Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties atsisakyti taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą civilinėje byloje Nr. e2-4637-345/2016 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Edineras“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, pirkimo sąlygų pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, paprašė įpareigoti ieškovę UAB „Edineras“ pateikti jos nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų pasaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą – įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 732 586,5 Eur arba pateikti banko garantiją. Teigė, kad sustabdžius pirkimo procedūras, kyla grėsmė, kad savivaldybė nespės sudaryti sutarties su nauju vežėju, negalės tinkamai realizuoti jai priskirtų funkcijų ir patirs nuostolių – turės brangiau mokėti už keleivių vežimą, nes viešuoju pirkimu siekiama įsigyti pigesnes ir kokybiškesnes paslaugas. Atsakovė vidutiniškai moka 1,635 Eur už kiekvieną kilometrą; bylos nagrinėjimas truks apie 4,5 mėnesių. Taigi atsižvelgiant į maršrutų ilgį kilometrais, ji (atsakovė) kiekvieną dieną patirs 7 500 Eur nuostolių.

Ieškovė gali sąmoningai vengti nuostolius atlyginti: mažinti sąskaitos įplaukas, didinti išlaidas, be to, ieškovė turi tris darbuotojus, todėl tikėtina, veikos nevykdo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas nesilaikė CPK nustatytų terminų ir pažeidė CPK 146 ir 147 straipsnių nuostatas, nes prašymą išsprendė ne per 3 dienas, kaip reikalaujama, bet vėliau. Teismas nepagrįstai suteikė ieškovei galimybę pateikti atsiliepimą ir pažeidė šalių lygiateisiškumo, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus.Teismas neteisingai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius nuostolius. Pagal teismų praktiką teismas turi tik įsitikinti, kad nuostoliai gali atsirasti.Teismas netyrė atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovė nėra pajėgi atlyginti atsakovės nuostolius, kad ieškovė nėra realus konkurso dalyvis. Atsakovė pateikė duomenis, kad ieškovė turi tris darbuotojus, todėl tikėtina, kad veiklos nevykdo.Teismas neįvertino aplinkybės, kad netenkinus prašymo yra pažeidžiamas viešasis interesas – keleiviams nebus užtikrintos kokybiškos vežimo paslaugos, kurias siekia įsigyti atsakovė.

Planuojamų įsigyti paslaugų teikimo pradžia numatoma tik per tris šimtus dienų nuo sutarties pasirašymo, taigi atsakovė turėjo numatyti ir numatė priemones, kurių pagalba būtų užtikrintas nepertraukiamas paslaugų teikimas.Atsakovės pateikiami nuostolių skaičiavimai yra nerealūs, nes šiuo metu atsakovės patiriamos vežimo pasaugų apmokėjimo išlaidos susidaro ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet dėl tiesioginių funkcijų vykdymo ir negali būti laikomos nuostoliais.Viešųjų pirkimų tarnyba atrinko pirkimą patikrai ir sustabdė pirkimo procedūras, kol bus atliekamas pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimas. Tokių priemonių nebūtų imtasi, jei nebūtų įžvelgta atsakovės organizuojamo pirkimo trūkumų ar pažeidimų.Byloje ginami ne pavieniai ieškovės finansiniai interesai, bet visų tiekėjų, nes ieškinio reikalavimų patenkinimo atveju būtų pakeistos pirkimo sąlygos, kurios leistų dalyvauti kitiems tiekėjams. Padidėjus konkurencijai, atsakovė galėtų įsigyti paslaugas palankesnėmis sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl jų paprastai patiriama tam tikrų suvaržymų, dėl kurių gali egzistuoti reali galimybė nuostoliams atsirasti. Tam, kad teismas nustatytų tokių nuostolių užtikrinimą, pagal bylos duomenis turi būti realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas: nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2269/2011 ir kt.). Taigi, kad taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, būtinos dvi sąlygos – nuostoliai gali atsirasti ir jų atlyginimas gali būti apsunkintas. Tokį galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis tokį prašymą (CPK 12, 13 str., 178 str.).

Apeliantė savo prašymą dėl nuostolių atlygimo užtikrinimo grindė tuo, kad sustabdžius pirkimo procedūras ji brangiau mokės už teikiamas vežimo paslaugas, nes pirkimu siekia įsigyti pigesnes ir kokybiškesnes paslaugas. Įvertinęs apeliantės prašymą ir pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neįrodė galimų nuostolių fakto ar kad tokie nuostoliai gali atsirasti, o taip pat jų dydžio. Nors, paminėta, kad, užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio, tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ateityje realiai paslaugos bus teikiamos mažesne kaina.

Byloje nustatyta, kad planuojamų įsigyti paslaugų teikimo pradžia numatoma tik per tris šimtus dienų nuo sutarties pasirašymo, taigi atsakovė privalės užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą bet kokiu atveju. Atsiliepime į skundą ieškovė teisingai nurodo, kad patiriamos vežimo pasaugų apmokėjimo išlaidos susidaro ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet dėl tiesioginių funkcijų vykdymo ir negali būti laikomos nuostoliais. Be to, pirkimo procedūros yra sustabdytos ne tik pirmosios instancijos teismo, bet ir Viešųjų pirkimų tarnybos.

Teismas nustato atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai byloje yra duomenų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės finansinės padėties nevertino ir nesprendė dėl antrosios nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo sąlygos. Nenustačius pirmosios tokio prašymo tenkinimo sąlygos, kad nuostoliai gali atsirasti, jis negali būti tenkinamas (CPK 178 str.).

Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė atsakovės prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, vien apeliantės nurodomi procesiniai pažeidimai, susiję su prašymo išsprendimu ir ieškovės atsiliepimo pateikimu, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d.).

Į esminius skundo argumentus atsakyta, kiti nėra esminiai.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.