių ir turtui perėjus atsakovei, iš atsakovės ieškovei priteisė 22,81 Eur skolą už 2016 m. rugsėjo mėn., kurią sudaro 9,08 Eur komunaliniai mokesčiai ir 13,73 Eur bendrijos mokesčiai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti 2016 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje tenkinti pilnai. Nurodo, kad sprendimo dalis dėl įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįsta, priimta pažeidžiant materialinės teisės normas, todėl yra neteisėta ir naikintina šių argumentų pagrindu:
Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas spręsdamas dėl momento, nuo kurio naujam palikimą sudarančio turto savininkui pereina su turtu susijusios prievolės. Teismas spręsdamas, kad atsakovei pareiga vykdyti su palikėjos turtu susijusias prievoles atsirado tik nuo momento, kai atsakovės atstovui tapo žinoma apie atsiradusią prievolę perimti buto savininko pareigas, t. y. tik nuo 2013 m. rugsėjo 13 d., o ne nuo palikimo atsiradimo momento – (duomenys neskelbtini), pažeidė materialinės teisės normas, kadangi naujajam turto savininkui su turtu susijusios prievolės pereina nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo sužinojimo apie prievolę perimti palikėjo turtą ar turto nuosavybės teisės perėjimo momento. Šiai bylai aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, išaiškinta, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.
Lietuvos teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad valstybė, kaip paveldėto turto savininkė, privalo vykdyti prievoles, atsiradusias nuo palikimo priėmimo atsiradimo dienos, nes nuo palikėjo mirties su paveldimu turtu valstybei perėjo visos su tuo turtu susijusios palikėjo teisės ir pareigos.
Teismo argumentas, kad ieškovė veikė nesavalaikiai ir pažeidė bendradarbiavimo pareigą, yra nepagrįstas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovei nebuvo žinoma, kas priims palikimą, todėl nebuvo žinomas skolininkas, kuriam turėjo būti reiškiami reikalavimai. Aplinkybė, kad palikėjos palikimą perima valstybė galutinai paaiškėjo tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nes buvo susidaryta klaidinga prielaida, kad trečiasis asmuo A. A., priėmusi palikimą, atlygins visas buto administravimo išlaidas. Dėl šių priežasčių teismas, spręsdamas, kad skola iš atsakovės gali būti priteista tik nuo sužinojimo apie prievolę perimti buto savininko pareigas momento, nepagrįstai rėmėsi teismų nutartimis (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-369-123/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-112-794/2016, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1138-781/2014), priimtose bylose, kuriose buvo vertinamas kreditoriaus elgesys CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 6.200 straipsnio 2 dalies prasme, sprendžiant dėl palikimą priėmusios valstybės prievolės padengti su paveldimu turtu susijusias prievoles.
Skundžiama teismo sprendimo dalis prieštarauja ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, kadangi atsakovė nepagrįstai išvengtų prievolės sumokėti su jos perimtu turtu susidariusius mokesčius. Apeliacinio skundo padavimas nėra kliūtis valstybei įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, tačiau atsakovė šiai dienai dar nėra perėmusi palikėjos turto, o dėl tokio atsakovės neveikimo toliau yra pažeidžiami tiek ieškovės, tiek visų daugiabučio namo butų savininkų interesai, kliudoma vykdyti daugiabučio modernizavimo darbus.
Atsakovė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
Ieškovė turi pareigą už savo teikiamas paslaugas išrašyti patalpų savininkams sąskaitas ir kontroliuoti bei rūpintis, jog vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o praleidus atsiskaitymo terminus imtis priemonių dėl skolos atgavimo ar išieškojimo. CK 6.38 straipsnis ir 6.200 straipsnis įtvirtina pareigą prievoles vykdyti sąžiningai, bendradarbiauti, kooperuotis, siekti prievoles atlikti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Teismų praktikoje nurodoma, kad ši prievolė apima ir pareigą imtis priemonių, kad būtų išvengta skolų didėjimo ar jas sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015). Ieškovė dokumentų, patvirtinančių, kad ėmėsi kokių nors veiksmų anksčiau nei 2016 m. rugpjūčio 22 d., teismui pareikalavus nepateikė. Ieškovė tik su apeliaciniu skundu pateikė dokumentus apie jos veiksmus iki 2016 m. rugpjūčio 22 d., tačiau apie šiuos dokumentus pirmos instancijos teismui nebuvo žinoma. Skunde nenurodomos jokios aplinkybės, kodėl būtinybė pateikti šiuos dokumentus iškilo vėliau. Ieškovė buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko, todėl jai buvo žinomos CPK 314 straipsnyje nustatytos dokumentų nepateikimo pasekmės, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti prie apeliacinio skundo pridedamus naujus įrodymus.
Ieškovė turėjo būti ypač rūpestinga ir dėti didesnes nei vidutines pastangas vykdant minėtas pareigas, kadangi bendrija pradėjo vykdyti namo renovacijos procedūras, kurios, kaip teigia pati ieškovė, reikalauja užtikrinti, kad būtu laiku sumokėti visi daugiabučio namo savininku įsiskolinimai. Be to, ieškovei taikytini griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai dar ir dėl to, kad ieškovė, sumokėjusi UAB „Kauno vandenys“ ir AB „Kauno energija“ pateiktas sąskaitas už butą, perėmė ne tik kreditorinius reikalavimus, bet ir riziką, kad bus pareikšti atsikirtimai, kuriuos atsakovas turėjo teise reikšti pradiniams kreditoriams (CK 6.107 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
11.3 Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad net ir tuo atveju, kai teismas nustato, kad ieškovė elgėsi nesavalaikiai, pažeisdama atidaus ir rūpestingo asmeniui keliamus reikalavimus bei teisės normas, iš atsakovo priteistina visa suma, nepriklausomai nuo sužinojimo momento. Byloje nustatytas ieškovės nesavalaikio veikimo ir nerūpestingumo faktas, todėl turi būti taikoma teismų praktika, aiškinant CK 6.64 ir 6.200 straipsnių taikymą. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomuose teismų sprendimuose nebuvo konstatuota, kad kreditorius pažeidė kokią nors teisinę prievolę arba buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Todėl atsakovės šioje civilinėje byloje nurodomos teismų praktikos faktinės aplinkybės labiau atitinka šios bylos faktines aplinkybes. Atsakovės nuomone, priešingas CK 6.64 ir 6.200 straipsnių aiškinimas prieštarautų bendriesiems teisės principams, nes sudarytų sąlygas kreditoriams be jokių pasekmių elgtis neatsakingai ir nerūpestingai ar net piktnaudžiauti teise.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamojoje byloje šalys sutinka, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei, tačiau byloje kilo ginčas dėl valstybės, kaip turto savininkės prievolių, atsiradusių po palikėjos mirties, apimties. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė materialinės teisės normos pažeidimą, kuomet prievolę sumokėti komunalinius ir administravimo mokesčius už 2016 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn., t.y. atsiradusią po palikėjo mirties, susiejo ne su palikimo atsiradimo momentu ((duomenys neskelbtini)), o su aplinkybe, kada atsakovei tapo žinoma apie atsiradusią prievolę perimti buto savininkės pareigas (2013 m. rugsėjo 13 d.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais apeliantės argumentais.
Pirmosios instancijos teismas sprendime akcentavo atsakovės atstovo paaiškinimą, kad skola iš atsakovės gali būti priteista tik nuo sužinojimo apie prievolę perimti buto savininko pareigas ir nurodė teisminę praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-369-123/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-112-794/2016, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1138-781/2014 ir kt.). Tačiau teismas sprendime nenurodė, kokiais teisiniais argumentais vadovavosi, kuomet sprendė, kad prievolę sumokėti komunalinius ir administravimo mokesčius atsakovė turėjo tik nuo tada, kai jai tapo žinoma apie atsiradusią prievolę perimti buto savininkės pareigas (2013 m. rugsėjo 13 d.), o ne nuo palikimo atsiradimo momento ((duomenys neskelbtini)) bei kodėl rėmėsi būtent atsakovės nurodyta praktika.
Kasacinis teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išplėtojo teisės taikymo praktiką ir išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga. Būtent šis teisinis reglamentavimas neduoda pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad atsakovei, kaip buto savininkei, vykdyti savo prievoles ieškovei pareiga atsirado ne nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuo tada, kada apie jas atsakovei tapo žinoma.
Pasisakant dėl atsakovės argumentų dėl prievolės šalių bendradarbiavimo pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Net ir konstatavus kreditoriaus kaltės dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo buvimą, CK 6.259 straipsnis palieka teismo diskrecijai spręsti, ar kreditoriaus kaltės laipsnis, forma, apimtis ir pan. sudaro pagrindą sumažinti skolininko atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovei pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo net ne nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini)), o tik už 2016 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. (CK 6.38, 6.59 straipsniai, 5.62 straipsnio 3 dalis). Ieškinį teisme ieškovė pareiškė 2016 m. rugsėjo 26 d., nors pažeistas teises galėjo ginti per visą ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), todėl konstatuoti, kad ieškovė iš esmės pažeidė šalių bendradarbiavimo pareigą ir tuo pagrindu atleisti atsakovę nuo prievolės už 2016 m. rugpjūčio mėn. įvykdymą, negalima. Būtina pažymėti, kad valstybė už palikėjo skolas atsako paveldėto turto ribose (LR CK 5.62 str.), todėl skolos nesumokėjimas pažeidžia apeliantės, bet ne atsakovės teisėtus interesus.
Konstitucinis Teismas 2007 spalio 24 d. nutarime išaiškino, kad taikydami ir aiškindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas). Nagrinėjamu atveju vėliausi precedentai sprendžiant analogiškus ginčus yra suformuoti vėlesnėse, nei šios nutarties 14 punkte nurodytose, civilinėse bylose (žr. pvz. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-788-889/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-11-513/2017; Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2588-838/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1622-479/2016; Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-780-323/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1429-265/2016 ir kt.). Šiose bylose atsakovės argumentai buvo analogiški šioje byloje pateiktiems atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentams, į kuriuos atsižvelgti teismai nenustatė teisinio pagrindo.
Būtina pažymėti, kad pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismas privalo vadovautis analogiškose bylose pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis, bet ne šiose bylose teismų padarytomis išvadomis dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo. Nagrinėjamu atveju net ir skundžiamame teismo sprendime nurodytose bylose sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už susidariusias skolas buvo taikomos tokios pačios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės dėl valstybės teisių ir pareigų bei valstybės atsakomybės ribų, šalių bendradarbiavimo pareigos, kurios nurodytos šios nutarties 15 ir 16 punktuose, bet sprendimai priimti atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, kurios nesutampa su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis (pvz. dėl įsipareigojimų nevykdymo laiko, prievolės dydžio ir kt.).
Atsakovė ieškovės nurodytų skolos paskaičiavimų neginčijo. Pirmosios instancijos teismas detaliai nurodė iš ko susideda ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo, todėl nesant pagrindų atleisti atsakovę nuo prievolės sumokėti ieškovei komunalinius ir administravimo mokesčius, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo ieškovės reikalavimą dėl 460,12 Eur skolos priteisimo tenkinti visiškai, t.t. priteisti iš atsakovės skolą ir už 2016 m. rugpjūčio mėn. - 314, 90 Eur už komunalinius mokesčius ir 122,41 Eur bendrijos mokesčius (CK 5.62 straipsnio 3 dalis, CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, prijungimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).Nagrinėjamu atveju apeliantė prie apeliacinio skundo pridėjo duomenis, kuriuos pateikti pirmosios instancijos teismas buvo pasiūlęs ieškovei 2016 m. lapkričio 18 d. raštu (1 t., b.l. 112), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau. Be to, apeliantės pateikti nauji įrodymai apie aplinkybes dėl atsakovės sužinojimo apie prievolę perimti buto savininko teises, kurios nagrinėjamu atveju neturi įtakos šalių ginčo sprendimui, todėl nauji įrodymai atsisakomi priimti.
Dėl bylos baigties
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliantės apeliacinį skundą tenkinti, todėl jos ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeičiama iš dalies, ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko priteista 22,81 Eur skola ir sprendimą šioje dalyje išdėstyti taip: „Ieškinį tenkinti visiškai. Palikėjos O. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą sudarančiam turtui perėjus atsakovei Lietuvos Respublikai, priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko (juridinio asmens kodas 112021042), ieškovei 199–ajai butų savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas 135363966) 460,12 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų 12 ct) skolos“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.