Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis, susipažino su A. S. skundu dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžio.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu N. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.) ir 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta subendrinta 170 MGL (6401 Eur) dydžio bauda. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju buvo pripažintas A. S., kuris 2019 m. liepos 22 d. minėtoje baudžiamojoje byloje pateikė apeliacinį skundą Kauno apylinkės teismui. 2019 m. liepos 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas atsisakė priimti A. S. apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

2. Nesutikdamas su tokia Kauno apylinkės teismo nutartimi A. S. pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo atnaujinti apeliacinio skundo dėl 2019 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio padavimo terminą. Skunde A. S. nurodo, kad jis bylos nagrinėjimo metu ir šiuo metu gyvena užsienyje, todėl kartu su dukra S. S. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate J. S., kuri turėjo pateikti apeliacinį skundą dėl minėto Kauno apylinkės teismo nuosprendžio. Tačiau advokatė šį terminą praleido ir jos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti buvo atmestas, todėl tai pripažįstama svarbiomis aplinkybėmis, kurios numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 314 straipsnio 1 dalyje.

3. Nukentėjusiojo A. S. skundas atmetamas.

4. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema numato, kad bet kurį pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą galima apskųsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju yra aktualūs šios teisės įgyvendinimo pagrindai ir tvarka, kurie nustatyti BPK VI dalyje „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“. Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką, neįsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas paduodant apeliacinį skundą (BPK 313 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BPK 313 straipsnio 3 dalimi apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių pasekmių ir grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis). Tačiau, jeigu turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, jie turi teisę priėmusį nuosprendį teismą prašyti šį terminą atnaujinti (BPK 314 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad toks prašymas negali būti paduotas tik tuo atveju, jeigu nuo nuosprendžio paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai (BPK 314 straipsnio 4 dalis).

5. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A. S. neginčija, jog terminą apeliaciniam skundui paduoti iš tiesų praleido, tačiau teigia tai padarę dėl svarbių priežasčių. Aukštesnės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir pateiktus argumentus. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Pažymėtina, jog svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui. Be to, kuo daugiau terminas yra praleistas, tuo svarbesnės turi būti jo praleidimo priežastys.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis A. S. dalyvavo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžio paskelbime, kurio metu proceso dalyviams (tame tarpe ir A. S.) buvo išaiškinta teisė skųsti neįsiteisėjusį teismo nuosprendį. Šia procesine teise nukentėjusysis galėjo pasinaudoti iki 2019 m. balandžio 8 d., tačiau A. S. apeliacinį skundą pateikė tik 2019 m. liepos 22 d., t.y. praleidęs terminą net 3 mėnesiais.

7. Pagrindinė priežastis, kodėl nukentėjusysis A. S. prašo laikyti apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą svarbiu, yra tai, kad jis gyvena ne Lietuvoje, nespėjo laiku susirasti advokato, kuris galėtų surašyti apeliacinį skundą ir vėliau sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokate J. S., tikėjosi, jog ji paduos apeliacinį skundą, tačiau ji praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti ir jos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti buvo atmestas. Šių aplinkybių aukštesnės instancijos teismas nepripažįsta svarbiomis.

8. Apygardos teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis. Tuo tarpu teismas kiekvienu atveju turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis bei šalinti bet tokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus.

9. Įvertinęs šiuos duomenis, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, nenustačius objektyvių šio termino praleidimo priežasčių, nėra suderinamas su baudžiamojo proceso įstatymo imperatyvais. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepažeidė nei teisingumo, nei protingumo principų, nes apeliacijos teisė nebuvo realizuota dėl paties nukentėjusiojo A. S. nerūpestingumo bei neatidumo. Apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, o A. S. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 314 straipsnio 3 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.