Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-2555-920/2018 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui V. J. dėl skolinio įsipareigojimo nustatymo ir delspinigių sumažinimo, tretieji asmenys antstolis S. U. ir notarė L. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2018 m. kovo 22 d. telefono NOKIA nuotraukas, tačiau apeliantas nenurodė jokių argumentų, dėl kokių priežasčių jis šių įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir kaip jie pagrindžia apelianto civilinėje byloje pareikštą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktos nuotraukos nėra reikšmingos nagrinėjamo ginčo atveju, todėl teismas atsisako šiuos naujus įrodymus priimti ir dėl jų nepasisako (CPK 314 str.).

CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti atlyginamas ir banko garantija. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas; antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis; trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1371-180/2016, 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-516/2017).Atsakovas V. J. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo grindė tuo, kad civilinėje byloje ieškovo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolio S. U. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-28892-920/2017. Atsakovas prašė per teismo nustatytą 15 dienų terminą iš ieškovo pareikalauti maksimaliosios hipotekos sutartyje tarp ieškovo ir atsakovo numatytų 54.560,00 Eur nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimą; įpareigoti M. M. atlyginti ieškovui 1062 Eur nuostolių ir skirti jam 2700 Eur baudą, o 50 procentų iš šios baudos skirti išieškotojui V. J..Kaip minėta, galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, šiuo atveju – atsakovas V. J. (CPK 12, 178 str.). Apeliantas prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo bei atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad ieškovas neginčija 28.100,00 Eur skolos, todėl ši skola turi būti išieškota vykdant įkeisto turto varžytines jau dabar, o likusi suma – įsiteisėjus teismų sprendimams, priešingu atveju apeliantas dėl skolininko kaltės patiria ir patirs didelę neturtinę ir turtinę 54.560,00 Eur žalą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas prašyme nepagrindė realiai tikėtinų nuostolių dydžio, nepateikė nuostolių dydžio paskaičiavimo, taip pat nepateikė įrodymų, kad jų atlyginimas gali būti apsunkintas (CPK 178 str.). Nustatęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto prašymas yra grindžiamas deklaratyviais teiginiais, todėl apelianto prašymą pareikalauti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą teisėtai atmetė. Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismo nutartis neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl esminių klausimo išsprendimui aplinkybių, tyrė ir apelianto prašyme nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, teismo nutartį motyvavo, išvadas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teise. Vien tik ta aplinkybė, jog teismo nutartis ir jos motyvai neatitinka apelianto pozicijos, nutartyje nėra aptarti absoliučiai visi apelianto prašyme išdėstyti teiginiai, nereiškia, kad teismo priimta nutartis neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų (CPK 270 ir 291 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto atskirojo skundo argumentai, jog teismas pažeidė proporcingumo principą, nes taikė laikinąsias apsaugos priemones didesnei sumai, nei reikalinga ieškovo ieškiniui patenkinti, nėra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, neturi teisėto pagrindo peržiūrėti įsiteisėjusią Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį ir kvestionuoti joje padarytas išvadas.

Dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą atsisakyta priimti

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 str. 1 d.). CPK 335 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 str. 1 d.), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.Nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1636/2012; 2015 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė jog apeliantas prašymą grindė deklaratyviais teiginiais, prašymas yra motyvuotas, o terminą atskirajam skundui paduoti jis praleido dėl svarbių priežasčių; teismo nutartį, kuria atmestas apelianto prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jis gavo 2018 m. kovo 20 d., todėl terminas net nelaikytinas praleistu.Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolio S. U. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-28892-920/2017, apeliantui buvo įteikta 2017 m. gruodžio 21 d. Terminas pateikti atskirąjį skundą dėl šios nutarties baigėsi 2017 m. gruodžio 28 d. dvidešimt ketvirtą valandą (CPK 73 str. 3 d., 74 str. 6 d.). Apeliantas prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl minėtos nutarties paduoti ir atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismui pateikė 2018 m. kovo 12 d., t. y. žymiai praleidęs įstatyme nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti (CPK 335 str. 1 d.), todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog minėtas terminas nepraleistas.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirojo skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino jo prašyme nurodytų svarbių priežasčių. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas į apelianto nurodytas priežastis atsižvelgė ir jų svarbą vertino visų kitų bylos aplinkybių kontekste bei pagrįstai apelianto nurodomas priežastis (kad jis terminą praleido dėl daugybės jo teisių pažeidimų ir būtinybės gintis nuo sistemingų jas diskriminuojančių veiksmų) laikė deklaratyviomis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad apelianto prašymas yra nemotyvuotas, o nurodytos minėtos deklaratyvios aplinkybės nelaikytinos svarbiomis termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastimis, todėl nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto netinkamas naudojimasis savo procesinėmis teisėmis nėra pagrindas atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą. Apeliantas nei prašyme dėl termino atnaujinimo, nei atskirajame skunde nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo laiku pateikti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties. Apeliantas turi teisę naudotis profesionalaus teisininko pagalba, t. y. kreiptis į advokatus ar advokatų padėjėjus arba kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.Kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundžiamų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip pareiga detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 . kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtas ir pagrįstas nutartis apelianto atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atskirieji skundai atmestini, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartys paliktinos nepakeistos (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutartis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.