Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Konstantinas Gurinas, susipažinęs su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2555-920/2018 ir atsakovo V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Kauno apylinkės teismo civilinė byla, kurioje reiškiamas nušalinimas visiems Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškė nušalinimą visiems Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams, iš esmės motyvuojamą tuo, jog tiek Kauno apylinkės teismo pirmininkas, tiek Kauno apygardos teismo pirmininkas gali daryti įtaką nagrinėjamos civilinės bylos baigčiai. Be to, Vilniaus apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjo ieškinį, Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas įtraukti į bylos nagrinėjamą trečiųjų asmenų procesiniu statusu.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjo nušalinimo argumentai, dėl galimos Kauno apylinkės teismo pirmininko ir Kauno apygardos teismo pirmininko įtakos nagrinėjamai bylai, paremti tik paties pareiškėjo subjektyvia nuomone.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų bylą galinčių nagrinėti teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo, todėl nušalinimo pareiškimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas,

nutaria:

atsakovo V. J. pareiškimo – nušalinti visus Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2-2555-920/2018 nagrinėjimo, netenkinti.