Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-178-265/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-04
Bylos Nr.: e2A-178-265/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas: S. J.
Ieškovas: L. Z.

Kategorijos

2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas

Civilinė byla Nr. e2A-178-265/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02191-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; (S) 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Z. ieškinį atsakovui S. J. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. J. ir R. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti sodo namą (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), esančius adresu Duomenys neskelbtini, ieškovės L. Z. ir atsakovo S. J. bendrąja daline nuosavybe; 2) priteisti atsakovui S. J. 1/2 dalį sodo namo (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), esančių adresu Duomenys neskelbtini.; 3) priteisti iš atsakovo ieškovei 17 280 Eur kompensaciją; 4) priteisti ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

2. Nurodė, jog su atsakovu kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė nuo 2002 metų. Susituokę nebuvo, tačiau jų santykiai buvo ne epizodiniai, o bendras gyvenimas truko ilgą laiką, buvo nuolatinis ir pastovus – šalys kartu lankė vienas kito gimines, nuolat bendravo ir dalyvavo šeimos šventėse, artimieji, draugai ir pažįstami laikė juos šeima, tad ieškovė ir atsakovas gyveno faktinėje santuokoje ir vedė bendrą ūkį. Bendro gyvenimo pradžioje kartu gyveno išsinuomotame bute, esančiame adresu Duomenys neskelbtini. Vėliau, turėdami tikslą įsigyti savo gyvenamąjį būstą, nusprendė nusipirkti žemės sklypą ir pasistatyti namą. Žemės sklypą iš savo asmeninių lėšų nupirko atsakovas, tačiau žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sudarė savo mamos O. J. vardu, o ji 2013 m. balandžio mėnesį šią žemę atsakovui perleido dovanojimo sutarties pagrindu. Nupirktame žemės sklype ieškovė ir atsakovas pradėjo statyti gyvenamąjį namą. Ieškovė visiškai pasitikėjo atsakovu, todėl sutiko, kad leidimas namo statybai bei visi kiti su namo statyba susiję dokumentai butų įforminami atsakovo vardu. Jokios grėsmės savo interesams nejuto ir nenumatė, nes su atsakovu gyveno labai draugiškai, mylėjo ir gerbė vienas kitą, visus sprendimus priimdavo kartu, pasitarę. Ieškovė dirbo tiek pagal darbo sutartį, tiek ir individualiai, ir visas gaunamas pajamas, savo žinias ir sugebėjimus bei laisvą laiką skyrė bendram turtui kurti, t. y. dirbo prie namo ir ūkinio pastato statybos, pirko statybines bei apdailos medžiagas ir pan. Namo statybos ir vidaus įrengimo darbai buvo baigti apie 2008 m. balandžio mėn., nuo to laiko ieškovė kartu su atsakovu gyveno šiame iš bendrų lėšų ir bendru darbu pastatytame name. Prie namo kartu pasistatė ir ūkinį pastatą. Šalių santykiai pradėjo blogėti nuo 2018 metų, kai atsakovas susirado kitą moterį, su kuria pradėjo artimai bendrauti ir vestis ją į bendrus namus. Nebegalėdama pakęsti atsakovo fizinio ir psichologinio smurto, nuolatinio varymo iš namų ir tyčiojimosi, ieškovė 2019 m. lapkričio 25 d. išėjo iš namų ir apsigyveno pas savo sūnų. Gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį šalys pasistatė sodo namą bei ūkinį pastatą, esančius adresu Duomenys neskelbtini (toliau – ir ginčo turtas), kurių bendra rinkos vertė yra 34 560 Eur. Pradėjus gyventi atskirai atsirado būtinybė pasidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigytą nekilnojamąjį turtą ir išspręsti kompensacijų sumokėjimo klausimus, nes atsakovas laikosi nuomonės, jog tiek sodo namas, tiek ūkinis pastatas yra tik jo asmeninis turtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino sodo namą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančius adresu Duomenys neskelbtini., L. Z. ir S. J. bendrąja daline nuosavybe. Nustatė, kad ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį nekilnojamojo turto: sodo namo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir ūkinio pastato, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių adresu Duomenys neskelbtini. Atidalijo ieškovei ir atsakovui S. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: sodo namą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančius adresu Duomenys neskelbtini., priteisdamas atsakovui S. J. visą nekilnojamąjį turtą – sodo namą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančius adresu Duomenys neskelbtini natūra, o ieškovei L. Z. priteisė iš atsakovo S. J. 17 280 Eur kompensaciją. Iš atsakovo priteisė 1 379,99 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Priteisė iš atsakovo 7,44 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

Šalies argumentai

4. Iš šalių paaiškinimų nustatė, kad ieškovė ir atsakovas susipažino darbovietėje 2004 metų gruodžio mėnesio pabaigoje dirbdami V. R. įmonėje „Duomenys neskelbtini“ (ieškovė ieškinyje nurodė, jog susipažino 2002 m., tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad suklydo nurodydama metus). Tiek ieškovė, tiek atsakovas gyveno bendrabutyje Duomenys neskelbtini, skirtinguose kambariuose. Ieškovės nurodytas aplinkybes, jog bendrą gyvenimą su atsakovu pradėjo gyventi 2005 metais, patvirtino liudytojos S. J., T. E. ir A. E.. Pastebėjo, jog liudytoja G. V. V. parodė, kad šalis pažįsta nuo 2013 metų ir visada galvojo, kad ieškovė ir atsakovas yra sutuoktiniai. Teismas atkreipė dėmesį, kad visi apklausti liudytojai, kurie pažįsta šalis nuo 2005 metų, patvirtino, kad šalys tiek Duomenys neskelbtini., Klaipėdoje, tiek Duomenys neskelbtini, Klaipėdos rajone, statomame name gyveno kartu. Liudytojas V. M. patvirtino, kad ieškovę pažįsta nuo 2005 metų, kartu dirbo ir dirba iki šiol, o bendraujant su ieškove jam susidarė įspūdis, kad šalys gyvena kaip vyras ir žmona. Šis liudytojas taip pat parodė, kad ieškovė pirko iš jo automobilį „Opel Omega“, su juo atsiskaitė savo pinigais, o važinėja ja atsakovas. Taigi, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, jog ji su atsakovu pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį 2005 m. ir jų bendras gyvenimas tęsėsi iki 2019 m.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į kitus šią išvadą patvirtinančius įrodymus: ieškovė yra sumokėjusi administracinę baudą už atsakovą; jos žinioje yra atsakovo sodininkų bendrijos nario kortelė; fotonuotraukos, kuriose ieškovė kartu su atsakovu pas jo gimines, atsakovo dukters vestuvėse ir pan. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad jei būtų gyvenusi kaip nuomininkė, kaip teigia atsakovas, tokių duomenų ir įrodymų ieškovė neturėtų. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo pateikta pažyma, jog ieškovė buvo įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nėra pakankama konstatuoti, jog ieškovė negyveno ginčo name ir pastebėjo, kad šią pažymą pateikė būtent atsakovas, t. y. ši ieškovei išduota pažyma buvo atsakovo namuose. Todėl atsakovo argumentus, jog jis su ieškove bendro ūkio nevedė ir nekūrė ateities planų, atmetė kaip nepagrįstus ir paneigtus byloje esančiais įrodymais.

6. Vertindamas liudytojos J. P. paaiškinimus, kai duodama parodymus teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nuo 2005 m. draugauja su S. J., kuris jai yra sakęs, jog priėmė gyventi ieškovę iš gailesčio, kad jai būnant S. J. namuose jie miegodavo kartu, o ieškovė miegodavo antrame aukšte, kad jai 2014 m. pradėjus ateiti į S. J. namus namas buvo visiškai užbaigtas, teismas nurodė, kad negalima neatkreipti dėmesio į jos duotų parodymų nelogiškumą, t. y. ji nors ir nurodė, kad su atsakovu draugauja nuo 2005 m., tačiau to, kas statė ar įrenginėjo ginčo namą, pasakyti negalėjo. Be to, teismo nuomone, būtina atsižvelgti, kad ši liudytoja šiuo metu yra atsakovo sugyventinė. Todėl šios liudytojos parodymus vertino kritiškai ir rėmėsi jais tik tiek, kiek juos atitinka kiti bylos duomenys.

7. Teismas nurodė, kad prie bendro turto sukūrimo šalys gali prisidėti ir pinigais, ir darbu. Byloje nėra visų įrodymų, pagrindžiančių, jog visos medžiagos, daiktai, buitinė technika, baldai įsigyti iš atsakovo lėšų. Tiek ieškovė, tiek liudytojas L. Z. Klaipėdos miesto 2-ajame notarų biure 2020 m. rugpjūčio 28 d. duotuose parodymuose patvirtino, jog virtuviniais baldais rūpinosi, juos užsakinėjo ir pirko ieškovė, tai patvirtino ir liudytoja S. J., kuri matė, kad ieškovė rinkosi virtuvinius baldus, viską derino. Kad virtuvinį baldų komplektą su atsakovo žinia pirko ieškovė, patvirtino ir atsakovas. Tiek ieškovė, tiek kiti apklausti liudytojai, išskyrus atsakovo liudytojus, patvirtino, kad ieškovė prie namo statybos prisidėjo savo darbu. Ieškovė pagal vykdomą veiklą yra asmuo, galintis klijuoti plyteles, atlikti vidaus bei išorės darbus, ir šios aplinkybės, kad ieškovė prisidėjo prie ginčo statinių statybos savo darbu, atsakovas nepaneigė. Ieškovė rūpinosi buitimi, tvarkė, skalbė, pirko maistą, gamino, atsakovas šių aplinkybių taip pat nepaneigė. Tretieji asmenys, atsakovo vaikai, taip pat nepaneigė aplinkybių, jog tarp šalių buvo susiklostę šeiminiai santykiai. Atsakovas, teikdamas ieškovės dokumentus, tik patvirtina, kad asmenys gyveno kartu. Aplinkybė, kad ieškovė gyvenimo su atsakovu laikotarpiu turėjo skolinių įsipareigojimų, nustačius, kad ieškovė prie ginčo pastatų statybos labiausiai prisidėjo savo darbu, teismo vertinimu, fakto, kad ginčo šalys bendrai sukūrė ginčo turtą, nekeičia.

8. Taigi, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina faktą, kad ginčo statiniai pradėti statyti ir galutinai įrengti bei pastatyti šalims gyvenant kartu bendromis pastangomis. Ieškovė ir atsakovas turėjo tarpusavio santykius, artimus šeiminiams, kartu gyveno 14 metų ir vedė bendrą ūkį, t. y. tarp jų susiklostė ne tik asmeniniai neturtiniai, bet ir asmeniniai turtiniai santykiai. Taip pat nustatė, kad ant atsakovui padovanoto žemės sklypo pastatytas sodo namas ir ūkinis pastatas buvo naudojami ieškovės ir atsakovo bendram gyvenimui. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus padarė labiau tikėtiną išvadą, kad tarp ieškovės ir jos sugyventinio (atsakovo) jungtinės veiklos santykiai buvo susiformavę ir kad ieškovė savo darbu prisidėjo prie bendro turto įsigijimo. Nors byloje nėra duomenų, kad šalys buvo sudarę rašytinę jungtinės veiklos sutartį – susitarimą įsigyti gyvenamąjį namą ir kitus statinius kaip bendraturčiai, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas įsigyti šį turtą bendromis lėšomis ir jėgomis kaip jungtinės veiklos rezultatą – bendrąją dalinę nuosavybę. Todėl ginčo statinius pripažino ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe.

9. Nustatė, kad šalių bendro gyvenimo laikotarpiu ieškovė rūpinosi namų ūkiu, maisto pirkimu, tvarkymu, sodo namo bei ūkinio pastato statybos laikotarpiu atliko ginčo pastatų išorės ir vidaus apdailą – tinkavo, glaistė, dažė, klijavo tapetus, plyteles, sudėjo laminatą, atliko išorės fasado darbus, tvarkė kiemą po statybos. Bylos nagrinėjimo teisme metu įrodyta, kad atsakovo turtinė padėtis iki ginčo turto sukūrimo buvo geresnė, tačiau duomenų, jog visas turtas įgytas atsakovo lėšomis, byloje nėra, be to, apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovė prie aplinkos sukūrimo didžiąja dalimi prisidėjo darbu. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, padarė išvadą, jog šalys prie ginčo turto įgijimo ir gerinimo prisidėjo tiek finansiškai, tiek ir darbais ir šalių dalys buvo lygios.

10. Įvertinęs šalių poziciją bei tai, jog turto neįmanoma padalyti natūra, šalių konfliktiškus santykius, teismas pripažino tikslingu būtent kompensacinį šalių atidalijimo iš šios nuosavybės būdą, todėl ieškovei priteisė 17 280 Eur kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Teismas, priimdamas nepagrįstą sprendimą, vadovavosi tik ieškovės ir jos liudytojų paaiškinimais, tačiau neatsižvelgė į kitas bylai reikšmingas aplinkybės ir nesivadovavo rašytiniais įrodymais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

11.2. Neįvertinta, kad ieškovė neginčijo 2019 m. vasario 21 d. išduotoje deklaracijoje apie ginčo turto užbaigimą nurodytų duomenų, jog statytojas yra atsakovas. Statinių atidavimo vertinti metu ieškovė gyveno su atsakovu, tačiau įregistruojant ginčo turtą neprašė jo įregistruoti abiejų šalių vardu, nors, kaip ji pati nurodė, santykiai buvo blogi jau nuo 2018 metų.

11.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad statybas atsakovas pradėjo 2007 m. rugsėjo mėnesį, o baigė sodo namą bei ūkinį pastatą įrengti 2009 m. spalio mėnesio pabaigoje. Šiuo laikotarpiu atsakovas buvo santuokoje su savo žmona A. J., kuri mirė Duomenys neskelbtini. Santuoka tarp atsakovo ir jo žmonos niekada nebuvo nutraukta, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė, kad visų pirma šis turtas yra laikytinas būtent atsakovo ir jo žmonos A. J. bendrąja jungtine santuokinių nuosavybe, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.117 straipsniu preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir 1/2 dalis viso turto priklauso atsakovui, o 1/2 dalis viso turto, esančio adresu Duomenys neskelbtini., priklausė atsakovo žmonai A. J., o po jos mirties šis turtas priklauso jos turto paveldėtojams tretiesiems armenims ir atsakovui, todėl šis turtas negalėjo ir negali būti pripažintas bendrąja daline atsakovo ir ieškovės nuosavybe ir negalėjo būti padalytas po 1/2 dalį.

11.4. Teismo išvada, kad ieškovė su atsakovu pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį 2005 metais ir jų bendras gyvenimas tęsėsi iki 2019 metų, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Visų pirma, pati ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino darbovietėje 2004 metais ir kartu su atsakovu negyveno (atsakovas gyveno tame pačiame bendrabutyje, tik kitame kambaryje). Ieškovė taip pat nurodė, kad nors atsakovas ir išėjo iš įmonės, tačiau ir toliau liko gyventi bendrabutyje savo kambaryje, taigi, kaip matyti iš byloje esančių surinktų rašytinių įrodymų, atsakovas minėtoje įmonėje dirbo iki 2005 m. gegužės 25 d., tačiau ir po atleidimo jis toliau gyveno tam pačiame bendrabutyje Duomenys neskelbtini, Klaipėdoje. Nėra aišku, kodėl teismas atmetė atsakovo parodymus, jog jam baigus darbo santykius jis ir toliau iki 2009 m. nuomojosi kambarį bendrabutyje, esančiame Duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, nors pati ieškovė šias aplinkybes patvirtino. Teismas dėl šalių gyvenimo kartu fakto nustatymo rėmėsi ir liudytojų T. E. bei A. E., tai yra motinos ir dukters, parodymais. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad nors tai buvo motina ir dukra, kuri ginčo laikotarpiu buvo nepilnametė, jai turėjo būti apie 8–10 metų, jų parodymai akivaizdžiai skiriasi ir nesutapo, tai yra motina sakė, kad pažįsta ginčo šalis nuo 2007 metų, duktė sakė, kad nuo 2005 metų, motina sakė, kad į sodo pastatą pas teismo ginčo šalis vykdavo į metus du ar tris kartus, dukra sakė, kad lankėsi nuolatos kiekvieną mėnesį su mama pas ieškovę ir atsakovą statomame name, tačiau teismas nematė čia jokio nesutapimo ir priimdamas sprendimą rėmėsi liudytojų pateiktais įrodymais. Taip pat nepašalinti prieštaravimai tarp liudytojų T. E., S. J. ir L. Z. parodymų – T. E. nurodė, kad ginčo šalis pažįsta nuo 2007 metų, kai šalys neva išsinuomojo bendrabučio kambarį, esantį Š. pl. Duomenys neskelbtini, o tai prieštarauja S. J. duotiems parodymams, kuri aiškiai nurodė, kad šalys gyveno bendrabutyje, esančiame K. gatvėje. Taip pat prieštarauja ir liudytojo L. Z. parodymams, kuris nurodo, kad iš K. gatvės persikėlė į D. g., neva su mama ir atsakovu. Tuo tarpu A. E. nurodo, kad buvo kaimynai ir gyveno bendrabutyje Š.pl. Duomenys neskelbtini, nuo 2005 metų. Spręsdamas klausimą dėl gyvenimo kartu teismas rėmėsi ir liudytojos G. V. V. parodymais, kuri šalis pažįsta tik nuo 2013 metų, tai yra susipažino jau praėjus net ketveriems metams nuo ginčo namo statybos pabaigos. Liudytojai taip pat negalėjo nurodyti jokių konkrečių aplinkybių, susijusių ginčo turto statyba. Teismas neišsiaiškino, kur šalys gyveno, kokiu adresu, kokiu laikotarpiu, ir ar tai buvo nepertraukiamas gyvenimas kartu ar tik šalių susitikinėjimai ir santykių palaikymas, kas nelaikytina šalių gyvenimu kartu. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino pateiktų rašytinių įrodymų, tai yra tai, kad iki 2014 metų liepos pabaigos šalys nevedė jokio bendro ūkio, negyveno kartu, patvirtina 2014 metų metinė pajamų deklaracija, kur nurodomas atsakovo adresas Ž. g. Duomenys neskelbtini. Todėl bendra jungtinės veiklos pradžia galėtų būti laikytina tik nuo 2014 m. liepos 31 d., kai atsakovas ir ieškovė apsigyveno kartu atsakovo nuosavybėje.

11.5. Teismo nustatytos aplinkybės (švenčių šventimas, lankymasis pas atsakovo gimines, baudos sumokėjimas) nepakankamos konstatuoti, jog šalys bendru darbu ar abiejų pajamomis prisidėjo prie ginčo turto sukūrimo. Neįvertinta, jog ieškovė pati pripažino, jog nevedė bendro ūkio, o pinigai buvo kiekvieno atskirai. Ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ji būtų atlikusi kokius nors mokėjimus už komunalines paslaugas ar būtų ką nors pirkusi namo statybos metu.

11.6. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas buvo vedęs, turėjo žmoną, kuri sirgo sunkia psichikos ligą, ir atsakovas savo adresą visur deklaravo ir nurodė Raseiniuose, o į ginčo namą atsikraustė gyventi tik 2014 metais, tai patvirtina ir elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

11.7. Taip pat pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo ir atmetė liudytojos J. P. parodymus. To fakto, kad nuo 2014 metų liudytoja nuolatos lankėsi pas atsakovą, palaikė su juo artimus santykius, nakvodavo ginčo namuose, nepaneigė ir jį patvirtino tiek pati ieškovė, tiek ir kiti byloje apklausti liudytojai. Taigi, teismo padaryta išvada, kad ieškovė ir atsakovas iki 2019 metų vedė bendrą ūkį ir gyveno bendrą gyvenimą kartu, prieštarauja tiek šios liudytojos, tiek kitų liudytojų, tiek ieškovės ir atsakovo paaiškinimams. Taip pat teismas be pagrindo nesirėmė ir L. L. parodymais, kuris aiškiai nurodė, kad kol vyko namo statybos jis niekada nėra matęs dirbančios moters, o moteris atsirado, kai jau buvo pastatytas namas. Teismas, remdamasis ir analizuodamas tik ieškovės liudytojų parodymus, akivaizdžiai nukrypo nuo teismų praktikos vertindamas byloje esančius įrodymus.

11.8. Šiuo atveju iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas vienas be ieškovės pagalbos sugebėjo pasistatyti namą, tai ir padarė (šias aplinkybes patvirtina ne tik deklaracijos apie pajamas, darbo užmokestis, sąskaitos faktūros, pateiktos byloje, bet ir kiti įrodymai, atsakovo išsilavinimas).

11.9. Nedidelės dalies statybos darbų atlikimas (fasado mūrijimo darbai) ar vidaus remonto medžiagų įsigijimas (sūnaus kambariui), aplinkos tvarkymas nėra pakankami ieškovės įrodinėjamam faktui nustatyti. Ieškovė nurodė, kad atliko fasado tinkavimo darbus jau pastatytam objektui ir tam, kad atsakovas leistų jos sūnui apsigyventi kartu, pagal bendrą susitarimą atliko remontą sūnaus kambaryje, nors L. Z. duodamas parodymus nurodė, kad ne ieškovė, o jis pats įsirenginėjo sau kambarį antrame aukšte. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad nėra neaišku, kam buvo reikalingas susitarimas dėl kambario įrengimo, jei, kaip ieškovė teigia, namą statėsi kartu su atsakovu lygiomis dalimis. Remonto atlikimas nepatvirtina to fakto, kad tarp šalių buvo susitarimas įsigyti ir kartu pasistatyti sodo namą ar ūkinį pastatą.

11.10. Teismas visiškai neatsižvelgė į šalių turtinę padėtį, tai yra tai, kokia dalimi kuri šalis galėjo ar negalėjo prisidėti prie namo statybos, o tai yra pagrindinė sąlyga, vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant tokio pobūdžio bylas. Ieškovė neįrodinėjo ir nepateikė jokių įrodymų, kokią savo lėšų dalį skyrė gyvenamojo namo statybai. Taip pat neatsižvelgta, jog ieškovė turėjo skolinių įsipareigojimų, o nuo 2009 m. kovo 22 d. iki 2011 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė jokios darbinės veiklos nevykdė ir jokių pajamų iš vis neturėjo. Neatsižvelgta, jog namo statybos ir ūkinio pastato statybos laikotarpiu ieškovė dirbo, todėl negalėjo prie statybų prisidėti ir savo darbu, taip pat šiuo laikotarpiu dažnai sirgo. Akcentuotina, jog teismo posėdžio metu ieškovė visiškai nenurodė, kokius ūkinio pastato statybos darbus ji atliko. To, kad atsakovo turtinė padėtis, kai buvo statomas namas, buvo labai gera ir jis turėjo ne tik lėšų namo statybai, bet ir pragyvenimui, neneigia ir pati ieškovė, taip pat šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Taigi atsakovui nebuvo jokio pagrindo sudaryti jungtinės veiklos sutarties.

Atsiliepimas

12. Ieškovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

12.1. Teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad ieškovė su atsakovu kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė nuo 2005 iki 2019 metų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2004 metais gruodžio mėnesį, kai dirbo toje pačioje darbovietėje, o 2005 metais pradėjo kartu gyventi – iš pradžių bendrabutyje, esančiame K. g., Duomenys neskelbtini, vėliau – bendrabutyje, esančiame Š. pl. Duomenys neskelbtini, kol galiausiai persikėlė gyventi į nebaigtą statyti namą, esantį adresu Ž. g. Duomenys neskelbtini. Ieškovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad nuo 2005 m. gyveno kartu su atsakovu ir vedė bendrą ūkį, patvirtino byloje apklausti liudytojai. Atsakovas nė vienos liudytojų nurodytos aplinkybės nepaneigė nei savo paaiškinimais, nei paties pakviestų liudytojų parodymais.

Šalies argumentai

12.2. Ieškovės nurodomas aplinkybes apie bendrą gyvenimą ir bendro ūkio vedimą patvirtina ir į bylą ieškovės pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad ieškovė jau nuo 2007 m. kartu su atsakovu vykdavo tiek į vienos, tiek į kitos pusės giminės šventes. Atsakovo sutuoktinė tose šventėse nedalyvaudavo, nors tuo metu dar buvo gyva.

12.3. Tai, kad ieškovė iš tiesų gyveno ginčo name ir kad šalys vedė bendrą ūkį, patvirtina ir kiti į bylą pateikti įrodymai: 2010 m. lapkričio 3 d. išrašas iš medicininių dokumentų bei ieškovės prisirašymas 2010 m. kovo 10 d. ambulatorijoje „Duomenys neskelbtini“, kurios adresas yra D. kaimas, Duomenys neskelbtini.; policijos paskirtos baudos už atsakovą sumokėjimas 2013 m. spalio 15 d., sodininkų bendrijos „D“ nario statistinė kortelė, ant kurios yra nurodomas atsakovo vardas ir pavardė, tačiau nurodomas ne atsakovo, o ieškovės telefono numeris, taip pat akcentuotina, kad įrašai šioje kortelėje daromi jau nuo 2007 metų ir paskutinis įrašas yra 2018 metų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje kortelėje nurodytas ieškovės telefono numeris, pagrįstai galima teigti, kad kontaktiniu asmeniu buvo ieškovė, o tai reiškia, kad būtent ieškovė, kaip šeimininkė, ir tvarkė visus klausimus, susijusius su mokesčių sumokėjimu, darbadieniais, atsiskaitymais už elektros energiją ir pan.

Atsiliepimas

12.4. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad deklaracijoje apie statinių užbaigimą kaip statytojas nurodytas atsakovas, o ieškovė šio dokumento neginčijo, ar kad sodo namo bei ūkinio pastato statybos metu atsakovas buvo santuokoje su A. J., nepaneigia bylos nagrinėjimo metu teismo pagrįstai nustatytų aplinkybių, kad nuo 2005 iki 2019 metų šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir bendromis lėšomis bei darbu siekė sukurti ir sukūrė bendrą turtą. Kad atsakovo santuoka buvo formali, o ginčo turtas buvo sukurtas šalims turint bendrą tikslą pasistatyti namą ir bendromis jų lėšomis bei darbu, įrodo ir tai, jog turtas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas tik 2019 metais, nors buvo pastatytas dar atsakovo sutuoktinei esant gyvai. Nė vienas iš atsakovo vaikų jokių pretenzijų dėl tariamai ieškovo sutuoktinei priklausančios turto dalies paveldėjimo po atsakovo žmonos mirties nereiškė.

12.5. Atsakovas, teigdamas, jog ginčo turtas yra pastatytas tik iš asmeninių atsakovo lėšų, pateikia labai nedidelę dalį prekių įsigijimo kvitų. Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog visas turtas yra įsigytas atsakovo lėšomis, be to, apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovė prie bendro turto sukūrimo didžiąja dalimi prisidėjo darbu.

Šalies argumentai

12.6. Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad turtą Nekilnojamojo turto registre atsakovas įregistravo 2019 m. vasario mėn., o tų pačių metų gruodžio mėn. ieškovė jau pateikė teismui ieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, tai įrodo, jog ieškovė jau iš karto nesutiko su tuo, kad turtas būtų laikomas asmenine atsakovo nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodant juridinius faktus kaip asmeninė atsakovo nuosavybė yra nurodytas tik žemės sklypas, juridiniai faktai apie tai, kad asmenine atsakovo nuosavybe būtų ir sodo namas bei ūkinis pastatas, nėra nurodyti.

12.7. Šalių tarpusavio santykiai rodo šalis ir be rašytinių susitarimų asmeninių ir asmeninių turtinių santykiu plotmėje vykdžius jungtinę veiklą, t. y. turėjus tikslą sukurti bendrą, šalių poreikius atitinkančią ir tenkinančią nuosavybę. Būtent šio tikslo vedami ieškovė ir atsakovas pasistatė sodo namą ir ūkinį pastatą.

12.8. Teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai nurodo, kad prie bendro turto sukūrimo ieškovė didele dalimi prisidėjo savo darbu. Tiek ieškovė, tiek bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, išskyrus J. P., kuri pas atsakovą pradėjo lankytis tuo metu, kai namas jau buvo pabaigtas statyti, ir L. L., kuris tik patvirtino, kad namas buvo statomas, parodė, kad prie namo statybos ieškovė prisidėjo savo darbu.

12.9. Atsakovas, anot jo, sunkia ieškovės turtine padėtimi grindžia jos negalėjimą prisidėti prie bendro turto sukūrimo ir nurodo, kad nežymūs ieškovės atlikti darbai negali būti prilyginami atsakovo indėliui sukuriant turtą. Tačiau toks vertinimas būtų nesąžiningas ieškovės atžvilgiu. Ieškovė tiek savo paaiškinimais, tiek liudytojų parodymais ir kitais į bylą pateiktais įrodymais pakankamai išsamiai pagrindė buvus šalių valią sukurti panašius į santuoką santykius ir akivaizdu, kad pati ilgus metus, neskaičiuodama savo indėlio darbu, rūpinimosi bendra buitimi ir pačiu atsakovu, prisidėjo prie šių santykių, o kartu ir bendro turto sukūrimo.

12.3. Atsakovo argumentai dėl įrodymų netinkamo vertinimo nepagrįsti. Manytina, kad atsakovas tiesiog siekia, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės ir padarytos kitos išvados.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo formos

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo

15. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės reikalavimus pripažinti, jog ieškovė ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo sodo namą ir ūkinį pastatą, esančius adresu Ž. g. Duomenys neskelbtini., teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos analogiškose bylose, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Išanalizavusi bylos duomenis, teisėjų kolegija su dalimi skundo nuostatų sutinka.

17. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Įstatymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rūšis ar grupes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 37 punktą).

18. Spręsdamas tokio kaip nagrinėjamoje byloje pobūdžio reikalavimus teismas turi nustatyti, ar asmenys kartu vedė bendrą gyvenimą ir ar jie turėjo tikslų kartu sukurti bendrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-219/2016). Vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu, tačiau, sprendžiant klausimą dėl tokio turto sukūrimo, būtina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų gaunamas darbo atlyginimas gali būti naudojamas abiejų asmenų kasdieniams poreikiams tenkinti, vienas iš sugyventinių gali prisidėti prie bendro ūkio savo darbu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014). Šiuo atveju ieškovė turėjo pareigą įrodyti jos ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.).

20. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Išvados, ar įrodytos aplinkybės, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką, turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas konstatuoja, kad tam tikros aplinkybės yra įrodytos tuomet, jeigu tokiai išvadai pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

21. Šiuo atveju išvados apie šalių jungtinės veiklos sutarties (ne) egzistavimą vertinimą komplikuoja tai, jog šalys pateikė skirtingą aplinkybių vertinimą, taip pat iš esmės nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie ieškovės indėlį sukuriant ginčo turtą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje pateiktus duomenis ir vadovaudamasi įrodymų vertinimo taisyklėmis, labiau pagrįsta ir tikėtina laiko atsakovo poziciją – įgyjant turtą, kurį ieškovė prašo pripažinti bendrąja daline jo ir atsakovo nuosavybe, šalių nesiejo jungtinės veiklos santykiai. Šią išvada kolegija grindžia toliau nurodytais motyvais.

22. Šiuo atveju tarp šalių nėra sutarimo ne tik dėl to, kad šalys sukurs bendrą turtą – sodo namą ir ūkinį pastatą, tačiau jos skirtingai vertina ir bendro gyvenimo pradžios momentą. Ieškovė teigė, jog su atsakovu susipažino 2004 metais ir faktiškai kartu nepertraukiamai gyvena nuo 2005 metų. Atsakovas įrodinėjo, jog bendrą ūkį su ieškove pradėjo vesti po sutuoktinės mirties, t. y. nuo 2014 metų. Atsakovas neneigia, kad iki 2014 metų jį ir ieškovę siejo artimi santykiai, tarp jų ir intymūs, tačiau, jo teigimu, šalys kartu negyveno ir tikslo sukurti bendrą turtą neturėjo.

23. Šioje byloje aplinkybę, kad ieškovė su atsakovu pradėjo kartu gyventi nuo 2005 metų, patvirtino liudytojai S. J., T. E., A. E., V. M. ir kaip liudytojas Klaipėdos miesto 2-ajame notarų biure apklaustas ieškovės sūnus L. Z.. Atsakovas teigė, jog šalys kartu apsigyventi 2005 metais negalėjo, kadangi iki 2009 m. jis, kai atvykdavo iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos Raseiniuose, apsistodavo nuomojamame kambaryje K. g. Duomenys neskelbtini.

24. Analizuojant klausimą, susijusį su šalių santykiais bei bendro gyvenimo pradžia, šiuo atveju negalima nekreipti dėmesio į ieškovės paaiškinimus, jog tuo metu, kai ieškovė manė su atsakovu gyvenanti faktinėje santuokoje, atsakovas palaikė santykius su sutuoktine. Ieškovė pripažino, kad atsakovas važiuodavo pas žmoną – pasveikindavo ją su šventėmis, per gimtadienius (2020 m. birželio 8 d. garso įrašas: nuo 16 min. 8 s.). Abejonių, kad ieškovė teisingai suprato jos ir atsakovo santykių pobūdį, gali kelti ir kita aplinkybė – ieškovė neneigė, jog atsakovui pradėjus susitikinėti su kita moterimi ir jai atvykus į svečius, ieškovė miegoti išeidavo į kitą kambarį, palikdama atsakovą su kita moterimi vienus. Tačiau visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka patvirtinti ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su bendro gyvenimo faktu bei laikotarpiu.

25. Ieškovė bendro gyvenimo kartu faktą, be savo paaiškinimų bei liudytojų parodymų, įrodinėjo ir fotonuotraukomis. Ji pateikė 2007 m. liepos 28 d. fotonuotrauką, kurioje ieškovė kartu su atsakovu pas atsakovo gimines, šalia stovi S. J. mama, S. J. sesers N. buvęs sutuoktinis, 2019 m. rugsėjo 14 d. fotonuotraukas, kad dalyvavo kartu su atsakovu atsakovo dukrai sudarant santuoką; 2008 m. nuotraukas, kai fotografuotas atsakovo jubiliejus, kartu yra ir L. Z., 2010 m. atsakovo dėdės 100 metų jubiliejaus nuotraukas, kuriose yra ieškovė ir atsakovas, 2012 m. nuotraukas, kuriose užfiksuota, kaip šventė kartu Velykas Vokietijoje pas atsakovo sūnų, 2017 m. – kartu sutiko Naujuosius metus Londone pas atsakovo seserį, 2018 m. nuotraukas su atsakovo mama, 2007 m. nuotraukas pas ieškovės seserį, 2008 m. nuotraukas prie namo Duomenys nekelbtini. Atsakovas neneigė ieškovę veždavęsis pas savo gimines, tačiau aiškino tai daręs iš draugiškumo, o ne todėl, kad ieškovę laikė savo sugyventine. Teisėjų kolegija abejoja šiais apelianto argumentais, kadangi tiek liudytojų parodymai, tiek ieškovės pateiktų fotonuotraukų kiekis, taip pat atsakovo paaiškinimai, jog su ieškove turėjo ir intymių santykių, sudaro pagrindą manyti, jog ieškovė neturėjo pagrindo abejoti, jog pas atsakovo gimines ji vyksta ne kaip atsakovo sugyventinė. Nors byloje esančių įrodymų nepakanka nustatyti konkretaus momento, kada šalys savo santykius pradėjo identifikuoti kaip sugyventinių, kadangi, kaip jau minėta, ieškovė ir atsakovas skirtingai vertino savo santykių pobūdį, tačiau manytina, jog atsakovo elgesys bei veiksmai ieškovei leido susiformuoti pagrįstą manymą, jog ieškovę ir atsakovą sieja ne trumpalaikiai epizodiniai santykiai, taip pat jog ir ginčo name ji gyvena ne kaip nuomininkė.

26. Nors nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog šalys, kaip teigia ieškovė, kartu nepertraukiamai gyveno nuo 2005 metų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikėtina, jog šalių apsigyvenimo kartu momentas galėjo būti iki statybos pradžios laikotarpio, t. y. iki 2007 metų. Visų pirma, atsakovas tvirtina, jog nuomojamame kambaryje K. g. Duomenys neskelbtini, gyveno iki 2009 metų, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Antra, byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog atsakovas gyveno su ieškove Š. pl. Duomenys neskelbtini, o po to ir ginčo name. Apeliaciniame skunde apeliantas daug dėmesio skiria aplinkybei, jog L. Z. nurodė, jog iš K. g. Duomenys neskelbtini jis su mama ir atsakovu išsikraustė į D. g. Duomenys neskelbtini, o ne į Š. pl. Duomenys neskelbtini. Teisėjų kolegija sutinka, jog liudytojo nurodytas adresas nesutampa su bendrabučio, į kurį iš K. g. persikėlė gyventi šalys, adresu, tačiau taip pat pastebi, jog D. g. ir Š. pl. yra šalia esančios gatvės, todėl galbūt liudytojas suklydo, kadangi, kaip ir pats atsakovas pastebi, ieškovė nėra nurodžiusi, jog yra gyvenusi D. g., taip pat šių aplinkybių nenurodė ir liudytojai. Šiuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys į ir į kitą reikšmingą aplinkybę – liudytoja A. E. parodė, kad kai šalys išsikėlė gyventi į nebaigtą statyti namą, atsakovas arba ieškovė dar kurį laiką atvažiuodavo pasiimti atsakovo vardu Š. pl. adresu atnešamų sąskaitų. Taigi kyla pagrįstų abejonių, kodėl, kaip atsakovas teigia, jam negyvenant Š. pl. šiuo adresu būdavo siunčiamos sąskaitos, išrašytos jo vardu.

27. Atsakovo versija, jog į ginčo namą jis atsikraustė gyventi 2014 metais, kelia abejonių, kadangi į teismo posėdžio metu užduotą klausimą dėl elektros, jis atsakė: „elektrą iš pradžių ėmėm iš kaimynų“ (2020 m. birželio 8 d. garso įrašas: nuo 1 val. 38 min. 21 s.), nors, kaip pat atsakovas nurodo, elektros energijos sutartis sudaryta tik 2014 metais, o ieškovė nurodė, jog į namą elektra atvesta 2010 m. Taigi, iš atsakovo paaiškinimų galima spręsti, jog elektros energijos tiekimo į ginčo namą užtikrinimu rūpinosi abu su ieškove. Nors ypatingą dėmesį siekdamas paneigti bendro gyvenimo su ieškove faktą atsakovas teikia aplinkybei, jog iki 2013 metų (iki žmonos mirties) jis gyveno Raseiniuose su savo sutuoktine, tačiau tuo pat metu pripažįsta, kad santuoka buvo formali, kadangi 2004 metais užsimezgę atsakovo ir ieškovės santykiai neapsiribojo įprastu draugiškumu. Taip pat, kaip pats atsakovas nurodė, santuokos metu turėjo ir kitų santykių su moterimis. Aplinkybei, jog nuolatinė atsakovo gyvenamoji vieta buvo Raseiniuose, patvirtinti atsakovas nepakvietė nė vieno liudytojo. Nors procesiniuose dokumentuose apeliantas tvirtino palaikantis artimus santykius su savo vaikais, tretieji asmenys nurodė priešingas aplinkybes, t. y. jog santykiai su atsakovu nebuvo artimi, ir jie negalėjo patvirtinti jokių reikšmingų bylai aplinkybių, taip pat nenurodė, kad atsakovas iki žmonos mirties gyveno jam ir sutuoktinei priklausančiame name Raseiniuose. Aplinkybė, jog 2014 metais atsakovas į ginčo namus iš Raseinių persivežė daiktus, įvertinus kitus byloje esančius įrodymus, nėra pakankama išvadai, jog būtent šiuo metu prasidėjo šalių bendras gyvenimas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galima teigti, jog šalys kartu apsigyveno iki ginčo pastatų sukūrimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamos įsitikinti, jog gyvendami kartu ieškovė ir atsakovas vedė bendrą ūkį.

28. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė kaip vieną iš įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog šalys vedė bendrą ūkį, akcentuoja, jog sodininkų bendrijos „D.“ nario statistinėje kortelėje, ant kurios yra nurodomas atsakovo vardas ir pavardė, yra nurodomas ne atsakovo, o ieškovės telefono numeris. Atsakovas, atsikirsdamas į šį argumentą, neneigia, jog kontaktinis telefono numeris yra nurodytas ieškovės, tačiau nurodo, kad tai nepatvirtina bendro ūkio vedimo fakto, kadangi ieškovei buvo pavedęs tvarkyti einamuosius reikalus, susijusius su namo išlaikymu, kadangi pats gyveno Raseiniuose ir tik kartais atvykdavo į sodo namą. Teisėjų kolegija pastebi, jog sodininkų bendrijos „D.“ nario statistinėje kortelėje nurodyta, kad nuo 2007 iki 2011 metų mokesčius mokėjo O. J.. Taigi vien tik tai, jog statistinėje kortelėje nurodytas ieškovės telefono numeris, įvertinus, jog mokesčius mokėjo atsakovo mama, negali būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis šalių bendro ūkio vedimą. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kokia dalimi ieškovė prisidėjo prie ginčo statinių išlaikymo.

29. Pastebėtina ir tai, kad ieškovės sūnus L. Z. duodamas parodymus nurodė, jog ieškovė ir atsakovas bendrai rūpinosi buitimi, kartu pirko maisto ir buities reikmenis, tačiau šias aplinkybes paneigė tiek ieškovė, tiek atsakovas, t. y. šalys pripažino, jog jų pinigai nebuvo bendri. Į teisėjo klausimą, koks buvo šalių susitarimas dėl piniginių lėšų, ieškovė atsakė: „kiekvienas atskirai“ (2020 m. birželio 8 d. garso įrašas: nuo 35 min. 37 s.). Atsakovas, atsakinėdamas į ieškovės atstovės advokatės užduotus klausimus, taip pat pabrėžė, kad pinigai buvo atskiri (2020 m. birželio 8 d. garso įrašas: nuo 1 val. 34 min. 9 s.). Taigi šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės argumentų, jog gyvendamos kartu šalys vedė bendrą ūkį. Taip pat šiuo atveju kritiškai vertintini ir ieškovės argumentai, jog tarp šalių egzistavo jungtinės veiklos teisiniai santykiai.

30. Viena vertus, sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų nerašytinį susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad šalys veikė bendros jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgydamos ginčo turtą – sodo namą ir ūkinį pastatą, esančius adresu Ž. g. Duomenys neskelbtini. Tuo atveju, kai sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).

31. CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldėjimu, pagaminant naują daiktą, kitas įstatymo nustatytais pagrindais. Notariškai patvirtinto nekilnojamojo turto sandorio duomenys privalomai registruojami Nekilnojamojo turto registre ir laikomi teisingais bei išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, 17 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindas yra ne nekilnojamojo daikto teisinė registracija, o jos įgijimas įstatymo nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-364/2009).

32. Nagrinėjamu atveju atsakovas asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriame yra ginčo statiniai, įgijo 2013 m. balandžio 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu; atsakovo nuosavybės teisė į sodo namą ir ūkinį pastatą įregistruota 2019 m. vasario 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Taigi atsakovo nuosavybės teisė į ginčo pastatus įgyta daiktus sukuriant.

33. Vertinant atsakovo argumentų, jog jo turėtų piniginių lėšų pakako ginčo turto statyboms ir ieškovės indėlis nebuvo reikalingas, pagrįstumą, pripažintina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad finansinė atsakovo padėtis ginčui aktualiu laikotarpiu buvo daug geresnė nei ieškovės. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. J. 2004 m. dirbo V. R. įmonėje „Duomenys neskelbtini“, tuo laikotarpiu jo draudžiamosios pajamos buvo 400 Lt (115,85 Eur); 2005 m. dirbo V. R. įmonėje „Duomenys neskelbtini“, tuo laikotarpiu jo draudžiamosios pajamos buvo 2 997,03 Lt (868,00 Eur). Iš metinių pajamų deklaracijų nustatyta, kas S. J. deklaravo pajamas: 2005 m. – 39 259 Lt (11 370,20 Eur), 2006 m. – 79 700,00 Lt (23 082,72 Eur), 2008 m. – 58 000,00 Lt (16 797,97 Eur). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacijos apie asmenų draudžiamąsias pajamas, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, nustatyta, kad ieškovė L. Z. registravosi Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje nuo 2008 m. rugsėjo 23 d. iki 2009 m. kovo 22 d., tuo laikotarpiu jai išmokėta 3 806,49 Lt (1 102,44 Eur) nedarbo išmoka. Iš AIS antstolių informacinės sistemos nustatyta, kad iš L. Z. nuo 2002 m. gruodžio 20 d. buvo vykdomas išieškojimas dėl 4 039,94 Eur (antstolio V. D. 2020 m. gegužės 5 d. pažymoje nurodyta, jog skolos likutis šiuo metu 2 492,84 Eur), nuo 2007 m. gruodžio 18 d. dėl 928,23 Eur, nuo 2008 m. spalio 27 d. dėl 466,85 Eur. Iš 2008 m. sausio 14 d. patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą nustatyta, jog iš L. Z. buvo vykdomas 3 936 Lt (1 139,95 Eur) išieškojimas. Aplinkybės, jog vykdomosios bylos nėra iki šiol užbaigtos, tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog ieškovės finansinė padėtis nebuvo gera, net ir pripažinus, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovė uždarbiaudavo papildomai ir turėjo neoficialių pajamų.

34. Sprendžiant klausimą, ar šalys turėjo tikslą sukurti bendrą turtą, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas šiam klausimui aplinkybes. Iš ieškovės paaiškinimų, teiktų 2020 m. birželio 8 d. teismo posėdžio metu, nustatyta, kad, pasak ieškovės, šalys iš pradžių ketino namą pastatyti ir jį parduoti (2020 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 52 s.). Tai yra, ieškovė pripažino, jog šalys iš pradžių neturėjo ketinimo kartu apsigyventi ginčo name. Šioje vietoje taip pat primintina, kad ieškovė neneigia, jog žemės sklypas, ant kurio pastatyti ginčo statiniai, statybos metu nepriklausė atsakovui – jis pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklausė atsakovo motinai, kuri 2013 metais žemės sklypą padovanojo atsakovui. Taip pat ieškovė nepaaiškina, koks buvo tarp šalių konkretus susitarimas dėl namo pastatymo ir jo pardavimo, t. y. nėra duomenų, ar šalys tarėsi dėl piniginių lėšų investavimo į statybas ir kokia piniginių lėšų dalimi prie statybų ketino prisidėti ieškovė, ar atsakovas ketino investuoti savo dalį pinigais, o ieškovė – savo darbu.

35. Kolegijos abejones, ar šalys turėjo susitarimą kartu sukurti bendrą turtą, sustiprina tai, kad ieškovė nurodė sutikusi, jog leidimas ginčo turto statybai būtų gautas atsakovo vardu, tačiau, kaip paaiškino atsakovas, leidimas statyti apskritai nebuvo išduotas ir būtent dėl šios priežasties deklaracija apie ginčo statinių užbaigimą išduota tik 2019 m. vasario 21 d., nors statiniai buvo baigti statyti apie 2009 metus.

36. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė, teikdama paaiškinimus, ne kartą pažymėjo, jog statybų metu atsakovas jai nurodydavęs, kokius darbus reikėdavo atlikti (2020 m. birželio 8 d. garso įrašas: nuo 31 min. 58 s.). Ir nors iš garso įrašo matyti, jog nors ieškovės atstovė advokatė patarinėjo patikslinti ir (ar) pakeisti atsakymą, ieškovė liko prie savo nuomonės – darbus statybvietėje ji atliko atsakovo nurodymu, tik patikslino, jog nurodymus atsakovas jai duodavęs ne kaip darbdavys. Atsakovas neneigia, jog tam tikrus darbus ieškovė atliko, ir nurodė, kad už dalį darbų jai sumokėjo (2020 m. birželio 8 d. garso įrašas: nuo 1 val. 18 min. 21 s.), įrodinėjo, jog ieškovė darbus atliko todėl, kad atsakovas, leidęs jai gyventi sodo name, neėmė nuomos mokesčio. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas darbu prie ginčo turto statybos neprisidėjo, tik parodydavo, ką daryti (2020 m. birželio 8 d. garso įrašas: nuo 18 min. 20 s.). Ši aplinkybė suteikia pagrindą labiau tikėta laikyti atsakovo versiją, jog ieškovė vykdė jo paliepimus dėl statybos darbų.

37. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės sūnus ginčo name kambarį įsirengė savo lėšomis. Kaip nurodė atsakovas, jis sutiko, jog name apsigyventų ir ieškovės sūnus, o kadangi nuomos mokesčio neėmė, sutarė, jog kambarį jis įsirengs savo lėšomis.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima ignoruoti ir aplinkybių, jog šioje byloje nėra jokių įrodymų, kokiu būdu ieškovė prisidėjo prie ūkinio pastato sukūrimo. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė prisidėjusi darbu, tačiau detaliau šių aplinkybių neįrodinėjo, t. y. nėra nurodyta, kokius darbus ji atliko ir kokia apimtimi (CPK 178 straipsnis).

39. Nuomonę, jog pirmosios instancijos teismas suklydo pripažindamas, jog šalys lygiomis dalimis prisidėjo prie ginčo turto sukūrimo, patvirtinta ir pačios ieškovės paaiškinimai. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos dalis šiame turte nėra lygi atsakovo daliai, t. y. ieškovė nurodė, kad savo indėlį vertina 14 tūkstančių Eur, tai mažiau nei pusė namo vertės, ir į šią sumą ji įskaičiuoja ir indėlį į ūkinį pastatą (2020 m. birželio 8 d. garso įrašas: 50 min. 19 s.; 50 min. 22 s.).

40. Kolegijos vertinimu, išvadą, jog šalių nesiejo jungtinės veiklos santykiai, patvirtina ir aplinkybė, susijusi su ieškovės gyvenamosios vietos išviešinimu. Taigi nors jau anksčiau minėta, kad ieškovė ginčo name apsigyveno 2009 metais, 2011 m. rugpjūčio 18 d. pažyma patvirtina, jog L. Z. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Kaip teismo posėdžio metu pripažino ieškovė, atsakovas neleido jai savo gyvenamosios vietos deklaruoti ginčo name (2020 m. birželio 8 d. garso įrašas: nuo 23 min. 47 s.). Taigi jau 2011 metais ieškovei buvo žinoma, kad atsakovas nemano, jog ginčo turtas yra bendroji šalių dalinė nuosavybė, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, taip pat teismo posėdžio metu ieškovė nenurodė, kodėl ji nesiėmė priemonių ginti galbūt pažeistus savo interesus. Aplinkybė, jog ieškovė savo gyvenamosios vietos adresą nurodydavo Ž. g. Duomenys neskelbtini., nėra pakankama konstatuoti buvus jungtinės veiklos santykius, kadangi ginčo, jog ieškovė gyveno šiame name, iš esmės byloje nėra.

41. Kolegijos vertinimu, vien tik asmenų gyvenimas kartu nėra lemiantis ir vienintelis kriterijus sprendžiant, ar tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, todėl aplinkybė, jog šalys gyveno kartu, atsižvelgiant į anksčiau nutartyje nurodytas aplinkybes, nelaikytina pakankama išvadai, jog sukuriant ginčo turtą tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis.

42. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės ir atsakovo susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, egzistavimo yra nepagrįsta (CPK 185 straipsnis). Tačiau šiuo atveju kolegija mano, jog yra pagrindas spręsti klausimą dėl galimybės ieškovei priteisti piniginę kompensaciją už atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimus ir piniginę kompensaciją už ginčo name esančius įsigytus daiktus, namo apdailos medžiagas ir pan.

43. Nors šioje byloje ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti jai piniginę kompensaciją už atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimus, manytina, jog toks klausimas gali būti sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, neinicijuojant naujo proceso. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai ieškinyje yra pareikštas reikalavimas pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisti kompensaciją už ieškovei tenkančią turto dalį, t. y. ieškovei įrodinėjant, jog ji prie ginčo turto pagerinimo prisidėjo tiek, kad šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe, teismui nusprendus, kad ieškovės prisidėjimas prie ginčo turto nėra esminis, t. y. nesudarantis pagrindo pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine nuosavybe ir jai priteista kompensacija tik už atliktus pagerinimus, laikytina, kad iš esmės tenkinta mažesnė ieškovės reikalavimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Šiuo atveju ieškovei reiškiant reikalavimą pripažinti ginčo turtą bendrąja daline nuosavybe ir atidalyti ginčo turtą priteisiant ieškovei piniginę kompensaciją, t. y. įrodinėjant, kad ieškovė prie turto sukūrimo / pagerinimo prisidėjo tiek, kad turtas pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, ir teismui nusprendus, kad ieškovė neįrodė tarp šalių buvus jungtinės veiklos santykius, t. y. nesant pagrindo pripažinti ginčo turtą bendrąja daline nuosavybe, manytina, kad ieškovei priteisus kompensaciją už atsakovui priklausančio turto pagerinimus bus laikoma, jog taip bus tenkinta mažesnė ieškovės reikalavimų dalis.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, teigdamas, jog ieškovė atliko tik pavienius, nedidelius darbus, galbūt sąmoningai siekia sumenkinti ieškovės atliktų darbų apimtis ir paneigti jos piniginį indėlį įsigyjant baldus, medžiagas, kurios buvo panaudotos sukuriant ir (ar) gerinant atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgęs į atsakovo paaiškinimus, jog iš pradžių atsakovas nurodė, kad ieškovė apskritai neprisidėjo prie namo statybos, vėliau pripažino, kad kai kuriuos darbus ji visgi atliko. Tai, kad atsakovas nepakankamai objektyviai vertina ieškovės atliktus darbus ir jų reikšmę, patvirtina atsainus požiūris ir į darbus, kuriuos atsakovas pripažįsta atliktus ieškovės – į teisėjo klausimą, ar ieškovė atliko kokius nors darbus, atsakovas atsakė: „dasidėjo – pagrėbliojo, išlygino kažką“ (2020 m. birželio 8 d. garso įrašas: nuo 1 val. 10 min.).

45. Byloje apklausti liudytojai sutartinai teigė, jog ieškovė darbu prisidėjo prie ginčo namo statybos. Liudytoja S. J. parodė mačiusi, kiek daug L. Z. dirbo tuose namuose, visi vidaus darbai buvo jos padaryti – glaistė, tinkavo, dažė, tapetus klijavo. Liudytojo V. M. žiniomis, L. Z. Duomenys neskelbtini statomame name atliko namo fasado darbus, vidaus apdailos darbus – dažyta, tinkuota, plytelės klijuotos. Liudytoja T. E. patvirtino, kad prie namo statybos ieškovė prisidėjo darbu.

46. Visų pirma pastebėtina, kad atsakovas neneigia, jog jis prie ginčo turto sukūrimo neprisidėjo savo darbu. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovės nurodytus darbus, atliktus tiek išorėje, tiek viduje (tinkavimas, glaistymas, dažymas, plytelių klijavimas, laminato dėjimas, kiemo po statybų tvarkymas – krūmų rovimas ir pan.), atliko kiti asmenys.

47. Taip pat atsižvelgtina į ieškovės nurodomas aplinkybes, susijusias su asmeninių lėšų panaudojimu įsigyjant daiktus, esančius / buvusius ginčo name. Tai yra ieškovė nurodo iš savo asmeninių lėšų pirkusi šaldytuvą, kaitlentę, gartraukį, mikrobangų krosnelę, skalbimo mašiną bei kitus smulkesnius buities reikmenis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bei atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė akcentuoja taip pat pirkusi ir statybines medžiagas. Apie tai, kad ieškovė tam tikra dalimi yra prisidėjusi prie statybinių medžiagų pirkimo, galima spręsti ir iš atsakovo paaiškinimų. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog sukurti bendro turto jie neketino, nes jis „dėjo pagrindą savo pinigų“ (2020 m. birželio 8 d. garso įrašas: 1 val. 9 min.). Taigi šiuo atveju nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo ieškovei už atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimus.

48. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje esančių įrodymų nepakanka, kad šios aplinkybės būtų tinkamai įvertintos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Kaip jau minėta, šioje byloje ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti jai piniginę kompensaciją už atliktus pagerinimus, todėl nebuvo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės, susijusios su atliktų darbų apimtimi bei darbų įkainiais.

49. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinęs ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių) ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tai yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas