- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- 1S-328-493/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00889-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Advokatai
- Jelena Smirnova
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios S. S. atstovės advokatės Jelenos Smirnovos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nukentėjusiosios S. S. įgaliotosios atstovės advokatės Jelenos Smirnovos apeliacinį skundą ir apeliacinis skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu N. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – 170 MGL (6401 eurų) bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiosios S. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo UAB „B. b.“ priteista 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo S. S. naudai.
Šalies argumentai
2. Nukentėjusiosios atstovė advokatė Jelena Smirnova pateikė apeliacinį skundą, kuris Kauno apylinkės teisme gautas 2019 m. balandžio 9 d., dėl 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžio, tačiau teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi nukentėjusiosios atstovės apeliacinį skundą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad skundas paduotas praleidus įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir neprašoma jo atnaujinti.
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui nukentėjusiosios S. S. atstovė advokatė Jelena Smirnova prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 9 d.
3.1. Skunde nukentėjusiosios atstovė nurodo, kad apeliacinį skundą parengė 2019 m. balandžio 8 d. vakare, tačiau nurodytu metu strigo ryšys su Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos puslapiu, per kurį vyksta elektroninių dokumentų, atitinkančių specifikaciją ADOC-V1.0, sudarymas ir pasirašymas elektroniniu parašu. Dėl ryšio trikdžių pasirašyti dokumentą elektroniniu parašu pavyko ne iš pirmo karto, todėl parengtas ADOC dokumentas su priedais buvo išsiųstas elektroniniu paštu Kauno apylinkės teismui 2019 m. balandžio 8 d., 23 val. 56 min. Po dokumento išsiuntimo atstovė dar kartą patikrino savo elektroninį paštą ir pastebėjo, jog prie dokumento neprikabino priedų – orderio ir S. S. prašymo. Tuomet dar kartą parengė ADOC dokumentą su priedais. Dėl ryšio trukdžių tai užtruko apie 40 min., nes teko vėl daryti kelis pabandymus. Galiausiai parengtą dokumentą nusiuntė elektroniniu būdu Kauno apylinkės teismui 2019 m. balandžio 9 d., 00 val. 51 min. Papildomai parengtas dokumentas buvo pasirašytas 2019 m. balandžio 9 d., 00 val. 38 min. Mano, kad teismas, atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi vadovavosi tik antruoju išsiųstu laišku 2019 m. balandžio 9 d., 00 val. 51 min., kuriuo buvo išsiųstas papildomai apeliacinis skundas su priedais, tačiau neatkreipė dėmesio, kad pirmasis laiškas su parengtu apeliaciniu skundu teismui buvo išsiųstas dar nepasibaigus apskundimo terminui, t. y. 2019 m. balandžio 8 d., 23 val. 56 min.
Motyvuojamoji dalis
4. Nukentėjusiosios S. S. atstovės advokatės Jelenos Smirnovos skundas tenkinamas.
5. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema numato, kad bet kurį pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą galima apskųsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju yra aktualūs šios teisės įgyvendinimo pagrindai ir tvarka, kurie nustatyti BPK VI dalyje „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“. Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką, neįsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas paduodant apeliacinį skundą (BPK 313 straipsnio 1 dalis). BPK 313 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas paduodamas per nuosprendį priėmusį teismą. Vadovaujantis BPK 313 straipsnio 3 dalimi apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių pasekmių ir grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis).
1. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios atstovė skunde aukštesnės instancijos teismui teigia, kad apeliacinį skundą pateikė nepraleidusi BPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino, todėl apylinkės teismas nepagrįstai priėmė sprendimą, kuriuo apeliacinį skundą atsisakyti priimti ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamoji byla Nr. 1-249-1049/2019 pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta 2019 m. kovo 18 d., teismo procesinio sprendimo paskelbime dalyvavo ir nukentėjusioji S. S.. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nuosprendžio apskundimo laikas baigėsi 2019 m. balandžio 8 d. įskaitytinai. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios atstovė elgėsi rūpestingai ir laiku, tai yra per įstatymo nustatytą terminą, padavė apeliacinį skundą. Kaip teisingai nurodyta skunde, iš atstovės advokatės pateiktų elektroninių laiškų kopijų (11 t., b. l. 108; 109) matyti, kad 2019 m. balandžio 8 d., 23 val. 56 min. apylinkės teismui buvo išsiųstas apeliacinis skundas. Nors iš elektroninio dokumento metaduomenų matyti, kad jis pasirašytas 2019 m. balandžio 9 d., 00 val. 38 min., tačiau bylos duomenys nepaneigia apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, jog šiuo laiku buvo pasirašytas ir pateiktas ne pats apeliacinis skundas, o jo priedai. Taigi, priešingai nei nustatė žemesnės instancijos teismas, nukentėjusiosios atstovės skundas teismui buvo išsiųstas nepraleidus nustatyto termino ir turėjo būti priimtas nagrinėti. Apygardos teismas pažymi, jog atsisakydamas priimti nukentėjusiosios atstovės advokatės apeliacinį skundą, apylinkės teismas be pagrindo užkirto kelią nukentėjusiajai pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise į pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad proceso dalyvio teisė apskųsti žemesnės instancijos teismo sprendimą yra viena iš esminių ir apriboti šią teisę galima tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka.
6. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti nukentėjusiosios S. S. įgaliotos atstovės advokatės J. Smirnovos apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl ši skundžiama nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – S. S. įgaliotos atstovės advokatės Jelenos Smirnovos apeliacinį skundą dėl 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžio perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams apeliacinio skundo priėmimo klausimui spręsti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.