Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui L. G. dėl teisės į atvaizdus gynimo, tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus S. G. ir Ž. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: įpareigoti atsakovą L. G. jokiais būdais, jokiose interneto platformose ar materialinėse laikmenose, po neteisėtų veiksmų nutraukimo, neatgaminti, nedemonstruoti, nespausdinti, netransliuoti ar kitaip nedalyti prieinamais viešai, neapibrėžtam asmenų ratui užsakovės, tai yra ieškovės ir jos šeimos narių bei kitų artimų asmenų atvaizdų, iš foto ir video medžiagos gautos, vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal 2015 m. rugsėjo 5 d. atlikėjų paslaugų sutartį Nr. 2; priteisti iš atsakovo jos naudai 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. ji su atsakovu, vykdančiu individualią veiklą, sudarė atlikėjų paslaugų sutartį Nr. 2, kuria susitarė dėl užsakovės šeimos šventės metu teikiamų fotografavimo ir filmavimo paslaugų. Nurodo, kad ji ir jos šeimos nariai, atsitiktinai internetinėje platformoje pamatė, patalpintus ir viešai, neapibrėžtai asmenų grupei prieinamus bei transliuojamus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas privatus jos ir jos šeimos narių bei artimųjų giminaičių ir šeimos draugų gyvenimas. Šias aplinkybes patvirtina antstolio Jono Petriko atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nurodo, kad nei ji, nei bet kuris kitas iš nurodytuose vaizdo įrašuose matomų asmenų, nebuvo davę sutikimo atsakovui, kuriuo būtų leista atgaminti, demonstruoti, spausdinti, transliuoti ar kitaip daryti prieinamus neapibrėžtam asmenų ratui jos ir jos šeimos narių atvaizdus. Nurodo, kad ji kreipėsi į atsakovą su pretenzija, kuria reikalavo atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, ieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl teisės į atvaizdą pažeidimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. CK 2.23 straipsnyje nurodytas pavyzdinis ir nebaigtinis privataus gyvenimo pažeidimo atvejų sąrašas, apimantis teisę į būsto neliečiamybę, korespondencijos slaptumą, teisę į privačią ir neskelbtiną informaciją apie sveikatos būklę ir kitas privataus gyvenimo vertybines sritis. Privataus gyvenimo sferai taip pat priskirtinos tokios vertybės kaip asmens atvaizdas, vardas bei kiti asmens duomenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad žmogaus teisės į privataus gyvenimo gerbimą, ginamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, dalis yra žmogaus teisės į atvaizdą gerbimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003). Šioje nutartyje taip pat išaiškinta, kad teisės į atvaizdą, kaip privataus gyvenimo dalies, apsauga ir gynimas reglamentuojamas CK 2.22 straipsnyje, kuris yra lex specialis CK 2.23 straipsnio (teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą) atžvilgiu.

Asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 straipsnis). Teisės į atvaizdą apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu (CK 2.22 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2004; 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2011). Šia norma įtvirtinama bendroji taisyklė, kad visais atvejais reikia asmens sutikimo. CK 2.22 straipsnyje nenustatyta, kokia forma turi būti išreiškiamas sutikimas. Pagal teismų praktiką sutikimas gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek konkliudentiniais veiksmais.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikoje teisės į atvaizdą apribojimai vertinami gana griežtai. Sprendime Reklos ir Davourlis prieš Graikiją Teismas pabrėžė, kad asmens atvaizdas atskleidžia jo arba jos unikalias savybes ir yra vienas esminių asmenybės atributų (žr. Reklos and Davourlis v. Greece, No. 1234/05, judgment of 15 January 2009, § 40). Vis dėlto kiekvienu atveju svarbios konkrečios bylos aplinkybės – asmens lūkesčių dėl privataus gyvenimo gerbimo apimtis priklauso ir nuo to, kiek jis pats atsivėrė viešumai (žr. Hachette F. A. v. France, No. 12268/03, 23 July 2009) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. tarp ieškovės S. M. ir atsakovo L. G. buvo sudaryta atlikėjų paslaugų sutartis Nr. 2 (toliau - sutartis), kuria šalys susitarė, kad L. G. užsakovės S. M. šeimos šventės metu, užsakovei suteiks fotografavimo ir filmavimo paslaugas, bei perduos darbų rezultatus užsakovei, o užsakovė įsipareigojo sumokėti L. G. už suteiktas paslaugas sutartyje numatytą užmokestį (kainą). Byloje nėra ginčo, kad šalys sutartimi numatytus įsipareigojimus viena kitos atžvilgiu šiai dienai yra įvykdžiusios. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. kovo 4 d. ieškovės atstovas atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pretenziją, kuria buvo prašoma ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 18 d. nutraukti vaizdo įrašų transliavimą interneto platformoje www.youtube.com, pašalinant šiuos vaizdo įrašus iš nurodytos interneto platformos, kurie transliuojami pretenzijoje nurodytose nuorodose, ir jokiais būdais, jokiose interneto platformose ar materialinėse laikmenose neatgaminti, nedemonstruoti, nespausdinti, netransliuoti ar kitaip nedaryti prieinamais neapibrėžtam asmenų ratui užsakovės S. M. ir jos šeimos narių bei kitų asmenų atvaizdų, iš foto ar vaizdo medžiagos, vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal šalių sudarytą sutartį. Iš byloje esančio 2020 m. kovo 4 d. atsakovo elektroninio laiško nustatyta, kad atsakovo vertinimu, filmuota medžiaga yra jo autorinis darbas, o sutartyje nėra jokių draudimų jos nenaudoti, be to, jei tokie draudimai būtų buvę išreikšti, sutartis nebūtų buvusi pasirašyta. Iš antstolio Jono Petriko 2020 m. kovo 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 10 nustatyta, kad 2020 m. kovo 10 d. antstolis Jonas Petrikas, dalyvaujant S. M., konstatavo faktines aplinkybes dėl „YouTube“ ir https://www.didysisvestuviukatalogas.lt/ talpinamų vaizdo įrašų. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovas 2017 m. rugsėjo 25 d. S. G. išsiuntė elektroninį laišką su internetinėmis nuorodomis dėl dalies vaizdo įrašų, nufilmuotų vestuvių šventės metu, peržiūros, bei dėl to, kad atsakovas vėlavo atlikti savo sutartinius įsipareigojimus, ir tik 2018 m. gegužės mėnesį pateikė nuotraukas ir filmuotą medžiagą užsakovei, kai ieškovė pasisamdė kitą advokatą ir vyko atsiimti filmuotos medžiagos į Vilnių.

Ieškovės teigimu, nei ji, nei bet kuris kitas iš nurodytuose vaizdo įrašuose matomų asmenų atsakovui ar kitiems šventėje kartu su atsakovu paslaugas teikusiems asmenims, nebuvo davę sutikimo, kuriuo būtų leista atgaminti, demonstruoti, spausdinti, transliuoti ar kitaip daryti prieinamus neapibrėžtam asmenų ratui užsakovės ir jos šeimos narių atvaizdus. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, nurodė, kad jie tokio sutikimo taip pat nedavė. Atsakovas nurodo, kad buvo duotas žodinis sutikimas. Atsakovas mano, kad tai, kad nei ieškovė, nei tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus nuo 2017 m. rugsėjo 25 d., t. y. gavę dalį vaizdo įrašų, jokių pretenzijų jam dėl jų platinimo internete nereiškė, tik patvirtina faktą, kad jie neprieštaravo dėl jų platinimo.

Tai gi, sprendžiant, ar buvo pažeista teisė į atvaizdą, esminę reikšmę turi ta aplinkybė, jog tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, teigia, kad nedavė atsakovui sutikimo vaizdo įrašus, kuriuose yra užfiksuota S. G. ir Ž. G. vestuvių šventė, viešai publikuoti patalpinant juos interneto platformose, tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties nuostatuose taip pat nėra nurodyta, kad vestuvių šventės metu nufilmuoti vaizdo įrašai bus platinami internetinėse platformose, ar kad užsakovė, pasirašydama šią sutartį, išreiškė sutikimą dėl vaizdo įrašų platinimo interneto platformose, todėl atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai dėl ieškovės duoto žodinio sutikimo atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnis, 185 straipsnis). Nors atsakovas nurodo, kad tretieji asmenys 2017 m. rugsėjo 25 d. gavę dalį vaizdo įrašų, jokių pretenzijų dėl jų platinimo internete nereiškė, tačiau tai savaime taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, sutikimas internetinėse platformose publikuoti vaizdo įrašus buvo duotas atsakovui. Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas tik 2018 m. gegužės mėnesį įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir pateikė nuotraukas bei visą filmuotą medžiagą užsakovei. Trečiasis asmuo S. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad internete pamačiusi savo vestuvių vaizdo įrašus, kreipėsi į atsakovą, prašydama juos pašalinti, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, be to, gavęs pretenziją, taip pat atsisakė pašalinti vaizdo įrašus. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. atsakovui 2020 m. kovo 4 d. elektroniniu paštu išsiųsta pretenzija, prašant pašalinti ir daugiau internetinėse platformose nepublikuoti vestuvių šventės metu nufilmuotų vaizdo įrašų, tačiau atsakovas atsakydamas į ją nurodė, kad tai yra jo autorinis darbas. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad vaizdo įrašai nebuvo pašalinti ir 2020 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Teisė į atvaizdą yra pripažįstama privataus gyvenimo sudėtine dalimi, dėl to tiek asmens nuotrauka, tiek vaizdo įrašai gali būti paviešinti tik nepažeidžiant privataus gyvenimo apsaugą reglamentuojančių teisės normų, turint teisėtą tikslą bei egzistuojant būtinumui demokratinėje visuomenėje. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad vaizdo įrašų publikavimą pateisintų viešas interesas, o atsakovo nurodomi argumentai, kad vaizdo įrašai yra jo autorinis darbas, dėl to jis turi teisę juos publikuoti, nesant tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, sutikimo, yra nepagrįsti ir atmestini. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju S. G. ir Ž. G. vestuvių šventės metu nufilmuotų vaizdo įrašų publikavimas, be ieškovės ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, sutikimo, reiškia šių asmenų teisės į atvaizdą pažeidimą (CK 2.22 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturinės žalos atlyginimo

Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.22 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti jai 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlygimo, teismo posėdžio metu nurodė, neturtinė žala pasireiškė tuo, kad ji turi aiškinti giminėms, kodėl vaizdo įrašai yra patalpinti ir jai tai yra nemalonu, ji jaučia gėdos ir kaltės jausmą. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, S. G. ir Ž. G. taip pat prašo priteisti kiekvienam po 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. S. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad tai buvo privati jų šventė, vaizdo įrašuose yra užfiksuota, kaip vyras jai lenda po suknele ir ima keliaraištį, jų bučiniai, svečiai vartojantys alkoholį, todėl ji nesijaučia patogiai dėl viešinamų jos šventės įrašų, o Ž. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo sumenkintas jo kaip vadovo autoritetas, darbuotojams pamačius vaizdo įrašus, kuriuose jis lenda savo sutuoktinei po suknele ir nuima keliaraištį.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 2.22 straipsnyje bei CK 6.250 straipsnyje nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos minimali ir (ar) maksimali riba. Priteistiną neturtinės žalos atlyginimą nustato teismas ir, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl CK 1.138 straipsnio nuostatų, pažymima, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas ir ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2011).

Vertinant tai, ar asmeniui dėl jo teisės į atvaizdą pažeidimo buvo padaryta neturtinės žalos ir ar dėl jos atlyginimo nepakanka vien teisės pažeidimo pripažinimo, o turi būti priteista žalos atlyginimo suma, svarbu kiekvienu konkrečiu atveju pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tai, ar asmuo galėjo patirti ir patyrė dėl teisės į atvaizdą pažeidimo neigiamus padarinius, kurie atitiktų CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.). Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą. Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (M. v. United Kingdom, 24 February 1995; Series A No. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (P. v. Greece, 31 October 1995, no. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą (O. v. Sweden, 24 March 1988, no. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (L.O. Spain, 9 December 1994, no. 16798/90, 65 par., Series A No. 303-C). Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nustatant tai, ar pažeidimas galėjo sukelti neigiamų padarinių asmeniui, įvertintinas ir to asmens jautrumas, svarbos suteikimas teisei į atvaizdą ir jos saugojimas iki pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012).

Nagrinėjamoje byloje svarbu yra tai, kad išviešintuose vaizdo įrašuose matosi tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, veidai, asmeninio pobūdžio ir labai artimas S. G. ir Ž. G. tarpusavio bendravimas (Ž. G. palindimas po S. G. sijonu, bučiniai), tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, galėjo būti atpažįstami iš vaizdo įrašų šeimos narių bei svetimų žmonių, vaizdo įrašuose yra atskleidžiami tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, privataus gyvenimo momentai, o interneto platformose atsakovo talpinami vaizdo įrašai buvo matomi neapibrėžtam asmenų ratui gan ilgą laiką, pradedant juos talpinant internete nuo 2017 m. vasario 4 d., todėl tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pagrįstai nurodo, kad patyrė dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo internete talpinami vaizdo įrašai nėra kokybiški, nes jis deda vaizdo įrašus, kur yra prieblanda ir praktiškai neina įžiūrėti veidų, tačiau teismo posėdžio metu peržiūrėjus antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus vaizdo įrašus, neneigė, kad peržiūrėtuose vaizdo įrašuose nėra prieblandos ir veidai gerai matomi.

Teismo vertinimu, šiuo atveju konstatavus neteisėtą tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, atvaizdo paviešinimą, yra pagrindas pripažinti, jog jie akivaizdžiai patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, nes tokiu būdu neteko privatumo. Be to, atsakovas, net ir po ieškovės raštu pateiktos pretenzijos, atsisakė pašalinti vaizdo įrašus, taip ignoruodamas ieškovės ir jos artimųjų asmenų teisės į privatų gyvenimą gerbimą, sukeliant tiek ieškovei, tiek tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, bejėgiškumo jausmą, nerimą, neteisybės jausmą, kitų su tuo susijusių nepatogumų ir tokiomis aplinkybėmis teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, ginamos vertybės specifiką, susiklosčiusią teismų praktiką, darytina išvada, kad šioje byloje nustačius 100,00 Eur iš atsakovo ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, bei po 200,00 Eur iš atsakovo tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, nes tai atitiks CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nebus viršytos teismų praktikoje taikomos nukentėjusiems asmenims tokiais atvejais priteistinos materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio ribos, nebus pažeista delikto individualizavimo bei piniginės kompensacijos pusiausvyra.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą teise skyrimo

Ieškovės ir trečiųjų asmenų, reiškiančių savarankiškus reikalavimus atstovas 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu prašė atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti maksimalią baudą, o pusę paskirtos baudos lygiomis dalimis priteisti jo atstovaujamiems asmenims.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).

Teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovas posėdžio metu nurodė, kad prašo atidėti teismo posėdį tuo pagrindu, kad jis nėra susipažinęs su visais prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais, nes yra gavęs tik ieškinį ir savarankiškus reikalavimus, tačiau jų priedų nėra gavęs, nereiškia, jog jis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinys buvo pateiktas elektroninių ryšių pagalba, o atsakovas nėra prisijungęs prie elektroninės teismų sistemos, todėl jam buvo išsiųsti tik procesiniai dokumentai be priedų, nurodant, kad su priedais jis gali susipažinti atvykęs į teismą arba prisijungęs prie elektroninės teismų informacinės sistemos. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Tai, kad atsakovas neatvyko į parengiamuosius teismo posėdžius, apie kuriuos ji buvo informuotas tinkamai, o atvykęs į teismo posėdį paprašė jam suteikti galimybę susipažinti su bylos medžiaga, tai yra procesinių dokumentų priedais ir būtent dėl šios priežasties buvo atidėtas vienas iš posėdžių, teismo vertinimu nėra pakankamas pagrindas skirti atsakovui taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 018,01 Eur (136,00 Eur žyminis mokestis, 73,11 Eur mokestis antstolei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 108,90 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, 700,00 Eur advokato pagalbai apmokėti). Ieškovė ieškiniu buvo pareiškusi vieną neturtinio pobūdžio reikalavimą ir vieną turtinio pobūdžio reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimas tenkintas visiškai, o turtinio pobūdžio reikalavimas tenkintas iš dalies, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys patenkintas 60 procentų (50 proc. (neturtinio pobūdžio reikalavimas) + 10 proc. (100,00 Eur/1 000,00 Eur) x 100 proc.) (turtinio pobūdžio reikalavimas)), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 610,81 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 5 dalis, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 8 punktas, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jų patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 393,00 Eur (143,00 Eur žyminis mokestis ir 250,00 Eur advokato pagalbai apmokėti). Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, ieškiniu buvo pareiškę vieną neturtinio pobūdžio reikalavimą ir vieną turtinio pobūdžio reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus neturtinio pobūdžio reikalavimas tenkintas visiškai, o turtinio pobūdžio reikalavimas tenkintas iš dalies, darytina išvada, kad trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, ieškinys patenkintas 63,33 procentų (50 proc. (neturtinio pobūdžio reikalavimas) + 13,33 proc. (400,00 Eur/3 000,00 Eur) x 100 proc.) (turtinio pobūdžio reikalavimas)), todėl tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, iš atsakovo priteistina 248,89 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas į bylą rašytinių įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė.

Byloje yra susidariusių 7,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios susidarė dėl to, kad atsakovui nepavykdavo įteikti jam skirtų procesinių dokumentų, todėl iš atsakovo yra pagrindas priteisti valstybės patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti neteisėtus veiksmus - vaizdo įrašų transliavimą interneto platformoje www.youtube.com. ir interneto platformoje https://www.clip.fail/, pažeidžiančius teisę i atvaizdą, pašalinant šiuos vaizdo įrašus iš nurodytos interneto platformos, kurie transliuojami šiose nuorodose:

1.1. https://www.youtube.com/watch?v=5F5k94FJTrc&feature=youtu.be,- „VESTUVIU MUZIKANTAI KLAIPĖDOJE, TAURAGĖJE, ŠILALĖJE, MAŽEIKIUOSE, TEL. 8609 16010“ - 39:25 min. ilgio trukmės, patalpinta, 2017-08-22, administratoriaus – „La Paloma“;

1.2. https://www.youtube.com/watch?v=2x_Yecc89Yw&t=258s „ATLIKĖJAI, RENGINIŲ VEDĖJAI, DJ PASLAUGOS, DJ VESTUVĖMS, MOBILE DJ SERVICES +370 639 78850“, 20:48 min. ilgio trukmės, patalpintas 2017-08-24, administratoriaus „Scenos servisas“;

1.3. https://www.youtube.com/watch?v=zKcWVxG4v1Y&t=775s, „VESTUVIŲ MUZIKANTAI 2019! DAINUOJAME JUBILIEJUOSE, VESTUVĖSE. GRUPĖ ARTIS +370 609 16010”, 1 val. 14 min. ilgio trukmės, patalpintas 2018-01-25, administratoriaus „Grupe Artis“;

1.4. https://www.youtube.com/watch?v=vljhI30wrF4&feature=youtu.be, „VESTUVIŲ POKYLIS. MUZIKANTAI KLAIPĖDOJE, TAURAGĖJE, ŠILALĖJE, KAUNE +370 609 16010”, 23:12 min. ilgio trukmės, patalpinta 2018-03-03, administratoriaus “Scenos servisas”;

1.5. https://www.youtube.com/watch?v=Mv7njoLcBhE&feature=youtu.be- „VESTUVIŲ MUZIKANTAI ALYTUJE, KAUNE MARIJAMPOLĖJE, +370 609 16010”, 34:24 min. ilgio trukmės, patalpintas 2018-03-15 administratoriaus – „Premierauto nuoma“;

1.6. https://www.clip.fail/video/RrQKgj9PoU4 „VESTUVIŲ MUZIKANTAI 2018! GYVA MUZIKA VESTUVĖMS, VESTUVINIAI MUZIKANTAI TEL. 8609 16010“, 39:25 min. ilgio trukmės, patalpinimo data nenurodyta, administratoriaus „Visos Zvaizdes“;

1.7. https://www.clip.fail/video/Mx0czquwGy8, „DJ, vedėjas, muzikantai vestuvėms, vestuvių muzikantai, muzikantai renginiui tel. +370 609 16010“, 47:34 min. ilgio trukmės, patalpinimo data nenurodyta, administratoriaus „Scenos servisas“;

1.8. https://www.youtube.com/watch?v=VoFKEPj8WvM&feature=youtu.be„DJ VESTUVĖMS, GIMTADIENIAMS. MEMELIO DVARAS. DJ TELEFONAS +370 682 03690. KONTAKTAI, UŽSAKYMAS“ - 20:49 min. ilgio trukmės, patalpinta, 2017-02-04, administratoriaus - „L. G.“;

Įpareigoti atsakovą L. G., jokiais būdais, jokiose interneto platformose ar materialinėse laikmenose, po neteisėtų veiksmų nutraukimo, neatgaminti, nedemonstruoti, nespausdinti, netransliuoti ar kitaip nedaryti prieinamais viešai, neapibrėžtam asmenų ratui užsakovų ieškovės S. M. ir trečiųjų asmenų S. G. ir Ž. G., ir jų šeimos narių bei kitų artimų asmenų atvaizdų, iš foto ir video medžiagos gautos, vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal 2015 m. rugsėjo 5 d. atlikėjų paslaugų sutartį Nr.2

Priteisti iš atsakovo L. G., 100,00 Eur (šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo ieškovės S. M., naudai.

Priteisti iš atsakovo L. G., po 200,00 Eur (du šimtus) neturtinės žalos atlyginimo, trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankišką reikalavimą S. G.

Priteisti iš atsakovo L. G., po 200,00 Eur (du šimtus) neturtinės žalos atlyginimo, trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankišką reikalavimą Ž. G..

Priteisti iš atsakovo L. G., 610,81 Eur (šešis šimtus dešimt eurų ir 81 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės S. M., naudai.

Priteisti iš atsakovo L. G., 248,89 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 89 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, S. G. ir Ž. G., naudai.

Priteisti iš atsakovo L. G. 7,30 Eur (septynis eurus ir 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Kitoje dalyje ieškinį ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.