Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis, susipažino su nukentėjusiojo A. S. atstovės advokatės Jelenos Smirnovos skundu dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 24 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti A. S. atstovaujamo advokatės Jelenos Smirnovos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžio.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu N. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.) ir 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta subendrinta 170 MGL (6401 Eur) dydžio bauda. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju yra pripažintas A. S. 2019 m. liepos 23 d. nukentėjusiojo A. S. atstovė advokatė Jelena Smirnova pateikė apeliacinį skundą dėl minėto Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė priimti jos apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

2. Nesutikdama su tokia Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartimi nukentėjusiojo A. S. atstovė advokatė Jelena Smirnova pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti minėtą Kauno apylinkės teismo nutartį.

2.1. Skunde atstovė nurodo, kad teisinių paslaugų sutartį dėl apeliacinio skundo parengimo ir pateikimo dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžio bei atstovavimo apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis A. S. su advokate Jelena Smirnova sudarė 2019 m. balandžio 5 d., penktadienio vakarą, t.y. likus iki termino 2 dienoms, iš kurių 2 dienos buvo nedarbo dienos. A. S. advokato paieškos užtruko dėl to, kad jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajam trumpam atvykus į Lietuvą nepavyko surasti advokato, kuris sutiktų šioje byloje surašyti apeliacinį skundą. A. S. žmonai, kuri byloje taip pat pripažinta nukentėjusiąja, pirmosios instancijos teisme atstovavo valstybės paskirtas advokatas, todėl A. S. manė, kad šis advokatas surašys apeliacinį skundą dalyje dėl bendrų nuostolių, tačiau paaiškėjo, jog jam apeliacinio skundo surašymas nepriklausė. Paaiškėjus, jog A. S. žmonai advokatas neparuoš apeliacinio skundo, nukentėjusiajam teko skubos tvarka savarankiškai ieškoti advokato, nes dėl bylos sudėtingumo ir didelės apimties pats apeliacinio skundo tinkamai paruošti nesugebėtų.

2.2. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme advokatė Jelena Smirnova nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties bei tai, kad advokatė yra užimta kitose bylose, ji neturėjo galimybės tinkamai su byla susipažinti iki jos iš anksto suplanuotų atostogų – 2019 m. gegužės 16 d, kurios tęsėsi iki 2019 m. gegužės 31 d. ir buvo išvykusi iš Lietuvos. Grįžusi iš atostogų advokatė 2019 m. birželio 3 d. patyrė traumą ir ilgą laiką dėl to dirbti negalėjo. Skundžiamoje nutartyje teismas neteisingai nurodė, jog advokatės nedarbingumo pažymėjimas buvo išrašytas tik laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. birželio 17 d., nes iš pateiktos teismui priede prie prašymo atnaujinti terminą medicininės pažymos seka, jog nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas iki 2019 m. birželio 21 d., o iš 2019-06 m. birželio 21 d. medicininio dokumento išrašo matyti, kad nedarbingumo pažymėjimas turėjo būti tęsiamas iki reabilitologo gydymo pabaigos ir kad kelio sąnarys skausmingas. Gydytojo nurodymu koja turėjo būti imobilizuota dar mažiausiai 3 savaites, todėl reabilitacijai advokatė pasiėmė atostogas nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2019 m. liepos 10 d. Advokatė Kauno apylinkės teismui 2019 m. liepos 14 d. pateikė apeliacinį skundą.

3. Nukentėjusiojo A. S. atstovės advokatės Jelenos Smirnovos skundas atmetamas.

4. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema numato, kad bet kurį pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą galima apskųsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju yra aktualūs šios teisės įgyvendinimo pagrindai ir tvarka, kurie nustatyti BPK VI dalyje „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“. Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką, neįsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas paduodant apeliacinį skundą (BPK 313 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BPK 313 straipsnio 3 dalimi apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių pasekmių ir grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis). Tačiau, jeigu turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, jie turi teisę priėmusį nuosprendį teismą prašyti šį terminą atnaujinti (BPK 314 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad toks prašymas negali būti paduotas tik tuo atveju, jeigu nuo nuosprendžio paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai (BPK 314 straipsnio 4 dalis).

5. Be to, apygardos teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis. Tuo tarpu teismas kiekvienu atveju turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis bei šalinti bet tokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus.

6. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo A. S. atstovė advokatė Jelena Smirnova neginčija, jog terminą apeliaciniam skundui paduoti iš tiesų praleido, tačiau teigia tai padariusi dėl svarbių priežasčių. Aukštesnės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir pateiktus argumentus. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis A. S., kuris gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), teisinių paslaugų sutartį dėl apeliacinio skundo surašymo ir atstovavimo Kauno apygardos teisme su advokate Jelena Smirnova sudarė 2019 m. balandžio 5 d. vakare, todėl dėl išeiginių dienų ir bylos sudėtingumo advokatė negalėjo laiku surašyti apeliacinio skundo. Be to, nuo 2019 m. gegužės 16 iki 31 d. advokatė atostogavo, o grįžusi iš atostogų patyrė traumą ir dėl sveikatos būklės apeliacinį skundą teismui pateikė tik 2019 m. liepos 14 d.

8. Pagrindinė priežastis, kodėl nukentėjusiojo atstovė prašo laikyti apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą svarbiu, yra tai, kad nukentėjusysis su advokate Jelena Smirnova teisinių paslaugų sutartį sudarė likus iki apeliacinio skundo pateikimo termino tik dviem dienoms, kurios buvo nedarbo dienos. Vėliau dėl užimtumo kitose byloje ir sudėtingos šios baudžiamosios bylos advokatė negalėjo susipažinti su byla ir paruošti apeliacinio skundo, vėliau (2019 m. gegužės 16 d. – 31 d.) advokatė atostogavo, o po atostogų patyrė traumą ir gydėsi iki 2019 m. liepos 10 d. Šių aplinkybių aukštesnės instancijos teismas nepripažįsta svarbiomis.

9. Apygardos teismas pažymi, jog advokatė Jelena Smirnova su nukentėjusiuoju sudarė teisinių paslaugų sutartį 2019 m. balandžio 5 d., o apeliacinis skundas teismui pateiktas tik 2019 m. liepos 23 d., t.y. įstatymo nustatytą terminą praleidus daugiau kaip trims mėnesiams. Be to, pritariant Kauno apylinkės teismo išvadai, jog nukentėjusiojo atstovė advokatė Jelena Smirnova atostogavo (2019 m. nuo gegužės 16 iki 31 d.) po pusantro mėnesio nuo teisinių paslaugų sutarties su klientu sudarymu, o nedarbingumo pažymėjimas advokatei išrašytas už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 21 d. (12 t. 44 b.l.)

10. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad advokatė Jelena Smirnova 2019 m. balandžio 5 d. (tą pačią dieną, kaip ir su nukentėjusiuoju A. S.) sudarė teisinių paslaugų sutartį dėl apeliacinio skundo surašymo ir atstovavimo Kauno apygardos teisme su kita nukentėjusiąją S. S., tačiau S. S. apeliacinis skundas buvo paduotas laiku, t.y. 2019 m. balandžio 8 d. (11 t. 89, 107 b.l.). Skundo argumentas, jog baudžiamoji byla yra sudėtinga, o advokatė Jelena Smirnova nedalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme ir dėl to neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga bei paruošti A. S. apeliacinį skundą, atmetamas, kaip nepagrįstas, kadangi iš to, jog ji paruošė apeliacinį skundą S. S. vardu akivaizdu, kad su baudžiamosios bylos medžiaga buvo susipažinusi.

11. Įvertinęs šiuos duomenis, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo atstovė advokatė Jelena Smirnova praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, nenustačius objektyvių šio termino praleidimo priežasčių, nėra suderinamas su baudžiamojo proceso įstatymo imperatyvais. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepažeidė nei teisingumo, nei protingumo principų, nes apeliacijos teisė nebuvo realizuota dėl pačios nukentėjusiojo A. S. atstovės advokatės Jelenos Smirnovos nerūpestingumo bei neatidumo. Apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, o advokatės Jelenos Smirnovos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo A. S. atstovės advokatės Jelenos Smirnovos skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.