- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- e2-788-889/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15486-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Ieškovas
- UAB „Klaipėdos bendrabutis“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- K. G.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, trečiasis asmuo K. G., dėl įpareigojimo įforminti palikimo priėmimą ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybei P. L. turtas perėjo nuo velionio mirties dienos, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti valstybę atstovaujančią VĮ „Turto bankas“ nedelsiant įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, priteisti iš atsakovės 2106,83 Eur įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, susidariusį nuo 2013-01-01 iki 2015-09-30, bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso P. L.. Mokesčiai, tenkantys minėtam butui, už ieškovės teikiamas paslaugas nesumokėti laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. Ieškovės turimais duomenimis, P. L. mirė (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro gautų duomenų matyti, kad nėra įpėdinių, kurie kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir palikimas nėra priimtas. Kadangi jokių įpėdinių nėra, tai valstybė turi pareigą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties bei atsakovei kyla pareiga mokėti už ieškovės teikiamas paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Nurodo, kad P. L. mirė santuokoje, jo sutuoktinė K. G.. Ji nuo 1997-10-13 iki šio momento deklaravusi savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, jog ji priėmė palikimą po P. L. mirties faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Pažymi, kad P. L. ir K. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), o butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1997-07-09, t. y. jau santuokos metu. Todėl atsižvelgiant į tuo metu galiojusį Santuokos ir šeimos kodeksą, dabartines Civilinio kodekso nuostatas, matyti, kad minėtas butas buvo P. L. ir K. G. bendroji jungtinė nuosavybė. P. L. mirus, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė ir K. G. pradėjo turtą valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nurodo, kad pripažinus minėtą butą priklausiusį abiems sutuoktiniams, visa 2106,83 Eur įsiskolinimo už suteiktas paslaugas suma negali būti priteisiama tik iš atsakovės, pusė sumos privalo sumokėti K. G.. Atsakovė nurodo, kad dėl likusios susikaupusios įsiskolinimo sumos yra kalta ieškovė. Teigia, kad ieškovė turi imperatyviai apibrėžtą pareigą kontroliuoti, kaip kiekvieną mėnesį mokami mokesčiai, o dėl mokančių nemokančių butų ir kitų patalpų savininkų kreiptis į teismą dėl įsiskolinimų išieškojimo. Šiuo atveju, ieškovė nevykdė minėtos pareigos, dėl to laiku nebuvo išsiaiškinta, kodėl P. L. nebemoka mokesčių, ir jo mirties faktas. Ieškovė aktyvius veiksmus atliko tik praėjus 2 metams po P. L. mirties. VĮ Turto bankas iki 2015-12-11 nebuvo gavusi jokios informacijos apie palikėjo P. L. palikimo perėjimą valstybei. Nei prieš P. L. mirtį, nei po jos, atsakovė minėtu butu nesinaudojo ir apie įsiskolinimus nebuvo žinoma.
Nei ieškovės, nei atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, teisme gauti šalių prašymai bylą nagrinėti nedalyvaujant šalių atstovams. Trečiasis asmuo K. G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ 2005-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota P. L., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. P. L. mirė (duomenys neskelbtini). Mokesčiai, tenkantys minėtam butui už ieškovės teikiamas paslaugas, už laikotarpį nuo 2013 m. sausio iki 2015 m. rugsėjo mėnesio yra 2106,83 Eur.
Dėl įpareigojimo valstybei priimti palikimą
Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą, nurodyti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis).
Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), P. L. įgijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 1997-04-22, nuosavybės teisės įrašas galioja nuo 1997-07-09. P. L. santuoka su K. G. sudaryta (duomenys neskelbtini). Bylos nėra duomenų, kad P. L. santuoka su K. G. buvo nutraukta – jis mirė būdamas susituokęs. Trečiasis asmuo K. G. nuo 1997-10-13 iki šio momento deklaravusi savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini).
1997-04-22 buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusi 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnio redakcija numatė, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu, todėl konstatuotina, kad P. L. nuosavybė į butą atsirado nuo jos įregistravimo 1997-07-09, santuokos su K. G. metu. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė ir sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (LTSR SŠK 21 str. 3 d.). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas P. L. ir K. G. bendros jungtinės nuosavybės teise.
Po P. L. mirties 2013-01-12, jo santuoka su K. G. baigėsi – tuo pačiu ir bendra jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į įstatyme nustatytą prezumpciją, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, konstatuotina, kad trečiasis asmuo K. G. turi teisę į ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini), nuosavybės.
Iš Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo P. L. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą.
Tačiau, kai nežinoma, ar yra įpėdinių, ar jie priėmė palikimą, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų.
Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to aplinkybė, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu suformuotą praktiką, atsakovė, nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo – buto dalies – po P. L. mirties, privalėjo atlikti palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir atsakovė įpareigotina įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą.
Dėl skolos priteisimo
Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl skolos už suteiktas administravimo, komunalines ir kitas paslaugas priteisimo nuo 2013 m. sausio iki 2015 m. rugsėjo mėn. Atsakovė šį reikalavimą ginčija tuo, kad dėl susikaupusios įsiskolinimo sumos yra kalta ieškovė. Teigia, kad ieškovė turi imperatyviai apibrėžtą pareigą kontroliuoti, kaip kiekvieną mėnesį mokami mokesčiai, o dėl mokančių nemokančių butų ir kitų patalpų savininkų kreiptis į teismą dėl įsiskolinimų išieškojimo. Nurodo, kad šiuo atveju, ieškovė nevykdė minėtos pareigos, dėl to laiku nebuvo išsiaiškinta, kodėl P. L. nebemoka mokesčių, ir jo mirties faktas.
CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti skolą, susidariusią po P. L. mirties, t. y. nuo 2013 m. sausio mėn. Reikalavimas priteisti skolą, atsiradusią iki palikėjo mirties, byloje nepareikštas. Taigi ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo atsakovei pareikštas kaip naujajai turto savininkei, bet ne kaip palikėjo įpėdinei.
Kasacinis teismas minėtoje 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išplėtojo teisės taikymo praktiką ir išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. L. mirė (duomenys neskelbtini), taigi ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena. Nuo šios dienos visos prievolės, susijusio su paveldimu turtu, tampa naujojo savininko prievolės, nepriklausomai nuo to, kad jis įformins palikimo perėjimo jam faktą (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1214-460/2015).
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškovė tinkamai neįgyvendino jai, kaip namo administratorei, Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose numatytų pareigų. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato konkretaus termino, be ieškinio senaties, kada kreditorius turi pradėti ginti savo pažeistas teises.
Ieškovė yra juridinis asmuo, teikiantis butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas Klaipėdos mieste. 2005-04-14 Klaipėdos miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu UAB „Klaipėdos bendrabutis“ buvo paskirta daugiabučių namų, esančių Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, bendrosios nuosavybės administratore. Iš ieškovės administruojamų namų sąrašo matyti, kad į jį patenka ir daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).
Bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita (CK 4.86 str. 1 d.). Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 9 d.). Paskyrus bendro naudojimo objektų administratorių, už vykdomą bendrojo naudojimo objektų administravimą butų ir kitų patalpų savininkai privalo mokėti už butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimą proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčo butas įgytas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, konstatuotina, kad nuo P. L. mirties (duomenys neskelbtini) atsakovei perėjo nuosavybės teisė į P. L. priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį. Teismas sutinka su atsakovės argumentas, kad ji gali būti atsakinga tik už ½ dalies buto (duomenys neskelbtini), administravimo ir išlaikymo išlaidų apmokėjimą.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.38 str., 6.59 str.). Ieškovė pateikė duomenis, kad už laikotarpį nuo 2013 m. sausio iki 2015 m. rugsėjo mėn. už ieškovės teikiamas administravimo, komunalinių ir techninės priežiūros paslaugas susidarė 2106,83 Eur įsiskolinimas už butą (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad įsiskolinimo suma ieškovei būtų sumokėta, todėl ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies ir jai iš atsakovės, proporcingai atsakovės paveldimo buto ½ daliai priteistina pusė susidariusios skolos – 1053,41 Eur skolos, suapvalinant skolos dalį skolininko naudai, nes administruojanti įmonė, skaičiuodama mokesčius už kitą laikotarpį, gali įtraukti trūkstamą sumą į naujus skaičiavimus ir nuostoliu nepatirs (CPK 185 str., CK 4.84 str. 9 d.). Kita skolos dalį priteisti iš atsakovės nėra teisinio pagrindo, todėl kitoje dalyje ieškinys atmestinas (CPK 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Tenkinus neturtinį reikalavimą ir 50 procentų tenkinus turtinį reikalavimą, ieškovei iš atsakovės priteistina 54,50 Eur (31+23,50 Eur) ieškovės sumokėto žyminio mokesčio ir 75 procentai iš patirtų 121 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo – 91 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 98 str. 2 d. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
iš dalies tenkinti ieškinį.
Pripažinti, kad nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po P. L. mirties, jo palikimas perėjo valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovę valstybę, atstovaujamą VĮ Turto banko, įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, 1053,41 Eur skolos ir 145,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Klaipėdos bendrabutis“.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.