Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dariaus Kantaravičiaus,

civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K., civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Kęstučio Jonaičio, nukentėjusiųjų N. O. S. ir S. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.) ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 176 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.) – 35 MGL (1318 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (5648,00 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta 170 MGL (6401,00 eurų) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios N. O. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 21 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo N. O. S. naudai.

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. S. naudai.

Nukentėjusiosios S. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo S. S. naudai.

Iš nuteistojo N. K. nukentėjusiųjų N. O. S. ir A. S. naudai priteista 1000 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. jis, būdamas darbdavio įgaliotas asmuo, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo pagalbinis darbininkas, o būtent: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. rugsėjo 20 direktoriaus įsakymu paskirtas Logistikos skyriaus logistikos vadovu ir būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2012 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų logistikos vadovo pareiginių nuostatų Nr. 35 19 punktą, kur nurodyta jo pareiga „kontroliuoti, ar pavaldūs darbuotojai vykdo vidaus darbo tvarkos taisyklių, darbuotojų saugos, priešgaisrinės saugos, civilinės saugos, elektrosaugos norminių aktų bei KVS/AVS nustatytus reikalavimus“, privalėdamas organizuoti darbą sandėlyje, vadovaujantis įvykio metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 nuostatomis, pažeidė šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad „darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, taip pat pažeidė įstatymo 25 straipsnio 6 punktą, reglamentuojantį, kad „darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais: „<...> organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką;“ bei 13 punktą, reglamentuojantį, kad jis „kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, kuri 2013 m. liepos 18 d. patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 17 punktą, neinstruktavo darbo vietoje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukciją pagalbinio darbininko A. S., kuris į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas dirbti tik nuo 2013 m. rugsėjo 9 d., t. y. dirbo tik antrą darbo dieną, pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 66 1.2 papunkčio nuostatą, kad „dirbti pagalbiniu darbininku leidžiama asmeniui, išklausiusiam instruktažą darbo vietoje“, nesupažindino A. S. su Darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 64, ir šios instrukcijos 18 punkto nuostata, kad „kai lipant kopėčiomis rankoje nešamas krovinys, jo svoris ir konfigūracija neturi trukdyti saugiai lipti ir laikytis“, neinstruktavo A. S., kokiu saugiu būdu, saugiais metodais atlikti jam pavestą darbą – naujų stelažų prekių bei medžiagų sandėliavimo montavimo darbus, kokias naudoti darbo priemones, įrankius bei saugos priemones, neinstruktavo, kokiu saugiu būdu dirbti aukštyje keliant metalines stelažų sijas, nekontroliavo, ar A. S. tinkamai, saugiai atlieka jam pavestą darbą, neuždraudė A. S. kelti siją lipant kopėčiomis, tuo pažeidė tuo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 5 punktą, numatantį, kad „darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe: 2013 m. rugsėjo 10 d., apie 16.20 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinis darbininkas A. S. darbo metu, vykdydamas metalinių stelažų prekių bei medžiagų sandėliavimui montavimo darbus (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos sandėlyje Nr. 5, lipdamas kopėčiomis keldamas 17 kilogramų svorio ir 2,7 metrų ilgio metalinę siją, neteko pusiausvyros ir nukrito žemyn, galva atsitrenkdamas į grindinį, patyrė kūno sužalojimą, poodines kraujosruvas abiejų akių viršutiniuose vokuose, kraujosruvas kaktos, abiejų momenų minkštuosiuose audiniuose, kaktilaulio dešinės pusės ir dešinio smilkinkaulio skeveldrinius lūžimus, dešinio momenkaulio linijinį lūžimą, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo ties dešine smilkinine skiltimi, abipusius kraujo išsiliejimus po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kaktine - momenine skiltimi, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ties abiem smegenų pusrutuliais ir smegenėlėse, galvos smegenų kairės kaktinės ir kairės smilkininės skilčių sumušimą, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu bei galvos smegenų išemija, dėl ko A. S. 2013 m. rugsėjo 18 d. mirė.

1.2. Taip pat jis suklastojo dokumentą, jį laikė ir panaudojo, o būtent: laikotarpyje nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2013 rugsėjo 13 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, 2010 m. rugsėjo 20 d. direktoriaus įsakymu paskirtas Logistikos skyriaus logistikos vadovu, būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, atsakingu už darbuotojų instruktavimą priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojus, neinstruktavęs darbo vietoje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukciją pagalbinio darbininko A. S., kuris į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas dirbti tik nuo 2013 m. rugsėjo 9 d., nesupažindinęs A. S. su „Darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias saugos ir sveikatos“ instrukcija Nr. 64 bei kitomis instrukcijomis, suklastojo A. S. parašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos“ žurnale stulpelyje „instruktuojamojo“ pasirašydamas už A. S., pamėgdžiojant šio parašą, ir laikė šį suklastotą dokumentą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose bei panaudojo šį dokumentą, jo kopiją 2013 m. rugsėjo 13 d. pateikdamas Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui.

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų pakanka N. K. kaltei pagrįsti jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir pagrįstai bei atitinka BK 176 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.) ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtį.

3. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Skunde nurodoma, kad kvalifikuojant veiką pagal materialios sudėties BK 176 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį, būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai. Minėto straipsnio dispozicija yra blanketinė ir objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai pasireiškia teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą, pažeidimu. Be to, BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija numato ir specialų subjektą – darbdavį ar jo įgaliotą asmenį ir šis asmuo pažeidžia teisės aktų reikalavimus, kuriuos jis privalo vykdyti pagal savo užimamas pareigas ir kompetenciją.

3.2. Nuteistasis nurodo, kad nelaimingo atsitikimo metu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Logistikos skyriaus vadovu. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 nuostatas. Šiame įstatyme numatyti subjektai, kurie atsakingi už saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą konkrečioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, tai yra 1) darbdavį, 2) darbdavio įgaliotą asmenį darbuotojų saugai ir sveikatai, 3) darbdaviui atstovaujantį asmenį. Įstatymo 2 straipsnyje aiškinant pagrindines sąvokas nurodyta, kad darbdavio įgaliotu asmeniu darbuotojų saugai ir sveikatai laikomi padalinio vadovai ar kiti administracijos pareigūnai, kuriems darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Darbdaviui atstovaujančiu asmeniu ši teisės norma įvardija įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovą ar darbdavį kaip fizinį asmenį.

3.3. Skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto ir 25 straipsnio 6 ir 13 punkto nuostatų sisteminis aiškinimas įpareigoja būtent įmonės vadovus vykdyti nurodytas organizacines funkcijas, jie turi rūpintis, kad būtų paskirti asmenys, atsakingi už darbų saugą, kurie vykdytų jiems priskirtas konkrečias funkcijas. Įvykio metu jis, kaip logistikos skyriaus vadovas, vykdė mažiausio struktūrinio padalinio-skyriaus vadovo funkcijas, todėl pažeisti teisės aktų, kurie reglamentuoja aukščiausių įmonės ar įstaigos vadovų funkcijas, jis niekaip negalėjo. Dėl to inkriminuoti minėtų Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos įstatymo pažeidimų jam nėra jokio pagrindo.

3.4. Pasak apelianto, skundžiamame nuosprendyje nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir įvykusio nelaimingo atsitikimo padarinių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios kategorijos bylose būtina įvertinti ne tik darbdavio ar jo įgalioto asmens darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus, bet ir kitas aplinkybes, kurios galėjo turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir spręsti, kurios iš šių aplinkybių buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Nepagrįstas teismo motyvas, kad A. S. nesupažindinimas su norminiais aktais, priimtais konkrečioje įmonėje, prieš pradedant darbą, dėl ko kilo nelaimingas atsitikimas ir A. S. mirtis, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su teisės aktų reikalavimų pažeidimais. Šio motyvo nepatvirtina faktiniai bylos duomenys.

3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis suklastojo įrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios apeliantas teigė, kad A. S. įvadinį instruktažą atliko, pastarasis nuteistojo darbo kabinete, kuriame buvo ir kitų žmonių, susipažino su N. K. jam pateiktomis darbo instrukcijomis. Instruktažo faktą patvirtino B. V.. Įvadinis instruktažas atliekamas darbuotojui pradedant dirbti. Tai susiję su bendro pobūdžio ir plačiai taikomų saugaus darbo reikalavimų, kurie nesusiję su konkrečią dieną atliekama darbine užduotimi, aiškinimu. 2013 m. rugsėjo 13 d. iš ryto apeliantas teigia nurodęs darbininkui B. V. ir pagalbiniam darbininkui A. S. sandėlyje montuoti prekių laikymo stelažus. Pagal darbo užduotį B. V. turėjo sumontuoti stelažų sijas į vieną statinį, o A. S. pareiga buvo paimti iš krūvos stelažų sijas ir jas padavinėti B. V.. Buvo nurodyta A. S. sijas kelti vertikaliai jam stovint ant žemės. Tai buvo pati elementariausia užduotis ir apie tai, kad A. S. naudotų kopėčias šiam darbui atlikti, jokio nurodymo N. K. teigia nedavęs. Iki pietų šie asmenys dirbo dviese, o po pietų buvo pakviestas G. D. ir jie abu su B. V., stovėdami ant pirmos sumontuotos stelažo sijos (pirmo aukšto), toliau montavo kitą aukštą. Tuo metu A. S. sijas turėjo padavinėti nuo žemės ir tai jam padaryti buvo visiškai įmanoma nesinaudojant kopėčiomis. Prieš darbo pradžią N. K. teigia instruktavęs darbuotojus apie darbų atlikimo saugą, visi darbininkai dėvėjo šalmus. Visos šios aplinkybės rodo, kad tvirtinimas, jog apeliantas nesilaikė Darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 64 reikalavimų, nesupažindinęs su ja A. S., nepagrįstas, kadangi visų pirma kyla klausimas, ar turėjo būti aiškinamos instrukcijos nuostatos, jei konkreti gamybinė užduotis A. S. buvo nurodymas dirbti stovint ant žemės ir apie kopėčių naudojimą nebuvo jokios kalbos.

3.6. Pasak apelianto, visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad darbdavys ir jo įgaliotas asmuo <...>, iki stelažų montavimo darbų pradžios neparengė jų statybos darbų vykdymo (technologijos) projekto, kuriame būtų numatytos saugios darbo priemonės <...> stelažų montavimo metu <...>, taip pat jų montavimo tvarka ir naudotini darbo įrenginiai <...>, nepateikė stelažų montavimo instrukcijos. Nėra nurodytas joks teisės aktas, kuriame reikalaujama būtent tokios technologijos montuojant stelažus. Be to, šie stelažų montavimo darbai buvo pavesti darbininkams B. V. ir G. D., kurie tai darė ne pirmą kartą, ir tai daryti specialios instrukcijos ir technologinio proceso nėra numatyta. A. S. jokie montavimo darbai nebuvo pavesti, jis buvo pagalbinis darbininkas ir sijas padavinėjo nuo žemės. Nelaimingas atsitikimas įvyko ne A. S. vykdant darbo funkcijas, o dėl kitų priežasčių.

3.7. Skunde teigiama, kad nuosprendyje nepagrįstai pakeistas kaltinamajame akte deklaruotas nelaimingo atsitikimo mechanizmas, iš jo pašalinus aplinkybę, kad A. S., keldamas siją, lipo ne ant dvipusių skečiamų 5 pakopų kopėtėlių, o ant šalia stovėjusių ilgų kopėčių ir dėl to krito iš didesnio aukščio nei nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, tokiu būdu teismas siekė įteigti nesaugios darbui aplinkos buvimą. Jokie objektyvūs duomenys šios aplinkybės nepatvirtina. Be to, teismas nurodė, kad buvo netinkamai išsaugota įvykio vieta, per tam tikrą laiką nebuvo pranešta prokuratūrai, atvykusi į įvykio vietą GMPT gydytoja L. O. prisiminė, kad jai buvo pasakyta, jog nukentėjusysis nukrito iš 2–2,5 m aukščio, darbuotojai B. V. ir G. D. aukštyje dirbo nesaugioje aplinkoje, dėl ko administracijos darbuotojai ir apeliantas buvo nubausti administracine tvarka. Taip pat nurodyta, kad A. S. nelaimingo atsitikimo metu nedėvėjo šalmo. Pažymima, kad dėl įvykio vietos išsaugojimo apeliantas nebuvo atsakingas, darbų saugai įmonėje vadovavo A. T.. Valstybinei darbo inspekcijai buvo pranešta tą pačią dieną. A. S. buvo gydomas ligoninėje, dėl ko ikiteisminio tyrimo institucijos nebuvo informuotos iki jo mirties. Liudytojos L. O. pateiktą informacijos teismas nevertino kritiškai, neatsižvelgė į tai, kad tuo metu situacija įvykio vietoje buvo įtempta, todėl bet kas ir bet ką galėjo pasakyti. Pasak apelianto, šalmų nedėvėjimo faktas yra daugiau teismo loginio interpretavimo padarinys nei objektyviai egzistuojantys faktai, o apeliantui paskirta administracinė nuobauda susijusi su B. V. ir G. D. darbo sąlygomis, bet ne su A. S. veiksmais.

3.8. Apelianto vertinimu, teismas be jokio pagrindo ir nemotyvuotai visų įrodymų visete įvertino 2015 m. gruodžio 3 d. ikiteisminio tyrimo eksperimento duomenis, nurodydamas., jog nėra pagrindo manyti, kad nelaimingo atsitikimo aplinkybės atkurtos neautentiškai. Eksperimentu buvo įrodyta, kad stovint ant žemės ir keliant 17 kg siją į stelažų sumontuotą pirmą aukštą, tai padaryti įmanoma. Taigi buvo panaikinta abejonė, kad A. S. techniškai nuo žemės negalėjo paduoti tokios sijos kitiems darbininkams ir buvo priverstas naudotis savo atsineštomis kopėčiomis. Tai rodo, kad jis veikė savo nuožiūra ir savavališkai pasilypėdamas ant įvykio vietoje užfiksuotų kopėčių.

3.9. Pasak apelianto, teismas taip pat nemotyvuotai atmetė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad darbuotojo instruktavimo aplinkybės su įvykusiu nelaimingu atsitikimu sietinos tik tikimybiniu ryšiu. Specialistas nurodė, kad net ir instruktuotas darbuotojas, kuriam instruktavimas įformintas įmonėje nustatyta tvarka, gali patirti sužalojimus nelaimingo atsitikimo metu, nes darbuotojo tinkamas instruktavimas tik sumažina nelaimingo atsitikimo tikimybę, bet neužtikrina, kad jis tikrai neįvyks. Specialistas įvertino visas bylos aplinkybes, atkreipė dėmesį į tai, kad A. S. dirbant aukštumoje nebuvo naujokas, turėjo galiojantį aukštuminius darbus dirbti leidžiantį pažymėjimą, todėl jo elgesys tikrai nesusijęs su tariamu jo neinstruktavimu prieš pradedant darbą ir, manytina, nulemtas jo asmeninių savybių. Teismas neįvertino paties A. S. veiksmų, nepaneigė fakto, kad darbinė užduotis jam buvo suformuota nuo žemės padavinėti sijas ir aplinkybė, kodėl jis lipo kopėčiomis, nebuvo bandyta pagrįsti. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į A. S. aukštalipio patirtį, jis pernelyg pasitikėjo savo jėgomis, todėl savavališkai pakeitė darbinės užduoties sąlygas ir nelaimingas atsitikimas įvyko dėl jo didelio neatsargumo.

3.10. Apeliantas, analizuodamas BK 300 straipsnio objektyviąją pusę, nurodo, kad ji pasižymi aktyviais veiksmais, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nesurinkta tokių įrodymų, kad N. K. pats, imituodamas A. S. parašą, už jį pasirašė. Teismas, nurodydamas, kad neinstruktavęs A. S., tik apeliantas turėjo faktinį suinteresuotumą pasirašyti registracijos žurnale vietoje A. S., ir tą jis padarė, remiasi prielaidomis. Juolab, kad už darbų saugą įmonėje buvo atsakingas A. T.. Ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo bandyta nustatyti, kas galėjo suklastoti A. S. parašą, o atliktos rašysenos ekspertizės tik patvirtino aplinkybę, kad žurnale pasirašė ne pats A. S.. Teismas nurodė, kad žurnalas buvo laikomas nuteistojo kabinete, niekaip specialiai nesaugomas, į kabinetą patekti galėjo kiekvienas. Po nelaimingo atsitikimo šis žurnalas iš nuteistojo darbo kabineto buvo paimtas, todėl buvo kitų asmenų, galimai suinteresuotų atlikti klastojimo veiksmus, tačiau ši versija tirta nebuvo. Specialisto išvada pateikta ištyrus tik A. S. rašto lyginamuosius pavyzdžius. Taip pat, vertinant alternatyvius inkriminuotus BK 300 straipsnio požymius – žinomai suklastoto dokumento laikymą ir panaudojimą, pažymima, kad nuteistasis jokios dokumento kopijos Valstybinei darbo inspekcijai nepateikė, nebuvo įgaliotas atlikti tokius veiksmus. Be to, nebuvo įrodinėjama, kad apeliantas žinojo apie tai, dokumento suklastojimą, o ikiteisminio tyrimo metu disponavimu suklastotu dokumentu jis apskritai nebuvo įtariamas.

4. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir nukentėjusiųjų N. O. S., A. S. ir S. S. civilinius ieškinius atmesti. Netenkinus šio prašymo, jiems priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti.

4.1. Skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo kaltės konstatavimas ir nukentėjusiųjų civilinių ieškinių patenkinimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra paremtas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu ir įvertinimu.

4.2. Ginčydamas nuteistojo kaltę dėl BK 176 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, civilinio atsakovo atstovas pažymi, kad liudytojas Z. T. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog pirmą darbo dieną jis instruktavo A. S., kuris pasirašė įvadinio darbų saugos ir sveikatos instruktažo žurnale bei gaisrinės saugos įvadiniame instruktaže. Apie galimus pavojus A. S. taip pat kalbėjo, minėjo, kad tokių darbų gali būti, aiškino kaip pasinaudoti kopėčiomis. A. S. jam sakė, kad visa tai žino, neseniai buvo baigęs aukštalipio mokymus ir turi pažymėjimą. Minėto liudytojo parodymus patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnalo išrašo ir pažymėjimo kopija, kurioje nurodyta, kad A. S. 2013 m. rugsėjo 6 d. išduotas darbo pažymėjimas. Taip pat Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalo išrašas, kuriame pažymėta, kad A. S. 2013 m. rugsėjo 6 d. supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, grafoje yra darbuotojo parašas. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų sistemiškai su kitais bylos įrodymais neįvertino, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

4.3. Pasak civilinio atsakovo atstovo, nepagrįsti teismo motyvai, kad A. S., nors ir buvo pasirašęs darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale, tačiau aplinkybė, kad jis buvo instruktuotas darbo vietoje, nenustatyta. Pažymima, jog A. S. buvo tik pagalbinis darbininkas, jo pareigos, kaip nurodė liudytojas Z. T., buvo pašluoti, atnešti plaktuką ar dar kažką, kam nereikia ypatingų įgūdžių. Teismo akcentuojamas motyvas, kad jis nebuvo instruktuotas, kaip į aukštį saugiu būdu pakelti sijas, nėra reikšmingas, nes byloje nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo dieną A. S. buvo pavestas nesudėtingas ir jokių specialių instrukcijų nereikalaujantis darbas – stovint ant tvirto pagrindo sandėlyje (išbetonuotų grindų), perduoti kitiems dviem darbininkams B. V. ir G. D. 17 kg 2,7 m ilgio metalines sijas stelažų montavimui. Taigi tokio nesudėtingo darbo metu, pasak apelianto, A. S. nereikėjo būti nei aukštyje ir kilnoti sijas, dėl to stelažų montavimo schemos pateikimas ar nepateikimas jo veiksmams įtakos neturėjo.

4.4. Skunde teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti tiek paties nuteistojo, tiek B. V. ir G. D. parodymai patvirtina, kad kopėčios A. S. pavestam darbui atlikti nebuvo reikalingos. Byloje jokie įrodymai nepatvirtina, kad N. K. buvo nurodęs A. S., B. V. ar G. D. jomis naudotis atliekant stelažų surinkimo darbus. Aplinkybė, kad A. S. savavališkai, nežinant darbdaviui bei jo tiesioginiam vadovui, pasinaudojo netinkamu instrumentu – atsinešė dvipuses skečiamas 5 laiptelių 103 cm aukščio kopėčias ir jomis lipo keldamas siją bei neišlaikęs pusiausvyros nukrito nuo kopėčių, galva atsitrenkdamas į betono grindinį, suponuoja išvadą,, kad A. S. pats, pažeisdamas darbų saugos reikalavimus, elgėsi neatsakingai ir rizikingai.

4.5. Pasak apelianto, teismo nurodyta aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė A. S. darbui būtinų saugos priemonių (šalmo), nepagrįsta. Tai, kad nepavyko gauti bendrovės Darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių apskaitos kortelės Nr. 14 originalo, bei tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centre parašų kopijos netiriamos, nesuponuoja nei civilinio atsakovo, nei jo įgalioto atstovo kaltės, kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvada, jog byloje apklaustų liudytojų parodymai dėl šalmo dėvėjimo prieštaringi, paneigiami B. V. parodymais, jog visada yra dirbama su šalmais, G. D. paaiškinimais, jog darbo metu jiems privaloma dėvėti šalmus, nes dažnai yra tikrinami darbų saugos specialisto, ir todėl juos dėvi visada. Be to, faktą, kad įvykio dieną A. S. dirbo su šalmu, kurio galimai pats neprisisegė, patvirtina į įvykio vietą atbėgęs bendrovės darbų saugos specialistas Z. T., kuris nurodė, kad A. S. po įvykio stipriai blaškėsi, judėjo ratu, todėl visus daiktus, tarp kurių buvo ir kopėtėlės, ir šalmai, patraukė į šalis, kad nesimaišytų. Įvykio vietoje niekas nesudėliojo nei kopėtėlių, nei sijos, nei šalmų. Šalmai buvo sudėti ant kolonos, jų iki tol niekas nelietė.

4.6. Civilinio atsakovo atstovo teigimu, bendrovės bei nuteistojo kaltę paneigia teismo ekspertų išvados dėl atsiradusių padarinių. 2015 m. sausio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvadose nurodyta, kad A. S. sužalojimus patyrė nukritus iš 0,7–1 m aukščio, dėvint šalmą. Jam nedėvint šalmo, sužalojimų pobūdis būtų kitoks nei nustatytas. Galimybė, kad jis nukrito nuo 2–3 m aukščio (tiek dėvint, tiek nedėvint šalmo) atmestina, kadangi tokiu atveju dėl kūno kritimo iš aukštumos dėsningumų galvos išorinio trauminio kontakto su žeme (betoniniu grindiniu) žymė lokalizuotųsi aukščiau. LTEC 2015 m. balandžio 24 d. išvadose nurodyta, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks, kad A. S. judėjo kopėčiomis ir nesilaikė už jų, nes rankose nešė siją, kuri buvo santykinai sunki ir ilga, todėl neteko pusiausvyros, virto nuo kopėčių, krito iš aukščio ir susižalojo. Įvykio priežastis, kad pagalbinis darbininkas A. S., judėdamas kopėčiomis, rankose nešė tokią metalinę siją, kuri trukdė jam saugiai judėti kopėčiomis. LTEC 2017 m. rugsėjo 13 d. išvadose papildyta, jog neatitinkantis įmonėje nustatytos tvarkos A. S. instruktavimo įforminimas nesietinas su tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimis – darbuotojas krito nuo kopėtėlių ne todėl, kad nepasirašė žurnale, o todėl, kad jis dirbo ne taip, kaip „Stelažų surinkimo vadove“ nurodė jų gamintojas ir kaip nurodyta Nuostatų [3] 2 priedo 4.2.3 punkte, nors buvo mokytas ir atestuotas aukštalipiu, todėl privalėjo išmanyti, kaip saugiai dirbti aukštyje. Darbuotojo instruktavimo aplinkybės su tiriamu nelaimingu įvykiu sietinos tik tikimybiniais ryšiais. LTEC 2017 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvadoje Nr. 1 1-1537 (17) nurodyta, kad iš tyrimui pateiktos medžiagos negalima nustatyti, ar instruktavimo metu A. S. buvo paaiškinta, jog paduoti montuotojams sijas reikia stovint ant grindų ir sijos tuo metu turi būti vertikalioje padėtyje (tai yra dirbti taip, kaip nurodyta „Stelažų surinkimo vadove“), nors pagal stelažus montavusių darbuotojų parodymus panašiai ir buvo dirbama, kol nebuvo panaudotos kopėtėlės. Taigi net jei būtų nustatyti lokalinių teisės aktų pažeidimai, šios aplinkybės nesietinos su tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimis – A. S. krito ne todėl, kad nepasirašė Darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 64 žurnale, o todėl, kad jis dirbo ne taip, kaip jam buvo nurodęs tiesioginis vadovas, pats savavališkai atsinešė kopėtėles, kurios šiems darbams nebuvo nei būtinos, nei reikalingos. Be to, net dirbant ant kopėtėlių, A. S. buvo atestuotas aukštalipis, todėl privalėjo išmanyti, kaip saugiai dirbti aukštyje.

4.7. Apeliantas, ginčydamas N. K. kaltę dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, pažymi, kad rašysenos specialistai nurodė, kad kategoriškai atsakyti į klausimą, ar vietoje A. S. saugos darbe instruktavimų žurnale pasirašė kitas asmuo negalima, kadangi tiriamasis parašas yra mažos grafinės apimties. Byloje nebuvo tiriamas N. K. parašų ar rašysenos panašumas, lyginant juos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale A. S. vardu atliktų įrašų ar parašų tikrumu. Prieigą prie aptariamų žurnalų turėjo ir įrašus juose galėjo atlikti darbų saugos specialistas Z. T. ar kiti asmenys, nors tokių duomenų byloje nėra. Taigi apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis vien teismo ir rašysenos ekspertų abejonėmis. Juolab, kad nėra nustatytas subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – nėra nustatytas žinojimo apie suklastotą dokumentą faktas.

4.8. Civilinio atsakovo manymu, teismas nepagrįstai konstatavo civilinio atsakovo įgalioto asmens kaltę bei priežastinį ryšį tarp darbdavio veiksmų ir nelaimingų padarinių darbuotojui, tačiau, jei apeliacinės instancijos teismas nustatys, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl N. K. kaltės, prašoma įvertinti nukentėjusiesiems priteisto neturtinės žalos dydžio pagrįstumą. Pakartotinai atkreipiamas dėmesys, jog A. S. patirtos galvos traumos, nulėmusios jo mirtį, yra dėl jo paties didelio neatsargumo, nes jis savavališkai, neatsiklausęs vyresnių kolegų ir tiesioginio darbo vadovo, atsinešė kopėtėles, kurios tą dieną jam pavestoms užduotims nebuvo nei būtinos, nei reikalingos. Tikėtina, jog turėdamas aukštalipio pažymėjimą, tokiu būdu jis siekė įtikti viršininkui ir pasirodyti prieš vyresnius kolegas, tokiu būdu, pažeisdamas darbų saugos reikalavimus, elgėsi neatsargiai bei rizikingai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o, kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenumato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs nuteistojo kaltės formą, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pobūdį, neatsižvelgė į paties nukentėjusiojo A. S. didelį neatsargumą ir neišlaikė abiejų priešingų šalių interesų pusiausvyros. Dėl to nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis proporcingai turi būti mažinamas. Apelianto teigimu, tai neprieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams bei nusistovėjusiai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.

5. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. O. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendį, prašo priteisiant turtinę žalą remtis advokato pateiktu skundu; išklausyti teisiamojo posėdžio garso įrašus, juos sulyginant su apeliantės pateiktais 2018 m. lapkričio 7 d. paaiškinimais; priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai 100 000 Eur, o jos sutuoktiniui ir dukrai – po 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo arba, kaip nurodė prokuroras, visiems trims nukentėjusiesiems priteisti po 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas – 750,12 Eur (2590 Lt) turėtų išlaidų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, išreikalaujant iš klinikų ir specialistui P. P. pateikiant ligos istoriją, 43,09 Eur už kopijavimo paslaugas bei 13,10 Eur už teisminių dokumentų žurnalistei R. K. siuntimą, 18,56 Eur išlaidų už dokumentų siuntimą Lietuvos Respublikos prezidentei D. G. ir Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui, 600 Eur nukentėjusiojo A. S. turėtų išlaidų už telefoninius skambučius iš Anglijos, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus – 100 Eur, už antkapio paminklą, A. S. kelionės išlaidas ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – 673,85 Eur ir 663,69 Eur, viso 7393,62 Eur ir 1336 Eur proceso išlaidų.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai neaiškūs, nenuoseklūs, tiesą paverčiant į melą, neužprotokoluojant visų kompromituojančių kaltinamuosius parodymų, nuotrupomis išrenkant tik tuos liudytojų parodymų sakinius, kurie suformuoja priešingą reikšmę esančiai tikrai liudytojų parodymų reikšmei. Buvo nuslėptas sunkus nusikaltimas. Nukentėjusiosios sūnus būtų dar gyvas, jeigu ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. D. veiksmai, siekiant dėl asmeninių interesų nuslėpti nusikaltimo pėdsakus, ir būtų laiku A. S. iškviesta greitoji medicinos pagalba. Kaltinamasis aktas buvo surašytas ne tam žmogui ir kaltinamas jis buvo ne už tuos dalykus, dėl kurių žuvo nukentėjusiosios sūnus. Prokuroras apeliantę ir jos sutuoktinį ikiteisminio tyrimo metu įtikino, kad tiesa bus išaiškinta teisme. N. K. kaltas yra tik iš dalies, kadangi laiku po nelaimės neiškvietė GMP. Pasak apeliantės, pagal tai, ką N. K. kalbėjo pirmosios instancijos teisme, panašu, kad jis netgi nežinojo, kad turėjo instruktuoti darbininkus tokiam lengvam darbui (prašoma perklausyti teisiamojo posėdžio garso įrašą). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ir kitas vadovas, atsakingas už darbų saugą, – Z. T., kuris ne mažiau nei N. K. nieko neišmano apie darbų saugą. N. K. nebaigęs jokių kursų, suteikiančių teisę vadovauti ir instruktuoti darbininkus, netgi nežinojo, kad tokiems darbams reikalingi apsauginiai diržai, kurie reikalingi netgi dirbant 1,9 m aukštyje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 7 d. atsakymas į paklausimą Nr. (duomenys neskelbtini)), nebuvo prikaltų apsauginių lentų – atitvarų. Apie tai buvo meluota. Bendrovė iki nelaimės nebuvo nusipirkusi nei vieno šalmo, nors vėliau ir pateikė kažkokį buhalterinį dokumentą, tačiau šalmai be inventorizacinių numerių. Vadovai nereikalavo jų dėvėti, nes buvo nekompetentingi. Be to, bendrovė neturėjo ir specialių darbų saugą atitinkančių kopėčių. Vyr. tyrėja A. K. informaciją apie darbų saugą atitinkančias kopėčias iš stelažų vadovo išmetė.

5.2. Pasak apeliantės, apkaltinamajame nuosprendyje nuteistojo parodymai surašyti neteisingai, jie skiriasi nuo teisiamojo posėdžio metu jo duotų paaiškinimų. Pažymima, jog GMP nebuvo kviečiama apie 2 valandas ar daugiau, nes buvo statomas stelažas 5 sandėlyje, kurio grindys išbetonuotos, o įvykis kilo 7 sandėlyje. Be to, greitoji atvyko prie 2 metrų stelažo, o ne prie 5 metrų, kaip kad nurodyta nelaimingo atsitikimo akte ir nuotraukoje. Jos sūnus buvo atneštas ir paguldytas 5 sandėlyje, o 7 sandėlyje stelažas buvo ant duobėto grindinio, nepritvirtintas ir galimai perkrautas. Ir būtent prie 5 metrų stelažo buvo iškviestas A. B., dėl ko atkartoti nelaimės aplinkybių nebuvo galima, nes neatitinka aukščiai. Nelaimingo atsitikimo akte nurodyto darbų būdo darbuotojai niekada nenaudodavo, kadangi į penkių metrų aukštį buvo lipama išilginėmis kopėčiomis, užsilipę iki 3 metrų aukščio, keldavo sau virš galvos sunkią 17 kg siją. Be to, įvykio dieną buvo atliekami stelažo išmontavimo, o ne surinkimo darbai. Jokios darbų saugos, stelažų montavimo instrukcijos, instruktažų, vadovų, turinčių teisę instruktuoti, gamykloje iš viso nebuvo.

5.3. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nurodęs jai 2018 m. lapkričio 7 d. paaiškinimų neskaityti ir juos pateikti raštu, nuo pat teisminio nagrinėjimo pradžios buvo neobjektyvus, tačiau ji to nesuprato, nes teisėjo elgesys atrodė korektiškas ir objektyvus. Tačiau, jai užduodant klausimus liudytojai L. O., teisėjas ant nukentėjusiosios suriko, kad ją sutrikdytų. Aiškėjant tiesai byloje, teismas, vietoje to, kad užduotų liudytojams daugiau klausimų, skubėdavo apklausas nutraukti, pakeisdavo pokalbį kita linkme, o liudytojų G. D. ir B. V. parodymai melagingi. Skundžiamo nuosprendžio 25 ir 26 lapuose sutinkama su nukentėjusiosios dėstomomis aplinkybėmis, tačiau jos išlaviruojamos nusikaltėlių naudai, nekaltinant gamyklos direktoriaus už įmonės darbų saugos pažeidimus, dėl kurių žuvo A. S., siekiant nepriteisti nukentėjusiesiems pagal įstatymą priklausančios ieškiniuose nurodytos neturtinės žalos.

5.4. Skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusioji siekė, kad būtų atliktas eksperimentas. Jo išsireikalavo tik per Lietuvos Respublikos prezidentę D. G., tačiau vyr. tyrėjai A. K. vadovaujant, 2015 m. gruodžio 3 d. eksperimentas buvo suklastotas, jo vaizdo medžiaga iškarpyta ir sumontuotą. Per eksperimentą antrame aukšte darant sijos pakėlimo veiksmus be jos prifiksavimo, sija buvo pakelta į 2,2 m, o ne į 2,6 m ar 2,5 m aukštį, kaip yra teigiama Nelaimingo atsitikimo akte. Teisminio nagrinėjimo metu teismui buvo teikiami prašymai dėl pakartotinio eksperimento skyrimo, tačiau su prokuroru ir priešingos šalies advokatais buvo „prabalsuojama“ jo neskirti.

5.5. Pažymima, jog baudžiamoji byla buvo vilkinama. Tik didelių nukentėjusiosios pastangų dėka ji buvo du kartus atnaujinta, nušalintas prokuroras A. K.. „Kopėtėlių versija“ nejudėjo iš vietos, jokios kitos versijos prokurorų ir darbų saugos inspekcijos nebuvo tirtos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visus papirkinėjo, kas tik pasidavė, eliminuodavo nukentėjusiuosius atstovaujančius advokatus, grasino advokatui R. P. ir per jį – pačiai nukentėjusiajai.

5.6. Nukentėjusioji, skunde analizuodama byloje surinktus įrodymus, pažymi, jog teismas pripažino, kad nelaimingas atsitikimas įvyko A. S. nukritus ne nuo buitinių kopėtėlių, o nuo ilgų kopėčių ir iš aukštai. Dėl to kaltinamasis aktas, Nelaimingo atsitikimo aktas ir Medicininė konsultacinė išvada yra neteisingi, o liudytojų parodymai – melagingi. Į klinikas A. S. atvyko 17.21 val., hospitalizuotas 19.47 val., operuotas 22 val., galimai tik dėl vizualinės paskirties. Ligoninė slepia faktą apie lūžusią A. S. dešinę ranką galimai paprašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui S. D.. Teismo medicinos ekspertas P. P. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atitinka ir L. G. išvadą, siūlė atlikti deontologinę ekspertizę, tačiau toks nukentėjusiosios prašymas buvo atmestas tiek prokurorų, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjų. Abejose išvadose nurodyta, jog mirtinas trauminis nutikimas negali įvykti nukritus iš 70 cm aukščio ir dėvint šalmą. Eksperčių R. S. ir J. R. medicinos išvada, kurioje nurodyta, jog A. S. krito nuo buitinių kopėtėlių, prieštaringa.

5.7. Apeliantės teigimu, civiliniai ieškiniai patenkinti pažeidžiant įstatymus, naudojant melagingą informaciją kaip motyvą priteisti mažiausias sumas, teismas pasielgė su nukentėjusiaisiais labai neteisingai, pasinaudodamas tuo, kad jie neturėjo atstovo. Teismas turėjo jai ir dukrai priteisti bent po 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Prokuroras teismui baigiamojoje kalboje siūlė priteisti nukentėjusiosioms po 50 000 Eur. Bet nagrinėjamu atveju, teisėjui panaudojus melą, ieškant priežasčių nepriteisti nukentėjusiesiems priklausančių pinigų, nebuvo priteistos netgi nukentėjusiojo A. S. turėtos kelionės iš Anglijos išlaidos ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu.

5.8. Pažymima, kad teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pateikti du medicininiai pažymėjimai, patvirtinantys, kad nukentėjusioji S. S. po brolio žūties susirgo depresija. Nors civilinio ieškovo atstovas ir nuteistojo gynėjas, susipažinę su minėtais dokumentais, neprieštaravo, o teisėjas pasakė, kad šie dokumentai bus S. S. ieškiniui pagrįsti, tačiau skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad medicininiai dokumentai, patvirtinantys, kad S. S. po brolio žūties susirgo depresija, nepateikti.

5.9. Be to, pasak nukentėjusiosios, grynas melas yra tai, kad A. S. su tėvais gyveno tik iki 18 metų, o vėliau dirbo užsienyje. Sūnus iki pat žūties gyveno su apeliante ir tai žino visi kaimo gyventojai (prie skundo pridedamas kaimo gyventojos liudijimas), tik paskutiniais metais turėjo artimą draugę, ruošėsi susituokti, kartais permiegodavo jos namuose. Į užsienį sūnus buvo išvykęs tik tris kartus, trumpam (ilgiausiai – 10 mėnesių į Angliją, kur gyveno viename kambaryje su tėvu). Apeliantė, grįsdama stiprų savo ir sūnaus ryšį, nurodo, kad 10 mėnesių išsiskyrimo su sūnumi laikotarpiu, pastarasis jai siuntė sveikinimus su mamos diena, su gimtadieniu, taip pat šiltą ir nuoširdų laišką. Nemylėdamas mamos, sūnus tokio dėmesio nerodytų.

5.10. Skundo autorės teigimu, teismo argumentai, jog ji ir anksčiau lankėsi pas gydytojus, nepagrįsti. Jos pateikta 2010–2017 m. ambulatorinė asmens sveikatos istorija patvirtina, kad per šešerius metus ji į gydytojus praktiškai nesikreipė, o sveikata pradėjo blogėti 2016 m. po sūnaus žūties dėl netekties pergyvenimų, ikiteisminio tyrimo. Šiuo metu jai nustatytas 65 proc. netektas darbingumas. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog nukentėjusiųjų prašoma priteisti žala viršija įprastai tokio pobūdžio bylose priteisiamos žalos dydį, tačiau, pasak apeliantės, nėra tokių bylų, kur būtų tiek kankinama nukentėjusi motina.

5.11. Apeliantė kaip nepagrįstus vertina ir teismo argumentus dėl išlaidų kopijoms prokuratūrai ir teismui pateikti neįrodytumo. Teismo vertinimu, nepagrįsta tokių dokumentų kopijų darymo būtinybė. Ji kopijas darė kaimo bibliotekoje, bibliotekininkė, jei sutiks, patvirtins, kad buvo kopijuojami dokumentai, išimtinai susiję su sūnaus žūtimi. Didelės apimties kopijas ji darydavo mieste, tačiau tų kvitų, taip pat kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų ji nerinko. Ji yra nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, teikdama šiuos dokumentus ji įgyvendino savo teises.

5.12. Analizuodama nuteistojo ir liudytojų parodymų neatitikimus, apeliantė pažymi, kad eksperimento metu N. K. nurodė „tuomet čia dar nebuvo išbetonuota“, o dešimtame nuosprendžio puslapyje šis teiginys iškraipytas, vietoje „išbetonuota“ nurodant „betonuota“, tokiu būdu jo teiginys įgauna naują prasmę, nes N. K. vėliau išsisukinėdamas teigė galbūt turėjęs omenyje kitą vietą. Be to, eksperimento metu G. D. į nukentėjusiojo A. S. klausimą „Ar čia buvo duobės?“ atsako, kad kažkas panašiai. Pati apeliantė baigiamojoje kalboje aiškiai pateikė įrodymus, kad stelažas stovėjo ant duobėto grindinio, o ne ant betoninio grindinio ir buvo ardomas nelaimingo atsitikimo metu, o ne surinkinėjamas. Teisėjas 3 puslapyje nurodė: „Sandėlyje, kur atsitiko nelaimė, grindys buvo naujai betonuojamos, ten, kur buvo pabaigtas betonavimas, reikėjo statyti stelažus“. Tokie teismo motyvai atsirado, nes G. D. teisiamojo posėdžio metu į nukentėjusiosios klausimą atsakė, kad ne visos grindys buvo išbetonuotos. Po to, A. S. uždavus klausimą G. D., ar A. S. nukrito ant betono, stojo tyla ir po minutės G. D. atsakė: „Nežinau“. O N. K. teismo posėdžio metu neišlaikius nervams atskleidė melą ir pasakė: „Jau dvi savaitės buvo praėjusios po sandėlių grindinio betonavimo“. Teisiamojo posėdžio protokole G. D. apklausa, išskyrus nereikšmingus pasisakymus, beveik neužfiksuota. Ikiteisminio tyrimo metu įrodymai apie tai, kad sandėlis, kuriame įvyko nelaimė, nebuvo išbetonuotas, nesurinkti.

5.13. Skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokių instrukcijų. Visi instruktažai ir taisyklės atsirado tik po to, kai visą mėnesį kasdien į gamyklą važinėjo vyr. saugos inspektorius A. B.. N. K. neinstuktavo darbuotojų ir net slapta neiškvietė greitosios, tačiau už visą tvarką gamykloje buvo atsakingas jos direktorius. Teisėjas, priimdamas N. K. apkaltinamąjį nuosprendį, nesidomėjo tikrosiomis darbuotojo žuvimo aplinkybėmis. Žūtis įvyko galimai dėl to, kad griuvo stelažas, kuris stovėjo nestabiliai. Liudytojos L. O. parodymai teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti juos iškraipant.

6. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. S. atstovė advokatė Jelena Smirnova skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendį, prašo pakeisti jo dalį dėl civilinio ieškinio ir civilinį ieškinį tenkinti – priteisti S. S. 100 000 Eur neturtinės žalos; pripažinti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti proceso išlaidomis.

6.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl S. S. priteisto neturtinės žalos dydžio yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai ištyrus įrodymus. Teismas nepagrįstai nustatė, kad tėvų ir jos – sesers – patirta neturtinė žala yra skirtinga, netinkamai įvertino jos ir brolio tarpusavio ryšį, jos dvasinį sukrėtimą, emocinius praradimus ir kitus CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus kriterijus.

6.2. Pasak apeliantės, teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, svarbią reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykiai, jų tarpusavio ryšys, giminystės laipsnis ir kt. Nagrinėjamu atveju S. S. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės neteko brolio A. S.. Jos šeimos santykiai labai glaudūs ir šilti, vyresnysis brolis A. S. buvo už ją atsakingas, rūpinosi ja. Jie be galo daug bendravo, brolis visada būdavo šalia. Broliui persikėlus į (duomenys neskelbtini), ji penkerius metus gyveno kartu su juo. A. S. ja visokeriopai rūpinosi, atstojo jai tėvą. Pas tėvus į (duomenys neskelbtini) jie grįždavo tik savaitgaliais, darbo dienomis gyveno kartu, turėjo bendrą biudžetą, atostogaudavo kartu. Vėliau kartu grįžo gyventi pas tėvus. A. S. išvykus trumpam (dešimčiai mėnesių) į užsienį padirbėti, jų tarpusavio ryšys nepakito, nutrūkęs nebuvo. Be to, jis (duomenys neskelbtini) gyveno su tėvu. Taigi teismas visiškai nepagrįstai nustatė aplinkybę, kad jų dvasiniai ryšiai nebuvo intensyvūs ir šilti.

6.3. Atkreipiamas dėmesys, kad po brolio A. S. mirties S. S. patyrė didelį nervinį šoką, ilgalaikį stresą, iki šiol negali atsigauti. Ji negalėjo normaliai miegoti, valgyti, gyventi įprastą socialinį gyvenimą. Kreipusis į gydytojus, jai buvo nustatyti psichologiniai sutrikimai, depresija, nerimas, nemiga. Jos mokslai suprastėjo, sunku dirbti. Ji vartojo vaistus, skirtus depresijai gydyti, taip pat nuo nemigos, tačiau pagerėjimas buvo laikinas. Šiuo metu ji nesijaučia gerai, dažnai apima nostalgija, liūdesys, trūksta brolio patarimų ir palaikymo. Kitų brolių ir seserų ji neturi, todėl jaučiasi vieniša, dažnai verkia. Laikui bėgant išgyvenimai nenublanksta, brolio gedi iki šiol, ypač išgyvena dėl to, kad brolio gyvenimas baigėsi ne natūralia mirtimi, o dėl darbdavio nusikalstamo aplaidumo ir abejingumo. Darbdavys jos šeimos neatsiprašė, stengėsi paslėpti nusikaltimo pėdsakus, brolį padaryti kaltu dėl nelaimės. S. S. tenka vartoti raminamuosius vaistus, dėl dvasinių išgyvenimų ji tapo labai jautri, jos nuotaika pažeminta, depresuota, sunku susikoncentruoti. Brolio mirtis sugriovė visos nukentėjusiosios šeimos gyvenimą. Tėvai A. S. mirtį išgyvena nepaprastai giliai, jie atkakliai kovoja, kad būtų nustatyta teisybė, aukoja savo jėgas, lėšas. Artimųjų išgyvenimai lėmė vidinius neigiamus pokyčius, kančias, nepatogumo jausmą, pykinimą, galvos svaigimą, nemigą, ligas.

6.4. Pažymima, kad dėl neteisėtų darbdavio veiksmų užsitęsė A. S. žūties aplinkybių tyrimas, dėl to nukentėjusioji ir jos tėvai patiria dar didesnę neturtinę žalą bei išgyvena skaudžius savo pobūdžiu, laipsniu ir trukme padarinius, paliečiančius daugelį aktualių gyvenimo sričių. Reikalingos itin didelės pastangos šiuos padarinius įveikti ar sušvelninti. Darbdavio veiksmai pažeidžiant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos reikalavimus buvo pirminė prielaida ir pagrindinė priežastis nelaimingam atsitikimui įvykti. Jokių įrodymų, jog dėl patirtos mirtinos traumos kaltas pats A. S., nėra.

6.5. Skunde nurodoma, jog teismo motyvas, jog patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepripažintinos proceso išlaidomis, kadangi prašoma pripažinti proceso išlaidomis tik ryšium su civilinio ieškinio pareiškimu, kuris šioje byloje nėra išspręstas, išlaidas, nepagrįstas.

7. Atsiliepimu į nuteistojo N. K., civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinius skundus nukentėjusysis A. S. prašo juos atmesti ir paikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kartu pažymėjo, kad nesutinka su tuo, kad nebuvo priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su paminklinio akmens pastatymu bei jo kelionės į laidotuves išlaidos.

8. Atsiliepimu į nuteistojo N. K., civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinius skundus nukentėjusioji Nomeda O. S. prašė juos atmesti.

9. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme prokuroras prašė nuteistojo N. K. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiosios N. O. S. ir nukentėjusiosios S. (P.) S. apeliacinius skundus tenkinti dalyje dėl civilinių ieškinių iš dalies, o kitoje dalyje atmesti; nuteistasis N. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinius skundus atmesti; civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti; nukentėjusiosios P. S. atstovė advokatė Jelena Smirnova prašė jos apeliacinį skundą tenkinti

Apeliaciniai skundai atmetami.

10. Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kaip matyti iš apeliacinių skundų nuteistasis N. K. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertimu ir išvadomis dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 176 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, taip pat nesutinkama su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nukentėjusiosios N. O. S. savo apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir priteistos neturtinės žalos dydžiu, nukentėjusioji S. S. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu.

11. Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą teismas daro vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nusikalstamos veikos sudėties – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas teisinis pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju N. K. buvo kaltinamas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir juos išdėstęs apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstydamas motyvus dėl nusikalstamų veikų požymių buvimo nusikalstamose veikose, priėjo prie išvados, kad N. K. kaltas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir kaip to reikalauja įstatymas, motyvuotai parinko bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas BPK normų, vertindamas įrodymus, juos išdėstydamas skundžiamame nuosprendyje, darydamas išvadas bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, pažeidimų nepadarė.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

12. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – dokumentų teisinės apyvartos funkcionavimas ir patikimumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-745/2006), dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pati teisinė apyvarta suprantama kaip visuma juridinių faktų, dėl kurių atsiranda, keičiasi ar pasibaigia įvairūs teisiniai santykiai, o šie faktai fiksuojami įvairiuose dokumentuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-745/2006). Taigi pagrindinė aptariamojo straipsnio vertybė – dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, užtikrinant normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2010). BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/200). Dokumentų klastojimo ar tokių suklastotų dokumentų panaudojimo dalykas yra tik tokie dokumentai kurie, gali būti juridinių faktų įrodymai arba teisių (pareigų) atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas. BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu nusikaltimo sudėtis. Tai tyčinis nusikaltimas, reikalaujantis konstatuoti tiesioginę tyčią asmens veikloje, t. y. nustatyti, kad asmuo suvokia, kad pagamina netikrą dokumentą, suklastoja tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja ir nori taip veikti. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokia ir vertina savo veiksmus, bet yra vertinami ir objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai: kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, pastangos juos darant, aplinkybės, lėmusios tokių veiksmų padarymą, ir siekiamas rezultatas.

13. Nagrinėjamu atveju N. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2013 rugsėjo 13 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, 2010 m. rugsėjo 20 d. direktoriaus įsakymu paskirtas Logistikos skyriaus logistikos vadovu, būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, atsakingu už darbuotojų instruktavimą priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojus, neinstruktavęs darbo vietoje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukciją pagalbinio darbininko A. S., kuris į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas dirbti tik nuo 2013 m. rugsėjo 9 d., nesupažindinęs A. S. su „Darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias saugos ir sveikatos“ instrukcija Nr. 64 bei kitomis instrukcijomis, suklastojo A. S. parašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos“ žurnale stulpelyje „instruktuojamojo“ pasirašydamas už A. S., pamėgdžiojant šio parašą, ir laikė šį suklastotą dokumentą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose bei panaudojo šį dokumentą, jo kopiją 2013 m. rugsėjo 13 d. pateikdamas Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. K. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. rugsėjo 17 d. pasirašė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš prie šios sutarties priedo matyti, kad nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. N. K. buvo pervestas Logistikos skyrių logistikos vadovo pareigas ( 2 t., b. l. 5 – 8 ). Be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis N. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2012 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų logistikos vadovo pareiginių nuostatų Nr. (duomenys neskelbtini) 2.9 punktu turi žinoti, mokėti ir išmanyti darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, civilinės saugos, elektrosaugos, higienos bei sanitarijos normas ir taisykles. Tų pačių pareiginių nuostatų II skirsnio „Pareigos“ 19 punkte numatyta, jog viena iš logistikos vadovo pareigų yra kontroliuoti ar pavaldūs darbuotojai vykdo vidaus darbo tvarkos taisyklių, darbuotojų saugos, priešgaisrinės saugos, civilinės saugos, elektrosaugos norminių aktų bei KVS/AVS nustatytus reikalavimus (2 t., b. l. 20 – 21). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 5 punktas įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Taigi minėtų logistikos vadovo nuostatų bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 5 punktas įpareigoja N. K., kaip padalinio vadovą, kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų logistikos sandėlyje.

15. Byloje esančia 2013 m. rugsėjo 6 d. darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. S., A. S. nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. buvo priimtas dirbti į pagalbinio darbininko pareigas Logistikos padalinyje (2 t., b. l. 3 - 4). Vadovaujantis Pagalbinio darbininko pareiginiais nuostatais, patvirtintais 2011 m. spalio 25 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis darbininkas tiesiogiai pavaldus projektų ir darbų vadovui (2 t., b. l. 18 - 19). Minėtų logistikos vadovo pareiginių nuostatų 6 punkte numatyta, kad logistikos vadovui pavaldūs logistikos padalinio darbuotojai. Šių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų vertinimu nustatyta, kad A. S. buvo tiesiogiai pavaldus logistikos vadovui N. K.. Iš to seka, kad būtent N. K. buvo atsakingas už A. S. saugą darbe ir saugos norminių aktų laikymąsi.

16. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, pagalbinis darbininkas A. S., atlikdamas darbo funkcijas, 2013 m. rugsėjo 10 d. įvykus nelaimingam atsitikimui patyrė sunkią galvos traumą 2013 m. rugsėjo 18 d. nulėmusią jo mirtį. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog nelaimingas atsitikimas įvyko A. S. vykdant metalinių stelažų prekių bei medžiagų sandėliavimui montavimo darbus, t. y. logistikos sandėlyje, lipdamas kopėčiomis ir keldamas 17 kilogramų svorio bei 2,7 metrų ilgio metalinę siją, neteko pusiausvyros ir nukrito žemyn, galva atsitrenkdamas į grindinį dėl ko patyrė kūno sužalojimus, kurie komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu bei galvos smegenų išemija, dėl ko A. S. 2013 m. rugsėjo 18 d. mirė. N. K., būdamas atsakingas už A. S. saugą darbą ir saugos norminių aktų laikymąsi, privalėjo supažindinti asmenį su Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijomis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 88 - 92), Darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias saugos ir sveikatos instrukcijomis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 56 - 97). Iš byloje esančio Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo (2 t., b. l. 98 - 100) matyti, jog šiame žurnale kaip instruktuojantis asmuo pasirašinėjo tik N. K.. Be to, iš to paties žurnalo matyti, kad 2013 m. rugsėjo 9 d. A. S. pasirašė kaip instruktuojamas asmuo, o N. K. – kaip instruktuojantysis. Tačiau Lietuvos ekspertizės centro 2016 m. sausio 6 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tirti pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale, 7 lapo pirmoje eilutė, trečioje nuo apačios eilutėje, skiltyje „instruktuojamojo“, A. S. vardu pasirašė ne A. S. (4 t., b. l. 22 - 24). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. S. nebuvo instruktuotas pagal šią instrukciją, o jo parašas, realiai nesupažindinus su instrukcijomis Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitomis instrukcijomis, suklastotas. Iš 15 ir 16 šios nutarties punktuose aptartų pavaldumo santykių ir šių asmenų pareiginių nuostatų, akivaizdu, jog N. K. yra asmuo, kuris vienintelis suinteresuotas A. S. parašo klastojimu, kadangi dėl jo netinkamai atliktų pareigų, t. y. A. S. tinkamo neinstruktavimo, kilo nepataisomi padariniai – atlikdamas darbines funkcijas žuvo žmogus. Darytina išvada, kad šių aplinkybių egzistavimas įtakojo N. K. neteisėtų veiksmų padarymui. Priešingai ne savo apeliaciniame skunde teigia nuteistasis N. K., jo, kaip logistikos vadovo pareigybinėse nuostatose buvo numatyta jam pavaldžių asmenų instruktavimo pareiga. Akcentuotina tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius taip pat atliko mirtino nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jokio dokumento kopijos nuteistasis Valstybinei darbo inspekcijai nepateikė, tačiau jis savo darbo vietoje laikė Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalą, kuriame buvo suklastotas A. S. parašas. Tai, kad po nelaimingo atsitikimo šis žurnalas iš nuteistojo darbo kabineto buvo paimtas ir buvo kitų asmenų, galimai suinteresuotų atlikti klastojimo veiksmus, tėra pasirinkta nuteistojo gynybinė versija. Pažymėtina, kad Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas ir jame užfiksuoti žinomai neteisingi duomenys turėjo įtakos Valstybinės darbo inspekcijos atliekamam tyrimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis savo apeliaciniame skunde teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatytas žinojimas apie suklastotą dokumentą faktas, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai vertintini kritiškai. Visų pirma akcentuotina tai, kad Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas buvo nuteistojo N. K. žinioje, antra, šiame žurnale kaip instruktuojančio asmens yra tik N. K. parašai ir galiausiai trečia, nelaimingo atsitikimo dieną minėtame žurnale taip pat pasirašė tik N. K., kitų asmenų, kurie būtų instruktavę dirbusius asmenis, nėra, jie žurnale nepasirašė, taigi, tik pats N. K. pateikė žurnalą pasirašyti įvykio dieną dirbusiems darbuotojams. Atsižvelgiant į paminėtą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir pagrįstai pripažino N. K. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad N. K., padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, t. y. žinodamas, kad neatliko savo pareigos instruktuoti A. S., laikė Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalą su suklastotu A. S. parašu, kad neva A. S. buvo instruktuotas, vėliau minėtas žurnalas buvo pateiktas Valstybinei darbo inspekcijai, todėl šiais savo neteisėtais veiksmais N. K. pažeidė BK 300 straipsnio 1 dalyje įstatymo saugomą vertybę – dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumą ir patikimumą, kadangi Saugos darbe instruktavimų registracijos žurnalas ir jame užfiksuoti duomenys turėjo lemiamos reikšmės pirminėms Valstybinės darbo inspekcijos išvadoms, todėl jo veiksmai atitinka BK 300 straipsnio sudėtį ir jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

17. Pagal BK 176 straipsnį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnį darbuotojų sauga ir sveikata užtikrinama visomis prevencinėmis priemonėmis, skirtomis darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose. Taigi sprendžiant ar BK 176 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas pažeidė darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, būtina atsižvelgti, kokios jo pareigos įtvirtintos įstatymuose, kituose teisės aktuose, tame tarpe iš jų ir lokaliuose aktuose, taip pat nustatyti, kuo konkrečiai pasireiškė taikytinų teisės aktų pažeidimas. Baudžiamoji atsakomybė kyla, jei tarp atsakingo asmens padarytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių (nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių) nustatomas priežastinis ryšys. Šio nusikaltimo subjektas yra darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. BK 176 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektai yra darbdaviai ar jų įgaliotieji asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, už saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši įstatymo nuostata reiškia, jog už saugių darbo sąlygų sukūrimą yra atsakingas darbdavys. Kartu jam tenka atsakomybė, jei dėl teisės aktuose numatytų reikalavimų saugioms darbo sąlygoms nebuvimo įmonėje ar jų nepakankamo įdiegimo, įvyksta nelaimingas atsitikimas. Darbdavys paminėtomis sąlygomis neatsako, jei jis nustatyta tvarka yra perdavęs savo pareigas darbų saugos srityje jo įgaliotam asmeniui. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir jį lydimuose dokumentuose, pagal kurių nuostatas, darbams organizuoti ir jiems vadovauti turėtų būti paskiriami vadovai, kuriems darbdavys gali pavesti įgyvendinti darbo saugos srities priemonių įgyvendinimą. Pagal minėto įstatymo 32 straipsnį darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pavesti darbdavio įgaliotiems asmenims įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe prevencines priemones, kuriuos pagal aptariamo įstatymo 11 straipsnį, gali būti duodamos konkrečiu pavedimu, įforminant tai darbdavį atstovaujančio asmens įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu, arba gali būti numatytas darbdavio įgalioto asmens darbo sutartyje ar pareigybės aprašyme.

18. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad N. K. pagal savo užimamas pareigas ir jam darbdavio suteiktu įgaliojimus visiškai atitinka subjekto, kuris atsako pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, statusą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir pažymi, kad šios nutarties 15 ir 16 punktuose buvo aptarti N. K. ir A. S. pavaldumo santykiai. Būtent N. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2012 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų logistikos vadovo pareiginių nuostatų Nr. (duomenys neskelbtini) 19 punkte numatyta, jog viena iš logistikos vadovo pareigų yra kontroliuoti ar pavaldūs darbuotojai vykdo vidaus darbo tvarkos taisyklių, darbuotojų saugos, priešgaisrinės saugos, civilinės saugos, elektrosaugos norminių aktų bei KVS/AVS nustatytus reikalavimus. Iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo išplaukia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas įgaliotam asmeniui, t. y. N. K., kaip Logistikos padalinio vadovui, pareigybinėmis nuostatomis pavedė įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe prevencines priemones. Būtent N. K. buvo atsakingas už asmenų instruktavimą darbo vietoje, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais jo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad už šį nelaimingą atsitikimą atsakingas įmonės vadovas.

19. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo motyvus bei apeliacinių skundų argumentus dėl N. K. kaltės, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, pažymi, kad šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog logistikos padalinio vadovo pareigas užėmęs N. K. pagalbinio darbininko A. S. su darbo sauga apskritai nebuvo supažindinęs, kadangi nustatyta, jog Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale yra ne A. S. parašas. Nors savo apeliaciniuose skunduose nuteistasis ir UAB „B(duomenys neskelbtini)“ atstovas teigia, jog nurodymų dirbti su kopėčiomis nebuvo davęs, tačiau šie jo teiginiai aukštesnės instancijos teismo teisėjų vertintini kritiškai. Vien faktas, kad N. K. tinkamai neinstruktavo A. S. apie darbo saugą rodo, kad nuteistasis aplaidžiai žiūrėjo į jam pavestas funkcijas. Be to, tai, kad N. K. netinkamai užtikrino darbuotojo saugą patvirtina ir tai, kad N. K. 2014 m. birželio 18 d. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ATPK 41 straipsnio 1 dalies pažeidimo, tai yra už tai, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. logistikos sandėlyje Nr. 5, darbuotojams montuojant stelažus nebuvo sudarytos saugios darbo sąlygos (2 t., b. l. 202-204, 205-206). Taigi akivaizdu, kad N. K. nesiėmė priemonių, kad nuo nelaimingo atsitikimo apsaugotų ne tik A. S., tačiau ir kitus įvykio dieną dirbusius asmenis. Todėl vertinti kaip pagrįstus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, neva nurodymų dirbti su kopėčiomis nebuvo duota, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, jog N. K. apskritai nesiėmė priemonių sudaryti saugias darbo sąlygas jam pavaldiems asmenims, darytina išvada, kad šie nuteistojo teiginiai yra deklaratyvūs ir vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės. Priešingai nei teigia nuteistasis, nelaimingas atsitikimas įvyko A. S. vykdant jam pavestas darbines funkcijas. O būtent, byloje neginčijamai nustatyta, kad visi trys darbuotojai surinkinėjo stelažus, A. S. padavinėjo B. V. ir G. D. metalines sijas, taigi atliko savo darbines funkcijas. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu skunde teigiama, kad pasiimdamas kopėčias pats pažeidė darbų saugos reikalavimus, elgėsi neatsakingai ir rizikingai, tačiau akcentuotina tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad su darbo saugos reikalavimais jis nebuvo supažindintas ir nepaisant to, kad A. S. buvo baigęs aukštalipio mokymus, nesudaro pagrindo švelninti N. K. atsakomybę, kadangi jis privalėjo pravesti instruktuoti naujai į darbą priimtą asmenį, tačiau, kaip jau buvo paminėta, į savo darbines funkcijas nuteistasis žiūrėjo aplaidžiai, dėl ko kilo negrįžtamos pasekmės – žmogaus mirtis.

20. Savo apeliaciniame skunde UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas akcentuoja Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvadą, kurioje nurodyta, jog neatitinkantis įmonėje nustatytos tvarkos A. S. instruktavimo įforminimas nesietinas su tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi – darbuotojas krito nuo kopėtėlių ne todėl, kad nepasirašė žurnale, o todėl, kad jis dirbo ne taip, kaip „Stelažų surinkimo vadove“ nurodė jo gamintojas. Tačiau šiuos eksperto paaiškinimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kaip peržengiančius jo kompetencijos ribas, kadangi teikdamas išvadas ekspertas sprendė kaltės klausimą. Šioje išvadoje ekspertas nurodė, kad net ir tinkamai instruktuotas darbuotojas, kuriam instruktavimas įformintas įmonėje nustatyta tvarka, gali patirti sužalojimus nelaimingo atsitikimo atveju, nes darbuotojo tinkamas instruktavimas tik sumažina nelaimingo atsitikimo tikimybę ir neužtikrina, kad jis tikrai neįvyks. Aukštesnės instancijos teismas iš dalies sutinka su ekspertizės akte nurodytais argumentais, tačiau pažymi, kad tinkamas asmens instruktavimas yra privaloma saugios darbo aplinkos sukūrimo sąlyga. Pažymima, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas Z. T. nurodė, jog pirmą dieną instruktavo A. S., kalbėjo jam apie galimus pavojingus veiksmus, be kita ko minėjo ir tai, kad gali būti tokių darbų ir aiškino kaip pasinaudoti kopėčiomis. Taigi už jam pavaldaus darbuotojo saugą atsakingas N. K. privalėjo numatyti, kad A. S. atlikdamas savo darbine funkcijas gali pasinaudoti kopėčiomis, todėl privalėjo supažindinti jį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2011 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 341 patvirtinta „Darbuotojo, darbui naudojančio kopėčias saugos ir sveikatos instrukcija“ Nr. 64, tačiau to nepadarė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad N. K., būdamas atsakingu Logistikos padalinio vadovu nenurodė darbuotojams kaip saugiai atlikti jiems pavestą darbą.

21. Sutinkamai su nukentėjusiosios N. O. S. apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nelaimingas įvykis įvyko 16.20 val., tačiau į Kauno klinikas nukentėjusysis buvo pristatytas 17.20 val. Liudytojas Z. T. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta praėjus pusvalandžiui po nelaimės. Kodėl įvykį matę darbuotojai, o juo labiau padalinio vadovas greitąją medicinos pagalbą iškvietė tik praėjus valandai nuo įvykio, byloje nebuvo nustatyta, tačiau ir tai nėra suderinama su rūpestingo ir apdairaus asmens poelgiais. Visgi, nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodyta įvykių seka, neva A. S. dirbo visai kitoje patalpoje ir po įvykio buvo perneštas į kitą patalpą, bei tai, kad medikai nebuvo kviečiami daugiau nei 2 valandas, nes buvo statomas stelažas 5 sandėlyje, niekuo nepagrįsti. Kaip matyti iš aukščiau paminėtų aplinkybių, greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta praėjus pusvalandžiui po nelaimės ir valandos bėgyje sužalojimus patyręs A. S. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) klinikinę ligoninę.

22. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl nelaimingo atsitikimo mechanizmo. Byloje yra pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2015 m. sausio 19 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurios išvadų 5 punkte nurodyta, kad įvertinus sužalojimų pobūdį bei lokalizaciją, galima teigti, kad A. S. nustatytus sužalojimus patyrė nukritus iš palyginus nedidelio, mažesnio nei jo paties ūgis (t. y. nuo 0,7-1 m) aukščio, dėvint šalmą. Šios išvados 6 punkte nurodyta, kad A. S. nukritus nuo 0,7-1 m aukščio nedėvint šalmo sužalojimų pobūdis būtų kitoks, nei nustatytas. Kontaktuojant galva, kuri turi sferinį paviršių, su plokščiu neribotu paviršiumi (betoninė danga), išorinio trauminio kontakto vietoje sužalojimai būtų išsidėstę maždaug kelių cm skersmens zonoje. Tuo tarpu konkrečiu atveju išorinių sužalojimų zona juosia kaktą bei dešinio smilkinio- momento sritį. 7-8 punktuose nurodyta, jog galimybė, kad A. S. nustatytas galvos sužalojimas buvo padarytas jam nukritus iš aukštesnio nei jo ūgis, t. y. nuo 2-3 m. aukščio (tiek dėvint šalmą, tiek nedėvint šalmo) atmestina (4 t., b. l. 105 - 108). Byloje taip pat buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 3-6 punktuose nurodyta, jog tokie sužalojimai, kokie diagnozuoti A. S., negalėjo įvykti jam dėvint šalmą nukritus iš nedidelio 0,7-1 m. aukščio; neatmetama galimybė, kad tokie sužalojimai, kurie diagnozuoti A. S., galėjo įvykti jam nedėvint šalmo ir nukritus iš nedidelio 0,7-1 m aukščio; neatmetama galimybė, kad tokie sužalojimai, kurie diagnozuoti A. S., galėjo įvykti jam dėvint šalmą ir nukritus iš 2-3 m aukščio; labiausiai tikėtina, kad tokie sužalojimai, kurie diagnozuoti A. S., galėjo įvykti jam nedėvint šalmo ir nukritus iš 2-3 m aukščio (4 t., b. l. 85 - 101). Akivaizdu, kad šiose dviejose išvadose nustatytos prieštaringos išvados, tačiau išvadą, jog A. S. krito iš aukštesnio nei 0,7-1 m. aukščio, kadangi nesudužo ir neįtrūko šalmas, nors dėl A. S. patirtos traumos lūžo kaukolė, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįsta. Iš tiesų byloje nėra nustatytų objektyvių aplinkybių apie tai, ar nelaimingo atsitikimo metu A. S. dėvėjo šalmą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių kortelės Nr. 14 originalo nepavyko gauti, o 2016 m. sausio 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nustatyti ar pateiktoje Darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje A. S. vardu pasirašė A. S. ar kitas asmuo, nebuvo galima, tačiau vizualiai šio dokumento kopijose esantis parašas nepanašus į A. S.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu negalima daryti kategoriškos išvados, kad A. S. krito iš aukštesnio nei 0,7-1 m aukščio, taip pat negalima daryti ir kategoriškos išvados, kad A. dėvėjo šalmą arba jo nedėvėjo. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu tai nesudaro esminės reikšmės, kadangi A. S. padaryti sužalojimai atitinka faktines nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir konstatavus, jog nelaimingas atsitikimas nutiko dėl netinkamos darbo saugos iš esmės neturi įtakos iš kokio aukščio asmuo nukrito, kadangi nepaisant to, ar jis krito nuo 1 m aukščio ar nuo 2 m, su kopėčių naudojimo instrukcijomis ir darbo dieną su darbo sauga supažindintas jis nebuvo, o tai buvo priežastinis ryšys padariniams kilti. Atsakant į nukentėjusiosios skundo argumentus, kad aplinkybę, jog A. S. nedėvėjo šalmo, patvirtina tai, kad šalmai nebuvo inventorizuoti, pažymima, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 1998 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ nustatyta, jog įmonės privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį turtą ir nematerialųjį turtą, ir paskirti inventoriaus numerį. Akcentuotina tai, kad apsaugos priemonė – šalmas – yra priskirtinas prie trumpalaikio turto, t. y. tokio turto, kuris yra mažiau vertingas ir trumpesnį laiką naudojamas, o prie tokio turto priskiriami ir darbo įrankiai. Todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, neva nelaimingo atsitikimo dieną šalmų nebuvo, kadangi ant tyrimui pateikto šalmo nebuvo inventorizacijos numerio, visiškai nepagrįsti. Dėl kitų nukentėjusiosios N. O. S. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, neva pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nusikaltėlių naudai, taip pat tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ visus papirkinėjo, grasino advokatui ir per jį jai pačiai, paliekami nenagrinėti, nes šie nukentėjusios teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Dėl civilinių ieškinių

23. Savo apeliaciniu skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti, tuo tarpu nukentėjusiosios S. (P.) S. atstovė Jelena Smirnova ir nukentėjusioji N. O. S. nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu, taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos sprendimu sumažinti proceso išlaidų dydį. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė šioje dalyje apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir nukentėjusiems priteisti po 50 000 eurų neturtinei žalai atlygtini.

24. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams klausimą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintomis civilinės atsakomybės bendrosiomis normomis ir deliktinės civilinės atsakomybės taikymą reglamentuojančiomis normomis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

25. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

27. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra protingas ir proporcingas patirtiems nukentėjusiųjų dvasiniams išgyvenimams, todėl civilinio atsakovo ir nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai šioje dalyje atmestini. Paprastai teismų priteistos neturtinės žalos dydžio ribos yra nuo 2607 eurų iki 28962 eurų (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-104-648/20017, 2K-460-507/2016). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje detaliai išanalizavo nukentėjusiųjų ir žuvusiojo santykius, aptarė byloje esančius rašytinius duomenis pagrindžiančius nukentėjusiųjų sveikatos sutrikimus po artimo žmogaus asmens žūties ir pagrįstai prašomą 100 000 eurų sumą neturtinės žalos atlyginimui kiekvienam nukentėjusiajam sumažino. Nors nukentėjusieji dėl N. K. nusikalstamo veikimo/neveikimo netinkamai organizuojant darbus prarado šeimos narį, patyrė skausmingus išgyvenimus, teisėjų kolegijos nuomone, reikalaujamas neturtinės žalos dydis – 100 000 eurų ar 50 000 eurų kiekvienam nukentėjusiajam – yra akivaizdžiai per didelis ir prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams bei teismų praktikai šio pobūdžio bylose.

Dėl proceso išlaidų

28. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji N. O. S. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – išlaidas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, kopijų darymą, laiškų siuntimą, telefoninius pokalbius, antkapio paminklą, nukentėjusiojo A. S. kelionės išlaidas į sūnaus laidotuves iš Anglijos, išlaidas advokatams apmokėti, iš viso 7393,62 eurų ir 1336 eurų proceso išlaidų. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog iš N. K. nukentėjusiųjų N. O. S. ir A. S. naudai buvo priteista 1000 (vienas tūkstantis) eurų proceso išlaidų. Akcentuotina tai, kad nukentėjusieji, reikalaudami atlyginti patirtą turtinę žalą privalėjo pateikti civilinį ieškinį, kaip to reikalaujama BPK 112 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio bei byloje esančių duomenų, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nebuvo pareikštas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad prašymas, neatitinkantis BPK 112 straipsnio reikalavimų, priteisti patirtus materialinius nuostolius, negali būti laikomas civilinio ieškinio pareiškimu baudžiamojoje byloje. Įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas procesinių išlaidų priteisimo klausimą išsprendė teisingai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais šioje dalyje, todėl pakartotinai dėl to paties klausimo išsamiau nepasisako.

29. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, civilinis ieškinys taip pat išspręstas teisingai. Todėl nuteistojo civilinio atsakovo atstovo, nukentėjusiosios N. S. ir nukentėjusiosios S. S. apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. K., civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Kęstučio Jonaičio, nukentėjusiosios N. S. ir nukentėjusiosios S. S. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.