Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Giedrė, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, viešame teismo posėdyje teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atsakovui VĮ „Turto bankas“, tretiesiems asmenims J. L., R. P. dėl palikimo priėmimo įforminimo veiksmų atlikimo ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys neatvyko. Iki posėdžio šalių prašymai bylą nagrinėti UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ir VĮ „Turto bankas“ atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Klaipėdos bendrabutis“ 2005-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-615 yra paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Šilutės pl. 8, administratoriumi. Butas, esantis Šilutės pl. 8-89 Klaipėda, nuosavybės teise priklauso Viliui A. L., kuris 2010-07-09 mirė. Nustatyta, kad ieškovas reikalavimą priteisti skolą reiškia už laikotarpį nuo 2011 m. 06 mėn. iki 2015 m. 03 mėn. 2015-04-23 Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ieškinys Lietuvos Respublikai atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos. Nustatyta, kad palikėjas Vilius A. L. mirė 2010-07-29, šiuo atveju, ieškovas reikalavimą dėl skolos priteisimo reiškią po palikimo atsiradimo fakto. Nustatyta, kad 2015-03-13 priimtu LR Vyriausybės nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės. Pagal šių taisyklių nuostatas Valstybės Įmonė „Turto bankas“ nuo 2015-03-20 yra įpareigota paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauti valstybę. Bylos duomenimis palikimo atsiradimo momentu buvo kitų įpėdinių galinčių priimti mirusiojo A. L. palikimą – palikėjo dukra J. L. bei palikėjo sesuo R. P.. Bylos duomenimis nė viena įpėdinė nepareiškė noro priimti paveldimą turtą. Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, testamento fakto nebuvo užregistruota. Bylos duomenimis po palikėjo A. L. mirties buvo dvi įstatyminės įpėdinės, kurios galėjo pareikšti pareiškimą apie palikimo priėmimą bei terminą palikimui priimti atnaujinimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas.

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Ieškovas nurodo, jog atsakovui palikimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai nuo palikimo atsiradimo dienos (2010-07-29) ir atsakovui tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias palikėjo prievoles, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldėtu turtu. Atsakovas VĮ „Turto bakas“ nesutinka su esamu įsiskolinimu, nurodo, jog ieškovas turėjo pareigą pranešti apie palikimą po jo atsiradimo, dėl ieškovo pasyvumo atsakovas apie esamą palikimą sužinojo 2015 metais, todėl prašo ieškinį atmesti. Kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei (2004 m. gegužės 26 d. LR Vyriausybės nutarimas „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo” 46 p.). Nagrinėjamu atveju sprendžiant atsakovo prievolės ir kreditoriaus pareigos laiku imtis priemonių informuoti galimą įpėdinį, šiuo atveju valstybines institucijas pagrįstumo klausimą, svarbu paminėti, jog valstybė, priimdama palikimą, atsako pagal palikėjo skolas nepaisant jų susidarymo laikotarpio. Taip pat, kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nelaukdama, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties. Kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis byloje Nr. 3K-7-18/2014). Šiuo atveju iki VĮ “Turto fondas” perėmė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybei perėjusios nekilnojamojo turto apskaitą ir realizavimą, už paveldimo turto realizavimo procedūras atsakinga Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri ilgą laiką nepriėmė palikimo, nesikreipė dėl palikimo priėmimo, todėl aplinkybė, jog atsakovas (tuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija) apie palikimą sužinojo tik po to, kai ieškovas pateikė ieškinį vertintina kritiškai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą, nurodyti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Tuo atveju, kai palikimas pereina valstybei dėl to, kad neatsirado įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba įpėdiniai nepriėmė palikimo, turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 str. 1 d.). Valstybė visais atvejais atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Taigi valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Plėtodama kasacinio teismo praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, jog sužinota apie įsiskolinimą buvo po ieškovo pareikšto ieškinio teisme 2015 m. balandžio 20 d., todėl įsiskolinimo terminą nurodo skaičiuoti nuo sužinojo apie esamą palikimą ir palikimo skolas, todėl šiuo pagrindu prašo ieškinį atmesti, tuo tarpu ieškovas įsiskolinimą reiškia laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2015 kovo mėn. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus.

CK 6.64 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę. Vienas iš tokių atvejų, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo (CK 6.64 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad CK 6.64 straipsnis taikytinas ne tik civilinės atsakomybės atveju, bet ir sprendžiant dėl skolininko pareigos vykdyti prievolę. Šis straipsnis įtvirtina galimybę atleisti skolininką nuo prievolės vykdymo tais atvejais, kai skolininkas objektyviai negali vykdyti konkrečios savo prievolės būtent dėl kreditoriaus tam tikrų veiksmų ar neveikimo, nepakankamo bendradarbiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2014). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, taikant minėtą normą, skolininko negalėjimas vykdyti prievolę sietinas ir su jo prievolės nepagrįsta apimtimi, kai tai įvyksta dėl kreditoriaus kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2014). Nagrinėjamu atveju nors ieškovas laiko tarpą nuo palikėjo mirties iki pareikšto ieškinio neinformavo valstybinių institucijų neturėtų būti vertintinas kaip esminis kreditoriaus pareigų pažeidimas. Atsakovas nurodo, jog dėl ieškovo pasyvumo nesikreipiant su ieškiniu į teismą anksčiau dėl ko susidarė skola, kuri perėjo naujajam turto savininkui – Valstybei neturėtų būti priteisiama. Nustatyta, jog valstybei nuosavybės teise perėjo butas, kurio vidutinė rinkos vertė 8060,00 Eur, tuo tarpu ieškovo reikalavimo apimtis 2393,18 Eur, t.y. net ir patenkinus ieškovo reikalavimą iš valstybei perėjusio turto skolas dydis neviršys turto vertės, taip pat pažymėtina, jog valstybė už palikėjo skolas atsako tik perėjusio turto verte. Taip pat įvertintina tai, jog valstybės žinion perimtas turtas galės būti realizuotas ir iš jo būtų vykdomos skolų padengimo procedūros, todėl atsakovo nurodoma aplinkybė, jog skolininkui negalint įvykdyti prievolės, o kreditoriui pažeidus savo pareigas, skolininkas gali būti atleidžiamas nuo prievolės vykdymo nagrinėjamu atveju nevertintina kaip atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ atleidimui nuo prievolės. Visą skolos laikotarpį ieškovas teikė buto administravimo ir priežiūros paslaugas kol buvo sprendžiamas palikimo priėmimo klausimas, todėl ieškovo patirtų nuostolių dydis pripažinus ieškovą netinkamai vykdžius savo kaip kreditoriaus pareigą informuoti skolininką iš esmės pažeistų šalių interesų pusiausvyrą bei proporcingumo principą (CK 1.5 str.).

Atsakovo teiginys, jog ieškovo pateiktos skolos apskaičiavimo lentelės nėra tinkamas skolos įrodymo pagrindas, nesudaro pagrįstai išvadai dėl skolos dydžio ir fakto pagrįstumo. Nustatyta, jog įsiskolinimas paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2011 metų birželio mėn. iki 2015 metų gegužės mėn., duomenų apskaitą atliko įmonės UAB “Klaipėdos bendrabutis” buhalterė, todėl šie byloje esantys duomenys vertintini kaip tinkamas įrodymas (CPK 178 str.). Nustatyta, kad ieškovas įsiskolinimo už palikėjo A. L. skolas iki palikimo atsiradimo dienos neprašo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, konstatavo, jog nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Nustatyta, kad palikėjas Vilius A. L. 2010-07-29 mirė, todėl ieškovas pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ “Turto bankas” įsiskolinimą. Palikėjo giminaitės J. L., R. P. palikimo nepriėmė, todėl palikimas nesant kitų įpėdinių buvo perėjo valstybei. Minėtą faktą patvirtina 2016-04-26 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuriuo patvirtinama, kad mirusio V.A. L., gim 1949-06-14 turtas, butas, esantis Šilutės pl. 8-89, Klaipėda, paveldėjimo teise pereina valstybei. Valstybė šiuo atveju laikytina tinkama atsakove nuo palikimo atsiradimo dienos, o ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo atsakovei pareikštas kaip naujajai turto savininkei. Nustatyta, kad nuo V. A. L. mirties 2010-07-29 valstybei perėjo nuosavybės teisė į palikėjui priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita (CK 4.86 str. 1 d.). Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 9 d.). Paskyrus bendro naudojimo objektų administratorių, už vykdomą bendrojo naudojimo objektų administravimą butų ir kitų patalpų savininkai privalo mokėti už butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimą proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.38 str., 6.59 str.). Ieškovas pateikė duomenis, kad už laikotarpį nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio už ieškovo teikiamas administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas susidarė 2393,18 Eur įsiskolinimas, o turtui perėjus valstybei paveldėjimo teise, valstybė turi pareigą kaip naujoji savininkė atsiskaityti už esamus įsiskolinimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės ieškovo reikalavimas vertintinas kaip pagrįstas, todėl tenkintinas.

Iš atsakovo VĮ „Turto bankas“ ieškovui UAB „Klaipėdos bendrabutis“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 56,00 Eur žyminis mokestis už ieškovo turtinį reikalavimą pateikiant ieškinį pirmosios instancijos teisme, 2,32 Eur išlaidų įrodymų gavimui iš VĮ Centrinės hipotekos įstaigos, bei 54,00 Eur žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą, iš viso 112,32 Eur (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės Įmonės „Turto bankas“, 2393,18 Eur skolą ir 112,32 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“, naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Giedrė