- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-1906-1187/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14683-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Ievos Navickaitės–Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir žalos atlyginimo priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. G. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei draudimo bendrovei (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir atsakovė, draudikė) prašydamas:
1.1. pripažinti, kad autoįvykis įvykęs 2021 m. sausio 27 d., 07.10 val., (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra draudžiamasis įvykis;
1.2. priteisti iš atsakovės 9 120,00 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad yra transporto priemonės BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas su kuria 2021 m. sausio 27 d., 07.10 val., (duomenys neskelbtini), pateko į autoįvykį, kurio metu ieškovo transporto priemonė buvo apgadinta. Nurodė, kad šio eismo įvykio metu į ieškovo transporto priemonę, važiuojant nuo kalno atsitrenkė iš paskos važiavusi trečiojo asmens D. M. vairuota transporto priemonė VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas iš karto informavo atsakovę (draudikę) apie įvykusi autoįvykį. 2021 m. balandžio 27 d. gavo iš atsakovės pranešimą Nr. S04-1055915, kuriame nurodyta, kad įvykis pripažintas nedraudžiamuoju.
3. Ieškovas teigė, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, vengia išmokėti draudiminę išmoką, todėl iš atsakovės privaloma priteisti prašomą sumą. Žalos dydis yra 9 120,00 Eur, jis nustatytas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Autosigma“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į ieškovo ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją atsakovė grindė tokiais esminiais atsikirtimais:
4.1. atsakovė, siekdama tinkamai ištirti ieškovo ir trečiojo asmens deklaruotą įvykį, atliko išsamų tyrimą. Žalos bylos administravimo metu buvo nustatytos aplinkybės patvirtinančios, kad automobilis BMW negalėjo dalyvauti ginčo įvykyje, nes buvo neveikiantis: 1) automobilis BMW apie 2 metus nuo jo įsigijimo nebuvo registruotas Lietuvoje ir jam nebuvo atlikta techninė apžiūra, nors automobilio savininkas ir faktinis naudotojas yra (duomenys neskelbtini); 2) automobilis BMW turėjo eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo sulenktas kėbulas, automobilis pripažintas sunaikintu; 3) buvo fiksuotas automobilio BMW variklio nuokrypis. Tyrimo metu ieškovas, nors to atsakovė ne kartą prašė, nepateikė įrodymų, kad automobilio variklis yra veikiantis.
4.2. Automobilis VW Sharan buvo parduotas praėjus kelioms dienoms po deklaruoto įvykio ir dėl to atsakovė negalėjo jo apžiūrėti. Parduoti nurodytą automobilį suskubta ne atsitiktinai, o norint apsunkinti žalos įvykio administravimą.
4.3. Aplinkybę, kad automobilių BMW ir VW Sharan sugadinimai tarpusavyje nesuderinami, patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantis teismo ekspertas V. M., kuris atliko techninį tyrimą. Remdamasi šiais duomenimis atsakovė ginčo įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Automobilio BMW apgadinimai nėra sietini su ieškovo deklaruotu eismo įvykiu, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvada yra neaktuali.
4.4. Atsižvelgiant į kilusias abejones, atsakovė 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Be to, dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo nutrauktas.
5. Dublike ieškovas nurodė, kad bendradarbiavo su atsakove, teikė visą prašytą informaciją. Trečiojo asmens ieškovas nepažįsta, jokių ryšių su juo nepalaiko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvada nėra teisėta, nes atsakovė neinformavo apie atliekamą ekspertizę, nesudarė sąlygų pateikti klausimų ekspertui, pasiūlyti nepriklausomo eksperto kandidatūrą. Ekspertas teikia ilgalaikes paslaugas atsakovei, todėl nėra nepriklausomas, be to, klausimai ekspertui suformuluoti taip, kad būtų gauti vienareikšmiai atsakymai.
6. Triplike atsakovė nurodė, kad ieškovas nepagrindė, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta išvada yra netinkama ar neturi įrodomosios reikšmės. Be to, ieškovas nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su automobilio BMW technine istorija.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2021 m. sausio 28 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei 2021 m. sausio 27 d. ieškovo ir trečiojo asmens D. M. užpildytą eismo įvykio deklaraciją, kurioje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 27 d. 07.10 val. tarp transporto priemonių BMW M3 ir VW Sharan įvyko eismo įvykis. Iš deklaracijos matyti, kad eismo įvykio metu transporto priemonė VW Sharan atsitrenkė į ta pačia kryptimi ir ta pačia kelio juosta važiavusią transporto priemonę BMW M3, galinę kairę dalį. Susidūrimo metu buvo apgadinta transporto priemonės BMW M3 galinė dalis, o transporto priemonės VW Sharan – priekinė.
10. Trečiojo asmens vairuoto automobilio VW Sharan valdytojų civilinę atsakomybę eismo įvykio dieną buvo apdraudusi atsakovė (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 1 dalis).
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė įrodė, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis bylos šalių transporto priemonės negalėjo susidurti: 1) ginčo eismo įvykis nebuvo fiksuotas (nenufotografuota ir (ar) nenufilmuota įvykio vieta iškart po transporto priemonių kontakto); 2) kitų asmenų, kurie būtų matę eismo įvykį iki transporto priemonių susidūrimo ar po to, ieškovas ir trečiasis asmuo tiksliai neįvardijo, neprašė jų apklausti liudytojais; 3) vienintelis duomenų šaltinis apie tai, kaip įvykis turėjo įvykti, yra ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai; 4) nustatyta, kad apie eismo įvykį buvo pranešta bendrajam pagalbos centrui, tačiau skambučio metu nebuvo nurodyta nei kokie automobiliai įvykyje dalyvavo, nei kitos aplinkybės, kurios galėtų būti vertinamos kaip teisiškai reikšmingos.
12. Trečiasis asmuo, nesulaukęs sprendimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, jam priklausiusį automobilį VW Sharan pardavė iki su juo susisiekė atsakovė dėl automobilio apžiūros. Savo sprendimą atsakovas motyvavo tuo, kad jam neapsimokėjo automobilio remontuoti. Tačiau toks veiksmas lėmė tai, kad atsakovė neturėjo galimybės apžiūrėti automobilio, įvertinti jo apgadinimų. Vienintelis šaltinis, kuriame fiksuota automobilio VW Sharan būklė po deklaruoto įvykio, yra trečiojo asmens atsakovei pateiktos nuotraukos.
13. Taip pat nustatyta, kad automobilį BMW M3 ieškovas įsigijo (duomenys neskelbtini). Iki eismo įvykio nurodytas automobilis nebuvo registruotas Lietuvoje, jam nebuvo atlikta techninė apžiūra. 2019 m. rugsėjo 22 d. Individualaus tipo patvirtinimo įgijimo įvertinimo pagal Kelių transporto priemonių leidimo išdavimo taisyklių skilties „Transporto priemonės aprašymas“ 22 laukelyje pažymėta, kad automobilio variklis turi nuokrypį, kurio pobūdis nedetalizuotas. Įvykio tyrimo metu atsakovė 2021 m. vasario 19 d., 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. vasario 24 d. elektroniniais laiškais pareikalavo, kad ieškovas padarytų 15–20 s trukmės vaizdo įrašą, kuriame būtų fiksuotas veikiantis automobilio BMW M3 variklis. 2021 m. vasario 26 d. elektroniniame laiške ieškovas nurodė, kad dėl padarytų pažeidimų negali užvesti automobilio. Kaip galima spręsti iš atsakovės nurodytų aplinkybių, 2021 m. kovo 1 d. vykusios pakartotinės automobilio apžiūros metu automobilis BMW M3 nebuvo užvestas. Tos pačios dienos atsakovės apžiūrai pasitelkto asmens elektroniniame laiške nurodyta, kad to padaryti neleido ieškovas dėl gaisro rizikos. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad užvesti automobilį neprieštaravo su sąlyga, jog už neigiamus padarinius bus atsakinga atsakovė. Tačiau toks ieškovo paaiškinimas nedera su vėlesniais jo veiksmais. Tai yra, atsakovė 2021 m. balandžio 23 d. elektroniniu laišku pareikalavo, kad ieškovas pateiktų automobilį BMW M3 nuvežimui į servisą jo būklei įvertinti. Tačiau šio atsakovės reikalavimo ieškovas neįvykdė, atsisakymo motyvų nenurodė.
14. Siekiant nustatyti, ar ginčo automobilių sugadinimų atsiradimo aplinkybės, deklaruotos ieškovo ir trečiojo asmens, atitinka objektyvias įvykio sąlygas, buvo atlikti du ekspertiniai tyrimai: vienas iki bylos iškėlimo, o kitas teismo ekspertizės forma. Abiejų tyrimų pagrindinis tikslas buvo atkurti eismo įvykio aplinkybes, įvertinti, ar transporto priemonių sugadinimai buvo padaryti ieškovo ir trečiojo asmens deklaruoto kontakto metu.
15. Prieš priimdama sprendimą nepripažinti įvykio draudžiamuoju, atsakovė kreipėsi į UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Įmonės darbuotojas, turintis teismo eksperto kvalifikaciją, V. M. parengė išvadą pagal atsakovės suformuluotus klausimus: (1) ar ginčo automobilių sugadinimai tarpusavyje suderinami; 2) ar techniniu požiūriu tikėtini ginčo automobilius vairavusių asmenų parodymai dėl 2021 m. sausio 27 d. deklaruoto eismo įvykio aplinkybių?
16. 2021 m. balandžio 27 d. parengtoje išvadoje (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad automobilių BMW M3 ir VW Sharan sugadinimai tarpusavyje nesuderinami. Techniniu požiūriu nėra tikėtini automobilį BMW M3 vairavusio asmens parodymai, kad prieš pat 2021 m. sausio 27 d. deklaruotą eismo įvykį šis automobilis neturėjo sugadinimų. Atsakovės pasitelktas specialistas šias išvadas grindė tuo, kad automobilis VW Sharan galimai priekine kaire puse kontaktavo su automobilio BMW M3 užpakaline dešine dalimi, tačiau iki šio kontakto automobilis BMW M3 turėjo esminius užpakalinės dešinės dalies sugadinimus. Taip pat buvo suveikusios automobilyje įmontuotos saugos oro pagalvės, apsaugančios nuo šoninio smūgio iš dešinės.
17. Teisminio proceso metu, patenkinus ieškovo prašymą, buvo paskirta eismo įvykio ir transporto trasologinė ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. kovo 15 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytos tokios išvados:
17.1. tikėtina, kad automobilio VW Sharan priekinės dalies kairiojo krašto sugadinimai buvo padaryti atsitrenkus į deformuotą automobilio BMW M3 galinį dešinės pusės sparną ir sudaužytą galinio dešinės pusės žibinto išorinį kraštą;
17.2. automobilis VW Sharan atsitrenkė į deformuotą automobilio BMW M3 galinį dešinės pusės sparną ir sudaužytą galinį dešinį žibintą, t. y. ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis;
17.3. automobilio BMW M3 galinio dešiniojo sparno apgadinimai, pažymėti ekspertizės akte, buvo padaryti ne automobilio VW Sharan atsitrenkimo metu, t. y. ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis;
17.4. vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis šoninės oro pagalvės, įrengtos šio automobilio salono dešiniame šone, neturėjo suveikti.
18. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs teismo ekspertizės akto išvadas, taip pat 2022 m. balandžio 21 d. teismo posėdyje teismo ekspertų pateiktus paaiškinimus, atsakymus į jiems užduotus klausimus, darė išvadą, kad ekspertizės duomenys yra patikimi: 1) nėra pagrindo abejoti nei ekspertų kvalifikacija, nei nepriklausomumu; 2) ekspertizę atliko du teismo ekspertai, t. y. ekspertizės išvados yra paremtos ne vieno, o kelių specialistų tų pačių duomenų vertinimu; 3) ekspertizės turinys yra nuoseklus ir neprieštaringas, pagrįstas objektyviais tyrimo metodais. Teismo ekspertai analizavo eismo įvykio deklaracijos, ieškovo ir trečiojo asmens užpildytų anketų duomenis, transporto priemonių nuotraukas, juose fiksuotus apgadinimus, jų pobūdį, atliko jų gretinimą remdamiesi konkrečiais fiziniais dėsniais ir tyrimo metodais. Argumentų, kurie galėtų būti traktuojami kaip pagrįsti, kad ekspertinis tyrimas buvo atliktas netinkamai, neišsamiai, taikant ydingą metodiką, ieškovas neišdėstė. Į bylą buvo pateiktos tik kelios automobilio VW Sharan nuotraukos, padarytos be matavimų. Tačiau teismo ekspertai šio fakto nelaikė kliūtimi teismo paskirtai ekspertizei atlikti visoje apimtyje.
19. Teismo ekspertizės akte pateikta tikėtina išvada, kad tarp ginčo automobilių turėjo būti kontaktas. Tačiau ekspertizės akte kategoriškai nurodyta, kad automobilis VW Sharan turėjo atsitrenkti į jau apgadintą automobilį BMW M3. Prie tokios išvados teismo ekspertai priėjo, nes automobilis VW Sharan negalėjo padaryti tokio pobūdžio ir masto deformacijų automobilio BMW M3 galiniam dešiniam sparnui, kokios fiksuotos automobilio nuotraukose, padarytose draudžiamojo įvykio tyrimo metu. Tai yra, ekspertai konstatavo, kad ant automobilio VW Sharan kairiojo priekinio kampo (žibinto srityje) nėra jokių standumo elementų, kurie galėjo padaryti automobilio BMW M3 galinio dešiniojo sparno apgadinimus, padarant galinės iškišos srityje deformacinę plokštumą apie 68÷83 cm aukštyje nuo kelio.
20. Automobilis BMW M3, pasak teismo ekspertų, prieš kontaktą turėjo stovėti ne tiesiai, o pakrypęs į dešinį šoną. Tačiau ieškovas ir trečiasis asmuo eismo įvykio deklaracijoje, braižydami įvykio schemą, pažymėjo, kad ieškovo vairuotas automobilis BMW M3 judėjo tiesiai. Tą patį ieškovas ir trečiasis asmuo tvirtino ir vėliau. Teismo ekspertų išvadas iš esmės atitinka ir V. M. išvados, išdėstytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akte.
21. Taigi dviejų atskirų tyrimų, atliktų kvalifikuotų specialistų, metu buvo padarytos iš esmės tos pačios išvados, kad tarp automobilių BMW M3 ir VW Sharan tikėtinai buvo įvykis. Tačiau jis negalėjo įvykti vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, nes kontakto tarp automobilių metu VW Sharan negalėjo padaryti automobilio BMW M3 užpakaliniam dešiniam sparnui tokio pobūdžio ir masto deformacijų, kurios buvo fiksuotos. Abiejuose aktuose konstatuota, kad automobilio BMW M3 saugos oro pagalvės, apsaugančios nuo šoninio smūgio iš dešinės, neturėjo suveikti ieškovo ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovui buvo pasiūlyta kreiptis į BMW atstovybę dėl automobilio diagnostikos atlikimo bei duomenų apie saugos oro pagalvių suveikimą nuskaitymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 1 dalis). Teismo siūlymu ieškovas nepasinaudojo ir nurodytų duomenų į bylą nepateikė, taip pat nesuformulavo argumentų, kurie sudarytų pagrindą laikyti nurodytas išvadas dėl saugos oro pagalvių suveikimo nepatikimomis.
23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog automobiliai BMW M3 ir VW Sharan susidūrė ne ieškovo ir trečiojo asmens deklaruotomis aplinkybėmis (CPK 185 straipsnis). Tokią išvadą suponuoja byloje nustatytos aplinkybės: 1) deklaruotas įvykis įvyko tamsiu paros metu, nuošalioje vietoje ir jo nematė kiti asmenys ar bent tokių tiksliai nenurodė nei ieškovas, nei trečiasis asmuo; 2) eismo įvykio vieta nebuvo nufotografuota ar (ir) nufilmuota; 3) automobilis VW Sharan parduotas iš esmės iškart po eismo įvykio, dėl to buvo objektyviai apsunkintos galimybės įvertinti, ar automobilių sugadinimai tarpusavyje suderinami; 4) draudžiamojo įvykio tyrimo metu ieškovas vengė bendradarbiauti su atsakove siekiant nustatyti, ar veikė automobilio BMW M3 variklis; 5) teisminio proceso metu ieškovas neatliko veiksmų, kad būtų nuskaityti automobilio BMW M3 duomenys apie saugos oro pagalvių suveikimą ir tokie duomenys būtų pateikti teismui; 6) ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai, kaip įvyko eismo įvykis, prieštarauja teismo ekspertizės išvadoms; 7) ekspertų išvadas, be kita ko, patvirtina UAB „(Duomenys neskelbtini)“ atlikto tyrimo išvados.
24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išdėstyti duomenys apie ieškovo ir trečiojo asmens veiksmus (subjektyvieji požymiai), technines įvykio sąlygas (objektyvieji požymiai) sudaro pagrindą konstatuoti, kad labiau tikėtina, jog automobilių susidūrimas buvo inscenizuotas, kai automobilis VW Sharan atsitrenkė į jau apgadintą automobilį BMW M3. Teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pripažinti 2021 m. sausio 27 d. eismo įvykį draudžiamuoju.
25. Pirmosios instancijos teismas atsakydamas į klausimą, ar 2021 m. sausio 27 d. eismo įvykio metu ieškovas patyrė žalą ir, jeigu taip, kokio dydžio, nurodė, kad teismo ekspertizės išvados, taip pat duomenys apie automobilių BMW M3 ir VW Sharan apgadinimus, suponuoja, kad šie automobiliai buvo susidūrę, tačiau ne ieškovo ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis. Automobilių susidūrimo metu automobilio BMW M3 galinis dešinys sparnas turėjo reikšmingų apgadinimų. Taigi pagrindiniai automobilio BMW M3 apgadinimai buvo padaryti ne kontakto su automobiliu VW Sharan metu. Nustatyti, kurie automobilio BMW M3 apgadinimai atsirado po susidūrimo su automobiliu VW Sharan, negalima, nes ieškovas ir trečiasis asmuo nuslėpė esminius duomenis. Dėl to nėra jokio pagrindo laikyti, kad tikėtinai tarp automobilių buvęs kontaktas turėtų būti kvalifikuojamas kaip žalos įvykis. Atitinkamai nėra pagrindo atskirai įkainoti tų sugadinimų, kurie galimai yra ginčo automobilių kontakto rezultatas. Priešingu atveju, atsakovei būtų perkelta našta atlyginti žalą, kurios atsiradimo aplinkybės buvo nuslėptos. Taip pat nustatyta, kad UAB „Autosigma“ 2021 m. kovo 5 d. parengė Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad automobilio BMW M3 remonto sąnaudos su PVM yra 9 120,00 Eur. Šiame akte vertinta visų fiksuotų automobilio BMW M3 apgadinimų, laikant, kad jie yra ginčo eismo įvykio pasekmė, remonto kaina. Ieškovas patvirtino, kad automobilį remontavo ūkio būdu ir nepatyrė išlaidų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) forma. Taigi automobilio BMW M3 remonto kaina kaip žalos dydžio išraiška, jeigu ginčo įvykis būtų įvykęs tokiomis aplinkybėmis, kokias deklaravo įvykio dalyviai, būtų 7 537,19 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
26. Ieškovas (apeliantas) R. G. apeliaciniu skundu prašo:
44.1. bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei šioje civilinėje byloje atlikti kompleksinę eismo įvykio, transporto trasologinę ir dažų ekspertizę, su ieškovo pateiktais klausimais;
44.2. panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-993-1089/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai.
27. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
27.1. apelianto (ieškovo) R. G. nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės keičia visą teismo procesą bei teismų praktiką. Apeliantas mano, kad labai retai eismo įvykis būna fiksuotas (nufotografuota ir (ar) nufilmuota įvykio vieta iš karto po automobilių kontakto). Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įveda naujus reikalavimus autoįvykių dalyviams, kad po autoįvykio, jie privalo eismo įvykį fiksuoti (fotografuoti ir (ar) fiksuoti įvykio vietą ir ieškoti liudytojų).
Šalies argumentai
27.2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad kitų asmenų, kurie būtų matę eismo įvykį iki automobilių susidūrimo ar po to, ieškovas ir trečiasis asmuo tiksliai neįvardijo, neprašė jų apklausti liudytojais. Apeliantas (ieškovas), nuo autoįvykio pradžios nurodė, kad šio eismo įvykio, išskyrus pačius dalyvius, mačiusių asmenų nebuvo.
27.3. Apeliantas (ieškovas) atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė inicijavo ikiteisminį tyrimą tam, kad būtų nustatyta, ar eismo įvykis nebuvo inscenizuotas. Pirmosios instancijos teismui apie ikiteisminį tyrimą buvo žinoma. Pirmosios instancijos teismas ignoravo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūros atliktą tyrimą ir 2021 m. spalio 26 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad, vadovaujantis pateikta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalies analize ir duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti jokie esminės apgaulės, besąlygiško vengimo požymiai, todėl nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
27.4. Apelianto (ieškovo) nuomone, jis nuo pat pradžių sudarė visas sąlygas atsakovės atstovui apžiūrėti automobilį. Tai patvirtina ir pirmosios instancijos teismui pateikti susirašinėjimai tarp ieškovo ir atsakovės atstovų. Be to, jeigu ieškovui būtų žinoma, kad pirmosios instancijos teismui svarbu žinoti kaip bendradarbiavo proceso dalyviai, ieškovas būtų prašęs kviesti atsakovės atstovą, tyrusį draudiminį įvykį. Apeliantas mano, kad apeliacinės instancijos teismas privalo kviesti liudyti atsakovės atstovą tyrusį draudiminį įvykį.
27.5. Apeliantas (ieškovas) mano, kad privalo būti paskirta atlikti kompleksinė eismo įvykio, transporto trasologinė ir dažų ekspertizė su jo teikiamais klausimais. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo, nes ieškovas prašė ne eismo įvykio ir transporto trasologinės ekspertizės, o prašė civilinėje byloje skirti atlikti kompleksinę eismo įvykio, transporto trasologinę ir dažų ekspertizę, atliekamą Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų.
27.6. Nagrinėjamu atveju, ieškovo teigimu, teismas palygino tapačias ekspertizes atliktas pagal tapačias metodikas tapačių ekspertų. Netgi esamomis aplinkybėmis uždarosios akcinės bendrovės „(Duomenys neskelbtini)“ eksperto 2021 m. balandžio 27 d. Išvada (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. kovo 15 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytos išvados patvirtina, tai ką ir teigia ieškovas: automobilis BMW M3 galėjo būti sugadintas, sutaisytas iki ginčo įvykio, bet, kadangi sugadinimai nebuvo akivaizdūs, ieškovui jie negalėjo būti žinomi, todėl ieškovas elgėsi sąžiningai.
27.7. Apelianto nuomone nagrinėjamas eismo įvykis – draudžiamasis. Taigi UAB „Autosigma“ 2021 m. kovo 5 d. parengta (atsakovo pateikta ieškovui) Kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad automobilio BMW M3 remonto sąnaudos su PVM yra 9 120 eurų, kadangi ieškovas patvirtino, kad automobilį remontavo ūkio būdu ir nepatyrė išlaidų PVM forma, automobilio BMW M3 remonto kaina kaip žalos dydžio išraiška yra 7 537,19 eurų.
Atsiliepimas
28. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
28.1. Atsakovei kilo įtarimų, kad automobilio BMW M3 variklis eismo įvykio metu apskritai galėjo būti neveikiantis, taigi ir pats automobilis negalėjo dalyvauti eisme. Ieškovas nebendradarbiavo su atsakove, vengė jai teikti žalos bylos administravimui reikšmingą informaciją. Kita svarbi aplinkybė yra tai, kad deklaruojamo kaltininko automobilis VW Sharan kelių dienų bėgyje po deklaruojamo eismo įvykio buvo parduotas, tokiu būdu nesudarant atsakovei galimybių jį apžiūrėti.
28.2. Atsakovės nurodyta, kad jos poziciją byloje patvirtina kelių ekspertų išvados, kuriomis pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Be to, nurodė Vilniaus apygardos teismo bylas, kuriose buvo nustatytas pagrindas abejoti vairuotojų sąžiningumu ir deklaruojamomis eismo įvykio aplinkybėmis, todėl draudikas turėjo teisę nemokėti draudimo išmokos draudėjams, šiems nepateikus tikrosios informacijos apie eismo įvykį ir jo metu padarytą žalą transporto priemonėms (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-541-232/2021, 2020 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1098-640/2020 ir 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-550-934/2020).
28.3. Atsakovės nurodyta, kad tiek ikiteismine tvarka atliktos UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ekspertizės, tiek teismo ekspertizės rezultatai, sudaro pagrindą teigti, kad eismo įvykis įvyko ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Ginčo eismo įvykio metu negalėjo suveikti BMW M3 saugos oro pagalvės, apsaugančios nuo šoninio smūgio iš dešinės. Apeliantas (ieškovas) šioje byloje nėra paneigęs nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei teismo eksperto išvadų, todėl laikytina, kad atsakovė įrodė aplinkybes, atleidžiančias ją nuo draudimo išmokos mokėjimo.
28.4. Atsakovė pažymėjo, kad į šią civilinę bylą kartu su žalos bylos administravimo medžiaga buvo pateikta 2021 m. birželio 2 d. sąmata, kurioje, remiantis UAB „(Duomenys neskelbtini)“ išvada, apskaičiuota, kad už sutampančius sugadinimus draudimo išmoka sudarytų 724,15 Eur. Ši sąmata patvirtina, kad visi esminiai, t. y. didžiausių remonto sąnaudų reikalaujantys BMW M3 automobilio sugadinimai, buvo padaryti iki deklaruojamo ginčo įvykio.
28.5. Atsakovė teigia, kad ieškovas apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvų pagrįstumo nepaneigė, todėl apelianto (ieškovo) prašymas dėl naujos ekspertizės byloje skyrimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.
Žemesnės instancijos teismas
30. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
31. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
32. Ginčas byloje kilo dėl draudiko atsisakymo pripažinti eismo įvykį draudžiamuoju ir atlyginti žalą pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
33. Ieškovas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokio savo prašymo nemotyvavo.
34. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
35. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Taigi bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė priimti sprendimą dėl to tenka teismui.
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2017 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-469/2017, 22 punktas).
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžiuose dalyvavo šalys, jų atstovai, posėdžių metu abiejų šalių atstovai bei ieškovas pristatė savo pozicijas, parodymus davė trečiasis asmuo, apklausti ekspertai, šalys savo argumentus išdėstė procesiniuose dokumentuose, kuriuose išsamiai aprašomos aplinkybės, pateikiamas jų vertinimas, pridedami įrodymai, kuriais šalys grindžia savo argumentus, faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes yra pakankami tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
38. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje liudytoju būtina apklausti atsakovės atstovą, tyrusį eismo įvykį. Pažymėtina, kad ieškovui neįrodžius, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas būtų teikęs prašymą dėl liudytojo apklausos procesiniuose dokumentuose (ieškinyje), teismo posėdžio metu, ar kad ieškovui nebuvo sudarytos visos galimybės užtikrinti liudytojo dalyvavimą bent viename iš byloje vykusių teismo posėdžių, minėtas procesinis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
39. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija nutaria, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra. Remiantis išdėstytais argumentais apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Dėl eismo įvykio (ne)pripažinimo draudžiamuoju
40. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo įvykį pripažinti draudžiamuoju, priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą, šį reikalavimą kildina iš 2021 m. sausio 27 d. eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis BMW M3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad automobiliai BMW M3 ir VW Sharan tikėtinai buvo tarpusavyje susidūrę, tačiau ne ieškovo ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis, todėl įvykis pagrįstai nepripažintas draudžiamuoju. Apeliantas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
41. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDĮ). Šio įstatymo atžvilgiu Civilinis kodeksas ir Draudimo įstatymas taikomi kaip lex generalis (bendrasis įstatymas).
42. Draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2021 m. spalio 9 d.). Draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016, 30, 32 punktai).
43. Taigi tik pripažinus, kad įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jeigu buvo pateikta klaidinanti, neteisinga, melaginga ar tikrovės neatitinkanti informacija apie draudžiamąjį įvykį.
44. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis).
45. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad 2021 m. sausio 27 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė trečiojo asmens vairuojamas automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo vairuojamas automobilis BMW M3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tretysis asmuo D. M. ir atsakovė ADB „Gjensidige“ 2020 m. spalio 15 d. sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (liudijimo serija ir numeris (duomenys neskelbtini)), kuria laikotarpiui nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. buvo apdraustas trečiojo asmens automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į eismo įvykio vietą automobilių vairuotojai kvietė policijos pareigūnus, jiems neatvykus įvykio vietoje užpildė eismo įvykio deklaraciją, remiantis joje pateiktais duomenimis, eismo įvykis kilo automobiliui VW Sharan atsitrenkus į priekyje važiavusio automobilio BMW galinę dalį. Automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pripažino savo kaltę. Atsakovė 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu (žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) įvykį pripažino nedraudžiamuoju, nurodė, kad, vadovaujantis žalos bylos administravimo metu gautais duomenimis, eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis.
46. Taigi byloje nebuvo ginčo, kad dėl eismo įvykio apgadintos ieškovo ir trečiojo asmens vairuotos transporto priemonės. Tačiau atsakovė teigė, kad žala galimai kilo kitomis nei eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, ieškovas pateikė klaidingą informaciją apie ginčo eismo įvykį, transporto priemonė BMW M3 turėjo esminių sugadinimų iki eismo įvykio (t. y. nors galimai įvyko automobilių BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarpusavio kontaktas, kai automobilis VW Sharan priekine kaire puse kontaktavo su automobilio BMW M3 užpakaline dešine dalimi, iki šio galimo kontakto automobilis BMW turėjo esminius užpakalinės dešinės dalies sugadinimus bei buvo suveikusios šiame automobilyje saugos oro pagalvės, apsaugančios nuo šoninio smūgio iš dešinės).
47. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad jei draudikui kyla abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, atsižvelgiant į įvykį, eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytą informaciją ar kitas aplinkybes, pavyzdžiui, kai eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytos aplinkybės nesutampa su kitomis aplinkybėmis ar informacija, jis privalo išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes, siekdamas nustatyti draudžiamojo įvykio faktą, pasekmes ir draudimo išmokos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018, 34 punktas).
48. Draudimo įstatymo 98 straipsnyje įtvirtinta draudiko pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas, o kitiems draudimo santykių dalyviams – atitinkamai pareiga pateikti draudikui visus turimus draudimo sutartyje nurodytus ir draudiko reikalaujamus dokumentus bei informaciją. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį.
49. Taigi, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykiuose draudėjas ir nukentėjęs asmuo turi pareigą pateikti teisės aktais nustatytą informaciją draudikui, o draudikas privalo ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Šiame kontekste kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės keičia visą teismo procesą bei teismų praktiką, o pirmosios instancijos teismas įvedė naujus reikalavimus autoįvykių dalyviams, kad po autoįvykio, jie privalo eismo įvykį fiksuoti (fotografuoti ir (ar) fiksuoti įvykio vietą ir ieškoti liudytojų).
50. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad eismo įvykio aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie konkrečių faktinių aplinkybių buvimą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Eismo įvykio vietos fotografavimas ir/ar filmavimas po automobilių kontakto atitinka įprastą praktiką įrodinėjant eismo įvykio aplinkybes, ką patvirtino ir atsakovės atstovė 2022 m. balandžio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu. Be to, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nei TPVCAPDĮ, nei kitas įstatymas nesuteikia eismo įvykio deklaracijai ar ją atitinkančiam dokumentui didesnės įrodomosios galios, todėl teismas, nagrinėdamas tokį ginčą, turi vertinti visus šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018, 34 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų formuojamą praktiką pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus pagrįstai nustatė, kad vienintelis duomenų šaltinis apie tai, kaip įvyko eismo įvykis nagrinėjamu atveju yra ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai.
51. Tuo tarpu atsakovė ginčo eismo įvykio aplinkybes įrodinėjo vadovaudamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 27 d. pateikta eksperto išvada. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks dokumentas priskirtinas įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai CPK 197 straipsnyje, t. y. rašytiniam įrodymui ir pagrįstai vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (Duomenys neskelbtini) nurodoma, kad automobilių BMW M3 ir VW Sharan sugadinimai tarpusavyje nesuderinami ir techniniu požiūriu nėra tikėtini automobilį BMW M3 vairavusio asmens parodymai, kad prieš 2021 m. sausio 27 d. deklaruotą eismo įvykį šis automobilis neturėjo sugadinimų.
52. Bylą nagrinėjant teisme, ieškovo prašymu buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai. 2022 m. kovo 15 d. ekspertizės akte (byloje 2022 m. sausio 19 d. nutartimi paskyrus eismo įvykio ir transporto trasologinę ekspertizę) nurodyta, jog: 1) tikėtina, kad automobilio VW Sharan priekinės dalies kairiojo krašto sugadinimai buvo padaryti atsitrenkus į deformuotą automobilio BMW M3 galinį dešinės pusės sparną ir sudaužytą galinio dešinės pusės žibinto išorinį kraštą; 2) automobilis VW Sharan atsitrenkė į deformuotą automobilio BMW M3 galinį dešinės pusės sparną ir sudaužytą galinį dešinį žibintą, t. y. ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis; 3) automobilio BMW M3 galinio dešiniojo sparno apgadinimai, pažymėti ekspertizės akte, buvo padaryti ne automobilio VW Sharan atsitrenkimo metu, t. y. ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis; 4) automobilių BMW M3 ir VW Sharan padėtys tikėtino automobilio VW Sharan atsitrenkimo metu parodytos tiriamosios dalies 13 pav.; 5) vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis šoninės oro pagalvės, įrengtos šio automobilio salono dešiniame šone, neturėjo suveikti.
53. Dėl eksperto išvados reikšmės įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pasisakyta. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
54. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje buvo pateiktas atsakovės užsakymu atliktas specialisto vertinimas (UAB „(Duomenys neskelbtini)“ išvada), be to, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Abiejų tyrimų pagrindu gautos išvados nepalankios ieškovui. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje tiek specialistui, tiek teismo ekspertams nekilo abejonių, jog eismo įvykis įvyko ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, o automobilis BMW M3 turėjo esminių sugadinimų dar iki eismo įvykio.
55. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo skirti kompleksinę eismo įvykio, transporto trasologinę ir dažų ekspertizę ieškovo teikiamais klausimais, nurodo, kad ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas eismo įvykio ir transporto trasologinę ekspertizę nepagrįstai ekspertui nepavedė atsakyti į dalį ieškovo suformuotų klausimų. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
56. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 213 straipsniu, klausimus, dėl kurių reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi. Taigi teismas gali atmesti siūlomus klausimus, juos koreguoti ar suformuluoti pats. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartyje įvertino ieškovo prašomus ekspertui užduoti klausimus, dalį jų vertino kaip perteklinius, dalį jų motyvuotai atmetė. Teisėjų kolegija nurodo, kad ekspertizės akte yra pateikta kategoriška išvada, kad automobilis VW Sharan turėjo atsitrenkti į jau apgadintą automobilį BMW M3. Pirmosios instancijos teismas vertino ekspertizės akto išvadas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nenustatė ekspertizės akto prieštaringumo ar kitų trūkumų, faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu nebuvo paneigti. Be to, kaip buvo konstatuota 2022 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismui 2022 m. sausio 19 d. nutartimi paskyrus eismo įvykio ir transporto trasologinę ekspertizę ieškovas papildomų prašymų nereiškė, teise užduoti papildomus klausimus nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat nesant nustatytų prieštaravimų tarp teismo ekspertų išvadų ir išvadų, išdėstytų UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akte, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirti pakartotinę ekspertizę pagrindo nėra (CPK 219 straipsnio 2 dalis).
57. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūros atlikto ikiteisminio tyrimo ir 2021 m. spalio 26 d. nutarimo, kuriame konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti jokie esminės apgaulės, besąlygiško vengimo požymiai, todėl nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
58. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ieškovas prašymą dėl minėto nutarimo išreikalavimo pareiškė tik 2021 m. balandžio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu, nors aplinkybė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą buvo žinoma tiek ieškovui, tiek atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turėjo galimybę šį nutarimą gauti ir jį pateikti į bylą, teismas tokį ieškovo prašymą pagrįstai atmetė. Be to, ikiteisminio tyrimo institucijos išvados dėl galimai ieškovo ar eismo įvykį sukėlusių asmenų nusikalstamos veikos nebuvimo ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo nepaneigia UAB „(Duomenys neskelbtini)“ bei teismo ekspertų nustatytų aplinkybių, jog didžioji dalis BMW M3 automobilio apgadinimų buvo padaryti iki ieškovo nurodomo eismo įvykio.
59. Kaip ne kartą konstatuota kasacinio teismo praktikoje, civilinės atsakomybės ir baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra skirtingi; tai, kad nenustatyta nusikaltimo nereiškia, kad tokiam asmeniui negali kilti žalos atlyginimo prievolė, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017 15, 16 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
60. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, nustatytos įrodinėjimo pareigos taisyklės (CPK 12, 178 straipsniai), be kita ko, suteikia teisę ir kartu nustato procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Nagrinėjamoje byloje atsakovei remiantis ir įrodinėjant aplinkybę, kad nėra nustatyta draudžiamojo įvykio fakto, o ieškovui remiantis priešinga aplinkybe, t. y. kad draudžiamasis įvykis buvo, šios aplinkybės įrodinėjimo bei atsakovės pateiktų įrodymų paneigimo pareiga teko ieškovui.
61. Ieškovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti į bylą pateiktas specialisto ar teismo ekspertų išvadas, nors galėjo pats kreiptis į ekspertinę įmonę ir pateikti kitų specialistų išvadas, tačiau tokių įrodymų nerinko ir jų į bylą nepateikė. Priešingai, pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad draudžiamojo įvykio tyrimo metu ieškovas vengė bendradarbiauti su atsakove klausimu, susijusiu su tuo, ar veikė automobilio BMW M3 variklis. O teisminio proceso metu ieškovas nepasinaudojo teismo siūlymu atlikti veiksmus, kad būtų nuskaityti automobilio BMW M3 duomenys apie saugos oro pagalvių suveikimą ir tokie duomenys būtų pateikti teismui.
62. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčo eismo įvykio aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ištyrus byloje pateiktus įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus, atsakovė įrodė, jog automobiliai BMW M3 ir VW Sharan ieškovo bei trečiojo asmens deklaruotomis aplinkybėmis negalėjo susidurti, o ieškovo bei trečiojo asmens paaiškinimai buvo paneigti leistinais rašytiniais įrodymais ir teismo ekspertizės išvada (CPK 185 straipsnis).
63. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje yra akivaizdu, kad autoįvykyje dalyvavę asmenys nurodė klaidinančias eismo įvykio aplinkybes, ar dalies jų neatskleidė. Faktas, kad ginčo automobiliai kontaktavo (dalyvavo autoįvykyje) nereiškia, kad autoįvykis įvyko ieškovo ir įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgus į tai, kad nėra aiškios įvykio aplinkybės, o draudikas nustatė ir įrodė (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis), kad įvykis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai aplinkybėmis, nėra pagrindo draudimo išmokos išmokėjimui, nes tai prieštarautų Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punktui bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo principams.
64. Konstatavus, kad eismo įvykis nėra draudžiamasis, teisinio pagrindo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teismo argumentus dėl žalos dydžio, nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su žalos dydžio nustatymu, nėra apeliacinio nagrinėjimo dalykas, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
65. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
66. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
67. Kadangi apelianto (ieškovo) apeliacinis skundas iš esmės atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
68. Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, jei tokios bus patirtos, tačiau į bylą nėra pateikusi apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl jų atlyginimo nesprendžia (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apelianto (ieškovo) R. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-993-1089/2022 palikti iš esmės nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.