- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-134-459/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00544-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- L. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, S. G., Ž. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui L. G. dėl teisės į atvaizdus gynimo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, S. G. ir Ž. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. M. kreipėsi į teismą reikalaudama: įpareigoti atsakovą L. G. jokiais būdais jokiose interneto platformose ar materialinėse laikmenose po neteisėtų veiksmų nutraukimo neatgaminti, nedemonstruoti, nespausdinti, netransliuoti ar kitaip nedalyti (darant prieinamus viešai) neapibrėžtam asmenų ratui užsakovės, tai yra ieškovės ir jos šeimos narių bei kitų artimų asmenų, atvaizdų iš foto ir vaizdo medžiagos, gautos, vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal 2015 m. rugsėjo 5 d. atlikėjų paslaugų sutartį Nr. 2; priteisti iš atsakovo ieškovei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. ji su atsakovu, vykdančiu individualią veiklą, sudarė atlikėjų paslaugų sutartį Nr. 2, ja susitarė dėl užsakovės šeimos šventės metu teikiamų fotografavimo ir filmavimo paslaugų. Nurodė, kad ji ir jos šeimos nariai, atsitiktinai interneto platformoje pamatė įkeltus ir viešai neapibrėžtai asmenų grupei prieinamus bei transliuojamus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas privatus jos ir jos šeimos narių bei artimųjų giminaičių ir šeimos draugų gyvenimas. Šias aplinkybes patvirtina antstolio J. P. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nurodė, kad nei ji, nei bet kuris kitas iš nurodytuose vaizdo įrašuose matomų asmenų nebuvo davę sutikimo atsakovui, kuriuo būtų leista atgaminti, demonstruoti, spausdinti, transliuoti ar kitaip daryti prieinamus neapibrėžtam asmenų ratui jos ir jos šeimos narių atvaizdus. Nurodė, kad ji kreipėsi į atsakovą su pretenzija, reikalavo iš atsakovo nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti.
2. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad jis su ieškove sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl ieškovės sesers būsimų vestuvių filmavimo ir fotografavimo. Nurodė, kad ieškovė buvo informuota apie tai, kad savo audiovizualinius kūrinius jis savo nuožiūra kelia į internetą tam, kad juos galėtų matyti potencialūs klientai. Pati ieškovė po vestuvių nuotoliniu būdu žiūrėjo ir vertino jo darbus interneto platformoje ir galėjo suprasti, kad visi jo darbai yra publikuojami viešai, ir dėl to jokių pretenzijų jam nereiškė. Jis ieškovės klausė, ar ji ir jos artimieji neprieštaraus, jei vaizdo įrašai bus įkelti internete, ir ieškovė patikino, kad neprieštaraus. Nurodė, kad pagrindinė sutarties užsakovė buvo ne ieškovė, o jos sesuo, o ieškovė tik atliko jos pavestas užduotis ir ieškojo paslaugų teikėjų būsimam renginiui. Nurodo, kad jis yra vaizdo medžiagos autorius ir turi Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo autoriams suteiktas teises platinti savo kūrinius, šiuo atveju vaizdo įrašą iš filmuotos šventės. Mano, kad reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas, nes nėra jokių įrodymų, kad dėl viešai paskelbtų vaizdo įrašų ieškovė patyrė kažkokių neigiamų išgyvenimų ar nerimą, priešingai, jos sesuo buvo patenkinta jo teiktomis paslaugomis.
3. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, S. G. ir Ž. G. su ieškiniu sutiko, jie taip pat pateikė ieškinį su savarankiškais reikalavimais: 1) įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus – vaizdo įrašų transliavimą interneto platformoje www.youtube.com. ir interneto platformoje https://www.clip.fail/, pažeidžiantį teisę į atvaizdą, pašalinant iš nurodytos interneto platformos vaizdo įrašus, kurie transliuojami čia: 1.1. (duomenys neskelbtini); 1.2. (duomenys neskelbtini); 1.3. (duomenys neskelbtini); 1.4. (duomenys neskelbtini); 1.5. (duomenys neskelbtini); 1.6. (duomenys neskelbtini); 1.7. (duomenys neskelbtini); 1.8. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą jokiais būdais jokiose interneto platformose ar materialinėse laikmenose po neteisėtų veiksmų nutraukimo neatgaminti, nedemonstruoti, nespausdinti, netransliuoti ar kitaip nedaryti prieinamų viešai neapibrėžtam asmenų ratui užsakovų trečiųjų asmenų: S. G. ir Ž. G., taip pat jų šeimos narių bei kitų artimų asmenų atvaizdų, iš foto ir vaizdo medžiagos, gautos vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal 2015 m. rugsėjo 5 d. atlikėjų paslaugų sutartį Nr. 2; 3) priteisti iš atsakovo tretiesiems asmenims po 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam, bendrai 3 000 Eur; 4) priteisti iš atsakovo tretiesiems asmenims visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nesutikdamas su trečiųjų asmenų reikalavimais nurodė, kad nuo 2017 metų rugsėjo 25 d. nei užsakovė, nei su ja susiję asmenys ar šeimos nariai nė vieno karto nepaskambino, neparašė jam elektroninio laiško ar jokia kita forma neišreiškė pageidavimo, kad minėti audiovizualiniai kūriniai nebūtų publikuojami ir prieinami viešose interneto platformose. Tai patvirtina faktą, kad užsakovai puikiai atsiminė, ką buvo sutarę, t. y. savo duotą žodinį sutikimą. Praėjus daugiau nei 4 m. nuo paslaugų suteikimo, tiek reiškiantys savarankiškus reikalavimus asmenys, tiek sutartį pasirašiusi ieškovė kreipėsi į advokatą, nesąžiningai, piktnaudžiaudami savo procesinėmis teisėmis pareiškė nepagrįstą ieškinį tikėdamiesi, kad nebus išlikusių elektroninių laiškų, kurie neginčijamai įrodo, kad savo vaizdo įrašų nuorodą jie matė internete dar 2017 m. ir niekada dėl to neprieštaravo. Nurodo, kad elektroniniai susirašinėjimo laiškai patvirtina, kad, priešingai, nei teigiama ieškinyje, viešai paskelbtas vaizdo įrašas ne tik kad nesukėlė nerimo, sielvarto ir streso, tačiau pagrindinė šventės dalyvė ir užsakovė jautėsi puikiai, teigdama, kad buvo linksma. Mano, kad tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, kad dėl vaizdo įrašų būtų pablogėjusi jų reputacija kolegų ar partnerių akyse ar buvo patirta kitokia neturtinė žala. Be to, paskelbti vaizdo įrašai nėra žeminantys žmogaus garbę ir orumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį ir trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus – vaizdo įrašų transliavimą interneto platformoje www.youtube.com. ir interneto platformoje https://www.clip.fail/, pažeidžiantį teisę į atvaizdą, pašalinant iš nurodytos interneto platformos vaizdo įrašus, kurie transliuojami čia: 1.1. (duomenys neskelbtini); 1.2. (duomenys neskelbtini); 1.3. (duomenys neskelbtini); 1.4. (duomenys neskelbtini); 1.5. (duomenys neskelbtini); 1.6. (duomenys neskelbtini); 1.7. (duomenys neskelbtini); 1.8. (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovą jokiais būdais jokiose interneto platformose ar materialinėse laikmenose po neteisėtų veiksmų nutraukimo neatgaminti, nedemonstruoti, nespausdinti, netransliuoti ar kitaip nedaryti prieinamų viešai neapibrėžtam asmenų ratui užsakovų – ieškovės ir trečiųjų asmenų bei jų šeimos narių ir kitų artimų asmenų atvaizdų iš foto ir vaizdo medžiagos, gautos vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal 2015 m. rugsėjo 5 d. atlikėjų paslaugų sutartį Nr. 2. Priteisė iš atsakovo 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei ir po 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus. Teismo motyvai:
5.1. Nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta atlikėjų paslaugų sutartis Nr. 2 (toliau – sutartis), ja šalys susitarė, kad atsakovas užsakovės S. M. šeimos šventės metu užsakovei suteiks fotografavimo ir filmavimo paslaugas ir perduos darbų rezultatus užsakovei, o užsakovė įsipareigojo sumokėti atsakovui už suteiktas paslaugas sutartyje numatytą užmokestį (kainą). Byloje nėra ginčo, kad šalys sutartimi numatytus įsipareigojimus viena kitai šiuo metu yra įvykdžiusios. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. kovo 4 d. ieškovės atstovas atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pretenziją, ja buvo prašoma ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 18 d. nutraukti vaizdo įrašų transliavimą interneto platformoje www.youtube.com, pašalinant iš nurodytos interneto platformos vaizdo įrašus, kurie transliuojami pretenzijoje nurodytose nuorodose, ir jokiais būdais jokiose interneto platformose ar materialinėse laikmenose neatgaminti, nedemonstruoti, nespausdinti, netransliuoti ar kitaip nedaryti prieinamų neapibrėžtam asmenų ratui užsakovės S. M. ir jos šeimos narių bei kitų asmenų atvaizdų iš foto ar vaizdo medžiagos, sukurtos vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal šalių sudarytą sutartį. Iš byloje esančio 2020 m. kovo 4 d. atsakovo elektroninio laiško nustatyta, kad, atsakovo vertinimu, filmuota medžiaga yra jo autorinis darbas, o sutartyje nėra jokių draudimų jos nenaudoti, be to, jei tokie draudimai būtų buvę išreikšti, sutartis nebūtų buvusi pasirašyta. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovas 2017 m. rugsėjo 25 d. S. G. išsiuntė elektroninį laišką su internetinėmis nuorodomis dėl dalies vaizdo įrašų, nufilmuotų vestuvių šventės metu, peržiūros ir dėl to, kad atsakovas vėlavo atlikti savo sutartinius įsipareigojimus ir tik 2018 m. gegužės mėnesį pateikė nuotraukas ir filmuotą medžiagą užsakovei, kai ieškovė pasisamdė kitą advokatą ir vyko atsiimti filmuotos medžiagos į Vilnių.
5.2. Nurodė, kad tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, teigia, kad nedavė atsakovui sutikimo vaizdo įrašus, kuriuose yra užfiksuota S. G. ir Ž. G. vestuvių šventė, viešai publikuoti paskelbiant juos interneto platformose, tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties nuostatuose taip pat nėra nurodyta, kad vestuvių šventės metu nufilmuoti vaizdo įrašai bus platinami interneto platformose ar kad užsakovė, pasirašydama šią sutartį, išreiškė sutikimą dėl vaizdo įrašų platinimo interneto platformose, todėl, atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai dėl ieškovės duoto žodinio sutikimo atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnis, 185 straipsnis).
5.3. Teismas nenustatė, kad vaizdo įrašų publikavimą pateisintų viešasis interesas, o atsakovo nurodomi argumentai, kad vaizdo įrašai yra jo autorinis darbas, dėl to jis turi teisę juos publikuoti, nesant tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, sutikimo, yra nepagrįsti ir atmestini. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju S. G. ir Ž. G. vestuvių šventės metu nufilmuotų vaizdo įrašų publikavimas be ieškovės ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, sutikimo reiškia šių asmenų teisės į atvaizdą pažeidimą (CK 2.22 straipsnio 1 dalis).
5.4. Teismo vertinimu, konstatavus neteisėtą tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, atvaizdo paviešinimą, yra pagrindas pripažinti, jog jie akivaizdžiai patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, nes tokiu būdu neteko privatumo. Be to, atsakovas net ir po ieškovės raštu pateiktos pretenzijos atsisakė pašalinti vaizdo įrašus, taip ignoruodamas ieškovės ir jos artimųjų teisės į privatų gyvenimą gerbimą, sukėlė tiek ieškovei, tiek tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, bejėgiškumo jausmą, nerimą, neteisybės jausmą, kitų su tuo susijusių nepatogumų ir tokiomis aplinkybėmis teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, ginamos vertybės specifiką, susiklosčiusią teismų praktiką, padarė išvadą, kad, šioje byloje nustačius 100 Eur iš atsakovo ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį ir po 200 Eur iš atsakovo tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, tai atitiks CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nebus viršytos teismų praktikoje taikomos nukentėjusiems asmenims tokiais atvejais priteistinos materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio ribos, nebus pažeista delikto individualizavimo bei piniginės kompensacijos pusiausvyra.
5.5. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimas tenkintas visiškai, o turtinio pobūdžio reikalavimas tenkintas iš dalies, padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys patenkintas 60 procentų (50 proc. (neturtinio pobūdžio reikalavimas) + 10 proc. (100,00 Eur/1 000,00 Eur) x 100 proc.) (turtinio pobūdžio reikalavimas)), todėl ieškovei iš atsakovo priteista 610,81 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, ieškinys patenkintas 63,33 procento (50 proc. (neturtinio pobūdžio reikalavimas) + 13,33 proc. (400,00 Eur/3 000,00 Eur) x 100 proc.) (turtinio pobūdžio reikalavimas)), todėl tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, iš atsakovo priteista 248,89 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantai S. M. (ieškovė) ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, S. G. ir Ž. G. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Apeliantai šią sprendimo dalį prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šio teisinio reguliavimo taikymo praktikos, todėl dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
6.2. Nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai, neapibrėžtam asmenų ratui transliuojant apeliantų atvaizdus, pradėti vykdyti nuo 2017 metų vasario 4 d., o sprendimas priimtas 2020 m. lapkričio 4 d., taigi truko daugiau nei trejus metus ir dešimt mėnesių. Tai ganėtinai ilgą laiką trunkantis apeliantų teisės į privatų gyvenimą pažeidimas.
6.3. Nurodo, kad tais atvejais, kai asmenys pažeidžia ieškovų teises į atvaizdą (privatų gyvenimą), tai daro siekdami komercinių tikslų, ganėtinai ilgą laiką ir ne dėl neatsargumo, o kryptingai ir sąmoningai, t. y. tyčia, atlygintinos neturtinės žalos dydis siekia nuo 700 Eur (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-415-230/2017) iki 1 448,10 Eur (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008).
6.4. Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-680-425/2020, už laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytų reikalavimų – pašalinti vaizdo įrašus ir jokiais būdais jokiomis priemonėmis netransliuoti neapibrėžtam asmenų ratui vaizdo įrašų, kuriuose atsispindi apeliantų privatus gyvenimas, nevykdymą taikė atsakovui L. G. baudą – 10 Eur už kiekvieną teismo nutarties nevykdymo dieną. Tokį baudos dydį motyvavo tais pačiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismų praktikoje vyraujančiu priteistino už teisės į atvaizdą pažeidimą neturtinės žalos atlyginimo dydžiais. Tuo tarpu skundžiamą sprendimą priėmęs teismas dėl neteisėtų apeliantų teisę į privatumą pažeidžiančių veiksmų, sukėlusių jiems ilgai trunkančius, neigiamus išgyvenimus, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 4 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d. patirtą neturtinę žalą įvertino: ieškovei – 100 Eur, o tretiesiems asmenims – po 200 Eur.
7. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. tarp ieškovės S. M. ir atsakovo L. G. buvo sudaryta atlikėjų paslaugų sutartis Nr. 2 (toliau – sutartis), ja šalys susitarė, kad L. G. užsakovės S. M. šeimos šventės metu užsakovei suteiks fotografavimo ir filmavimo paslaugas, perduos darbų rezultatus užsakovei, o užsakovė įsipareigojo sumokėti L. G. už suteiktas paslaugas sutartyje numatytą užmokestį (kainą). Šalys sutartimi numatytus įsipareigojimus viena kitai šiuo metu yra įvykdžiusios. 2020 m. kovo 4 d. ieškovės atstovas atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pretenziją, ja buvo prašoma ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 18 d. nutraukti vaizdo įrašų transliavimą interneto platformoje www.youtube.com, pašalinant iš nurodytos interneto platformos vaizdo įrašus, kurie transliuojami pretenzijoje nurodytose nuorodose, ir jokiais būdais jokiose interneto platformose ar materialinėse laikmenose neatgaminti, nedemonstruoti, nespausdinti, netransliuoti ar kitaip nedaryti prieinamų neapibrėžtam asmenų ratui užsakovės S. M. ir jos šeimos narių bei kitų asmenų atvaizdų iš foto ar vaizdo medžiagos, sukurtos vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal šalių sudarytą sutartį. Iš byloje esančio 2020 m. kovo 4 d. atsakovo elektroninio laiško nustatyta, kad, atsakovo vertinimu, filmuota medžiaga yra jo autorinis darbas, o sutartyje nėra jokių draudimų jos nenaudoti, be to, jei tokie draudimai būtų buvę išreikšti, sutartis nebūtų buvusi pasirašyta. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus – vaizdo įrašų transliavimą interneto platformoje www.youtube.com ir interneto platformoje https://www.clip.fail/, pažeidžiantį teisę į atvaizdą, pašalinant šiuos vaizdo įrašus iš nurodytos interneto platformos; priteisė iš atsakovo 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei ir po 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus. Apeliantai, nesutikdami su priteisto neturtinės žalos atlyginimo dyžiu, pateikė apeliacinį skundą ir prašo neturtinės žalos atlyginimo dydį padidinti: ieškovei iki 1 000 Eur, o tretiesiems asmenims iki 1 500 Eur (abiem kartu 3 000 Eur).
12. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šio teisinio reguliavimo taikymo praktikos, todėl dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad fizinis asmuo, kurio garbė bei orumas arba privataus gyvenimo neliečiamumas pažeisti, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad, esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
14. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-2013).
15. Vertinant tai, ar asmeniui dėl jo teisės į atvaizdą pažeidimo buvo padaryta neturtinės žalos ir ar dėl jos atlyginimo nepakanka vien teisės pažeidimo pripažinimo, o turi būti priteista žalos atlyginimo suma, svarbu kiekvienu konkrečiu atveju pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tai, ar asmuo galėjo patirti ir patyrė dėl teisės į atvaizdą pažeidimo neigiamus padarinius, kurie atitiktų CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.). Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nustatant tai, ar pažeidimas galėjo sukelti neigiamų padarinių asmeniui, įvertintinas ir to asmens jautrumas, svarbos suteikimas teisei į atvaizdą ir jos saugojimas iki pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012).
16. Teisėjų kolegija pažymi, jog pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą (M. v. Lithuania, no. 53161/99, judgement of 6 November 2003, § 33); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52).
17. Nagrinėjamu atveju įvertinus ginčijamo sprendimo motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, nustatyta, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliantai tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė ir tretieji asmenys, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis teisėjų kolegija remiasi šioje byloje, darydama išvadas apie apeliantų nurodytų aplinkybių dėl neturtinės žalos pagrįstumo įrodymų visumos įvertinimo pagrindu.
19. Visų rašytinių įrodymų visumos vertinimo pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų apie apeliantų patirtus intensyvius išgyvenimus, apie dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjusią reputaciją ar sumažėjusias bendravimo galimybes. Nėra duomenų, kad dėl patiriamų išgyvenimų apeliantai būtų kreipęsi į gydytojus ar kitus specialistus. Atsižvelgusi į bylos aplinkybes, įrodymų visumą, teisėjų kolegija vertina, jog, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, akivaizdu, kad nors ir buvo paviešintas trečiųjų asmenų vestuvių vaizdo įrašas be jų sutikimo, tačiau toks pažeidimas negali būti laikomas esminiu ir sukeliančiu didelę neturtinę žalą.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Kolegijos vertinimu, laikytina, kad teisės pažeidimo pripažinimas ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Nagrinėjamu atveju įvertinus šalių argumentus nėra pagrindo išvadai, kad apeliantams turi būti padidintas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis.
21. Nors apeliantai teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai, neapibrėžtam asmenų ratui transliuojant apeliantų atvaizdus, truko daugiau nei trejus metus ir dešimt mėnesių ir tai ganėtinai ilgą laiką trunkantis apeliantų teisės į privatų gyvenimą pažeidimas, dėl to neturtinė žala turi būti įvertinta didesne suma, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Išklausius pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad tretieji asmenys 2017 m. rugsėjo 25 d. elektroniniu paštu gavo dalį vaizdo įrašų, kurie buvo publikuoti interneto platformoje www.youtube.com, tačiau tuo metu jokių pretenzijų dėl jų platinimo internete atsakovui nepareiškė. Pretenziją pateikė tik 2020 m. kovo 4 d. prieš kreipdamiesi į teismą 2020 m. balandžio 1 d., taigi patys apeliantai daugiau nei trejus metus nesiėmė jokių aktyvių veiksmų mėgindami apginti, jų manymu, pažeistas savo teises. Toks pačių apeliantų ilgą laiką trunkantis neveikimas negali būti vertinamas kaip tyčinis ir sąmoningas atsakovo siekis atlikti neteisėtus veiksmus ganėtinai ilgą laikotarpį, todėl pagrindo padidinti neturtinės žalos atlyginimą nėra.
22. Apeliantai taip pat nurodo, kad tais atvejais, kai asmenys pažeidžia ieškovų teises į atvaizdą (privatų gyvenimą), tai daro siekdami komercinių tikslų, ganėtinai ilgą laiką ir ne dėl neatsargumo, o kryptingai ir sąmoningai, t. y. tyčia, atlygintinos neturtinės žalos dydis siekia nuo 700 Eur (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-415-230/2017) iki 1 448,10 Eur (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008).
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis formuoja tik kasacinis teismas, kuris nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 36 punktas).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kuria nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009).
25. Nagrinėjamu atveju apeliantai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008, kurioje ieškovas, remdamasis CK 2.23 straipsniu, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimų ir nurodė, kad, atsakovui 2006 m. lapkričio 11 d. laikraštyje „L.T.“ Nr. 209 išspausdinus K. Z. straipsnį „Ž. slepia nesantuokinį sūnų“ ir L. V. straipsnį „Meilės įkaitai“, kuriuose paskelbta informacija apie ieškovo nesantuokinį sūnų ir ikisantuokinius lytinius santykius, buvo pažeista ieškovo teisė į privataus gyvenimo neliečiamybę. Šioje byloje buvo atskleistos ir paviešintos ieškovo šeimos paslaptys, susijusios su jo nepilnamečiu vaiku. Taigi akivaizdu, kad kasacinio teismo nutarties ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl nėra jokio pagrindo remtis apeliantų nurodoma nutartimi ir joje pateiktu neturtinės žalos apskaičiavimu.
26. Apeliantai taip pat nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-680-425/2020, už laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytų reikalavimų – pašalinti vaizdo įrašus ir jokiais būdais jokiomis priemonėmis netransliuoti neapibrėžtam asmenų ratui vaizdo įrašų, kuriuose atsispindi apeliantų privatus gyvenimas, – nevykdymą taikė atsakovui L. G. baudą –10 Eur už kiekvieną teismo nutarties nevykdymo dieną. Tokį baudos dydį motyvavo tais pačiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismų praktikoje vyraujančiais priteistino neturtinės žalos atlyginimo už teisės į atvaizdą pažeidimą dydžiais. Tuo tarpu skundžiamą sprendimą priėmęs teismas dėl neteisėtų, apeliantų teisę į privatumą pažeidžiančių veiksmų, sukėlusių jiems ilgai trunkančius, neigiamus išgyvenimus, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 4 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d. patirtą neturtinę žalą įvertino: ieškovei – 100 Eur, o tretiesiems asmenims – po 200 Eur.
27. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi apeliantai neteisingai interpretuoja, jog ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konkrečiu laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 4 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d. patirtą neturtinę žalą įvertino: ieškovei – 100 Eur, o tretiesiems asmenims – po 200 Eur. Kaip jau buvo minėta anksčiau šios nutarties 21 punkte, patys apeliantai daugiau nei trejus metus nesiėmė jokių aktyvių veiksmų mėgindami apginti, jų manymu, pažeistas savo teises. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį rėmėsi tomis aplinkybėmis, kad po ieškovės raštu pateiktos pretenzijos atsakovas atsisakė pašalinti vaizdo įrašus, taip ignoruodamas ieškovės ir jos artimųjų teisės į privatų gyvenimą gerbimą, sukėlė tiek ieškovei, tiek tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, bejėgiškumo jausmą, nerimą, neteisybės jausmą, kitų su tuo susijusių nepatogumų ir tokiomis aplinkybėmis teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, ginamos vertybės specifiką, susiklosčiusią teismų praktiką, padarė išvadą, kad, šioje byloje nustačius 100,00 Eur iš atsakovo ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, po 200,00 Eur iš atsakovo tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, tai atitiks CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nebus viršytos teismų praktikoje taikomos nukentėjusiems asmenims tokiais atvejais priteistinos materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio ribos, nebus pažeista delikto individualizavimo bei piniginės kompensacijos pusiausvyra. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, jog atsakovo neteisėti veiksmai tęsėsi nuo 2017 m. vasario 4 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d., priešingai, nei teigia apeliantai.
28. Be to pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-680-425/2020, negali saistyti kitų teismų priimant sprendimus. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad teismo pasisakymas procesiniu klausimu neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios. Teismo nutartys dėl procesinio pobūdžio klausimų nei bylą nagrinėjančio teismo, nei juo labiau aukštesnės instancijos teismo paprastai nesaisto ir neatima galimybės vėliau byloje motyvuotai priimti kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.