- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- e2-993-1089/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14683-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- akcinei draudimo bendrovei „Gjensidide“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidide“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad 2021 m. sausio 20 d. 19.10 val. (duomenys neskelbtini), įvykęs įvykis, kurio metu apgadinta transporto priemonė BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra draudžiamasis įvykis; 2) priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ 9 120 Eur žalos atlyginimą ir turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovas grindžia tokiais esminiais argumentais, išdėstytais ieškinyje:
1.1. 2021 m. sausio 20 d. 19.10 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens D. M. vairuota transporto priemonė VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į ieškovo transporto priemonės BMW M3, valst. Nr(duomenys neskelbtini), galą. Trečiojo asmens civilinę atsakomybę įvykio metu buvo apdraudusi atsakovė ADB „Gjensidige“. Pastaroji, nors ieškovas pateikė visą įmonės prašytą informaciją, bendradarbiavo, įvykį nepagrįstai pripažino nedraudžiamuoju.
1.2. Priešingai nei teigia atsakovė, eismo įvykis yra draudžiamasis. Įvykio metu ieškovui priklausantis automobilis buvo apgadintas. Žalos dydis yra 9 120 Eur ir jį patvirtina UAB „Autosigma“ parengta ataskaita.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į ieškinį atsakovė ADB „Gjensidige“ prašo ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. Atsakovė, siekdama tinkamai ištirti ieškovo ir trečiojo asmens deklaruotą įvykį, atliko išsamų tyrimą. Žalos bylos administravimo metu buvo nustatyta eilė aplinkybių, kad automobilis BMW negalėjo dalyvauti ginčo įvykyje, nes buvo neveikiantis: 1) automobilis BMW apie 2 metus nuo jo įsigijimo nebuvo registruotas Lietuvoje ir jam nebuvo atlikta techninė apžiūra, nors automobilio savininkas ir faktinis naudotojas yra Lietuvos pilietis; 2) automobilis BMW turėjo eismo įvykį Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurio metu buvo sulenktas kėbulas, automobilis pripažintas sunaikintu; 3) buvo fiksuotas automobilio BMW variklio nuokrypis. Tyrimo metu ieškovas, nors to atsakovė ne kartą prašė, nepateikė įrodymų, kad automobilio variklis yra veikiantis.
2.2. Automobilis VW Sharan buvo parduotas praėjus kelioms dienoms po deklaruoto įvykio ir dėl to atsakovė negalėjo jo apžiūrėti. Parduoti nurodytą automobilį suskubta ne atsitiktinai, o norint apsunkinti žalos įvykio administravimą.
2.3. Aplinkybę, kad automobilių BMW ir VW Sharan sugadinimai tarpusavyje nesuderinami, patvirtino UAB „Impulsana“ dirbantis teismo ekspertas V. M., kuris atliko techninį tyrimą. Remdamasi tokiais duomenimis atsakovė ginčo įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Automobilio BMW apgadinimai nėra sietini su ieškovo deklaruotu eismo įvykiu, todėl UAB „Autosigma“ išvada yra neaktuali.
3. Dublike ieškovas R. G. dėsto tokius papildomus argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus:
Šalies argumentai
3.1. Ieškovas bendradarbiavo su atsakove, teikė įmonei visą prašytą informaciją. Trečiojo asmens ieškovas nepažįsta, jokių ryšių su juo nepalaiko.
3.2. UAB „Impulsana“ išvada nėra teisėta, nes atsakovė neinformavo apie atliekamą ekspertizę, nesudarė sąlygų pateikti klausimų ekspertui, pasiūlyti nepriklausomo eksperto kandidatūrą. Ekspertas teikia ilgalaikes paslaugas atsakovei, todėl yra suinteresuotas. Be to, klausimai ekspertui suformuluoti taip, kad būtų gauti vienareikšmiai atsakymai.
4. Triplike atsakovė ADB „Gjensidige“ dėsto tokius papildomus atsikirtimus, kuriais grindžia savo poziciją:
4.1. Ieškovas tiksliai nenurodo, kodėl UAB „Impulsana“ parengta išvada yra netinkama ar neturi įrodomosios reikšmės. Be to, ieškovas nepasisako dėl aplinkybių, susijusių su automobilio BMW technine istorija.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
6. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovas R. G. 2021 m. sausio 28 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei ADB „Gjensidige“ 2021 m. sausio 27 d. ieškovo ir trečiojo asmens D. M. užpildytą eismo įvykio deklaraciją. Joje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 27 d. 7.10 val. tarp automobilių BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis. Iš deklaracijos dalyje „Aplinkybės“ atliktų žymėjimų ir įvykio schemos aišku, kad ieškovas ir trečiasis asmuo deklaravo, jog eismo įvykio metu automobilis VW Sharan, kurį vairavo trečiasis asmuo, atsitrenkė į ta pačia kryptimi ir ta pačia kelio juosta važiavusio automobilio BMW M3, kurį vairavo ieškovas, galinę kairę dalį. Taip pat deklaracijoje nurodyta, kad susidūrimo metu buvo apgadinta automobilio BMW M3 galinė dalis, o automobilio VW Sharan – priekinė.
7. Trečiojo asmens vairuoto automobilio VW Sharan valdytojų civilinę atsakomybę eismo įvykio dieną buvo apdraudusi atsakovė ADB „Gjensidige“ (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 1 dalis).
8. Atlikusi įvykio tyrimą, atsakovė 2021 m. balandžio 27 d. raštu Nr. S04-1055915 pranešė ieškovui, kad priėmė sprendimą jo ir trečiojo asmens deklaruotą eismo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nes įvykis įvyko kitomis aplinkybės nei deklaruota, automobilis BMW M3 prieš eismo įvykį turėjo esminių sugadinimų, o ieškovas teikė klaidinančią informaciją. Šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovas teigia, kad atsakovė pažeidė įvykio tyrimo procedūrą ir be pagrindo pripažino, jog ginčo eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodytos eismo įvykio deklaracijoje.
9. Ieškinio faktinis pagrindas bei dalykas, taip pat atsakovės atsikirtimų pobūdis patvirtina, kad ginčo esmę sudaro keli klausimai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 142 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 265 straipsnis). Pirma, ar atsakovė pagrįstai atsisakė pripažinti eismo įvykį draudžiamuoju. Ir antra, ar eismo įvykio metu ieškovas patyrė žalą ir, jeigu taip, kokio dydžio.
Ar atsakovė ADB „Gjensidige“ pagrįstai atsisakė pripažinti 2021 m. sausio 27 d. eismo įvykį draudžiamuoju?
10. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiamuoju eismo įvykiu laikomas įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.
11. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant, ką reikėtų laikyti draudžiamuoju įvykiu pagal TPVCAPDĮ, yra ne kartą nuosekliai konstatuota, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016, 32 punktas).
12. Taip pat kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką negali kilti, jeigu eismo įvykis yra imituojamas (pavaizduojamas kaip neva buvęs) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017, 26 punktas).
13. Paminėtos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties 27 punkte kasacinis teismas, be kita ko, nurodė, kad tai, ar eismo įvykis buvo imituotas, gali būti sprendžiama atsižvelgiant į visetą duomenų: kur, kokioje vietoje yra įvykęs tiriamasis eismo įvykis (ar matomoje, ar nuošalioje vietoje); kokiu paros laiku (intensyvaus, normalaus eismo ar kai jo nėra); kas jame dalyvavo (pažįstami, susiję asmenys ar atsitiktiniai dalyviai); ar transporto priemonių sugadinimų ir (ar) asmenų sužalojimo ar kitokių padarinių atsiradimo aplinkybės atitinka objektyvias įvykio sąlygas ir kitas konkretaus įvykio aplinkybes.
14. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad draudžiamojo įvykio nebuvo, tenka draudikui – atsakovei (CPK 178 straipsnis).
15. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus, spręstina, kad atsakovė įrodė, jog automobiliai BMW M3 ir VW Sharan ieškovo bei trečiojo asmens deklaruotomis aplinkybėmis negalėjo susidurti (CPK 185 straipsnis). Prie šios išvados prieitina dėl viseto priežasčių. Visų pirma, ginčo eismo įvykis nebuvo fiksuotas (nenufotografuota ir (ar) nenufilmuota įvykio vieta iškart po automobilių kontakto). Kitų asmenų, kurie būtų matę eismo įvykį iki automobilių susidūrimo ar po to, ieškovas ir trečiasis asmuo tiksliai neįvardijo, neprašė jų apklausti liudytojais. Taigi vienintelis domenų šaltinis apie tai, kaip įvykis turėjo įvykti, yra ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai. Ieškovas ir trečiasis asmuo yra suinteresuoti konkrečia teisminio proceso baigtimi, todėl jų paaiškinimai patys savaime negali būti traktuojami kaip besąlygiškai patikimi (CPK 186 straipsnio 3 dalis).
16. Teisminio proceso metu ieškovas ir trečiasis asmuo, teikdami paaiškinimus, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo fiksuotos eismo įvykio deklaracijoje, jų rašytiniuose paaiškinimuose (anketose), pateiktuose draudžiamojo įvykio tyrimo metu atsakovei (ieškovo 2021 m. vasario 10 d., trečiojo asmens 2021 m. vasario 23 d.). Tai yra, kad ieškovas, važiuodamas (duomenys neskelbtini), pristabdęs pajuto smūgį į galinę jo vairuoto automobilio BMW M3 dalį (dešinę pusę), po įvykio automobilis nebevažiavo ir iš vietos išvežtas tralu (2022 m. sausio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 45 sek.–22 min. 19 sek.). O trečiasis asmuo, kad per vėlai pastebėjo, jog priekį važiavęs automobilis BMW M3 sustojęs, ir nespėjo išvengti kontakto – atsitrenkė į galinę dešinę dalį ir nuvažiavo į griovį, iš įvykio vietos nutempė draugas (2022 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 54 sek.–21 min. 24 sek.). Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo patvirtina, kad eismo įvykyje dalyvavę automobiliai apgadinimų neturėjo, tačiau negalėjo pateikti automobilių nuotraukų, darytų iki eismo įvykio.
17. Iš į bylą pateiktų (duomenys neskelbtini), nuotraukų matyti, kad eismo įvykio vieta yra miškingoje vietoje, arti kurios nėra gyvenamųjų namų. Eismo įvykis pagal ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimus turėjo įvykti vakarė (19.10 val.), t. y. tamsiu paros metu. Taip pat nustatyta, kad apie eismo įvykį buvo pranešta Bendrajam pagalbos centrui. Vis dėlto skambučio metu nebuvo nurodyta nei kokie automobiliai įvykyje dalyvavo, nei kitos aplinkybės, kurios galėtų būti vertinamos kaip teisiškai reikšmingos.
18. Pagrindą abejoti ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimais dėl to, kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, pirmiausia suponuoja jų veiksmai po eismo įvykio. Trečiasis asmuo, nesulaukęs sprendimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, jam priklausiusį automobilį VW Sharan pardavė iki su juo susisiekė atsakovė dėl automobilio apžiūros. Savo sprendimą atsakovas motyvavo tuo, kad jam neapsimokėjo automobilio remontuoti. Tačiau toks veiksmas lėmė tai, kad atsakovė neturėjo galimybės apžiūrėti automobilio, įvertinti jo apgadinimų. Vienintelis šaltinis, kuriame fiksuota automobilio VW Sharan būklė po deklaruoto įvykio, yra trečiojo asmens atsakovei pateiktos nuotraukos.
19. Taip pat nustatyta, kad automobilį BMW M3 pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. sąskaitą už naudotą motorinę transporto priemonę ieškovas įsigijo 2019 m. rugsėjo 27 d. Iki eismo įvykio nurodytas automobilis nebuvo registruotas Lietuvoje, jam taip pat Lietuvoje nebuvo atlikta techninė apžiūra. 2019 m. rugsėjo 22 d. Individualaus tipo patvirtinimo įgijimo įvertinimo pagal Kelių transporto priemonių leidimo išdavimo taisyklių skilties „Transporto priemonės aprašymas“ 22 laukelyje pažymėta, kad automobilio variklis turi nuokrypį, kurio pobūdis nedetalizuotas. Įvykio tyrimo metu atsakovė 2021 m. vasario 19 d., 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. vasario 24 d. elektroniniais laiškais pareikalavo, kad ieškovas padarytų 15–20 s trukmės vaizdo įrašą, kuriame būtų fiksuotas veikiantis automobilio BMW M3 variklis. 2021 m. vasario 26 d. elektroniniame laiške ieškovas nurodė, kad dėl padarytų pažeidimų negali užkurti automobilio. Kaip galima spręsti iš atsakovės nurodytų aplinkybių, 2021 m. kovo 1 d. vykusios pakartotinės automobilio apžiūros metu automobilis BMW M3 nebuvo užvestas. Tos pačios dienos atsakovės apžiūrai pasitelkto asmens elektroniniame laiške nurodyta, kad to padaryti neleido ieškovas dėl gaisro rizikos. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad užvesti automobilį neprieštaravo su sąlyga, jog už neigiamus padarinius bus atsakinga atsakovė. Tačiau toks ieškovo paaiškinimas nedera su vėlesniais jo veiksmais. Tai yra, atsakovė 2021 m. balandžio 23 d. elektroniniu laišku pareikalavo, kad ieškovas pateiktų automobilį BMW M3 nuvežimui į servisą jo būklei įvertinti. Tačiau šio atsakovės reikalavimo ieškovas neįvykdė, atsisakymo motyvų nenurodė.
20. Apibendrinant tai, kas nurodyta šio sprendimo 15–19 punktuose, išskirtinos tokios esminės tarpinės išvados:
20.1. Ieškovo ir trečiojo asmens deklaruotas eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, nuošalioje vietoje;
20.2. Eismo įvykio vieta nebuvo nufotografuota, taip pat ieškovas ir trečiasis asmuo nepateikė automobilių nuotraukų iki eismo įvykio;
20.3. Ieškovas ir trečiasis asmuo tiksliai nenurodė kitų asmenų, kurie galėjo matyti eismo įvykį ar jo pasekmes, neprašė jų apklausti liudytojais;
20.4. Automobilis VW Sharan buvo parduotas iš esmės iškart po eismo įvykio, atsakovė negalėjo jo apžiūrėti;
20.5. Ieškovas nepateikė atsakovei įrodymų, kurie pagrįstų, kad automobilio BMW M3 variklis po eismo įvykio veikė, nepateikė automobilio nuvežimui į servisą, jog būtų atlikta automobilio patikra.
21. Nustatyti, ar ginčo automobilių sugadinimų atsiradimo aplinkybės, deklaruotos ieškovo ir trečiojo asmens, atitinka objektyvias įvykio sąlygas, buvo atlikti du ekspertiniai tyrimai: vienas iki bylos iškėlimo, o kitas teismo ekspertizės forma. Abiejų tyrimų pagrindinis tikslas buvo atkurti eismo įvykio aplinkybes, įvertinti, ar transporto priemonių sugadinimai buvo padaryti ieškovo ir trečiojo asmens deklaruoto kontakto metu.
22. Prieš priimdama sprendimą nepripažinti įvykio draudžiamuoju, atsakovė kreipėsi į UAB „Impulsana“. Įmonės darbuotojas, turintis teismo eksperto kvalifikaciją, V. M. pagal atsakovės suformuluotus klausimus (1) ar ginčo automobilių sugadinimai tarpusavyje suderinami?; 2) ar techniniu požiūriu tikėtini ginčo automobilius vairavusių asmenų parodymai dėl 2021 m. sausio 27 d. deklaruoto eismo įvykio aplinkybių?. 2021 m. balandžio 27 d. parengė Išvadą MV 2021-22. Joje konstatuota, kad automobilių BMW M3 ir VW Sharan sugadinimai tarpusavyje nesuderinami ir techniniu požiūriu nėra tikėtini automobilį BMW M3 vairavusio asmens parodymai, kad prieš pat 2021 m. sausio 27 d. deklaruotą eismo įvykį šis automobilis neturėjo sugadinimų. Atsakovės pasitelktas specialistas šias išvadas grindė tuo, kad automobilis VW Sharan galimai priekine kaire puse kontaktavo su automobilio BMW užpakaline dešine dalimi, tačiau iki šio kontakto automobilis BMW M3 turėjo esminius užpakalinės dešinės dalies sugadinimus, taip pat buvo suveikusios automobilyje įmontuotos saugos oro pagalvės, apsaugančios nuo šoninio smūgio iš dešinės.
23. Teisminio proceso metu, patenkinus ieškovo prašymą, buvo paskirta eismo įvykio ir transporto trasaloginė ekspertizė, ją pavesta atlikti ieškovo pasiūlytam Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Teismo ekspertams buvo suformuluoti penki klausimai: 1) Ar automobilių BMW M3 ir VW Sharan sugadinimai padaryti jų tarpusavio kontakto metu?; 2) Ar automobilių BMW M3 ir VW Sharan sugadinimai padaryti vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis?; 3) Kurie automobilio BMW M3 sugadinimai buvo padaryti ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis?; 4) Kokioje padėtyje susidūrimo momentu buvo automobiliai BMW M3 ir VW Sharan vienas kito atžvilgiu?; 5) Ar automobilio BMW M3 saugos oro pagalvės, apsaugančios nuo šoninio smūgio, galėjo suveikti vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis?.
24. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. kovo 15 d. ekspertizės akte Nr. 11-311 (22) išdėstytos tokios išvados dėl nurodytų klausimų: 1) tikėtina, kad automobilio VW Sharan priekinės dalies kairiojo krašto sugadinimai buvo padaryti atsitrenkus į deformuotą automobilio BMW M3 galinį dešinės pusės sparną ir sudaužytą galinio dešinės pusės žibinto išorinį kraštą; 2) automobilis VW Sharan atsitrenkė į deformuotą automobilio BMW M3 galinį dešinės pusės sparną ir sudaužytą galinį dešinį žibintą, t. y. ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis; 3) automobilio BMW M3 galinio dešiniojo sparno apgadinimai, pažymėti ekspertizės akte, buvo padaryti ne automobilio VW Sharan atsitrenkimo metu, t. y. ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis; 5) vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis šoninės oro pagalvės, įrengtos šio automobilio salono dešiniame šone, neturėjo suveikti.
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).
26. Išanalizavus teismo ekspertizės akto išvadas, taip pat 2022 m. balandžio 21 d. teismo posėdyje teismo ekspertų pateiktus paaiškinimus, atsakymus į jiems užduotus klausimus, priteitina prie išvados, kad ekspertizės duomenys yra patikimi. Pirma, nėra pagrindo abejoti nei ekspertų kvalifikacija, nei nepriklausomumu. Antra, ekspertizę atliko du teismo ekspertai. Tai yra, ekspertizės išvados yra paremtos ne vieno, o kelių specialistų tų pačių duomenų vertinimu. Trečia, ekspertizės turinys yra nuoseklus ir neprieštaringas, pagrįstas objektyviais tyrimo metodais. Teismo ekspertai analizavo eismo įvykio deklaracijos, ieškovo ir trečiojo asmens užpildytų anketų duomenis, transporto priemonių nuotraukas, juose fiksuotus apgadinimus, jų pobūdį, atliko jų gretinimą remdamiesi konkrečiais fiziniais dėsniais ir tyrimo metodais. Argumentų, kurie galėtų būti traktuojami kaip pagrįsti, kad ekspertinis tyrimas buvo atliktas netinkamai, neišsamiai, taikant ydingą metodiką, ieškovas neišdėstė. Į bylą buvo pateiktos tik kelios automobilio VW Sharan nuotraukos, padarytos be matavimų. Tačiau teismo ekspertai šio fakto nelaikė kliūtimi teismo paskirtai ekspertizei atlikti visoje apimtyje.
27. Teismo ekspertizės akte pateikta tikėtina išvada, kad tarp ginčo automobilių turėjo būti kontaktas. Tačiau ekspertizės akte kategoriškai nurodyta, kad automobilis VW Sharan turėjo atsitrenkti į jau apgadintą automobilį BMW M3. Prie tokios išvados teismo ekspertai priėjo, nes automobilis VW Sharan negalėjo padaryti tokio pobūdžio ir masto deformacijų automobilio BMW M3 galiniam dešiniam sparnui, kokios fiksuotos automobilio nuotraukose, padarytose draudžiamojo įvykio tyrimo metu. Tai yra, ekspertai konstatavo, kad ant automobilio VW Sharan kairiojo priekinio kampo (žibinto srityje) nėra jokių standumo elementų, kurie galėjo padaryti automobilio BMW M3 galinio dešiniojo sparno apgadinimus, padarant galinės iškišos srityje deformacinę plokštumą apie 68÷83 cm aukštyje nuo kelio.
28.
Taip pat ekspertų vertinimu ginčo automobilių padėtys tikėtino atsitrenkimo metu turėjo būti tokios kaip pavaizduotos ekspertizės akto tiriamosios dalies 13 paveikslėlyje (1 automobilis – BMW M3, 2 automobilis – VW Sharan). Tai yra, automobilis BMW M3, pasak teismo ekspertų, prieš kontaktą turėjo stovėti ne tiesiai, o pakrypęs į dešinį šoną. Tačiau ieškovas ir trečiasis asmuo eismo įvykio deklaracijoje (iliustracija dešinėje pusėje), braižydami įvykio schemą, pažymėjo, kad ieškovo vairuotas automobilis BMW M3 (automobilis A) judėjo tiesiai. Tą patį ieškovas ir trečiasis asmuo tvirtino ir vėliau.
29. Teismo ekspertų išvadas iš esmės atitinka ir V. M. išvados, išdėstytos UAB „Impulana“ akte.
30. Kiek tai susiję su UAB „Impulsana“ akto įrodomąja reikšme, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).
31. V. M. yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Dėl to nėra pagrindo abejoti jo kvalifikacija atlikti eismo įvykių tyrimus. UAB „Impulsana“ akte išdėstytos išvados koreliuoja su tyrimo eiga, taikyta metodika. Teisminio nagrinėjimo metu konkrečių pastabų dėl akto turinio ieškovas neišsakė. Aplinkybė, kad tyrimą UAB „Impulsana“ atliko pagal atsakovės užsakymą, sudaro pagrindą abejoti tik tyrimą atlikusio asmens nepriklausomumu, o ne savaime pačiu tyrimo turiniu, išvadų pagrįstumu.
32. Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad, priimant teismo sprendimą, nėra pagrindo nesiremti UAB „Impulsana“ aktu kaip rašytiniu įrodymu.
33. Taigi dviejų atskirų tyrimų, atliktų kvalifikuotų specialistų, metu buvo padarytos iš esmės tos pačios išvados, kad tarp automobilių BMW M3 ir VW Sharan tikėtinai buvo įvykis, tačiau jis negalėjo įvykti vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, nes kontakto tarp automobilių metu VW Sharan negalėjo padaryti automobilio BMW M3 užpakaliniam dešiniam sparnui tokio pobūdžio ir masto deformacijų, kurios buvo fiksuotos. Taip pat pridurtina, kad abiejuose aktuose konstatuota, kad automobilio BMW M3 saugos oro pagalvės, apsaugančios nuo šoninio smūgio iš dešinės, neturėjo suveikti ieškovo ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovui buvo pasiūlyta kreiptis į BMW atstovybę dėl automobilio diagnostikos atlikimo bei duomenų apie saugos oro pagalvių suveikimą nuskaitymo (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismo siūlymu ieškovas nepasinaudojo ir nurodytų duomenų į bylą nepateikė, taip pat nesuformulavo argumentų, kurie sudarytų pagrindą laikyti nurodytas išvadas dėl saugos oro pagalvių suveikimo nepatikimomis.
34. Apibendrinant, tai, kas aptarta šio sprendimo 22–33 punktuose, išskirtinos tokios esminės tarpinės išvados:
34.1. Ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai, kad automobilis BMW M3 prieš ginčo įvykį neturėjo sugadinimų, techniniu požiūriu yra nepatikimi, nes dalis automobilio BMW M3 galinio dešiniojo sparno apgadinimų negalėjo būti padaryti automobilių BMW M3 ir VW Sharan susidūrimo metu;
34.2. Techniniu požiūriu automobiliai BMW M3 ir VW Sharan tikėtinai buvo tarpusavyje susidūrę, tačiau ne ieškovo ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis;
34.3. Techniniu požiūriu automobilių BMW M3 ir VW Sharan padėtys susidūrimo metu neatitinka nurodytų ieškovo ir trečiojo asmens;
34.4. Automobilio BMW M3 šoninės oro pagalvės, įrengtos automobilio salono dešiniame šone, ieškovo ir trečiojo asmens deklaruotomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į saugos oro pagalvių suveikimo technines sąlygas, neturėjo suveikti.
35. Sulyginus šio sprendimo 20 ir 34 punktuose iškirstas tarpines išvadas, konstatuotina, kad labiau tikėtina, jog automobiliai BMW M3 ir VW Sharan susidūrė ne ieškovo ir trečiojo asmens deklaruotomis aplinkybėmis (CPK 185 straipsnis). Tokią išvadą suponuoja visetas aplinkybių. Pirma tai ieškovo ir trečiojo asmens veiksmai po įvykio, jų deklaruotos įvykio aplinkybės. Tai yra, deklaruotas įvykis įvyko tamsiu paros metu, nuošalioje vietoje ir jo nematė kiti asmenys ar bent tokių tiksliai nenurodė nei ieškovas, nei trečiasis asmuo. Eismo įvykio vieta nebuvo nufotografuota ar (ir) nufilmuota. Automobilis VW Sharan parduotas iš esmės iškart po eismo įvykio – dėl to buvo objektyviai apsunkintos galimybės įvertinti, ar automobilių sugadinimai tarpusavyje suderinami. Be to, draudžiamojo įvykio tyrimo metu ieškovas vengė bendradarbiauti su atsakove klausimu, susijusiu su tuo, ar veikė automobilio BMW M3 variklis. O teisminio proceso metu ieškovas neatliko veiksmų, kad būtų nuskaityti automobilio BMW M3 duomenys apie saugos oro pagalvių suveikimą ir tokie duomenys būtų pateikti teismui.
36. Antra, ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai, kaip įvyko eismo įvykis, prieštarauja teismo ekspertizės išvadoms. Ekspertizės išvados yra nuoseklios, nėra pagrindo abejoti aprašyta atlikto tyrimo eiga, ekspertų taikyta metodika. Be to, ekspertinis tyrimas yra objektyvesnis ir patikimesnis duomenų šaltinis nei ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai. Juolab, kad ieškovas ir trečiasis asmuo yra suinteresuoti ieškovui palankia šio proceso baigtimi. Vertinant teismo ekspertizės akto įrodomąją reikšmę, svarbu ir tai, kad ekspertų išvadas, be kita ko, patvirtina UAB „Impulsana“ atlikto tyrimo išvados.
37. Išdėstyti duomenys apie ieškovo ir trečiojo asmens veiksmus (subjektyvieji požymiai), technines įvykio sąlygas (objektyvieji požymiai) sudaro pagrindą konstatuoti, kad labiau tikėtina, jog automobilių susidūrimas buvo inscenizuotas, kai automobilis VW Sharan atsitrenkė į jau apgadintą automobilį BMW M3.
38. Teisminio proceso metu ieškovas, be kita ko, netiesiogiai išsakė argumentą, kad dalis automobilio BMW M3 apgadinimų galėjo būti paslėptų trūkumų rezultatas. Tačiau tokie paaiškinimai laikytini formalia ir nepagrįsta gynybine versija. Atsakovės į bylą pateiktos automobilio BMW M3 nuotraukos, darytos Jungtinėse Amerikos Valstijose iki ieškovas įsigijo automobilį, patvirtina, kad automobilis BMW M3 buvo daužtas, tačiau buvo apgadinta ne galinė, o šoninė, automobilio dalis. Taigi tarp sugadinimų vietų nėra ryšio. Įrodymų, kad techniškai būtų tikėtina, jog automobilio BMW M3 galinio dešiniojo sparno apgadinimai, kurie, pasak teismo ekspertų, negalėjo būti padaryti kontakto su VW Sharan metu, galėjo būti paslėpti (pvz., panaudojant didelį glaisto kiekį), ieškovas nepateikė. Tokią galimybę kaip neįtikimą (glaistas nesuteikia kėbului standumo) atmetė ir teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas V. Š. (2022 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 28 sek.–22 min. 13 sek.). Kita vertus, pastebėtina, kad ekspertizės akte išskirta, jog dalis dažų pėdsako buvo užnešta ant nedažyto automobilio BMW M3 galinio dešiniojo sparno paviršiaus. Tokia aplinkybė suponuoja, kad dažai nuo nedažyto paviršiaus turėjo būti nutrupėję iki tikėtino automobilių BMW M3 ir VW Sharan kontakto. Be to, vertinant ieškovo gynybinę poziciją, pažymėtina ir tai, kad automobilis BMW M3 po įvykio buvo suremontuotas, kitas automobilis parduotas. Taigi dėl ieškovo ir trečiojo asmens veiksmų fiziškai neliko palyginamųjų objektų, kurie galėjo būti apžiūrėti ir ištirti.
39. Remiantis tuo, kas aptarta ir nustatyta, spręstina, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pripažinti 2021 m. sausio 27 d. eismo įvykį draudžiamuoju. Ieškovas ir trečiasis asmuo nurodė klaidingas įvykio aplinkybes.
Ar 2021 m. sausio 27 d. eismo įvykio metu ieškovas patyrė žalą ir, jeigu taip, kokio dydžio?
40. Pripažinus, kad ginčo įvykis nėra draudžiamasis, formaliai žalos fakto bei dydžio pagrįstumo klausimai yra nesvarbūs. Vis dėlto bylos šalys dėl to pateikė argumentus, atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, pasisakytina ir dėl žalos klausimo.
41. Teismo ekspertizės išvados, taip pat duomenys apie automobilių BMW M3 ir VW Sharan apgadinimus, suponuoja, kad šie automobiliai buvo susidūrę, tačiau ne ieškovo ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis. Automobilių susidūrimo metu automobilio BMW M3 galinis dešinys sparnas turėjo reikšmingų apgadinimų. Taigi pagrindiniai automobilio BMW M3 apgadinimai buvo padaryti ne kontakto su automobiliu VW Sharan metu. Nustatyti, kurie automobilio BMW M3 apgadinimai atsirado po susidūrimo su automobiliu VW Sharan, negalima, nes ieškovas ir trečiasis asmuo nuslėpė esminius duomenis. Dėl to nėra jokio pagrindo laikyti, kad tikėtinai tarp automobilių buvęs kontaktas turėtų būti kvalifikuojamas kaip žalos įvykis. Atitinkamai nėra pagrindo atskirai įkainoti tų sugadinimų, kurie galimai yra ginčo automobilių kontakto rezultatas, ir kurie atskirai aprašyti teismo ekspertizės akto 9 lape. Priešingu atveju, atsakovei būtų perkelta našta atlyginti žalą, kurios atsiradimo aplinkybės buvo nuslėptos.
42. Taip pat nustatyta, kad UAB „Autosigma“ 2021 m. kovo 5 d. parengė Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. T21020016, kurioje nurodyta, kad automobilio BMW M3 remonto sąnaudos su PVM yra 9 120 Eur. Šiame akte vertinta visų fiksuotų automobilio BMW M3 apgadinimų, laikant, kad jie yra ginčo eismo įvykio pasekmė, remonto kaina. Ieškovas patvirtino, kad automobilį remontavo ūkio būdu ir nepatyrė išlaidų PVM forma. Taigi automobilio BMW M3 remonto kaina kaip žalos dydžio išraiška, jeigu ginčo įvykis būtų įvykęs tokiomis aplinkybėmis, kokias deklaravo įvykio dalyviai, būtų 7 537,19 Eur.
Dėl bylos baigties
43. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, ieškovo R. G. pareikštas ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
44. Atmetus ieškinį, ieškovui kyla pareiga atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
45. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už V. M. dalyvavimą teismo posėdyje sumokėjo 121 EUr (UAB „Impulsana“ 2022 m. sausio 5 d. PVM sąskaita faktūra ANA Nr. 2022002). V. M. parodymais atsakovė norėjo pagrįsti savo procesinę poziciją. Dėl to nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir laikytinos būtinomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi atsakovei iš ieškovo priteisiamas 121 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
46. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 34,78 Eur. Netenkinus ieškinio, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš ieškovo R. G. (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. G. atsakovei ADB „Gjensidige“ 121 Eur (šimto dvidešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo R. G. 34,78 Eur (trisdešimt keturių eurų ir 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.