Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui T. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje dėl gyvenamosios vietos vaikui nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Nurodo, kad įvertinus šeimos aplankymo metu nustatytas aplinkybes, vaiko nuomonę, vaiko ir mamos tarpusavio ryšį, D. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų vaiko poreikius ir vaiko teisių ir teisėtų interesų nepažeistų, todėl neprieštarauja, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove; ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis gali būti pakankamas būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti, atitinka vaiko interesus ir jiems neprieštarauja.

3. Atsakovas T. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė J. S. ir jos atstovė advokatė Marina Saveljeva ieškinį palaikė jame išdėstytais pagrindais ir motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, kad, kol dukra gyveno su tėvu ir močiute, dukrą išlaikė močiutė. Tuo metu vaiko gyvenamoji vieta nebuvo su niekuo nustatyta. Vaikas patyrė fizinį ir psichologinį smurtą iš tėvo pusės, todėl grįžo gyventi pas ieškovę.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas T. K. su ieškiniu sutiko iš dalies. Neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsižvelgiant į vaiko norą. Paaiškino, kad nesutinka teikti išlaikymo dukrai, kadangi, kol vaikas gyveno su juo, vaiką išlaikė tik jis, dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovės į teismą nesikreipė. Neneigia, kad pastaruoju metu su dukra nebendrauja, negalėjo paaiškinti, kodėl vaikas jo bijo, neigia smurto naudojimą vaiko atžvilgiu.

6. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė priteisti ieškovės prašomą išlaikymo dydį, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Nurodė, kad šeima skyriui žinoma dėl galimo atsakovo smurto prieš mergaitę, su tėvu vaikas gyventi nenori, bijo jo dėl smurto. Pokalbiu metu D. nurodė, kad nori gyventi su mama, kuri ją viskuo aprūpina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

7. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad D. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo dukra. Šalys santuokos nebuvo sudarę. Išvadą teikiančios institucijos pateiktame 2022 m. sausio 7 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad skyriaus specialistai apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad ieškovės šeima skyriui yra žinoma, kadangi 2017 m. balandžio 27 d., 2020 m. gruodžio 23 d., 2021 m. kovo 21 d. nustatyti galimo smurto prieš vaiką atvejai, kitais atvejais smurtas nepasitvirtino. Atvejo vadybos procesas šeimai taikomas nuo 2018 m. liepos 2 d. iki šiol. Skyriaus specialistai nustatė, jog ieškovė su vyru bei trimis nepilnamečiais vaikais gyvena socialiniame būste. Bendrabučio tipo butas yra vieno kambario, labai mažas. Ieškovė teigė, kad siekia gauti naują socialinį būstą, kuris bus kur kas didesnis. Namuose yra visi reikalingi patogumai, apsilankymo metu namai buvo švarūs ir tvarkingi. D. K. neturi savo kambario, tačiau namuose yra visi reikalingi baldai, pritaikyti vaikui, bei būtinos priemonės lavinimui ir poilsiui. VSDFV duomenimis ieškovei kas mėnesį mokama 72 Eur vaiko išlaikymo išmoka, taip pat ieškinio pateikimo metu ieškovė kas mėnesį gaudavo po 211,86 Eur darbo paieškos išmoką, nuo 2022 m. sausio 10 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. sausio mėn. pajamos sudarė 536,40 Eur. Atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės, kurių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Nekilnojamojo turto šalys neturi.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja. Bylos medžiaga nustatyta, kad iki 2021 m. gegužės mėn. mergaitė gyveno su atsakovu, tačiau vaikui išreiškus norą gyventi su mama, nuo 2021 m. gegužės 21 d. D. gyvena su ieškove. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė patvirtino, kad gyvendama su mama, D. jaučiasi saugiai, yra viskuo aprūpinta, todėl neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas neprieštarauja reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

9. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010; Nr. 3K-3-569/2012; Nr. 3K-3-269/2013).

10. Bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas vaiku nesirūpina, nebendrauja. D. vaikų teisių specialistams nurodė, kad su tėvu jos nesieja jokie emociniai ryšiai, ji tėvo bijo, o pas mamą jaučiasi gerai. Pagal institucijos pateiktus duomenis, nustatytas galimas atsakovo smurtas prieš vaiką. Atsakovas neneigia, kad 2021 m. kovo mėn. buvo konfliktas tarp jo ir dukters, po ko dukra nusprendė išeiti gyventi su mama, atsakovui buvo taikyta kardomoji priemonė, vėliau ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Plačiau susidariusios situacijos atsakovas nepaaiškino.

11. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė netinkamai prižiūrėtų ir augintų nepilnametę dukrą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad šalių dukra ieškovės šeimoje jaučiasi saugiai, jos interesai yra užtikrinami, pagal institucijos pateiktus duomenis, ieškovės gyvenamoji aplinka yra tinkama vaikui augti ir vystytis, ieškovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri tinkama nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.

12. Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Įvertinus vaiko amžių ir jo nuomonę, kurią jis išdėstė Vaiko teisių specialistams apsilankymo šeimoje metu, taip pat į vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šiuo metu nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama, kadangi ieškovė užtikrina ir sudaro dukrai tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti, vaikui gyvenant su ieškove bus užtikrinama jo raida bei poreikiai.

13. Įvertinus nustatytas aplinkybes, tėvų bei išvadą teikiančios institucijos nuomonę, vaiko interesus, nepilnametės D. K. gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. S. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

14. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės. Atsakovas su ieškovės prašymu priteisti išlaikymą nesutinka visiškai. Atsisakymą teikti išlaikymą motyvuoja tuo, kad, kol vaikas gyveno su atsakovu, ieškovė vaiku nesirūpino, piktnaudžiavo alkoholiu, o vaiku rūpinosi ir pilnai išlaikė tik jis ir jo mama. Nurodo, kad išlaikymą dukrai teiks tiesiogiai pagal galimybes ir savo nuožiūra. Išvadą teikiančios institucijos pateiktame Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte akcentuojama, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai pagal savo galimybes ir vaiko poreikius, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, iš esmės visuomet tenka didesnė vaiko išlaikymo našta nei atskirai gyvenančiam tėvui, net ir priteisus iš jo išlaikymą.

15. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

16. Atsakovo argumentai, kad, dukrai augant kartu su juo, jis iš ieškovės dukrai išlaikymo neprašė, todėl šiuo metu pats neketina jo teikti, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

17. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė šiuo metu viena augina ir išlaiko šalių 15 metų nepilnametę dukrą, kuri mokosi 9 klasėje, Klaipėdos technologijų mokymo centre. Ieškovė yra ištekėjusi, jos šeimoje auga dar du nepilnamečiai vaikai. Ieškovė nurodo, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo pastaruoju metu jokia forma neprisideda, su tėvu dukra visiškai jokio ryšio nepalaiko, todėl visi vaiko priežiūros, kasdienio aprūpinimo, sveikatos ir kt. rūpesčiai atitenka tik ieškovei. Duomenų, kad atsakovas nors iš dalies teiktų išlaikymą dukrai, siekiant nors minimaliai užtikrinti jos poreikius ir interesus, nepateikta, atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ji nuo 2022 m. sausio mėn. pradėjo dirbti rūšiuotoja, planuoja gauti minimalų atlyginimą. Taip pat dukrai mokami vaiko pinigai. Ieškovės paaiškinimais nustatyta ir tai, kad dėl atsakovo galimo smurto ir dėl to šeimoje susiklosčiusios sudėtingos situacijos, dukra nuo 2021 m. gegužės mėn. lankosi pas psichologą, jai skiriami vaistai, kas patvirtina, kad patiriamos ir papildomos išlaidos, tenkinant vaiko poreikius.

18. Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 43, 45 punktai).

19. Ieškovės skaičiavimu, dukters minimalių poreikių tenkinimui kas mėnesį iš tėvų reikalinga 300 Eur suma. Ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos maistui, vaistams, mokyklinėms priemonėms, išlaidoms už komunalinius patarnavimus (vanduo, elektra, šildymas, dujos), laisvalaikiui ir kt.

20. Atsikrisdamas į ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, atsakovas paaiškino, kad jo darbas yra sezoninio pobūdžio, dirba vairuotoju ir gauna minimalų atlyginimą, ne sezono metu atlyginimo negauna, gyvena su mama. Sprendžiant išlaikymo klausimą, atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad jo vardu registruotų transporto priemonių faktiškai nėra, kadangi jos parduotos. Taip pat atsakovas nurodė, kad jo atžvilgiu antstolis vykdo 1 000 Eur skolos išieškojimą, kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Nors atsakovas nurodo, kad visokeriopai išlaikė dukrą ir tenkino visus jos poreikius, tačiau, kokia suma reikalinga vaiko išlaikymui kas mėnesį, negalėjo nurodyti.

21. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta, todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši.

22. Pažymėtina, kad gyvenamąjį būstą dukrai užtikrina ieškovė, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant dukrai gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), taigi tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų kuo daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tai, kad ieškovė viena augina tris nepilnamečius vaikus, neabejotinai reikalauja jos, kaip motinos, papildomų laiko sąnaudų, dėmesio vaikams ir kt., todėl ieškovės galimybė dirbti visu pajėgumu ir užsidirbti daugiau yra ribota.

23. Kaip minėta, atsakovas išlaikymo vaikui pastaruoju metu neteikia. Nuolatinių ar pakankamų pajamų neturėjimas iš darbo teisinių santykių nepašalina atsakovo pareigos teikti reikalingo dydžio išlaikymą dukrai ir užtikrinti būtinas sąlygas jos visapusiškam vystymuisi ir poreikių tenkinimui. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui, todėl jis turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius.

24. Atsakomybė už rūpinimąsi vaikais, būtinų sąlygų vaikams vystytis ir augti sudarymą tenka vaikų tėvams. Atkreiptinas atsakovo dėmesys ir į tai, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi arba tuo, kad atsakovas nesikreipė dėl išlaikymo priteisimo iš vaiko motinos, tuo metu, kai vaikas gyveno su juo. Tai, kad atsakovas nusišalino nuo savo kaip tėvo pareigų ir vaiku tinkamai nesirūpina, neteikia jam visiškai jokio išlaikymo, o savo kaip tėvo pareigas perkelia ieškovei, neriboja jo pareigos ir galimybės teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, taip pat pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir interesus.

25. Pažymėtina, kad, siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui reikalingą teiktiną išlaikymą, teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytina minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur (atskaičius mokesčius būtų 518 Eur), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 259 Eur (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna išmoką už vaiką, kuri nuo 2022 m. per mėnesį yra 73,50 Eur. Todėl kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui minimaliai turėtų prisidėti po 222 Eur suma ((518 Eur – 73,50 Eur) / 2) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas vaikui po 150 Eur nesiekia orientaciniu kriterijumi laikytinos minimalios mėnesinės algos, todėl ieškovė šios sumos neprivalo įrodinėti. Be to, vaikui kas mėnesį iš savivaldybės administracijos mokama 73,50 Eur išmoka, kuri taip pat skirta vaiko poreikiams patenkinti (Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą, į tai, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja, į vaiko poreikius, amžių, ieškovės prašoma priteisti 150 Eur suma dukters išlaikymui pripažintina būtina, atitinkanti protingumo kriterijus ir objektyviai pagrįsta. Toks išlaikymas, teismo nuomone, nepažeis tėvo turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.

27. Atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes dėl vaiko poreikių, taip pat į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), ieškinys dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo dukters išlaikymui priteistinas po 150 Eur išlaikymas. Tokio dydžio išlaikymo teikimas, teismo nuomone, atitiks atsakovo finansines galimybes bei išimtinai vaiko tik būtinuosius poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

28. Duomenų, kad ieškovė vaiko išlaikymui skirtas lėšas naudotų netinkamai ar ne vaiko interesais, nenustatyta, todėl vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

29. Pažymėtina, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali skirti nepilnamečiams vaikams išlaidų sumą, kuri viršija jų poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

31. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista 100 proc. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje pažymoje nurodyta, kad valstybės patirtos ieškovės atstovavimo išlaidos sudaro 242,21 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

32. Reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 88 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

33. Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino visiškai. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, pateikiant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 41 Eur ((150 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.), kuri priteistina iš atsakovo valstybės naudai.

34. Iš viso iš atsakovo priteistina 129 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama – ieškove J. S.

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters D. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. gruodžio 17 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės D. K. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jos motiną J. S.

Priteisti iš atsakovo T. K. 129 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo T. K. 242,21 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.