- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- 1-269-1122/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28050-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- J. A.
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. A. mušdamas nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:
jis 2022 m. liepos 26 d. apie 22.10 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties tyčia medine lazda nukentėjusiajam J. S. sudavė vieną smūgį į veido sritį ir tris smūgius į kairę ranką ir padarė J. S. galvos sumušimą, pasireiškusį dešinės akies vokų kraujosruva, dešinio skruosto kraujosruva, dešinio skruostikaulio skeveldrinį lūžį, kairės plaštakos bei V delnakaulio lūžį su aplinkine kraujosruva, kas specialisto išvadoje Nr. G 2406/2022 (01) vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Tokiais veiksmais J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiškino, kad nelabai gerai atsimena įvykį, nes jis buvo išgėręs. Buvo byla, kur išdaužė mašinos stiklą tą patį vakarą. Tada, kai išdaužė stiklą, leidosi laiptais ir išlindo nukentėjusysis, jis (J. A.) buvo girtas, nekoordinavo savo veiksmų. Nukentėjusysis pradėjo eiti į jį ir jis, būdamas šoko būsenoje, smūgius sudavė su lazda ir pabėgo. Pažymėjo, kad viskas įvyko kaltinime nurodytu laiku. Tai buvo (duomenys neskelbtini), kieme šalia laiptinės. Su draugais gėrė kieme, su savimi lazdą turėjo. Lazda buvo ne beisbolo, medinė lazda, kur medžiai būna pririšti. Jis net nežino, kam jis tą lazdą paėmė, net negali paaiškinti savo tokių veiksmų. Labai gailisi dėl savo padarytų veiksmų. Jis pamena, kad kelis smūgius tikrai sudavė. Sutinka, kad vieną smūgį sudavė į veido sritį ir tris smūgius į ranką. Sutinka, kad buvo nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata. Savo veiksmus vertina labai blogai, labai gailisi, dėl to sunku miegoti. Jis mano, kad galėtų atlyginti žalą nukentėjusiajam. Galvoja, kad tai tinkama suma jo padarytam nusižengimui. Anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kitoje byloje. Tai yra vienintelė baudžiamoji byla, daugiau nėra. Taip pat pažymėjo, kad nori atsiprašyti nukentėjusiojo. Po to įvykio alkoholio iš viso nevartoja, negali į alkoholį žiūrėti. Atsiprašo, kad nevaikščiojo į teismą, nes negalėjo nukentėjusiajam pažiūrėti į akis, buvo gėda. Šiuo metu nėra pradėjęs atlyginti žalos, kadangi nežinojo, kam ir kiek atlyginti. Dabar jau žino, kad reikia atlyginti žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam. Žalą pradės atlyginti kuo greičiau, dabar jau įsidarbinęs. Dirba virėju. Gyvena su mama, tėčiu ir broliu. Vidurinės mokyklos nėra baigęs. Baigė 11 klasių, žada eiti į 12 klasę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 3 d. įtariamuoju apklaustas J. A. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra paskelbtas ir įteiktas, jo prasmė ir turinys jam yra aiškus ir suprantamas. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, prisipažįsta pilnai. Įtariamojo teisės jam išaiškintos. Teisė turėti gynėją išaiškinta, gynėjas jam nereikalingas. Lietuvių kalbą supranta ir moka, vertėjas jam nereikalingas, sutinka parodymus duoti lietuvių kalba. Nėra nei registruotas, nei gydytas jokiose psichiatrinėse ir narkologinėse gydymo įstaigose. Priklausomybės alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms neturi. Galvos traumų neturėjo. Parodo, kad 2022 m. liepos 26 d. vakare, tačiau tikslaus laiko neprisimena, susitiko su savo draugu E. A., gim. (duomenys neskelbtini), kieme prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur ant suoliuko vartojo alkoholį. Jis išgėrė dvi skardines alaus, E. A. taip pat vartojo alų. Apie 22.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugalvojo išdaužti automobilio Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stiklus, kuris tuo metu stovėjo kieme prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini). Norėjo išdaužti būtent šio automobilio stiklus, nes kažkada šio automobilio vairuotojas jo nepraleido pėsčiųjų perėjoje, todėl įsiminė šį automobilį ir pats gyvena netoli šio namo, kur automobilis yra parkuojamas. Eidamas link automobilio, nuo žemės paėmė gulėjusią lazdą, kuri skirta medeliams pririšti, jos ilgis apie 50 cm, tačiau pakėlęs pamatė, kad ji buvo palūžusi, todėl pats rankomis perlaužė ją pusiau ir ėjo link minėto automobilio. Jo draugas E. A. ėjo kitu keliuku. Priėjęs prie automobilio, nuo žemės pakelta lazda dviem smūgiais išdaužė automobilio Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių ir galinių durelių šoninius stiklus. Tada iš karto neaišku iš kur pasirodė vyras, kuris pradėjo artintis prie jo. Kiek prisimena, jis jam (J. A.) nieko nesakė, tačiau žiūrėjo į jį. Jis (J. A.) išsigando, galvodamas, kad jis (vyras) matė, jog jis (J. A.) išdaužė automobilio stiklus, tuo metu nežinojo, ką daryti. Kadangi rankoje turėjo lazdą, o vyras intensyviai artinosi link jo, prisimena, kad laikyta lazda sudavė jam vieną smūgį į veido sritį. Ar minėta lazda sudavė vyrui dar smūgius, neprisimena, nes buvo neblaivus ir nelabai gerai viską prisimena, bet neatmeta galimybės, kad galėjo vyrui lazda suduoti dar kelis smūgius į kažkurią kūno vietą. Sudavęs smūgius pradėjo greitai bėgti. Bėgdamas lazdą kažkur išmetė, kur tiksliai išmetė, neprisimena ir parodyti negalėtų. Vėliau jis vėl susitiko su savo draugu E. A., prie jų dar prisijungė bendri draugai D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriais ant suoliuko prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), dar pavartojo alkoholio. Prisimena, kad buvo atvykęs policijos ekipažas, kuris sulaikė ir į policijos komisariatą išvežė D. Ž. ir S. B., nes jie garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais ir priešinosi policijos pareigūnams, o jį ir E. A. paleido, užsirašę jų duomenis. Po to jie su E. A. atsisveikino ir nuėjo kiekvienas į savo namus. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Jei būtų galimybė, norėtų su nukentėjusiuoju J. S. susitaikyti gražiuoju (1 t., b. l. 150-153).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 13 d. įtariamuoju apklaustas J. A. parodė, kad galutinis pranešimas apie įtarimą jam paskelbtas ir įteiktas. Jo prasmė ir turinys jam yra aiškus ir suprantamas. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, prisipažįsta visiškai. Prisipažįsta, kad 2022 m. liepos 26 d. apie 22.10 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, rankose turėta medine lazda sudavė vieną smūgį jam nepažįstamam vyrui į veidą bei kelis smūgius į kitas jo kūno vietas, kokias tiksliai, neprisimena. Prisipažįsta, kad smūgiais vyrui galėjo padaryti kūno sužalojimus, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą. Pirmosios apklausos metu nurodė įvykio aplinkybes ir priežastį, kodėl taip padarė, o būtent dėl to, jog išsigando, kad minėtas vyras galėjo matyti, kaip jis kieme išdaužė automobilio stiklus. Dėl turto sugadinimo buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, kuriame jam taip pat buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes padaryta turtinė žala nesiekė baudžiamosios atsakomybės. Parodo, kad pirmosios apklausos metu nurodė, kad įvykio dieną ir kai ėjo link kieme stovėjusio automobilio, norėdamas išdaužti automobilio stiklus, su juo buvo draugas E. A., tačiau jis ėjo kitu keliuku, todėl nematė nei kaip jis daužė automobilio stiklus, nei kaip medine lazda sudavė smūgius jam nepažįstamam vyrui. Kiti pirmosios apklausos metu paminėti draugai D. Ž. ir S. B. taip pat nieko nematė, nes su jais susitiko vėliau ir toliau visi kartu kieme vartojo alkoholį. Dėl to, kad medine lazda sužalojo vyrą, labai gailisi. Artimiausiu metu atlyginti nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį ir Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą jis negalės, nes yra bedarbis, mokosi 12 klasėje, (duomenys neskelbtini), pajamų neturi. Norėtų nukentėjusiojo atsiprašyti, bet dabar atlyginti turtinės žalos jis negali. Daugiau neturi, ką parodyti (1 t., b. l. 157-160).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 27 d. apklaustas nukentėjusysis J. S. parodė, kad būdamas namuose nusprendė 2022 m. liepos 26 d. apie 22.10 val. prie daugiabučio namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), išeiti prie laiptų parūkyti. Išėjęs iš laiptinės, kiemo pradžioje prie įvažiavimo į daugiabučio namo kiemą, pastebėjo einančius tris jaunuolius. Vienas iš jų buvo apie 175/170 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, veidas buvo platus, vienas iš jų buvo su raudonos spalvos marškinėliais, bei vienas iš jų buvo, jam atrodo, su džinsais, kiti du su treningais, tačiau gerai neįsidėmėjo jų bruožų. Rūkydamas prie laiptų, kurie veda link šaligatvio, esančio prie pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės, išgirdo kieme dūžtančio stiklo garsą. Atsistojęs bei palypėjęs laiptais, pastebėjo, kad kieme jaunuoliai išdaužė mėlynos spalvos automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šoninius stiklus. Sušuko, ką čia darot. Iš trijų jaunuolių du pabėgo, o vienas, kuris buvo apie 175/170 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, liko ir rankose turėjo medinę lazdą, su kuria keturis kartu smūgiavo. Vieną smūgį sudavė į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, ir tris smūgius sudavė į kairę ranką, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Garsiai pradėjo kieme šaukti „kvieskit policiją“ ir tuo metu jaunuolis pabėgo. Jaunuoliai pradėjo bėgti (duomenys neskelbtini) gatve per pagrindinį kelią, kur toliau nubėgo, jis nežino. Grįžęs į namus žmonos paprašė, kad jį nuvežtų į ligoninę. Nuvykus į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, diagnozavo skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžius, kairės plaštakos lūžį. Po apžiūrios taip pat turėjo nuvykti į Žalgirio klinikas apžiūrai. Kolkas nieko pasakyti negalėjo, tačiau nurodė, kad reikia palaukti, kol atslūgs tinimas, tada bus aišku, ar reikalinga operacija ar ne. Gatvėje sutikęs jaunuolius atpažinti tikrai galėtų, tačiau fotoroboto sudaryti negalėtų. Civilinį ieškinį reikš, kai bus nustatytas asmuo, įvykdęs nusikalstamą veiką. Daugiabučio namo kieme vaizdo stebėjimo kamerų neįrengta. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 35-38).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 28 d. apklaustas nukentėjusysis J. S. parodė, kad jo kaimynas, kurio tikslių asmens duomenų nežino, jam nurodė, kad matė asmenis, kurie buvo kartu su jį sumušusiu asmeniu 2022 m. liepos 26 d. apie 22.10 val. (duomenys neskelbtini). Kaimynas nurodė, kad minėti asmenys renkasi prie (duomenys neskelbtini) namo, taip pat dažnai būna prie minėto namo esančio miškelio. Minėtas kaimynas nurodė, kad asmenų grupė dažniausiai būna sudaryta iš 7 asmenų, iš kurių viena yra mergina. Kaimynas taip pat akcentavo, kad asmenų grupė yra maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Kaimyno asmens duomenų šiuo metu nežino, išsiaiškinęs pateiks pareigūnams reikiamą informaciją. Taip pat dėl minėto įvykio, kai buvo sumuštas 2022 m. liepos 26 d. apie 22.10 val. (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašą gavo iš A. R.. Minėtos merginos asmeniškai nepažįsta. Ji jam vaizdo įrašą atsiuntė, kadangi buvo paskelbęs apie minėtą įvykį socialinio tinklo „Facebook“ grupėje, (duomenys neskelbtini) bendruomenėje (1 t., b. l. 51-54).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 7 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis J. S. parodė, kad dėl įvykio, įvykusio 2022 m. liepos 26 d. apie 22.00 val., kuomet namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), mediniu pagaliu buvo sumuštas jam nepažįstamo jaunuolio, nuo 2022 m. liepos 27 d. iki dabar turi nedarbingumą, todėl negali dirbti ir prarado dalį pajamų. Įvykio metu jaunuolis medine lazda vieną kartą jam sudavė smūgį į veido sritį, dėl ko lūžo skruostikaulis. Po ko savo kaire ranka bandė atmušti nuo savęs medinę lazdą, nes jaunuolis, sudavęs jam į veidą, toliau mosikavo lazda ir bandė jam suduoti. Nenorėdamas, kad jis medine lazda jam vėl pataikytų į veidą arba galvą, jis savo kaire ranka atmušinėjo nuo savęs lazdą, todėl jaunuolis tris kartus medine lazda jam sudavė į kairę ranką, dėl ko padarė kairės plaštakos lūžį. Atliekamame ikiteisminiame tyrime nori reikšti civilinį ieškinį dėl prarastų pajamų ir jam padarytos turtinės žalos. Kadangi mano, kad dar rugsėjo mėnesį jis nedirbs, nes iki šiol dar tinkamai ir iki galo jam nesilanksto kairės rankos pirštai, todėl reiškia 1 600 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos. Taip pat nori parodyti, kad po to, kai buvo sumuštas, jautė stiprius skausmus dėl lūžių, patyrė išgyvenimus, todėl reiškia 1 600 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl jam padarytos moralinės žalos. Iš viso atliekamame ikiteisminiame tyrime reiškia 3 200 Eur dydžio civilinį ieškinį. Su jį sužalojusiu asmeniu taikytis nesutinka, nors jis jam ir atlygintų visą žalą. Pageidauja, kad asmuo būtų nubaustas, nes taip elgtis, kaip jis pasielgė su juo, yra visiškai nepateisinamas dalykas. Daugiau neturi, ką parodyti (1 t., b. l. 68-71).
Iš 2022 m. liepos 27 d. J. S. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2022 m. liepos 26 d. apie 22.10 val. išėjo į kiemą prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) prie laiptų parūkyti. Rūkydamas išgirdo kieme dūžtančio stiklo garsą, atsistojęs pastebėjo, kad kieme eina trys neblaivūs jaunuoliai, kuriems sušuko „ką čia darot“, iš trijų jaunuolių du pabėgo, o vienas liko, kuris turėjo rankose lazdą, su kuria keturis kartus smūgiavo, vieną smūgį sudavė į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, ir tris smūgius sudavė į kairę ranką, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Garsiai pradėjo kieme šaukti „kvieskit policiją“, bei tuo metu pabėgo jaunuolis. Po smūgių patyrė stiprų fizinį skausmą galvos ir rankų srityje (1 t., b. l. 9-18).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pranešė, jog 2022 m. liepos 26 d. 22.58 val. atvyko J. S., kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), prie namų sumušė nepažįstami asmenys. Nustatyta skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis, penkto delnakaulio lūžis (1 t., b. l. 19-22).
Iš 2022 m. liepos 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra daugiabučio namo kieme esantis pėsčiųjų takas su laiptais, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu matomas daugiabutis namas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra (duomenys neskelbtini) laiptinės. Pirmoje laiptinėje yra pažymėti butai su numeriais (duomenys neskelbtini), antroje laiptinėje yra pažymėti butai su numeriais (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo vidiniame kieme yra automobilių stovėjimo aikštelė, aplink aikštelę yra matomi žalios spalvos turėklai. Stovint prie antros laiptinės įėjimo durų matomas pėsčiųjų takas su laiptais, kuris veda į (duomenys neskelbtini). Pėsčiųjų takas su laiptų dalimi turi vieną salelę, takas suskirstytas į dvi dalis, kairėje pusėje laiptų dalis, dešinėje pusėje lygi pėsčiųjų tako dalis. Siekiant surasti nusikaltimo metu galimai paliktus kontaktinius pėdsakus, paviršiai, esantys įvykio vietoje, buvo apžiūrėti vizualiai, apšvietus juos žibintuvėliu smailiu kampu. Įvykio vietoje vaizdo kamerų nepastebėta. Pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui, neaptikta. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 23-30).
Iš 2022 m. rugpjūčio 1 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. S. atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 3 (J. A.), kaip asmenį, kuris 2022 m. liepos 26 d. apie 22.10 val. prie (duomenys neskelbtini), jam suduodamas keturis smūgius medine lazda į veido sritį ir į kairės rankos sritį, sukėlė fizinį skausmą, dėl ko buvo sutrikdyta jo sveikata. Minėtą asmenį atpažįsta iš veido bruožų. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 59-66).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 2-29 d. specialisto išvadoje Nr. G 2406/2022(01) nurodoma, kad vadovaujantis J. S. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, jog J. S. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs dešinės akies vokų kraujosruva, dešinio skruosto kraujosruva, dešinio skruostikaulio skeveldrinis lūžis, kairės plaštakos bei V delnakaulio lūžis su aplinkine kraujosruva. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2022 m. liepos 26 d. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo susidaryti suduodant smūgius lazda. J. S. kūne specifiniai žalojančio daikto požymiai neužsifiksavo. J. S. kūne nustatytas kairės rankos V delnakaulio lūžis galėjo susidaryti nukentėjusiajam trenkus į kietą daiktą. Veido dešinės sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimų lokalizacija kūne, nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. J. S. kūne nustatytas kairės rankos V delnakaulio lūžis galėjo susidaryti nukentėjusiajam trenkus į kietą daiktą. Veido dešinės sužalojimai galėjo susidaryti trenkus lazda į veido sritį (1 t., b. l. 80-83).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad sužalojimo ar susargdinimo atveju nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo J. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis J. A. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, patvirtino jo padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime. Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo J. S. parodymai, jo pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, specialisto išvada ir kita rašytinė medžiaga byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, minėti duomenys bei asmenų parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs ir neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis J. A. 2022 m. liepos 26 d. apie 22.10 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties tyčia medine lazda nukentėjusiajam J. S. sudavė vieną smūgį į veido sritį ir tris smūgius į kairę ranką ir padarė J. S. galvos sumušimą, pasireiškusį dešinės akies vokų kraujosruva, dešinio skruosto kraujosruva, dešinio skruostikaulio skeveldrinį lūžį, kairės plaštakos bei V delnakaulio lūžį su aplinkine kraujosruva, kas pagal specialisto išvadą vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. A. veika – mušimas bei panaudotas kitoks fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį J. S., buvo atlikta veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.
Taigi, atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais J. A. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, o jo veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius, J. A. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.
Už BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Skirdamas kaltinamajam J. A. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai. J. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę J. A., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra jauno darbingo amžiaus, nevedęs, dirbantis (iš žodžių), neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 126-131), administracine tvarka baustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, smulkiąją vagystę, būdamas nepilnamečiu viešoje vietoje buvo neblaivus, nesilaikė paskelbto karantino sąlygų, t. y. dėvėjo neteisingai nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę, Kelių eismo taisyklių pažeidimą, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 132-140), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti J. A. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui, t. y. 1 metų laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, tęsti dirbą, o jį praradus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio (BK 48 str. 4 d. 4 p., 5 d. 4 p., 6 d.).
Kadangi J. A. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo su minėtais įpareigojimais.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 161-163; 2 t., b. l. 99-101), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinos.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.
Byloje nukentėjusysis J. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 3 200 Eur dydžio žalos atlyginimo (1 600 Eur turtinės ir 1 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo) ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 72, 73-74). Civiliniame ieškinyje jis nurodė, jog dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos jis patyrė stiprų fizinį skausmą, jam padarytas skruostikaulio ir kairės plaštakos lūžis. Tokiu būdu jam buvo sutrikdyta sveikata, laikinai prarado nedarbingumą dėl ko prarado dalį pajamų, patyrė fizinius skausmus ir išgyvenimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis paaiškino, jog 1 600 Eur suma tai yra tokia suma, kurios jis negavo dėl to, kad 2 mėnesius turėjo nedarbingumą. Jo pajamos „ant popieriaus“ siekia 1 700 Eur, papildomai 150 Eur. Kadangi nedirbo 2 mėnesius, negavo 1 600 Eur pajamų. Taip pat reikėjo eiti į teismą. Patirta žala labiau yra ne turtinė, o moralinė žala, kadangi negalėjo įgyvendinti daugelio savo planų. Po įvykio susidarė tokie nemalonumai, kad 3 mėnesius negalėjo dirbti dėl rankos, nes rankos labai svarbios darbui. Vaistai buvo paskirti tik pradžioje nuo skausmo, tačiau bandė jų nevartoti, nes po to prie vaistų priprantama. Reabilitacijos jokios neturėjo. Taip pat nukentėjusysis pažymėjo, kad civilinį ieškinį gali sumažinti iki 2 000 Eur. Atleidžia kaltinamajam, bet mokėti reikės. Taigi nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad jo prašoma žalos atlyginimo suma yra neturtinė žala ir ją sumažino iki 2 000 Eur.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo, minėta, jog neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).
Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, kaltinamojo atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, tačiau nukentėjusiajam dėl galvos sumušimo, pasireiškusio dešinės akies vokų kraujosruva, dešinio skruosto kraujosruva, dešinio skruostikaulio skeveldrinio lūžio, kairės plaštakos bei V delnakaulio lūžio su aplinkine kraujosruva padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. buvo nedarbingas (2 t., b. l. 13-25), užsitęsęs procesas jam sukėlė neigiamas emocijas ir išgyvenimus. Taigi akivaizdu, jog nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos jautė fizinį skausmą tiek veikos metu, tiek ir kurį laiką po jos, dėl to kurį laiką buvo apribotos jo galimybės rūpintis savimi bei šeima, jis patyrė fizinį skausmą, stresą, emocinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą. Tačiau šiuo atveju nustatant jos dydį pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra itin sunkūs, ilgalaikiai ar išliekantys visam jo gyvenimui, todėl laikui bėgant mažėja, juo labiau negautų pajamų nukentėjusysis jokiais dokumentais nepagrindė. Atsižvelgiant į visa tai, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, bei į teismų praktiką, iš kurios matyti, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis panašiose bylose svyruoja nuo 600 Eur iki 7 000 Eur (1A-71-493/2020 – 600 Eur, 1A-98-616/2020 – 7 000 Eur, 1A-21-309/2020 – 1 000 Eur, 1A-528-935/2019 – 5 000 Eur, 1A-454-873/2019 – 2 000 Eur, 1A-689-873/2019 – 2 000 Eur, 1A-487-626/2019 – 1 700 Eur, 1A-550-468/2020 – 1 000 Eur), konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1 000 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Taip pat Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi 972,04 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas J. S., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 105-106). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo J. S. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 107). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 972,04 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo, taip pat priteisiant 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius byloje pareiškęs 1 487,45 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi po įvykio metu patirtų sužalojimų J. S. buvo laikinai nedarbingas ir laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų lėšų buvo paskirta 1 487,45 Eur ligos išmoka (2 t., b. l. 13-15). Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti nukentėjusiojo J. S. nedarbingumo pažymėjimai bei sprendimai ir pažymos apie išmokėtas išmokas (2 t., b. l. 16-23). Minėti dokumentai patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam išmokėtas ligos išmokas. Teismas vertina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 1 487,45 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo J. A..
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašu, esantis voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio vidinės pusės bei 1 tomo 58 lapo – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti J. A. visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, tęsti dirbą, o jį praradus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruoti policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti J. S. naudai iš J. A. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš J. A. 972,04 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt du eurus keturis centus) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už J. S. gydymą“.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteisti iš J. A. 1 487,45 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus keturiasdešimt penkis centus) turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (juridinio asmens kodas 191630223) sąskaitą AB SEB banke Nr. LT337044060007740589, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala VSDFV Vilniaus skyriui).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu, esantį voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio vidinės pusės bei 1 tomo 58 lapo – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti J. A., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.