- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-11-513/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15486-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko
- Ieškovas
- UAB „Klaipėdos bendrabutis“
- Trečiasis asmuo
- K. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-788-889/2016 pagal ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, trečiasis asmuo K. G., dėl įpareigojimo įforminti palikimo priėmimą ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybei P. L. (P. L.) turtas perėjo nuo velionio mirties dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti valstybei atstovaujančią VĮ Turto banką nedelsiant įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, priteisti iš atsakovės 2 106,83 Eur įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, susidariusį nuo 2013-01-01 iki 2015-09-30, bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė P. L. Mokesčiai, tenkantys minėtam butui už ieškovės teikiamas paslaugas, nesumokėti laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. Ieškovės turimais duomenimis, P. L. mirė (duomenys neskelbtini). Iš duomenų, gautų iš Testamentų registro, matyti, kad nėra įpėdinių, kurie kreipėsi dėl palikimo priėmimo, ir palikimas nėra priimtas. Kadangi jokių įpėdinių nėra, valstybė turi pareigą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties, ir atsakovei kyla pareiga mokėti už ieškovės teikiamas paslaugas.Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Nurodo, kad P. L. mirė santuokoje, jo sutuoktinė K. G. Ji nuo 1997-10-13 iki šio momento yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, jog ji priėmė palikimą po P. L. mirties faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Pažymėjo, kad P. L. ir K. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), o butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1997-07-09, t. y. jau santuokos metu, ir buvo bendroji jungtinė nuosavybė. P. L. mirus, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė ir K. G. pradėjo turtą valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nurodo, kad pripažinus minėtą butą priklausius abiem sutuoktiniams, visa 2 106,83 Eur įsiskolinimo už suteiktas paslaugas suma negali būti priteisiama tik iš atsakovės, pusę sumos privalo sumokėti K. G.Atsakovė nurodo, kad dėl likusios susikaupusios įsiskolinimo sumos yra kalta ieškovė. Teigia, kad ieškovė turi imperatyviai apibrėžtą pareigą kontroliuoti, kaip kiekvieną mėnesį mokami mokesčiai, o dėl nemokančių butų ir kitų patalpų savininkų kreiptis į teismą dėl įsiskolinimų išieškojimo. Ieškovė nevykdė šios pareigos, dėl to laiku nebuvo išsiaiškinta, kodėl P. L. nebemoka mokesčių, ir jo mirties faktas. Ieškovė aktyvius veiksmus atliko tik praėjus dvejiems metams po P. L. mirties. VĮ Turto bankas iki 2015-12-11 nebuvo gavusi jokios informacijos apie palikėjo P. L. palikimo perėjimą valstybei. Nei prieš P. L. mirtį, nei po jos atsakovė minėtu butu nesinaudojo ir apie įsiskolinimus nežinojo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po P. L. mirties, jo palikimas perėjo valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo atsakovę valstybę, atstovaujamą VĮ Turto banko, įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą. Priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, 1 053,41 Eur skolos ir 145,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Klaipėdos bendrabutis“. Kitą ieškinio dalį atmetė.1997-04-22 buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusi 1964 m. CK 149 straipsnio redakcija numatė, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu, todėl konstatavo, kad P. L. nuosavybė į butą atsirado nuo jos įregistravimo 1997-07-09, t. y. santuokos su K. G. metu. Teismas darė išvadą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas P. L. ir K. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.Po P. L. mirties (duomenys neskelbtini) jo santuoka su K. G. baigėsi, kartu baigėsi ir bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgdamas į įstatyme nustatytą prezumpciją, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, konstatavo, kad trečiasis asmuo K. G. turi teisę į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).Atsakovė, nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo – buto dalies – po P. L. mirties, privalėjo atlikti palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, todėl ieškovės reikalavimą tenkino ir atsakovę įpareigojo įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą.Dėl skolos priteisimo nurodė, kad ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti skolą, susidariusią po P. L. mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Reikalavimas priteisti skolą, atsiradusią iki palikėjo mirties, byloje nepareikštas. Taigi ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo atsakovei pareikštas kaip naujajai turto savininkei, bet ne kaip palikėjo įpėdinei.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. L. mirė (duomenys neskelbtini), taigi ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena. Nuo šios dienos visos prievolės, susijusios su paveldimu turtu, tampa naujojo savininko prievolėmis, neatsižvelgiant į tai, kada jis įformins palikimo perėjimo jam faktą.Byloje nesant duomenų, kad įsiskolinimo suma ieškovei būtų sumokėta, ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir jai iš atsakovės proporcingai atsakovės paveldimo buto 1/2 daliai priteisė pusę susidariusios skolos – 1 053,41 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-03 sprendimo dalį, kuria iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, priteista 1053,41 Eur skolos, ir priimti naują sprendimą dėl šios dalies – ieškovės ieškinį atmesti, sprendimą iš dalies panaikinus, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantė neginčija fakto, jog valstybei palikimas perėjo nuo P. L. mirties, tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, priteista 1053,41 Eur įsiskolinimo už suteiktas paslaugas. Mano, kad dėl skolos yra kalta ieškovė. UAB „Klaipėdos bendrabutis“ yra įmonė, kuri užsiima ūkine komercine veikla ir kurios tikslas – pelno siekimas, todėl ji veikia savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. UAB „Klaipėdos bendrabutis“ turi imperatyviai apibrėžtą pareigą kontroliuoti, kaip kiekvieną mėnesį mokami mokesčiai, o dėl mokesčių nemokančių butų ir kitų patalpų savininkų kreiptis į teismą dėl įsiskolinimų išieškojimo. UAB „Klaipėdos bendrabutis“ tinkamai nevykdė savo pareigos kontroliuoti, kaip butų ir kitų patalpų savininkai moka mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, jų techninę priežiūrą, komunalines ir kitas paslaugas, todėl laiku nebuvo išsiaiškinta, kodėl P. L. nebemoka mokesčių, ir nustatytas jo mirties faktas. P. L. mirė (duomenys neskelbtini), ieškovė aktyvius veiksmus atliko praėjus beveik trejiems metams nuo palikimo atsiradimo, todėl nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga.VĮ Turto bankas iki 2015-12-11 nebuvo gavusi jokios informacijos apie palikėjo P. L. palikimo perėjimą valstybei. Nei prieš P. L. mirtį, nei po jos atsakovė minėtu butu nesinaudojo ir apie įsiskolinimus nebuvo žinoma. Nurodo, kad atsakovė šioje byloje gina ir viešąjį interesą, todėl dėl ieškovės neveikimo negali būti pažeisti teisėti Lietuvos Respublikos lūkesčiai. Skola iš atsakovės gali būti priteista tik nuo sužinojimo apie prievolę perimti buto savininko pareigas.Ieškovės byloje pateikta pažyma apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius negali būti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu atsakovės skolą. Byloje ieškovė turėjo pateikti sąskaitas faktūras už savo suteiktas paslaugas, o ne pažymą. Mano, kad ieškinio suma neįrodyta buhalterinės apskaitos dokumentais, o ieškovės byloje pateikta įsiskolinimų suvestinė negali būti laikoma tinkama įrodinėjimo priemone.Nurodo, kad teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos analogiškose bylose – Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-369-123/2016, kurioje konstatuota, jog skola iš atsakovo gali būti priteista tik nuo sužinojimo apie prievolę perimti buto savininko pareigas, ir kt. bylose suformuotos praktikos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-03 sprendimo dalį, kuria ieškovės naudai iš atsakovės priteista 1053,41 Eur skola, palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo per 10 metų laikotarpį, nes įstatymas nenumato konkretaus termino, be ieškinio senaties, kada kreditorius turi ginti pažeistas teises. Paaiškino, kad keletą kartų nuo 2009 m. buvo kreipusis į teismą dėl skolos iš P. L. priteisimo (civilinės bylos Nr. 2-2039-730/12, Nr. 2-5409-796/11, Nr. 2-12409-730/11, Nr. 2-7676-328/12).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Pirmosios instancijos teismas 2016-06-03 sprendimu pripažino, kad nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po P. L. mirties, jo palikimas perėjo valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo atsakovę valstybę, atstovaujamą VĮ Turto banko, įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, taip pat priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, 1 053,41 Eur skolos ir 145,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Klaipėdos bendrabutis“. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, teismo sprendimo dalies dėl palikimo perėjimo valstybei ir palikimo perėjimo juridinio fakto įforminimo neginčijo. 2016-09-20 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuriuo P. L. priklausęs turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise perėjo valstybei. Iš VĮ Registrų centro duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise yra įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu nuo 2016-10-12. Apeliantė (atsakovė) ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 1053,41 Eur skolos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovės prašomą priteisti 2106,83 Eur skolos sumą sumažino per pusę ir priteisė 1053,41 Eur, nustatęs, kad K. G. (buvusi P. L. sutuoktinė) turi teisę į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 313 straipsnis). Nustatyta, kad nei ieškovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“, nei trečiasis asmuo K. G. teismo sprendimo neskundžia, todėl teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl skolos už suteiktas administravimo, komunalines ir kitas paslaugas priteisimo nuo 2013 m. sausio iki 2015 m. rugsėjo mėn. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė skolą iš palikimą priėmusios valstybės ieškovei UAB „Klaipėdos bendrabutis“.Kasacinis teismas 2014-04-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išplėtojo teisės taikymo praktiką ir išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga.Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovė, kaip specifinis subjektas, teikia paslaugas labai dideliam vartotojų skaičiui, todėl objektyviai neįmanoma preciziškai kontroliuoti jų kaitos, taip pat ir mirties atvejų. Šioje byloje reikšminga aplinkybė yra ir ta, kad ieškovė, sužinojusi apie palikėjo mirtį, ėmėsi aktyvių veiksmų. Be to, pažymėtina tai, kad valstybės paveldėto buto vertė (10 700 Eur) yra gerokai didesnė už skolos ieškovei sumą (1 053,41 Eur). Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Neigiamų padarinių, galinčių kilti paveldėtojui, teismas nenustatė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių bendradarbiavimo principas reikšmingas vertinant, kaip prievolės šalys keitėsi informacija, reikšminga prievolei vykdyti, iš sutarties sąlygų kilusiems neaiškumams pašalinti, ar nebuvo pažeista šalių turtinių interesų pusiausvyra, ar viena šalis iš šio sandorio negavo nepagrįstos naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2014). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Net ir konstatavus kreditoriaus kaltės dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo buvimą, CK 6.259 straipsnis palieka teismo diskrecijai spręsti, ar kreditoriaus kaltės laipsnis, forma, apimtis ir pan. sudaro pagrindą sumažinti skolininko atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą, kuris yra susidaręs nuo 2013-01-01, todėl galima iš dalies sutikti su atsakovės nuostata, kad ieškovė savo pažeistų teisių negynė pakankamai ilgą laikotarpį. Kartu atsižvelgtina į tai, kad nei Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, nei jokie kiti teisės aktai nenumato konkretaus termino, per kurį ieškovė turėtų kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo už suteiktas paslaugas, ir nuo kada tokia ieškovės teisė yra laikoma pasibaigusia. Pažymėtina, kad civiliniame procese egzistuojantis dispozityvumo principas lemia tai, jog ieškovė savo pažeistas teises gali ginti per visą ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), todėl vien tai, kad ieškovė nepakankamai operatyviai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, nėra pakankama aplinkybė atsisakyti ginti ieškovės teises. Negalima daryti išvados, jog ieškovė būtų iš esmės pažeidusi šalių bendradarbiavimo pareigą ir dėl to būtų pagrindas atleisti atsakovę nuo prievolės ieškovei vykdymo.CK 5.62 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldimas turtas pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Palikimo priėmimui įstatymas nustato 3 mėnesių terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 43 punkto nuostatos, galiojusios bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2012-04-20 iki 2013-08-24, nustatė, kad, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei.Apie tai, kad niekas nepriėmė palikimo, ir kitas CK 5.62 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, kurių pagrindu paveldimas turtas gali pereiti valstybės nuosavybėn, privalėjo pranešti ne ieškovė, bet kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai). Taigi šiuo atveju atsakovė – valstybė turėjo laiku ir tinkamai pasirūpinti, kad mirusių asmenų perėjimo valstybės nuosavybėn faktas būtų teisiškai įformintas ir mokami mokesčiai už teikiamas administravimo ir komunalines paslaugas, todėl neįvykdžiusi prievolės pasirūpinti jai perėjusiu paveldėtu turtu laiku, turi prisiimti riziką už palikėjo kreditoriui kilusią turtinę žalą. Kolegijos nuomone, ieškovei negali atsirasti neigiamų padarinių vien dėl to, jog nėra aiškiai nustatytos tvarkos, pagal kurią valstybei atstovaujančios institucijos sužino apie atsiradusį palikimą ir jų pareigą imtis veiksmų šį palikimą priimti ir įforminti.Nustatyta, kad dėl P. L. kreditorei UAB „Klaipėdos bendrabutis“ turimų įsiskolinimų UAB „Klaipėdos bendrabutis“ nuo 2009 iki 2012 m. ne kartą kreipėsi į teismą ir Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėse bylose Nr. 2-2039-730/12, Nr. 2-5409-32311, Nr. 2-12409-730/11, Nr. 2-7676-328/12 buvo priimti sprendimai dėl skolų priteisimo iš skolininko P. L. Konstatuotina, kad ginčo buto savininkas sistemingai nemokėjo mokesčių UAB „Klaipėdos bendrabutis“, skolos priteistos teismų sprendimais, todėl mokesčių nemokėjimo faktas negalėjo ieškovei sukelti išskirtinio susirūpinimo. Skunde nurodoma ir tai, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nesilaikė analogiškose bylose šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Apeliantė teigė, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-369-123/2016, Vilniaus apygardos teismas civilinėse bylose Nr. 2A-112-794/2016, Nr. 2A-1138-781/2014 ir teismai kitose nurodytose analogiškose bylose išaiškino, kad skola atsirado ir padidėjo dėl ieškovės nerūpestingumo ir neatidumo, todėl iš atsakovės ši skola gali būti priteista tik nuo sužinojimo apie prievolę perimti buto savininko pareigas momento. Su šia skundo nuostata galima sutikti tik iš dalies. Teismų įstatymo 33 straipsnis 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime išaiškino, kad taikydami ir aiškindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas). Taigi galima iš dalies sutikti su atsakovės skundo nuostata, kad nagrinėjant civilines bylas turi būti atsižvelgiama į analogiškose bylose apygardos bei aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus. Kartu kolegija pažymi, jog teismas privalo vadovautis analogiškose bylose pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis, bet ne šiose bylose teismų padarytomis išvadomis dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo. Atsižvelgtina į tai, kad apeliantės nurodytose civilinėse bylose teismams sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už susidariusias skolas buvo taikomos tokios pačios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės dėl šalių bendradarbiavimo pareigos, valstybės teisių ir pareigų bei valstybės atsakomybės ribų, kurios buvo taikomos ir teismui priimant skundžiamą sprendimą šioje byloje. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad teismai skirtingai vertino kiekvienoje byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei atitinkamai dėl to darė skirtingas išvadas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, neleidžia teismui konstatuoti, kad buvo nesilaikyta analogiškose bylose sukurtų precedentų. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas būtų nukrypęs nuo formuojamos teismų praktikos.Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.38, 6.59 straipsniai).Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė įrodė reikalavimo dėl skolos už suteiktas paslaugas susidarymo pagrįstumą, atsakovė nors ir nurodė, kad ieškovė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių skolos dydį, apskaičiavimų neginčijo, byloje nėra duomenų, kad įsiskolinimo suma ieškovei būtų sumokėta, todėl ieškovės reikalavimas tenkintas pagrįstai. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės ieškinį dėl skolos iš atsakovės priteisimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.